» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

16 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 16 vizitorė

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Po ta jap jetėn me pushkė nė duar mė duket porsi tė lind pėr herė tė dytė thoshte Deshmori i UēK –Sė Kolė N.Mirdita

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Po ta jap jetėn me pushkė nė duar mė duket porsi tė lind pėr herė tė dytė thoshte Deshmori i UēK –Sė Kolė N.Mirdita

Mesazh nga Dardania prej Wed 08 Apr 2015, 00:49

Dėshmori Kolė Ndrecė Mirdita ėshtė dekoruar me medaljen “Luftėtari i Lirisė-Adem Jashari”nga ish-presidenti i Republikės sė Kosovės, dr. Fatmir Sejdiu, me rastin e dhjetėvjetorit tė rėnies, qe e kishte vizituar familjen e dėshmorit tė lirisė, Kolė Ndrecė Mirdita nė fshatin Ranoc tė Klinės.

Ku kishte deklaruar gjatė dekorimit “Kam vendosur ta dekorojė dėshmorin e lirisė, Kolė Ndrecė Mirdita me urdhrin apo medaljen e artė “Luftėtari i Lirisė Adem Jashari”, pėr punėn, trimėrinė dhe guximin e tij tė jashtėzakonshėm qė ka pasė nė atė kohė tė luftės sė tmerrshme”, kishte theksuar ish-Presidenti Sejdiu gjatė vizitės qė e i kishte berė familjes Mirdita, dhe vijoi, se Kol Mirdita, ka qenė njė luftėtar i paepur dhe si i tillė ėshtė borxh i yni qė ta mbajmė nė mendje kėtė sakrificė tė tij tė vetflijimit dhe po ashtu tė japim njė mesazh tė qėndresės dhe tė bashkėecjes me familjen e tij.

Njė ndėr figurat mė tė ndritshme kombėtare nė trembdhjetėvjetėshin e fundit tė shekullit qė shkoi,fyt per fyt me shkja ra nė altarin e lirisė per te mos vdekur kurrė pra ne luftė kundėr regjimit totalitar barbarė te padrejtė shekullor serbo-karpatian, padyshim ėshtė Kolė N. Mirdita fshati ;Ranoc i Lugut te Drinit te bardhė (Klinės)

Rrjedh nga njė familje me njė kulturė te lashtė Shqiptare te paster dhe traditė atdhetare-patriotike-kombetare dhe bujare nga babai Ndreca dhe nėna;Grisha .

Shkollen Fillore e kreu ne vendlindje ne fshatin e e ti ne Zllakuqan te Klinės ndėrsa atė te mesme ne atė tė “ Luigj Gurakuqi “ te Klinės ku edhe Kola pėrfundoi shkollimin me suksese dhe sjellje shembullore.

Kolė N.Mirdita kjo rrėnjė e burimit shpirtėror tė atdhetarizmit vet-flijues kombėtar, me bėmat e tij kombėtare, mbinjerėzore, edhe ky deshmor ia ktheu nderin popullit shqiptar s’bashku me shokėt e tij duke u dėshmuar me heroizėm tė pėrmasave historike nė ēastet mė vendimtare, me luftėn e tij pėr liri dhe Shqiptari tė pa epur deri nė vdekje pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar.

Kola me sakrificat e tij sublime tė shtrenjta dhe tė pashembullta,tė vetėflijimit i kaloi pėrmasat e njė flijimi tė rėndomtė, tė njohur nga e kaluara e afėrt dhe e largėt e tij , jo vetėm nė historinė e kombit tonė, por edhe te kombet tjera, duke u kthyer nė Mit pėr tė gjitha kohėt nė gjithė hapėsirėn kombėtare shqiptare.

Qe ne fillim vitet ’90, Kolė Mirdita u vu ne funksion te organizimit te legales te lėvizjes kombėtare. Ndėrsa zėrit te atdheut pėr tu rreshtuar ne radhėt e UēK-sė dhe u pėrgjigj qe ne orėt e parat e luftės.

Kola, fillimisht bėri punė tė madhe nė planin e emergjencės, ndėrsa mė pastaj me disa luftėtarė tė tjerė te Lugut te drinit… tė me tė cilėt kishte ideale tė njėjta u inkuadrua nė lėvizjen ēlirimtare te Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės.

Kola i kishte kuptuar kėto rrjedha dėshmon edhe njė testament i tij i lėnė nga stergjysherit e tyre amanetin per ēlirim dhe ribashkim kombetar si dėshmi kohe, nė tė cilin derdh gjithė atė frymėzimin shpirteror qė i kishte krijuar ai realitet i rėndė nga ajo ēizmja e rėndė sllave-karpatiane.

Ai, nė margjinat tė njė libri tė Fizikės pėr shkollat tė mesme ndėr tė tjera shkruan: Shkrimin e titullon me titullin “Koha…!” Dhe vazhdon: “ Sot ėshtė ditė e bukur me diell! Nė krizėn nė tė cilėn gjendet populli shqiptar nė buzė te shfarrosjes tej mase e ka shqetėsuar edhe mbarė opinionin botėror.

Populli ynė po pėrjeton njė tragjedi te rėndė nga barbaria karpatiane , njė shkelje tė ēdo tė drejte njerėzore e deri tek masakrat tė cilat tronditėn edhe fėmijėt ende tė palindur, me veprimet mė barbare tė popullit famėkeq serb-sllav.

Ngjarjet qė ndodhėn nė Prekaz me familjen e heroit legjendar Adem Jasharit, ngjarjet nė Qirez e Likoshan dhe nė shumė mjedise tė tjera ku pushtuesi okupues serb bėnte masakra tė tmerrshme ndaj popullatės se pambrojtur shqiptare, Kolėn e goditėn rėndė. Shqetėsimi i tij vėrehej qartazi.

Tėrė natėn nė ballkonin e shtėpisė vrojtonte dritat ndriēuese qė vinin nga fshati qė shtrihej pėrballė Ranocit, nga Ozdrimi.
Kola me njė dėshirė tė madhe thoshte: “Po ta jap jetėn me pushkė nė duar mė duket porsi tė lind pėr herė tė dytė.

Por, edhe ju duhet tė jeni krenarė pėr kėtė, as nuk duhet tė derdhni lot, por duhet tė mburreni me veprėn time, se edhe ata bijė e bija qė janė duke luftuar janė djemtė e nėnave, tė etėrve dhe vėllėzėrit e motrave shqiptare”.

Ngjarjet qė ndodhėn nė fillim vitin e ’97-shit dhe tė vitit ’98, edhe birin e fisit Mirditor te Ranocit e tė Lugut tė Drinit e Kosovės, Kolėn e frymėzuan edhe mė shumė qė tė inkuadrohej nė kėtė lėvizje ēlirimtare .

Ai ishte edukuar dhe frymėzuar edhe mė parė nė mesazhet e rilindėsve tanė; ishte frymėzuar nė mesazhin e tė Madhit Plakut tė Maleve, Bajram Currit, kur lėshon kushtrimin aq tė fuqishėm dhe domethėnės:

“Atdheu burra, atdheu, ėshtė mbi tė gjitha, edhe mbi jetėrat tona!”

Kola nė shpirtin e tij kishte mbėltuar edhe mesazhin tjetėr qė iu kishte shndėrruar udhėrrėfim nė jetė, se “luftėtarėt mė sė afėrmi kanė dheun, mirėpo ata kurrė nuk lejojnė qė ai dhe t’u shembėt nėn kėmbė”.

Edhe Kola fort mirė e dinte se pėr tė vėrė atdheun mbi jetėn, dheun e kishte shumė afėr, mirėpo ideali i ēelikosur i thyente tė gjitha dilemat. Dhe, Kola nuk kishte vėnė detyrė tjetėr vetės vetėm e vetėm qė t’i dalė zot atdheut deri nė flijim.

Kol Ndrec Mirdita ėshtė shembulli me i mirė i njė biri te kombit, se si duhet vepruar kur cenohet liria e njė populli. Ai ndonėse i ri ne moshė u edukua dhe idealizua me prijėsit me te njohur Kombėtar te kėsaj treve:

Ndue Perlleshin, Uke Sadikun, Sadik Ramen, Ndrec Nikollen, Shaban Demen, Feriz Bojen, Gjon Lleshin, Pjeter Jakun (gjyshi i Kolė Mirėditės) dhe te tjerė.

Po tė analizohej kjo gatishmėri e tij nė mėnyrė racionale, do tė thotė se ai e pa tė drejtė domosdoshmėrinė e ndryshimit tė strategjisė. Vėrejti se duhej mėnjanuar rutina dhe duhej tė fillonte masivizimi i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės pėr ta fituar pavarėsinė e plotė kombėtare, sepse kishte shumė vjet qė shqiptarėt kishin parashtruar kėrkesat e tyre tė ligjshme nė mėnyrė paqėsore e civilizuese pro-perendimore , mirėpo ato kėrkesa tė shqiptarėve ishin ndjekur me dhunė tė paparė nga pushteti barbarė okupues serb-sllav. Prandaj, edhe Kola, si shumė bija dhe bijė tė tjerė tė denjė tė popullit tė Kosovės e kishin kuptuar mjaft mirė se shqiptarėve nuk u kishte mbetur rrugė tjetėr pėr t’i fituar tė drejtat e tyre qė u takojnė pėrveē luftės sė armatosur pėr ēlirim kombetar. Nga kjo del e kuptueshme se Kola kishte koncept shumė tė drejtė dhe racional pėr rrjedhat e mėtutjeshme tė realitetit tė atėhershėm nė Kosovė.

Kol Mirdita ne UēK -nė u angazhua qe ne fillim te vitit 1998 ne zonėn e Dukagjinit pėrkatėsisht fshatin Shqiponjė..(ish Jabllanic e dushkajes) me shumė djem trima bashkėluftėtar nga Lugu i Drinit ,Kosova dhe trojet Shqiptare te Shqiperisė natyrale duke u betuar para flamurit te Mbretit Gjergj Kastriotit per Shqiperi te ribashkuar.

Gjatė nisje pėr ne Shqiperi me shoket ne qershor me grupin prej 30-40 vetash nga Lugu i Drinit u nis pėrmes grykės se fshatit Leskoc pastaj, fshatin Uzdrim , Padalisht deri ne Ujmir te Drenicės. Kėtij grupi ju bashkėngjiten edhe tjerė djem nga rajoni i Lugut te Drinit ,Drenicės, si Buroja, Vojniku, Ozdrimi, Klina e ultė dhe e epėrm etj. Grupi pėrmes fshatit Sverk kaloi Drinin e bardhe dhe u ndal ne fshatin Shqiponjė ish Jabllanic ku ndalohen ne Shtabin e UQK-sė. Me pas kaloin ne Gllogjan nėn pėrcjelljėn nga njėsiti special Shqiponjat e Zeza dhe fillojnė depėrtimin e tyre pėr ne kufi me ma se 1500 ushtaresh e qe njė depėrtim zgjati me se 16 orėsh.
Pas daljes ne Shqipėri ku armatimi u siguronte dorė pas dore , grupi ku ndodhej Kol Mirdita prej 420 vetesh pas dy javėsh rikthye pėr te hyr ne Kosove me armatim , me ē’rast papritmas bien ne prit ku zhvillohet njė betejė-luftė e pergjakshme dhe e rreptė prej tri orėsh. Grupi legjendar i UēK -sė e theu kordonin e forcave kriminale karpatiane depertuan dhe u vendosėn fshatin Jasiq e me pas ne Junik.

Te dhėnat e pastajme nxjerrin ne pah se po atė natė Kol Mirdita ėshtė vrarė nga njė granat ne vijė te frontit kishte rene ne altarin e lirisė pikėrisht ne atė luftim ne mesnatė me 9 Korrik

1998 i cili ishte venė ne mbrojtje te grupit te disa pjestarve kolegė tė UēK -sė

Pushka e Kolės u dėgjua ne shumė aksione dhe luftėra ne te gjitha trevat e Dardanisė e sidomos ato te Drenicės,Dukagjinit dhe vetė Lugut te Drinit, deri nė kufirin Shqiptaro-Shqiptar …n’rras te zogut ku Kola mori pjesė ne beteja dhe u shqua si luftėtar i i dalluar-perbetuar per atdhe dhe flamur dhe ribashkim me shqiperinė amė . Automatiku i tij u dallua nga terė luftėtaret duke dal faqe bardh kudo ai luftoi.

Kol N. Mirdita disa herė kreu aksionet diverzante me te vėshtira ne betejat e para guerile por edhe me te vėshtirat te furnizimit me armė pjestaret e UēK -sė ne shtetin amė- Shqipėri ne te cilen dita e dites djelmoshat Shqiptar rreshtoheshin ne radhe e UēK -sė per qlirimin e atdheut nga barbaria serbe okupuese karpatiane.

Eshtrat e deshmorit te pavdekshem Kol Mirditės pėr plot dy vjet qėndruan ne kufirin Shqiptaro –Shqiptar (Shqiperi Natyrale) dhe ėshtė identifikuar nga e ėma e Shqiptarisė nena e deshmorit Grisha me anėn e rrozares qe ia kishte dhėne me veti te birit Koles amanet dhe te lutej Kola para ZOTIT pėr ndihmė ne vijė te frontit dhe ēlirim nga barbaria karpatiane pra mu aty ne vendin e luftimit pikėrisht ne depėrtimin tek vendi i quajtur rrasa e zogut – pėr ti ber roje nderi kufirit te ndarė padrejtėsisht nga fuqitė e medha botėrore.
Varrimi i eshtrave te dėshmorit te Kombit Kol Mirdita u be me 29 shtator te vitit 2000 me

njė pjesėmarrje dinjitoze te bashkluftetarve te tij te UēK -sė ,te mbar rrethit te lugut te Drinit dhe te trojeve shqiptare .
Tri vite pas ne qendėr te fshatit Zllakuqan u ngrit Lapidari i deshmorit te Shqiperisė natyrale Kolė N.Mirdita pėr te pėrkujtuar luftėn dhe dinjitetin e tij ne Shėrbim te Atdheut.


POEZI PĖR KOLĖ MIRDITEN


Ne djep tė perkundi nėna Grishė
per nje kombė dhe Shqiperi
kenget qe mbi koke ti kendonte
ishin plote trimeri.


Tė mbuloj me krahet e saj
te te ruaj e te ju rrite
te dha zemer e beri trim
qe ti dalėsh zot k’saj dite.

Ushtare ty te ka percjell Lokja
po te fali per kete Toke
udhe e mbare e hallall gjirin,
shko behu tok me shoke.

Te mbare paqi e mire mbeteshi
moj e dashura moj nėnė loke ,
gjiri I ytė qe me rriti
Dielle ju befte kesaj Toke.


Kolė Mirdita njė familje tė paster Shqiptare
Por shumė mikpritėse dhe bujare
Pa luftė tė armatosur thoshte
Nuk ka liri kombėtare.


Edhe pse ishte Kola ende i ri
Rroku pushkėn nė dorė pėr liri
Uniformėn e UĒK – sė
qe e barti me plotė krenari.


Si pjesėtarė i UQK-sė
Mori pjesė nė shumė beteja
Nė prekaz dhe ne Gllogjan…
kurrė nuk u thye UĒK-ja.


I qofte i lehtė dheu nė Kosovėn Martire , te cilen ai e deshi aq shumė, dhe pėr te cilen flijoi jetėn, qe brezat qe do tė vinė ta gėzojnė lirinė e cėnuar me Shekuj.

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....
avatar
Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2129
Kyējet nė forum : 10826
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi