» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

16 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 16 vizitorė

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Arianit Komneni

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Arianit Komneni

Mesazh nga Dardania prej Tue 28 Apr 2015, 01:27


Gjergj Aranit Komneni lindi nė vitin 1376 dhe vdiq nė vitin 1470 nė moshėn 94 vjeēare. Ashtu si Bardhyli i Ilirisė (shek. IV p.e.s.) edhe Gjergj Araniti, ky luftėtar i madh deri nė moshėn 94 vjeē, kundėrshtoi dhe fitoi ndaj ushtrive tė Perandorisė Aziatike, duke u barazēmuar nga Evropa si njė Skėnder i dytė.

Qysh i ri ishte dėrguar peng nga i ati, Aranit Komneni te sulltan Murati, nė Edrene.
Jeta
Ai ėshtė njė njeri me disa emra. Emrin e vėrtetė e ka Aranit Komneni, mė sė shumti njihet si Gjergj Araniti, nė legjendat popullore e thėrrasin Gjorg Golemi, mbi bustin e tij nė Librazhd shkruhet Gjorg Golemi Araniti, disa tė tjerė e thėrrasin thjesht Gjergj Golemi.

Njeriu me katėr emra nuk pėrmendet shumė nė tekstet e historisė, tė paktėn jo aq shumė sa duhej ta meritonin bėmat e tij. Mė sė shumti pėrmendet si i ati i Donikės, bashkėshortes sė Skėnderbeut, se sa si njė luftėtar qė u mbajt pėr dhjetėra vjet ndaj hordhive osmane qė e sulmonin nga tė gjitha anėt. Debatet mbi origjinėn, emrin dhe fundin e tij vazhdojnė ende edhe sot e kėsaj dite.

Edhe sot ka njerėz qė vrasin mendjen se nga erdhi kjo familje. E madhe nė Shqipėri, po aq e madhe edhe nė Itali. Ku emigroi pas pushtimit tė Arbėrisė? Pėrse Aranit Komneni nė gjuhėn e popullit quhet thjesht Gjorg Golemi ? A mos vallė Gjorgu, pra Gjergji, u kujtonte banorėve tė Shpatit, Mokrės, Sopotit, Ēermenikės, Shėn Gjergjin qė luftonte kuēedrėn?

Vetėm nė 1253, nė kronikat bizantine pėrmendet njė Gulem zotėrues tokash nė "Albanon". Ky Gulemi, apo Golemi, mund tė jetė gjyshi i Gjergj Aranitit tonė. Golemi ishte martuar me njė kushėrirė tė perandoreshės bizantine, Irena. Disa besojnė se nusja ishte e bija e Zhupanit tė Madh serb dhe Evdhoqisė, vajzės sė perandorit bizantin, Engjėll Komnenit. Nga kjo martesė duket se ka ardhur mė pas pėrdorimi i dy mbiemrave, Golemi dhe Komneni.

Aranit Komneni, qė do ta quajmė Gjergj Araniti, ishte vėllai mė i madh mes tre vėllezėrve. Ai u martua me Maria Muzakėn, nga e cila mori nė pajė njė territor tė gjerė qė shkonte nga Mallakastra - edhe sot njė fshat i madh atje quhet Aranitas - deri nė det nė afėrsi tė Vlorės e Kaninės.

Kėshtu zotėrimet e Arjanitėve u shtrinė qė nga Adriatiku e deri nė afėrsi tė Dibrės sė sotme. Qendra e zotėrimeve duket se ka qenė malėsia mes Librazhdit dhe Elbasanit, Shpati, Ēermenika, Sopoti dhe njė pjesė e Mokrės.

Me vdekjen e sė shoqes u martua me njė aristokrate italiane nga Leēe, Pietrina Francone. Nga tė dyja martesat pati dhjetė fėmijė, tre djem.
Vepra
Zgjedha e padurueshme feudale-ushtarake otomane shkaktoi pakėnaqėsi tė thellė dhe reagim masiv tė fshatarėsisė. Gjithashtu regjistrimi i tokave, caktimi i timareve dhe vendosja e spahinjve me dhunė nė zotėrimet e tyre, paralajmėruan cungimin e autonomisė sė sundimtarėve arbėreshė. Kėto reforma i hoqėn Gjergj Aranitit njė pjesė tė zotėrimeve, ndėrkohė qė pėr pjesėn tjetėr mbeti vasal sulltanit. Pikėrisht, kjo gjendje e rėndė ekonomike nxiti shpėrthimin e kryengritjeve tė viteve 30-40 tė shek. XV. Nė epiqendėr tė ngjarjeve ushtarake u vu Gjergj Araniti.

Nė pranverė-verėn e vitit 1432, ndėrsa mbyllej etapa e reformave shfrytėzuese, hapej kundėrshtimi shqiptar, qė shpėrthen njė zinxhir kryengritjesh antiosmane. Kryengritja e parė shpėrtheu nė Shqipėrinė qendrore. Popullsia thėrret prijėsin e saj, Gj. Aranitin, 36-vjeēar.

Gjergji deri nė atė kohė ishte pėrpjekur, por pa ndonjė rezultat, pėr tė ruajtur tė drejtat mbi zotėrimet qė i kishte lėnė i ati. Nė kėto rrethana u largua fshehtas nga Adrionopoja dhe me mjaft luftėtarė tė tjerė u kthye nė atdhe. Sa mbėrriti nė Shqipėri, Gjergj Araniti zhduku spahinjtė tradhtarė, timarlij. Ai u vu nė krye tė kryengritjes, qė pėrfshiu gjithė masat fshatare. Ajo u pėrkrah nė rrethin e Durrėsit e tė Tiranės nga Andrea Topia, nė veri nga Nikoll Dukagjini, etj.

Kryengritjeve, me nismėtar dhe simbol tė qėndresės Gjergj Aranitin, Porta e Lartė iu pėrgjigj me ushtri tė freskėta dhe komandantė tė sprovuar. Danja e Dukagjinėve ra, zotėrimet e Topiasve u kthyen nė gjendjen e mėparshme. Por nė pėrpjekje me fuqitė kryengritėse tė Gjergj Aranitit, turqit u thyen nga shqiptarėt.

Fitorja e parė e hapi zjarrin e kundėrshtimit nė jug, sidomos nė Kurvelesh, duke zgjeruar hapėsirėn kryengritėse. Murati II vjen vetė drejt Shqipėrisė dhe e vendos kampin nė Serez (Maqedoni). Qė kėtej shkėput njė forcė tė madhe nėn komandėn e Ali bej Evrezonit. Ushtria e Ali beut, nė dimrin e viteve 1432-1433, futet nė luginėn e ngushtė, nė vargjet malore tė thepisura tė Shkumbinit, i afrohet Buzurshekut (Bėrzeshtės), por mbi taboret osmane lėshohen si tigra luftėtarėt e Gjergjit. Pritė, befasi dhe pėrleshje e pamėshirė. Strategu nga begoret vrojton, kujdeset, manovron dhe nxit me fjalė e shpatė, derisa turqit thyhen keqas. Fitorja u dha zemėr shqiptarėve dhe Evropa u njoh me njė luftėtar shpresėdhėnės.

Kronisti bizantin, Halkokondili, pėr kėtė shkruan : "Nė kėtė betejė, Araniti i Komnenit fitoi njė lavdi tė madhe".

Duke pėrtėritur taktikėn e vjetėr ushtarake : "Tėrhiqe armikun, pėrgatite pusinė dhe qėlloje nė befasi", Gjergj Araniti theu edhe ushtrinė e dytė turke tė drejtuar nga Ali beu i cili la me qindra kufoma nė grykat e thella tė Kuēit e deri nė Borsh. Dėshtimi i ekspeditės sė dytė turke bėri bujė nė gjithė Evropėn dhe Araniti u bė njė personalitet nė oborret e saj, e cila ishte mėsuar tė njihte disfata nga aleatėt nė lindje. Pėrgėzime nga Papa Eugjen IV, mbreti Alfons V i Napolit, perandori gjerman Sigizmund, Republika e Raguzės etj. Premtime pėr ndihma, por... vetėm premtime. Edhe betejėn e tretė, (nė vitin 1434) pėr tė pushtuar Vlorėn e Kaninėn, strategu shqiptar e pėrballoi suksesshėm me forcat, me mjetet dhe me taktikat e veta. Ndaj Gjergj Araniti u shpall si mbrojtės i lirisė nga gjithė mbretėritė e Evropės.

Nė Vjeshtė 1443 - dimėr 1444 ndėrsa ushtria e pėrbashkėt hungaro-polake-rumune e Vladislavit (strateg hungarez) zbret nė Bullgari, nga Shqipėria forca tė rėndėsishme shqiptare, tė komanduara nga Gjergj Araniti, hyjnė thellė nė Maqedoni duke e goditur armikun pėrtej "kufijve" tė zotėrimeve, pėr ta zhvendosur sa mė tutje trojeve etnike. Nė sinkron me veprimin ushtarak nga brenda tė Gjergj Aranitit, Skėnderbeu realizon parashikimin strategjik tė braktisjes sė frontit osman nė betejėn e Nishit, pėr t'u bashkuar nė atdhe me kapedanėt dhe ushtritė e tyre. Kėsisoj, ai u lidh ngushtė me luftėn e udhėhequr nga Skėnderbeu.

Kur kėshtjella e Krujės, gjėmonte nga topat, luftėtari i moshuar Gjergj Araniti, 67 vjeēar, i dėrgoi triumfatorit tė birin Konstandinin me pėrgėzimet dhe besnikėrinė e pakufishme. Gjergj Araniti, me 3000 luftėtarė, u bashkua me fushatėn ēlirimtare antivenedikase. Veprimet e tij luftarake u pėrqendruan pėr marrjen e Durrėsit, tė Danjės dhe tė qyteteve-kėshtjella tė tjera bregdetare nėn protektoratin venedikas. Madje, trupat e tij shkuan nė thellėsi deri nė dyert e Shkodrės, megjithėse interesat e tij nuk ishin cenuar drejtpėrdrejtė nga zotėrimet venedikase nė tokat shqiptare.

Kurdoherė nė funksion tė strategjisė ēlirimtare dhe tė besa-besės, pse jo edhe tė dėshirės pėr njė dhėndėr model si Skėnderbeu, Gjergj Araniti i moshuar, nė komandė tė 4000 luftėtarėve dhe me njė sasi tė konsiderueshme argjendi, e mbėshteti idenė e rimarrjes sė kėshtjellės sė Stefigradit. Nė dy sulmet e betejės sė pėrgjakshme rrethuese, vete strategu Araniti, rishfaqi trimėrinė e pėrvojėn e gjatė. Gjatė pėrleshjes iu vra i vėllai. Ngulmimi dhe prova e luftės qė dha Araniti, e bindėn Skėnderbeun se ēdo shtytje e martesės me vajzėn e tij, Donikėn 23-vjeēare, do ta zemėronte bujarin e madh. Araniti me krenarinė ndaj Kastriotėve, arriti nė ultimatumin: "O dhėndėr, o nuk ka ndihmė !". Dhe ashtu ngjau. Pavarėsisht nga reagimet keqdashėse, lidhja me krushqi Kastriot-Aranit i vlejti kryesisht bashkimit kombėtar, vėllazėrimit tė tė gjithė shqiptarėve, se sa jetės familjare tė strategut.

Gjergj Araniti ishte i vetmi prijės shqiptar me dy kryeqendra: njė nė bregdet (Kanina) e njė tjetėr nė malėsitė lindore, nė Sopot. Zotėrimet e tij,nga pikėpamja strategjike, pėrbėnin ballin e parė tė ndeshjes me ekspeditat turke dhe aksin qendror tė penetrimit osman nė brendėsi tė vendit (Ohėr - Strugė - Librazhd - Elbasan - Tiranė - Krujė). Bashkimi dhe qėndrimi antiturk i dy Gjergjėve nuk kishte tė bėnte aq me lidhjet martesore qė ekzistonin ndėrmjet dy familjeve, se sa me faktin qė zotėrimet e Aranitasve ishin mė tė ekspozuara ndaj pushtuesve osmane. I mirėpritur dhe i pasuar nga shpatarakėt, mokranėt, ēermenikasit, lebėrit e larguar etj, nė rreth dy vite (1460-1462), ai organizoi dhe komandoi rezistencėn e fundit, kryesisht me forcat e veta e i ndihmuar nga fuqitė dhe udhėheqėsit e krahinės sė Mokrės, tė Angjelinit. Pėrballė njė fronti tė hapur, tė zėnė me grupe luftėtarėsh arianitas, sulltan Mehmeti II, e rrethoi Gj. Aranitin nga Qafė Furka (Polis) deri nė Teferiē tė Shushicės (Byshek). U zhvilluan luftime tė ashpra, po Sopoti nuk u pushtua. Populli e krahasoi Gjergjin e tij me Skėnderbeun. Qė tė kremtonte fitoren e shkėlqyer, i bindur se armiku qe larguar prej humbjes, shkoi me ushtrinė ne Galigat (8 ore larg Sopotit). Mirėpo, ushtria osmane, e informuar nga renegatė, u kthye pėrsėri gjatė natės. Kėshtjella e Sopotit, me forcat qė la Gjergji, nuk merrej. Vetėm arma e dredhisė dhe e tradhtisė, i gjeti shtigjet e hyrjes sė fshehtė pėr nė kala. Komandanti turk, duke pėrfituar nga qenia larg e Gj. Aranitit (qė popullsia vendase e quante edhe Gjergj Golemi, pėr nder tė mbiemrit tė gjyshit) me ushtrinė kryesore, i hodhi nė sulm gjithė ushtarėt. Luftė e rrallė e burrave dhe e grave, qė hidheshin nga shkėmbinjtė pėr tė mos u pėrdhunuar. Rėnia e kėshtjellės u shoqėrua me masakra saqė gropa, ku u mblodh gjaku i viktimave, u quajt "Liqeni i kuq". Betimi i sulltanit se do ta ēonte gjakun deri nė shalė tė kalit po tė merrte Sopotin, ishte shndėrruar nė njė hakmarrje tė vėrtetė e makabre, qė historia nuk e harron.

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....
avatar
Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2129
Kyējet nė forum : 10826
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi