» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

4 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 4 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


....Zemra....

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

....Zemra....

Mesazh nga Dardania prej Wed 15 Apr 2015, 22:24

Zemra
ėshtė organ muskulor qė realizon pompimin e gjakut nė enėt e gjakut me anė tė kontraksioneve tė pėrsėritura ritmike. Zemra ėshtė njėra prej organeve tė para qė formohet nė trupin e njeriut gjatė zhvillimit embrional.
Forma dhe Madhėsia e Zemrės tek Njerėzit
Forma e zemrės ėshtė e ngjajshme me formen njė koni, maja e tė cilit tregon nga ana e majtė poshtė. Zemra tek njerėzit ndodhet nė anėn e majtė tė kraharorit, nė raste tė ralla nga ana djathtė (Situs inversus).


Pesha

Tek tė posalindurit pesha e zemrės ėshtė rreth 20g, tek tė rriturit 250-350g. Nė moshėn e thyer, pesha e zemrės bie.



Struktura


Nė trupin e njeriut, zemra ndodhet nė mediastinum, 2/3 majtas dhe 1/3 djathtas nga qendra. Mediastinum ėshtė pjesa qendrore e zgavrės sė kraharorit qė kufizohet nga dy mushkėritė, kafazi i kraharorit dhe shpinė. Zemra ėshtė e mbėshtjellė nga njė qeskė tė me mur tė dyfishtė tė quajtur cipė e zemrės. Pjesė sipėrfaqėsore e kėsaj qeske quhet perikard fibroz. Kjo qeskė e mbron zemrėn, mban strukturat pėrreth saj, dhe parandalon tejmbushjen e zemrės me gjak. Madhėsia e zemrės ėshtė afėrsisht sa madhėsia grushtit dhe ka njė masė midis 250 dhe 350 gram. Zemra ėshtė e pėrbėrė nga tri shtresa, tė cilat janė tė pasura me enė gjaku. Shtresa sipėrfaqėsore, e quajtur shtresa e organeve tė brendshme, shtresa e mesme, e quajtur myocardium, dhe shtresa e tretė qė quhet endocardium. Zemra ka katėr dhoma, dy tė sipėrme qė quhen veshė dhe dy tė poshtme qė quhen barkushe. Veshėt janė dhomat hyrėse dhe barkushet janė dhomat e shkarkimit. Rrugėt e gjakut nėpėr zemėr pėrbėhen nga njė qark pulmonar dhe njė qark sistemik. Gjaku rrjedh nėpėr zemėr nė njė drejtim, nga veshėt nė barkushe, dhe jashtė nė arteriet e mėdha, ose Aorta pėr shembull. Kjo realizohet nėpėrmjet katėr valvulave. Njė mur i trashė muskujsh, atrio-ventricular septum, ndan veshin dhe barkushen e majtė nga veshi dhe barkushja e djathtė, duke shmangur kalimin e gjakut mes dy gjysmave tė zemrės. Valvulat midis veshėve dhe barkusheve lejojnė kalimin e koordinuar nė njė drejtim tė gjakut nga veshėt nė barkushe. Organi qendror i qarkullimit tė gjakut ėshtė i pėrbėrė aktualisht nga dy zemra tė bashkuara me njėra tjetrėn, por plotėsisht tė dallueshme nga njėra-tjetra.

Gjaku me oksigjen tė varfėruar nga trupi hyn nė veshin e djathtė nėpėrmjet nga tre venave. Prej kėtej gjaku kalon nė barkushen e djathtė. Kjo e fundit pompon gjakun nė mushkėri nėpėrmjet arteries pulmonare.

Pas humbjes sė dioksidit tė karbonit nė mushkėri dhe pajisjes me oksigjen, gjaku pėrmes venave pulmonare hyn nė veshin e majtė. Nga atje gjakut i pasur me oxygen hyn barkushen e majtė. Kjo ėshtė dhoma kryesore e pompimit, qė dėrgon gjakun pėrmes aortės nė tė gjitha pjesėt e trupit pėrveē mushkėrive.

Barkushja e majtė ėshtė mė e madhe se sa e djathta, sepse ajo duhet tė dėrgojė gjakun nė ghithė pjesėt e trupit pėrveē mushkrisė, ndėrsa barkushja e djathtė dėrgon gjak vetėm nė mushkėri.

Edhe pse ventricles janė nė fund tė atria, dy anije tė gjakut pėrmes tė cilave lė zemrėn (arterien pulmonare dhe Aorta) nė krye tė zemrės.

Revolucioni i Zemrės


Shkalla pushimi zemrės ėshtė 55-80 rreh pėr minutė, pėr njė xhiros sė 4,5-5 litra gjak nė minutė. Nė total, zemra mund tė rrahur mė shumė se 2 miliardė herė nė jetė. Rrahje Gjithkush e drejton njė sekuencė tė ngjarjeve kolektivisht quhet zemėr revolucionit. Ai pėrbėhet nga tre faza kryesore: sistollė atrial, sistollė ventricular dhe diastole: 1. Gjatė sistollė atrial, kontrata atria dhe gjaku gufon nė ventricles (plotėsoni aktiv). Pasi gjakut pėrjashtuar nga atria, atrio-valvolat ventricular mes atria dhe ventricles ngushtė. Kjo parandalon zbaticė e gjakut nė atria. Mbyllja e kėtyre valvulave prodhon zė tė njohur e zemrės rrahje. 2-Ventricular sistollė pėrfshin tkurrje tė ventricles, dėbuar tė gjakut nė sistemin e qarkullimit tė gjakut. Pasi gjaku i dėbuar dy valvula sigmoid - valvulave pulmonar tė djathtė dhe tė majtė aortic valve - afėrt. Kėshtu gjaku nuk rrjedh pėrsėri nė ventricles. Mbyllja e valvulave semilunar prodhuar njė zemėr tė shėndoshė e dytė mė e mprehtė se parė. Gjatė sistollė atria lėshuar tani, mbushur me gjak. 3-Sė fundi, diastole ėshtė relaksim tė gjitha pjesėt e zemrės, duke mbushur (detyrimet) e ventricles nga atria dhe tė drejtėn dhe u largua nga Cava vena dhe mushkėrive. Zemra shkon 1 / 3 e kohės nė sistollė dhe 2 / 3 nė diastole.

Dėbimi ritmike e gjakut dhe shkakton dridhmė qė mund tė ndjehen.

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....

Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2128
Kyējet nė forum : 9715
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: ....Zemra....

Mesazh nga Dardania prej Wed 15 Apr 2015, 22:26

Zemra Automatizimi

Muskujve tė zemrės ėshtė 'myogenic'. Kjo do tė thotė se, ndryshe nga muskujve skeletik, e cila kėrkon njė stimul i vetėdijshėm apo refleks, excites muskujve tė zemrės vetė. Kontraktimet ritmike tė ndodhė spontanisht, megjithėse frekuenca e tyre mund tė jenė prekur nga ndikimet nervor ose hormonal si ushtrim apo perceptimin e rrezikut. Depolarization e qelizave tė zemrės gjatė njė cikėl
Rend kontraktimet ritmike tė koordinohet nga njė depolarization (kthimin e polarizimit elektrike membrana me kalimin aktiv i joneve nėpėrmjet saj) nyjeve ose kanal shkarkimi qelbi nyjeve nga Keith dhe reklama (nyjet sinuatrialis) tė vendosura nė murin e sipėrm tė atrium e drejtė. Aktuale elektrike detyruar nė mėnyrė tė millivolts, ėshtė transmetuar nė tė gjithė atria dhe kalon nė ventricles pėrmes atrio-nyjė ventricular. Ajo pėrhapet nėpėr mur ndarės nga pako e tij, tė pėrbėrė prej fibrave tė specializuar tė quajtur fibrave Purkinje dhe shėrbejnė si filtra nė rastin e aktivitetit tepėr tė shpejtė tė atria. Fibrave Purkinje janė tė specializuar fibrave muskulore tė mirė duke i lejuar pėrēueshmėri elektrike, e cila siguron tkurrje tė njėkohėshme e mureve ventricular. Sistemin elektrik shpjegon rregullsinė e rrahje zemre dhe koordinon atrio-kontraktimet ventricular. Ėshtė ky aktivitet elektrik ėshtė analizuar nga elektroda tė vendosura nė sipėrfaqe tė lėkurės dhe ėshtė elektrokardiogramė ose EKG.
Ndėrtimi

Zemra pėrbėhet prej dy pjesėve:


Pjesa e djathtė, e cila e lėviz gjakun nė drejtim tė mushkėrive (qarkullimi i vogėl).

Pjesa e majtė, e cila e lėviz gjakun nė drejtim tė pjesėve tjera tė trupit (qarkullimi i madh).



Meqė rezistenca nė enėt e gjakut nė trup ėshtė pesė herė mė e madhe se rezistenca nė mushkėri, pjesa e majtė e zemrės duhet tė jetė mė e fuqishme se pjesa e djathtė. Pėr kėtė arsye pjesa e majtė e ka murin mė tė trashė se pjesa e djathtė, por volumi ėshtė i njėjtė nė tė dyja pjesėt e zemrės.

Zemra ka 2 barkusha (lat. ventriculi) dhe 2 valvula (lat. atrium). Barkushja e majtė (ventrikuli i majtė) pompon gjak nė qarkullimin sistemik, ku presioni ėshtė rreth 80-120 mm Hg, kurse barkushja e djathtė pompon nė qarkullimin mushkėror, ku presioni ėshtė rreth 8-25 mm Hg.

Barkushet janė pompa tė fuqishme me mure tė trasha muskulore, dhe prandaj presioni i gjakut venoz (0-2 mm Hg) nuk arrin t'i tendosė. Veshėtt janė dhoma tö zemrės, me mure tė holla e tė tendosshme, qė shėrbejnė si rezervuarė pėr gjakun venoz, por qė njėkohėsisht mund tė tkurren e ta pompojnė gjakun me njėfarė presioni pėr nė drejtim tė barkusheve.

Funksioni

Zemra ėshtė pompa.Nė mėnyrė qė pompa (zemra) tė kryejė funksionin e saj duhet qė muskuli i zemrės tė jetė shėndoshė e mirė. Duhet qė sistemi elektrik i zemrės tė koordinojė tkurrjen e valvulave dhe tė barkusheve si dhe duhet qė muskuli tė furnizohet rregullisht me gjak. Gjatė tkurrjes (sistolės) tė barkushes sė majtė, presioni brenda barkushes natyrisht ėshtė mė i lartė sesa presioni nė aortė. Kjo e pengon qarkullimin e gjakut nė shtratin koronar. Gjithashtu, fillesa e arterieve koronare gjatė sistolės mbyllet nga kuspet e valvulės tė hapur tė aortės. Si rrjedhojė, enėt koronare nuk mund ta furnizojnė me gjak barkushen e majtė gjatė sistolės. Barkushja e majtė furnizohet me gjak vetėm gjatė diastolės . Nėse diastola shkurtohet, barkushja e majtė ka mė pak kohė pėr t'u furnizuar me gjak. Valvulat e zemrės duhet tė jenė tė afta tė hapen plotėsisht dhe tė mbyllen plotėsisht. Stenoza ėshtė ngushtim i vrimės tė valvulės. Mbyllja jo e plotė pėrbėn pamjaftueshmėri tė valvulės. Pasojė e pamjaftueshmėrisė ėshtė regurgitimi (rikthimi i gjakut).Venat rikthejnė gjakun nė zemėr. Qė tė kryejnė kėtė funksion, venat janė tė pajisura me valvula qė nuk lejojnė kthimin e gjakut mbrapsht. Tkurrja e muskujve tė gjymtyrėve i shtrydh venat dhe e shtyn gjakun drejt qendrės ('pompa muskulore'). Po ashtu, presioni negativ gjatė frymėmarrjes ndihmon kthimin e gjakut pėr nė zemėr.



Sėmundjet Kardiovaskular



Infeksionet e zemrės




Infeksioni i miokardit, kryesisht viral
Infeksioni i valvulave, endokardit infektiv
Infeksioni i perikardit, perikardit infektiv
Rregullorja Hormonale

Ky seksion ėshtė i zbrazėt, jo mjaft tė hollėsishme ose tė paplota. Ndihma juaj ėshtė e mirėseardhur!

Hormone si adrenalina dhe noradrenaline (hormonet dhe sistemi adrenergic [orto] simpatik) ose hormon i tiroides (T3) promovon contractility. Nė kontrast, hormonet si acetilkolinės (hormon parasympathetic ose cholinergic sistemit) ngadalėson rrahje zemre.

Sistemit nervor simpatik, pėrveē veprimit tė saj tė drejtpėrdrejtė nė zemėr nė mėnyrė tė veēantė do tė shkaktojė zgjerim tė arterieve koronare bronchioles (dhe) se furnizimit me zemėr duke lejuar rritjen e fluksit tė gjakut dhe nė kėtė mėnyrė njė rritje nė pėrpjekjet e muskujve mund prandaj frekuenca nė rritje e kontraktimet. Sistemi parasympathetic nė vend tė kėsaj do tė prodhojė njė ngushtim tė arterieve koronare (dhe bronchioles) pastaj shkakton njė rėnie nė rrjedhjen e gjakut rėnė fuqia potenciale e muskujve, duke vepruar si njė frena "motor".

Semundjet dhe Trajtimet

Studimi i sėmundjeve tė zemrės quajtur kardiologjisė. Sėmundje primare kardiak pėrfshijnė:


Sėmundje koronare tė zemrės ėshtė sėmundja arterie koronare tė privon muskujve tė zemrės e oksigjenit. Kthyeshėm, ajo mund tė shkaktojė dhimbje tė forta gjoksi i quajtur angina pectoris (angina pectoris). Bllokim akut e njė arterie shkakton vdekjen e qelizave tė muskujve tė zemrės (infarkt miokardi).
Dėshtim Zemra ėshtė humbje progresive e aftėsisė zemėr pėr tė siguruar rrjedhjen e gjakut. Ėshtė manifestuar nga dyspnoea (frymarrje), me ėnjtje tė kėmbėve dhe mund tė shkojnė deri nė edemė pulmonare akute.
Valvul ērregullime Kardiologjik: arrijė valvulave manifestohet ndonjėherė nga njė shushurimė "zemėr".
Endokardit dhe miokard janė inflammations tė zemrės pėr shkak tė baktereve apo viral.
Arrhythmia i zemrės ėshtė njė zemėr parregullt mundi. Kryen shkakton ērregullim bradycardia (zemėr ose shumė i ngadalshėm).
Emboli pulmonare ėshtė pengimi i njė arterie pulmonar nga njė njeri i trashė.
Sėmundjet e lindura tė zemrės, qė do tė thotė, njė cen tė zemrės, nuk mund tė prapėsimit tė ventricles, atria, ose tė dyja, cen e anijeve gjakut pranė zemrės, ose mė shpesh njė ndarje e keqe nga septa sidomos jo-mbyllja e ovale foramen mes atria.


Nėse arterie koronare ėshtė ngushtuar ose i bllokuar, ju mund tė punojė rreth vendin e prekur me operacion bajpas koronare, ose zgjeroni me angioplasty.

Beta-blockers barnave qė janė tė ngadalshėm rrahjen e zemrės dhe pėr tė reduktuar nevojat oksigjen zemrės. Nitroglycerin dhe komponimet e tjera qė nxjerr oksidit nitrik janė pėrdorur nė trajtimin e sėmundjeve tė zemrės, sepse ato shkaktojnė pėrhapje e enėt koronare.

zemra eshte organi paresor ne seksin e njeriut.

Gjatėsia e zemrės 15 cm
Pesha e zemrės 300 g
Volumi (i gjakut) 70 cm3
Volumi / min nė qetėsi 4900 cm3
Volumi / min gjatė punės maksimale bis 20-30 Litėr
Volumi i gjakut gjatė 70 vjetėve ~180.000.000 Litėr
Puna pėr rrahje, ana e majtė ~ 0,8 J
Puna pėr rrahje, ana e djathtė ~ 0,16 J
Puna gjatė ditės ~ 100.000 J
Numri i rrahjeve pėr njė vit (mesatare) 36.000.000
Numri i rrahjeve pėr 70 vjet 3.000.000.000
Vlerat janė tė dhėna mesatare.

Numri i rrahjeve gjatė gjithė jetės te gjitarėt ėshtė maksimum 1 miliardė, kurse njerzit arrijnė deri reth 4 miliardė rrahje gjatė jetės sė tyre.

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....

Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2128
Kyējet nė forum : 9715
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi