» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

4 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 4 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Sistemi Nervor

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Sistemi Nervor

Mesazh nga Dardania prej Wed 15 Apr 2015, 21:05

Receptorėt e lėkurės dhe mukozės sė gojės e tė hundės janė tė ndjeshėm ndaj ngacmimeve tė prekjes, termike dhe tė dhimbjes ; meqė ato na mbajnė nė kontakt me botėn e jashtme ndjeshmėria e tyre quhet ekzoceptive. Organizmi ka edhe organe tė specializuar, qė ndodhen tė gjithė nė kokė, qė janė pėrgjegjės pėr shikimin, dėgjimin, nuhatjen dhe shijimin.

Disa receptorė tė tjerė ndodhen nė kapsulat e artikulimit, nė muskujt skeletore dhe nė lidhjet muskul-tendine : janė tė ndjeshėm ndaj ndryshimeve tė gjatėsisė ose ndja tensioneve tė pėrbėrėsve tė sistemit muskulor (muskujt, tendinat, ligamentet), pra bėhen aktive kur trupi lėviz.

Organet e brendshme kanė sensore qė perceptojnė dhimbjen dhe trysninė (pėr shembull kur mbushet fshikeza, ose ndryshimet kimike (pėr shembull sasia e dioksidit tė karbonit nė gjak).

Tė gjitha kėto informacione duhet ti dėrgohen qendrave nervore tė cilat i integrojnė me njėra tjetrėn dhe me atė qė ruajnė nė memorie, dhe e pėrdorin jo vetėm pėr tė na lidhur me botėn e jashtme, pėr tė pasur sensin e vendndodhjes dhe drejtimit nė hapėsirė dhe pėr tė ditur nėse forca muskulore qė pėrdoret ėshtė e pėrshtatshme pėr rezistencėn qė duam tė mundim, pėr edhe pėr tė dhėne pėrgjigje tė pėrshtatshme. Kėto tė fundit mund tė jenė somatike (nėse ndėrhyjnė muskujt skeletore) ose tė brendshme (nėse ndryshohet aktiviteti i organeve tė brendshme).

SN ėshtė njė kompleks pėrbėrėsish nė vazhdimėsi me njeri tjetrin tė pėrbėrė kryesisht nga indi nervor (neurone dhe qeliza gliale) : ndahet nė dy pjesė tė mėdha, sistemi nervor qendror (SNQ) i cili ndodhet nė kafke dhe nė palcėn kurrizore, dhe sistemi qendror periferik (SNP) qė ndodhet nė gjithė pjesėn tjetėr tė trupit edhe brenda tė gjithė organeve. SNP ku bėjnė pjesė tė gjithė receptorėt e ndjeshmėrisė tė lartpėrmendur ka si detyre tė perceptoje ngacmimet e ambientit dhe ato tė brendshmet dhe tia dėrgojė SNQ dhe me pas ti dėrgojė tė gjithė organeve pėrgjigjet e SNQ. Ky i fundit ka si detyre deshifrimin e informacioneve qė vijnė nga periferia, ti pėrpunoje dhe ti japė njė pėrgjigje tė pėrshtatshme.

SNQ pėrbėhet nga palca kurrizore, shtylla e trurit (qė pėrbėhet nga palca e zgjatur, ura dhe truri i mesėm), truri i vogėl, truri i ndėrmjetėm. SNp pėrbehet nga nervat, nyjet e receptorėve ndjesorė, duke pėrfshirė organet e shikimit, dėgjimit, ekuilibrit, nuhatjes dhe shijes.

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....

Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2128
Kyējet nė forum : 9709
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sistemi Nervor

Mesazh nga Dardania prej Wed 15 Apr 2015, 21:08

Pėrgjithėsime pėr Sistemin Nervor Qendror
SNQ pėrfaqėson bashkėsinė e tė gjitha formacioneve nervore qė ndodhen brenda kafkės dhe shtyllės kurrizore. Nė SNQ ndodhen tė gjithė mekanizmat qė bėjnė tė mundur pėrshtatjen e vazhdueshme tė individit ndaj ndryshimeve tė vazhdueshme tė ambientit. Ky funksion jep pėrgjigje mjaft kompleksė nėpėrmjet tė cilave SNQ rregullon funksionimin e tė gjithė aparateve. SNQ lejon pėrshtatjen si ndaj ambientit rrethues dhe ndaj ndryshimeve tė manjentit tė brendshėm (sistemi nervor vegjetativ). Ai merr informacione si nga ambienti i jashtėm dhe nga ai i brendshėm nėpėrmjet fibrave qė ēojnė informacion nga periferia. Kjo mundėsi rregullohet nga prania e disa receptorėve ndijore (retina e syrit pėr dritėn, Aparati i Kortit nė vesh pėr tingujt, receptorėt termike tė lėkurės dhe organeve tė brendshme pėr ndryshimet e temperaturės, receptorėt kimike pėr perceptimin e pėrqendrimeve jonike, receptorėt e trysnisė pėr ndryshimet e saj, receptorėt hormonale pėr kontrollin e funksioneve sekretuese etj)

Kėto informacione arrijnė nė sistemin qendror ku pėrpunohen pėr ti dhėne njė pėrgjigje tė pėrshtatshme natyrės sė ngacmimit tė perceptuar dhe i dėrgohen periferisė nėpėrmjet fibrave qė dalin nga SNQ. Aktiviteti lėvizor i mirėfillte varet integriteti antomofunksional jo vetėm i fibrave dalėse po dhe nga formacionet receptoriale qė dėrgojnė informacione ndijore nė SNQ dhe sidomos nga integriteti i kėtij tė fundit qė bėn tė mundur nė ēdo moment dhėnien e pėrgjigjeve tė pėrshtatshme.

SNQ shfaqet i ndėrtuar nga pėrsėritja e disa qarqeve. Kėto qarqe pėrbėhen nga 1) njė qelize qė ka kontakt me periferinė, ku mbledh informacionet (neuron ndijor) ; 2) njė qelize qė i dėrgon mesazhe periferisė pėr tė realizuar kontraktimet muskulore ose aktivitetet sekretore (neuron lėvizor) ; 3) njė qelize qė ndėrvendoset mes tė dyjave dhe modulon informacionin qė vjen me sinjalin dalės (neuron i ndėrmjetėm). Parimet kryesore tė funksionimit tė SNQ mund tė konceptohen duke imagjinuar njė numėr shume tė madh tė kėtyre zinxhirėve. Ka zinxhirė qė nuk kanė neuron tė ndėrmjetėm dhe janė baza e pėrgjigjeve tė menjėhershme, reflekseve. Nė tė vėrtete edhe zinxhirėt ku neuroni i ndėrmjetėm ėshtė i pranishėm mund tė japin pėrgjigje tė menjėhershme kryesisht si pėrgjigje ndaj njė gjendjeje urgjete ose pėr mbrojteje.

Baza e funksionimit tė SNQ ėshtė neuroni. Neuroni ėshtė njė qelize e specializuar nė pėrēimin e shpejte tė sinjaleve elektrike qė pasi arrijnė nė fund tė zgjatimeve tė tij ēlirojnė substanca kimike nėpėrmjet tė cilave neuroni komunikon me qelizat e tjera. Neuroni mund tė ndryshoje vazhdimisht sasinė dhe cilėsinė e kėtyre kontakteve duke krijuar njė plasticitet nėpėrmjet tė cilin SNQ mund tė memorizojė eksperienca tė reja.
Teoria e Neuronit
Kjo teori mbėshtet nė ndarjen anatomike tė ēdo elementi nervor nga tė tjerėt. Pra SNQ (Sistemi Nervoz Qendror) ėshtė i ndėrtuar nga elemente qelizore tė ndarė nga forma, pėrmasat dhe karakteristikat morfologjike shumė tė ndryshme, tė lidhura mes tyre nga zona tė specializuara tė quajtura sinapsė. Pėrgjatė aksonit impulsi nervor pėrhapet me shpejtėsi si njė vale qė ēon nė njė kthim total tė potencialit elektrik. Kur potenciali arrin nė fund tė aksonit ēliron nė hapėsirėn ndėrqelizore midis dy neuroneve njė numėr tė caktuar neurotransmetuesish qė modifikojnė aktivitetin elektrik tė neuronit tjetėr

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....

Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2128
Kyējet nė forum : 9709
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi