» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

8 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 8 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Foshnjėria

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Foshnjėria

Mesazh nga Dardania prej Sat 18 Apr 2015, 22:54

Jo shumė kohė mė parė shumė njerėz besonin se foshnjat kishin nevojė vetėm tė ushqeheshin, tė mos kishin ftohtė dhe tė mos ishin tė lagur. Disa njerėz mendonin se bebet nuk ishin nė gjendje tė mėsonin gjė, para se tė mbushnin pesė ose gjashtė muaj. Por doktorėt nė Shtetet e Bashkuara thonė se foshnjat fillojnė tė mėsojnė qė ditėn e tyre tė parė. Instituti Kombėtar i Shėndetit dhe Zhvillimit tė Fėmijės kėtu nė Shtetet e Bashkuara ka si qėllim tė zbulojė se cilat pėrvoja mund tė ndihmojnė zhvillimin e shėndetshėm tek njerėzit. Shkencėtarėt e Institutit vėnė re se mjedisi ndikon shumė tek bebet. Ata thonė se foshnja buzėqesh nėse e ėma bėn diēka qė i pėlqen atij. Bebja mėson qė tė marrė pėrkujdesjet maksimale duke buzėqeshur pėr tė kėnaqur mamanė e vet, ose persona tė tjerė qė kujdesen pėr tė. Kėshtu bebet mėsojnė tė komunikojnė me qenie tė tjera njerėzore. Studiuesit amerikanė thonė se kjo aftėsi ekziston tek bebet qė para se tė lindin dhe se tė sapolindurit mund tė dallojnė tingujt qė kanė dėgjuar qė kur ishin nė barkun e nėnės. Studiuesit finlandezė kanė provuar se foshnjat mėsojnė edhe duke fjetur. Ata kanė arritur nė pėrfundimin se tė porsalindurit mund tė mėsojnė tė identifikojnė tinguj tė ndryshėm ndėrsa janė nė gjumė. Kjo ndodh sepse njė pjesė e trurit tė tyre qė quhet korteksi cerebral mbetet aktive gjatė natės. Korteksi ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr tė mėsuar. Kjo pjesė e trurit nuk ėshtė aktive tek tė rriturit kur ata flenė. Shumė ekspertė thonė se vitet e para tė jetės sė njė fėmije janė tė rėndėsishėm pėr gjithė zhvillimin e mėtejshėm. Njė studim amerikan tregon se nėnat mund tė ndikojnė fuqimisht tek zhvillimi shoqėror dhe ai i gjuhės tek fėmijėt e tyre. Nė kėtė studim u morėn nė shqyrtim mbi 1,200 nėna dhe fėmijė. Studiuesit e ndoqėn zhvillimin e fėmijėve qė kur ata ishin njė muaj e deri kur mbushėn tre vjeē. Ata i vėzhguan nėnat duke luajtur me fėmijėt katėr herė gjatė kėsaj periudhe. Nga testet rezultoi se fėmijėt e nėnave me depresion nuk ia dolėn aq mirė nė aktivitetet dhe lojrat e tyre, ndryshe nga ata tė nėnave qė nuk vuanin nga depresioni. Fėmijėt e nėnave me depresion, nuk dolėn mirė nė testet pėr gjuhėn dhe tė kuptuarit, nuk bashkėpunuan aq shumė dhe kishin mė shumė probleme nė marrėdhėnie me njerėzit. Por nga ana tjetėr kur nėnat tregonin kujdes dhe ishin tė ndjeshme ndaj aktiviteteve tė fėmijėve tė tyre, kėta tė fundit kishin rezultate tė mira edhe nėse kėto nėna ishin me depresion. Njė studim tjetėr tregon se foshnjat qė kanė peshė mė tė lartė nė lindje janė mė tė zgjuar nė vitet e mėtejshme tė jetės. Disa nga organizatorėt e studimit thonė se ndoshta kjo ndodh pasi bebet me mė shumė peshė janė ushqyer mė mirė gjatė periudhave tė rėndėsishme tė zhvillimit tė trurit para se tė lindnin. Ndėrsa njė studim tjetėr mori nė shqyrtim foshnjat e lindura nėn peshė. Duke krahasuar zhvillimin e tyre me atė tė fėmijėve tė tjerė gjatė 20 vjetėve, studiuesit zbuluan se tė rinjtė qė kishin lindur shumė nėn peshė, kishte mė shumė shanse qė tė mos e mbaronin shkollėn e mesme. Gjithashtu ata nuk kishin dalė aq mirė nė testet e inteligjencės. Por nga ana tjetėr, ata kishin mė pak shanse pėr tė pėrdorur drogė, ose alkool, si edhe pėr shtatzani tė parakohėshme. Njė studim tjetėr, i njohur si projekti i ABC-sė, tregon rėndėsinė e arsimimit tė hershėm pėr fėmijėt e varfėr. Pėr tė provuar kėtė, ekspertėt morėn 100 fėmijė dhe gjysmėn e tyre e ēuan nė ēerdhe dhe kopshte tė cilėsisė sė lartė, ku ata mėsuan dhe kryen aktivitete qė nxisnin aftėsitė e tyre. Ata i ndoqėn kėto programe qė kur ishin disa javėsh derisa u bėnė pesė vjeē. Mė pas, ashtu si edhe fėmijėt qė nuk kishin shkuar nė ēerdhe dhe kopshte tė mira, vazhduan shkolla publike. Kur ishin bebe, fėmijėt e tė dyja grupeve kishin rezultate tė ngjashme, por nga mosha 18 muajshe ata qė ndoqėn ēerdhet dhe kopshtet patėn rezultate shumė mė tė mira nė teste. E njėjta gjė u vu re, kur ishin 12 dhe 15 vjeē. Kohėt e fundit, ata u shqyrtuan nė moshėn 21 vjeēare dhe prapė fėmijėt qė kishin marrė arsimim tė hershėm dolėn mė mirė nė teste leximi dhe matematike. Studimi ėshtė njė provė e mėtejshme se mėsimi gjatė muajve dhe viteve tė para tė jetės ka rėndėsi pėr gjithė zhvillimin e mėtejshėm.
Atashimi ėshtė procesi nė tė cilin individi shfaq sjellje qė ndihmojnė pėr tė vendosur afėrsinė ose kontaktin me njė person specifik.
Kolikė Infantile

Nė moshėn mes 2 dhe 16 javė disa bebe kalojnė nėpėr periudhėn kur qajnė rregullisht dhe pa arsye tė qartė. Kėto kriza tė qarjes zgjasin mė sė paku tre orė dhe zakonisht paraqiten vonė pasdite ose herėt nė mbrėmje. Duket sikur fėmija vuan nga dhimbje barku. Kjo dukuri njihet mė emrin “kolikė” dhe shfaqet te rreth njė e treta e tė gjithė foshnjėve. Zakonisht nuk ndihmon nėse e merrni fėmijėn nė dorė dhe mundoheni ta qetėsoni duke e luhatur. Nė rastet mė tė lehta shfaqen vetėm periudha kur fėmija ėshtė i shqetėsuar. Shkaku pėr paraqitjen e kolikave nuk dihet, por ato kalojnė-pa tretman-pas disa javėsh. Cilat janė simptomat e kolikave? Kolikat paraqiten prej dy deri katėr javėt e para tė jetės dhe maksimumin e tyre e arrijnė rreth javės sė gjashtė deri tė tetėn. Zakonisht foshnja duket e shėndoshė dhe e kėnaqur, deri vonė pasdite apo herėt nė mbrėmje kur shfaqen simptomat qė vijojnė: Bebja bėn grimasa qė tregojnė se diēka i dhemb. Fytyra i skuqet. I shtrin kėmbėt, duke treguar kėshtu se i dhemb barku. Qan zėshėm dhe e shqetėsuar. Tė qarėt zgjat nga tre orė apo mė shumė dhe nuk qetėsohet. Mė nė fund fiton gazra ose zbrazje, kjo shfaqet mė shpesh kur do tė ndėrpritet tė qarėt, por mund tė jetė edhe koinēidencė. Epizodat kalojnė, asgjė e keqe nuk i ndodh bebes. Ēfarė sjell deri te kolikat? Shkaku nuk njihet. Ekzistojnė mė shumė teori pse shfaqen kolikat:

Ushqimi i nėnės - disa pėrbėrje nė ushqimin e nėnės mund tė shkaktojnė simptoma tė alergjisė dhe tė intolerancės te foshnja tė cilės i jep gji. Fajėsohen disa ushqime tė veēanta si lakra, brokri, ēokollata, qepa, dhe qumėshti i lopės, qė mund tė shpien deri te krizė kolike te bebja. Disa substanca sociale qė i merr nėna -si kafeina dhe nikotina tė cilat transmetohen nė qumėshtin e nėnės dhe mund tė sjellin deri te shqetėsimi i foshnjės. Ndjenjė e mbushjes - e mundshme ėshtė qė kolikat tė jenė rezultat i ndjenjės sė mbushjes sė barkut dhe prezencės sė shumė gazrave, dhe kėto senzacione t'i interpretojnė si me dhimbje dhe alarmuese. Papjekuri e pėrgjithshme - periudha e adaptimit nė jetėn jashtė mitrės mund tė zgjas disa muaj. Prapė se prapė, te disa bebe nuk ekziston asnjė nga shkaqet e lartėpėrmendura. E rėndėsishme ėshtė diagnoza mjekėsore Foshnjė qė qan duhet ta kontrollojė mjeku, qė tė vėrtetohet se nuk bėhet fjalė pėr ndonjė problem shėndetėsor, qė shkakton dhimbje. Nuk ka test specifik pėr kolikė, kėshtu qė mėnyra e vetme qė tė siguroheni se bėhet fjalė pėr kolikė ėshtė qė fėmijėn ta kontrollojė pediatri. Si t'i ndihmoni foshnjės me kolikė? Ashtu qė do ta merrni nė dorė, do ta luhatni ose do ta pėrkėdhelni. Kėshtu fėmija mėson se ju jeni aty pėr tė, edhe pse nuk arrini ta qetėsoni. Provoni, ndoshta do t'ju ndihmojė ndonjėra nga idetė qė vijojnė: Pėrgjigjuni shpejtė nėse fėmija juaj qan . Kjo mund tė thotė se mė vonė do tė qaj mė pak. Foshnjat qė qajnė kanė tendencė ta shtrembėrojnė shpinėn dhe t'i shtrijnė kėmbėt. Vendosni fėmijėn nė pozicion tė lakuar, tė formės C (pozicion tė fleksuar). Kontrolloni tė mos ketė shumė nxehtė apo ftohtė apo nuk ėshtė rehat pėr ndonjė arsye tjetėr. Shumica e foshnjave qetėsohen me pirje gji apo me biberon. Ndonjėherė ndihmon luhatja dhe pėrkėdhelja. Disa foshnja qetėsohen nėse i lani dhe u bėni njė masazh tė lehtė, por zakonisht kjo nuk ndihmon nėse foshnja ka filluar tė qajė. Muzikė e qetė me njė ritėm tė caktuar, si p.sh. muzika nga kutia muzikore. Ndoshta pėrpiqeni sė tepėrmi qė ta qetėsoni foshnjėn. Lėreni pakėz vetėm, qė tė shihni se a do tė qetėsohet. Shėtiteni nė karrocė ose nė mbajtėse speciale, ose vozituni me veturė. Kontrollojeni stresin Qė tė kujdeseni pėr foshnjė qė qan , dhe nuk mundeni ta qetėsoni ėshtė diēka shumė shqetėsuese. Nėse ndjeni qė jeni nėn njė stres tė madh, ju nevojitet pakėz kohė qė tė qetėsoheni.


Sugjerimet qė vijojnė mund t'ju ndihmojnė: Lėreni foshnjėn tė sigurt te krevati, dhe dilni nga dhoma. Shėtitni nėpėr shtėpi ose dilni pakėz jashtė. Qetėsohuni ashtu qė do tė bėni njė gjimnastikė tė vogėl: duke i hequr kėmbėt, shpinėn. Pini ēaj, kafe, apo pije tė ftohtė ose hani diēka. Bėni ndonjė aktivitet fizik, p.sh. vraponi. Nėnės i nevojitet pėrkrahje Sugjerimet qė vijojnė mund t'ju shėrbejnė: Ndėrrohuni me partnerin tuaj qė ta ruaj beben, dhe dilni jashtė pėr shkurtė. Shfrytėzojeni kohėn e lirė pėr argėtim-p.sh. ndėgjoni muzikė me ndėgjuese nė veshė, qė tė mos e ndėgjoni zėrin e foshnjės e cila qan. Kėrkoni pėrkrahje nga anėtarėt e tjerė tė familjes (p.sh. nga gjyshet). U lejoni tė rrijnė me foshnjėn derisa qan. Ata mund ta bėjnė kėtė pėr shkurt, duke e ditur qė ju do tė ktheheni shpejtė. Ndėrroni eksperiencė me prindėr tjerė, diskutoni pėr strategjinė e tyre. Mbani mend, kolikat kanė tendencė tė kalojnė gjatė javėve qė vijojnė. Ku tė drejtoheni pėr kėshillė? Pediatri juaj Infermierja e patronazhit Klinika e Pediatrisė.

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....
avatar
Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2129
Kyējet nė forum : 10847
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi