» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

11 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 11 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Agron Rrahmani

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Agron Rrahmani

Mesazh nga Dardania prej Tue 28 Apr 2015, 12:55


Agron Rrahmani ka lindur lindur nė fshatin Ballofc tė Besjanės (is Podujevė). Ai ishte fėmija I parė I Muharremit dhe I Sofies. Katėr klasat e para tė arsimit 8-vjeqar I kreu nė fshatin e lindjes, me pėrjashtim tė viti tė tetė, tė cilin e kreu nė fshatin Sfeqėl. Shkollėn e mesme e kreu nė Besjanė dhe nė vitin 1990 regjistrohet nė Fakultetin e Inxhinierisė Mekanike nė Universitet tė Prishtinės

Qysh kur ishte gjimnazist, Agroni dallohej pėr aktivitet tė lartė atdhetar. Njėri prej organizatorėve tė demonstratave tė viteve 1989-1990, nė Besjanė, ai bie nė sy tė agjentėve dhe tė policisė dhe si pasojė e kėsaj ai arrestohet, duke u dėnuar me dy muaj burg, dėnim, nga I cili nxori mėsime tė vlefshme pėr mė vonė. Burgosja dhe dėnimi, pse donte lirinė e popullit tė tij, I rriti mė tepėr vendosmėrinė atdhetare. Ardhja nė Prishtinė I dha mundėsi qė tė binte nė kontakt me intelektualė dhe moshatarė tė tij nga tė gjitha viset e Kosovės, por mė shumė iu puqen idetė dhe mendimet me Bahri Fazliun, edhe pse studionin nė shkenca tė ndryshme. Ata u ndanė nga idetė dhe nga njėri-tjetri veēse pėrtej kėsaj jete. Agroni, edhe pse tip tepėr praktik dhe mjaft dinamik, ishte shumė studiues.

Pse ishte I tillė, ndaj edhe kish ide qė nuk e duronte dot qėndrimin nė vend kundrejt pushtuesit. Pse kishin ide tė tilla, ndaj dhe ishin kundėr politikės sė rezistencės paqėsore. Mirėpo, idetė e tyre, Agroni dhe shoku I tij, nuk I mbanin vetėm pėr vete, ata I propagandonin edhe te bashkėmoshatarėt e tyre dhe mė vonė edhe te mė tė rriturit. Si rrjedhojė, fitojnė pėrvojė politike dhe pune nė ilegalitet. Ishte momenti kur pothuajse tė gjitha grupet ilegale tė deriatėhershme tė shqiptarėve nė ish-Jogusllavi kishin ndryshuar strategjin, pranonin veēse rrugėn e rezistencės paqėsore. Mirėpo, Kosova nuk ka ndenjur kurrė pa djalėrinė militante. Ishin Agron Rrahmani, Bahri Fazliu me bashkėmoshatarėt e tyre qė morėn guximin ta zgjonin Kosovėn nga gjumi mashtrues.

Ata formojnė njė organizim politik tė ri, nė ilegalitet tė thellė dhe me program radikal, mė radikali I kohės: ēlirimin me luftė tė armatosur tė trojeve shqiptare nėn ish-Jogusllavi dhe bashkimin e tyre me Republikėn e Shqipėrisė. Ajo ishte Lėvizja Kombėtare pėr Ēlirimirin e Kosovės (LKĒK), tė cilėn e formojnė nė mars tė vitit 1993, ku Agroni ėshtė njėri prej drejtuesve kryesorė tė saj. Ngaqė ishte tepėr I gjallė dhe I guximshėm, ajo forcė politike I ngarkoi detyrėn e pėrgatitjes pėr luftė tė anėtarėve dhe simpatizantėve tė saj pėr tė mėsuar mjeshtėrine e tė luftuarit me armė, krahas propagandės gojore dhe me shkrim nėpėrmjet organit illegal “Ēlirimi”. Nga vetė emri I organit tė tyre kuptohej edhe strategjia e forcės sė tyre politike.

Pas katėr muaj aktivitet tė organizimit tė tyre politik, pėr shkak tė veprimtarisė sė dendur, ata bien nė sy tė agjentėve dhe bashkėpunėtorėve tė armikut. Aksioni I armikut pėr ta shuar kėtė shkėndijė, pėrmes arrestimeve tė shumta e tė shpejta, nė korrik-gusht 1993, nuk ia arriti qėllimit. Tradhtari Bejtush Beka, I shoqėruar nga policė serbė e shqiptarė, I shkoi edhe Agronit nė shtėpi pėr ta arrestuar ato ditė. Mirėpo, tashtmė Agroni pat fituar pėrvojė, nuk ishte ai I vitit 1989. Trokasin me rrapėllimė nė derė tė shtėpisė. Agroni niset drejt derės. “ Ku po shkon, I thonė I ati dhe nėna, ėshtė policia, duhet tė dalim ne”. Ai u jep shenjė tė rrinė tė qetė. Hapet dera. Agjentėt lumturohen. Sa lehtė e kapėm kėtė prishės gjumi tė Kosovės, menduan me vete. “ Do tė vini me ne, nė rajon, sa pėr ta sqaruar diēka dhe do tė jini tė lirė”, I thotė tradhtari. “Posi more, prisni sa tė vishem dhe erdha”, ua kthen Agroni, duke marrė pamjen e njeriut qė nuk kupton asgjė dhe largohet qetėsisht. Pjestarėt e tjerė tė familjes, qė rrinin nga prapa, nė koridor, tronditen, por kur shikojnė Agronin qė hap dritaren nga nga pjesa e prame e shtėpisė dhe fluturon, atėherė atyre u vjen gjaku nė vend. Ky ishte njėri prej provimeve, qė i besohet mė vonė detyra e Komandantit tė Njėsiteve Guerile tė Kryeqytetit tė Kosovės. Njėsitet guerlie duan djem me zemėr tė fortė, pasi luftėn e bėn zemra dhe jo fiziku dhe muskujt. Qysh nga ky moment, Agroni kalon nė ilegalitet tė thellė. Pesė vjet jetė ilegale nė fshehtėsi tė plotė, por nė aktivitet tė gjithanshėm nė kryeqytetm mes njerėzve qė I njihnin. Vetėm ai qė e ka jetuar atė jetė mund ta konceptojė tė plotė se ēfarė do tė thotė jetė ilegale dhe punė ilegale sė bashku. Kėrkohej zgjuarsi, guxim, syēelėsi, vullnet, durim, punė dhe trimėri.

Pasi I largohet arrestimit, Agroni fillimisht strehohet nė Tetovė dhe prej andej, kur Bahriu kthehet nga Gjermania, bashkohen nė Tiranė, ku nxjerrin edhe katėr numra tė tjerė tė organit tė tyre illegal ”Ēlirimi”. Atje, sė bashku me Fatmir Humollin bėjnė pėrpjekie per krijimin e njė Fronti Politik Shqiptar, pėr tė unifikuar qėndrimin politik tė tė gjithė faktorit politik shqiptar, por nė kėtė kohė pacifizmi ishte kthyer nė modė.

Pasi qėndron pak kohė atje, kthehet nė Prishtinė, duke sjellė armatim dhe material ilegale. Rrugėn Tiranė-Prishtinė e anasjelltas e ka bėrė me dhjetėra herė, duke kaluar maleve e shpateve, pėr tė ,mos u diktuar nga armiku. Ēdo ditė nė aktivitet tė pandėrprerė illegal-atdhetar, sa nė Prishtinė, nė Tiranė, sa nė Prizren e nė Plavė, sa nė Mitrovicė, nė Manastir, sa nė Gjakovė, ne Tetovė sa nė Pejė e nė Preshevė, mes bashkėmoshatarėve tė tyre ilegalė dhe joilegalė, ndaj edhe kish marrė emrin ilegal: “Naseri”. Nė kėtė rrugė guximi dhe heroizmi iu bashkua edhe shoqja e jetės sė tij, Flora.

Nė fillim tė janarit tė vitit 1997, Agroni dhe Bahriu kontaktojnė me Zahir Pajazitin dhe dakordohen qė tė bashkėveprojnė, sikundėr kishin biseduar edhe mė parė. Por, edhe armiku punonte. Zahirit I ngrenė pritė, ndėrsa Avni Klinakun, bashkėpunėtorin e tyre mė tė ngushtė, e arrestojnė. Agroni dhe Bahriu nuk thyhen. Edhe mė shumė iu shtohet guximi dhe vendosmėria pėr tė vazhduar rrugėn qė e kishin nisur para katėr vjetėsh. Atė muaj, si dhe gjithė herėt e tjera, shpėrndanė numrin special tė organit tė tyre “Ēlirimi”, duke e mbajtur atė nė gjoks dhe pistoletėn nė xhep. Shpėrndante fjalėt bombė, qė I mbronte me plumba. Nė atė numėr jepej programi politik I LKĒK-sė. Njė kopje e atij organi I qe hedhur poshtė dorės edhe njė historiani, I cili po atė ditė, mė 21 janar 1997, nė librin e tij shkruan: “Gjuha politike, njohuritė historiografike dhe cilėsia e mendimit politik tė kėtij “Ēlirimi”, janė shumė pas tė atyre tė Alternativės politike legale ndėr shqiptarėt nė viset e okupuara, me nė krye personalitete tė deshmuara gjatė shekullit tė jetės”. Ky pseudohistorian kujtonte se kėta djem kishin krijuar ndonjė akademi shkencash teorike dhe jo Akademinė e Lirisė Kombėtare. Ata I tregonin ujkun, ky kėrkonte gjurmėt. Jetonin nė njė qytet, por pėrfaqėsonin dy kohė, dy botė. Ai pasazh shpreh mendimin politik dhe intelektual tė asaj kohe, kundrejt mendimit revolucionar. Ata u frikėsoheshin ideve te Agronit dhe tė Bahriut, sepse brezi I ri nuk po u besonte mė as politikės pacifiste dhe as intelektualėve tė asaj politike.

Ata u frikėsoheshin kėtyre djemve, pasi ata deklaroheshin hapur se, objektivi I tyre ishin lufta e armatosur deri nė ēlirimin e Kosovės dhe bashkimi me trungun amė, e kjo u prishte qetėsinė “shkencėtarėve” dhe “politikanėve” tanė. Kėta lloj intelektualėsh e politikanėsh nuk e kuptonin se kėta djem nuk vinin kufi midis ėndrrės dhe realitetit. Pėr ata, ėndrra shndėrrohej nė realitet, sikundėr edhe u shndėrrua. Po tė mos ishin kėta tė rinj si, Agron Rrahmani me shokė, koha nė Kosovė do tė kish mbetur nė vend. Ishin ata qė e shpejtuan kohėn. Nė shkurt tė vitit 1997, Agroni shkon nė Tiranė pėr tė zbatuar detyrėn qė I pat ngarkuar forca e tij politike, organizimin e pėrgatitjes luftarake tė anėtarėve tė LKĒK-sė dhe tė vullnetarėve tė tjerė qė do tė vinin tė luftonin nė Kosovė, me qėllim qė ēdo vullnetar tė futej nė luftė me njohuritė minimale tė nevojshme pėr tė. Nė Tiranė kontakton me Adem Shehun, (I cili mė vonė vjen Komandant I Brigadės 153 tė UĒk-sė), dhe ngrenė qendrėn stėrvitore, nė maj tė vitit 1997, e cila funksionon deri nė shkurt tė vitit 1999, ku u pėrgatitėn mbi 300 vullnetarė. Pas rėnies sė Agronit, ajo qendėr stėrvitore thirrej “Poligoni Agron Rrahmani”dhe ēdo ditė qė fillonte stėrvitja, minutėn e parė tė saj mbahej heshtje, nė kujtimin tė Komandatit tė gueriljes. Ai ishte betim. Pas vendosjes nė funksionim tė qendrės stėrvitore nė Tiranė, Agroni kthehet pėrsėri nė Kosovė.

Para se tė ndodhte lufta nė Likoshan dhe nė Prekaz, Agroni dhe shokėt e organizimit tė tij politiko-luftarak vendosin qė lufta e armatosur tė fillojė nga organizimi I saj nė qytet, ku nėpėrmjet aksioneve luftarake nė qytete tė trimėrohej populli dhe tė mbusheshin mallet me luftėtarė. Nė kėtė mėnyrė qyteti kthehej nė tokė tė lėkundshme pėr pushtuesin dhe qė e tmerronte atė. Ata mendonin se duke filluar lufta pėrmes njėsiteve guerile, ajo merrte tiparet e njė lufte tė vėrtetė ēlirimtare, sikundėr e ka treguar edhe pėrvoja botėrore, dhe jo ngjyrat e luftėrave tona tė mėparshme. Kjo ishte strategjia e shkencėtarėve tė lirisė.

U tha, u bė. Nė shkurt tė vitit 1998, fillojnė nga aktiviteti njėsitet guerile nė zemėr tė Kosovės, nė Prishtinė, para hundėve tė armikut. Komandant I njėsitit tė parė illegal luftarak, tė cilin e pagėzojnė me emrin e dėshmorit, Rexhep Mala, caktohet Agron Rrahmani. Lufta ilegale nė qytet ėshtė shumė herė mė e vėshtirė se ajo nė mal, pasi, pėrveē mosdijes se ku ndodhet armiku, je nė ēdo kohė I ekspozuar para syrit tė agjentėve dhe spiunėve nga tė gjithė krahėt dhe nė ēdo moment. Por luftėn e ilegales sonė e vėshtirėsonte edhe mė shumė politika pacifiste, e cila ishte bėrė psikologji mendimi dhe, si e tillė, ua lehtėsonte ndėrgjegjen shumė spiunėve dhe shtonte radhėt e tyre.

Porsa u krijuan njėsitet guerile nė Prishtinė, tė cilėn e ndan nė 6 zona aktiviteti, nė njė nga pėrpjekjet e para, te Lagjja e Muhaxhirėve, Agron Rrahmani dhe Fatmir Humolli bien nė pritė tė forcave tė sigurimit serb. Mėngjes heret, 12 maj 1998. Luftimi ishte I ashpėr. Guerilėt, pasi vrasin dy-tre armiq, mundėn tė dalin nga rrethimi, por Agroni plagoset pėr vdekje, ndėrsa Fatmiri mė lehtė. Fatmiri mundi ta nxjerrė tė gjallė Agronin, por mė vonė Agroni mbyll sytė pėrgjithmonė nė njėrėn nga shtėpitė ku e strehoi Fatmiri pėrkohėsisht. Kėshtu, mė 12 maj 1998, njė ditė pasi LKĒK-ja kish nėnshkruar dokumentin historik me Shtabin e Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, qė t’I bashkonin forcat e tyre nė luftėn e armatosur, duke eliminuar rrezikun e njė pėrplasjeje tė rrezikshme mes shqiptarėve bien nė pritė Komandanti I gueriljes sė Prishtinės sė bashku me drejtuesin tjetėr tė organizimit tė tij, pesė ditė mė parė patėn rėnė nė pritė dhe vriten: nė Qafė tė Malit, nė Tropojė, Ilir Konushefci, shefi I logjistikės dhe mbėshtetėsi I LKĒK-sė, ndėrsa te trekėndėshi I kufijve Shqipėri-Kosovė-Mali I Zi, bie nė pritė shoku mė I ngushtė I idealeve, I pėrpjekieve, I armėve dhe I luftės ilegale, kryetari I tij dhe I LKĒK-sė, politikani, publicisti, poeti dhe luftėtari Bahri Fazliu. Si ėshtė e mundur qė Brenda njė periudhe kohore 5 ditore, nė tri troje tė ndara shqiptare, vriten 3 aktivistė dhe udhėheqės nga mė tė shquarit e Luftės sonė Ēlirimtare, tė sė njėjtės forcė politike, e cila porsa kish forcuar unitetin nė radhėt e Luftės sonė Ēlirimtare? Tė jenė thjesht rastėsi? Tre drejtues tė pazėvendėsueshem, tė tė njėjtit ideal, vriten gati nė njė kohė!. Tashmė nė vitin 2013 nga Presidentja e Presidentja e Republikės sė Kosovės, zonja Atifete Jahjaga, nė njė ceremoni tė veēantė, e dekoroi me Urdhrin “Hero i Kosovės” .

Pėr t’I pėrjetėsuar emrat dhe veprėn e tyre, ilegalja nė Prishtinė u pagėzua me njė emėr, I cili u krijua me inicialet e kėtyre tre heronjėve: Bahriu, Iliri, Agroni = BIA, me pasardhės tė Agronit, shokun e tij tė ilegales, Sali Mustafa, organizim, I cili I qėndroi besnik deri nė fund qėllimit qė u krijua. Sot prehet nė fshatin e tij tė lindjes ku shokėt e idealit ngritėn lapidarian. Po ashtu Agroni, la pas vete edhe shoqėn e vetė tė jetės dhe idealit Florina Maloku - Rrahmani, dhe vajzėn Ēlirimtaren.

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....
avatar
Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2129
Kyējet nė forum : 10679
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi