» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

4 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 4 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Sėmundja e Alzheimerit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Sėmundja e Alzheimerit

Mesazh nga Dardania prej Wed 15 Apr 2015, 17:49

(AD), gjithashtu e quajtur Sėmundja e Alzheimerit, ose thjesht Alzheimer, ėshtė forma mė e zakonshme e dementias. Kjo sėmundje e pakurueshme dhe degjenerative u pėrshkrua pėr herė tė parė nga psikiatri dhe neuropatologu gjerman Alois Alzheimer mė 1906 dhe kėsisoj sėmundja u emėrtua sipas tij. Zakonisht diagnostikohet te personat mbi moshėn 65 vjeē, ndonėse shenjat e para tė tij mund tė shfaqen shumė pėrpara. Mė 2006, kishte 26,6 milionė persona tė prekur nė tėrė botėn. Parashikohet qė nė 2050-n 1 nė 85 veta tė jenė tė prekur nga kjo sėmundje.

Ndonėse secili rast i Alzheimerit ėshtė unik pėr secilin individ, ka shumė simptoma tė pėrbashkėta. Simptomat mė tė hershme tė vėzhguara shpesh ngatėrrohen si probleme tė lidhura me moshėn, ose manifestime tė stresit. Nė periudhat e hershme, simptoma mė e njohur ėshtė paaftėsia pėr tė mbajtur mend kujtime tė reja, si p.sh vėshtirėsia pėr tė mbajtur mend fakte tė vėzhguara nė kohėt e fundit. Kur mjeku ose infermieri lajmėrohen, dhe sėmundja dyshohet, diagnoza shpesh konfirmohet me teste konjitive dhe vlerėsime tė sjelljes dhe pastaj kryhet njė skanim i trurit.
Kur sėmundja pėrparon, simptomat pėrfshijnė ngatėrresėn, acarim dhe agresion, ndryshim humori, pėrēartje fjalėsh, humbje tė kujtesės afatgjatė dhe humbje tė aftėsisė sė shqisave.

Mė pak se 3 pėrqind e individėve jetojnė mė shumė se 14 vjet pas diagnozės.

Shkaku dhe zhvillimi i Alzheimerit janė tė paqarta. Kėrkimi shkencor tregon se sėmundja lidhet me pllakat e pleqėrisė (pjesė nė zonėn gri ku gjenden me shumicė qelizash amiloide qė ndihmojnė nėshfaqjen e sėmundjeve neurodegjenerative) dhe lėmshet neurofibrilare (proteina patologjike tė grumbulluara). Trajtimet e pėrdorura momentalisht ofrojnė pak pėrfitime simptomatike ; asnjė trajtim qė vonon ose ndal progresin e sėmundjes nuk ekziston. Nė 2008, mė shumė se 500 teste klinike janė kryer pėr identifikimin e njė kure tė mundshme tė Alzheimerit, por nuk dihet nėse ndonjė nga kėto teste do shfaqė rezultate premtuese.

Janė sugjeruar zakone tė ndryshme tė jetuari pėr tė parandaluar sėmundjen e Alzheimerit, por ka njė mungesė provash qė tė tregojė njė lidhje mes rekomandimeve dhe reduktimin e sėmundjes. Stimulimi mendor, ushtrimet dhe dieta e balancuar sugjerohen si mėnyrat mė tė mira pėr tė parandaluar dhe menaxhuar sėmundjen.

Pėr shkak se Alzheimeri nuk mund tė kurohet dhe ėshtė degjenerativ, menaxhimi i pacientėve ėshtė esencial. Roli i kujdestarit zakonosht merret nga bashkėshorti ose njė i afėrm.

Sėmundja e Alzheimerit ėshtė e njohur pėr pasojat mbi kujdestarin; presioni mund tė shkaktojė pasoja psikologjike, sociale, fizike dhe ekonomike.
Karakteristikat
Zhvillimi i sėmundjes ndahet nė katėr faza qė lidhen me dėmtimet e funksioneve trupore dhe mendore.
Para-Dementia
Simptomat e para shpesh ngatėrrohen si probleme tė lidhura me plakjen dhe stresin. Testimet e detajuara neuropsikologjike mund tė shfaqin vėshtirėsi mendore qė 8 vjet para se njė person tė plotėsojė kriteret pėr diagnostikimin me Alzheimer.

Problemi mė i dukshėm ėshtė humbja e kujtesės, qė shfaqet si vėshtirėsia pėr tė mbajtur mend fakte tė mėsuara sė fundmi dhe paafatėsia pėr tė thithur informacion tė ri.

Problemet me funksionet ekzekutive (si vėmendja, planifikimi, fleksibiliteti dhe mendimi abstrakt) ose dėmtimet nė kujtesėn semantike (kujtesa e kuptimeve), mund tė jenė simptoma tė fazave tė hershme tė sėmundjes. Plogėshtia mund tė vėrehet nė kėtė fazė dhe qėndron si simptoma mė persistente (qė qėndron mė gjatė) gjatė rrjedhės sė sėmundjes. Faza para-klinike e sėmundjes ėshtė quajtur gjithashtu dėmtim i butė mendor, por nėse ky term korrespondon me njė fazė pas diagnostikimit apo me hapin e parė tė sėmundjes sė Alzheimerit, kjo ngelet pėr tu diskutuar.
Dementia e Hershme
Nė njerėzit me sėmundjen, dėmtimi nė rritje i aftėsisė pėr tė mėsuar dhe kujtesės sjell nė diagnostikimin definitiv. Nė njė pjesė tė vogėl tė tyre, vėshtirėsitė me gjuhėn, me funksionet ekzekutive, me perceptimin janė mė tė shfaqura sesa problemet me kujtesėn. Sėmundja e Alzheimerit nuk nidkon nė tė gjitha kapacitetet e kujtesės barazisht. Kujtimet e vjetra tė jetės sė personit (kujtesa episodike), faktet e mėsuara dhe kujtesa trupore ndikohen nė njė gradė mė tė ulėt se kujtesa afatshkurtėr.

Problemet me gjuhėn janė kryesisht tė karakterizuara nga kufizimi e fjalorit dhe ulja e rrjedhshmėrisė pėr tė folur, qė ēojnė nė varfėrimin e gjuhės sė folur e tė shkruajtur. Nė kėtė fazė, personi me Alzheimer shpesh ėshtė i aftė tė komunikojė idetė kryesore. Ndėrsa performon aftėsi motore si tė shkruarit, vizatuarit ose veshurit, koordinimi i lėvizjeve dhe vėshtirėsitė e planifikimit mund tė jenė tė pranishėm por shpesh nuk vihen re. Ndėrsa sėmundja zhvillohet, personat e prekur shpesh vazhdojnė tė kryejnė shumė veprime nė mėnyrė tė pavarur, por u duhet ndihmė ose mbikqyrje pėr aktivitete mė kėrkuese si nga ana fizike dhe mendėrore.
Dementia e Mesme
Pėrkeqėsimi progresiv pengon pavarėsinė e individėve tė prekur, qė bėhen tė paaftė pėr tė kryer edhe aktivitetet mė tė zakonshme. Vėshtirėsitė nė tė folurit bėhen tė dukshme pėr shkak se i prekuri nuk mund tė kujtojė fjalėt, qė e ēojnė atė nė zėvendėsimin e fjalėve tė duhura me fjalė tė gabuara (paraphasias). Aftėsitė shkruese dhe lexuese humbasin gjithashtu shkallė-shkallė. Koordinimi i ndėrlikuar i lėvizjeve pėrkeqėsohet me kalimin e kohės, duke e bėrė mė tė madh rrezikun e rėnies. Gjithashtu, problemet e kujtesės pėrkeqėsohen dhe personi mund tė mos njohė tė afėrmit. Kujtesa afatgjatė, qė mė pėrpara qe e pacėnuar, tani dėmtohet.

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....

Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2128
Kyējet nė forum : 9709
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi