» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

4 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 4 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


POEZI "SHPIRTI I MENDIMEVE, nga Sylė Mujaj

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

POEZI "SHPIRTI I MENDIMEVE, nga Sylė Mujaj

Mesazh nga Dardania prej Thu 16 Apr 2015, 13:35

ylė Mujaj

SHPIRTI I MENDIMEVE
..Fjalėt e urta,
fjalėt e lira,
Fjalėt e shtrenjta,
fjalėt e mira,.. burgu i Nishit, 1989

Lugano 2011

NJOFTIM PER “SHPIRTIN E MENDIMEVE”
Ėshtė botuar nė SHBA libri mė i i ri “Shpirti i mendimeve” i poetit, piktorit dhe veprimtarit tė ēėshtjes kombėtare Sylė Mujaj. Ky libėr ėshtė me poezi dhe pikturė tė cilat Mujaj i ka krijuar gjate viteve tė tij nė burgjet jugosllave si i dėnuar politik. Nė fakt autori ka paraqitur realitetin e njeriu tė vuajtur shqiptar, i cili burgosej vetėm pse ishte shqiptar dhe vetėm se kėrkonte lirinė e popullit tė vet. Kėshtu si njeri qė kapėrceu tė gjitha kėto vuajtje, Sylė Mujaj ėshtė vet portret i njeriut tė sakrifikuar pėr liri, prandaj edhe ėshtė pėrpjekur qė tė portretizoj realitetin i viteve tė robėrisė, por gjithnjė duke u mbėshtetur nė simbole dhe personalitete qė pėr tė ishin mbėshtetje nė idealet e tij pėr liri e ēlirim. Redaktori i kėtij libri Jeton Kelmendi shkruan se Sylė Mujaj pėrpiqet tė pikturoj nėpėrmjet poezisė dhe tė poetizoj nėpėrmjet pikturės, kėshtu duke kombinuar dy kėto forma tė artit, poeti ja del ta pasqyroj njė kohė dhe ta nxjerr nė dukje si art. Bėhet fjalė pėr njė kohė tė rėndė por gjithsesi shumė me rėndėsi historike pėr njeriun shqiptar dhe qenien shqiptare nė pėrgjithėsi.
Shpresa pėrbiroi
Muret e qelisė,
Copėz buke
Nga racioni u nda





Pesė hapa

Nė ē'do tė pestin hap
Pėrpėlitemi me Hadin,
T’ mos bie
Nė dorė tė Luciferit.

Nė pesė hapat tjerė
Trokitje nė mur.

Si nėpėr birė tė fytėzės
Rrjedh njė zė,
Njė dritė.

Perėndesha Thanė
Tė paktėn ėshtė me ty.

Burgu i Nishit, 29.07.1982

_____________

Kulla e Dukagjinit
_____________

...Pėr portretin
Tej grilash,
Shikimin mall
Nė pritje.... Ksilografi, Lugano 2004
_______________________________________________________

Kulla e Dukagjinit

Nėpėr hapat e mijė,
larg e larg mendimeve.

S’di se si
Kullė e Dukagjinit
mė erdhi n’ qeli.
Qėndro me tha,
Nga frėngjitė e larta
Filloi oshtimė,
Nė hatulla, gurė e oxhak.

Ecnim nė pesė hapat e qelisė
Tė dy me kokėn lartė.

Burgu i Nishit, 1984

_______________________________________________________

“Kulla e Dukagjinit”, Burgu i Nishit, 1984
_______________________________________________________

Plisi

Plisa tė bardhė
Mes brigjesh
Tė tokės sė vetė.
Kolonė e vdekjes
Djajtė e kaltėr rreth.
E gjatė
Ditė e natė.
Deti i Tivarit
Lidhur me tel.
Plisa tė bardhė mbi
Bonacė tė kuqe.

Burgu i Nishit , 23.04.1984
_______________________________________________________

Plisi e shqipja

Sa bukur plisi ne kokė u vu
E vallja nisi me u rrokullisė
Kėnga thuhej troē,
e logu i zanave ja thanė te vetėn
...
Kuq e zi, sot folėn edhe fėmijėt
Kėnga Adem Jashari e mori Italinė
Reqaku shtroj sofėr ne Milano
E Shqipja hodhi vargje pėr tri fetė tona.

Fe, Plis, fėmijė ishin sot Engjėll...

______________________________________________________

Qeli nė oborrin e qelisė
Nė pllakėn e betontė
Kundruall lirisė
Qeli nė oborrin e qelisė.

_______________________________________________________

Lulja

Qeli nė oborrin e qelisė
Nė pllakėn e betontė
Kundruall lirisė
Qeli nė oborrin e qelisė.

Formoi kurorė,
Ushqehej me ne
Nga ora nė orė.

Njė kėmbė polici
Shkeli lulen e porsaēelur.

U shua ēdo gjė
Pėr atė vit.

Vitin tjetėr
nė ēdo plasė betoni
bulėzoi nga njė lule.

Burgu i Nishit, 1983

_____________

Copa letrave
_____________

...Nata e cemtė
Erėra tė rrepta solli... burgu i Nishit, 1984

_______________________________________________________

Copė letre

Copė gazete
Nė oborrin e burgut
Hedhur nga dorė
E shqiptarit.

Ne hap pas hapi
Deri nė qeli.

Copė letre e hedhur,
Minatorėt e Trepēės
Kėrkonin liri.

Burgu i Nishit, 1989

_______________________________________________________

Njerėzit numra

Katėr pjata, katėr lugė,
Katėr krevate tė ngushta
Pėr katėr numra.

Secili numėr me kokė tullace,
secili nė botėn e vet.

Vitet e rinisė
1,2,3,4,5,6,7,8,9,10-tė.

Mė tė voglėn shpresė
Njerėz nė numra
Tė mos ketė.

Burgu i Nishit, 22.07.1987
_______________________________________________________

Skicė e tė burgosurit

Duhet t'i heqėsh viza e sfonde
Ēdo gjė nė sy t’i gjesh.

Sy tė thelluar, rrudha,
Vetull me vetull
Pėrpjekur,

Thinja, shkruam nė buzė
Pa njė rreze dielli.

Njė dorė nė mjekėr,
Tjetrėn nė tėmth.

Tani
Mund ta pagėzoni
Nė daē skicė
Nė daē portret.

Burgu i Nishit, 1984

_______________________________________________________

Nė vizitė

Njė ditė hyri njė fėmijė
Nė derė tė policisė.

U ul pa bėrė zė
Nė pragun me dritė.

Belbėzoi diēka
Nė zėrin e fėmijės.

Pėr mua qe dhe mbeti
Mė e mira vizitė.

Burgu i Nishit, 1986

_____________

Pa emėr
_____________

“Numėrimi nė burg”, Burgu i Nishit, 1984

_______________________________________________________

Pa emėr

Nata e cemtė
Erėra tė rrepta solli
Natė e cemtė,
Pa emėr.

U fanit stuhia,
Mjegulla mbeti varė.

Agimi i hershėm
Maska tė vjetra ēori.

Burgu i Nishit, 1986

_______________________________________________________

Tomi

Ky emėr tingėllonte
Pas barrikadės ato ditė.

Ky qė dhunė s’duronte
Hakmerrej me paqe.

Tomi ishte i madh
N' barikadim paqėsor
Nė njė burg n'Serbi.

Konserva e drejtorė
Hynė nė kampin e zi.

Barrikadė shqiptare
Me kostum tė ri.

Burgu i Nishit , 15.01.1990

______________________________________________________

Kroati i ri

Pushkėn nuk e donte,
Kėshtu thoshte akuza e tij.

Tri vjet i lirė nė burg,
Tri vjet i robėruar nė liri.

Serish po ajo akuzė,
pushkėn nuk e donte.

Kėshtu disi e bėnte jetėn
Kroati i ri.

Burgu i Nishit, 1987

_______________________________________________________

Pranvera jone 1981

Nė mars pranvera bashkoi lulet,
Bashkoi radhėt e lidhura mirė shkollė e minierė,
Afrohet dorė pėr dore Llap e Rugovė.

Horizonteve shihet njė dritė me fener,
Vargohen punėtor, pa urdhėr e drejtor,
Erdhi koha thonė, duhet drejtėsi,
Rėnkon Prishtina, nė krejt Dardani,
A “ėshtė vullkan”, pyeti populli apo liri?

Sa mirė kėnga studentėve u buēet
Tėrthor, katund, qytet festohet,
Urime plagėsh, nė dritė, nėna thėrret,
Deri kėtu ecjet, liri mos tė ndalohet,
Edhe Kaēaniku, Tetova, Skenderaji nė zgjim,
Nė Gjakovė, Karadak, hyjnė nė valle,
Tė zgjuara “plagėt e fėmijėve”, kėrkojnė shėrim,
Oshtinė vallja, takohen malet me male.
Radhė...
Nxėnės, student dorė pėr dore,
Erdhi dita nuk ndalemi,
Duam fitore.

1 herė u pėrkrah “vullkanit rini”
9 herė populli “zgjuar”- ushtrim,
8 herė lidhi ura, besė pėr liri.
1 herė nė histori ”epoka” pėr marshim.

_______________________________________________________

Demonstratat 1981

Deri sot mllefi i robėrisė doli n’ dritė
E nė rrugėt e mbushura,
U plandos dhembja,
E trishtė
Fėmijė, burra, gra
Me shikimin e hutuar:
A thua erdhi dita...
Ofshamė burgjesh, pėrpjekja nė qėndrim,
Nė demonstrata thirrje pėr liri,
Simbol Demaqi, n’ popull, me shkronja e fjalė,
Dhe parullat e kohės buēasin
Tė hapen burgjet, larg pushtues... jo robėri,
Dhe mali i fjalėve sa pikėllimi:
Rėnkime pafund
Njerėz pafund
Dhembje pa fund:
Kosova, jo, nuk ėshtė lojė,
Ankime, pa drejtėsi, nė shtėpi,
Tė ndalet pushtuesi, kurrė mė,
Dhe njė kala afishe, pllakate, kėrkohet drejtėsi,
Tė marshonim Prishtinės, klithte njė zė i ri.

1 herė nė horizont, bashkuam vlera
9 herė u nis pėr tė mos ndaluar,
8 qytete, e pastaj qytetet tjera,
1 herė nė histori, kėngė kėnduar rrufeshėm.

_______________________________________________________

Pėr lisin, u shkruan shumė poezi
Opera, drama, romane nė qėndrim,
Lehtas ky lis, lėshon gjethe nė lum,
Ishin qe nuk ndalen nė marshim,
Tė ecim kolonė, ritėm muzike,
I qesin hapat, kombėtar,
Kaluam burgjet dinamike
Nėpėr rrugėt heroike.
_______________________________________________________

I burgosuri politik

Ishte lis stuhish,
Prore ecėn,
Ecėn...
Ecėn
Dhe bėri ballė furtunėn, mik nė takim,
Urime, shtrėngim duarsh, nė vlera,
Plot vite tė rėnduar,
Fėmijė nė bashkim,
Grimė loti, derdhet ne 30 tė tera,
Dhe harrohen ofshamat
Dhimbjet reduktohen deri nė gėzim
Dhe dėmet treten nga fjalori
Pėr shumė begati, fitore.
Ne, u nisem nga “0”,
Dhe me duart e flakėruara,
Zemrat e gurėzuara,
I fortė si guri, njeriu,
Nė kohen kur rėnkimet u bashkuan nė pėrvjetor,
Ishim, jemi, buzėqeshjet nuk mungojnė...

Pėr lisin, u shkruan shumė poezi
Opera, drama, romane nė qėndrim,
Lehtas ky lis, lėshon gjethe nė lum,
Ishin qe nuk ndalen nė marshim,
Tė ecim kolonė, ritėm muzike,
I qesin hapat, kombėtar,
Kaluam burgjet dinamike
Nėpėr rrugėt heroike.
_______________________________________________________

Ajo ėshtė aurorė e kohės
E dhembjeve
E bukurisė.
Dhe dėgjon melodinė e kohės:
Fenomeni, populli ēlirimtar.
Formula: bukuri femrės atdhetare.
_______________________________________________________

E burgosura politike

Ajo ėshtė aurorė e kohės
E dhembjeve
E bukurisė.
Dhe dėgjon melodinė e kohės:
Fenomeni, populli ēlirimtar.
Formula: bukuri femrės atdhetare.

U nis “zanė mali”, rini me ēmim,
Ra n’ burg, dėshmore, asnjėherė s’u rrezua,
Gra, vajza ecėn valles krenare,
Oshtinė Kosova, femra u dėshmua,
Se vallja vėrtet shqiptare,
U nis, e mundi me ju shpagua,
Ra, nuk u rrezua po defilon,
Arrite ku linde, loken pėr dore.

Prit thuaj fjalė, e bukura e kohės
Sė bashku bėmė rrugėtim pėr atdhe,
Nė barkėn e kohės,
Kėnduam pa pushim
Tė shkojmė gazmor nė bashkim,
Ishim me Ju, jeni lindshmėri,
Kaluat nė pėrmendore, n’ liri,
E Juaja fitorja, komb ardhmėri.

1981 - ta dha femra pėr histori.
_______________________________________________________

Nėna e te burgosurit

(akrostik)

Nė agun e hershėm, nėnėlokja zgjuar,
E mori qumėshtin pėr fėmijėt ngadalė,
Nė mėrrolėt e ballit, ju dėftua,
A ėshtė biri nė burg sot i gjallė,

E vėrtetė: “ēka mendon nėna mos tė gjet”.

Ti ec me mua nė terrin e zi,
E fort nėnėloke, bėre fėmijė.

Buzė pragut vizitoje, buzėn kafshon,
Unė e fort bir, fjala me dridhėrimė,
Renditėn rrudhat balli, me pėrqafon,
Gati nxuri n’ thua, duart t’ lidhura.
Dhe ofshamat godasin, bėhem i qetė.

Me dorėn e hijeve dhe pikėllimeve
Pėrshėndeti kohėn dhe dhembjet.

U bėftė ashtu bir, nė qeli, nėna pretė,
Rėnd e paske, duhet tė kesh jetė, rini,
Ishin fjalė lokje, ndjenjėn vullnet,
Tė vizita, pėrshėndetje, sytė e mi.

_______________________________________________________

E prindėrit pritnin e pritnin me te dashurit e vetė, burgu i Nishit, 1985

_______________________________________________________

Adem Jashari me ne

Atėbotė zogjtė s’kėnduan
S’kėndonin atėbotė as zanat
E koha e vėshtirė, me ty kaloj,
Kur kėnga e agimeve preki buzėt e kallura
Dhe liria Kosovė u shumėzua.

Emri yt jehonė, kushtrim kombin mbuloj,
Martirė pėr liri.

Dhe ti je aty,
Je aty Adem, populli tė thėrret,
Atėherė mėsove sa duhet jeta,
Sa duhet liria,
Dhe Kosova
Dhe si ruhet familja,
Hej, Shaban, Hamėz, dėshmor, sa vetė..
Arritėm nė prag t’ bashkimit, ecim me lehtė,
Rini, burrėri, gra, kujtojmė pėr veti,
Ishin vepra e juaja, mesazh pėr jetė.

_______________________________________________________

Adem Demaqi

(akrostik)

Atdheu matet, njeri personaliteti,
Duam apo s’duam Demaqi korife,
Edhe “prishi politika”, autoritete,
Mėsuam, e pati lirin ne gji e fjalėn atdhe.

Do duam, nderojmė kėtė shqiptar,
E kishte Kosovėn me veti n’ qeli,
Me mbeti ēdo herė Ademi krenar,
Arritėm duke “shtyrė”, pa fajin e tij,
Qėndrove “Bac”, sot ec nė stuhi,
Ishe shkėmb, tė qenit njeri.

Kalove, grila, burgje, ti mbete rrugėtim
Radhite dekada burgjesh, zėri vazhdon,
Erdhi kohėn e re, prinė ne ēlirim,
Na mbetemi ne dėgjim, na sugjeron,
Adem ishe pėr liri, me ty bashkim,
Ra vuajtja, populli shpreh nderim.
_______________________________________________________

Ali (Aliu) Kelmendi

(akrostik)

Ah kur kohė stuhish - furtunash nder ne,
Lėshuan shtatė dhe plandosen dhembje
Lėshove kushtrim lirie n’ djalėri,
I vogėl jam atdhe, betim me ke.

Kalove mure
Theve prangat,
Teksa lirinė kėrkove,
Edhe copė rrugėtim le porosi n`bashkim,
Lėvizje, fronte, se bashku dėshirove,
Me fjalė malėsori t`pėrshėndes n`amshim.

Edhe Rugova n`Preshevė, tha lotin,
N`ēadrat fjalėsh Tua, gjithėve na ke.
Dhe vegimi i fjalėve tua
Bashkim koha moti,
Idol, mbete.
Ti je me ne.

_____________

Pėr ditėn e re
_____________

Simboli i ēlirimit te Kosovės nga barbaria pushtuese sllave Martiri i popullit Adem Jashari, Lugano 199
_______________________________________________________

Vetėvendosjes se Kosovės

Ti theve prangat, ngrite kokė
Rini e vrullshme,
Rėnkove jo kotė pėr ditėn e Re,
Tė vjetėr sa qenia ime.

Idol Ballkani Che Gevara e nise,
Burgun kalove, ec krenar me ne,
U nise po e prek burrėrinė,
Ne kėrkojmė, ti e preke Atė,
I ri, kur kėrkoje lirinė.

Athua kaē u dashka, hiqet verbėria,
Le ēdo gjė, mbėshtetur nė dashuri,
Bėre hap qė ty tė donė rinia,
The bindshėm; jo, jo mė anarki,
Nė tribunė populli, Krenaria.

Kalove shtigje dhe u kalite nė jetė,
U ngrite nga robėria nė energji,
Rrugėton, pengesat i sfidon,
Tė ecet Shqip nė shekullin e Ri,
I ri mbetsh nė popull LIRI.

_______________________________________________________

30 vjetori 1981 – 2011

(akrostik)

3 periudha: burg, martirė, dėshmorė, njė mal dhembje
0 ngecje mbėrrimė nė ēlirim me duar te lira.

Vjetori Pranvere studentore gėzim,
Jetė - dhėna pėr Kosovėn lavdi,
Etėr, nėna, ndihmuat... falėnderim,
Te gjeneratave, bashkuara me krenari,
Ofshamė pėrvjetor dhe rrugėtimi,
Ri-bashkim, po lypet sot,
Ishim pak, bėhemi shumė ne bashkim.

1 herė Kosova e zgjuar feston,
9 herė plagosur, ngritur, shėrim,
8 herė formulė binomi, kremton,
1 herė vlerat pėr t’u bashkua.

2 herė pėrpėlitje; fitore, liri,
0se kaluar lavdishėm pėr histori,
1 vetėm kombėtari,
1 bashkim shqiptar ardhmėri.

______________________________________________________

10 vjetė + 20 1981 - 1990 deri nė 2011

Demonstratat e 68-ės, mrekulli,
Herėt u nis rrugėtimi lirik,
Teksa jehonte kėnga:
Jemi nė kėrkim tė fjalės shqipe,
Tė etur si kombet tjera,
Tė bashkuar NJĖ, tė kanė zili

Viti 1981, marsi hodhi farė,
Jemi dėshmitarė me letėr,
Ėshtė agim lirie mbarė.
Tė bashkuar i ri, i vjetėr.

1 herė Kosova nė strategji,
9 herė prova e demagogji,
8 herė marrėveshje, dinakėri,
1 herė bashkim, krenari.

1 herė erdh kohė tjetėr,
9 herė kėrkonim mbetėn zi,
9 herė sfidohet mėnyra e vjetėr,
0 po e presim shekullin e ri.

2 herė, Kosova harxhuar nė strategji,
0 se ngecje nė ecje, nė bashkim,
1 herė thjeshtė pa dreqėr, shpenzim,
1 herė Ri-Bashkim, nuk duron dhelpėri.

_______________________________________________________

Kaluam dekada e prapė ecet pėr qėllimin e shenjtė tė kombit, pirografi, 2008, Lugano

______________________________________________________

Vashat qe priten 1981

Nėpėr muret e dhembjeve
Kaluat pa u hetuar si Zana
Dhe vitet treteshin
Ashtu siē treten lulet,
Stinėve tė mjegullta.

U derdhėn lot,
Dhe ato u bėnė lum.
Duke ujit dhembjet dhe shpresat.

Ju, Heroina, n’ popull jeni vlerė,
Qė shndėrruat heshtjet nė muzikėn e kohės
Pėr liri.

Sot numėroj vitet, kujtimet,
Qė ecin rrėmbimshėm,
Si era, si kohėt...
Dhe ju vizatoheni para nesh,
Tė lidhura me njė mendim.

Ne krenar pėr pritjet e tuja,
Ashtu jeni, mrekulli, vite e muaj.

Preket diēka qė nuk ka ēmim
Qė s’numėrohet me kohėt e zakonshme.

Rėnkuat, e ju veē pritet,
Ishit “Kleopatra”, nė kushtrim,
Tė mėdha orėt, ditėt, e vitet,
Emri juaj me shkronja tė mėdha,
Ne kemi familjen nga kėto gra.

1 herė bashkė rrugėtimi,
9 herė pėr Ju balada,
8 herė, njė kohė ne bashkimi,
1 herė, u bėnė dekada.

2011-ta e ju pėr ne solli gėzim,
Qofshi tė parat e kombit tim.

_______________________________________________________

Nėpėr muret e dhembjeve
Kaluat pa u hetuar si Zana
Dhe vitet treteshin
Ashtu siē treten lulet,
Stinėve tė mjegullta.
_______________________________________________________

Sytė qe mė pritėn, 1981 – 1990
(kushtuar Fetije Tahiri – Mujaj)

Sa herė nėpėr ėndrra pash kėta sy,
Yll ishe,
Sot kur jemi bashkė,
Tė bashkuar, familje nga ne tė dy,
Ėshtė e vlefshme, “antikė e lashtė”,

Qėndrove, besove nė ėndėrrim,
Edhe bashkė nė zhgjėndėrr.

Me premtove, atėherė e re,
E munde rininė, bashkė jemi ne.

Prangat i hoqe, lehtėsove,
Ri-kujtuam nė shtresim,
Ishe robėrinė e largove,
Te mirat, mblodhėm, kurorėzim,
Edhe kaluam ne realitet,
N’ pėrvjetor, bashkė jemi vetė.

1 herė qysh falet rinia
9 herė u ngrita dhe pėrshėndeta,
8 herė preka ėndrrat e mija,
1 herė falėnderova dhe me ty mbeta.

2 vetė festojmė 30 vjetorin sot,
0 sa kėsi shembujsh nė jetė,
1 herė nuk dyshuam nuk prite kotė,
1 herė thamė, pritja nuk ėshtė lehtė.

_______________________________________________________

Studenti 1981

Sot valle shqipe n’ Prishtinė
Tė "bletėve punėtore",
Protestė
Protestė
Protestė,
U zgjuam natėn dhe takimin mbėrrimė,
Dikush gėzim, tjerėt festė,
Erdhėm mes konviktesh, nė vendtakim
Nėpėr biseda, takime kombėtare
Tė "shenjė e zjarrit", mbajtėn fjalim...
Ishim nė rrugėtim si kurrė mė parė.

1 herė, Kosova, ah, koha jonė
9 herė takimesh qė depėrtoi,
8 herė zė studentit a ėshtė vonė,
1 rreze dielli nė legjendė, fitoi

E sot 2011 - ta ėshtė gati:
Dhe pyetja e rend shpėrthen?:
Kjo rini mbajti robėri.

_____________

Mėsuesi
_____________

Lexohej edhe kur nuk lexohej, shkruhej edhe kur nuk shkruhej, burgu i Nishit 1993
_______________________________________________________

Mėsuesi 1981

Ai, mėsoi nxėnės, jashtė programit t’partisė,
Eci, me nxėnės dorė pėr dore,
Ai s’ la “libėr tė ndaluar”, detyrė shtėpie,
U ngrit e vazhdoi prore,
Edhe studenti, krenari,
Se gjenerata po i vije mbas,
Ishte mėsuesi, zgjoi kombėtari.

Ishte, mbetet krenari nė ēdo ēast.

Vitet kaluan, ēunat u bėnė burra,
I quam mėsim-edukim nė vepėr,
Tė demonstratave urtė pa turra,
Ishin, pėr njė tė re tjetėr,
Tė mėdhenj mėsues-nxėnės pa tjetėr.

1 herė me mėsues, mbuluar ēdo qytet
9 herė mėsuesi te kushtrimi,
8 herė mėsuesit simbol pėr jetė,
1 herė shenjė falėnderimi.

_______________________________________________________
Edhe pse na i mjeken librat shqip ne lexonim atė qe e gjenim ne burgun e Nishit, 1984

_______________________________________________________

Nxėnėsi 1981

Atėherė kur n’ pranverė, ra kushtrimi,
Dhe xixėllonja, nxėnėsit kombėtar,
Erdhėn nė rrugėtim, pėr liri e shpėtim.
Dhembja e madhe pėlcet,
Me t’ mitur, n’ burgun e parė.
Ai, si lulja e ngulfatur
Vodhi rrezet e shpėtimit
Dhe u u rrit, u bė burrė nė qeli,

1 herė, sot nė rrugėtim,
9 herė, nė burg nxėnėsi i mirė,
8 herė, nga burgu plotėsove mėsim,
1 herė, pėr Kosovėn e lirė.

_______________________________________________________

Minatori 1981

Miniera dridhej, teksa studenti u zgjua,
Ishin mineralet nė rrugėtim,
Nėpėr zgafelle u kėrkua,
Ashtu, pritem kėtė agim.

Miniera dridhej, teksa studenti u zgjua,
Ortek i vije Kosovės ēdo anė sot,
Rėnkojnė bjeshkėt, si kohėn e lashtė,
Ishte Dardania, nuk e themi kot.
Nė maratonėn e gjatė tė lirisė.

1 herė qytetaria, ec nė fitore,
9 herė kushtrimi qytet e katund,
8 herė po ecėn krenare prore,
1 herė nisja nuk u ndal askund.
_______________________________________________________

Bujku 1981

Dhe ai mbolli lirinė si arėn
Dhe grurin pėr bukėn e jetėn.
Ai la plugun... mori rrugėn e marshit
U bashkua nėpėr Kosovė,
Ja dha pushtuesit flakaresh nė kalim,
Kėndoj me student, Prishtinė, Tetovė,
U bė ne popullit, bujk dėshmor.

Ishte bujku krenar nė udhėtim.

I patrembur qiti gjoksin “hienave” grabitqar,
I pa ndarė me fėmijėt – rini,
Ai dha ushqim e para,
Ishte, bujku, hyri ne histori,
Tė fituarat, quhen krenari.

1 herė, bujkun kujtojmė
9 herė, u ngritėm lavdėrim,
8 herė, dėshmuat e ju mendojmė,
1 herė, bindet nė nderim.
_______________________________________________________

Bujqit e Kosovės pėrkrahen bijtė e tyre ne ēdo vend te Kosovės ku shumė nga bijtė edhe na shoqėruan edhe ne burgjet Jugosllave, burgu i Nishit 1984

_______________________________________________________

UKSH-in
UNIKOMB

Unioni Kombėtar Shqiptar

Dhe fjala komb tingėllon si nė muzikėn e gėzimit,
Teksa radhėt marrin formėn e maratonės,
Dhe brohoritma pėr unitet, secili kėrkon,
Dikur ishim numra sot jemi lumė

Derė e hapur s’ kish pėrgjegjėsi,
Ende ndonjė si i “ngrirė”,
Mėsimi shembulli njeri,
Oniks Kosove, vlera e lirisė,
Kemi ēka t’i themi, popullit NE,
Rėnkimin ta shpalojmė,
Atė kohė ishte vėshtirė, sot ditė e re,
Ti lėmė “rrotullat”, ne kėrkojmė,
Ishin, mbeten n’ sirtar historie,
Pėr t’bashkuar gjeografin e ndarė.

Ishte kohė dyshim, jemi nė vepėr.

Bashkė, po ecim nė kolona,
A e prekim bashkimin tonė,
Se tre atdhetarė si milingona.

Kaluam, hymė nė konkretizim,
I lėmė dyshimet klane e parti,
Pėr bashkim rrajash duhet ēdo ēmim,
Me hapa tė mėdhenj ecim
Dhembjet e kohės t’i kthejmė nė nderim.

Konsultimi duhet ēdo ditė,
Kėshilla e bashkėpunim,
Bashkim do te thotė qellim,
Ėshtė fjala hapur mė e mirė,
Tė thash e themet pėr dhe,
Atėherė vullnet e dėshirė,
Rruga e shenjtė, nė rrugė je.

Formė e hapur, njėri,
Dyshim jo mes nesh,
Bashkim idesh, shprehi,
Kemi punė kush donė, merr vesh.
Jemi koncentruar bashkim kombėtar,
Ashtu ēiltėr, misionar te mbarė.

_______________________________________________________


Unioni Kombėtar Shqiptar i pėrfshinė te gjitha trojet tona edhe arbėreshet tanė, Pirografi, Lugano, 1994

_______________________________________________________

Kulla e Isa Boletinit

(akrostik)

Kaluan shumė vite baca Isė,
U larguan sorrat dhe retė e zeza,
Le kullė dhe jetėn trim i Shqipėrisė,
Le porosi Isniqin, le mullar e lėmesa,
Aty mburrėm, porosi pėr kombin mbarė.

Erdhi krenaria e popullit shqiptar,

Ishim nė ethe nga pushtuesi klasik,
Sa fshehtas kujtuam, sot me ty krenar,
Arritėm te kulla, populli fisnik.

Bėhet festa thirret, o Isė Boletini,
Ofshame, tri varret u pėrkujtuan,
Lė kushtrim, Vlore, andej Verrinj,
E jotja dita, emri yt na nderon,
T’mos ndalet bashkimit si sot,
Isė pėrshėndesim ne kėtė mėnyrė,
Nė ecjet nuk ndalemi mė dot,
Tė bashkuar e pruam kėtė porosi.

2 herė bashkė Kosovė, Shqipėri,
0 frohen “bletėt”, me vlera,
1 herė puthe shqip nė pavarėsi,
1 bėhemi baca Isė tu rrit ndera.
_______________________________________________________

Kulla e Isa Boletinit, pirografi, Lugano, 1995
_______________________________________________________

Kolonia KODRA

Kolonė vlerash mblidhen nė vend,
E orteku i nisur, emri Kodėr,
Le nė koloni fjalė nė rėnd,
Ofrohen bashkė ēdo verė,
Nisen nga viti ne vit,
I artisteve takim tė mirė,
Arti shqip bėhet rit.

Kodra ka shumė ne udhėtojmė,
Ose e mira po vije, tė ne jetė,
Duhet vlerat ne kodėr, dėrgojmė,
Ramė dakord bashkim, kėrkuam vetė,
Arti ėshtė kur kodra kodrėn takon.

_____________

Te bunari
_____________

Vashat shqiptare tashmė nėna shembullore qe priten pėrtej ėndrrave, pirografi, Lugano, 2001
_______________________________________________________

Te bunari i Milosh Kopiliqit
(akrostik)

Tė pėrgatitur shqiptarėt “mbrehen” kosat,
E rrajė kombi i afrohen bunarit ngadalė,
Bunarit krenar “plisin” mbi ballė,
Urojnė nė takim Drenicė e Rugovė,
Nga Labėria - Tuzi valė – valė,
Arriti, Llapi e Tetovė,
Rreth bunari ujė, nga Miloshi,
Isha i etur tha, burri nga Vermoshi,

I eturi piu n’bunar ujin shqiptar.

Melodi recitimi, rreth kurorė,
Ishin muzat qė na bashkuan,
Lėshoni hapėsirė erdhi Vlora,
Lėndinė qė se kemi ditė,
Oshtinė bunari si “bleta ne koshere”,
Se ditė burrėria, pret tė bijtė,
Heu u deshtė tė jem vetja vet.

Kumtesa, pėr bunar Miloshit,
O kėtu rrjedh uji nga historia,
Pėrshėndeten burrat e Taraboshit,
Ishim shkelur, bėhet gjeografia,
Lėshohen shpatieve n’takim,
I falėn bunarit, qe diti t’na pretė,
Qe rrjedh uji, ka mbarėsi e bekim,
I yni uji, si dolli e viti,
Takim KODRA, bereqetin rriti.

2 takime nga Kodėr kolonia,
0 h, mirė do ishte takimi n’ Shalė,
1 vit pėrgatitje e rrajė miqėsie
1 herė nisen vlerat s’duhet ndalė.

_____________

Lėshova ėndrrat tė lira
_____________

Lėshova ėndrrat tė lira, mozaik, Lugano, 2004

_______________________________________________________

Nga Klinika “Castel Rotto” 2010 – 11 - 15

Njė jetė e mirė, dhurata e zotit,
Gati me mua n’ shėrim,
Athua ajri dėshmi,
Pika loti,

Kur kalova vuajtjet,
Burgun,
Lėshova ėndrrat,
Lehtėsisht,
Tė lira,
Ishte rini, mbase ne vrapim,
Gjithmonė vinė ditė te mira,
Ikėn vite, dekada, jam ne shėrim,
Ka kėtu jetė, ofshamat e mija,
Ashtu thoshim e mira e kombit tim.

Kaluan vite, prapė meditoj,
A ka jetė tjetėr, apo ankim,
Se koha shkon, jetėn jetoj,
Te gjitha t’ mira, ka shėrim,
Eci kėrrusur, pasuri te kaluara.

Rashė, ngritėm ne krevat klinike,
Ose pashė, ndjeva, preka ne kalim,
Te jem vetja ėshtė fisnike,
Te dalė e te jem n’ rrugėtim,
Dua t’ jem me ju sot e mot.

2 herė jam i fort gur,
0 pėrulem nė shtrirje,
1 herė ngritėm ndeshėm nė mur,
0 se do jem, vetja nė ngritje.

_______________________________________________________

Vlerat kombėtare ecin bashkė

(akrostik)

Vetė je ai, dinė sa peshon,
Lėviz vendi mos ndalo,
Edhe ti je mos u nėnēmo,
Radhitu e pėr vlerė kombi, mendo
A thua vlerė ēka nėnkupto.

Ka rrugėtim, te mirė,
Ose tjerėt ecin krenar,
Mos thuaj keq, kushton lirė.
Beso, vepro, je kombėtar,
E hynė nė vlera, e mos trazo,
Te shikojnė mik pa dallim,
Aty me vullnet, punė dėshmo,
Rėnkimet, kthehen n’ qėllim,
E ashtu je vlerė pėr rrugėtim.

E mbushur n’truall, me “rrajė” tė reja,
Cili nuk kėnaqe u bė punė,
Ishim pak, tash te prij hareja,
Nė bashkim pa armė e pa dhunė.

Bėjė ēka mungon, vepro bashkė,
Ajo “shenjtėri”, thirri bashkim,
Se bashku, pa lėnė kėnd jashtė,
Herėt zgjuar, kombi ka ēmim,
Kjo rrugė t’ ketė edhe Fitim.
Ėshtė ecja jonė nderim.

_____________

Kaluat arte jete
_____________

Vlerat kombėtare ecin bashkė, me to edhe te shėnjim tanė, mozaik i llojeve, Lugano, 2005

_______________________________________________________

Yllka (Afrim) Domi

(akrostik)

Ylber i Kosovės, Qabratin n’ lartėsi
Llambė ndriēuese nė krejt Kosovėn
Kalove arte jete, me ne madhėshti
Agimi pranveror, zgjon Gjakovėn.

Do ecim-gėzohem Yllka, martire, je sot
Orkide, ishe bukur ne t’ kemi lakmi
Me ylber, krenar, nuk derdhim lot
Ishe e familjes, nė kombin krenari.

_______________________________________________________

Agim Ramadani
(Porosia)

(Nė telefonin e Agim Ramadanit edhe sot ėshtė porosia: "Momentalisht nuk gjendem kėtu, leni porosinė")

Mė mbeti fjala tek porosia
Zėri yt mbushur mall
Mbas telefonit, ah,
Thekshėm klith vetmia
Unė mbeta vrarė, ti gjallė.
Nota ēiftelie, ngjyra n`panel
Pėr atdheun the: nuk ēlirohet me fjalė,
"Vrenjtur mos rri rruga duhet ēelė,
pėr Kosovė, gjitha duhet falė".
Detin kalove nė male t`Koshares
Mbete Agim n’agun e lirisė,
Pushka theu gur kufirit
Pėr tė qenė simbol lirisė.
Gurin me gur, Kosovė e mall
Me ngjyrė, letėr, poezi
Emri fluturon mbi dallgė
Ėshtė Agimi i lirisė.
Me mbeti fjala porosia,
Ishte zėri mbushur mall,
Kur mbas telefonit ah, zotėron Qetėsia,
Unė mbeta vrarė e ti gjallė.
_______________________________________________________

Dridhėrimė nga poezia

(akrostik kolonia Art-Turizėm „KODRA“)

Kalėruar vargu shkėlqen
Oshtimė arti, poezia drithėron
Lendinė gjelbėrimi para syve vjen
Orteqet ndalen, poetja thur poezinė
Ndalet “mileti” kthehet n’popull
Irnosur Meshari i Buzukut,
Sot furishėm,
Bėnė jetė deri nė Kodėr.

Athua vargjet me pėrthekuan
Rashė n’ duart e zanės se Malit
Te gjitha i fala, mbeta vetėm me poezi

Turren artit, Binqe, Gostivar
Uji ndalen diku gurgullimė
Rugovė, Pollog bashkė ne Shalė
Ishim pakė, po vjen Labėria
Zindanet ēelen hapet Ēamėria
E jona n’ shtegtim Malėsia
Milot, Grudė, ecje tona...

Kolonė ne varg poezia
Otranto e Preshevė bashkė
Duan nė libėr, shelgjet lotues
Rapsodi kėngės ja thotė si duhet
Aferim poetėsh, Art-shėrues.
_____________

Amfiteatri
_____________

Dridhėrimė nga poezia /akrostik kolonia Art - Turizėm „KODRA“/

______________________________________________________

Amfiteatri

Atje lartė majės t’ bjeshkės
Mė sė pari nė Kosove rreze dielli nė agim
Flori duken edhe gjethet nė stinė vjeshte,
I jep harmoni Amfiteatrit dhe shkėlqim.

Teatėr nė bjeshkėt madhėshtore t’ Rugovės,
E zė aktoresh kthehet nė ushtimė,
Aty takohen artistėt nė kulmin e Kosovės,
Tė gjithė nė skenė, artist, piktor-poet,
Rritet edhe grigja nė krye me “ogiēin” kambanė,
Idile, kur muzat po i kthehen vendit tonė.

Ih. sa lirshėm tė duket kur bjeshka nderon.

Bėre mrekulli Besnik pėr besė burri,
E bujarinė e kėsaj ane, e vure nė ballė,
Se kalaja e mbledhur gur–arti-gur u bė mur
Nėpėr shkallėt po ngritėt atė qe e kemi mall,
I epikes lirike deri tė bukolike,
Teksa kalorės mitesh, po i kthehen skenės mike,

Latuar shkėmb Rugove e kthyer nė vepėr,
Andej ndihet thirrje, si dikur: Aje, aty...
Jo nuk ėshtė malėsori, ėshtė aktori,
Qetinė, molikė, e harmoē dridhen prore,
I lėshon e vjetra tresė vend, pėr vendin e parė,
Trofeun zana e malit, thurur kurorė larė,

Retė kishin mbetur poshtė, kur poeti recitoi,
U takuan yjet mbi to, e lumbardha qeshi,
Gėzuar thirri dikush, nga bjeshka tjetėr kėndoi,
Orėt e maleve, xhamadan t’ ri veshi,
Vėrshojnė kėngė-arte mite si nė simfoni,
E sot si dje kėtu nė skenė, loja “tepsi”,

_____________

Porosia
_____________

...Sot ethet e kėsaj bote
Thyen rahatinė e shekullit
Binjaket ranė nė Amerikė
Unė isha nė Frankfurt
Pjesėtar i dhimbjes....vizatim, burgu i Nishit, 1984

_______________________________________________________

Fortesa e Fortana

Festė gėzimi solli emri yt, kala qėndrimi,
Ofroj, gur mbi gur, nė Fortesėn e jetės,
Re nga legjenda, po ecė nė veprim,
Terė shikimi jep pamje ngadhėnjimi,
E sa shekuj ece me e kthye epokėn,
Atėherė ishe legjendė sot njeri art i lirė.

E Fortesė e Fortanė bėjnė njė mrekulli.

Fuqishėm tingėlluan shkronjat Fortanė,
Ore zgjove muza nga antika sot,
Rendite vargje si ujė nga fontana,
Tė gjitha grumbullor, nuk i lėshon dot,
Atėherė ishe mit, sot ec si valltare,
Nė agim dielli erdh bashkė me jetėn,

Ashtu ndale kohėn, pėr qeshje krenare.
_______________________________________________________


Ekspozita Kodra

(kushtuar artizanales V.K)

E thur nga konopi, jastėkun me vlerė
Kundruall rrinė shishja plotė dekorim,
Dhe njė mister qė fliste me ngjyra,
Dhe pashė fotografitė e jetės
Mu ndal shikimi, zemra
Dhe hutueshėm pashė dasmėn
Teksa pėrfytyrova damėn shqiptare qė qėndisė,
Zakon, traditė, po kthehen nė Gjakovė,
Tė ecet kjo ekspozitė, Pejė e Kumanovė,
Dhe rrugėtimi i artit nėpėr shpirt...

Koloritet jastėku, nė shishe tė dekoruara,
Ose bukuri tė Gjakovės, qė sot e gjeti veten,
Dekor i gėrshetuar nga duar t’ praruara,
Renditen guralec, kokrra kafe, ngjyera jete,
A thua u bashkuan jastėk e shishe nė vepėr,

Veē thash i zgjatuar nga dashuria
Arti kėtu ka mė tepėr zėmėr,
I konopėt jastėku, shishen e qėndise,
Ke prekur artin qė tė jep emėr,
I kalove shoqet, zė tash nė Pejė.
_______________________________________________________

Frankfurt

03.05.2010
Sot ethet e kėsaj bote
Thyen rahatinė e shekullit
Binjaket ranė nė Amerikė
Unė isha nė Frankfurt
Pjesėtar i dhimbjes.

Nė kontroll pasaportash
Unė isha i dyshimti
Mysliman
Qė erdha nga Ballkani,
Dhe me dhimbje shpirt mbeta
I huaj nė aeroport,
I huaji nė kohė...

Dhe klithma:
Mungesė civilizimi rreth meje
Teksa luftoja me vetėn dhe kohėn
Kur unė si ilir
Mbeta nė portat e dyshimit

Kontroll rutinė, portave tė dyshimit
Nė Frankfurt
Edhe pse ilir unė mbeta i dyshimit
Me klithmat e botės.

Me klasor vizatimesh
Ngrita zėrin e thashė
I plagosur dhimbjesh
Unė po shkoj nė Amerikė.

07.01.2002, Frankfurt mbi Main, ora 24.38
_______________________________________________________

Parlamenti nė Prishtinė

Diellin e kėsaj
Here e kapem
Dhe nuk e lėshojmė
Hartėn e gjeografisė
E cila ende
Mbeti nė dysh
Nė hymė nė histori
Ose historia hynė nė ne.

Po hyjmė si freskė,
panteon
Pikėrisht nė Prishtinė..
Ne tempullin e urtėsisė
Sillemi si muhaxhir
Mozaik i lotit e gjakut

Po bėhet
Ikonė nė Prishtinė.
Kur ende vrapon
Kali i Trojės.

_____________

Figurat e Panteonit
_____________

---Sot, bjeshkėt e Nemuna,
Ndėrruan emėr
Ėndrrat e shprishura
U bėn realitet,
Kori i tė shurdhėrve
Hyri nė pėrralla
Nė Kosovė
Po vije Skėnderbeu....Vizatim nga Hydajet Hyseni burgu i Nishit, 1984

_______________________________________________________

Skėnderbeu

Bjeshkėt e Nemuna,
Sot
Ndėrruan emėr
Ėndrrat e shprishura
U bėn realitet,
Kori i tė shurdhėrve
Hyri nė pėrralla
Nė Kosovė
Po vije Skėnderbeu.

Sot, ura e shenjtė
Zgjohet mė herėt
Retė shprishura
U bėnė bashkė,
Qyqet harruan
Refrenin e vetė,
Nė Kosovė
Po vije Skėnderbeu.

Kullė e Dukagjinit
Sot,
Zgjeroi frėngjitė
Dri me Dri u lidhen
Nė hartėn gjeografike
Kambanat qe herėt,
Zgjuan Dardaninė
Erdhi nė Kosovė
Skėnderbeu.
_______________________________________________________

Arritėm pranė teje,
Durim Sizifi,
Lėshomėni tė pushoj
Nė shkallėt e Luganos
Dua ta pėrshėndes
Moisiun,
N’ kėtė pranverė
Tė gėzimit.
______________________________________________________

Moisiu

Arritėm pranė teje,
Durim Sizifi,
Lėshomėni tė pushoj
Nė shkallėt e Luganos
Dua ta pėrshėndes
Moisiun,
N’ kėtė pranverė
Tė gėzimit.

Dhe sot
Tė jesh
A t’ mos jesh
Ballkani gjėmon,
Athua porosia
Jote jeton.

Po pse Mojsi
Ndodhi kjo ēmenduri
Oshtimė nėpėr kampe
Mbushur plotė e pėrlotė
Isha nė Zürich,
Nė Lozanė.

Si kudo shqiptarė
Gjenevė e Luganė
U bė si dikur
N’ Tiranė.

20.09.1991

_______________________________________________________

Vatėr shqiptare

(me rastin e 80 vjetorit tė vatanit z. Agim Karagjozit)

Nė vatrėn e atdhetarit,
Rilind shkėndija, s`plaket kurrė,
Ideal i vjetėr shqiptarit,
Me fat viti i 80 - tė, Agim or burrė.

Ah, shekulli me shekull, kanė takim,
Gotat e dollie nė vatėr cakėrrohen,
Ishujt shqiptare, duan bashkim,
Me Nolin, Konicėn, Agim takohen.

Kaluan shekuj, vatra jep dritė,
Atėherė dhe terrin e kishim pranė,
Risitė nga vatra duhet pritė,
Amanetin e juaj nuk duhet lėnė,
Gjėmon asht i vjetėr nė Amerikė,
Ofrohet pranė vatra jonė e re,
Zė vatrės, flakėron pa frikė,
Ishulli i shqipes sot e dje.

Lugano, 28.09.2006
_______________________________________________________

Ramiz Kelmendi

(Akrostik)

Rashė dakord pėr emisionin dhe pres,
Ashtu nė pritje me dėshirė, foli Profesori,
Mu dukė njė shembull i vetė asaj rinisė,
Ishe Ti Ramizi i Rugovės, Kosovės Krenare,
Zė sinqertės, mbete nė rrugėtim.

Kemi ndonjė tė mirė pyeta veten,
Erdhe shkėlqeve me fjalim te MADH
Le “Vulė” nė Shqipe, me “Zojėn e Shpendin”,....
Me preke nė rini-digjitalin,
E mundohet disi te jem ti.
Nė sukses jete, krijimtaria e Juaj
Disi mėrgimi shėrohet edhe burgu
Ishe Rugovas, i Kosovės, mendoj behėm ti.
Do ta ndiej peshėn e Mėrgatės tonė

Nuk thash se nė burg, ishin margjinat tua
Disi Profesor i shembullit, Engjėll,
E 30 vitet mėrgim, shpresė vetja jonė,
Rini, pleqėri ka, Ti mbetesh i ri
Ishe, ece Shqip dekadave e je SHQIP
Me shėndet e Gjumė qengji Profesori Ynė.

Lugano 29.10.2010

_____________

Kallėzimi i valėve
_____________

...Shumė valė sė ndalen, vallėzojnė prore n`rrufe
Ecim dorė pėr dore, t`pa tronditur, nė bashkim...Pirografi, Lugano, 1994
______________________________________________________

Shėndet

(akrostik)

Shumė valė sė ndalen, vallėzojnė prore n`rrufe
Ecim dorė pėr dore, t`pa tronditur, nė bashkim
N`det po notojmė, duhet dal
Duam furtunėn ta sfidojmė, vlerat duan shėrim
E nė shpirt, besim vullkani, mėrgata ecėn mirė
Tė ndihmohem, vala e llava, tė jetė e lirė.

Ah kur kėnga shpirti, “Tcunam”, dridh njeri
Germa tinguj, bashkohen, vetėtimė, zė kumbon,
I lėshon valėt ēiftelia, kėnga, me mjeshtri
Me largohet dhimbja, zemra fort duron.
_______________________________________________________

Urimi ditėn e pare te vitit te ri 2010
(akrostik)

Kjo natė kur njeriu ynė u ndie mirė,
O sa urime, pėrqafime, prekėn qiellin,
Dhe me harenė, bashkohemi
Bashkėrisht festojmė
Oj solist, shkėlqyet si diell
Valėt e zėrit, shėruan mėrgatėn,
Agu me gjeti zgjuar, mora dhuratėn.

Tė gjitha vlerat shqipe bashkė
Ashti i dhimbjes, invalidi fitoi,
Shndriti delli i ilirėve tė lashtė,
Ėshtė ditė gėzimi, unė festoj.

Do vijnė gjeneratat e tirqve, muzikė Rap,
Oshtimė Malėsia, n`Prishtinė, ne Malėsi,
Nga Ohri erdhėn burra, gra ne vrap;
Ėshtė festė motesh, bereqet nga Zoti.

Dibra rok & rol, kėnga n’ Vlorė jehon,
Rinasi priti shumė miq n`takim,
Erdhi Kumanova e Tetova me gėzim,
Janina, Presheva nuk kane vonim,
Trojet tona festuan ashiqare,
Ėshtė zgjuar Kosova n`kėndim,
S`ka kthim Folklor & Rap & Rok,
Ishim pushtuar, drejtėsi-bashkim,
Nė ditėn e parė te vitit ėshtė ky URIM.

2010-01-01
_______________________________________________________

Kosova e mėrgata, po oshtinė

Kjo forcė, ortekė pėr besė e dhe
Zė i fortė, oshtimė Kosovės sė re
Shumė mall, grumbulluar te grua e burrė
Plagėt tona, janė stuhi, e luajnė gur.

Mblidhi, shtrėngoj plagėt ecim bashkė
Them njė zė; “matrapazėt”, jashtė
Sot Kosova, cep me cep e nė ēdo anė.
Sepse, kemi Zot, babe e nėne.

Nuk tė lė, dua poemthin, e quajmė plagė
Dridhėrime, drejtėsia vjen, ngadalė
Vijnė dallgė Dukagjini nga Drenica, porosi:
“Kjo Kosova e jona”, tjerr bijtė tė mijė.

Po gjithė me ty, ecim me ty kėndojmė.
Harrojmė dhimbtė, e vallėzojmė
Thėrret sharkia, dymbėdhjetė tela
Do del, s`bėn tė ndalet, “anija” me vela.

_____________

Nė mėrgim
1991 - 1996
(10 poezi)
_____________

“Rruga e Ballkanit sot”
_______________________________________________________

(imagjinatė), Lugano, 1995

_____________

Loti i qyqes
_____________

“Kosova 1981-1996”, 1996, Lugano

_______________________________________________________

Loti i qyqes

Nė shtatė kallinj bari,
Lot,
Brenga,
Kobe
Nė shtatė rruaza.

Largoni fėmijėt
Tė mos i prekin
Gėrshetat e kėtyre luleve
Me "margaritarė"
Nga loti i qyqes.

Sė shtatė kallinj bari,
Po shtohen lot,
Po shtohen brenga,
Po shtohen kobe
Nga shtatė rruazat
E lotit tė qyqes.

Lugano, 1994

_______________________________________________________

Ėnjti

Mos tė lind n’ derė farė e keqe,
Nė murriz tė qitet ligėsia e shpirtit.

Vetės t'ia caktosh peshėn nė kandar,
Je cep i gurit nė themel tė shtėpisė,

I gatshėm me krahun tėnd tė djathtė
T'i falesh Entit.

Tė vdesėsh pavdekshmėrish tė bėhesh fli,
Pėr tokėn, pėr qiellin, pėr themelin e shtėpisė.

Gjol i thanave tė kuqe,
sado pak tė shuash etjen e tokės,
duhet fli
pėr Ėnjtin dhe tokėn ilire.

Lugano, 1994
_______________________________________________________

Premtim

Pragu i premtimit,
Cili duhet tė jesh
Nė kėto ditė t’ brishta ?!

Je Ndeshtrashė
Apo mbanė nga Thana?!

Mėsohu se e premtja
Ėshtė e Premtit.

Premtimet po i vonohen
Tokės,
Rrumbullak njė javė
Tė Ėnjti ynė.

Lugano, 1994
_______________________________________________________

Simboli

(Piktorit tė njohur Ibrahim Kodra)

Trekėndėsha, katrorė, trapeza,
Ngjyra e kaltėr, e gjelbėr
Kuq e zi,
Rruga jote pėr nė kodėr
Kodėr.

Skicė, sy pėrlotur nė papirusin tėnd
Tė kodrave e gjeneratave
Mbi kodėr,
Kodėr.

Jeta simbol, biografia
Trekėndėsh:
Ballkan,
Lindje,
Perėndim
Kodėr.

Lugano, 1995

_______________________________________________________

(Piktorit tė njohur Ibrahim Kodra)

_______________________________________________________

“Shtegu i Ashtit”, (imagjinatė), Lugano, 1994

_______________________________________________________

Ėndrra mėrgimtare

Lulen e shtogut i pari e pashė
Me mėngjes, herėt nė pranverė.

Dorėn mbi vetull
Drejt nė lindje t’ diellit;
Bu - bu, ėshtė toka ime kjo ?

Imazhin e kobit mos ta sjellim,
Gra shterpa mos tė ketė,
Tė marshojmė dasmorēe,
Fishekėt e gėzimit
Tė dalin nga koburet.

Ardhja e mbarė
Nga Qafa e Qyqes.

Mos tė harrohet
Loti i mėrgimtarit qė shket
nėpėr ėndrra
dhe nėpėr lulen e shtogut.

Lugano, 1992
_______________________________________________________

Pushimi

Ulur nė njė park
Humbur nė perėndim,
Sodis gjethet e verdha
Qė bien pėr dhe.

Trupi me rrėqethet,
Me vije mundim,
Ē'bėj unė kėtu,
Pse jam nėn kėto rč.

Thinjat e mija,
Gjethet qė bien,
Shenja tė vjeshtės
Vjeshtoj e vėshtroj.

Rinia mė treti
Larg nga vendi im,
"kėnga vaj i burrit",
Unė po kėndoj
Pa pushim.

Lugano, 1991

_______________________________________________________

Eridise

Dita qė linde ti
Ishte ditė e zezė.
Tė kapėrdiftė mortja,
Rrėshaja tė bėftė shoqe pėr jetė.

Nė Majėn e Lujve
Gjeq vend...

Tė mbuloftė gjaku,
Hisja tu shoftė,
Murrizin tė mbiftė
Mė derė.

E liga e fisit.
Gjini i nėnės
Ta pruftė kumtin.
E lėēitura e fisit.

Mbete Eridise ilire
Edhe ti.

Lugano, 1994

_____________

Natyra e shikimeve
_____________

“Nėpėr lulet e ankthit”, Lugano, 1996

_______________________________________________________

Natyrė

(fėmijėve tė mi: Fjollė,Vesė e Bli)
akrostik

Fjolla
Flokėz dėbore e vogėl nga qielli,
Je ra nė tokė, mos tė shkrihesh,
O e mirė fjollė, mos tė frikėson Dielli,
Loz e vrapo mė shumė tė rritesh.
Lexoje emrin tėnd akrostik e ke,
Albanė ilire ti pėr mua je.

Vesa
Vetėm njė pikė uji nė lulen kurorė,
E bukur e vogėl plot shkėlqim,
Si "nektar" uji, nė mėngjes pranveror,
Arrite nė kėtė botė qė tė kesh guxim.

Bli
Bukuri e kurorės, hyre nė legjendė,
Lule tė mira mbushur aromė,
Ishte druri yt qė arti u gdhend,
Nė tė mirė tė njerėzimit gjithmonė.

Lugano, 1994

_______________________________________________________

Ankthi

Lėndove bulėzimin
E rrėnjės sė gjakut
E rrėnjės sė ankthit
Lėndova bulėzimin.

Aty ka origjinėn
Jeta jonė,
Aty ėshtė burimi
Pėr besėn tonė.

Preve sythat shqip
Atėherė kur shpėrthyen
Nė tokėn Dardane.

Mos shkel
Nė rizomat e lules se ankthit,
Nė sheun e gjeneve,
Tė fisit tim.

Lugano, 1995
_______________________________________________________

Tė gjithave t'u besoj

Nė lojėn e letrave dy herė mu shfaq mbreti,
Sot pėr ēudi zura n'thua nė kėmbėt e mia,
Troja prej sot thonė gjendet tė Neretva.
Cep i Atlantidės u pa nė Mesdhe.
Vrima e ozonit pėrditė po rritet,
Mė kot lypset virusi i kompjuterit.
Astrologjia merr kohėn e lajmit ditor.
Operacioni cezaresk u zbulua nė Meksikė.
Horoskopi qeli rrugėn e disidentėve pėr pushtet.
Shėn Sava gjeti biletėn kthyese pėr Siberi.
Pirroja edhe njė herė e fitoj luftėn.
Formula e Binomit me katete
po bie nga hipotenuza.
Ligji i Gravitetit hyri nė horizontale
Nė Shpellėn e Gadimės nė Kosovė.
Gotikė mė Arabeskėn u vunė nė
Arkitekturėn e Botės.
Unė mbeta dhe vendosa tu besoj te gjithave.

Lugano, 1994

_____________

Paradiso
_____________

“Dora nė dorė”, Lugano, 1996

_______________________________________________________

Parajsė e Paradiso

Kush nuk pyet ecarakėt
Hyra apo dola, ku sot
Valė liqenit pėrpėliten,
Vendi s’ ėshtė gjetur,
Prapė unė kėrkoj!

Dua a s’dua
Jam nė Paradiso!

Njerėzit, qeshin nė parajsė
E unė jam n’ Paradiso.

Dhe prapė kėrkoj
Nga Paradiso,
Nė Parajsė.

_______________________________________________________

Afėr Pilatusit

Oshtimė hapa kolonė
Qepallat nėn opium
E bėjnė tė vetėn.
Drita florishente mbi ne.
Ēdo gjė shumė...
Nga numri njerėz,
Frikė e gėzim
Psherėtimė,
E klithje
E dėshira
E mall
Pėr njė pikė gjak.

Jo s`dua, tė mbaj mėri
Ashtu si duhet te jetė
Arsyeja thėrret e thėrret.

Le tė kėrkojmė
Pėrrallėn
E lėnė gjysmė,
Krahas vdekjes,
Nė udhėtojmė
Nėpėrmjet lindjeve.
_______________________________________________________

Rapsodit

A. Gashit

Rapsod te lumtė goja
Fjala jote mbeti ne letėr
Arti, s’ ėshtė loja
Ėshtė jetė s’ėshtė gjė tjetėr.

Kaq shumė miq u takuam
Pėrpėlitem disa halle tė lira
Njėri tjetrin nuk lėnduam
Mbetem miq ne te mira

Ah mėrgatė he virane
Kėnga, arti mblidhen tok
Dėgjoj thirrjen e njė nėne
Vėrtet te FB - ut, jemi shok,

Me njėri tjetrin mirė e qojnė
Pa pikė thercash e xhelozi
Si “bletėt punėtore” punojnė
Se bashkim jep fuqi

Flasin natėn, ditėn punojnė
Por prapė koha ėshtė flori
Agim Gashi tė nderojmė
Po sjellė jetė, e freski.
_______________________________________________________

Muri i Ballkanit

(Nga Miti ngadalė po dalim ne realitet)
Mure Rozafash,
Kulla me frėngji,
Ura tė Shenjta,
Dhe Kėshtjella,
Kala, Zandanė,
Dhe mure te larta
Ndėrtuam e muruam.
Ishte kohe e Mureve.
Rozafa dhe Kėshtjella
I quam nė Antikė,
Urė e shenjtė, kulla mite.
Ne s'e kishim parė,
Natėn kish punuar,
Shih i njėjti armik,
Mur nė mes shqiptareve.
Ne tė zėne me Rozafa
Tė Ura e Shenjt, qė dora e keqe
Mos t'i prishte natėn.
Pėr vonesė historie
Dėshmi- dorėn e keqe,
E zumė, pak mė herėt,
Para Murit te Berlinit,
Para fjalės, se Brantit qė tha:
"Le te bashkohet ajo
Qė duhet tė jetė bashkė".
Grithje nė mur, nė Mur tė Ballkanit
S'ndalen. Dorė zeza, ende do mort.
Gjersa bije, Muri i Ballkanit
Ne jemi pėr …. Po, ju,Zotėri?

15.08.1994 Lugano

_____________

Mall e mallkim
_____________

...Le tė kėrkojmė
Pėrrallėn
E lėnė gjysmė,
Krahas vdekjes,
Nė udhėtojmė
Le tė kėrkojmė...
Duhet lejuar lindjet...., burgu i Nishit 1983

_______________________________________________________

Mall e mallkim

Ē’ėshtė oshtime pa ndarė,
Rrufe po vret ndėr ne
Tjetrin s’ duam me pa,
Rrufe po vret ndėr ne,
S'di, pranojmė, botė t’re.
Nė Evropė ul n’ shkallė betoni,
Shoh retė, vijnė nga Mesdheu,
Kaluan dete e male,
Erdhėn nga Ballkani,
E zbrazen nder kėto re.
Vetėtimė rrufeje nė Evropė,
Kudo shqiptar nė vende tjera,
Po e kthyen shpinėn Lokes
Ėshtė pėr ne mallkimi,
Pėr ne ėshtė rrufeja.
Duhet t`i vė gishtin kokės,
Kur vite, dekada kapėrcyem ne,
Si nėpėr rruzull te botės.
Tėrė planetin, katandise,
Zgjohu shqiptar nga amullia.
Mos pa krye rrugėve tė plantės,
Kthe energji, vetes, e jetės.

01.08.1994 Lugano
_______________________________________________________

Vogėlushėt e Kosovės

(Letėr nga burgu)

Fjalėt e urta,
Fjalėt e lira,
Fjalėt e shtrenjta,
Fjalėt e mira,
Fjalėt e dashura,
Fjalėt e dėlira,
I shkruam pėr ju.
Dėshirat e lira,
Dėshirat e shtrenjta,
dėshirat e mira,
Dėshirat e dėlira,
I dėshiruam pėr ju.
Kėshillat e urta,
kėshillat e lira,
kėshillat e shtrenjta,
kėshillat e mira,
kėshillat e dashura,
kėshillat e dėlira,
U dėrguam ju.
Dituri te urta,
dituri te lira,
dituri te shtrenjta,
dituri te mira,
dituri e dashuri,
dituri e dėlirėsi,
Ne kėrkojmė nga ju.

13.9.1986 Nish
_____________

Fitilaēa
_____________

...Nė lojė kapuēash,
Nė mesten e tretė, kokrra.
Shikimi drejt ne sy,
Testja, mbushur plot....burgu i Nishit, 1985

______________________________________________________

Fitilaēa

Nė lojė kapuēash,
Nė mesten e tretė, kokrra.
Shikimi drejt ne sy,
Testja, mbushur plot.
Tundu, valle kapuēash
Me fitilaēėn dorė me dorė
"Heeej. kush e gė nisi
(*more tė parėn ee gė lojė,
Heeej mirė e gė ditėm
More se po ju kėndojmė".

*- Kėngė nga folklori i Rugovės nė lojėn e kapuēave.

Lugano 1994
_______________________________________________________

Martja

Nė mesnatėn e kėsaj nate
Ēorapet me kerrhan
Vendosni mbi vatėr.
E Marta ka kohė
Qė po vardiset.
Unėt nė vatėr gėrshėrė
E gėrhane mos largoni.
Sa pas kėsaj mjegulle,
Tė Martėt, ngrėnin veten.

Duket, vetėm e merkurta
Ėshtė tė pėrgatitemi.

Lugano 1994

_____________

Ishte diēka ishte
_____________

...Sa shekuj, ta marrim veten ē’drejtim
E vendosin pėr veten e vetė,
Jemi vonuar duhen vlera rrugėtimi
Kėndellje bėjmė vetė, konkret e lehtė.... burgu i Nishit, 1997

_____________

Poezi sarkastike dhe pakė ironike nė akrostik
_____________


Ishte betejzė

Ishte njė Betejzė, me ēmim,
Qė Kosovės i dha shkėlqim,
I thash betejzė e vonuar
Faji ėshtė i yni, duhet pranuar,
Ne po i bimė fyellit
Kur projekt bėnė fqiu Serbia
Na bėjmė planet,
Ndryshohet pėrtace qeveria.

Sa shekuj, ta marrim veten ē’drejtim
E vendosin pėr veten e vetė,
Jemi vonuar duhen vlera rrugėtimi
Kėndellje bėjmė vetė,
Konkret e lehtė.

Ēka n’ecje si kombet tjera
Atėherė te jemi punėtorė t’ lirė
Kaloj ēlirimi, gjeneratat e reja,
Lėvizje forume e fronte te mira.

______________________________________________________

Pėriudha e mbyllur 1981 – 1990

(akrostik)

Pėr ju qė mbyllet dikush ėshtė nderė,
E shkelet ndodhinė, ju kthye nė mallkim,
Rėnduat vite burg, u kthyem njė herė,
Ishit dinak “demokrat”, jetėn nėnēmim,
U bėtė kėrmij, e ecėt mbi ne pa mėshirė,
Dje katilė pushtetar, prapė ne pushtet,
Horra mbeteni, shitur tė pushtuesi lirė,
A dini mėkatet, shkruar popull i mirė,

E nė ėndrra na pafshi, se ju takon.

Mbetshi aty, e bėfshi as njė tė mirė,
Bėtė gabime i pagofshi nė kėtė jetė,
Yndyrė kombi mbuluat, s’kishit mėshirė,
Lotėt e derdhur, pagofshi vetė,
Lėreni broēkullat, u hap periudha,
Unė nė emėr ju mallkova nė kėto vite,
Rėnkofshi, e mos ju haptė rruga.

_____________

Shqiptar e kosovar
_____________

...Deshėm a jo, mbetėn llum nė histori,
Edhe ti falnim s’kanė vlerė as ēmim,
Ndaj, ruajuni, kanė edhe dinakėri,
Unė do tu jepja, si vėrejtje dėnim,
Ata s’u ndalėn, ēdo herė tė pa larė,
Nuk japin shenjė, mbeten pa parė.... burgu i Nishit, 1986

_______________________________________________________

Shqiptar e kosovar

(akrostik)

Sa vonė deshėn shqipen nė dy pjesė,
Herė gėzohen ne 8 copė Shqipėri.
Qė plasni, mblidhen copat pėr besė,
Ishin dhimbje, kthehen nė krenari,
Po ecet shqip s’ka rrugė tjetėr,
Tė jemi, bėhemi Shqipėri e mirė,
Ata, janė te kėqij, racė e vatėr,
Rėnd preken nė komb, ju daltė vėshtirė.

Edhe zoti shqiptar, thotė bashkė.

Kosova regjion, kthehet nė atdhe,
Ofshanė sorra kosovare nė vajtim,
S’falen gabimet ecni se tog me ne,
Ose nė bėsh ojna, ju them “pobratim”,
Vetė miqtė kėrkojnė ecje me qellim,
Ata ndanė dje, sot thonė, ju jeni,
Renegat e zagar, skile jo rrugėtim,
Ish kohė shtrigash, njė komb kemi.
_______________________________________________________

Teneqet e vitit 1981

Teneqe kishim atėherė nė kalim,
E bėnin zhurmė, e dėmtonin,
E bėnin zhurmė...dhe
Jargėt e tyre ish mjerim,
E punėn e pistė, spiunonin,
Qė e mbrapshtė, nė amshim,
E jeni me teneqe me ndryshk,
Tė mbeteni tė pa larė n’ myshk.

E dėnuar vepra juaj pėr jetė.

Vetėm e zeza, me ju nė rrugėtim,
Ishit tė kėqij, kodoshėt e zi,
Tė tillė sot, sherre nė mjerim,
I rėnd dheu, kopukėt e mijė,
Tė i pėrzė as nė varre disi,

1 herė mallkim, dėnuat pa mėshirė,
9 herė gjiri i nėnės, ju dėnoi,
8 herė, kjo racė nuk ėshtė e mirė,
1 herė e keqja ne varr te shkoj.
_______________________________________________________

A pranon kush pėrgjegjėsi 1981 - 1990

(akrostik)

A ka kush te thotė gabova..more...
Pas 30 vitesh mbetur nė histori,
Rėnė, intriga duhet tė zbulohen,
Ata s’kėrkuan falje ėshtė ēmenduri,
Nė kalim vitesh barra ju rėndohet,
Ose e keqja te qitet ne dritė,
Nė pritem nga ta viti me vit.

Ku ishe i gjorė, je bėrė lepur,
U bėre spiun, ku nuk duhej parė,
Sot lypet emri, gjerat s’kanė fjetur,
Herėt a vonė palarat duhet larė,

Prapė preke te “Verrat e Llukės”,
Edhe kėtu, bėre vepėr sherri,
Ra fytyra, nuk shkove rrugės,
Gėnjeve, vrave, fytyrė derri,
Je i mallkuar nga populli yt,
E sillesh me hile si urithi,
Gėrrithjet tė mbeteshin nė fyt,
Je katil i shikuar brithi,
E nė pėrvjetor mos paēa punė me ty,
Se tash droje tė pėshtyj nė sy.

1 herė te mos shpėtofsh pa dėm,
9 herė mallkim ne tuajėn sofėr,
8 herė “damlla”, nuk ju mbeti nam,
1 herė varrin ua pafsha nė kodėr.
_______________________________________________________

Dėshmitarė e spiuj 1981

(akrostik)

Deshėn dy lugė, tė mbetni t’ mirė,
Erdhi “luciferi”, ju troket n’ derė,
S’ėshtė hakmarrje pėrvjetor i lirė,
He pra, si ndiheni mė shėndet kėtė herė,
Me ju luajtėn keq, ratė nga karakteri,
Ishim bashkė, menduam deri nė syzim,
Tė gabuar e ku ju mbet nderi,
Atėherė ju shikonim nė sy, kem dyshim,
Ratė ne pellg, njollė - zeza pėr jetė.

Edhe ku jeni dyshoni nė vetėn tuaj.

S dijė qysh ndiheni, keni siklet,
Prej kohe, nuk kam njohuri,
Ishit “shtriganė”, ju erdhi lezet,
Uroj fėmijėt tuaj te bėhen njeri,
Jo se nuk bėtė dėme tė budallai.

1 herė faqe zeza me ju ne pleqėri,
9 herė ju shtinė, dhatė dėshmi,
8 herė nėse me dhunė ju kanė shti,
1 herė pėrvjetori, pėr ju liri.
_______________________________________________________

I burgosuri spiun 1981

(akrostik)

Ishin pak e ju doli emri e nami.
Burgu ēdo gjė kėsi mileti,
U dėnuan, falso me ne,
Ranė pa u ngritur, i marrtė deti,
Grupe spiunesh, s’ kishin zot e fe,
Spiun me emra, sot jetojnė,
Urithin, shokė, ecin n’ liri,
Raft ‘damėllė’ nėse veprojnė,
Ishin krimba, dėmtuan ne robėri.

Po ecin me ne e quhen si ne,
Ore janė “emra” janė tjerė,
Lehin natėn, e bėjnė be,
Ishin kėrmij tė vjetėr,
Tė njė pamje duken njė soj,
I kanė shenja te ligj e qyqar,
Kanė formė si gomar.

Spiun rrogė, pa rrogė punonin,
Prishin nga dera ne ēeli,
Ishin dejuza, u shtihonin,
Unė njoh cilėt janė, s kanė nderė,
Notim buklash ecin e s’lagėn kurrė.

1 herė “luanit te zi”, u shoftė fara e juaj..
9 herė kėta “romantik” mallkuar ēdo ditė,
8 herė po mos ishin tanėt, mbetshi te huaj,
1 herė te vrarė familjesh, i vraftė reja kėtė vit.
_______________________________________________________

Vargu i copėzuar u kthye ne poezi

(kushtuar poetit, S. Rr.)

Sa rrjedh shtrati, e vėrteta-historia
Ashtu gurra, del nga bjeshka vetė-liria
Bashkohen elegji, merr vetėn strofa-poezia
Ikin sorra, pėr ballė arti-qytetaria
Tingėllon fort, sa bėhet, po ngjallėt Krenaria.

Rrugėto sot lirshėm deri nė prekjen-bashkim
Urimit nuk i ndahet as pikturė e forcė -vlerė
Nuk arrihet as gjė pa ecje tė rreptė kombėtare
Telat e ēiftelisė le te dridhen, sepse -duhet
E kitara klasike me te bukuren “More”-sot
Mallkimi mbi ata, qe ne te jemi vetja -edhe nesėr
I ėmbėl ėshtė vargu i copėzuar, kur merr formė- Shqipni.

_______________________________________________________

Kombi po ecėn ne rrugėn e vetė

Uh, sa bukur fjalėn, tė shkoi n’ pėrjetėsi
Thėrret loti fėmije, thėrret Presheva n’ kodėr
Thėrret “Shliperi”, nė Danub kėrkon Drejtėsi
Thėrret Kulla e Jasharėve, burrėrisht s’ėshtė lodėr
“Lapėr, kudėr e zagar”, me afsh po trumbetojnė
Ndal i mjerė mos mė teke, tė zezat tė mbulojnė
Kombi ėshtė ē`doni tjerėt, “i mjerė,mos me leqe
Ku tė tha se janė dy KOMBE,se ke hile tė keqe.
A e ndjeve Robin Kook - n, nė Kosovė pa do zhele,
Ndal fjalorin e shtriganėve, mos luaj sherre
A s`ke shpirt, qė u bė mbi popullin tonė
A u kthyen fėmijėt, tė humbur janė nė kohėn tonė
Nuk di sa logjike, vlerėsime e kombėtari
A e dinė “Popull Komb u nda nė padrejtėsi,
A e dinė a nuk te mjaftojnė dėshmi
Ēka po lyp kur ēdo gjė ish dhelpėri.
Pse po hynė nė teneqe, apo dinė kah shkojmė
Ishim dy milion, sot tre, tė pengojmė!?
Shtrėngo rrypinė se bashku, drejt ne bashkim.
Mos bane leqe, fjala sherri yt donė shėrim.
Mos fjalaman, nuk janė tuajat ke marrė “n`komshi”
Janė te pa drejta, populli po kėrkon
Janė djersėt Tij nuk janė Tua, nuk kam zili
duhet ti kthehen e vėrteta, kėtė nuk e mėshiron
Dy vjet shtet, drejt Evropės; Mrekullia
Ti ne daē ndalu, as mendim mos ndėrro ore burrė
Ne ecim ec me ne, s ka kthim “shkollė Serbia”,
nuk brengosem, te mos i kisha njohur kurrė
Ne po ecim “pobratimat”le te shkojnė,
I ha!!? sa demagogji kurrė s pėrfundojnė
Ėshtė mjerim pėr mua, qe me ju hyra ne lojė
Por, e ktheva ne poezi, dikė mos t`ofendoj
Kur s`ka shpirt mund te del fjala, dikush preket
Unė kėrkoj falje komente u thanė pa realitet
Mbetem mik i te gjithėve, te kėqijat hekėn
Te gjithė dorė pėr dore ne popullit t’ vetė.
Pėrshėndetje te sinqerta gjithėve
_______

Uh sa bukur fjalėn, tė shkoj nė pėrjetėsi
Thėrret loti fėmije, thėrret Presheva nė kodėr
Thėrret “Shliperi”, nė Danub kėrkon Drejtėsi
Thėrret Kulla e Jasharėve, burrėrisht s ėshtė lodėr
_______________________________________________________

Evropė na helmuan

Ballkani i egėrsuar lind kriminel me bindje,
Qė njė plagė nė Kosovėn tonė
Nga serb "delegat" n’ Lindje,
Ndiko Evropė mos behėt vonė
Ketė lajm te ri, ke njoftim,
Helmi u hodhė ne shkollėn tonė,
Ē’u bė me fėmijėt tanė,
Tė te vije trishtim,
Evrope mos tė bėhet vonė.
Akademi,ushtri nė provė kishin shpresė,
"Qe femrat albanėve mos tė lind",
"Delegacioni, Lindje, tė ketė sukses,
Nė TV - Beograd u dha rast renome.
Evropė po dėgjon, po te bėhet vonė?
Kėshtu gjatė javės nė shkolla te Kosovės,
I helmuan nxėnėsit, me qindra e mije,
"Eksperiment" nė oborrin e shkollės,
Evropė; po dėgjove, keq te vijė.
Fėmije s'do lindin, femra te shkreta,
Nga helmi i Serbisė, Ballkani gjėmon,
Dhjeta mijė, ne Kosovė sot me te mbeta.
Evropė dėgjove por u bė vonė.
Mirėpo kjo plagė ka shėrim,
Nėnat Kosovare, lindin treneq,
Gjeneratė helmuar, ka njė mėsim
Se Evropa dėgjoi nuk i erdhi keq.
Keq t'i vij ēdo kujt ne planet,
dhe fėmijėt serb, me keq i helmuan,
sot nga prindi, i riu serb kėlthet:
"Po shkojmė nė Kosove, gjak albanci duam"??.

Evropė po ri njoftojmė, na helmuan.
_____________

Njė minutė heshtje pėr mėsuesin tim
_____________

...Vetėm e zeza, me ju nė rrugėtim,
Ishit tė kėqij, kodoshėt e zi,
Tė tillė sot, sherre nė mjerim,
I rėnd dheu, kopukėt e mijė,
Tė i pėrzė as nė varre disi,... burgu i Nishit, 1985


_______________________________________________________

Njė minutė heshtje

(Mėsuesit tim Isa Demaj)

Symal Leqenakut
Pėrmallim.
Hajlė nė maje t’ Rugovės
Ngushėllim.
Qatėrr e Kosovės
Malėsi
Tėbanė i Gucisė
Trimėri.
E bukura More
Histori.
Qeleshe e bardhė
Nė stuhi.
Urė e ndezur nė vatėr
Fėmijė.
Shqipėri etnike
Gjeografi.
Flamur feniksi
Nė Siparunt
Njė yll nga Qielli u shkund,

_______________________________________________________

Symal Leqenakut
Pėrmallim.
Hajlė nė maje tė Rugovės
Ngushėllim.
29 .07.1989 burgu i Nishit

____________________

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....

Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2128
Kyējet nė forum : 9721
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: POEZI "SHPIRTI I MENDIMEVE, nga Sylė Mujaj

Mesazh nga Dardania prej Thu 16 Apr 2015, 13:40


Jaranesha nė Rugovė

Ah sa mirė po t`rrika vathi
Po te shtdrit pej shpati n`shpat
Zeber zezėn ma shkumove
E mi prisht t`gjitha mčtė

Kur ta sho mjelcėn ne dorė
Shtatė palė ethe m`pėrthekojnė
Mčtve t`kresė, veē m`ju qit tamel en borė
Voktė po lypin po m`tranojnė

Del ni herė, pa naze, deri te gardhi i juaj
Kjčka kjčnė shkua me t`dasht kaherė
A po tie je e čmja po te dush kallxoj gjith kuj.
G`jatma dorėn epma besėn pėr gjithė herė
Dig`jo khą, gutu po t` pres te dera
Tryshe z`banė u “lafsh n`zhir”
Kasavet mos ke pėr s`mira, erdhi vera
Tanė det plasin ju raft pika
Ni troh gjumė s“muj e bįna
Nga sikleti i dashnisė
Q`je gujua qele gojėn
Tash jem bashkė hiq mos ta tie
S`kjčka shkrua me u nda

A po tie a po dig`jo khą.
_______________________________________________________


Kur ta sho mjelcėn ne dorė
Shtatė palė ethe m`pėrthekojnė
Mčtve t`kresė, veē m`ju qit tamel en borė
Voktė po lypin po m`tranojnė

_______________________________________________________

Sugareshat e Rugovės

Po kqyr kithi bledhi mčtė
Mos u bą garaz me ēika
Pčja khą ta thom ni fjalė
Me kjčnė n`veti e jo n`gjeti

Bushja mčdjen atij fisnikut
Dershej jush mos me lanė ką
Ēka ke ngush qitja ne fushė
Se bahesh gaz mos psheh gją

Tash ł ģ ką edhe dy fjalė
Se kjčka kjčnė shkrua k`shtu
Me tčj mirė m`faqe t`bardhė
Belte mirė kanė me t`livdu

Oj fisnike me pshtjellc me lara
Qatėrr t`shpisė ty t`kem pas
Tymer mbeq e priftė e mbara
Laq kamė t`mirė kudo pėr mas

Dershej veti qonje mirė
Mos tua ndi pėr kur ką
Qeksaj pune vuj kapak
E njari tjetrit veē merak.

_______________________________________________________

Po kqyr kithi bledhi mčtė
Mos u bą garaz me ēika
Pčja khą ta thom ni fjalė
Me kjčnė n`veti e jo n`gjeti
______________________________________________________

Syle Mujaj


Njė minutė heshtje

(Mėsuesit tim Isa Demaj)

Symal Leqenakut
...Pėrmallim.
Hajlė nė maje t’ Rugovės
Ngushėllim.
Qatėrr e Kosovės
Malėsi
Tėbanė i Gucisė
Trimėri.
E bukura More
Histori.
Qeleshe e bardhė
Nė stuhi.
Urė e ndezur nė vatėr
Fėmijė.
Shqipėri etnike
Gjeografi.
Flamur feniksi
Nė Siparunt
Njė yll nga Qielli u shkund,




Symal Leqenakut
Pėrmallim.
Hajlė nė maje tė Rugovės
Ngushėllim.


29 .07.1989 burgu i Nishit

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....

Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2128
Kyējet nė forum : 9721
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi