» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

4 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 4 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Kuriozitete rreth trupit tė njeriut

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kuriozitete rreth trupit tė njeriut

Mesazh nga Albanian_Girl prej Wed 04 Nov 2015, 01:14

Ka aq shumė kuriozitete mbi trupin e njeriut, sa qė nėse do t’i mėsonit tė gjitha, papritur do tė ndiheshit tė huaj me veten.
Ka aq shumė kuriozitete mbi trupin e njeriut, sa qė nėse do t’i mėsonit tė gjitha, papritur do tė ndiheshit tė huaj me veten, shumė tė vegjėl nė atė qė dini, do tė habiteni pėr faktin se shumė prej tė panjohurave mbi trupin tonė, nuk ju kanė shkuar asnjėherė nė mendje.
Duke nisur nga flokėt e deri te thonjtė e kėmbėve,gjithēka mbi trupin e njeriut ėshtė njė univers i tėrė njohurish, por edhe tė panjohurash.

Shpejtėsia e tėshtimės
A e keni menduar ndonjėherė se cilėn shpejtėsi mund tė regjistrojė ajri kur ju tėshtini dhe e shtyni para? Studiuesit e kanė pėrllogaritur dhe ėshtė regjistruar tė jetė 160 km nė orė. Ja pse ėshtė shumė e rėndėsishmė tė mbuloni hundėn tuaj me dorė apo shami, kur tėshtini.

Rruga qė bėn gjaku
Ndonėse ju mund ta shihni trupin tuaj nga jashtė, ajo qė mund tė imagjinoni mbi mėnyrėn se si funksionon mund tė jetė njė pjesė shumė e vogėl e asaj se si ai funksionon vėrtet dhe se ēfarė ndodh brenda tij.Gjaku, njė prej elementėve bazė tė jetės, pėrshkon njė rrugė, as mė shumė e as mė pak se 90 kilometra nė ditė. Kur e imagjinoni,duket gati e pabesueshme, mirėpo ėshtė e vėrtetė. Madje vetėm zemra, brenda njė dite pompon 7.4 litra gjak.

Sasia e djersės
E sigurtė qė ndoshta nuk e keni imagjinuar veten asnjėherėduke notuar nė djersėn tuaj, pėr vetė faktin se nuk keni menduar se si mund tė notosh nė aq pak sa mund tė djersijė njė trup njerėzor. Megjithatė, po tė mendoni se pėrgjatė gjithė jetės sė tij njeriu prodhon aq djersė sa pėr tė mbushur dy pishina me madhėsi tė konsiderueshme, atėherė ndoshta edhe ju zbutet pak ideja e pamundėsisė. Mesatarisht, njė njeri gjatė jetės sė tij, prodhon 25 mijė litra djersė.

Gėrhitja
Nė moshėn 60 vjeēare, rreth 60% e meshkujve dhe 40% e femrave, janė tė prirur tė gėrhasin, mirėpo jo tė gjithė kanė njė gėrhitje tė zhurmshme. Disa prejtyre nuk ndihen, disa janė vėrtet problematikė, por qė tė gjithė gėrhasin. E teksa mesatarisht, tingulli i gėrhitjes kap vlerėn e 60 decibelėve qė i takon gėrhitjes normale, problematikėte kalojnė padiskutim kėtė shifėr, duke kapur vlerėn e 80-85 decibelėve, qė do tė thotė njėkatastrofė pėr veshin e njė njeriu tjetėr, i cili dėgjon gėrhitjen.

Bakteret
Kėtė nuk keni pėr ta besuar asnjėherė, por pėr ēdo centimetėr katror tė lėkurės, njė individ ka afėrsisht 32 milionė baktere. Duket e paimagjinueshme nė fakt, por ėshtė e vėrtetė. Megjithatė, nuk ėshtė pėr tė na venė nė alarm e pėr tė na tmerruar, pasi njė pjesė e mirė e kėtyre baktereve janė tė padėmshme dhe pa pasoja pėr organizmin tonė.

Ngjyra e flokėve
Bjondet mund tė kenė njėmijė e njė barcaleta tė thėna pėr to, herė pėr mirė e herė pėr keq, por ajo ēka ėshtė e vėrtetė pėr to ėshtė fakti se kanė shumė flokė. Ngjyra e flokėve, sipas shumė studimesh, ėshtė pėrcaktuese e sasisė sė flokėve qė mund tė gjenden nė kokėn tuaj dhe bjondet, kuptohet vetėm ato natyralet, kryesojnė listėn e personaveqė kanė mė shumė flokė. Mesatarisht, nė kokėn e njeriut gjenden 100 mijė folikula tė flokut, ku secila prej tyre ėshtė e aftė tė prodhojė 20 fije floku, pėrgjatė gjithė jetės sė njė njeriu. Sa iu pėrket bjondeve, kjo mesatare regjistrohet nė 146 mijė, kurse njerėzit me ngjyrė tė errėt floku, kanė rreth 100 mijė folikula.Mė pak flokė, priret tė kenė kokėkuqėt, pėr tė cilėt numri I folikulave qė prodhojnė flokė ėshtė 86 mijė.

Rritja e thonjve
E keni pyetur ndonjėherė veten se pėrse thonjtė e kembės i presim mė rrallė se ato tė duarve? Sepse thonjtė, tė cilėt janė mė shumė tė ekspozuar, rriten mė shpejt, se sa ata tė cilėt qėndrojnė tė fshehur. Madje edhe ndėrmjet duarve ka dallim, pasi thonjtė rriten mė shpejt nė dorėn me tė cilėn ju shkruani dhe nė gishtėrinjtė mė tė gjatė.

Nevoja pėr gjumė
Nėse shpreheni se po vdisni pėr njė gjumė tė mirė natėn, vlen tė merret si e vėrtetė shprehja, ndonėse ju mund ta thoni pėr forcė tė zakonit. Gjumi ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr njeriun. Mund tė rezistoni me javė tė tėra pa ushqim, por thjesht njėmbėdhjetė ditė pa gjumė fare dhe ju bini nė gjumė pėrgjithmonė.

Humbjet e lėkurės
Kafsha qė mund tė mbani nė shtėpi, apo edhe tė tjerat jo shtėpiake, nuk janė tė vetmet gjallesa qė humbasin dhe ndėrrojnė lėkurėn. Edhe ne njerėzit humbasim ēdo vit gati 0.3 metra pjesė tė lėkurės sonė. E gjitha kjo dotė thotė se nė moshėn 70 vjeēare ne do tė kemi humbur gati 2 metra lėkurė.

Numri i kockave
Dihet qė njė i rritur ka mė pak kocka se njė fėmijė i vogėl, e megjithatė ajo ēfarė jo tė gjithė e dinė, ėshtė fakti se pėrse ndodh kjo. Foshnjet, sipas studimeve, kanė afėrsisht 350 kocka nė tė gjithė trupin e tyre. Me kalimin e viteve, kur njeriu rritet, kockat bashkohen me njėra tjetrėn dhe kėshtu, nė moshė tė rritur, njė njeri ka 145 kocka mė pak, ose 205 kocka gjithsej.

Aftėsia pėr tė nuhatur
Sigurisht tė mos pretendojmė tė kemi aftėsi tė nuhaturit si qeni, por megjithatė e kemitė zhvilluar nė njė masė tė konsiderueshme. Kėshtu, njeriu pėrgjatė gjithė jetės sė tij ėshtė i aftė tė mbajė mend 50 mijė lloje erėrash.

Burimi i erės sė trupit
I gjithė burimi i erės sė trupit,pėrfshirė edhe asaj tė kėmbėve ėshtė djersa. Nė fakt, kėmbėt janė ndėr pjesėt e trupit qė djersisin mė shumė. Tė dyja bashkė, mund tė prodhojnė rreth 500 mijė pika djerse nė ditė.

Albanian_Girl
Moderator

Shteti : Parajse
Postime : 237
Kyējet nė forum : 10237
Regjistruar mė : 23/12/2007

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kuriozitete rreth trupit tė njeriut

Mesazh nga Ali prej Thu 05 Nov 2015, 09:17

Nė trupin e nejriut muskuli mė i fortė ėshtė gjuha.
Femrat i pėrpėlitin sytė 2 herė mė shumė se meshkujt.
Mė 1560 kirurgu francez Ambruaz Pare i pari bėri gjymtyrė artificiale tė njeriut.
Nė SHBA 1/3 e zezakėve mes 20-29 vjeē janė nė burg ose nėn hetim.
Njė mashkull harxhon mesatarisht 3350 orė duke u rruajtur e qethur.
Nuk mund tė teshtish pa i mbyllur sytė.
Njė njeri qesh mesatarisht 13 herė nė ditė.
Njė njeri harxhon mesatarisht 3 vjetė tė jetės nė banjo.
ADN ka njė madhėsi prej 1 tė mijtat e milimetrit, pėrbėhet prej rreth 200 miliard atomesh dhe pėrmban 1 milion faqe njohuri.
1 nė 10 persona nė botė jetojnė nė ishull.
Njė njeri i rritur merr frymė afėrsisht 25 000 herė nė ditė.
Numri mė i madh i tė vdekurve nga uria ėshtė shėnuar nė periudhėn 1918-1943 nė tė cilėn vdiqėn gjithsejt 28 104 000 njerėz.
Nga barku i vajzės 20 vjeēare nga Devoni Jugor,Angli u nxor "topi" nga qimet e flokėve tė saj tė cilat i kishte gėlltitur, i rendė 2,5 kg. Operimi u realizua nė mars 1985.
Njeriu mė i gjatė nė botė ka qenė 2.72 metra.
Nė trupin e njeriut ka rreth 656 muskuj. Disa prej tyre janė 38 cm, e disa mezi arrijnė njė milimeter.
Me 1628 shkencėtari V. Harvej nga Anglia i pari dha shpjegimin mbi qarkullimin e gjakut nė trupin e njeriut.
Helmi i Meduzes mund ta mbys njeriun nėse ėshtė nė sasi tė medha, ndėrsa shkencėtarėt prej tij po pėrpiqen tė nxjerrin ilaēin pėr shėrimin e sėmundjes sė zemrės.
Masa e virusit ndaj masės sė njeriut mesatar ėshtė proporcionale me masėn e njeriut ndaj masės sė Tokės.
Nė 1750 nė botė jetonin rreth 800 milionė njerėz, nė1850 njė miliarde mė tepėr dhe nė njė 1950 edhe njė tjetėr miliard mė tepėr. Pastaj u deshėn vetėm 50 vjet pėr tu dyfishuar dmth. 6 miliardė.
Nėse dammarėt e njeriut do tė vendoseshin njėri pas tjetrit do tė mund tė pėrshkronin Ekuatorin 2 herė.
Nė Perėndim njerėzit ndėrrojnė shtėpi mesatarisht 1 herė nė 7 vjet.
Gjysma e popullisė sė botės ėshtė nėn moshėn 25 vjeē.
Njė njeriu i duhen 12 vjet pėr tė numėruar nga 1 deri nė 1 miliard.
Nėse do tė mund tė pėrdornim 13% tė trurit, do tė mund tė shfaqeshim nga njė vend nė njė tjetėr.
Nje grek maratonist ka vrapuar 42 km pa u ndalur. Me se shumti ne bote ka vrapuar per te dyten here qe mban rekordin 42 km e 195 m.
Njeriu mė i gjatė ėshtė 2.75 cm dhe jeton nė Ukrain.
Me gjatėsinė e verifikuar zyrtarisht prej 8,8 cm turku Mehmet Ozjurek ėshtė shpallur para pak kohė fitues nė garat e dyta ndėrkombėtare tė hundėmėdhenjve tė mbajtur nė Stamboll.
Ne 1870 ne Londer jetonin me shume Irlandeze sesane Dublin.
Bethoveni para se te kompozonte fuste koken ne uje te ftohte.
Lindjet vjetore ne Indi, e kalojne popullsine e Australise.
Ajnshtajni deri ne moshen 9-vjecare nuk fliste normalisht.
Ne Zelanden e Re ka 4 milione njerez dhe 70 milione dele.
Gjate ndertimit te kanalit te Panamase kane humbur jeten me teper se 25 mije njerez.
Gjysma e popullsise se botes fiton vetem rreth 5% te pasurise ne bote.
Zemra peshon maksimum 300g dhe mund tė pompoje 5 litra gjak nė minutė pra 8000 litra nė ditė dhe mė shumė se 200 milion litra gjak gjatė jetės se njė individi. Zemra e njė femije tė vogėl ka rreth 120 rrahje nė minutė kurse te njė i rritur frekuenca varion nga 70 deri nė 90 rrahje nė minute.
Gjaku bėn gjithmonė tė njėjtin drejtim, duke arritur njė rrugė prej 45 sekondash. Nė ēdo rrahje barkushja e majtė e zemrės lėshon rreth 100g gjak, kurse sasia e gjakut qė qarkullon pėr ditė nė zemėr ėshtė nė rregullin e 17000kg. Nė njė vit zemra bėn rreth 40 milion rrahje. Zemra e njė elefanti bėn 20 rrahje nė minutė kurse e njė miu 600!
Nė vendet e zhvilluara pėrqindja e tė rritureve qė martohen ka rėnė nga 72% nė 1970 nė 60 % nė 1996. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e parė u rrit nga 50% nė 67%. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e dytė ėshtė rreth 10 % mė e lartė se nė martesėn e parė.
Qelizėn i pari e zbuloi shkencėtari anglez Robert Hooke mė 1665 i cili edhe ia dha emrin. Ky ėshtė zbulimi mė i madh nė mjekesi, sepse qeliza ėshtė njėsia themelore kryesore e ēdo organizmi tė gjallė.
Gjaku nė organizmin e njeriut udhėton shumė shpejtė: prej zemrės deri te gishtėrinjtė e kėmbės arrin pėr 16 sekonda, deri nė tru pėr 8 sekonda, deri nė mushkėri vetėm pėr 6 sekonda.
Eskymo, njė komb qė jeton nė veri tė Europės nė mes tė borės e tė akullit, pėrveē peshkut ushqehen dhe me mjaft vezė me tė cilat plotesojnė shumė mirė nevojat ushqimore tė trupit.

Ali

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 29
Kyējet nė forum : 9996
Regjistruar mė : 17/11/2007

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi