» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

15 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 15 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Kuvendi i Pejės dhe themelimi i Lidhjes Shqiptare (23-29 janar 1899)

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kuvendi i Pejės dhe themelimi i Lidhjes Shqiptare (23-29 janar 1899)

Mesazh nga Dardania prej Sat 04 Apr 2015, 21:43

Nė kėto rrethana tė ndėrlikuara rifilluan pėrpjekjet e atdhetarėve shqiptarė pėr bashkimin e gjithė popullit dhe pėr krijimin e njė lidhjeje tė re, e cila, sipas shembullit tė Lidhjes sė Prizrenit, do t’i udhėhiqte shqiptarėt nė luftėn pėr mbrojtjen e tėrėsisė tokėsore tė Shqipėrisė dhe pėr ēlirimin e saj.

Vatėr e pėrpjekjeve tė tilla pėr formimin e njė lidhjeje tė re, ashtu si nė vitet e Lidhjes sė Prizrenit (1878-1881) edhe tani, mė 1899, u bėnė pėrsėri qytetet e vilajetit tė Kosovės dhe sanxhaku i Dibrės, tė cilat kėrcėnoheshin drejtpėrdrejt nga qarqet shoviniste tė Serbisė, tė Bullgarisė e tė Malit tė Zi.

Lidhja e re shqiptare u krijua pas njė pune tė madhe pėrgatitore, organizative e politike, qė atdhetarėt shqiptarė brenda vendit, tė udhėhequr nga Haxhi Zeka dhe shoqėritė patriotike jashtė atdheut, sidomos ato tė Bukureshtit dhe Komiteti Shqiptar i Stambollit bėnė nė fundin e vitit 1898 dhe nė janar tė vitit 1899. Gjatė kėsaj kohe u mbajtėn mbledhje tė gjera tė pėrfaqėsuesve tė popullsisė sė qyteteve e tė rrethinave, si nė Pejė, nė Mitrovicė, nė Prishtinė, nė Vuēiternė, nė Drenicė e nė qendra tė tjera tė vilajetit tė Kosovės, ku shqiptarėt dhanė besėn dhe shprehėn gatishmėrinė pėr tė formuar lidhjen. Kėto mbledhje tė njėpasnjėshme tė popullsisė shqiptare, si edhe letėrkėmbimi i dendur i Haxhi Zekės me qendrat e ndryshme tė vilajetit tė Kosovės, tė Shkodrės, tė Manastirit e tė Janinės, tregojnė se organizatorėt e Lidhjes kishin ndėrmend tė thėrrisnin njė kuvend tė pėrgjithshėm shqiptar, ku tė merrnin pjesė delegatė nga tė gjitha krahinat e Shqipėrisė dhe tė tė gjitha besimeve, myslimanė, katolikė e ortodoksė. Edhe pėrfaqėsuesit e popullsisė sė Shkodrės, tė Dibrės, tė Prishtinės, tė Pazarit tė Ri, si edhe tė Shqipėrisė sė Jugut , kėrkonin qė tė thirrej sa mė shpejt kuvendi qė po pėrgatitej pėr organizimin e shqiptarėve nė njė lidhje tė pėrgjithshme.

Nė kėtė periudhė pėrgatitore udhėheqėsit e lėvizjes shqiptare pėrcaktuan edhe programin e kėtij kuvendi, i cili, i pėrpunuar tanimė qė nė kohėn e Lidhjes sė Prizrenit (1878-1881) dhe nė memorandumet shqiptare tė viteve 1896-1898 pėrmbante dy ēėshtje themelore: ruajtjen e tėrėsisė territoriale tė vendit dhe formimin e njė Shqipėrie autonome, ku tė pėrfshiheshin tė katėr vilajetet shqiptare.

Fryt i kėtyre pėrpjekjeve ishte thirrja e Kuvendit Kombėtar Shqiptar, i cili i zhvilloi punimet e tij nė Pejė mė 23-29 janar tė vitit 1899, ku morėn pjesė pėrfaqėsues tė parisė dhe tė popullsisė sė vilajetit tė Kosovės, si dhe pėrfaqėsues tė veēantė tė vilajeteve tė Manastirit e tė Janinės. Kėtu u shpall formimi i lidhjes sė re shqiptare qė, sipas shembullit tė Lidhjes tė Prizrenit tė vitit 1878, u quajt Lidhja e Pejės. Kryetar i Kuvendit dhe i Komitetit drejtues tė Lidhjes u zgjodh Haxhi Zeka.

Kuvendi i zhvilloi punimet e tij nė formėn e mbledhjeve tė ngushta, ku merrnin pjesė njė numėr i vogėl delegatėsh, ose duke organizuar tubime tė gjera, me 450-500 pjesėmarrės, pėrfaqėsues tė shtresave tė ndryshme tė popullsisė sė vilajetit tė Kosovės dhe tė vilajeteve tė tjera shqiptare. Ndėrsa 36 delegatėt, qė gėzonin tė drejtėn e votės, vinin nga qytetet e vilajetit tė Kosovės dhe ishin pėrfaqėsues tė shtresave tė mesme qytetare e fshatare, mėsues tė shkollave gjysmė tė mesme dhe tė medreseve turke, nėpunės tė administratės lokale, ēifligarė tė mėdhenj, nėpunės tė lartė, klerikė etj. Midis tyre ishin Haxhi Zeka, Halil Hasan pashė Begolli, Myderiz Ismaili, Myderiz Abdullahu, Myfti Salihu, Bajram Curri, Myderiz Mehmet Hamdiu, Mehmet Aqifi, Zenel Beu, Ali pashė Draga nga Rozhaja, Ismail Haki pashė Tetova, Abdyl Halimi, Mehmet Sherifi, Myderiz Abdyli, Naxhi Mehmet Sulejmani, Mehmet Aqifi, Mehmet Tahiri, Mehmet Murati nga Senica etj.

Pėrveē 36 delegatėve tė vilajetit tė Kosovės, qė kanė vėnė nėnshkrimet e tyre nė vendimet e Kuvendit tė Pejės, nė kėtė tubim morėn pjesė edhe pėrfaqėsues tė veēantė tė vilajeteve tė tjera shqiptare, tė Shkodrės, tė Manastirit e tė Janinės. Sanxhaku i Dibrės i vilajetit tė Manastirit u pėrfaqėsua nga Selim Rusi, intelektual dhe atdhetar i shquar i kėsaj treve. Mjaft delegatė nga qytetet e vilajetit tė Shkodrės, tė Manastirit e tė Janinės, qė nuk mundėn tė shkonin nė Kuvendin e Pejės pėr shkak tė pengesave qė u nxorėn autoritetet osmane, i kumtuan Kuvendit se i miratojnė vendimet e tij dhe se ruajnė tė drejtėn pėr tė marrė pjesė nė Lidhjen Shqiptare. Kuvendi i janarit tė vitit 1899 u quajt nga organizatorėt e tij si njė tubim i parė, paraprak, i cili do tė pasohej nga njė kuvend ose kongres mė i pėrgjithshėm shqiptar.

Kuvendi i Pejės mori vendime tė rėndėsishme pėr zhvillimin e mėtejshėm tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, siē ishin Rezoluta (Kararnameja) prej 11 pikash dhe Akti i Besės prej 12 pikash, qė u miratuan nė mbledhjen me dyer tė mbyllura tė Kuvendit mė 28 janar dhe u shpallėn publikisht mė 29 janar 1899.

Nė vendimet e Kuvendit u shpall formimi i Lidhjes ose, sikurse quhej nė Rezolutė, i Ittifakut dhe u vendos Besa ndėrmjet shqiptarėve. Lidhja shihej si njė organizatė e pėrgjithshme dhe unike kombėtare, qė do tė bashkonte nė gjirin e saj gjithė shqiptarėt, gegė e toskė, myslimanė e tė krishterė. Pėr tė arritur kėtė bashkim u vendos qė tė ndaloheshin gjakmarrjet, armiqėsitė e grindjet dhe parashikoheshin dėnime tė rrepta si pėr kėto, ashtu edhe pėr veprimet e tjera qė cenonin rendin publik.

Lidhja pėrcaktoi si detyrė kryesore e tė dorės sė parė mbrojtjen e tėrėsisė territoriale tė Shqipėrisė kundėr ēdo orvatjeje qė Serbia, Bullgaria, Mali i Zi dhe Greqia do tė ndėrmerrnin pėr copėtimin e trojeve shqiptare. Kuvendi e vuri theksin sidomos te rreziku i aneksimit tė vilajeteve shqiptare tė Kosovės e tė Manastirit dhe shprehu gatishmėrinė pėr tė mobilizuar gjithė shqiptarėt nė rast se atdheu sulmohej nga cilado anė qoftė dhe veēanėrisht nė rast se sulmoheshin kėto vilajete, qė shtetet fqinje dhe Fuqitė e Mėdha i pėrfshinin nė tė ashtuquajturėn Maqedoni. Nė rast lufte ishte vendosur tė bėhej njė ndarje e tillė e forcave shqiptare, qė do tė mbronin atdheun: ato tė sanxhakut tė Prishtinės, tė Pazarit tė Ri e tė Dibrės do tė ruanin kufijtė verilindorė kundėr Serbisė, forcat e Pejės, tė Plavės dhe tė Shkodrės kufirin me Malin e Zi dhe ato tė vilajetit tė Janinės (tė Shqipėrisė sė Jugut) do t’i kundėrviheshin Greqisė.

Por nė luftėn pėr mbrojtjen e tėrėsisė territoriale tė Shqipėrisė ishte e interesuar edhe Porta e Lartė, qė pėrpiqej tė ruante paprekshmėrinė e Perandorisė Osmane. Atdhetarėt shqiptarė pėrfituan nga ky interesim i Stambollit, pėr ta organizuar, nėpėrmjet njė veprimtarie legale, popullin dhe pėr ta bashkuar nė njė lidhje tė re, e cila mori pėrsipėr mbrojtjen e tėrėsisė sė territoreve shqiptare. Prandaj me frazat “pėr besnikėrinė ndaj sulltanit”, “pėr gatishmėrinė pėr tė jetuar nė suazat e pushtetit tė tij”, qė pėrfshiheshin nė hyrjen e Rezolutės sė Kuvendit tė Pejės, drejtuesit e Lidhjes nuk kishin aspak ndėrmend tė pėrjetėsonin sundimin osman nė Shqipėri, por tė shprehnin synimet e tyre pėr tė mbrojtur paprekshmėrinė territoriale tė Shqipėrisė, pėr tė mos lejuar qė ajo tė kalonte nga sundimi osman, i cili ishte nė kalbėzim e sipėr dhe po shkonte dita-ditės drejt fundit, nėn njė robėri tė re edhe mė tė rrezikshme tė shteteve ballkanike ose tė ndonjė prej fuqive evropiane. Nė Rezolutėn e Kuvendit tė Pejės bėhej njė dallim i pėrcaktuar qartė ndėrmjet Perandorisė Osmane, “shtetit osman” dhe “atdheut tė shqiptarėve”, Shqipėrisė. Forcat vullnetare tė Lidhjes, siē thuhej nė kėtė dokument, do tė pėrdoreshin pikėrisht pėr mbrojtjen e “atdheut tė shqiptarėve”, “nė rast tė njė sulmi mbi Maqedoninė (ku shtetet ballkanike pėrfshinin edhe vilajetet shqiptare tė Kosovės e tė Manastirit) dhe mbi atdheun tonė”.

Shprehja e besnikėrisė sė Kuvendit ndaj fesė islame, qė pėrfshihej gjithashtu nė Rezolutė, ishte padyshim rrjedhojė e ndikimit te popullsia myslimane shqiptare e fesė islame. Nuk mund tė mohohet ndikimi negativ qė njė deklaratė e tillė ushtronte nė pėrpjekjet pėr bashkimin e shqiptarėve pa dallim feje, aq mė shumė kur edhe qeveria e sulltanit nxiste fanatizmin mysliman pėr t’i pėrēarė shqiptarėt. Megjithatė, kėto shprehje nuk cenonin pėrmbajtjen themelore tė Rezolutės, qė mishėronte synimin e atdhetarėve pėr tė bashkuar, nėn drejtimin e Lidhjes, gjithė shqiptarėt, myslimanė e tė krishterė.

Prandaj edhe shtypi shqiptar i kohės e sidomos revista “Albania” e Faik Konicės, duke kundėrshtuar pikėpamjet e atyre qė synonin ta paraqitnin Kuvendin e Pejės si njė “kongres fetar mysliman”, e quajti atė “njė asamble kombėtare, qė u mbajt nė Shqipėri, ku u diskutua nė gjuhėn shqipe rreth mjeteve pėr mbrojtjen e truallit shqiptar, qė kishte njė karakter me tė vėrtetė kombėtar dhe do tė sillte si rrjedhojė forcimin e idesė sė atdheut shqiptar”.

Nė Kuvendin e Pejės, sidomos nė mbledhjet e tij tė fshehta, ashtu siē ishte parashikuar, u diskutua edhe ēėshtja e autonomisė sė Shqipėrisė. U arrit nė pėrfundimin qė Lidhja tė kėrkonte autonominė dhe, si masė e parė drejt saj, do tė ishte emėrimi i Haxhi Zekės si guvernator i pavarur i Shqipėrisė, qė tė vendosej njė administratė e veēantė kombėtare dhe tė formohej njė ushtri shqiptare nėn sovranitetin e sulltanit. Por, nga njėra anė rreziku i jashtėm, qė kėrcėnonte tėrėsinė e Shqipėrisė dhe, nga ana tjetėr prania nė Kuvendin e Pejės, krahas ithtarėve tė autonomisė tė grupuar rreth Haxhi Zekės, edhe e pėrfaqėsuesve tė forcave konservatore, prosulltaniste, siē ishin Halil pashė Begolli, Zejnel Efendiu, Zajmėt e Pejės, Ismail Haki pasha etj., qė kundėrshtonin ēdo ndryshim nė marrėdhėniet e shqiptarėve me Stambollin, bėnė qė kėrkesa e autonomisė tė mos formulohej haptazi e tė mos pėrfshihej nė Rezolutėn e atij Kuvendi.

Megjithatė, Rezoluta e Kuvendit tė Pejės e janarit tė vitit 1899 shprehte synimin e shqiptarėve pėr tė vetėqeverisur vendin e tyre, parashikonte zbatimin e masave tė tilla, tė cilat do tė ēonin gradualisht nė vendosjen e njė statusi autonom pėr katėr vilajetet shqiptare.

Nė Rezolutė parashikohej qė Lidhja ta shtrinte veprimtarinė e vet nė vilajetet shqiptare tė Kosovės, tė Shkodrės, tė Manastirit e tė Janinės, ku do tė formoheshin komitetet e saj. Organizimi i Lidhjes si njė institucion shqiptar, me komitetet e pajtimit dhe tė sigurimit qė u ngritėn nė qytete tė ndryshme tė Shqipėrisė, shprehte synimet e shqiptarėve pėr njė administrim autonom, veēanėrisht pėr tė arritur vetė bashkimin kombėtar dhe pėr tė organizuar mbrojtjen e atdheut. Rėndėsi tė veēantė kishte krijimi nga ana e Lidhjes i ushtrisė shqiptare, nė radhėt e sė cilės menjėherė pas Kuvendit hynė mė shumė se 15 mijė vullnetarė. Njėsi tė tilla vullnetare ushtarake, tė pėrbėra nga mijėra veta, u vendos tė formoheshin edhe nė kuvendet e tubimet, qė u mbajtėn nė vilajetet e nė sanxhakėt e tjerė shqiptarė. U vendos qė komandantėt e tė gjitha trupave ushtarake nė Shqipėri dhe nė krahinat kufitare tė ishin shqiptarė.

Nė Rezolutėn e Kuvendit u kėrkua gjithashtu qė tė pėrqendroheshin nė duart e komiteteve tė Lidhjes kompetenca tė tilla tė organeve lokale qeveritare, si lufta kundėr hakmarrjes, pajtimi i gjaqeve, ndalimi i keqbėrjeve, sigurimi i qetėsisė publike, dėnimi i atyre qė do tė kryenin veprime dhune mbi qytetarėt, duke pėrfshirė edhe nėpunėsit turq qė do tė shtypnin popullin e do tė bėnin padrejtėsi. Komitetet e Lidhjes do tė merrnin pėrsipėr tė mbronin tė drejtat e gjithė banorėve tė Shqipėrisė, pa dallim feje dhe krahine. Nė kėto kėrkesa tė Rezolutės shprehej haptazi synimi i Lidhjes pėr tė pėrqendruar pushtetin shtetėror nė duart e komiteteve tė saj.

Konsulli austriak nė Shkodėr, Ippen, duke parė nė vendimet e Kuvendit tė Pejės aspiratat autonomiste tė shqiptarėve, vetėm katėr ditė pas pėrfundimit tė punimeve tė tij i shkruante Vjenės se ato janė tė ngjashme me kėrkesat e Lidhjes sė Prizrenit (1878-1881) dhe se mbėshteten nė tė njėjtin program.

Rezoluta e miratuar nė Kuvendin e Pejės nuk pėrbėn aktin e vetėm tė saj. Po mė 29 janar 1899, nė ditėn kur ky Kuvend mbylli punimet dhe shpalli vendimet e tij, njė Komitet Ekzekutiv Shqiptar me qendėr nė Bukuresht, qė ishte nė dijeni tė punimeve tė Kuvendit tė Pejės e bashkėpunonte me organizatorėt e tij, botoi nė gjuhėn turke thirrjen “Rruga e shpėtimit ėshtė nė Besa-Besėn!”. Thirrja ishte hartuar nga Dervish Hima. Titulli i thirrjes, koha kur u publikua dhe pėrmbajtja e saj dėshmojnė se ajo ishte hartuar posaēėrisht pėr Kuvendin e Pejės dhe pėrbėnte nė vetvete njė dokument programatik tė Lidhjes sė re.

Ideja qendrore qė zotėron nė kėtė dokument ėshtė ajo e bashkimit tė tė gjithė shqiptarėve, gegė e toskė, myslimanė e tė krishterė, nėn drejtimin e Lidhjes ose tė Besa-Besės. “Ajo qė do ta shpėtojė kombin dhe atdheun tonė, – thuhet nė thirrje, – ėshtė bashkimi, njė Besėlidhje e pėrgjithshme, njė Besa-Besė”. Shtrohej si kėrkesė kryesore shtrirja e Lidhjes nė vilajetet e Shkodrės, tė Kosovės, tė Manastirit e tė Janinės, “tė cilėt formojnė vendin qė quhet Shqipėri”, kėrkohej bashkimi i tyre nėn drejtimin e Lidhjes, thirrja e njė Kuvendi tė Pėrgjithshėm ose e njė Pleqėsie, qė do tė miratonte njė statut (rregullore) a njė kushtetute tė veēantė pėr administrimin e vilajeteve tė bashkuara. Zbatimi i kėtyre kėrkesave do tė ēonte nė formimin e njė njėsie tė vetme territoriale-administrative shqiptare, tė qeverisur nga vetė shqiptarėt, ndėrsa Lidhja do tė kthehej nė njė organizatė tė pėrgjithshme, e veshur me atribute shtetėrore. Ndėr masat mė tė para dhe mė tė domosdoshme pėr kombin, qė duhej tė pėrmbushte Lidhja Shqiptare, ishte edhe hapja e shkollave shqipe dhe mbyllja e shkollave tė huaja, “qė qenė shndėrruar nė fole intrigash”, formimi i ushtrisė shqiptare ose i njė garde kombėtare, pajtimi i gjaqeve, zhvillimi i bujqėsisė, i transportit etj.

Zbatimi nga Lidhja i kėrkesave tė tilla do tė ēonte dora-dorės nė pėrmbushjen e programit themelor tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, nė ruajtjen e tėrėsisė sė territoreve shqiptare dhe nė bashkimin e tyre nė njė shtet autonom.

Megjithėse Kuvendi i Pejės i kaloi caqet e “lejuara” (shfaqi synimet e shqiptarėve pėr vetėqeverisjen e vendit), Porta e Lartė nė ditėt e para pas formimit tė Lidhjes nuk guxoi tė dilte haptazi kundėr saj dhe nuk mori masa tė menjėhershme ushtarake pėr shtypjen e saj. Ky qėndrim diktohej, padyshim, nga interesimi i Stambollit pėr mobilizimin e forcave ushtarake shqiptare nė luftėn kundėr rrezikut tė njė sulmi nga jashtė mbi Turqinė Evropiane. Porta ishte e detyruar tė vepronte pėrkohėsisht kėshtu edhe pėr shkak se nuk ishte nė gjendje ta shtypte menjėherė Lidhjen qė mbėshtetej te shqiptarėt e armatosur.

Por pak ditė pas mbledhjes sė Pejės, me shtrirjen e komiteteve tė saj nė qytete tė tjera dhe me zgjerimin e me thellimin e veprimtarisė sė tyre kombėtare, kontradiktat e Portės sė Lartė me shqiptarėt u acaruan dhe ajo ndryshoi qėndrimin ndaj Lidhjes. Duke qenė edhe nėn trysninė e Rusisė e tė Austro-Hungarisė, qė shikonin te lėvizja shqiptare njė rrezik pėr prishjen e status quo-sė nė Ballkan, qeveria e sulltanit nxori njė varg urdhėresash pėr t’i ēarmatosur shqiptarėt dhe pėr tė asgjėsuar Lidhjen. Qysh nė shkurt tė vitit 1899, sulltani urdhėroi valinjtė e Shkodrės e tė Kosovės, qė tė mos lejonin nė tė ardhmen asnjė mbledhje tė shqiptarėve dhe tė ndalonin ēdo orvatje tė Lidhjes pėr tė organizuar kuvendet e saj.

Nė fazėn e parė sulltani, pėr tė paralizuar Lidhjen, nė vend tė forcės ushtarake pėrdori politikėn e pėrēarjes, duke nxitur kundėr saj disa nga pėrfaqėsuesit e parisė konservatore me prirje turkomane. Porta u mbėshtet sidomos te Riza bej Kryeziu, i cili qė nė fillim i ishte kundėrvėnė Lidhjes. Por qėndresa e shqiptarėve bėri qė tė dėshtonin kėto orvatje tė para tė Portės sė Lartė,

firma.................................................................................................................................................................................
Kjo ėshtė Jeta....Nuk Rritesh pa u Lėnduar....Nuk Mėson pa u Rrėzuar....Nuk Arrin Suksese pa Dėshtuar....
avatar
Dardania
Admin

Shteti : Gjermani
Postime : 2129
Kyējet nė forum : 10826
Regjistruar mė : 08/11/2010
Profesioni : Cia.... :)

http://www.dardania.msnboard.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi