» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

4 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 4 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Ibrahim D. Hoxha

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ibrahim D. Hoxha

Mesazh nga Dardania prej Wed 29 Apr 2015, 22:22


Ibrahim Daut Hoxha lindi nė Konispol, mė 15 prill 1923, ėshtė historian, folklorist dhe publicist shqiptar.
Biografia
Ibrahim Daut Hoxha rrjedh nga njė familje dhe njė fis i shquar atdhetar i Ēamėrisė qė ka luftuar vazhdimisht me pushkė e penė pėr tė mbrojtur trojet shqiptare nga pushtuesit e huaj dhe sidomos nga synimet aneksuese tė shovinistėve grekė. Babai i tij, atdhetari Daut Hoxha, pas pėrpjekjeve e luftimeve shumė vjeēare me bandat andarte greke pėr mbrojtjen e tė drejtave tė popullsisė ēame, u vra pabesisht prej njė grupi banditėsh mė 15 qershor 1940 nė tokėn shqiptare, kėndej kufirit me Greqinė. Vrasja e tij, siē pėrmendet edhe nė disa tekste tė historisė sė Luftės sė Dytė Botėrore, shėrbeu edhe si pretekst pėr acarimin e marrėdhėnieve midis Italisė e Greqisė si dhe pėr fillimin e luftės italo-greke.

Pas vrasjes sė babait, familja e Ibrahimit u detyrua tė mėrgonte prej Konispolit e rrezikuar prej masakrave tė bandave greke si shumė familje tė tjera tė Ēamėrisė dhe u vendos nė Lushnjė. Ibrahimi, i cili kishte mbaruar shkollėn plotore tė Konispolit (gjashtė-vjeēar), siē quhej arsimi i ulėt nė atė periudhė, u thirr nė shėrbimin ushtarak dhe, ende pa e pėrfunduar, u bashkua me ēetėn partizane “Ēamėria”. Mori pjesė nė shumė luftime qė organizuan forcat partizane dhe, menjėherė pas ēlirimit tė vendit, u vendos familjarisht nė Tiranė, ku iu pėrkushtua arsimimit tė tij. Kreu shkollėn unike, gjimnazin “Qemal Stafa” dhe mė vonė vazhdoi njė kurs dy-vjeēar pėr oficer. Pas pėrfundimit tė kursit u caktua nė armėn e Artilerisė Kundėr Ajrore. Nė vitin 1952 e pėrjashtuan nga partia dhe nė vitin 1955 e larguan edhe nga ushtria pėr pikėpamjet e tij antikomuniste. Mė vonė vazhdoi Institutin Bujqėsor nė Kamėz, mirėpo e pėrjashtuan ende pa e pėrfunduar pėr shkak tė bindjeve tė tij. Me shumė vėshtirėsi, pas shumė e shumė pėrpjekjesh, nė vitin 1964, mundi tė diplomohej pėr histori-gjeografi nė Universitetin e Tiranės, gjė qė i dha mundėsinė t’u pėrkushtohej studimeve shkencore mbi historinė shqiptare e veēanėrisht atė tė Ēamėrisė, mbledhjes sė folklorit dhe publicistikės.

Pavarėsisht nga vorbullat e jetės, duke patur si yll polar shėrbimin ndaj Ēamėrisė dhe vendit nė tėrėsi, ai vazhdoi tė qėmtonte dokumente historike dhe vlera artistiko-folklorike. Kjo punė i dha dorė edhe pėr tė siguruar kafshatėn e bukės. Disa nga ata qė e kishin lidhur qerren, duke parė aftėsinė e tij pėr gjetjen e dokumenteve tė nevojshme pėr ta, herė pas here e ngarkonin me kėtė detyrė. Po edhe ai, duke u mbėshtetur nė ndonjė mirėdashės, arrinte tė fuste ndonjė shkrim a vepėr nėpėr organe institucionesh tė ndryshme. Kėshtu, me kalimin e viteve arriti tė paraqiste edhe ndonjė libėr. Mė 1971, nė shtėpinė botuese “Naim Frashėri”, dorėzoi librin nė vargje tė lėnė nga Qamil Izet Ēami, tė cilin e titulloi : “Fabula dhe vjersha”. Censorėt qitėn lloj-lloj hiēkėlash pėr ta varrosur; pas dy vjetėsh hidh e pritjesh, e botuan, po tė gjymtuar keqas: e lanė me 97 faqe nga tė 435 qė kishte; dhe kėtė pasi i hoqėn emrit tė tij germėn “D”.

Tė njėjtėn gjė bėnė edhe shtatė vjet mė pas me librin “Kėngė Popullore Ēame”. Pasi shumė e shumė prej tyre i hodhėn nė kosh (edhe mė shumė i vodhėn pėr tjetėrkėnd) vendosėn ta botonin. Mirėpo, kur ishte nė prag tė vėnies nė qarkullim, organet pėrkatėse eprore : Ministria e Arsimit dhe Drejtoria e Propagandės pranė Komitetit Qendror urdhėruan asgjėsimin e tij, sepse autorin e quajtėn irredentist qė kėrkonte edhe Prevezėn, tė cilėn “Partia nuk e ka rivendikuar ndonjė herė!”. Pas shumė e shumė pėrpjekjesh, mė 1981, libri u lejua tė qarkullonte, po me 150 faqe.

Libri i tretė “Nėpėr Udhėn e Penės Shqiptare”, i dorėzuar mė 1983 nė Institutin e Studimeve Pedagogjike, e pėsoi edhe mė keq, edhe pse s’e kishte shkruar as ndonjė prej studiuesve mė tė njohur. Pas njė viti krasitje pas krasitjesh, kur ishte lėnė me 330 faqe, u dėrgua pėr t’u shtypur nė “Mihal Duri”. Libri u dergj nėpėr syrtarė e duar tė njėrit e tė tjetrit dhe dy vjet mė vonė, kur pritej tė vihej nė qarkullim, me urdhėr nga lart, u qortuan rreptėsisht organet arsimore pse paskėshin qėndruar aq tė verbėr, sa tė kishin mbyllur sytė pėr librin e njė irredentisti, njė armiku tė Partisė, “i cili si vepra shkencore pėrdor vepra reaksionarėsh”. Rrjedhimisht libri “Nėpėr udhėn e penės shqiptare” s’i shpėtoi qė s’i shpėtoi dot ndėshkimit, edhe pse drejtoria e Institutit Pedagogjik dhe kėshilli shkencor pėr historinė i atij instituti qėndruan tė patundur nė mbrojtjen e tij; pas njė viti hidh e pritjesh, atė e shndėrruan nė brumė letre, me pėrjashtim tė rreth 1000 kopjeve tė pambaruara plotėsisht, tė cilat, si tė tilla ishin hedhur nė njė birucė tė papėrdorshme. Vetėm nė 1990, ky libėr mundi tė dilte nė qarkullim.

Pas shembjes sė komunizmit Ibrahim D. Hoxha ka botuar disa tituj :

Mė 1992, “Jusufi e Zulejhaja” me 138 faqe. Vepėr historike dhe morale nė vargje, e shkruar nga Muhamet Ēami.

Mė 1994, “Turqit dhe Shqiptarėt” me 200 faqe. Nė tė kėtė libėr janė pėrshkruar ngjarje dhe vende anadollite si edhe bashkėpunimi shqiptaro-turk nė tė kaluarėn e nė vazhdim.

Mė 1995, “Kėshtu luftuam Ne” me 80 faqe. Nė tė janė pėrshkruar luftimet dhe ngjarje tė ndryshme, lidhur me tė dy divizionet e ushtrisė Nacionalēlirimtare Shqiptare nė krahinat shqiptare dhe joshqiptare brenda kufirit tė shtetit tė atėhershėm jugosllav. Vėndin kryesor e zėnė pėrshkrimet mbi veprimet antinjerėzore e antikombėtare tė kryera gjatė viteve 1944-1945 prej pushtetarėve dhe ushtarakėve jugosllavė ndaj shqiptarėve.

Mė 1996, “Ēamėria dhe Janina nė vitet 1912-1922” me 181 faqe. Nė kėtė libėr pėrshkruhen luftimet e ashpra qė gjatė Luftės Ballkanike ēamėrit bėnė kundėr ushtrisė mėsyese greke pėr mbrojtjen e Ēamėrisė dhe tė Janinės. Pėrshkruhet, gjithashtu, edhe pjesėmarrja e ēamėrve gjatė Luftės I Botėrore si edhe humbjet e tyre gjatė atyre dy luftrave; listat emėrore dhe vendbanimet e veta janė dėshmia mė bindėse e pėrjetėsuese e atyre dėshmorėve tė kombit. Mė 1998, “Hoxhė Hasan Tahsin Efendiu” me 181 faqe. Nė tė, pėrveē fjalės ēelėse dhe pėrshėndetėse, janė pėrmbledhur 8 kumtesat e parashtruara nė konferencėn shkencore tė mbajtur mė 20 janar 1997 nė Muzeun Historik tė kryeqytetit, me rastin e 185-vjetorit tė lindjes sė dijetarit tė madh, Hasan Tahsinit. Janė pėrmbledhur, gjithashtu, 18 punime mbi jetėn dhe veprėn e hoxhė HasanTahsin efendiut, tė botuara nė vepra tė ndryshme prej dijetarėsh dhe shkrimtarėsh tė huaj e shqiptarė, duke filluar prej Shemsuddin-Sami Frashėrit e nė vijim, si edhe kujtime e vjersha kushtuar dijetarit tonė nė zė.

Mė 2000, “Viset Kombėtare Shqiptare nė Shtetin Grek” me 505 faqe. Nė tė pėrshkruhen me hollėsi pėrpjekjet e qeverisė greke pėr mbytjen e shtetit shqiptar qė nė shpėrgėnj; vazhdohet me dredhitė dhe pengesat lidhur me caktimin e kufirit, pėsimet e ēamėrve gjatė sundimit tė zgjedhės greke, pėrpjekjet e tyre diplomatike dhe ushtarake, organizmat administrativo-politike tė ēamėrve nė vitet 1941-1944, listat emėrore tė tė internuarve, tė burgosurve dhe tė vrarėve etj. Mė 2000, “Daut Hoxha” me 191 faqe. Nė kėtė libėr janė pėrshkruar jeta dhe veprimet e armatosura, tė zhvilluara nė bashkėpunim me shumė ēamėr atdhetarė tė tjerė kundėr pushtimit dhe sundimit grek.

Mė 2006, “Ēaparenjtė – Refo Ēapari” me 382 faqe. Pėrshkruan udhėn historike tė derės sė madhe dhe tė fuqishme tė Ēaparenjet e nė veēanti jetėn dhe veprimtarinė e Refo Ēaparit: historian, letrar, vjershėtar, publicist e nė mėnyrė tė veēantė dramaturg i pėrkryer. Pėrveē pjesėve tė tjera, nė libėr u botuan edhe dy nga dramat qė janė gjetur: “Rétė” dhe “Rrėnja”, tė cilat dallohen pėr aftėsinė artistike e aq mė tepėr pėr frymėn atdhetare e filozofike.

Mė 2006. “Enciklopedi Jugshqiptare” I (A-H) me 860 faqe, e pajisur me 2 harta: njėra e Ēamėrisė dhe tjetra e Ēamėri-Mollosisė, njė skicė topografike dhe 228 fotografi tė ndryshme. Nė libėr pėrshkruhen krahinat dhe ngjarjet qė prej lashtėsisė mė tė hershme e deri nė ditėt e sotme. Mbėshtetur nė qindra e qindra dokumente, vihet nė dukje se qė stėrgjyshėrit mė tė hershėm tė shqiptarėve tė sotme ishin tė vetmit zotėrues tė vendit deri edhe nė Gjirit; nė vijim tregohen tkurrjet, rishtrirjet dhe shkaqet pėrkatėse. Theksohet kufiri kombėtar shqiptaro-grek qė qindra e qindra vjet para themelimit tė kombeve, pra qė 2200-2300 vjet mė parė. Flitet pėr mbretėritė dhe principatat e para shqiptare nė jugun shqiptar dhe rolin e peshėn e tyre nė histori. Flitet pėr pushtimet e huaja dhe qėndresėn e vendėsve; flitet gjerėsisht mbi kryengritjet e shpeshta kundėr ēdo pushtuesi. Flitet njė pėr njė gjerėsisht pėr tėrė shoqėritė kombėtare e kulturore shqiptare brenda dhe jashtė vendit: ato tė para e pas Pavarėsisė, pėr organet e shtypit dhe shkollat qė tė kohės sė Ali P. Tepelenės e deri nė ato tė disa viteve pas 1945-s. Flitet pėr prijės e atdhetarė tė tjerė, si tė famshmit hoxhė HasanTahsin efendiu, Hasan aga Ēapari, Abedin pasha Dinua, Dora d’ Istria etj. etj.; pėr krerė ēetash si Muharrem Rushiti, Daut Hoxha etj. Nė nėnzėrat brenda zėrit Ēamėria, pėrshkruhet gjithēka ka tė bėjė me atė pjesė shqiptare: me relievin, me klimėn, me ekonominė e tė gjitha degėve e mbi tė gjitha pėr veprimtarinė kombėtare tė ēamėrve. Nė zėra tė veēantė flitet edhe pėr atdhetarė tė ndryshėm, sidomos pėr ata –kryesisht mėsuesit- qė kanė vepruar nė Ēamėri e qarkun e Gjirokastrės apo qė veprimtaria e tyre lidhet me Ēamėrinė, si: Gani e Sali Butka, Harrillė Bakalli, Idriz Guri, Demo Emini, Dino Ēiēua, Ismail Kaso Dhėmblani, Rauf Ficua etj. Flitet, gjithashtu, pėr intelektualė tė shquar me prejardhje nga Ēamėria, si Kolė Hidhromenua etj. Vend veēanėrisht tė gjerė zėnė shqiptarėt qė grekėrit i quajnė “arvanģtė”; pėrshkruhet veprimtaria e tėrė krerėve tė shquar kryengritės e ushtarakė, si Andrucua (Verrłshi), Bubulina, Konduriti, Kriezóti, Pangallo, Saqellari etj. Pėrshkruhet veprimtaria e intelektualėve arvanitė si Aleko Frėngu, Anastas Kulluriti, Aristidh Kola, Dhimitėr Vulgari, Gjergj Dhriva, Jorgo Marruka, Panajot Kupitori, Petro Furriku etj. Flitet pėr kėngėtarė tė dalluar, si Aleko Dhimua dhe grupe artistike atikase, moraite etj.

Mė 2007, “Bilbila dhe Thėllėza Ēame” (nė vargje) me 498 faqe. Nė tė janė pėrmbledhur 1050 balada dhe kėngė tė ndryshme: historike, trimalėvduese, dasme etj., tė kėnduara nga ēamėrit e mė shumė nga ēamet. Mė 2007, “Shqipėri, moj Dritė Ylli” (nė vargje) me 149 faqe.

Tani ėshtė duke pėrfunduar vėllimin e dytė “Enciklopedi Jugshqiptare” (I-ZH). prej mbi 1000 faqesh. Pėrveē 13 veprave tė botuara prej tij, Ibrahim D. Hoxha ėshtė bashkautor nė “Fjalorin Enciklopedik Shqiptar” (nė tė dy botimet), nė “Historia e Shqipėrisė dhe e Shqiptarėve”, nė 4 vėllime tė “Yje tė Pashuar” si edhe nė veprat nė vargje: “Ndizet zemra nga gėzimi” dhe “Kėngėt na burojnė si gurra”. Ka botuar mbi 200 punime historike nė tė pėrkohshme dhe fletore jashtė e brenda vendit; ka bėrė mbi 100 emisione radiofonike dhe radiotelevizive etj. Ėshtė bashkėpunėtor i zellshėm i revistės “Krahu i shqiponjės”, organ i OJQ Shoqata Kulturore "Bilal Xhaferri".

Ibrahim D. Hoxha bashkėpunon me shumė personalitete tė huaj, miq e dashamirė tė shqiptarėve, si Amir Gilad, Miranda Vickers, Dr. Haim Reitan etj., pėr lartėsimin e ēėshtjes kombėtare shqiptare kudo nė botė. Pėr hir tė sė vėrtetės duhet thėnė se megjithė punėn e madhe studimore e shkencore, me gjithė kėtė mori veprash qė ka botuar; shumė e mė shumė vepra se cilido akademik e prof. dr. me tituj tė sajuar, pushtetarėt pėrkatės s’i kanė njohur ende vlerat e tij tė mėdha shkencore. Sidoqoftė vlerat e tij i njohin mirė shqiptarėt e thjeshtė dhe tėrė ata qė duan pėrparimin e Shqipėrisė.
Botime
“Qamil Izet Ēami”, fibula dhe vjersha, 1973, Tiranė
“Kėngė popullore ēame”, 1973, Tiranė
“Nėpėr udhėn e penės shqiptare”, studime, 1986, Tiranė
“Muhamet Ēami, Jusufi dhe Zulejhaja”, 1992, Tiranė
“Turqit dhe Shqiptarėt”, 1994, Tiranė
“Kėshtu luftuam ne”, 1996, Tiranė
“Ēamėria dhe Janina nė vitet 1912 – 1922”, artikuj studimorė, 1996, Tiranė
“Visaret kombėtare shqiptare nė shtetin grek”, 2000, Tiranė
“Daut Hoxha”, jetėshkrim, 2000, Tiranė
“Ēaparenjtė – Refo Ēapari”, 2006, Tiranė, ISBN 99943-1-158-1
“Enciklopedia Jugshqiptare”, 2006, Tiranė, ISBN 99943-855-2-6
“Shqipėri, moj Dritė Ylli” , vargje , 2007, Tiranė
“Bilbila dhe thėllėza ēame”, vargje, 2007, Tiranė, ISBN 99943-917-4-5
Burime tė Dhėnash
Akademia e Shkencave, “Fjalori enciklopedik shqiptar”, 1985, Tiranė
Bardhosh Gaēe, “Nga Pistolari i Ibrahim Shytit nė Vlorė”, 2000, Tiranė ISBN 99927-1-372-0
Prof. dr. Hysni Myzyri, “Historia e Shqipėrisė dhe e shqiptarėve”, 2001, Prizren
Albert Ll. Kotini, “Ēamėria denoncon”, 2002, Tiranė, ISBN 99927-754-7-5
Apostol Pango, “Encikopedia e Delvinės dhe Sarandės”, 2002, Tiranė, ISBN 99927-1-597-9
Petrit Musa Demi, “E vėrteta nė marrėdhėniet greko-shqiptare”, 2002, Tiranė, ISBN 99927-43-79-4
Rasim Bebo, “Dodona, Tempulli i lashtė i Shqipėrisė”, 2006, Sh.B. Bilal Xhaferri, Tiranė
Namik Selmani, “Kėrkoj Monumentet”, 2007, Tiranė, ISBN 978-99956-621-0-3
Akademia e Shkencave, “Fjalori enciklopedik shqiptar”, 2008, Tiranė
Shefki Hysa, “Diplomacia e vetėmohimit”, (2008), Tiranė, ISBN 978-99956-650-3-6

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....

Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2128
Kyējet nė forum : 9712
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi