» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

4 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 4 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Ēėshtja Shqiptare, nė kujtimet e diplomatit gjermanė Karl Max, nė Londėr 1912- 1914

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ēėshtja Shqiptare, nė kujtimet e diplomatit gjermanė Karl Max, nė Londėr 1912- 1914

Mesazh nga Albanian_Girl prej Mon 21 Dec 2015, 00:00

Pamfleti, “My Mission to London, 1912-1914” nga diplomati gjerman Karl Max, gjatė misionit tė tij nė Londėr; pas kthimit tė tij nė Gjermani, ai ka jetuar nė pension nė Gjermani, por ka kontribuar artikuj tė rastit pėr shtypin e kohės. Pamfleti, i cili ėshtė shkruar nė gusht, tė vitit 1916, nuk ishte menduar pėr botim, por u shpėrnda nė mėnyrė konfidenciale me disa miq. Ekzistenca e tij kishte qenė prej kohėsh e njohur, por ato panė dritėn e diellit kur u botuan nė muajin mars nė gazeta suedeze “Politiken”.
I njohur si Prince Lichnowsky’s, ai ishte i njohur si pro-grekė dhe mbronte idenė e Greqisė sė Madhe.
Lufta e Parė Ballkanike kishte ēuar nė shkatrrimin e Perandorisė Osmane dhe nė kėtė mėnyrė kjo ishte njė humbje pėr politikėn tonė, e cila kishte qenė e identifikuar me politikėn e Turqisė pėr disa vite. Qysh kur nuk mund tė shpėtohej Turqia nė pjesėn Evropiane (Ballkani), kanė qenė dy mėnyra nė tė cilat ne mund tė arrinim njė marrėveshje: Ose ne mund tė shfaqim mos-interesimit tonė tė plotė nė lidhje me pėrvijimet kufitare duke iu lėnė nė dorė Aleancės Ballkanike (Serbi, Greqi, Mali i Zi, Bullgari), pėr tė zgjidhur ato, ose ne mund tė mbėshteshim “Aleatėt” tanė dhe duke mbajtur vijėn e politikės sė Aleancės Tripalshe nė Ballkan, duke hequr dorė nga roli i ndėrmjetėsuesit. Qė nė fillim unė doja qė tė ndiqej kursi i parė, por “Foreign Office” ngulte kėmbė pėr tė dytin.
Pika me jetike ishte ēėshtja shqiptare. Aleatėt tanė dėshironin krijimin e njė shteti tė Pavarur Shqiptar, ku austriakėt nuk duanin qė serbėt tė kishinė qasje nė Adriatik, dhe italianėt nuk duanin qė grekėt tė merrnin Vlorėn, madje nuk i deshironin as edhe nė veri tė Korfuzit. Nė krahasim me kėtė, Rusia, siē dihet,kishte mbėshtetur dėshirat e Serbisė dhe Franca ato tė Greqisė.
Kėshilla ime ėshtė pėr tė trajtuar kėtė ēėshtje si jashtė fushėveprimit tė Aleancės, duke mos i mbėshtetur as austriakėt, dhe as pretendimet italiane. Pa ndihmėn tonė kjo do tė kishte qenė e pamundur pėr tė ngritur njė Shqipėri tė pavarur, e cila, ku secili parashikonte, qė nuk kishte asnjė shancė pėr tė mbijetuar; Serbia do tė shtrihet nė det, dhe Lufta e Parė Botėrore do tė ishte shmangur. Franca dhe Italia do tė grindeshin mbi Greqinė, dhe nė qoftė se italianėt nuk do tė luftonin me Francėn duke mos i mbeshtetur asnjėrenė palė, ato do tė ishin tė detyruar tė pajtoheshin me zgjerimin e Greqisė deri nė veri tė Durrėsit.
Pjesa mė e madhe e Shqipėrisė ėshtė Helene. Qytetet nė jug janė krejtėsisht po aq; dhe gjatė Konferencės sė Ambasadorėve delegacione nga qytetet kryesore mbėrriten nė Londėr (grekė), qė kėrkonin aneksimin e Shqiperisė sė Jugut nga Greqi. Edhe nė ditėt e sotme Greqia ka elementet shqiptare dhe i ashtu-quajtur fustanella kobėtare greke ėshtė me origjinė shqiptare.
Pėrfshirja e shqiptarėve, tė cilėt janė kryesisht ortodokse dhe myslimane, nė trupin e shtetit grek, pra, ishte zgjidhja mė e mirė dhe mė e natyrshme, nė qoftė se ju do te t’ua lini Shkodrėn malazezėve dhe Veriun e Shqipėrisė serbėve (duke pėrfshi Kosovėn dhe Maqedoninė). Pėr arsye dinastike H. M ishte gjithashtu nė favor tė kėsaj zgjidhje. Kur kam mbėshtetur kėtė pikėpamje nė njė letėr drejtuar monarkut mora shumė “sharje” nga Kaiser Wilhelm II; ai me kritikoj rėndė dhe me tha se kisha pasur reputacionin e tė qėnit “njė kundėrshtar i Austrisė,” dhe unė isha qė tė pėrmbahem nga ndėrhyrjet e tilla dhe korrespondenca e drejtpėrdrejtė.
Titulli original:Die Denkschrift des Fürsten Lichnoėsky. Meine Londoner Mission 1912 – 1914. Hg. v. einer Gruppe von Friedensfreunden. Berlin 1918

Albanian_Girl
Moderator

Shteti : Parajse
Postime : 237
Kyējet nė forum : 10228
Regjistruar mė : 23/12/2007

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi