» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

6 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 6 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


100 fakte tė ēuditshme dhe mahnitėse pėr trupin e njeriut !

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

100 fakte tė ēuditshme dhe mahnitėse pėr trupin e njeriut !

Mesazh nga Albanian_Girl prej Wed 04 Nov 2015, 00:58

Trupi i njeriut ėshtė njė sistem tepėr kompleks dhe shumė i ndėrlikuar, qė pavarėsisht studimeve mijėravjeēare ende i befason studiuesit me tė rejat qė zbulojnė. Ēdo vit, shkencėtarėt publikojnė fakte tė rejat dhe tė ēuditshme rreth trupit tė njeriut. Pėr shembull e dini qė njeriu mund tė jetojė pa ushqim pėr 70 ditė, por nuk mund tė jetoj 11 ditė pa gjumė. E dini se enėt e gjakut tė njeriut janė tė gjata 96.560 kilometra, e mjaftueshme pėr tė mbėshtjellė mbi 2 herė ekuatorin e Tokės. Pse thonjtė e kėmbės i presim mė rrallė se ato tė duarve? E dini qė sipėrfaqja e mushkėrive tona ėshtė e barabartė me atė tė njė fushe tenisi? Pse nė mėngjes njeriu ėshtė mė i gjatė se gjatė ditės? Pse truri ynė cilėsohet si kompjuteri mė i pėrsosur nė botė. Pse muskuli mė i fortė i trupit tonė ėshtė gjuha dhe kocka mė e fortė e trupit ėshtė nofulla. E dini qė gjaku qarkullon nėpėr enėt e gjakut 100 mijė kilometra pėr 23 sekonda? E dini se zemra e njeriu prodhon brenda njė dite aq energji sa i nevojitet njė kamioni pėr tė ecur mbi 30 kilometra. Pse biondet kanė mė shumė flokė? Nga teshtima tek thonjtė, 100 fakte tė pazakonta pėr trupin e njeriut.
1. Kur teshtin, njeriu e bėn kėtė mė shpejtėsi mbi 160 km nė orė.

2. Enėt e gjakut tė njeriut janė tė gjata 96.560 kilometra, e mjaftueshme pėr tė mbėshtjellė mbi 2 herė ekuatorin e Tokės.

3. Zemra e njeriu prodhon brenda njė dite aq energji sa i nevojitet njė kamioni pėr tė ecur mbi 30 kilometra.

4. Njeriu prodhon aq pėshtymė gjatė jetės sa mund tė mbushė dy basene.

5. Po tė ishte syri i njeriut aparat fotografik, rezolucioni i tij do tė ishte 576 megapiksel.

6. Trupi i njeriut pėr njė orė prodhon 180 milionė rruaza tė kuqe gjaku. Nėse gjatė shtatzėnėsisė nėna lėndon ndonjė nga organet e brendshėm, bebja nga mitra i dėrgon qeliza pėr “shėrim “.

7. Njeriu mund tė jetojė pa ushqim pėr 70 ditė.

8. Receptorėt e shijes nuk gjenden vetėm nė gjuhė por edhe nė stomak, zorrė, pankreas, mushkėri dhe nė tru.

9. Nė moshėn 60-vjeēare, rreth 60% e meshkujve dhe 40% e femrave, janė tė prirur tė gėrhasin, mirėpo jo tė gjithė kanė njė gėrhitje tė zhurmshme. Disa prej tyre nuk ndihen, disa janė vėrtet problematikė, por qė tė gjithė gėrhasin. E teksa mesatarisht, tingulli i gėrhitjes kap vlerėn e 60 decibelėve qė i takon gėrhitjes normale, problematikėt e kalojnė padiskutim kėtė shifėr, duke kapur vlerėn e 80-85 decibelėve, qė do tė thotė njė katastrofė pėr veshin e njė njeriu tjetėr, i cili dėgjon gėrhitjen.

10. Megjithėse mund t’ju duket e pabesueshme, por pėr ēdo centimetėr katror tė lėkurės, njė individ ka afėrsisht 32 milionė baktere. Duket e paimagjinueshme nė fakt, por ėshtė e vėrtetė. Megjithatė, nuk ėshtė pėr tė na venė nė alarm e pėr tė na tmerruar, pasi njė pjesė e mirė e kėtyre baktereve janė tė padėmshme dhe pa pasoja pėr organizmin tonė.

11. Nuk e dimė a janė mė shumė argėtuese, por shkenca thotė se biondet janė femrat qė kanė mė shumė flokė. Ngjyra e flokėve, sipas shumė studimesh, ėshtė pėrcaktuese e sasisė sė flokėve qė mund tė gjenden nė kokėn tuaj dhe biondet, kuptohet vetėm ato natyralet, kryesojnė listėn e personave qė kanė mė shumė flokė. Mesatarisht, nė kokėn e njeriut gjenden 100 mijė folikula tė flokut, ku secila prej tyre ėshtė e aftė tė prodhojė 20 fije floku, pėrgjatė gjithė jetės sė njė njeriu. Sa iu pėrket biondeve, kjo mesatare regjistrohet nė 146 mijė, kurse njerėzit me ngjyrė tė errėt floku, kanė rreth 100 mijė folikula.

12. E keni pyetur ndonjėherė veten se pėrse thonjtė e kėmbės i presim mė rrallė se ato tė duarve? Sepse thonjtė, tė cilėt janė mė shumė tė ekspozuar, rriten mė shpejt, se sa ata tė cilėt qėndrojnė tė fshehur. Madje edhe ndėrmjet duarve ka dallim, pasi thonjtė rriten mė shpejt nė dorėn me tė cilėn ju shkruani dhe nė gishtėrinjtė mė tė gjatė.

13. Gjumi ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr njeriun. Mund tė rezistoni me javė tė tėra pa ushqim, por thjesht 11 ditė pa gjumė fare dhe ju bini nė gjumė pėrgjithmonė.

14. Kafsha qė mund tė mbani nė shtėpi, apo edhe tė tjerat jo shtėpiake, nuk janė tė vetmet gjallesa qė humbasin dhe ndėrrojnė lėkurėn. Edhe ne njerėzit humbasim ēdo vit gati 0.3 metra pjesė tė lėkurės sonė. E gjitha kjo do tė thotė se nė moshėn 70-vjeēare ne do tė kemi humbur gati 2 metra lėkurė.

15. Dihet qė njė i rritur ka mė pak kocka se njė fėmijė i vogėl, e megjithatė ajo ēfarė jo tė gjithė e dinė, ėshtė fakti se pėrse ndodh kjo. Foshnjet, sipas studimeve, kanė afėrsisht 350 kocka nė tė gjithė trupin e tyre. Me kalimin e viteve, kur njeriu rritet, kockat bashkohen me njėra tjetrėn dhe kėshtu, nė moshė tė rritur, njė njeri ka 145 kocka mė pak, ose 205 kocka gjithsej.

16. Sigurisht tė mos pretendojmė tė kemi aftėsi tė nuhaturit si qeni, por megjithatė e kemi tė zhvilluar nė njė masė tė konsiderueshme. Kėshtu, njeriu pėrgjatė gjithė jetės sė tij ėshtė i aftė tė mbajė mend 50 mijė lloje erėrash.

17. Burimi i erės sė trupit pėrfshirė edhe asaj tė kėmbėve ėshtė djersa. Nė fakt, kėmbėt janė ndėr pjesėt e trupit qė djersisin mė shumė. Tė dyja bashkė, mund tė prodhojnė rreth 500 mijė pika djerse nė ditė.

18. Sa mė e ftohtė tė jetė dhoma ku flini, aq mė shumė ka mundėsi tė shihni ėndrra tė kėqija.

19. Lotėt dhe mukoza pėrmbajnė njė enzimė tė quajtur Lisozima. Kjo enzimė ndihmon pėr tė mbajtur tė shėndetshėm, fyti, hundėn, si dhe sytė ndaj sulmit tė baktereve dhe infektimit tė kėtyre zonave.

20. Veshėt tona fshehin mė shumė dyllė kur ne jemi tė frikėsuar sesa kur jemi normal. Hormonet dhe reaksionet kimike qė ndodhin kur ne kemi frikė bėjnė qė prodhimi i dyllit nė veshin tonė tė rritet. Edhe pse, fenomeni nė fjalė ėshtė studiuar dhe demonstruar, shkaqet janė tė paqarta nga shkencėtarėt.

21. Ėshtė e pamundur tė gudulisėsh veten. Edhe personat mė tė ndjeshėm kurrė nuk do tė kenė aftėsinė tė vetgudulisen.

22. Femrat e djegin dhjamin mė ngadalė se burrat. Pėr shkak tė funksionit tė tyre riprodhues femrave i duhet mė shumė kohė pėr tė djegur kalori. Pėr njė diferencė prej rreth 50 kalori nė ditė.

23. Hapėsira midis hundės dhe pjesės sė sipėrme tė buzės sipas grekėve tė lashtė ėshtė njė nga pjesėt mė erogjene tė gjithė trupit. Dijetarėt janė ende duke u pėrpjekur tė kuptojnė se ēfarė funksioni ka.

24. Muskuli mė i fortė i trupit tonė ėshtė gjuha dhe kocka mė e fortė e trupit ėshtė nofulla.

25. Pėr tė bėrė njė hap duhen 200 muskuj. Kjo ėshtė njė punė e vėshtirė duke pasur parasysh se secili prej nesh bėn mesatarisht rreth 10.000 hapa nė ditė.

26. Dhėmbėt janė pjesa e vetme e trupit qė nuk mund tė riparojnė veten. E gjithė kjo, pėr shkak se dhėmbėt nuk janė pjesė “e gjallė” e trupit tonė.

27. Truri njerėzor ėshtė nė gjendje tė memorizojė 5 herė mė shumė se informacionet qė ndodhen nė Enciklopedinė Britanike, ose ēfarėdo lloj enciklopedie tjetėr. Llogaritet nė terma elektronikė se truri ynė ka njė kapacitet prej 3 deri nė 1000 Terabyte.

28. Vetėm truri, pėrdor 20 % tė oksigjenit qė hyn nė trupin tonė dhe qė transportohet nė gjak. Masa cerebrale ėshtė e barabartė me 2 % tė trupit tonė, por konsumon mė shumė oksigjen se ēdo pjesė tjetėr e trupit.
29. Aktiviteti cerebral ėshtė mė i madh gjatė natės, sesa gjatė ditės. Kjo ndodh sepse, nė tė kundėrt tė asaj qė mund tė besohet, ndodh qė truri vihet nė aksion, pikėrisht kur nė flemė. Nuk dihet mirė akoma perse, por nė qoftė se shihni ėndrra tė bukura gjatė gjumit duhet tė falėnderoni trurin dhe punėn e tij gjatė natės.

30. Shkencėtarėt konfirmojnė se sa mė i madh tė jetė koeficienti juaj intelektiv (QI), mė shumė ėndėrroni. Kjo nuk duhet t’ju bėjė tė mendoni se nė qoftė se nuk kujtoni ėndrrat tuaja nuk jeni inteligjent sepse pjesa mė e madhe e ėndrrave ka njė gjatėsi shumė tė shkurtėr.

31. Neuronet gjatė jetės sonė rriten. Deri pak kohė mė parė besohej se qelizat e trurit nuk zhvilloheshin apo rigjeneroheshin, kurse sot dihet se edhe meqenėse kjo rritje nuk ėshtė si nė pjesėt e tjera tė trupit, ajo ekziston.

32. Informacionet lėvizin me shpejtėsi tė ndryshme nė bazė tė tipit tė neuroneve. Jo tė gjithė neuronet janė njėlloj: ekzistojnė disa nė gjendje tė transportojnė informacione me shpejtėsi 0,5 metėr nė sekondė kurse tė tjerė arrijnė edhe deri nė 120 metėr nė sekondė.
33. Qimet e fytyrės rriten shumė mė shpejt se ēdo qime tjetėr nė trup. Nėse jeni meshkuj e dini shumė mirė se sa shpejt rritet mjekra, mjafton tė mendosh se nė qoftė se njė mashkull nuk do ta priste mjekrėn e tij gjatė jetės, kjo e fundit do tė bėhej mė e gjatė se nėntė metra.

34. Njeriu i rreh qerpikėt e syrit mesatarisht 4.200.000 herė gjatė vitit. Gjithashtu qerpikėt janė qimet mė tė forta te njeriu.

35. Ēdo ditė ēdo njėri humbet mesatarisht 60 deri nė 100 flokė. Numri ndryshon shumė nga personi nė person, por varet edhe nga stinėt, nga sėmundjet, nga shtatzėnia, nga mosha, etj. Kėshtu qė nė qoftė se kuptoni qė po ju bien mė shumė se 100 flokė nė ditė, bėhuni merak, do tė thotė se po bėheni qeros. Flokėt e njė mashkulli e kanė diametrin sa 2-fishi i diametrit tė flokėve tė njė femre. Sigurisht qė diametri varet edhe nga raca njerėzorė dhe tipi i flokėve. Ēdo flok ėshtė nė gjendje tė mbajė njė peshė deri nė 100 gram. Nė qoftė se kjo peshė shumėzohet me numrin e flokėve mendojeni vetė rezultatin.

36. Thoi qė rritėt mė shpejt ėshtė ai i gishtit tė mesit. Pėr tė qenė mė tė saktė ėshtė thoi i dorės qė ju pėrdorni mė shumė. Pėr mė tepėr shpejtėsia e rritjes sė thonjve ėshtė e lidhur ngushtė me gjatėsinė e gishtave, edhe pse nuk dihet akoma mirė pėrse.

37. Nė ēdo centimetėr katror tė lėkurės sonė ka po aq qime sa ka nė ēdo centimetėr katror tė lėkurės se njė majmuni shimpanze. Njeriu nuk ėshtė aq i zhveshur sa duket, por ky mendim vjen ngaqė pjesa mė e madhe e qimeve nė trupin tonė janė aq tė vogla saqė nuk duken me sy tė lirė.

38. Jeta mesatare e ēdo floku ėshtė nga 3 deri nė 7 vjet. Nė fakt para se flokėt tė bien mund tė prihen, ngjyrosėn, shkurtohen disa herė, deri sa bien vetė. Njė njėri mund tė humbė deri gjysmėn e flokėve tė tij pėrpara se dikush ta kuptojė.

39. Flokėt duken tė pashkatėrrueshėm. Pėrveē mundėsisė qė mund tė marrin flakė, flokėt janė nė gjendje tė mos dekompozohen edhe pas vdekjes. Flokėt nuk mund tė shkatėrrohen nga uji, nga i ftohti, apo nga ndryshimet klimaterike, dhe janė shumė rezistentė ndaj acideve tė ndryshme apo agjentėve kimikė.

40. Organi mė i madh i organizmit tonė ėshtė zorra e vogėl (intestinum tenue). Edhe pse quhet nga anglezėt “small intestine” ėshtė 4 herė mė e gjatė se gjatėsia mesatare e njė njeriu tė rritur.

41. Zemra e njeriut prodhon gjak me njė presion pėr ta pompuar atė deri nė 9 metra lartėsi. Kėshtu qė mos u preokuponi nė qoftė se arrini tė dėgjoni rrahjet e zėmrės tuaj. Pėr tė pompuar gjak nė tė gjithė trupin tonė nė njė kohė kaq tė shkurtėr duhet njė presion i mirė nga kontraktimi i zemrės.
42. Mendohet se trupi njerėzor ka mė shumė se 96 000 kilometra enė gjaku. Dukė bėrė njė llogari tė thjeshtė me enėt tona mund tė bėhen mė pak fjalė 2 xhiro rreth botės.

43. Lėngjet gastrike janė nė gjendje tė tresin edhe njė fletė brisku. Ēdo 3 apo 4 ditė nė stomakun tonė krijohet njė membranė mukoze e re. Kjo pėr shkak tė forcės sė madhe tė acideve prezente nė stomak dhe kush vuan nga ulcera mund ta kuptojė shumė mirė sa tė dhimbshme janė kėto acide, sidomos kur sulmojnė muret e stomakut.

44. Sipėrfaqja e mushkėrive tona ėshtė e barabartė me atė tė njė fushe tenisi; nė fakt pėr tė dėrguar sa mė lehtė oksigjenin nė gjak, mushkėritė janė tė pajisura me qindra bronke dhe hojėza. Kėto janė tė lidhura me kapilarėt qė ēojnė oksigjenin nė gjak duke marrė dyoksidin e karbonit (CO2). Sipėrfaqja gjigante e mushkėrive ndihmon kėto veprime dhe na siguron njė shkėmbim tė denjė oksigjeni dhe dyoksidit tė karbonit nė ēdo moment. Mushkėria e majtė ėshtė mė e vogėl se mushkėria e djathtė pėr t’i lėnė hapėsirė zėmrės.

45. Zemra e femrave rreh mė shpejt se ajo e meshkujve. Shkaku duhet kėrkuar nė masėn trupore, megjithėse ėshtė zbuluar qė zemra femėrore punon ndryshe nga ajo mashkullore.

46. Shkencėtarėt kanė arritur tė numėrojnė mė shumė se 500 funksione tė mėlēisė. Mė shumė mundėsi kur dalim tė shtunave dhe dehemi nuk mendojmė pėr mėlēinė tonė, por nė qoftė se doni ta dini mėlēia ėshtė organi qė punon mė shumė nė brendėsi tė trupit tonė. Mėlēia ėshtė organ aq i rėndėsishėm, saqė nėse ajo fillon tė dėshtojė sė funksionuari jeta jonė vihet nė rrezik.

47. Aorta, arteria kryesore qė nis nga zemra jonė ka diametrin e njė tubi normal. Kjo arterie ėshtė kaq e gjerė, sepse duhet tė transportojė nė brendėsi tė saj pjesėn mė tė madhe tė gjakut qė do tė qarkullojė nė sistemin tonė.

58. Nė njėri mund tė jetojė pa pjesėn mė tė madhe tė organeve tė tij. Trupi ynė mund tė duket i dobėt, por mund tė mbijetojė pa stomak, pa 75 % tė mėlēisė, 80 % tė zorrės, dhe pa njė veshkė. Me siguri s’do tė ndiheshit shumė mirė, por organet e munguara nuk do t’ju sillnin vdekjen.

49. Gjėndrat mbiveshkore e ndėrrojnė madhėsinė gjatė jetės. Pėrpara lindjes kėto janė tė mėdha sa njė veshkė, ndėrsa me kalimin e kohės bėhen gjithnjė e mė tė vogla, deri sa bėhen vėshtirėsisht tė dukshme nė moshė tė madhe.

50. Gjaku nė organizmin e njeriut udhėton shumė shpejt. Prej zemrės deri tė gishtėrinjtė e kėmbės arrin pėr 16 sekonda, deri nė tru pėr 8 sekonda, deri nė mushkėri vetėm pėr 6 sekonda.

51. A e dini se stomaku ka njė acid hydroklorik, lėndė gėrryese e njėjtė me atė qė pėrdorėt pėr tė trajtuar metalet nė industri. Ai mund tė gėrryejė hekurin. Por nė stomak gjithēka ėshtė perfekte. Mukusi qė rrethon muret e stomakut ruan kėtė lėng tė mos bėhet i dėmshėm, por vetėm tė shėrbejė pėr tė tretur ushqimin.

52. Megjithėse truri pėrbėn vetėm 2 % tė peshės sė pėrgjithshme trupore tė njeriut, ai kėrkon 20 % tė kalorive dhe oksigjenit tė trupit. Pėr tė mbajtur trurin nė gjendje pune, tre arterie kryesore pompojnė oksigjen pa pushim. Sikur qoftė edhe njėra prej kėtyre arterieve tė dėmtohet ose mos tė pompojė njė herė truri fillon mosfunksionimin normal.

53. Pubertiteti ndryshon strukturėn e trurit. Nė e dimė se hormonet qė ndodhen nė trup janė tė nevojshme pėr tė stimuluar rritjen dhe tė pėrgatisin trupin pėr riprodhim. Por pse adoleshenca ėshtė kaq e pakėndshme pėr tė gjithė? Kjo pasi hormone si testosteroni, influencojnė nė zhvillimin e neuroneve nė tru dhe ndryshimet e bėra nė strukturėn e trurit shkaktojnė ndryshime tė sjelljes.

54. Tė gjitha lėkurat kanė katėr ngjyra. Edhe lėkura e bardhė ka 3 ngjyra tė tjera tė fshehura. Kėshtu afėr venave lėkura merr ngjyrė tė kuqe. Po ashtu lėkura shoqėrohet me pigment tė verdhė nė pjesė tė saj. Ngjyra e fundit ėshtė e zeza dhe ndikohet nga melanina. Kjo bėn qė lėkura tė ngjajė e zezė nė pjesė tė mėdha tė saj. Tė katėrta kėto ngjyra miksohen dhe krijojnė njerėzit me ngjyra tė ndryshme nė tė gjithė globin.

55. Ashti mė i madh nė trupin e njeriut, ashti i femurit ėshtė i qėndrueshėm ndaj masės prej 800 kilogramė, kurse nė pozitė horizontale ndaj masės prej 200 kilogramė. Eshtrat tuaja janė katėr herė mė tė fuqishme (forta) sesa betoni. Mund tė jenė mė tė fuqishėm se ēeliku, por masa e tyre ėshtė mė e vogėl. Njė copė ashti me gjatėsi prej 5 centimetra mund ta mbajė masėn e elefantit. Vajzat mund tė rriten deri nė moshėn 20-vjeēare, kurse djemtė deri nė moshėn 25-vjeēare.

56. Ndoshta ėshtė mė mirė qė basketbollin ta luani nė orėt e mėngjesit, sepse trupat tanė janė mesatarisht pėr njė centimetėr mė tė shumė sesa nė mbrėmje. Ndoshta tingėllon ēuditshėm, por sipas shkencės njeriu nė mėngjes, pas fjetjes ėshtė pak mė i gjatė se gjatė ditės. Kjo ndodh sepse disqet kėrcore ndėrunazore ditėn tkurrėn (mblidhen), kurse natėn shtrihen.

57. Muskujt e fytyrės suaj janė tė rėndėsishėm. Ata ju ndihmojnė ju tė tregoni si e ndjeni botėn pėrreth. Gjatė buzėqeshjes aktivizohen 12 muskuj kryesorė tė fytyrės e gjatė rrudhjes sė vetullave aktivizohen vetėm 11 muskuj. Muskuli mė i gjatė ėshtė sartoriusi, i cili fillon prej komblikut, ndėrsa pėrfundon nėn gjurin: i gjatė ėshtė mbi 40 centimetra. Muskuli mė i shpejtė ėshtė muskuli ngritės i qerpikėve.

58. Ju merrni frymė mė shumė se 20.000 herė nė ditė! Pėr njė muaj qimja e flokut rritet 1 centimetėr, pėr njė vit 13 centimetėr. Po tė mos qetheshin flokėt gjatė gjithė jetės ata do tė ishin tė gjatė 10 metra.

59. Truri juaj ndalet sė rrituri nė moshėn 15-vjeēare. Por tė mėsuarit nuk ndalet kurrė, prandaj mėsoni sa tė mundeni. Qelizat nervorė tė trurit tuaj gjatė gjithė jetės formojnė lidhje tė reja. Impulset nga nervat nė drejtim tė trurit dhe anasjelltas udhėtojnė me njė shpejtėsi prej 380 km/h. Truri juaj shfrytėzon aq shumė fuqi (energji) sa edhe njė llampė elektrike e fuqisė prej 10 ėat.

60. Ekzistojnė rreth 6 000 sėmundje gjenetikė dhe nga kėto vetėm pėr njė pjesė shumė tė vogėl shkencėtarėt kanė idenė se si t’i kurojnė. Shpresohet qė me deshifrimin e materialit gjenetik tė arrihet tė kuptohen mė mirė sėmundjet, mekanizmat e tyre dhe mundėsisht tė gjendet njė kurim.

61. Kolesteroli
Nivelet e kolesterolit nė trupin e njeriut ndryshojnė me stinėt. Ėshtė ky rezultati i arritur nga njė kėrkim i kryer nga Universiteti i Masacusetit mbi 517 persona tė shėndetshėm. Doli si pėrfundim qė nivelet e kolesterolit ishin mė tė mėdha nė vjeshtė dhe nė dimėr, dhe mė tė ulėta nė pranverė dhe verė. Nuk dihet mirė se cilėt janė mekanizmat qė ēojnė nė kėtė rezultat. Matjet tregonin qė vlerat mė tė mėdha pėr meshkujt mbėrrijnė nė dhjetor, kurse pėr femrat nė janar. Vlerat e regjistruara tregonin njė rritje rreth 3.9 mg/dL tek meshkujt (vlerat mesatare ishin 222 mg/dL) dhe 5.4 mg/dL tek femrat (vlerat mesatare ishin 213 mg/dL). Disa nga kėto ndryshime mund tė pėrshkruheshin me variacionet qė pėson plazma nė stinėt e ndryshme. U gjet edhe qė nuk kishte lidhje me dietėn qė pėrdoret nė stinėt e ndryshme.

62. Zemra jonė ėshtė pompa mė e pėrpikte nė botė. Pėr ēdo 23 sekonda nėpėr zemėr kalojnė 5 litra gjak. Pėr njė ditė zemra shtie nė qarkullim 19 mijė litra gjak. Pėr 60 vjet qarkullojnė 480 milionė litra gjak. Kjo pompė tejet e pėrsosur me vetėlėvizės speciale peshon mesatarisht 230 gramė te femrat, ndėrsa 280 gramė te meshkujt.

63. Gjaku qarkullon nėpėr enėt e gjakut 100 mijė kilometra pėr 23 sekonda. Kjo shpejtėsi e qarkullimit tė gjakut ėshtė 215 herė mė e madhe se shpejtėsia e anijeve nė gjithėsi. Pėr 11 sekonda, 25 miliardė kamionė mbartės tė ngarkuar me oksigjen dhe materie ushqyese tė domosdoshme (rruazat e kuqe tė gjakut) shkarkojnė barrėn e tyre nėpėr qeliza tė uritura tė kapilarėve tė gjakut. Jeta e rruazave tė kuqe zgjat 42 ditė, ndonėse ato me pėrballim mund tė jetojnė deri nė 127 ditė. Kjo do tė thotė se gjaku ynė ripėrtėrihet pėr ēdo 2 muaj, pra 200 miliardė rruaza tė kuqe tė gjakut lindin dhe vdesin pėr ēdo ditė.

64. Gjatė ecurisė sė frymėmarrjes mbushen me oksigjen 400 milionė zgavra nė mushkėritė tona. Sipėrfaqja e zgavrave (kanaleve) ėshtė 150 m².

65. Diafragma, muskuli qė ndan zgavrėn e kraharorit nga ajo e barkut, ėshtė organi muskulor mė veprues gjatė jetės sė njeriut. Ky organ nuk pushon asnjėherė. Ky muskul tkurret (kontrakton) 11 mijė herė nė orė, afro 264 mijė herė gjatė ditės apo 670 milionė herė pėr 70 vjet jetė.

66. Truri ynė ėshtė kompjuteri mė i pėrsosur nė botė. Ai pėrbėhet prej 100 miliardė qelizash tė pėrhimėta, e barabartė me njė fuqi tė mbi 10 mijė programeve kompjuterike nė veprim tė pėrhershėm. Sipėrfaqja e kėtyre kompjuterėve ėshtė 250 mijė km² (sa gjysma e sipėrfaqes sė Francės). Tė shtojmė edhe diēka: nevojiten pak dashuri dhe intimitet pėr tė lindur krijesėn e re, njeriun. Kėtė nuk mund ta realizojė kurrė asnjė kompjuter.

67. Ciklonet dhe anticiklonet rrallėherė kalojnė shpejtėsinė 130 deri 140 km nė orė, kurse shpejtėsia e ajrit qė del prej mushkėrive nėpėr kordhat zanore gjatė teshtitjes arrin shpejtėsinė 390 km nė orė.

68. Tretja e ushqimit realizohet nė tė gjitha hallkat e organeve tė aparatit tretės. Duhet tė kalojnė sė paku 12 orė qė trupi ta tretė ushqimin.

69. Njė person normal qesh rreth 15 herė gjatė ditės. Gjatė realizimit tė sė qeshurės nė fytyrėn e njeriut aktivizohen mbi 13 muskuj.

70. Faktin qė temperatura e ulėt redukton nevojshmėrinė e tė gjithė organeve pėr oksigjen ėshtė provuar edhe nga kirurgjia e trapiantove. Nė fakt, ortopedikėt e specializuar nė zėvendėsimin e pjesėve tė arteries rekomandojnė qė pjesėt zėvendėsuese duhet tė vijnė tė konservuara – pas njė pastrimi rrėnjėsor – nė njė thes plastik tė mbushur me akull dhe i mbyllur hermetikisht. Kėshtu pjesėt e zėvendėsuara tė arteries funksionojnė pas 6-12 orė pas operacionit.
71. Sa herė ka rrahur zemra jonė kur jemi nė moshėn 79-vjeēare? Shkencėtarėt e kanė zgjidhur kėtė pyetje. Rreth 2,5 miliardė herė.

72. Nė fund tė jetės sė tij trupi ka prodhuar 950 kilometėr flokė, ndėrsa sytė janė mbyllur rreth 415 milionė herė. Edhe nė moshė tė vjetėr asnjė ėshtė i njeriut nuk ėshtė mė i vjetėr se 20 vjet-sepse eshtrat pėrtėrihen rregullisht.

73. Shkencėtarėt gjermanė kanė zbuluar se si brenda njė ore pas konsumimit tė ujit tė pastėr, harxhimi metabolik i energjisė rritet pėr 24%, ndėrsa kjo nuk ndodh nėse pihet sasi e njėjtė e tretėsirės fiziologjike. Sipas njė teorie, mendohet se organizmi harxhon energji pėr ta bėrė temperaturėn e ujit tė pirė tė ngjashme me temperaturėn trupore. Megjithatė edhe pas eksperimenteve me ujė tė ngrohur nė temperaturė 37°C (sa ėshtė edhe temperatura trupore), janė arritur rezultate tė ngjashme nė harxhimin e energjisė. Kėshtu qė mendohet se flitet pėr ndonjė proces tė komplikuar fiziologjik. Studimet kanė treguar se rritja e harxhimit energjik pas konsumimit tė ujit, te meshkujt pasohet me harxhimin e yndyrave, ndėrsa organizmi i femrave i shfrytėzon mė shumė karbohidratet.

74. Njė studim i realizuar sė fundmi nga shkencėtarėt amerikanė, ka treguar se fėmijėt tė cilėt jetojnė nė vende ku ka drunj do tė sėmuren mė pak nga astma. Shkencėtarėt nga Universiteti Columbia nė Neė York, kanė llogaritur se nėse nė njė sipėrfaqe prej njė kilometėr katrorė ka 343 drunj, atėherė rreziku i fėmijėve (tė moshave ndėrmjet katėr dhe pesė vjet) pėr tė fituar astmėn, ėshtė mė i vogėl pėr 25%. Sipas kėtij mendimi, drunjtė ndikojnė pozitivisht nė kualitetin e ajrit dhe njėkohėsisht i nxisin fėmijėt pėr aktivitet fizik.

85. Shkencėtarėt koreanė kanė llogaritur ndikimin e tė ecurit prej 40 minutash nė shtypjen e gjakut, nė njė studim nė tė cilin kanė marrė pjesė 23 meshkuj me shtypje tė rritur tė gjakut. Rezultatet kanė treguar se shtypja e gjakut ėshtė zvogėluar si rezultat i ecjes, ndėrsa nga ky ndikim pozitiv i ecjes ėshtė rekomanduar qė tė ecet sė paku njė orė brenda ditės. Ky zbulim mund t’u ndihmojė nė veēanti personave tė cilėt pėr shkak tė llojit tė punės nuk mund tė ushtrojnė, por vazhdimisht nguten pėr tė arritur nga njė takim nė tjetrin.

84. Temperatura e trupit tė njeriut ėshtė mė e ulėt nė momentin kur nė ēohemi nė mėngjes, krahasuar me temperaturėn qė organizmi tregon nė mbrėmje. Temperatura 37 gradė celsius nė orėn 7 tė mėngjesit mund tė tregojė ethe, ndėrsa nė orėn 5 tė mbasdites mund tė jetė normale. Pėr arsye po tė ritmit tė trupit ėshtė zbuluar se organizmi i njeriut ėshtė mė i predispozuar pėr tė pėsuar atak kardiak nė orėt e para tė mėngjesit. Dhe kjo gjendje ėshtė gati 2 herė mė e rrezikshme se sa nė kohė tė tjera tė ditės.

85. Po ashtu lindjet e fėmijėve janė mė tė shpeshta nė orėt e mėngjesit dhe tė mbrėmjes, edhe kjo pėr arsye tė ecurisė tė ritmit qė ndjek organizmi.

86. Por ritmi i organizmit shfaq edhe ndryshimet qė ndodhin nė sferėn psikike, ēka mund tė pasohet edhe me dėmtime nėse ndodhin ērregullime. Pėr shkak tė kėtyre ērregullimeve njė pjesė e vetėvrasjeve kryhen nė orėt e para tė mėngjesit. Po pėr kėtė arsye edhe recetat mjekėsore tė dhėna nga mjekėt zbatojnė njė orar tė caktuar. Sipas rasteve mė tė shpeshta mjekimet merren zakonisht nė mėngjes dhe nė darkė. Pėr shembull aspirina dhe antihistamina do tė jepnin njė efekt mė tė plotė nėse do tė merreshin nė mėngjes. Por disa tipa mjekimesh, pėr shembull kimioterapia ndaj kancerit, mund tė jetė mė e efektshme nėse do tė administrohej gjatė natės.

87. Njerėzit, zakonisht, pėlqejnė seksin gjatė natės, pikėrisht para kohės sė gjumit, krahasuar me ēaste tė tjera gjatė ditės. Nėse ne do tė jetonim nė errėsirė tė plotė, nė do tė ndiqnim njė cikėl tė tillė nė ditė-natė qė do t’i kalonte 25-orėt. “Ora gjenetike” kontrollon temperaturėn e trupit, sekretimin e hormoneve dhe shumė aktivitete tė tjera tė nivelit qelizor.

88. Acidi laktik dhe qumėshti i gjirit prodhohet nga gjėndrat e gjirit, gjatė shtatzėnisė dhe pas lindjes fėmija ushqehet me qumėsht gjiri. Por ky funksion i njihet vetėm gjirit tė femrės. Edhe pse meshkujt e kanė indin, muskulin, pėr tė prodhuar qumėsht, kjo realisht nuk ndodh. Ky organ te mashkulli e ka humbur funksionin e tij.

89. Njeriu pėr tė pėrpunuar, copėtuar, ushqimin kalon nė njė sėrė etapash. Pėr kėtė pėrdoren dhėmbėt prerės, dhėmballėt dhe sekrecionet e pėshtymės. Por me kalimin e adoleshencės te njeriu fillojnė tė dalin dhėmbėt shtesė tė njohur si dhėmballėt e pjekurisė. Nė ditėt e sotme vetėm 5 pėr qind e popullsisė ka dhėmballė tė shėndetshėm pjekurie, pasi pjesa mė e madhe e njerėzve kalojnė shqetėsime prej tyre dhe shpesh herė kryejnė ndėrhyrje kirurgjikale duke i hequr.

90. Gati 1 pėr qind e popullsisė sė botės ka tė shfaqur njė kockė apo brinjė tė vogėl nė pjesėn e qafės. Kjo brinjė mund tė shkaktojė probleme me nervat dhe arteriet qė pėrshkojnė atė pjesė tė trupit. Kjo kockė mendohet ėt jetė mbetje nga epoka e zvarranikėve.

91. Qepalla e tretė ėshtė njė flegėr, cipė e hollė dhe e vogėl, nė pjesėn e brendshme tė cepit tė syrit e cila gjendet akoma te njeriu. Te zogjtė kjo pjesė kryen funksion mbrojtės gjatė fluturimit pėr tė pastruar sytė dhe shmangur ngacmuesit.

92. Njė muskul i vogėl gjendet te shpatulla e disa njerėzve. Ai e ka fillesėn nė shpatull dhe vazhdon deri te brinja e parė nė afėrsi tė klavikulės. Ky muskul do tė ishte i nevojshėm nėse njeriu do tė pėrdorte tė katėr gjymtyrėt pėr tė ecur. Disa njerėz kanė njė muskul tė tillė, disa nuk e kanė, ndėrsa disa tė tjerė kanė dy tė tillė. Ndėrsa muskuli i dorės ėshtė njė muskul i gjatė i cili fillon qė nga bėrryli dhe vazhdon deri te kyēi i dorės e nė pėllėmbė. Ai mendohet tė kėtė qenė i nevojshėm pėr tė mundėsuar ngjitjen dhe kacavarjen nėpėr pemė. Rreth 11 pėr qind e popullsisė nuk e kanė njė muskul tė tillė.

93. Edhe qimet e trupit radhiten ndėr pjesėt e trupit tė cilat kanė humbur funksionin e tyre. Qerpikėt janė ato qė e ruajnė akoma funksionin e tyre mbrojtės tė syve, po ashtu i japin hijeshi fytyrės. Kėtė funksion e ruajnė edhe flokėt. Por trupi i njeriut ėshtė i mbuluar mė qime tė cilat nuk kanė ndonjė funksion apo qėllim tė caktuar.

94. E ngjethura nė lėkurė ėshtė njė muskul i cili lejon dhe stimulon tė ngjethurat nė lėkurė gjendet edhe te kafshėt. Ai shėrben pėr tė fryrė dhe mbushur gėzofin e tyre gjatė tė ftohtit pėr t’i mbajtur ngrohtė, ose pėr t’u mbrojtur nga grabitqarėt te disa kafshė tė tjera. Edhe te qenia njerėzore ky muskul shkakton tė ashtuquajturat tė ngjethura nė trup.

95. Brinja e trembėdhjetė, shimpanzetė dhe gorillat e kanė. Por vetėm 6 pėr qind e njerėzve kanė njė brinjė tė tepėrt.

96. Apendisiti ėshtė pjesė e aparatit tretės. Tek njeriu i hershėm kryente funksionin e vazhdimit tė tretjes sė ushqimit. Te njeriu i sotėm apendisiti e ka humbur kėtė funksion, duke qenė mbeturinė e aparatit tretės. Pjesa mė e madhe e popullsisė e kanė hequr atė pas ndėrhyrjeve kirurgjikale.

97. Konsumimi i pemėve dhe i perimeve ndihmon trupin e njeriut pėr tė krijuar aspirinėn e vet. Njė hulumtim ka treguar qė trupi ynė nga acidet e pemėve dhe perimeve krijon acidin salicik, komponent kyē i cili aspirinės i jep vetitė antinflamatore kundėr dhimbjeve.

98. Ashtu si dhe shenjat e gishtave, edhe gjurma e gjuhės ėshtė e ndryshme te secili njeri. Pėr shkak tė veēantisė sė formės dhe teksturės fiziologjike tė ēdo gjuhe, ajo ėshtė e dobishme gjatė vėrtetimit tė identitetit.

99. Deri disa vjet mė parė, besohej se ėndėrrohej vetėm gjatė fazės sė gjumit tė ashtuquajtur REM. Por disa hulumtime thonė se ėndėrrojmė edhe gjatė gjumit jo-REM (NREM). Gjumi REM ėshtė faza mė e afėrt nga zgjimi, ndaj jemi mė tė prirur qė tė kujtojmė mė kollaj ėndrrat e para gjatė fazės REM sesa ato qė shohim gjatė fazės NREM. Ēdo faze tė gjumit i korrespondojnė edhe ėndrra tė ndryshme. Gjatė gjumit REM, pėr shembull, njerėzit zakonisht raportojnė se kanė ndėrvepruar me 2-3 personazhe, zakonisht njerėz qė i njohin nė jetėn reale. Ndėrsa faza NREM mund tė pėrfshijė mė tepėr personazhe edhe tė panjohur, njėsoj si nė njė film. 0 pėr qind e ėndrrave janė me ngjyra, por njė pėrqindje e vogėl njerėzish thonė se ata ėndėrrojnė bardhė e zi.

100. Skeleti ėshtė njė mrekulli inxhinierike i cili ėshtė i pėrbėrė me bashkimin e 206 pjesėve tė ndryshme tė eshtrave. Trupi i njeriut nė saje tė kėtyre pjesėve tė nyjėzuara me njėra tjetrėn posedon njė aftėsi tė jashtėzakonshme tė lėvizjes. Eshtrat janė jashtėzakonisht tė forta dhe nė gjendje qė tė pėrdoren me lehtėsi, edhe nė vendet ku eshtrat nyjėzohen njėra me tjetrėn vėrehen argumentet e krijimit, sipėrfaqet e fėrkimit tė nyjave janė tė mbuluara me njė shtresė kėrcore tė hollė dhe pupore dhe nė kėtė shtresė gjendet njė lėng i rrėshqitshėm, nėse ashti e shtyp atė nė ndonjė vend, ky lėng nga puporet del jashtė dhe e mundėson sipėrfaqen e nyjes tė rrėshqasė si vaj. Njeriu nė saje tė kėtij ndėrtimi tė pėrsosur lėvizjet e tij i realizon me gjithėdije dhe shpejtėsi tė madhe.

Albanian_Girl
Moderator

Shteti : Parajse
Postime : 237
Kyējet nė forum : 10237
Regjistruar mė : 23/12/2007

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi