» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

4 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 4 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


20 fakte tė pabesueshme lidhur me trupin e njeriut !

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

20 fakte tė pabesueshme lidhur me trupin e njeriut !

Mesazh nga Albanian_Girl prej Wed 04 Nov 2015, 01:11

Shumica nga zbulimet mė interesante nė tė gjitha fushat e shkencės janė tė lidhura pikėrisht me trupin e njeriut. Nga zinxhiri i ADN-sė deri te atomi brenda qelizave tona, trupi i njeriut paraqet burim mrekullish tė pabesueshme shkencore.
1. Zorra Qorre
Konsiderohet pjesė e trupit e cila ka humbur funksionin e vet para miliona vjetėsh. Kohė pas kohe ndodhin infeksione dhe inflamacione tė zorrės qorre.
Mirėpo, kohė mė parė ėshtė zbuluar qė zorra qorre ėshtė shumė e dobishme pėr bakteret tė cilat ndihmojnė funksionimin e sistemit tretės.

2. Molekulat super tė mėdha
Ēdo gjė qė na rrethon ėshtė e pėrbėrė nga molekulat, tė cilat dallohen pėr nga madhėsia, nga ēiftet e thjeshta tė atomeve, siē ėshtė molekula oksigjenit, deri te strukturat e pėrbėra organike. Mirėpo, molekula mė e madhe nė natyrė gjendet nė trupin tonė.
Fjala ėshtė pėr kromozomin. Njė qeli normale njerėzore ka 23 ēifte kromozomi nė bėrthamėn e vet, ndėrkaq secila ka nga njė molekulė mjaft tė gjatė ADN-je.
Kromozomi 1 ėshtė mė i madhi, duke pasur parasysh qė pėrmban rreth 10 miliardė atome, tė cilat paraqesin tėrėsi informacionesh tė shifruara nė molekulė.

3. Numri i  atomeve
Ėshtė e vėshtirė tė imagjinohet sa shumė tė vogla janė atomet tė cilat pėrbėjnė trupin tonė derisa nuk shikojmė se sa janė. Personi i rritur ka 7.000.000.000.000.000.000.000.000.000 atome, apo shtatė mijė kuadrilonė.

4. Humbja e lėkurės mbrojtėse
Mbase ėshtė e vėshtirė tė besohet, mirėpo ne kemi pėrafėrsisht numėr tė ngjashėm tė qimeve nė trupin tonė sa edhe shimpanzetė, por qė qimet tona janė tė padobishme dhe tė holla dhe pothuajse tė padukshme.
Nuk dihet saktėsisht pėr ēka e kemi humbur lėkurėn tonė mbrojtėse. Supozohet qė kjo u ka ndihmuar njerėzve nė kohė tė lashta qė mė lehtė tė djersiten, por edhe qė tė pamundėsojnė qė tė na sulmojnė parazitėt siē janė morrat apo rriqrat, apo mbase pėr shkak qė paraardhėsit tanė kanė qenė pjesėrisht organizma uji.

5. Rrėqethja
Lėkura e rrėqethur paraqet mbetjet e paraardhėsve tanė evolucionarė. Lėkura merr tė ashtuquajturėn pamje tė dendur kur rrėqethemi, sepse shkaktohen ngėrēe tė muskujve tė imėt rreth rrėnjėve tė ēmimeve.
Kur qimet e dendura rrėqethen, bėhen izolatorė tė mirė, sepse ka ajėr midis qimeve. Mirėpo, meqenėse qimet nė trupin e njeriut janė tė imėta, lėkura merr pamjen e cila ngjan me lėkurėn e dendur.
Rrėqethemi kur jemi tė frikėsuar, kur kemi tė ftohtė apo kur pėrjetojmė diēka emocionuese. Shumica e gjitarėve rrėqethen kur janė tė frikėsuar, atėherė duken mė tė mėdhenj dhe mė tė rrezikshėm pėr armikun.

6. Frika nga kozmosi
Nėse ėshtė pėr t’u besuar filmave shkencorė-fantastikė, nėse njeriu do tė gjendej nė gjithėsinė e hapur pa rroba mbrojtėse do tė ngjanin gjėra tė tmerrshme. Mirėpo, kjo ėshtė fiksim kryesor.
Ėshtė e vėrtetė qė do tė ishte e pakėndshme derisa ajri brenda organizmit pėrhapet, mirėpo trupi i njeriut nuk do tė eksplodonte, siē kemi pasur rastin tė shohim nė filmat e Hollywwodit. Edhe pse lėngu edhe nė vakuum vlon, gjaku mbetet nėn presonin e brendshėm tė qarkullimit.
Edhe krahas kėsaj qė nė kozmos ėshtė tepėr ftohtė, njeriu nuk do ta humbte aq shpejt ngrohtėsinė. Siē na tregojnė edhe shishet termos, vakuumi ndikon edhe si izolator. Nė kozmos mbizotėron vetėm mungesa e ajrit.

7. Kolapsi i atomeve
Atomet tė cilat e pėrbėjnė trupin tonė paraqesin kryesisht hapėsirė tė zbrazėt, mirėpo megjithėse ka aq shumė, pa atė hapėsirė njeriu do tė futej nė njė vėllim tejet tė vogėl.
Nėse do tė humbte e tėrė hapėsira e zbrazėt, trupi ynė do tė kishte dimensionin e kubit mė tė vogėl se e 500-ta pjesė e centimetrit.

8. Refuzimi elektromagnetik
Atomet tė cilat pėrbėjnė materien kurrė nuk preken. Sa mė afėr qė i afrohen njėri-tjetrit, shkaktohet forca mė e madhe refuzuese midis pjesėve tė tyre tė elektrizuara.
Kjo duket sikur tė provojmė qė tė tėrheqin dy magnete tė fuqishme ndaj njėri-tjetrit. Kjo madje ka tė bėjė edhe me objektet tė cilat duken sikur po preken.
Kur ulemi nė kolltuk, ne nė tė vėrtetė nuk prekemi, por rrimė pezull mbi tė, pėr shkak tė refuzimit midis atomeve. Kjo forcė elektromagnetike ėshtė shumė mė e fuqishme sesa gravitacioni – rreth miliarda e miliarda herė mė e fuqishme.
Me kėtė edhe ju mund tė bindeni – mbani magnetin pėr frigorifer afėr frigoriferit dhe ngadalė lėshojeni. Forca elektromagnetike nga magneti mė i vogėl dominon forcėn e tėrheqjes sė tėrė Tokės.

9. Pluhuri yjor
Ēdo atom nė trupin tonė ėshtė i vjetėr miliarda vjetėsh. Hidrogjeni, elementi mė i shpeshtė nė universum, i cili pėrbėn pjesėn mė tė madhe tė trupit tė njeriut, ėshtė formuar nga “shpėrthim i madh” para 13,7 miliardė vjetėsh.
Atomet e rėnda, siē janė karboni dhe oksigjeni, tė formuara para mė shumė se 12 miliardė vjetėsh dhe ėshtė pėrhapur nė kozmos kur kanė shpėrthyer yjet.
Disa nga ato shpėrthime kanė qenė aq tė fuqishme sa qė edhe vetė kanė prodhuar elemente mė tė rėnda se hekuri. Kjo do tė thotė qė komponentėt nė trupin tonė vėrtet janė tepėr tė lashta: ne jemi, pikėrisht pluhuri i yjeve.

10. Niveli kuantiv
Njė ndėr misteret e shkencės ėshtė se si diēka nė shikim tė parė i fortė dhe vertikal, siē ėshtė trupi i njeriut, mund tė jetė i pėrbėrė nga atomet tė cilat sillen nė mėnyrė tė ēuditshme, domethėnė nga grimcat, siē janė atomet dhe pjesėt e tyre.
Elektronet sillen nėpėr orbitat specifike. Ato nuk mund tė ekzistojnė askund midis atyre orbitave, mirėpo patjetėr duhet tė ekzistojė “kėrcimi kuantiv” midis tyre. Aq mė tepėr si grimca kuantive, elektronet ekzistojnė mė parė si grumbull i mundshėm sesa si lokacion  specifik.

11. Rruazat e kuqe tė gjakut
Shumica mendojnė qė ngjyra e kuqe e gjakut rrjedh nga hekuri, mirėpo prania e tyre ėshtė koincidencė. Ngjyra e kuqe e gjakut rrjedh nga fakti qė hekuri ėshtė rrethuar me rreth atomesh hemoglobine tė quajtur porfirin, dhe ajo strukturė ėshtė “fajtore” pėr ngjyrėn.
Nuanca e ngjyrės sė kuqe tė hemoglobinės suaj varet se a ka nė tė oksigjen. Atje ku ėshtė i pranishėm oksigjeni, ai ndryshon formėn e porfirinės, gjė qė qelizave tė kuqe tė gjakut u jep nuancė mė tė fuqishme.

12. Viruset pėrhapen si viruse
Tingėllon befasuese, mirėpo nuk rrjedh e tėrė sasia e ADN-sė sė dobishme nė kromozomet tona nga paraardhėsit tanė evolucionarė. Diēka nga ADN-ja jonė kemi huazuar vetėm nga anash.
ADN-ja jonė pėrfshin gjenet tė mė sė paku tetė retroviruseve. Ky ėshtė lloji i viruseve tė cilėt pėrdorin mekanizmat qelizore pėr kodimin e ADN-sė, nė mėnyrė qė tė marrin qelizėn. Nė njė moment tė historisė njerėzore, kėto gjene janė inkorporuar nė ADN-nė njerėzore.
Kėto gjene virusale nė ADN sot luajnė rolin e rėndėsishėm nė reproduktimin njerėzor, edhe pse janė plotėsisht tė huaj tė paraardhėsve tanė gjenetikė.

13. Forma tjetėr e jetės
Nėse do tė numėronim qelizat nė organizėm, do tė shihnim qė ka mė shumė qeliza bakteriale sesa tė jetės njerėzore nė ne.
Qeliza njerėzore ka rreth 10 bilionė, ndėrkaq ajo bakteriale dhjetė fish mė shumė. Disa nga to nuk bėjnė kurrfarė dėmi, ndėrkaq disa syresh janė tė dobishme.

14. Tenjat nė qerpikė
Te tė moshuarit shfaqet dukuria e tenjave nė qerpikė. Ato krijesa tė vogla jetojnė nga qelizat e vjetra qė prodhojnė folikulat e qimeve. Zakonisht janė tė parrezikshme, mund tė rriten deri nė njė tė tretėn e milimetrit dhe nuk mund tė shihen me sy.

15. Detektorėt e fotoneve
Sytė janė organe shumė sensitive, tė aftė tė detektojnė vetėm disa fotone tė dritės. Njeriu me sy mund tė shohė yjėsinė Andromeda, mė i afėrt i galaksisė nė rrugėn tonė tė qumėshtit. Mirėpo, “mė afėr” ėshtė nocioni relativ edhe nė hapėsirėn ndėrgalatike.
Andromeda ėshtė larg Tokės 2,5 milionė vjet drite. Kur fotonet e dritės, tė cilat kanė sulmuar syrin tonė, filluan udhėtimin e tyre, nė kozmos nuk ka ekzistuar njeriu.

16. Gjashtė shqisa
Ne vėrtet i kemi gjashtė shqisa. Ja njė shembull. Afrojeni dorėn disa centimetra pranė hekurit tė nxehur. Asnjėra ndėr gjashtė shqisat tona nuk na thotė qė hekuri i skuqur do tė na djegė.
Mirėpo, ne megjithatė mund tė ndiejmė na distanca e caktuar  qė hekuri ėshtė i ngrohtė, edhe pse me atė rast nuk e prekim.
Kjo ndodh nė saje tė shqisės ekstra – sensorė pėr ngrohtėsinė nė lėkurėn tonė. Ngjashėm me kėtė mund tė detektojmė dhembjen apo tė kuptojmė se a jemi tė kthyer mbrapsht.
Edhe njė test i shpejtė. Mbyllni sytė dhe prekni hundėn. Mos i shfrytėzoni pesė shqisat pėr tė prekur majėn e hundės, por tė ashtuquajturin propercepcionin, do thotė ndjenjėn se ku gjenden pjesėt e trupit nė raport me njėri-tjetrin.
Kjo ėshtė gjysmė shqisė, e cila kombinon njohurinė nga truri pėr atė se ēka bėjnė muskujt, me ndjenjėn e madhėsisė dhe formės sė trupit.

17. Pleqėria e vėrtetė
Sikur te zogjtė, edhe jeta e njeriut krijohet nga veza. Megjithatė, ekziston dallim i rėndėsishėm midis vezės njerėzore dhe asaj tė pulės, e cila ndikon nė mėnyrė drastike nė plakje.
Vezoret njerėzore janė tė vogla. Ato janė vetėm njė qelizė dhe zakonisht me vėllim rreth 0,2 milimetra. Vezoret tuaja janė formuar nė nėnėn tuaj, – mirėpo ajo qė befason ėshtė qė ajo ėshtė formuar kur ajo ka qenė nė embrion.
Formimi i vezoreve tuaja, dhe gjysma e ADN-sė tuaj  qė vijnė nga nėna juaj, mund tė konsiderohen moment i parė i ekzistimit tuaj. Edhe kjo ndodh para se tė jetė lindur nėna juaj.
Tė themi qė nėna juaj ka pasur 30 vjeē kur ju ka lindur. Kjo do tė thotė qė i keni 48 vjet kur ju t’i mbushni 18 vjeē.

18. Ndikimi i epigjenetikės
Zakonisht mendojmė qė gjenet duke kontrolluar faktorin i cili pėrcakton se si tė duket secili prej nesh, mirėpo gjenet janė vetėm pjesa shumė e vogėl e ADN-sė.
Deri para do kohėsh ėshtė konsideruar qė 97 pėr qind tė tjera janė vetėm mbeturina, mirėpo tani e dimė edhe qė epigjenetika – Proces i cili zhvillohet jashtė gjeneve – gjithashtu ka ndikim tė madh nė zhvillimin tonė.
Disa pjesė kontrollojnė “ndezjen” dhe “shuarjen” e gjeneve, ose marrin pjesė nė programimin e prodhimit tė pėrbėrėsve tė tjerė kryesorė.
Njė kohė tė gjatė ka qenė e panjohur se si ėshtė e mundshme qė rreth 20.000 gjene tė jenė tė mjaftueshme tė pėrcaktojmė se ēfarė do tė jemi.
Shkencėtarėt kanė zbuluar qė edhe 97 pėr qind e gjeneve tė tjera tė ADN-sė njėsoj janė tė rėndėsishme pėr zhvillimin tonė.

19. Veprimi i vetėdijshėm
Duket se vetėdija jonė ekziston nė mėnyrė tė pavarur dhe i flet trupit tonė se ēka duhet tė bėjė. Nė realitet, ndikimin jo i vetėdijshėm ėshtė shumė mė i madh. Disa detyra bėhen nė mėnyrė automatike nėpėrmjet praktikės, kėshtu qė mė nuk na ėshtė e nevojshme qė tė mendojmė pėr lėvizjet themelore.
Me kėtė proces udhėheq njėra ndėr pjesėt mė primitive tė trurit. Ekzistojnė mospajtime lidhur me atė kur vetėdija luan rolin e vet, mirėpo nuk ka dyshim qė ia kem borxh pjesės sonė tė pavetėdijshme shumė mė tepėr sesa do tė dėshironim tė lejonim.

20. Mashtrimet optike
Pamja e botės tė cilėn “e shohim” ėshtė artificiale. Truri ynė nuk prodhon pamjen nė mėnyrėn se si e bėn atė kamera. Nė vend tė kėsaj, truri kontrollon modelin e botės nga informacionet tė cilat i kemi marrė me matjen e dritės, formės, linjės…
Kjo e lehtėson trurin qė tė fotografojė “faqen” e zbrazėt, zonėn nė retinėn nė tė cilėn ekziston nervi optik. Truri gjithashtu “qetėson”  fotografinė tė cilėn e japin lėvizjet e shpejta tė syrit.
Mirėpo, esenca e kėtij procesi ėshtė qė sytė tanė lehtė mund tė mashtrohen. Televizioni, filmi dhe mashtrimet optike punojnė nė atė mėnyrė qė gabimisht e orientojnė trurin tė “mendojė” atė qė shohin sytė.
Pėr kėtė shkak edhe Hėna duket mė e madhe seē ėshtė dhe duket sikur oscilon nė madhėsi: madhėsia e vėrtetė optike e Hėnės ėshtė e ngjashme me vrimėn tė cilėn e bėjnė nė letėr me ndihmėn e shpueses sė letrės nė distancė tė gjatėsisė sė duarve. /qiriu.net/

Albanian_Girl
Moderator

Shteti : Parajse
Postime : 237
Kyējet nė forum : 10225
Regjistruar mė : 23/12/2007

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi