» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

10 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 10 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


SADIK RAMĖ GJURGJEVIKU - FIGURĖ E PAVDEKSHME KOMBTARE

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

SADIK RAMĖ GJURGJEVIKU - FIGURĖ E PAVDEKSHME KOMBTARE

Mesazh nga Adem Berisha prej Tue 18 Sep 2007, 19:41

Mr. Asllan Krasniqi :

KLINA ME RRETHINĖ NĖ VALĖT E HISTORISĖ
=SADIK RAMA DHE UKĖ SADIKU=


Gjurgjevikasit u dogjen dhe u poqen disa herė, por mbijetuan e dolen mė tė fortė. Ata dikur dinin pak shkrim e kėndim, por pėr urti e shkollė e kishin besen dhe oden.Nga ky mjedis revolucionar e patriotik doli edhe Sadik Rama, ashtu si shumė luftetarė tė Lidhjės Shqiptare tė Prizrenit. Gjurgjeviku dha shumė trima. Sadik Ramen, Zeqir e Rexhė Isufin, Metė Ymerin, Bali Fazlinė, Ukė e Shaban Sadikun, profesorin e luftetarn Ymer Berisha, Smajl Hajdarin, Hali Sadrinė, Nezir Balinė etj. Sadik Rama ishte nga tė parėt qė mori pjesė nė Kuvendin e Madh tė Pejės nė janar tė vitit 1899, kryesuar nga patrioti i shquar Haxhi Zeka. Sadiku nė kėtė kuvend foli pėr zgjėrimin e luftės kundėr Perandorisė Osmanedhe pėr shpalljen e pavarėsisė sė Shqipėrisė. Ai u njoh me atdhetarėt siē ishin Haxhi Zeka, Hasan Prishtina, Bajram Curri, Isa Boletini etj., me tė cilėt edhe ishte vėlazėruar. Mė vonė u njoh edhe me luftetarin e madh Azem Bejta dhe me te mbeti bashkėluftetar dhe i afėrt gjithė jeten.
Sadik Rama ishte pjesmarrės aktiv nė luftė kunder pushtuesėve osmanė gjatė viteve 1903-1906 dhe 1908-1912, kur dhe qe plagosur rėndė.
Mė 1903 shqiptarėt u ngriten nė kryengritje kundėr reformave osmane, tė cilat ngarkonin tatimin ndaj shqiptarėve dhe vėshtirėsonin gjendjen e tyre nėn pushtim. Pėr kėtė arsye, nė shkurt tė vitit 1903, mbahet njė tubim i shqiptarėve afėr manastirit tė Deviēit, ndėrsa nė muajin mars mbahet njė tubim tjetėr i madh te Ura e Llukės. Nė kėto tubime Sadik Rama ishte gjithėnjė aktiv me njerėzit e tij. Tek Ura e Llukės merrnin pjesė edhe Tahir Sadiku dhe Tafil Uka nga Kijeva. Kėtu u kundershtuan reformat osmane nė luftė pėr mbrojtjen e interesave jetėsore kombtare dhe mė 1902-1904 e mė tutje kėto kundėrshtime u rriten nė kryengritje shqiptare, tė cilat kishin karakter tė plotė politik e nacional, tė drejtuara kundėr pushtetit osman dhe synimeve tė shteteve tė mėdha, si dhe tė atyre ballkanike ndaj tėrėsisė teritoriale shqiptare.
Nė fund tė vitit 1910 Turqia i kėrcnonte kryengritėsit pėr dorėzim. Nė kėtė kohė nė Mal tė Zi kishin emigruar 50 krerė shqiptarė, nė mesin e tė cilėve gjėndeshin edhe Isa Boletini, Sadik Rama etj. Me gjithė shpalljen e amnistisė, ata nuk pranuan tė kėtheheshin.
Nė fillim tė muajit shkurt 1912 konsuli i Prishtinės Milojeviq vuri kontakte edhe me Sadik Ramen e Ramadan Shabanin . Sipas udhėzimeve tė ministrit tė jashtėm Millanoviq, Milojeviqi i njohtonte ata se qeveria serbe do tė ishte e gatshme tė plotėsonte kėrkesat e tyre pėr armė, municion e tė holla por me kusht qė ne tė ardhmen tė vepronin vetėm sipas instrukcioneve tė konsulit tė Prishtinės. Si kusht i parė dhe themelor pėr marrjen e ndihmės ishte heqja dorė nga ēdo synim pėr autonominė administrative.
Gjatė pregatitjės sė kryengritjės u paraqit problem serioz sigurimi i armėve dhe i municionit, prandaj shqiptarėt pėr kėtė u shtėrnguan tė drejtohen nga Mali i Zi e Serbia. Kėtė qėllim e kishte edhe udhėtimi i Sadik Ramės, Bali Fazlisė e Metė Ymerit pėr nė Beograd. Nė fund tė muajit prill 1912 kur Sadik Rama, Qerim Begolli i Pejės dhe disa krerė tė tjerė ishin mbledhur nė shtėpinė e Xhemajl Agushit nė Prishtinė pėr tė pleqnuar ēėshtjen rreth kryengritjės, konsuli serb Milojeviq vazhdonte orvatjet pėr shtyerjen e fillimit tė kryengritjės. Ai pati disa takime edhe me Sadik Ramen tė cilit i dha disa pushkė, por vetėm atėherė kur ky i dha fjalen se do tė fillonte luften nė anen e Llapushės nė marrėveshje me te. Kėtu qendron shkaku qe u shkoi nė ndihmė kryengritėsve nė Istog me pak vonesė nė maj tė vitit 1912. Megjithate, qėllimi i kryengritėsve ishte tė siguroheshin armėt pėr t’u hedhur pastaj nė kryengritje, ndėrsa grumbullimi i tyre u bė nė Istog. Mu pėr kėtė nga Peja pėr nė Istog u nis njė taborr nizamėsh me dy topa dhe njė repart xhandarėsh, por kryengritėsve, edhepse me pak vonesė, u erdhen nė ndihmė 500 burra nga Llapusha, luftetarė tė Sadik Ramės, tė udhėhequr nga mixha i tij, Bali Fazlija. Pas njė lufte 24 orėshe ushtria turke pėsoi disfatė tė plotė dhe nuk guxoi tė vazhdonte aksioni derisa nuk erdhen pėrforcime tė reja nga Ferizaji. Rreth Istogut vazhduan luftėra tė rrepta deri nė muzgun e 11 majit 1912, kur fshati me predha topash u rrėnua tėrėsisht. Forcat kryengritėse u tėrhoqen nė mal, por nuk e ndėrprenė luften.
Sadik Ramen e gjejmė jo vetėm nė luftėra por edhe npėr kuvende burrash. Nga 17 deri 20 maj 1912 u bėnė besėlidhjet shqiptare tė anės sė Llapushės nė prani tė Hasan Prishtinės. Nė Kuvendin e Junikut (21-25 maj 1912) u dėgjua me vemendje fjala e Sadik Ramės, i cili i udhėhiqte trimat e anės sė vetė dhe tė Rrafshit tė Dukagjinit. Pėr kėtė kėnga popullore kujton :
“Po pėvet Hasan Prishtina,
Sadik Rama ku rri me trima?
Sadik Rama i Gjurgjevikut
burr i menēėm i odės s’ Junikut
shqipe malit, zemer trime
prijės i Rrafshi tė Dukagjinit”.
Nė verė tė vitit 1912 e gjithė Kosova ishte pėrfshirė nė kryengritje. Nė to, si gjithėherė, nder tė parėt ishte Sadik Rama. Pas kryengritjes, ai me shokė hyn nė Shkup mė 14 gusht, tė prirė nga Bajram Curri, me flamuj e muzikė, ku u priten si ēlirimtarė.
Edhe gjatė kohės sė luftėrave 1912-1918 luftetari Sadik Rama me shokė vazhdoi luften kundėr pushtuesėve tė rinj.

Sadik Rama nuk mashtrohet

Nė pranverė tė vitit 1919 Sadik Rama kishte krijuar njė rreth tė gjėrė e tė fortė me njerėz tė armatosur.. Pas luftės nė Radishevė edhe Azem e Shotė Galica kaluan nė Llapushė te patrioti Sadik Rama.. Tė dy kėta, si edhe tė afėrmit e Sadik Ramės, Metė Ymeri, Bali Fazlija, e Ramadan Shabani i Kijevės, deri nė maj 1919 vizitonin fshatrat e Llapushės, ku mbanin kuvende burrash dhe pėrgatitnin terenin e mobilizonin njerėzit pėr kryengritjen e madhe tė Llapushės kundėr Serbisė. Qeveria e Beogradit, krahas dhunės, nuk la pa perdorur edhe dredhinė, rrugen e lajkave e tė bisedimeve me Sadik Ramen e tė tjerė. Nė bisedime me Sadik Ramen heren e dytė qenė tė pranishėm edhe Njerėzit e Esad Pashės: Hasan bej Shijaku dhe Et hem Efendiu nga Durrėsi. Pėrpjekje tė tilla bėri edhe njė delegacion qė erdhi pėr kėtė qėllim nga Beogradi me nė krye me Aleksa Zhujoviqin, duke i afruar Sadik Ramės, pos tjerash, edhe 15 mijė napolona, por tė gjitha kėto ai i hodhi poshtė. Me gjith premtimin e gradave, rrogave e shumės sė madhe te tė hollave nga qeveria dhe njerėzit e Beogradit, pėrgjigjėja e Sadik Ramės, Azem Galicės etj, ishte se Kosova ėshtė shqiptare dhe do tė luftojė deri sa tė fitojė lirinė. Kėshtu patrioti Sadik Rama i hodhi poshtė me pėrbuzje prpozimet serbe dhe e ruajti tė paster nė thellėsi tė shpirtit ndjenjen e atdhedashurisė. Nuk kaluan shumė ditė e Sadik Rama me tė tjerė u dhanė urdhėr ēetave tė tyre t’ua drejtonin pushken serbėve. Nė kėto kryengritje grupin e ēetave tė anės sė Rahovecit e udhėhiqnin Sadik Rama, Ramadan Shabani, Metė Ymeri, Bali Fazlija etj. Populli shkonte pas tyre.
Naten e 5 majit 1919 kryengritėsit rrethuan qendren administrative tė Drenicės, Deviēin dhe tė gėdhirė tė ditės sė 6 majit filluan sulmin. Kryengritja u zgjėrua nė Llapushė, Drenicė e Rrafsh tė Dukagjinit. Patriotet nė kėtė rast kerkonin qė pushtuesit serbė tė tėrhiqeshin dhe i gjithė pushteti tė kalonte nė duar tė forcave kryengritėse. Nga Deviēi, Azem e Shotė Galica u kėthyen nė Gjurgjevik tė vogel ku ishte pėrqendruar edhe forca kryesore kryengritėse me Sadik Ramen. Kėtu forcat e Sadik Ramės u hetuan. Forcat serbe u nisen kinse pėr bisedime me Sadik Ramen, por kishin pėr qėllim ta kapnin e ta internonin. Nė Gjurgjevik tė Vogel Sadik Rama gjendej i rrethuar duke luftuar si dragua. Nė atė ēaste Bali Fazlija e Metė Ymeri ishin njohtuar pėr rrethimin e Sadikut.
Duke parė rrezikun se Sadik Rama mund tė binte nė duat tė serbėve, Baliu u nis me 200 trima dhe ēau rrethimin. Kėtė veprim e pėrshkruan edhe kėnga popullore :
“Sadik Rama trim drangue,
Nė Gjurgjevik ka mbetė rrethue
nė Gjurgjevik ka mbetė rrethue
si asllanat tuj luftue
fyt pėr fyt me serbijak
e tanė kulla u la me gjak”.
Lufta nė Gjurgjevik tė Vogel ne tė vėrtetė ishte zgjėrim i kryengritjės sė vitit 1919. Kjo kryengritje u zgjėrua sidomos nė Llapushė, prandaj quhet kryengritja e Llapushės. Me tė filluar luften Bali Fazlija ndihmohet menjėherė nga Zef Gjidoda, ktryetar ēete nė Lugun e Drinit..:
“Bash si llava tue shkue pas tij
Lugu i Drinit 300 shpi
Zef Gjidoda tue iu pri ... “.
Gjatė Lėvizjės Kombtare dhe luftėrave ēlirimtare uniteti ndėrmjet komuniteteve fetare ka qenė gjithėherė nė nivelin mė tė lartė. Nė krahina e Dukagjinit vepronte ēeta luftarake e Pjeter Arangjit, grupet e Gjeli Lugos, Zef Gjidodės dhe vėllait tė tij Pjeter Gjidodės. Poashtu, Isa Boletini kishte tubuar rreth vetės 400 veta (tė gjithė shqiptarė katolikė) kundėr ushtrisė turke dhe tė huajve tė tjerė. Kryengritėsit pėrparuan deri nė Zallē tė Pejės dhe Gjurakoc tė Istogut. Gjatė luftės zmbrapsen edhe fotrcat serbe tė ardhura nga Peja. Armiku pėsoi mjaft humbje. Vetėm gjatė njė sulmi. Forcat kryengritėse lanė 40 armiq tė mbytur nė Drinin e Bardhė. Sadik Rama ishte udhėheqės edhe i anės sė Rahovecit. Ai me kryengritėsit, sė bashku me Azem Galicen, depertoi fitimtar deri nė Rahovec. Ata thyen batalonet serbe qė erdhen nga Prizreni me nė krye kolonelin Kataniq dhe i detyruan tė nderprisnin luften.
Shkrimi ėshtė mjaft i gjatė nė librin e cekur por pėr kėtė herė unė po shkruaj vetėm kaq ndersa shpresoj se do tė vazhdoj me pjesėt tjera ditėve tė ardhėshme.
Si ilustrim kėtu unė po e postoj edhe poezinė time “Gjyrgjeviku si kala” tė cilen ia kam kushtuar fshatit tė Sadik Ramė Gjyrgjevikut dhe shumė trimave e heronjėve tė kėtij fshati i cili njėherit ėshtė edhe vendlindja ime.

GJYRGJEVIKU SI KALA

Kur kėtij dheu iu sul armiku
pėr tė vrarė e djegė nė zjarr,
gjithėēka nisė nga Gjyrgjeviku
dhe Sadik Rama nė plis tė bardhė.

Nė gjithė etapat e historisė
me trim pas trimi e djal pas djali
duke u gjetur nė ballė tė trimėrisė
ndoq traditen qė i la i pari.

Edhe nė kohėn e osmanlisė
pėr kėtė tokė prore luftoi,
bijtė mė tė mirė – vigaj tė lirisė
luftės sė shenjtė ai i dhuroi.

Kėtu Azem Bejta me shumė shokė
e pas tij shumė trima tjerė,
solemnisht para flamurit
janė betuar tė vdesin me nderė.

Ra Isuf Dushi me 20 anėtarė,
ranė shumė burra, gra e fėmijė,
shumė Serbia i kish djegė nė zjarr
qė rrallė ndodhė nė histori.

Trimat kurr s’e kursyen gjakun,
atdhut tė vetė iu pėrkushtuan,
bashkė me motren Marie Shllakun
kurr nga lufta s’u larguan.

Ymer Berisha bėn Platformen
pėr ēlirim-bashkim kombtar,
promotor qe i gjithė lėvizjės
vdiq e shkoi me faqe tė bardhė.

‘I ēerek shekulli pas tė jatit
Ukė Sadiku me shokė tė vetė
prap ia kėtheu pushken armikut
se baba Dikė i la amanet.

Kurdoherė thėrriste vatani,
kur tė bijtė thėrriste Shqipėria,
ndėr tė parėt si skyfter mali
shkėlqen trimi Halil Sadrija.

Tė hapte rrugen drit’s sė diellit
e pėr tė mbrojtur truallin e tė parit,
si rrufe qė shkrepė prej qiellit
kriste pushka e Smajl Hajdarit.

Shumė kanė rėnė n’altar tė lirisė
luftė pas lufte kurr pa u ndalė,
qe tė ruajn nderin e shqiptarisė
me ballė hapur e krenar.

Bijtė mė tė mirė tė shqiptarisė
porsi yjet n’qiell sot shkėlqejnė,
pėr gjithė brezat qė do vijnė
udhėrrėfyes do tė sherbejnė.

Porsi uji qė rrjedh ndėr gurra
me atė ēiltėri qė s’ka tė ndalė,
Gjyrgjeviku dha shumė burra
si Demė Rexhen mendimtar.

Si kala qė pėrshkon shekujt
nga stuhitė qė nuk shkatrrohet,
Gjyrgjeviku i fortė si hekur
ka pse mburret dhe krenohet.

Adem Berisha


Edituar pėr herė tė fundit nga Adem Berisha nė Wed 03 Sep 2008, 13:35, edituar 2 herė gjithsej

firma.................................................................................................................................................................................
Firmė autoriale:
“Dy tė pashpirt, i treti pa krye".
"Sa mė shumė qė njoh njerėzit, aq mė tepėr i dua kafshėt".

avatar
Adem Berisha

Shteti : Rahovec-Republika e Kosovės
Postime : 517
Kyējet nė forum : 11391
Regjistruar mė : 30/05/2007
Profesioni : punėtor administrate

http://ademgjurgjeviku.shqipo.com ; http://ademgjurgjeviku.multi

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: SADIK RAMĖ GJURGJEVIKU - FIGURĖ E PAVDEKSHME KOMBTARE

Mesazh nga Adem Berisha prej Tue 06 Nov 2007, 12:33

RĖNJA E KRYENGRITJĖS

Kryengritėsit nėn drejtimin e Sadik Ramės, Azem e Shotė Galicės, Ramadan Shabanit, Metė Ymerit, Bali Fazlisė etj, arriten t’i ēlirojnė fshatrat midis Rahovecit, Drenicės, Pejės dhe Istogut. Forcat kryengritėse arriten nė 10 mijė veta. Kryengritėsit e armatosur dobėt e pa municion u sulmuan nga shumė pika prapa shpinės nga forcat ushtarake, xhandarmėria e vullnetarėt ēetnikė tė armatosur edhe me artileri. Ushtria qėllonte kryengritėsit dhe popullin nėpėr shtėpi. U rrethuan dhe u dogjen fshatrat e Llapushės e tė Anadrinit nė tė dy anėt e Drinit tė Bardhė, nga Jashanica deri nė Rahovec.

Rrethi i zonės sė kryengritėsėve filloi tė ngushtohet. Kryengritėsit u gropuan nė rajonin e Rahovecit dhe tė Gjurgjevikut tė Sadik Ramės. Numri i tyre ishte pakėsuar. Pavarėsisht nga pėrpjekjet er delegacioneve serbe pėr ndėrprerjen e kryengritjės, sadik Rama e tė tjerėt nuk pranuan kurrėfarė marrėveshjeje. Kryengritėsit ishin tė vendosur tė vazhdojnė luften deri nė fund dhe para se tė vinin forca tė reja ushtarake, ata filluan sulmin e tyre nė dy pika kryesore: nė Rahovec dhe nė Gjurgjevik tė Madh. Grupi i parė i kryengritėsėve kaloi nė Damanek, Astrazup e Anadrin dhe arriti deri te Ura e shenjtė dhe rrethoi Rahovecin, pėr ēlirimin e tė cilit u bė njė luftė e pėrgjakshme tri ditė e tri netė nėn drejtimin e Sadik Ramės e tė Azem Galics. Grupi tjetėr i kryengritėsve nė Gjurgjevik tė Madh zhvilloi njė luftė tė rreptė, qė zgjati dy ditė e dy netė nen drejtimin e tė afėrmėve tė Sadik Ramės dhe tė Ahmet e Metė Ymerit. Nė kėtė gjendje kritike forcat kryengritėse u paksuan nė 400-500 veta dhe iu ngjiten kodrave tė Gllarevės nen drejtimin e Azem e Shotė Galicės ku bėnė njė qėndresė tė madhe. Pas Gllarevės kryengritėsit kaluan nė malet e Bublit, gjithėnjė nen drejtimin e Sadik Ramės me shokė, por nga goditjet e vazhdueshme tė artilerisė serbe u detyruan tė kalonin lumin e Drinit Bardhė dhe tė depertonin nė Shqipėri.

Mbas shtypjes sė kryengritjės, masakrat qė bėnė forcat serbe ishin tė mėdha. Ata vranė mbi 200 vita dhe rrethuan shumė fshatra. Sulmi i forcave serbe mbi fshatin e Sadik Ramės u bė mė 12 maj 1919, kur vriten 9 veta dhe u dogjen 42 shtėpi. Kulla e Sadik Ramės u gjuajt me topa nga Jashanica. Fshati ishte plaēkitur nė tėrėsi.

Pas njė qėndrimi nė Shqipėri, ku pati takim me Hasan Prishtinen nė Durrės, Sadik Rama si dhe Azem Galica, Ramadan Shabani dhe krerė tė tjerė tė kėsaj levizjeje nė korrik tė vitit 1919 kėthehen pėrsėri nė Kosovė. Disa herė shokėt e luftės vendosen nė Shkoder, nė shtėpinė qė e kishte blerė Sadik Rama.

Nė mars tė vitit 1920 popullsia e Kosovės pėrjetonte tortura tė papara. Krahas masave tjera, bėhej edhe ēarmatimi i popullsisė. Pėr t’i ardhur nė ndihmė popullsisė sė pafajshme, Sadik Rama i cili gjėndej nė Malėsi tė Gjakovės, mė 15 mars bashkė me 200 pjestarė tė lėvizjės, kaloi nė Kosovė me qėllim qe t’u ndihmonte ēetave tė tjera. Kėta kishin pėr qėllim t’u shkonin nė ndihmė ēetave tė Istogut ku zhvilloheshin luftime tė ndjeshme. Me gjithė ndjekjet kundėr forcave tė Sadik Ramės, ai mė 17 mars e me 150 veta, u gjend nė rrethin e Anadrinit, kurse forcat tjera tė Sadik Ramės mbeten pėrtej Drinit. Pėr t’u humbur gjurmė forcave ushtarake serbe, Sadik Rama, Azem Galica, Ramadan Shabani etj, po nė kėtė rrugė shkuan edhe nė Doberdol te Bardhec Doda. Ēetat e tyre sulmuan nnė malin Megja tė Gllarevės dhe vranė 6 xhandarė tė stacionit tė xhanadarmėrisė nė Gllarevė. Organet pushtuese serbe i frikėsoheshin njė kryengritjeje tė pėrgjakshme shumė mė tė madhe se ajo e vitit 1919. Sadik Rama e shumė prijės tė tjerė tė lėvizjės punonin sipas programit tė pėrpunuar nga ideologėt e lėvizjės si Hasan Prishtina, Bajram Curri, Hoxhė Kadriu etj. Nė marsin e vitit 1921 forcat kryengritėse kėthehen nė Kosovė. Pas formimit tė qeverisė sė Hasan Prishtinės (dhjetor 1921) dhe shpėrndarjes sė saj nga ana e Zogut, forcat reaksionare nė Shqipėri urdhėruan ndjekjen dhe vrasjen e Bajram Currit, Hasan Prishtinės, Sadik Ramės etj. Pėr shkak tė kėtij kėrcnimi ndaj shokėve tė luftės, Azem Bejta iu drejtua Zogut dhe njerzėve tė tij :
“Njė kime tė flokut tė kresė me ua luajt Hasan Prishtinės, Bajram Currit etj, qe besa tanė bejleret, bashkė me princin e tyre Zogun, kam me i vra nėpėr rrugė”.
Kudo qė ndodheshin ēetat e lirisė nga Kosova mbanin lidhje me komitetin e Kosovės nė Shqipėri. Njė leter tė tillė nga anėtaret e Komitetrit nga Shkodra, e shkruar mė 28 tetor 1921, iu dergua Sadik Ramės, i cili duhej t’ua pėrcillte Azem Bejtės e Selim Ēaushit.

PĖRKRAHĖS I FLAKĖT I DEMOKRACISĖ

Nė prill tė vitit 1921, me Azem Bejten kishin ardhė edhe tė afėrmit e Sadik Ramės, Metė Ymeri dhe Bali Fazlia. Tė gjithė me nga 50-60 luftetarė arriten nė terenet e veta pėr tė pregatitur popullin pėr njė kryengritje tė pėrgjithėshme. Sadik Rama kishte arritur me 20 korrik afer Drinit nė krye tė njė ēete me 85 veta. Pas perleshjeve tė rrepta me forcat ēetnike, mė tepėr se 300 kaēakė nėn udhėheqjen e Sadik Ramės vazhduan rrugen pėr nė Junik, ku pritej tė vinin edhe 300 tė tjerė nga Kosova, tė cilėt duhej tu bashkoheshin. Kėtu forcat u perballuan sulmeve ēetnike me topa gjatė netėve tė 17, 18 e 19 qershorit 1921. Kryengritėsit udhėhiqeshin nga Sadik Rama e Azem Bejta.
Nė verė tė vitit 1922 Sadik Rama me patriotė tė tjerė mori pjesė nė njė sulm tė armatosur kunder forcave qeveritare tė prefekturės sė Kosovės (Kukėsit), ku moren pjesė njė mijė malėsor e luftetarė tė Kosovės qė kishin ardhė nė malėsi dhe nė Zonen “Neutrale” tė Junikut.
Nė njė kuvend qė u mbajt nė dhjetor tė vitit 1922 nė Junik nga komandantet mė tė njohur tė ēetave tė Kosovės dhe tė malėsive pėr njė sulm tjetėr tė forcave qeveritare ne tė njejten prefekturė, pėrkrah Hasan Prishtinės e Bajram Currit, mori pjesė edhe Sadik Rama. Vendimet ew Kuvendit pėr kryengritje u hetuan. Pėr kėtė arsye nė njė mbledhje tė ngutshme tė patriotėve, ku ishte edhe Hasan Prishtina, Azem Galica, Sadik Rama e Hysen Curri, u vendos qė sulmi tė bėhet pėrpara afatit tė caktuar.

Pas ndjekjes, djegieve e plkaēkitjės sė familjeve dhe tė pasurisė sė krerėve tė levizjės dhe mosdorėzimit tė tyre, mė 1924 nė Gjurgjevik tė Madh vijnė Deviēėt (Dobriēėt) nga Bėrnjaka e Malit tė Zi, tė cilėt mbeten deri mė sot. Mė 14 shkurt 1923 Sadik Rama iu dorėzua organeve tė pushtetit shqiptar pėr shkak tė familjės qė e kishte sjellė qė sa kohė nė Shqipėri si dhe pėr shkak tė moshės sė tij. Me gjithė dorėzimin e tij ai u bė pėrkrahės i flakėt i Lėvizjės demokratike dhe nėn udhėheqjen e Bajram Currit e Hasan Prishtinė, Sadik Rama me njerėzit e tij dhanė ndihmesė tė madhe triumfit tė Revolucionit Demokratik Borgjez tė Qershorit 1924 duke ēliruar Krumen e duke perparuar drejt Tiranės. Edhe pas deshtimit tė kėtij revolucioni, Sadik Rama nuk hoqi dorė nga lufta ēlirimtare. Mė 1941, pas pushtimit tė Kosovės nga Italia fashiste, Sadik Rama me familje dhe njerėzit e tij u kėthye pėrsėri nė Kosovė. Ai menjėherė filloi aksion in e pajtimit tė gjaqėve.

Sadik Rama vdiq mė 1944 nė Rahovec tek i biri, Ukė Sadiku i cili asokohe ishte nėnprefekt i kėtushėm. Sadik Rama mbeti frymėzim pėr brezat qė la pas dhe hyri nė faqet e historisė sonė kombtare si njė strateg dhe vizionar i ēėshtjes kombtare. Rrugen e tij luftarake pėr ēlirimin e Kosovės e vazhduan djemtė e tij: Ukė e Shaban Sadiku dhe tė afėrmit tjerė si Ymer Berisha, Smajl Hajdari, Nezir Balia, Halil Sadria, Ali Meta etj.

Djali i Sadik Ramės, Ukė Sadiku, mė 1941 emrohet kryetar i komunės nė Dollc, tash komuna e Klinės. Ardhja e njė biri tė njė kaēaku tė njohur pėr kryetar nė Dollc, nuk u prit mirė nga serbet e malazezėt e kėtushėm. Ata pėr ta larguar Uken nga Dollci inskenuan njė konflikt me italianėt.

Nė pėrleshje mes italianėve dhe njerėzve tė Ukė Sadikut u vra brigadieri italian ndėrsa nga shokėt e Ukės Palush Marleku. Pas kėsaj perleshjeje Ukė Sadiku e Smajl Hajdari kaluan nė rrethin e Mitrovicės – zonė pushtuese gjermane. Njerėzit e tjerė tė Ukės pas presionit nė famoilje, u moren dhe u hodhen nė gjyqin ushtarak italian nė Tiranė dhe u denuan me 101 vjetė burg. Nė saje tė mbrojtėsit (njė kapiten nga Berati) ata u liruan, ndėrsa Ukė Sadiku u denua me burg tė pėrjetėshėm nė mungesė. Prej kėtu Ukė Sadiku mbeti nė mal dhe u rreshtua nė krahun nacional demokratik shqiptar (NDSH), qėllimi i tė cilit ishte ēlirimi i Kosovės jo vetėm nga fashizmi, por edhe nga sundimi shovenist serb dhe bashkmi i saj me Shqipėrinė.

firma.................................................................................................................................................................................
Firmė autoriale:
“Dy tė pashpirt, i treti pa krye".
"Sa mė shumė qė njoh njerėzit, aq mė tepėr i dua kafshėt".

avatar
Adem Berisha

Shteti : Rahovec-Republika e Kosovės
Postime : 517
Kyējet nė forum : 11391
Regjistruar mė : 30/05/2007
Profesioni : punėtor administrate

http://ademgjurgjeviku.shqipo.com ; http://ademgjurgjeviku.multi

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: SADIK RAMĖ GJURGJEVIKU - FIGURĖ E PAVDEKSHME KOMBTARE

Mesazh nga GISHTEZA prej Wed 14 Nov 2007, 12:28

Dera e familjes Berisha nė arkivat e historisė
-- nga Tomė Mrijaj & Klajd Kapinova
Shtetet, kombet, qytetet, komunat, familjet, kanė historitė e tyre. Ata zėnė fill qė herėt nė shekujt e kaluar, pėr tė ardhur nė ditėt, kur studiuesit, historianėt, analistėt dhe gazetarėt gėrmojnė nė arkivat e tyre, duke ndriēuar atė pjesė tė historisė tė lėnė nė heshtje gjatė shekujve. E tillė ėshtė familja e njohur nė Kosovė e Ismet Ukė Sadikut, tė cilėn ne bashkėautorėt e librit, do tė pėrpiqemi t’a zbardhim me fakte, dokumente dhe dėshmi tė lėnė nė dorėshkrim nga bashkėkohėsit, arkivat e pasura tė "Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit", pėr tė ardhur tek arkivat private, qė ruan me kujdes e dashuri pinjolli i tyre Ismet Ukė Sadiku.
Historia e kėsaj familje tė madhe ėshtė e lidhur me historinė legjendare tė " Lidhjes sė Prizrenit", qė vetėm nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ka njė vijimėsi aktiviteti patriotik 40 vjeēarė (1962-2002).
Familja e Sadik Ramės nėpėr shekuj
Nė historinė e popullit shqiptar familjet e mėdha brez pas brezi kanė transmetuar, bujarinė, trimėrinė, urtinė, mirėsinė, atdhedashurinė, duke luftuar gjithnjė me pushkė nė dorė dhe mendje tė shėndoshė nė mbrojtje tė interesave tė shenjta tė atdheut. Herė pas here, nė historinė e ēdo kombi, fati e sjell qė tė provohet forca morale dhe vendosmėria e mbijetesės sė tij. Kėto raste tė jashtėzakonshme janė "monomente tė privilegjuara", ose shpesh herė tragjike, por revalojnė fisnikėrinė e masave popullore dhe nė mėnyrė tė veēantė guximin e jashtėzakonshėm, dhe si tė thuash, fati i fton tė tregojnė burrėrinė e tyre nė formėn e saj mė tė lartė. Ata hyjnė nė larminė e heroizmit, pėr njė moment tė vetėm, qė ėshtė momenti suprem i jetės sė tyre. Dhe kėsisoj, ata bėhen heronj tė pavdekshėm me jetėn dhe veprėn nė dobi tė interesave tė larta tė kombit shqiptar, flamurit tė Skėnderbeut, qė e lanė me gjakun e vet tė pastėr. Kėtė fat dhe privilegj tė mirė e kemi ndeshur gjatė hulumtimeve tona nė tre brezni tė kėsaj familje tė njohur nė shekuj. Familjet mė tė njohura tė Kosovės ishin miq dhe bashkėpunėtorė tė ngushtė tė Sadik Ramės, gjatė luftrave qė zhvilloheshin nė Kosovė, duke filluar nga patrioti i njohur Hasan Prishtina, Bajram Curri, Isa Boletini, Azem Bejta i cili u vra nė kullėn e Sadik Ramės dhe u varros nė shpellėn e Gllarevės, Rexhep Vojvoda i Llaushes Bajraktari i Llaushes Fazli Berani, Kamber Loshi, Tahir Berisha, Ram Blaca, Banush Sadllari, Shaban Mrasori, tė cilit i masakruan 9 anėtarė tė familjes (motrėn e nanės 7-vjeēare me bajonetė) Maloket e Ploqices Lutant e Turiqevcit, Bashotet dhe Dakajt e Cerovikut nė Siēevė Bek Syla, Demush Ahmeti, Alush Cenin e Bardh Isufi, Zeqir Rexha, Qazim Bajraktari Rrust Kabashi, Ndue Perlleshi, Zef Sokoli Ali Kurtet e Cerovikut, Deli Martinet, Sali Gjoket, Zef Gjidoda, Gjon Bardhi i Dollcit, Haxhi Zeka, Gjemajl Beg Prishtina, Ferat Draga, Ramazan Jela, Karajt e Kavajės, Cen Elezi, Idriz Seferi, Murat Kaloshi, Dina Hoxha, Ibrahim Lutfija, Muharrem Bajraktari, Musa Juka, Shaq Curri, Kolė Bib Mirakaj, Duqaxhiu Rexh Alija, Dem Alija, familja Mulukaj nė Lumbardhė, Aga i Rashkovcit, Mehmet Agė Berisha, Isuf Musa Jasharit dhe i tėrė Lugu i Drinit, e sa e sa familje tė njohura tė Kosovės, ishin miq pėrsonal tė Sadik Ramės, pėr mbrojtjen e Kosovės. Edhe Azem Bejta nga plagėt e rėnda vdiq nė kullėn e Sadik Ramės nw Gjurgjevik tė madh. Mė vonė tė njėjtat familje ishin pėrkrahės tė Ukė Sadikut nė mbrojtje tė interesave tė larta tė Atdheut. Tė gjithė kėto familje tė njohura, kanė pėsuar shumė rėndė gjatė periudhės sė errėt tė komunizmit, duke kaluar nėpėr kalvarin e pėrsekutimit, masakrimeve, djegie shtėpish dhe e njėjta gjė ėshtė pėrsėrit nė fund tė shekullit XX dhe mė saktė nė vitin 1999. Ndėrsa nė ditėt tona, tė rinjtė dhe tė rejat pasatdhės pinjoll tė kėtyre dyerve tė njohura nė Kosovė, nė emigracion dhe vendlindje ndihmojnė pa kursim kėtė familje gjatė aktivitetit patriotik tė pėrhershėm tė Lidhjes sė Prizrenit nė SHBA. Familja e madhe e Gjopepė e Arapit tė Pukės, ishte e njohur qysh nė periudhėn e lavdishme tė "Heroit Kombėtar" Gjergj Kastriotit Skėnderbeut. Njė pjesė e kėsaj familje u shpėrngul nė Kosovė rreth vitit 1700. Nė fillim ata zunė vend nė fshatin Nopole, Lugu i Baranit, e mė vonė nė Gjurgjevik tė Madh, ku kjo familje jeton edhe sot.
Nė vitin 1872, nga gjiri i kėsaj familje u lind "luani i Kosovės", siē u quajt nga populli Sadiku. Sadik Rama nga Gjurgjeviku, bėnte pjesė nė rajonin e Rahovecit. Ai ishte njė burrė i urtė, i menēur, largpamės dhe bujarė me zė. Ky burrė rrjedh nga fisi Berishė dhe gjithnjė gėzonte simpatinė e fisit, nė mbarė krahinėn e Dukagjinit e rrafshit (Metohi) e deri nė Berishėn e brigjeve nė Alshiēe, pėrtej katundit Iballė, rajoni i Pukės nė Shqipėrinė e Veriut. Familja me emėr tė mirė e Arapit tė Pukės, (nė Rrafshin e Kosovės), do tė njihet si familja e Sadik Ramės, njė dinasti e re, ku, aktiviteti pėr ēėshtjen kombėtare u pėrcoll ndėr brezni nga i ati, tek i biri e kėshtu me radhė. Kjo ėshtė karakteristikė e Derave tė mėdha dhe princėrve, qė kanė dhėnė aq shumė pėr popujt e tyre, duke mbetur kėsisoj nė histori tė pavdekshėm.
Nacionalisti i njohur Sadik Rama, veprimtarinė e tij patriotike e filloi qysh nė rininė e tij tė hershme, duke i rezistuar me pushkė nė dorė ēdo armiku qė kishte sulmuar vendin. Nė moshėn 21 vjeēare, u dallua pėr trimėrinė e shkathtėsi nė luftėn e Drenicės 1893, kundėr pushtuesve osmanė, duke marrė famė nė tėrė Kosovėn. Drenica, ishte djepi i trimėrisė legjendare, ndonėse njė pjesė e udhėheqėsve tė saj patėn pėr fat tė keq njė fund tragjik. Drenica, gjatė shekujve ka qenė kryeqendra e zjarrit tė pashuar tė nacionalizmit, njė vullkan, ku, kishin zanafillėn e tyre shumė lėvizje tė fuqishme ēlirmtare, njė votėr e kryengritėsve tė njohur, qė luftonin pa iu trembur syri kundėr pushtuesve tė njėpasnjėshme, qė u dyndėn nė tokėn arbėrore. Kėtu patėn strehėn e tyre fatosat e denjė liridashės, si: Ali Pashė Gusia e Jakup Feri, Bajram Curri e Hasan Prishtina, Isa Boletini e Idriz Seferi, Aqif Bluta e Mulla Idriz Gjilani, Sadik Ramė Gjurgjeviku e Azem e Shote Galica, do tė lėshonte shkėndijat e veta nė vitin 1945, mbas pushtimit tė Kosovės nga Jugosllavia komuniste, duke pėrsėritė epopetė e luftrave kreshnike, nėn flamurin e kreshnikut tė Drenicės Shaban Polluzha, qė me zjarr e gjak luftarėsh vulosi shqiptarizmin e kulluar tė Dardanisė martire. Mė 14 janar 1945, u zhvillua ndeshja e parė me brigadat komuniste, e cila filloi nė majė tė Ēiēavicės ku, u zhvilluan pėrpjekje e luftime tė pėrgjakshme, pėr tė vazhduar deri nė fund tė marsit.

firma.................................................................................................................................................................................
.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ GISHTEZA ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°
avatar
GISHTEZA

Shteti : andej kendej gjithandej
Postime : 683
Kyējet nė forum : 11668
Regjistruar mė : 04/06/2007

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: SADIK RAMĖ GJURGJEVIKU - FIGURĖ E PAVDEKSHME KOMBTARE

Mesazh nga GISHTEZA prej Wed 14 Nov 2007, 12:29

Nė fillim Beogradi nuk i dha rėndėsi kryengritjes sė Drenicės dhe sikurse kujton Sekretari i Pėrgjithshėm i Lidhjes II tė Prizrenit (1943) Tahir Zajmi: "... ky zjarm i rezistencės shqiptare mund tė shtypej e mund tė shuhej shpejt e shpejt, por tue pa se Brigadat sulmuese tė operacionit po i shgatrroheshin njena mbas tjetrės zu m’u tranditė mjaft, aqė sa po kėrcnohej edhe kryeqendra e Kosovės, Prishtina, dhe organizoj fuqina tė reja nė nji masė serjoze tue dėrgue Brigada mbas Brigadash qė humbshin efektivet e tyne nė nji mėnyrė tė tmerrėshme, sa me habitė e shqetėsue Shtabin Madhnuer, i cilli vu nė veprim edhe aviona ajrorė bombardimi dhe kishte urdhnue komanden e operacjoneve pėr masakrime nė masė dhe djegie e rrėnime katundesh e shtėpijash shqiptare. Thuhet se nė kėt rasė u dogjen e u banė hi e pluhun 44 katunde tė Drenicės dhe krejtė gjaja e gjallė e pasunija e tundėshme e banorvet u plaēkit dhe u bajt nga fuqi qeverritare.
Numri i tė ramvet ndėr ndeshjet e kėsaj lufte dhe aj i tė pushkatuemvet kalon 5000 vetėt, ndėrsa edhe aj i partizanvet komunist flitėt me siguri se nuk ka qenė ma i pakėt. Kah mbarimi i marsit nė nji ndeshje e sipėr vritėt edhe udhėhjeksi i pafat i kryengritjes, Shaban Polluzha, dhe krahu i djathėt i tij Kapiten Mehmet Gradica me shokė tė tjerė trima dhe kėshtu merr fund qindresa e Drenicės, pėr tė vazhdue tragjedija nė vende e kohna tė tjera. Edhe Salih Bajraktari i Drenicės bashkė me 7 shokė tė tjerė prej rrahjeve e torturavet kanė vdekė ndėr burgje, kurse 160 luftarė tė tjerė, djelmosha dhe burra tė plagosun e tė merdhimbė kambėsh nė luften e Drenicės, kanė vdekė ndėr male, pa pasun mundėsi, as mjetėt ma elementare me i mjekue plagėt e tru pave tė tyne. N’atė kohė asht vra edhe Shaban Sadik Gjurgjeviku bashkė me disa shokė tė tij nė nji pėrpjekje me partizanet komunist."
Sadik Rama nė vitin 1899, sė bashku me shumė krerė tė Kosovės, mori pjesė nė Kuvendin e Besėlidhjes Shqiptare tė Pejės, nė kullėn e Haxhi Zekės. Nė kryengrijen e vitit 1906-1908 kundėr turqve, mori plagė tė rėnda. Ka qenė pjesėmarrės i Lidhjes sė Junikut dhe njė ndėr udhėheqėsit e kryengrijes shqiptare tė vitit 1912, nė Rrafshin e Dukagjinit. Ashtu sikurse Mucius Scevola i Romės antike, qė vuri dorėn nė zjarr, pėr t’i treguar armikut se sa tė vendosur ishin romakėt nė mbrotjen e Atdheut tė tyre, ashtu edhe Sadik Rama dhe mė pas Ukė Sadiku dhanė shembullin e trimėrisė shqiptare qė pushtuesit serbomalazezė, italianė ta njihte kudo qė kaloi, nėpėr ēdo fushė e male, ku jehoi pushka e rezistencės antifashiste e antisllave.
Sadik Rama ka luajtur rol tė rėndėsishėm, si prijės i kryengritjes sė vitit 1919, sė bashku me Hasan Prishtinėn, Bajram Currin, Zef Gjododėn, Azem e Shote Galicėn e shumė krerė tė tjerė. Betejat zgjatėn disa javė dhe ishin shumė tė pėrgjakshme. Kėto kryengritje asgjesuan poskomandat dhe pikat kyēe tė xhandarmarisė serbe nė shumė krahina tė Kosovės. Nė njė nga artikujt e gazetės "Republika", shkruar nga Tahir C.Kėrrnaja, pėrshkruhet heroizmi i luftėtarit tė njohur Sadik Rama i Gjurgjevikut. Ndėr tė tjera lexojmė: "Njė nga kėta burra tė vjetėr qė na fliste nė mėnyrė tė zjarrtė, ka qenė edhe Sadik Rama i Gjurgjevikut, patriot nga mė tė njohurit nė Kosovė, i njohur pėr trimėri e rezistencė kundėr xhandarmarisė sė Krajlit serb. Ai na tregonte pėr luftrat e bėra sė bashku me Bajram Currin, Beqir Rexhėn, kryetrimin Azem Galica dhe gruan e tij legjendare, Shote Galica, Hasan Prishtinėn, Idriz Seferin, Hoxhė Kadriun e tė tjera figura heroike tė Kosovės sė martirizuar. Ajo kafene e vogėl nė Tiranė ishte kthyer nė njė ēerdhe tė madhe e tė ngrohtė atdhetare, ku flitej pėr Kosovėn, ku kėndohej pėr heronjtėe e punohej pėr ēlirimin e saj... Aty flitej pėr "Lidhjen e Prizrenit" dhe Kuvendin e Pejės dhe tė tjera ngjarje. Dhe ēdo bisedė pėrfundonte me njė thirrje pėr tė rinjtė: "Edhe ju, na thoshte Sadik Rama, o djemtė e mi, pasi tė kryeni shkollėn duhet tė jeni tė gatshėm e tė pėrvisheni pėr mbrojtjen e vėllezėrve e motrave tuaja qė po shtypen nė Jugosllavi".
Kryeministri i Serbisė, Nikolla Pashiqi, pėr t’ia ndalė turrin kryengrijes, qė kishte marrė pėrmasa tė mėdha, pėrdori dredhitė e tij, duke dėrguar tek Sadik Rama kolonelin Katiniq dhe Aleks Zhujeviqin, me premtime shumė tė mėdha. Ata ishin gati t’i ofronin shuma tė mėdha nė para, nėse ai pranonte tė bindej ndaj urdhėrave tė tij. Ai nuk ishte njė burrė qė shitej pėr para. Programi i kryengritjes sė vitit 1919, ishte ēlirimi i tė gjithė tokave shqiptare tė pushtuara. Meqenėse qeveria e Beogradit kishte ushtri tė pėrforcuar, solli shumė divizione tė ushtrisė dhe regjimente tė xhandarmarisė, tė cilat u vendosėn pėrreth zonave tė kryengritėsve nė tėrė Kosovėn.

firma.................................................................................................................................................................................
.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ GISHTEZA ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°
avatar
GISHTEZA

Shteti : andej kendej gjithandej
Postime : 683
Kyējet nė forum : 11668
Regjistruar mė : 04/06/2007

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: SADIK RAMĖ GJURGJEVIKU - FIGURĖ E PAVDEKSHME KOMBTARE

Mesazh nga GISHTEZA prej Wed 14 Nov 2007, 12:29

Shovinistėt serbomėdhenj vranė e masakruan njerėz, rrėnuan me altileri shumė fshatra dhe plaēkitėn ēdo gjė qė gjenin pėrpara. Kryengritja e vitit 1919 u shtyp mė gjak, por lufta pėr liri nuk pushoi, Shpirti liridashės i popullit tė Kosovės nuk u shua asnjėherė.
Shefi i UDB-sė, Gojko Medenica, nė fejtonet e luftės nė Kosovė, tė botuar nė gazetėn "Veēernje Novosti" tė Beogradit, tė titulluara "Poraz pod Pashtrikom" ("Humbjet nė Pashtrik"), tė datės 22 shkurt deri mė 19 mars 1965 dhe nė gazetėsn "Rilindja" tė Prishtinės me titull: "Nata e frorit 24-26 shkurt 1965 " ndėr tė tjera thotė:
"Historia u pėrsėrit: Bijtė e atyre, tė cilėt para 20 vjetėsh lanė pushkėt dhe morėn pasaportat pėr udhėtim zėvendėsuan baballarėt e tyre rrokėn pushkėt. Kur Italia hapi kufirin ndėr tė parėt nė Prizren arriti Sadik Rama prej Gjurgjevikut. Ai qė u zemėrua me ministrin e Beogradit dhe nė oborrin mbretėror tė Serbisė, ishte nė vitet e pleqėrisė e nuk pranoi asnjė pozitė nė pushtetin e ri. Erdhii nė krahinėn e vet si "ēlirimtar" Uka, djali i Sadik Ramės, kishte mbaruar shkollėn dhe kishte mundėsi tė gėzonte detyra tė mėdha, por i la tė gjitha. E kishte marrė malli pėr ato male, nė tė cilat, si fėmijė, shihte tė atin, kaēakun, shihte pushkėn e tij dhe mendonte se kur do tė arrinte tė bėhej si i ati. U bė kryetar i komunės nė Dollc mė 1941, afėr fshatit tė tij, ndėrmejet tė vetėve".
Por, serbėt e malazezėt e kėtij fshati e pritėn me hidhėrim ardhjen e Ukė Sadikut si kryetar, sepse e kishin njohur mirė babain e tij, Sadik Ramėn, kundėrshtarin e madh tė serbo-sllavėve. Dhe qysh nė ditėt e para tė detyrės filluan ankesat e tyre pranė xhandarmarisė italiane, tė stacionuar nė Zllakuqan pėr "keqtrajtimet" gjoja Uka atyre.
Njė ditė, kur Uka kishte thirrur nė njė mbledhje nė komunėn e Dollcit, anėtarėt e Kėshillit dhe kryepleqtė e fshatrave qė i takonin kėsaj komune, pa pritur, nė dhomėn e mbledhjes hyn marshalli italian me dy karabinierė. Si pėrkthyes, marshalli italian kishte sjellė Gjokė Marlekun, ngaqė Uka nuk e njihte italishten. Marshalli e urdhėroi Ukėn tė mbyllte mbledhjen dhe tė shkonte nė stacionin e karabinierisė nė Zllakuqan pėr njė bisedė zyrtare. Uka i thotė se mund tė bisedonin aty. Marshalli zemėrohet dhe ēon dorėn tek revolja, por Gjok Marleku ia kap dorėn marshallit dhe plumbi godet tavanin. Uka kėrcen nga dritarja. Sipas tregimeve tė dėshmitarėve, Gjoka, i zėnė ngushtė, nė atė ēast kacafytet me marshallin. Por marshalli si ushtarak ishte shumė mė i pėrgatitur e hedh Gjokėn nė gjunjė. Palush Marleku, njė i ri i fuqishėm ia rrėmben revolen nga dora marshallit dhe Gjokės, qė ishin nė kacafytje dhe me atė armė vret marshallin dhe plagos karabinierin qė ishte shoqėrues i marshallit, i cili tė nesėrmen edhe ky vdes nga plagėt e rėnda. Por karabinieri tjetėr, qė kishte dalė nė ndjekje tė Ukės me tė dėgjuar krismat e pushkėve kthehet dhe e vret Palushin pas shpine dhe kėshtu ai mbetet i vdekur nė vedin e ngjarjes. Roja pėrsonale e Ukė Sadikut, Smajl Hajdari bėri tė pamunduren pėr tė ēarė rrethimin dhe iku.
Populli pėr kėtė episod historik, qė kishte dhe njė fund tragjik, pėrmes kėngės popullore do tė pėrjetojė gojė mė gojė brez pas brezi edhe kėto vargje:

"Kur kėrciti pushka sė pari,
prite, prite i thanė Smajl Hajdari,
Kur kėrciti pushka sė dyti,
shpejt ia ngjiti Ukė Sadiku,
Kur kėrciti pushka sė treti,
vrau marshallin me kapter Palush Marleku..."
Fatime (Tima) Ukė Sadiku, sė bashku me tė gjithė fėmijtė ishte mbėshtetur tek miqtė e familjes dhe shokėt e Sadik Ramės, si nė Kralanė, Kpuzė, Llaush, Korish, etj., vende, sepse lypeshin pėr internim nga forcat fashiste. Thuhej se edhe Uka kishte marrė njė plagė nė shpatullėn e djathtė dhe nga ai moment ishte strehuar nė Mitrovicė, qė ishte nėn okupimin e gjermanėve. Karabinierėt italianė, nė shenjė hakmarrje, tė nesėrmen pushkatuan Gjokė Marlekun nė derėn e shtėpisė sė tij. Uka qėndron nė Mitrovicė, gjer nė kapitullimin e Italisė fashiste, mė 9 shtator 1943.
Kur u kthye nga Mitrovica, e emėrojnė nėnprefekt nė Rahovec, detyrė e cila i dha mundėsi Ukė Sadikut tė organizojė forcat kryengritėse nė mbrojtje tė tokave shqiptare nga serbėt e malazezėt. Rahoveci ishte qyteti i fundit qė ra nė duart e komunistėve.
Me largimin e gjermanėve nga Kosova, vedin e goditi mortaja sllavo-komuniste e shqiptare, qė ishin betuar nė parrullėn mashtruese komuniste " vllazėrin-bashkim". Nacionalistėt kishin bėrė pėrgatitjet e duhuara pėr t’i pėrballuar hordhitė komuniste. Ukė Sadiku, Qazim Bajraktari me shumė kryengritės kishin zėnė zonat rreth Rahovcit e Pėrdrinit, Mulla Kadriu vepronte nė krahinėn e Gjilanit, Adem Voca nė Mitrovicė e Shalė Bajgorės, Ndue Pėrlleshi nė Lugun e Drinit dhe Anėn e Dushkajės, Sali Rama i Rugovės vepronte gjer nė Pejė. Jehonė rezistėncės, i jep dezertimi i Shaban Polluzhės nga radhėt partizane, ku, me 10.000 kryengritės, kishin filluar luftėn nė Tėrstenik tė Drenicės. Nė kėtė rrethim ishte edhe Ukė Sadiku me forcat e tij. Aty atė e emėrojnė nėnkomandant, i cili ndihmoi Shtabin e Pėrgjithshėm tė luftės.
Mė 14 shkurt tė 1945 u zhvillua ndeshja e parė midis brigadave komuniste dhe ēetės sė nacionalistėve nė majė tė Ēiēavicės, ku u zhvilluan perpjekje e luftime tė pėrgjakshme e cila vijoi deri nė fund tė muajit mars. Lufta e Drenicės zgjati rreth dy muaj dhe i dha grusht tė rėndė armikut, duke lėnė shumė tė vrarė nė fushėn e betejės, derisa u shpartalluan mė 20-21 shkurt 1945. Nė fillim qeveria zyrtare komuniste e Beogradit nuk i dha rėndėsi kėsaj kryengritje tė Drenicės dhe "mendoj", se ky zjarr i rezistencės shqiptare mund tė shuhet shumė shpejt, mbasi ishte njė rebelizėm sporadik. Por nė tė vėrtetė, jugosllavėt kishin gabuar, sepse tė gjithė forcat e armatosura tė tyre me armatime tė mėdha, filluan tė shkatėrrohen njėra pas tjetrės.
Pas dėshtimit tė luftės sė Drenicės, Kuvendi i Dobėrdolit pati rėndėsi, pėr organizimin e forcave nacionaliste. Kuvendi, u mbajt mė 4-5 gusht 1945 nė Llugėn e Dan Pjetrit. Aty u mblodhėn 2000 luftarė e prijės ēetash tė rajoneve tė ndryshme nga Kosova, Shqipėria e Veriut, Sanxhaku dhe Rozhaja. Kuvendin e hapi Ukė Sadiku, i cili i dha fjalėn Prof. Ymer Berishės. Procesverbalin e mbajti Marije Shllaku. Komandant u zgjodh njėzėri Ukė Sadiku, ndėrsa udhėheqės politik u zgjodh unanimisht prof.Ymer Berisha. Po ashtu u zgjodhėn komisarėt e ēetave kryengritėse, sipas territoreve dhe e tėrė Kosova u nda nė 12 sektorė luftarakė. Ata u quajtėn "dymbėdhjetė kėshillat". Pas Kuvendit tė Dobėrdolit, u bėnė shumė takime me popullatėn e vendit pėr organizimin dhe mobilizimin rreth organizatės "Besa Kombėtare".
Ukė Sadiku, Qazim Bajraktari, Ndue Pėrlleshi e Prof.Ymer Berisha, u nisėn pėr njė mbledhje tė pėrbashkėt me krerėt e Shqipėrisė sė Veriut, diku nė Malin e Pashtrikut. Ēeta e Ukė Sadikut, mbeti nėn udhėheqjen e vėllait tė Ukės, Shaban Sadikut. Data e 10 shtatorit 1945 ėshtė njė datė e paharruar pėr banorėt e Prekorupės dhe Drenicės. Nė Fushėgropė (Ēelia e Jallocit), mes maleve tė Ēelisė sė Jellovcit, brigada famkeqe e Kotorrit kishte rrethuar Ēelinė ditėn e tretė tė Bajramit. Aty mbetėn tė vrarė 23 luftarė dhe 9 tė plagosur rėndė. Nga radhėt e armikut mbetėn 40 partizanė tė vrarė e dhjetra tė plagosur. Treni pa pasur vendin e stacionit tė vet, u ndal pėr tė marrė tė vdekurit dhe tė plagosurit nė radhėt e ushtrisė partizane komuniste. E kobshme ishte dita 17 shkurtit 1947, ku, nga OZN-a dhe ushtria serbo-sllave plagosej rėndė komandanti i NDSH-sė, Ukė Sadiku. Nė Sverkėn e Gashit mbeti i vrarė Qazim Bajraktari dhe Halil Sadria i Gjurgjevikut.

firma.................................................................................................................................................................................
.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ GISHTEZA ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°
avatar
GISHTEZA

Shteti : andej kendej gjithandej
Postime : 683
Kyējet nė forum : 11668
Regjistruar mė : 04/06/2007

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: SADIK RAMĖ GJURGJEVIKU - FIGURĖ E PAVDEKSHME KOMBTARE

Mesazh nga GISHTEZA prej Wed 14 Nov 2007, 12:29

Pas shumė dekade tė kėsaj historie tė kobshme, nė njė bisedė me kryetarin e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, Ismet Berishėn, nė lidhje me arrestimin e babait tė tij, Ukė Sadikut, nga UDB-ja jugosllave, ai ndėr tė tjera thotė: "Ishim nė burg nė Rahovec, tė gjithė si familje. Mė tepėr se 300 familje miqsh, shokė, nipa dhe tė tjerė ishin arrestuar dhe dėrguar nė Bjeshkėn e Drenocit. U befasuam familjarisht, kur dėgjuam, se babai ynė ishte kapur nga UDB-ja dhe se gjendej nė burg tė Prishtinės. Unė dhe nėna shkuam pėr tė parė babain nė burg. E sollėn tė lidhur me pranga nė duar e kėmbė dhe tė gjakosur. Unė e pėrjetova shumė rėndė, kur e pashė babain nė atė gjendje. Sa herė qė e vizituam mė vonė, kam pritur deri sa babai tė afrohet tek muri, pėr tė mos ia parė plagėt. Tė them tė vėrtetėn, unė nuk e kam pyetur atė asnjėherė, se si ėshtė kapur nga UDB-ja. Por, pasi e kanė pushkatuar, nėna mė ka treguar, sipas fjalėve qė i kishte thėnė babai: "Nė shtėpinė e Din Arifit, nė Sverk tė Gashit, kemi kaluar shumė net, kurse ditėn jemi strehuar nė vend tjetėr. Para se tė afroheshim jepnim shenjė, duke pėrplasur dy gurė me njėri-tjetrin. Nė atė mėnyrė na janė pėrgjigjur edhe familjarėt. Kėtė mbrėmje gjendja ndryshoi. Kur ne pėrplasėm gurėt, u dėgjuan shumė pėrplasja (krisma gurėsh).
I them Qazimit:
- Diēka s’ėshtė nė rregull. S’ėshtė e mundur tė ketė dalė gjithė familja e Din Arifit pėr tė na pritur sonte.
- Qazimi ma ktheu:"75 ushtarė e oficerė tė OZN-ės kanė dalė pėr tė na pritė nė befasi, duke u pėrpjekur pėr tė na futur sa mė shpejt ne grackėn e tyre. Ishte me tė vėrtetė njė gjendje shpirtėrore e tensionuar. Tash sė voni e ke humbur besimin nė ēdo kėnd."
Pa i mbaruar fjalėt Qazimi, nga ēdo anė kanė filluar tė shtėnat. Jam hedhė e s’e di as vetė se si kam shpėtuar. Por pas pak kohe, kam parė gjakun qė mė rridhte nga kėmba. E kam shtrėnguar disi me shaminė qė kisha me vete dhe nga aty jam futur nė ca rrasa, gjer sa kam parė njė njeri me qerre. Ky mė ka pėrcjellė dhe jam nisur pėr te nipat nė Cerovik. Aty m’i kanė mjekuar plagėt dhe mė kanė thėnė qė vendi ėshtė i rrethuar nga partizanėt. U thashė qė t’mė pėrcjellin gjer tek Hajdin Murga, nė Murgė. Aty bija e jonė Sela e Tahir Fazlisė, m’i ka ndėrruar plagėt dhe rrobet. Ashtu, me plagė tė lidhura, jam shtrirė nė krevat. Pas pak kohe kam dėgjuar qė dikush fliste nga jashtė. Mė njoftuan qė kishte qenė i fejuari i mbesės, Manushes, Hazir Tufa, qė punonte nė "Rilindje" tė Prishtinės, por ishte kthyer, sepse ishte shumė i zėnė me punė. Dhe sipas gjasave, Hazir Tufa kishte lajmėruar UDB-n. UDB-ja dhe partizanėt kishin pritur kur treni tė kalonte pranė Murgės, pra kur kishte zhrumė e nuk ndihej lėvizja e njerėzve dhe ishin futur brenda nė shtėpi dhe mė kapėn nė shtratin e vdekjes, pa mė dhėnė mundėsi tė kap armėn, tamam si luanin e plagosur nė strofkullėn e tij.
Mė 10 prill 1947, nė procesin gjyqėsor tė gjykatės ushtarake nė Prishtinė, tė kryesuar nga Ali Shukriu, u dėnuan me vdekje, me pushkatim:

Ukė Sadiku,
Gjon Serreqi,
Ajet Gėrguri,
Osman Bunjaku.
"Me pushkatimin e babait jam betuar, se sa tė jem gjallė do tė luftoj pushtuesit jugosllav dhe veglat e tij. Nga ajo ditė, me shokėt e mi kemi organizuar minimin e hekurudhės Klinė-Prizren, kemi vėnė eksploziv pėr shkatėrrimin e ekonomisė sė shtetit jugosllav, kemi prishur telefonat, tunelet, urat, stacionet e milicisė dhe kemi ngritur flamurin shqiptar nėpėr pika tė ndryshme", thotė Ismet Berisha dhe shton: "Nė Kosovė filluan edhe burgjet e mia dhe tė familjes sime. Burgjet filluan nga Rahoveci nė Prizren, Gjakovė, Ujmir, Hereq, Gjurakoc, Pejė, nga Peja nė Novi Sad e prej andej kam ikur nga burgu, me ndihmėn e disa miqve e shokėve tė mi, duke dalė nė Austri nė vitin 1958.
Mė 7 dhjetor tė vitit 1960, arrita nė Amerikė, kur fillova jetėn time familjare dhe nė vitin 1962 kemi themeluar "Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit" nė mėrgim dhe jam nė kėtė organizatė pėr 4o vjet. Jemi pėrpjekur se si t’i vijmė nė ndihmė popullit tonė tė shumėvuajtur, nga armiqtė serbosllavė. Qysh nė demostratat e marsit e prillit tė vitit 1981, si kryetar i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit vura ēdo gjė nė dispozicion, pėr t’i dalė nė ndihmė popullit tim. Duke fillaur me demostrata tė njėpasnjėshme, protesta, peticione, takime me senatorė, kongresistė etj.
Me daljen e UĒK-sė nė skenė, dyert e Lidhjes u hapėn me bujari dhe zyrja u kthye nė njė kazermė tė UĒK-sė dhe kėtu filloi puna pėr grumbullimin e mjeteve tė nevojshme pėr luftė. Ndėr trimat bashkėpunėtorė mund tė pėrmendi Muharrem Dovolani, Xhabir Zharku (Qorri), Florin Krasniqi, Ajshe Gjonbalaj, Xheme Hoti, Selim Berisha, Gjekė Gjon Lekaj, Veton Binakaj, Fatmir Hamza, Nazar Mehmeti, etj. Gjatė kėsaj periudhe kisha takime me Akademinė Ushtarake tė Shqipėrisė dhe UĒK-nė. Pėr disa ditė iu drejtova popullit tė Kosovės nga Radio Hajati i Sarajevės nė gjuhėn shqipe qė tė luftojnė deri nė pikėn e fundit pėr tė arritur fitoren. Kur filloi lufta nė Preshevė po ashtu ndihmova qė shqiptarėt tė arrinin lirinė. Zyra e Lidhjes sė Prizrenit nė Bronx ishte e hapur pėr ndihma. Kėshtu ndodhi edhe nė luftėn nė Maqedoni. Lidhja e Prizrenit nuk e konsideron programin e saj tė realizuar pėrderisa nuk arrihet qė edhe shqiptarėt nė Ēamėri, Preshevė me rethinė, nė Mal tė Zi e Pazarin e Ri tė realizojnė aspiratat e tyre pėr t’u bashkuar", thotė kryetari i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.
Pas 43 vjetėsh nė mėrgim u ktheva nė Kosovė shumė i pėrmalluar. U ula dhe e putha tokėn e Kosovės, tregon Ismet Berisha:"Gjatė kėtyre viteve pashė shumė vende dhe qytete tė bukura tė botės, por Gjurgjeviku im m’u duk mė i miri." Edhe babai i tij, Ukė Sadiku kur ishte kthyer nė atdhe pas 20 vjetėsh, kishte puthur tokėn e vendlindjes. Kėshtu bėri edhe i biri i Ukės, Ismeti, pas 43 vjetėsh, duke puthur me mall tokėn e mėmėdheut tė dashur.
"Kosova mė dha njė jetė tė re, pėr tė jetuar dhe pėr tė ndihmuar deri nė arritjen e pavarėsisė dhe plotėsimin e aspiratave tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, pėr bashkimin e tė gjithė trojeve shqiptare", thotė Ismet Berisha. Me kullėn legjendė tė Sadik Ramės lidhen shumė kujtime. Kullės, ia vunė flakėn nė periudhėn e Pashiqit, gjithashtu serbo-sllavėt e dogjėn pėrsėri nė kohėn e Ukė Sadikut. Tani sė fundi kulla u rrėnua krejtėsisht nė vitin 1998. Por me Kosovėn e re, mė e fortė se kurrė, do tė ngrihet kulla kala e Sadik Ramės.

firma.................................................................................................................................................................................
.*“Ø )
ø.•“ø.•“Ø) ø.•*Ø)
(ø.•“ (ø.•“ .•“ : (“ø.•*“Æ`*•-->>>> …~ GISHTEZA ~…
ؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜Øؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"ŗ••ŗ°"˜ØØؘ"°
avatar
GISHTEZA

Shteti : andej kendej gjithandej
Postime : 683
Kyējet nė forum : 11668
Regjistruar mė : 04/06/2007

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: SADIK RAMĖ GJURGJEVIKU - FIGURĖ E PAVDEKSHME KOMBTARE

Mesazh nga Adem Berisha prej Wed 21 Nov 2007, 10:48

Mr. Asllan Krasniqi
KLINA ME RRETHINĖ NĖ VALĖT E HISTORISĖ
- Vazhdim -

NĖ SHTABIN E SHABAN POLLUZHĖS

Nė fillim tė prillit tė vitit 1943 nė kullė tė Tahir Berishės nė Berishė, partizanėt e artadhės “Emin Duraku” ranė nė kontakt me Ukė Sadikun dhe me njerėzit e tij. Ata u munduan ta fusnin Uken nė rradhet e veta, pasi babai i tij Sadik Rama dhe ai vetė ishin njerėz me influencė nė kėto anė. Uka erdhi nė Berishė i armatosur. Ai nuk u besonte gėnjeshtrave tė politikės serbe e as bashkėpunimit me ta. Po kjo politike e kishte njdjekur ate dhe familjen e tij pėr tė saten herė. Nė fund tė vitit 1944 Batalioni i dytė i Rakoshit me nė krye Sahit Zatriqin, Hysen Thaēin, Ruzha Raiēeviqin, Toshiqin etj, erdhi nė Gjurgjevik tė Vogel, nė kullė tė Ukė Zenelit, dhe zhvilluan bisedė me Ymer Berishen, Ukė Sadikun etj por as kėsaj pėrpjekjeje tė partizanėve pėr bashkėpunim, kėta nuk i besuan. Politika demagogjike e ēetnikėve tė cilėt Uka i njihte mirė, sė shpejti tregoi fytyren e vetė tė vėrtetė. Ukė Zeneli, nė kullė te tė cilit u zhvilluan bisedimet, me disa tė tjerė shpejt u pushkatuan. Mu nga kjo politikė mė 1947 Hysen Thaēi u denua me 8 vjetė burg. Pas burgosjes sė tij nė burgun e Nishit, familja e tij iku nė Shqipėri e pas vuajtjes sė dėnimit, nė Shqipėri depertoi edhe vetė Hyseni. Nė dimėrin e viteve 1944/45, nė fshatin Bubel, nė kullė tė Sherif Zeqės, u bė pėrsėri njė bisedė nė mes tė forcave partizane dhe atyre tė Ukė Sadikut. Edhe kėsaj radhe shokėt e Ukė Sadikut angazhoheshin qė deri nė fund tė luftohej pėr ēlirimin e Kosovės dhe bashkimin e saj me Shqipėrinė. As kėsaj here nuk u arrit kurrėfarė marrėveshjeje. Ukė Sadiku, bazė tė sigurtė i kishte malet e Kosovės martire. Ai shpesh i pa kėnaqur me ate qė kishte arritur pėr popullin thoshte : “Po e ha kot buken e popullit nė mal”.

Fillimi luftės sė Drenicės, Uken me tė vėllanė Shabanin, Ymer Berishen, Ndue Pėrlleshin si dhe tė afėrm e shokė tė tjerė, i gjen me pushkė nė dorė kundėr serbo-malazezėve. Ukė Sadiku ishte edhe nė Shtabin e Shaban Polluzhės. Pasi shuhet lufta e Drenicės, Ukė Sadiku vazhdoi luften ilegale nė anen e vetė. Ai me njerėzit e tij maleve tė Kosovės bėnte pėrleshje tė vazhdueshme me hordhitė ēetnike dhe njerėzit, tė cilėt e ndiqnin kėmba-kėmbės. Nga fundi i vitit 1944 Ukė Sadiku e strehoi dhe e ruajti Ferat Dragen. Qė nga themnelimi i Komitetiot Nacional Demokratik Shqiptar (KNDSH), Ukė Sadiku ishte anėtzar besnik i tij. Ukė Sadiku merrte pjesė edhe nė Kuvende burrash. Ai sė bashku me Qazim Bajraktarin, Ymer Berishen, Alush Smajlin, Halil Sadrinė etj, mori pjesė nė Kuvendin e Doberdolit mė 4-5 gusht 1945.

PĖRLESHJA NĖ ĒELI

Mė 12 shtator 1945 nė Ēeli tė fshatit Jellofc, afer Siqevės, komuna e Klinės, bashkėluftetarėt e Ukės dhe vėllai i tij Shabani, pėrleshen me forcat ēetnike dhe sherbtorėt e tyre.
Nė kėtė perleshje qė zgjati tėrė diten, Ukės iu plagos vėllai Shabani, i cili nga plagėt e marra vdiq nė Gjurgjevik. Para se njerėzit e Ukės tė bėnin kėtė pėrleshje pėr tė qarė rrethimin, njė javė mė parė Ukė Sadiku me tė birin Skėnderin, Nezir Balinė, Halil Sadrinė e tj, shkoi nė drejtim tė Sharrit pėr tė rėnė nė kontakt me Muharrem Bajraktarin, ndėrsa diten kur zhvilloheshin luftimet nė Ēeli tė Jeloofcit, Uka me njerėzit e tij qė ishinn nė rrugė, ishte te kisha e Petrovicės mbi Ujėmirė. Nė Ēeli Ukės iu vranė shumė shokė tė idealit si nipi i tij Isufi, Sadri Hoti, Smajl Hajdari, Rexhjep Ademi, Sadik Lutani, Zefi me djalė, Metė Dina etj. Ndėrsa u plagosen Alush e Murat Smajli, Marie Shllaku, Ali Meta etj. Edhe nga ana e armikut pati shumė tė vrarė e tė plagosur. Shaban Sadiku pas plagėve tė rėnda i dha Ali Metės njė bombė dhe njė revole, tė cilat Aliu ia dha Ukė Sadikut nė malet e Pashtrikut, nė nėntor tė vitit 1945.
Lufta e krahut demokratik e ēlirimtar nuk u ndal kėshtuqė Ukė Sadiku pati edhe pėrleshje tjera me forcat pushtuese si nė Ularicė, Berishė, Garaēevė, Gollubofc etj. Edhe nė Hereq tė Gjakovės forca e Ukė Sadikut u hetua nga ushtria e xhandarmėria serbe me ē’rast vritet strategu i ēetave ēlirimtare, profesor Ymer Berisha. Materiali qė strategu i ēetave ēlirimtare, profesor Ymer Berisha e mbante me vete, iu dha Ukė Sadikut, i cili me dy shokė tė luftės e strehuan nė dhé pranė njė lisi. Rrethanat pėr tė luftuar e lėvizur pėr kėta luftetarė u vėshtirėsuan shumė. Pas vrasjes sė Shaban Sadikut, ushtria dhe xhindarmėria serbe kerkonte Ukė Sadikun. Pėr dorėzimin e Ukės me shokė, gjurgjevikasit e tij u mbajten e u maltretuan nė mal e deborė pėr 23 ditė rresht. Kriminelet kishin maltretuar veēanėrisht nėnen e Ukės, Fazilen dhe gruan e tij, Timen.

Nė dimrin e viteve 1946/47 forcat ushtarake jugosllave ndiqnin familjen e Ukė Sadikut, Qazim Bajraktarit, Halil Sadrisė, Sokol Dinit, Shaqė Cakut etj. Me kėtė rast nga forcat ushtarake u rrethua fshati Sferkė e Gashit. Njerėzit e fshatit u moren dhe u mbajten me ditė e netė tė tėra duke u maltretuar pėr tė treguar se ku ndodhej Ukė Sadiku me shokė i cili fshihej nė malet e kėsaj ane. Kėto maltretime i bėnte Brigada e XXV serbe. Nga ky presion pasoi edhe dorėzimi i Sokol Dinit - birit tė Din Arifit tė Sferkės, Shaqė Cakut, Beqir Bajramit e Nezir Balisė.
Ukė Sadiku, Qazim Bajraktari e Halil Sadria nuk pranuan tė dorėzohen kėshtuqė mbeten nė mal. Tė lodhur nė gjirin e maleve u drejtuan pėr te Din Arifi nė Sferkė tė Gashit. Ardhjen e tyre e kishte treguar ndonjė sherbtor i armikut. Kėsisoji forcat ushtarake, gjandarmėria, OZNA, vullnetarėt dhe forcat tjera ēetnike kishin zėnė pritat nė pritje tė grupit tė Ukė Sadikut nė arė tė Arifit nė Sferkė. Qazim Bajraktari i printe grupit, i cili me tė rrahur tė gurėve, jepte shenjė pėr tė ecur ose pėr tu ndalur. Kjo bėnte tė kuptosh se grupi me mjaft dyshim lėvizte nė ato ditė tė vėshtira dimėri. Ky grup aty pėr aty ra nė pusi. Forcat serbe shtinin me pushkėmitraloz me ē’rast mbeten tė vrarė Qazim Bajraktari e Halil Sadria naten e 17 shkurtit tė 1947-ės ndėrsa Uka u plagos. Varrimi i tyre u bė nė Sferkė tė Gashit afer varrezave tė njė grupi tjetėr qė kishin vrarė po kėta gjelatė. Uka ashtu i plagosur nė pėrleshje me forcat gjakatare serbe, iku nė mal. Pas dy-tri ditėsh, i mbetur vetem, pa shokėt e luftės, u dorėzua nė Mleēan tė hoxhė Mustafa. Mustafa e ruajti nga likujdimi derisa e dorėzoi te Fadil Hoxha nė Prishtinė, ku u burgos.

Ukė Sadikun nė burgun e Prishtinės e vizitonte gruaja e tij Tima, Nezir Balia dhe Bekė Syla i Ujmirit. Me gjithė pėrpjekjet e familjės dhe njerzėve tė tij pėr ta shpėtuar, Uka me kerkesen e prokuririt tė atėherėshėm, antishqiptarit tė pėrbetuar Ali Shukrija, u denua me pushkatim nė “emer tė popullit” sepse kishte luftuar pėr lirinė e popullit tė tij. Pas pushkatimit tė tij, e shoqja Tima dhe Nezir Balia moren rrobat e tij nga burgu. Pos rrobave mbi kutinė e tij tė duhanit, gjeten njė gjysėm cigare, tė shuar nga xhelatėt para pushkatimit.
Pas dorėzimit tė Ukė Sadikut nga ana e hoxhė Mustafės sė Mleqanit, familja e tij u vendos nė njė shtėpi tė mbetur tė fshatit, pasiqė nė pasurinė e tyre qė moti ishte vendosur njė familje koloniste. Nga ndjekja dhe torturat e vazhdueshme tė pushtuesėve serbė “nė liri”, e gjithė familja e tij u detyrua tė shperngulej nė Prizren, Shqipėri e Amerikė.

firma.................................................................................................................................................................................
Firmė autoriale:
“Dy tė pashpirt, i treti pa krye".
"Sa mė shumė qė njoh njerėzit, aq mė tepėr i dua kafshėt".

avatar
Adem Berisha

Shteti : Rahovec-Republika e Kosovės
Postime : 517
Kyējet nė forum : 11391
Regjistruar mė : 30/05/2007
Profesioni : punėtor administrate

http://ademgjurgjeviku.shqipo.com ; http://ademgjurgjeviku.multi

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

TRIBUNĖT POPULLOR NUK VDESIN

Mesazh nga Adem Berisha prej Wed 03 Sep 2008, 15:44

UKĖ E SHABAN SADIKU



Ukė Sadiku u lind mė 1910. Ėshtė biri i Sadik Ramė Gurgjevikut nga Gjurgjeviku i Madh tė Llapushės, atij luftetari tė shquar tė maleve tė Kosovės.

Ai me vėlla Shabanin do tė rriten dhe do tė edukohen nė flaken e luftėrave ēlirimtare tė babait dhe gjurgjevikasėve tė tjerė. Nė vitin 1919, i ndjekur nga ushtria serbe, Sadik Rama me djal Uken qė ende nuk i kishte mbushur 10 vjet, shkuan pėr tė jetuar nė Shqipėri. Aso kohe ana e Ukė Sadikut digjej dhe masakrohej nga ushtria, xhandarmėria dhe vullnetarėt serbė. Uka me babė Sadikun u vendosen nė Shkoder, ku kishin blerė Shtėpi e ku strehoheshin gjatė dimėrit shumė luftetarė kosovarė. Nga Shkodra familja e Ukė Sadikut kaloi nė Durrės.

Nė vitin 1935 Ukė Sadiku emėrohet kryetar komune nė prefekturen e Krujės, ndėrsa mė vonė kreu detyra tė tjera nė vende tė ndryshme tė Shqipėrisė.

Pas pushtimit tė Kosovės nga Italia, Sadik Rama me familjen e tij (me te edhe Uka) u kėthyen nė Gjurgjevikun e lindjės. Uka emėrohet kryetar komune nėl Dollc tė Klinės. Emertimi pėr kryetar i njė biri tė luftetarit tė njohur nė kėto anė, kishte krijuar pakėnaqėsi te serbėt e malazezėt, tė cilėt kishin paguar dhe bėrė ēmos tek karabinierėt italianė qe ta largonin nga posti i kryetarit Ukė Sadikun. Mė 1941 nė Dollc shkuan karabinierėt italianė nga Klina pėr ta arrestuar Uken. Ai kerkoi nga ata qe tė ia japin vendimin me shkrim tė nenprefekturės sė Rahovecit pėr largimin dhe arrestimin e tij, pėrendryshe ai u tha se nuk do tė dorėzohej i gjallė. Ai me njerėzit e tij nė komunė rezistoj dhe u poėrlesh me ta. Me tė dalė nga zyra, nė te shtie mareshali italian dhe e plagosė nė dorė, por mbi italianet u versulen shokėt e tij si Shaqė Caku, Januz Zejnullahu, Musli Jakupi, Palush Marleku, Tafil Dushi e Smajl Hajdari. Nė mbrojtje tė Ukė Sadikut u vra Palush Marleku nga Klina. Smajl Hajdari e vret mareshalin italian dhe njė ushtar tjetėr ndėrsa njė e plagos. E ndodhur nė rrezik, ushtria italiane iku. Pas kėsaj ngjarjeje punėtorėt shqiptarė tė komunės shkuan nė shtėpitė e tyre, ndėrsa Ukė Sadiku dhe Smajl Hajdari kaluan nė teritorin e Mitrovicės (zonė pushtuese e gjermanėve).

Nė fillim tė vitit 1943 nė kullė tė Tahir Berishės nė Berishė, partizanėt e aradhės “Emin Duraku” u munduan ta bindin Ukė Sadikun si njeri me influencė nė kėto anė, qe ta kenė nė rradhėt e veta. Po kėso pėrpjekjesh kishte bėrė edhe Batalioni i Dytė i Rakoshit nė kullė tė Ukė Zenelit nė Gjurgjevik tė Vogel nė fund tė vitit 1944. Uka me njerėzit e tij nuk i besonte politikės serbe as bashkėpunimit me ta duke njohur mirė qėllimet ugurzeza tė saj ndaj Kosovės dhe shqiptarėve. Pas kapitullimit tė Italisė, ai kėthehet nė shtėpi dhe emėrohet nėnprefekt nė Rrethin e Rahovecit. Nė nėntor tė vitit 1944 Uka shihte ripushtimin jugosllav tė Kosovės pėr ēka bashkė me vėlla Shabanin, djalė Skenderin e disa shokė e tė afėrm, arratisen nė mal pėr tu bėrė rezistencė njėsive tė ushtrisė jugosllave.

Ukė Sadiku me shokė, aleat mė besnik kishte malet e Kosovės martire. Ai shpesh i pakėnaqur me ate qė kishte arritur pėr popullin thoshte : “Po e ha kot buken e popullit nė mal”. Me fillimin e luiftės sė Drenicės , Uka me njerėzit e tij ishte me pushkė nė dorė krah Shaban Palluzhės. Ate e gjejmė edhe nė Shtabin e Shabanit. Pas shuarjes sė liftės sė Drenicės, nėn mbikqyerjen e LNDSH-sė, e nė veēanti, tė Ymer Berishės, formohen ēeta tė armatosura nė kėto anė, tė udhėhequra nga Ukė Sadiku. Nė shtator tė vitit 1945 njėsia e Ukė Sadikut pėrleshet me ushtrinė jugosllave nė Ēeli tė Jellovfit. Nė kėtė kohė Ukė Sadiku ende nuk ishte kėthye nė ēetė nga kontakti qė kishte pasur me Muharrem Bajraktarin.

Janė kėta bijtė e kėtyre anėve, tė cilėt nėn organizaten “Besa kombtare” mbi tė gjitha vunė interesin kombtar dhe ēėshtjen e bashkimit tė tokave shqiptare.

Mė 25 mars 1945 Pashk Bibaj e bėnte me dije Ymer Berishen se nė shtator do tė bėhej njė mbledhje me karakter gjithėkombtar. Ymer Berisha nė kėtė trupė deleguese zgjodhi Ukė Sadikun. Kėta vendosen qe ta mbajnė njė mbledhje nė Kosovė dhe pikėrisht nė Doberbol tė Llapushės mė 4 e 5 gusht 1945. Nė kėtė mbledhje u formua organizata “Besa kombtare”.

Kjo organizatė nė krye tė udhėheqjės ushtarake e vuri Ukė Sadikun. Grupet e ushtrisė popullore mbanin lidhje tė shpeshta me Ukė Sadikun dhe grupin e tij. Edhe nė kongresin e IV tė LNDSH-sė nė Drenicė (1 maj 1946), kėto anė dergojnė pėrfaqsuesin e vetė Ukė Sadikun. (tashmė profesor Ymer Berisha ishte likujduar mė 11 prill 1946).

Nė dimėrin e viteve 1946/47 forcat ushtarake ndiqnin Ukė Sadikun me shokė. Qėndrimi nė mal i njėsive tona popullore ishte vėshtirėsuar. Tė lodhur nė gjirin e maleve dhe pėr shkak tė maltretimeve tė familjeve tė tyre, njė natė Ukė Sadiku, Qazim Bajraktari e Halil Sadrija u drejtuan pėr te Din Arifi nė Sferkė (do tė ishte me interes historik e kombtar sqarimi se kush ishte Din Arifi dhe Sokol Dini si dhe veprimtaria e tyre. Vėr. ime). Mė 17 shkurt 1947, nė Sferkė tė Gashit mbesin tė vrarė Qazim Bajraktari e Halil Sadrija derisa Ukė Sadiku shpėtoi i plagosur, por u dorėzua dhe u dėnua me vdekje nga gjyqi ushtarak nė Prishtinė nė verė tė vitit 1947. Me kėtė u ekzekutuan edhe Ajet Gerguri, Gjon Sereēi e Osman Bunjaku.

Pas dorėzimit tė Ukė Sadikut, familja e tij u vendos nė njė shtėpi tė mbetur tė fshatit, pasiqė nė pasurinė e tyre ishin vendosur familje koloniste. Nga ndjekjet dhe torturat e vazhdueshme

tė pushtuesėve serbė, e gjithė familja e Ukė Sadikut u detyrua tė shpėrngulej nė Prizren, nė Shqipėri dhe nė Amerikė.

Edhe i vėllai i Ukės, Shaban Sadiku, ishte luftetar i shquar i kėtyre anėve. Shaban Sadiku qe me kėthimin e gjyshit tė tij, Sadik Ramės, nga Shqipėria (1941), nuk iu nda vėllait, Ukė Sadikut dhje trimave tjerė tė kėsaj ane nė luftė pėr lirinė e Kosovės. Nė betejen qė u bė nė Ēelinė e Jellofcit, mė 12 shtator 1945, Shaban Sadiku po udhėhiqte ēeten e tė vėllait, Ukė Sadikut, pasiqė Ukė Sadiku kishte shkuar pėr tė rėnė nė kontakt me Muharrem Bajraktarin.

Nė kėtė perleshje Shabani mori plagė vdekjepuese por me fuqi mbinjerėzore arriti tė shkonte deri nė vendlindje, Gjurgjevik tė Madh, ku edhe vdiq nga plagėt e luftės.

HALIL SADRIA

(1912 – 1947)

Halil Sadrija u lind nė Gjurgjevik tė Madh tė Llapushės nė vitin 1912. Ishte njeri i fjalės, besės dhe pushkės. Halili ishte vazhdimisht nė ēeten e Ukė Sadikut e tė prof. Ymer Berishės.

Nė kohen kur u bė lufta nė Ēeli tė Jellofcit afėr Siqevės (12 shtator 1945) e ku u vranė shumica e luftėtarėve tė Ukė Sadikut, Halil Sadria bashkė me Uken ishin pėr rrugė nė kėthim e sipėr nga kontakti qė kishin pasur me Muharrem Bajraktarin e Llaushės.

Nga pėrleshja me forcat e OZN-ės, (korrik 1946), pasiqė ishte vra Ymer Berisha mė 11 priill 1946, Halili u kėthye pėrsėri nė ēeten e Ukė Sadikut nga e cila nuk u nda gjerė nė vdekje. Me rastin e vrasjės sė prof. Ymer Berishės, Halil Sadrija e merr nė krah ate pas plagosjes pėr ta strehuar dhe larguar nga sulmi.

Ishte pjesėmarrės aktiv nė Kuvendin e Doberdolit mė 4 e 5 gusht 1945. Pas shumė luftėrave qė bėri ky luftėtar nė ushtrinė tonė popullore pėr ēlirimin e Kosovės dhe bashkimin me Shqipėrinė, vėshtirė po kalonte dimėrin e vėsahtirė tė vitit 1946/47. Nė mal atė botė kishin mbetur Halil Sadria, Ukė Sadiku, Qazim Bajraktari i Astrazupit etj. Forcat ushtarake jugosllave vazhdimisht po i ndiqnin.

Tė lodhur nė gjirin e maleve, kėta tre luftėtarė, njė natė shkurti tė vitit 1947, u drejtuan tė strehoheshin nė fshatin Sferkė tė Gashit. Lėvizja e kėtyre luftėtarėve tė lirisė ishte hetuar pas spiunimit tė njė sherbtori tė armikut, prandaj ushtria e forcat tjera pushtuese sllave u kishin vėnė pritė. Aty mbeten tė vrarė trimat e luftės ēlirimtare Halil Sadria e Qazim Bajraktari i Astrazupit ndėrsa nė kėtė pusi kishte mbetur i plagosur Ukė Sadiku.

Hali Sadria bashkė me Qazim Bajraktarin u vranė mė 17 shkurt tė vitit 1947. Varrimi i tij dhe Qazim Bajraktarit u bė afėr fshatit nė njė varr kolektiv.

firma.................................................................................................................................................................................
Firmė autoriale:
“Dy tė pashpirt, i treti pa krye".
"Sa mė shumė qė njoh njerėzit, aq mė tepėr i dua kafshėt".

avatar
Adem Berisha

Shteti : Rahovec-Republika e Kosovės
Postime : 517
Kyējet nė forum : 11391
Regjistruar mė : 30/05/2007
Profesioni : punėtor administrate

http://ademgjurgjeviku.shqipo.com ; http://ademgjurgjeviku.multi

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: SADIK RAMĖ GJURGJEVIKU - FIGURĖ E PAVDEKSHME KOMBTARE

Mesazh nga Adem Berisha prej Wed 03 Sep 2008, 15:53

YMER BERISHA, INTELEKTUAL E PATRIOT I SHQUAR

Xhuvani : “Nė sytė e tu unė shoh
njė pjesė tė Shqipėrisė”.

Profesor Ymer Berisha u lind nė Gjurgjevik tė Madh mė 1912. Ishte bire i Shaban Ilazit, luftetar i shquar i kėtyre anėve. Aty nga viti m1922 nga ndjekjet dhe masakrat e mėdha serbe qė bėheshin nė kėto anė, sidomos pas kryengritjės sė Llapushės tė vitit 1919, Shabani sė bashku me Ymerin kaloi nė Shqipėri dhe u vendos nė Krumė. I ati hyri nė ēeten e Bajram Currit ndėrsa Ymeri ndiqte mėsimet nė shkollen fillore.
Pas vrasjės sė Bajram Currit mė 1925, si dhe pas shpartallimit tė ēetės sė tij, Shaban Ilazi me tė birin vendoset nė Fushė-Krujė, ku arriten tė blenin pak tokė dhe njė shtėpi. Nė kėto vite Shabanit iu baskuan edhe dy djemtė e tij, Binaku e Sahiti. Meqenėse Ymeri kishte pėrkujdesjen e tė atit dhe kusheririt tė tij, Sadik Ramės, qė poashtu nė kėtė kohė jetonte nė Fushė-Krujė, Ymeri kreu shkollen normale tė Elbasanit dhe mė 1932 diplomoi nė kėtė vater tė dijės. “Nė sytė e tu, i thoshte drejtori i shkollės Aleksander Xhuvani, unė shoh njė pjesė tė Shqipėrisė”.
Dhėmbjen dhe pėrbetimin pėr Shqipėrinė Ymer Berisha e kishte shprehė nė njė hartim, i cili ishte vlerėsuar si mė i miri nė shkollė. Pjesė tė kėtij hartimi tė Ymer Berishės u botuan edhe nė revisten e shkollės “Normalisti”, ku shkruante : “Nuk ėshtė diēka e madhe ta duash mikun, por duhet gjetur forcė qe tė mėsosh edhe nga armiku dhe njė ditė ta luftosh me atė armė qe nuk e pret”.

Ymerin e ēmonte edhe Gjergj Fishta

Ymer Bewrisha thoshte se patriotizmi ėshtė shenjtėri, Kosova vetėm shpirtėrisht ėshtė Shqipėri. “Kur tė gėzohet Tomorri, le tė gėzohet edhe Korabi e Sharri”, theksonte ky ideolog i madh. Drejtori Aleksander Xhuvani ia forconte shpresen duke i thėnė se brezat qė do tė vijnė tė gjitha tokat shqiptare Shqipėri do t’i bėjnė.
Pas diplomimit tė Berishės mė 1932, mėsuesėve tė rinj, derisa po e shetisnin Shqipėrinė pėr ta njohur mė shumė, iu bashkua edhe Gjergj Fishta. Ai kerkonte Ymer Berishen, pėr tė cilin kishte lexuar shkrime nė revisten “Normalisti”, i kishte dėgjuar edhe rrėfimet e profesorėve pėr zgjuarėsinė e tij. “Edhe kur nuk tė kam parė, tė kam parė”, i tha Gjergj Fishta Ymer Berishės dhe i kumtoi lajmin se i kishte siguruar njė bursė pėr tė shkuar nė Itali qe tė studjonte letėrsinė. Ymer Berisha e meritonte bursen. Gjergj Fishta e dinte se cilėt djem e vajza shqiptare duhet t’i dergonte jashtė Shqipėrisė pėr ta dashur nesėr edhe mė shumė ate.
Berisha i filloi studimet universitare nė Romė tė Italisė, ku kreu Akademinė ushtarake dhe u kėthye i diplomuar nė Fakultetin e Histori-Gjeografisė. Pas kėthimit nga Italia, Ymeri bėhet mėsimdhėnės nė disa fshatra tė rretheve tė Shqipėrisė.

Ideal kishte Kosoven e lirė

Duke parė zotėsinė e tij intelektuale dhe aftėsinė ushtarake, Abaz Kupi e ftoi profesor Ymer Berishen tė inkuadrohej si udhėheqės ushtarak nė Partinė e tij LEGALITETI por Berisha kishte tė tjera qėllime. Ai donte tė kalonte nė Kosovė dhe tė shfrytėzonte aftėsitė e tij ushtarake e patriotike kundėr formacioneve ushtarake sllave, qė po vrisnin dhe masakronin popullsinė e pafajshme tė Kosovės. Ai m ėsoi pėr masakrat e mėdha qė kishte bėrė Serbia nė vitet njėzet. Ishte informuar me hollėsi pėr kolonizimin e Kosovės dhe pėr ndjekjen e shqiptarėve nga trojet e tyre. Ai e kishte idol Hasan Prishtinen dhe e adhuronte trimėrinė e Azem Bejtės dhe tė atdhetarėve tė tjerė. Profesor Ymer Berisha mblidhte thesarin popullor dhe shėnonte objektet arkeologjike. Nė shkollat ku ai punoi, ēdo kund formoi muze shkollorė dhe shkruante pėr kulturen tonė ne tė perkohėshmet shqiptare.
Nė vitin 1939, pas okupimit tė Shqipėrisė nga Italia, prof. Ymer Berisha me axhė Sejdiun kaloi nė Kosovė. Nė vitin 1941 Ymeri bėhet mėsimdhėnės nė Normalen – Gjimnazin “Sami Frashėri” nė Prishtinė dhe me aktivitetin e tij patriotik, si nė shkollė ashtu edhe jashtė saj, nė masat popullore shtonte ndjenjen kombtare. Kėtė e ilustron edhe poezia e tij :
“Tė bashkohemi me Shqipėrinė
tue i mbrojtė kufijtė e atdheut
mu si bijtė e Skėnderbeut”.

Intelektuali e patrioti Ymer Berisha ideal tė tij e kishte Kosoven e lirė, bashkimin e shqiptarėve brenda kufijve etnikė dhe krijimin e njė shteti tė fortė shqiptar nė Ballkan.
Ēlirimin e Kosovės nga okupatori serb ai e shihte nėpėrmjet kryengritjės gjithėshqiptare, pėr tė cilen propagandonte nė Kosovė. Nė njė tubim mė 28 Nėntor 1944, nė Drenicė, pati deklaruar : “Nuk ka besim nė serbėt, prandaj duhet tė organizohemi dhe tė luftojmė deri nė bashkimin kombtar”. Nė kėto rrethana ai dyshonte nė realizimin e vendimeve tė Konferencės sė Bujanit. Me punen e tij tė palodhėshme pėr zgjėrimin e luftės, ai shtonte se suksesi i luftės nė Drenicė do tė varet nga zgjėrimi i saj ne tė gjitha anėt e Kosovės. Nė Drenicė, Llapushė etj, Ymeri sillte armė automatike me tė cilat luftuan trimat deri sa u shue rezistenca nė Drenicė.

Synimi pėr formimin e njė ushtrie etnike

Levizja kombtare shqiptare luften e vetė pėr bashkim kombtar e zhvilloi nė aspektin politik dhe ushtarak. Garniturės sė vjetėr kombtare tani i bashkoheshin kuadrot e raja tė arsimuara, tė colat bashkėrisht do tė angazhoheshin pėr ēlirimin e tokave qė mbeten jashtė shtetit amė. Nė vjeshten e vitit 1943 u bė njė organizim mė i madh politik e ushtarak. Ai qė i printe kėtijh organizimi ishte Ymer Berisha. Ai shtoi edhe mė shumė numrin e bashkėpunėtorėve dhe tė veprimtarėve aktivė, siē ishin Luan Gashi, Hajdar Planeja, prof. Gjon Sereēi, Adem Gllavica, juristi Liman Staneci, Ilaz Broja, Ibrahim Lutfiu, Ukė Sadiku, Ajet Gerguri (agronom), Ejup Binaku (punėtor i arėsimit) etj. Tani ishte krijuar njė rrjet i gjėrė i lėvizjės kombtare nė Kosovė. Lidhjet me Prizrenin nga ana e Ymer Berishės i mbanin Sadik Zeneli nga Abria, Ukė Sadiku nga Gjurgjeviku dhe Alush Smajli nga Llazica.
Nė fund tė vitit 1943 dhe gjatė vitit 1944 nga Normalja “Sami Frashėri” e Prishtinės u larguan njė varg profesorėsh nė mesin e tė cilėve edhe prof. Ymer Berisha. Me largimin e tyre pushteti dukshėm goditi kėtė vater tė arsimit shqiptar.
Kur Lidhja e dytė e Prizrenit kishte formuar Komitetin e Rinisė nacionaliste pėr mbrojtjen e Kosovės nė kufijtė etnikė, nė krye tė saj ishte prof. Ymer Berisha.
Nė tetor tė vitit 1944, para se tė merrte pjesė nė kuvendin e Skėnderajt, Ymer Berisha me dhjetė nxėnės tė kėsaj shkolle doli nė Drenicė dhe u vendos nė kullė tė nipave tl tij , Avdi dhe Milazim Durakut nė Abri. Aty Ymeri mbajti njė tubim me qėllim tė mobilizimit masiv qė “ta zhgjidhim fatin tonė jashtė dogmatizmave e mashtrimeve komuniste”. Ai shihte rrezikun e mbetjės sė Kosovės nėn sllavėt, pėr ēka edhe propagandonte formimin e ushtrisė dhe tė shtetit etnik ne tė gjitha trojet shqiptare. Nė kėtė tubim u formua organizata patriotike “Besa Shqiptare”. Kėtu u shtrua edhe ēėshtja e zgjėrimit tė organizatės sė rinisė nė kėtė fshat dhe nė tėrė Drenicen.
Nė kėtė drejtim kontribut tė madh dha patrioti Sadik Zeneli, kryetar komune nė Abri. Prej kėtu prof. Ymer Berisha me dhjetė nxėnėsit e tij pėr tri ditė rresht bėjnė regjistrimin e rinisė nė fshatrat e nėnprefekturės sė Skėnderajt. Nga Skėnderaj ata kalojnė nė Gllogoc, ku bien nė kontakt me Bajram Bajraktarin, Isuf Gradicen e me tė tjerė.
Pasi bėri regjistrimin e rinisė nė Gllogoc, prof. Ymer Berisha atė natė e kaloi te Bajram Bajraktari, pėr tė kaluar tė nesermen me grupin e tij nė Polluzhė te Shaban Polluzha, duke kryer kėshtu misionin e vetė tė propagandės dhe regjistrimin e fshatrave tė kėtyre anėve.
Nga Polluzha, Ymer Berisha dhe Shaban Polluzha shkuan nė Llaushė te Bajram Bajraktari, ku kryen tė njejtin mision dhe qėndruan aty atė natė. Tė nesermen Ymer Berisha me grupin e rinisė shkollore patriotike qė kishte me vete, merr pjesė nė kuvendin e Skenderajt, qė u bė mė 28 tetor 1944.
Prof. Ymer Berisha bisedonte gjatė pėr fatin e Kosovės, sidomos me Shaban Polluzhen. Intelektualet nuk ishin vegla qorre nė duart e pushtuesėve nazistė, siē disa mundoheshin ti paraqisnin. Ata shihnin se Gjermania naziste numronte ditėt e fundit. Gjermanėt ishin largė nga vendi i ynė. Ata as qė kishin veprime pėr Shqipėrinė e cunguar. Heret a vonė do tė largoheshin e shqiptarėve dhe Shqipėrisė, sidomos Kosovės, rreziku i kėrcnohej nga sllavėt. Kundėr tyre duhej pėrgatitur pėr mbrojtje me luftė pėr tė ruajtur kufijt e Shqipėrisė etnike, - kjo ishte motoja e intelektualėve demokratė. Mirėpo, pėrēarja qė dominonte ndėrmjet anėtarėve tė PK-sė dhe intelektualėve demokratė shqiptarė ishte e madhe. Veprimtaria mashtruese “vėllazėrore internacionaliste” e PKJ-sė dhe PKSH-sė nė Llapushė si edhe nė tėrė Kosoven, qe nė fillim u kundershtua nga Ymer Berisha, Ukė e Shaban Sadiku, Alush Smajli etj., pra u kundėrshtua “vėllazėrimi intzernacionalist” qėnga pushtimi italian tė kėtyre anėve. Kjo ndikoi mqė lėvizjen kombtare ta marrin mbi supe Bedri Pejani, Ymer Berisha, Gjon Sereqi, Halim Spahiu, Marie Shllaku, Selman Riza etj. tė cilėt pas thyerjes sė luftės nė Drenicė (janar-shkurt 1945), formojnė Komitetin Ncional Demokratik Shqiptar (KNDSH) me seli nė Prizren. Puna e kėtij komiteti bėhej me instrukcionet e Ymer Berishės i cili ishte edhe udhėheqės e strateg i luftės guerile. Nė kuader tė kėtij komiteti, pos Ymer Berishės, ishin edhe Kajtaz Ramadani pėr komitetin e Rahovecit, Kadri Minushi, Bardhec Doda etj.

LUFTA KUNDĖR RIPUSHTIMIT

Tashmė nė mbikqyerjen e KNDSH-sė e nė veēanti tė Ymer Berishės, formohen ēeta tė
Armatosura tė KNDSH-sė, tė udhėhequra nga Ukė Sadiku, Ndue Perlleshi, Malė Bashota, Feriz Boja e Alush Smajli, qė ishin deshmuar qysh nė luften e Drenicės kundėr partizanėve serbo-malazez dhe sherbtorėve tė tyre.
Nė kėtė kohė Drenica, si e tėrė Kosova, digjej nė flakė. Ishte shuar lufta e Drenicės. Ishin vrarė Shaban Polluzha e Mehmet Gradica e sa e sa tė tjerė. Qindra luftetarė tė rezistencės ishin masakruar.Rrethanat e reja u bėnė sprovė e qėndrimeve dhe rrugėve tė reja pėr zgjidhjen e ēėshtjės shqiptare, u shtrua nevoja pėr vazhdimin e Lėvizjės. Kjo lėvizje kishte shtrirė degėt e veta kudo nė Kosovė dhe ndėr udhėheqėsit e saj ishte dhe mbeti Ymer Berisha. Ai shtrinte veprimtarinė e luftės pėr ēlirim kombtar, duke mbajtur kontakte tė vazhdueshme me autoritete tė njohura brenda dhe jashtė Kosovės.
Shpesh ai luftėtarėve dhe masės iu fliste pėr pushkatimet masive tė ushtrisė jugosllave, pėr shfarosjet izike tė shqiptarėve, pėr nevojen e organizimit mė tė mirė politik e ushtarak, pėr lidhjet me boten e jashtme et. Fryma liridashėse gjallėronte edhe mtej. Kosova ishte pushtuar, por nuk nėnshtrohej. Grupet e lėvizjės kombtare popullin e paten krah tė ortė. Ai iu ofroi ushqim e veshmbathje, i strehoi e i njoftoi pėr lėvizjet e armikut.
Pas shuarjes sė luftės nė Drenicė, ata qė vazhduan rezistencen nė kėto anė kaluan nė ilegalitet. Lufta kryengritėse nuk u shua, me gjithė aksionet kriminale tė OZN-ės dhe gjithė masave tė egra e terrorit qė zbatoi i ashtuquajturi pushtet “popullor” nė Kosovė.
Si vazhdim i luftės ēlirimtare tė Kosovės dhe qėndresės ndaj terrorit serb, ėshtė edhe lufta nė Qeli tė Jellofcit. Disa ditė para luftės nė Qeli tė Jellofcit, nė fshatin Pllaēicė e nė vendin e quajtur “Thanat e Pllaēicės”, u mbajt njė tubim. Tubimin e kryesonte Ymer Berisha e Marie Shllaku. Aty ishin edhe Ukė Sadiku, Shaban Sadiku, Alush Smajli, Mehmet Aga i Rashkocit, Qazim Bajraktari, Sadik Lutani, eriz Boja, Halil Sadrija etj. Kėtu u mor qėndrim qė kudo qė ndodhen njėsitė e ushtrisė tonė popullore ta ndezin luften kunder pushtuesėve serbė dhe njėsive tė tyre.

firma.................................................................................................................................................................................
Firmė autoriale:
“Dy tė pashpirt, i treti pa krye".
"Sa mė shumė qė njoh njerėzit, aq mė tepėr i dua kafshėt".

avatar
Adem Berisha

Shteti : Rahovec-Republika e Kosovės
Postime : 517
Kyējet nė forum : 11391
Regjistruar mė : 30/05/2007
Profesioni : punėtor administrate

http://ademgjurgjeviku.shqipo.com ; http://ademgjurgjeviku.multi

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: SADIK RAMĖ GJURGJEVIKU - FIGURĖ E PAVDEKSHME KOMBTARE

Mesazh nga Adem Berisha prej Wed 03 Sep 2008, 15:56

Roli nė organizaten “Besa kombtare”

Qėndresa nė malet tona pėr liri nuk ndalej. Pėrsėri terror nė “liri” e Kosova vuri pėrsėri nė ballė tė luftės bijtė e vetė mė tė mirė si Ymer Berishen etj. Janė kėta bijtė e kėtyre anėve tė bashkuar nė organizaten “Besa kombtare”, tė cilėt mbi tė gjitha kishin vėnė interat kombtare dhe ēėshtjen e bashkimit tė tokave shqiptare, sepse ende pa pėrfunduar lufta dhe gjendja e jashtėzakonshme e kuptuan se ēėshtja ideologjike dhe ajo kombtare me rastin e Kosovės ishi nė pajtueshmėri tė plotė.
Proesor Ymer Berisha po bėhej gjithėnjė e mė aktiv nė LNDSH-nė jo vetėm pėr Kosoven, por edhe pėr Shqipėri, sidomos nė Shqipėrinė veriore. Veprimet e Lėvizjės Kombtare tė Shqipėrisė veriore, kishin vendosur tė mbajnė mbledhje nė Malėsi tė Gjakovės, ne tė cilen duhej tė ishte i pranishėm edhe prof. Ymer Berisha. Mė 25 mars tė vitit 1945 Pashk Bibaj do t’i shkruante njė letėr Ymer Berishės, ne tė cilen i sygjeronte qe tė organizojė aksione tė pėrbashkėta nė Shqipėri e nė Kosovė, duke i treguar se kishte bėrė lidhje me pėrendimin.
Poashtu Ymeri njoftohej se nė shtator do tė mbahej njė mbledhje me karakter gjithėkombtar. Nė kėtė mėnyrė ai vihej nė dijeni nė mėnyrė qe tė pregatiste trupin delegues nga Kosova. Me qėndrimin e Ymer Berishės dhe tė Pashk Bibės u njoftua edhe Ukė Sadiku, qė tashmė bashkė me Ymer Berishen u caktuan pėrfaqėsues tė mbledhjės nė Mirditė.
Kėta vendosen qė, poashtu tė organizonin njė mbledhje nė Kosovė, nė Dobėrdol tė Llapushės, mė 4 e 5 gusht tė viti 1945.
Nė Konferencen e “Besės Kombtare” moren pjesė 158 anėtarė nga 19 grupe tė LNDSH-sė, nga shumė rajone tė Kosovės, qė u njoftuan nga Ymer Berisha pėr mbajtjen e kėsaj mbledhjeje. Kuvendin e udhėhoqen Ymer Berisha, Ukė Sadiku e Marie Shllkau. Pas punės dyditėshe tė grupit tė LNDSH-sė, formohet organizata “Besa kopmbtare” dhe Kryesia e saj prej 12 anėtarėsh. Nė krye tė udhėheqjės politike emėrohet Ymer Berisha, tė asaj ushtarake gjurgjevikasi Ukė Sadiku. Kėta pėrbėnin shtabin e ngushtė, kurse udhėheqėsit e rajoneve i formonin komitetet e retheve.
Edhe lidhjet ndėrmjet LNDSH-sė dhe botės demokratike pėrendimore nė kėtė kohė bėhen mė tė shpeshta. Mė 22 tetor tė vitit 1945 Kėshilli i Dymbėdhjetės i “Besės Kombtare i shkruante gjeneralit anglez Hadson nė Tiranė njė letėr e cila ėshtė e nėnshkruar nga kryetari pėr organizim dhe i Kėshillit tė Ushtrisė Popullore, Ymer Berisha. Nėnshkruesit e tjerė tė kėsaj letre ishin : Mulla Idriz Broja, Hysen Bajraktari, Ndue Pėrlleshi, Feriz Boja, Nderc Lleshi, Mehmet Aga, Sokol Dina, Shaqir Gaco, Zeqir Lutani, Bardhec Rogani, Jetulla Rezalla dhe Zef Doda. Ymer Berisha nė letėr njoftonte se 4.000 ushtarė shqiptarė janė tė gatshėm pėr luftė, tė cilėt presin ndihmė pėr armė nga pėrendimi pėr ta filluar luften, mėshkuj e femėra, pleq e tė rinj, pėr tė ndalur terrorin partizanė dhe ripushtimin sllav.

Forcimi i liodhjeve

Lufta pėr vendosjen e pushtetit komunist ishte e rrept dhe aji i kushtoi shumė shtrenjtė popullit tonė. Megjithate, grupet e ushtrisė popullore mbanin lidhje tė shpeshta, tė cilat shprehnin gatishmėri tė tuboheshin kur ta kerkonte nevoja. Grupet e Ymer Berishės, Alush Smajlit, Ukė Sadikut, Ndue Perlleshsit etj, ishin nė lidhje tė pėrherėshme me grupet tjera tė Kosovės.
Mulla Ilaz Breoja mbante lidhje tė fshehta me prof. Ymer Berishen, prandaj nė gusht tė vitit 1945 ky iu bashkua grupit qė vepronte pėrgjatė kufirit Drenicė – Anadrin – Rahovec. Broja derisa u likujdua ishte kėshilltar besnik i lėvizjės “Besa shqiptare”. Likujdimi i njerzėve tė tė Lėvizjės kombtare bėhej ēdo ditė e natė. Nė shkurt tė vitit 1946 nga OZN-a u kapen Ilaz Broja e Ahmet Bobaj dhe u pushkatuan nė agun e 10 shkurtit tė vitit 1946., nė Zllakuqan tė Klinės. Ndėrsa djali i Ilaz Brojės, Ibrahim Spahiu, i porositur nga Ymer Berisha nė Skėnderaj, Llaushė, Klinė dhe fshatra pėr rreth, shpėrndau 700-800 afishe tė Lėvizjės Kombtare. Berisha, duke studjuar rrrethanat e krijuara, duke iu besuar misionarėve tė ffuqive tė jashtme, posaēėrisht Anglisė, nė kuader tė organizatės ushtarako-politike “Besa Kombtare”, pregatiste njė stėrvitje tė mrekullueshme me grupin pėr likujdimin e njerzėve tė pushtuesit. Vrasja e prijatarėve tė lėvizjės bėri tė domosdoshme vrasjen e njerzėve tė OZN-ės dhe sherbėtorėve tė tyre. Me urdhėr tė Ymer Berishės vritet njė vezhgues i OZN-ės nė Istog dhe disa tė tjerė. Nė LNDSH ishin inkuadruar edhe njė numer njerėzish qė bashkėpunonin me kom itetet e komunės sė Klinės dhe prijėsin e tyre Ymer Berisha.
Nė mbarim tė vitit 1945 Ymer Berisha e thėrret njė tubim nė malet e Garaēevės. Nė kėtė tubim marrin pjesė Ukė Sadiku, Qazim Bajraktari, Ndue Pėrlleshi, Alush Smajli, Halil Sadrija e tė tjerė. Kėtu u shtrua nevoja e bashkėpunimit dhe lidhjeve me anė tė tjera tė Kosovės e tė Shqipėrisė. Nė anen e Suharekės bashkėpunohej me Qazim Bajraktarin, Luan Gashin e tj. Ndėrsa nė anen e Prizrenit, Qazim Bajraktari u lidh me Ali Rizen, Hysen Kabashin, e Njazi Alishanin. Me anen e Gjakovės lidhjet i mbanin Ymer Berisha dhe Ukė Sadiku nėpėrmjet Demė Ali Pozharit, Mehmet Agė Rashkocitdhe Ejup Binakut, ndėrsa me Rugoven u lidhen nėpėrmjet Zhukė Haxhisė, me Istogun nėpėrmjet Feriz Bojės dhe Adem Shalės. Nė Drenicė bashkėpunohej me Rexhep Xhelin dhe Sadik Lutanin. Me Plavė e Guci, lidhjet mbaheshin nėpėrmjet Demė Ali Pozharit ndėlrsa me Tutin, Rozhajė, Pazar e Sanxhak, lidhjet mbahen nėpėrmjet Feriz Bojės dhe Adem Shalės. Me Vuēiternė, Shalė e Llap, nėpėrmjet Ahmet Selacit.

I rrezikshėm pėr pushtetin jugosllav

Ymer Berisha, si udhėheqės i komitetit “Besa Kombtare”, zhvillonte njė aktivitet tė dendur, kishte njė rrejet tė zhvilluar lidhjesh si brenda ashtu edhe jashtė si me Pash e Kolė Biben, Muharrem Bajraktarin, Ahmet Selacin e me tė gjitha komitetet e Kosovės si dhe me gjeneralin Hadson, shef i misionit anglez nė Tiranė. Pėr arsye tė aktivitetit tė tij politik, Ymer Berisha u bė i rrezikshėm pėr pushtetin jugosllav, prandaj OZN-a u angazhua pėr likujdimin e tij. Nė pranverė tė vitit 1946, Berisha shkoi nė njė kongre nė Malėsi tė Gjakovės (Shqipėr), i cili duke u kėthyer nė Kosovė, nė fshatin Hereq, pėrtej Drinit e nė afėrsi tė Gjakovės, hasi nė priten e forcave serbe e tė OZN-ės, ku bėhet njė pėrleshje mes tyre dhe Ymer Berishė me shokė. Njė pushkė nga dora armike e kishte goditur nė kokė pėr vdekje prof. Ymer Berishen. Shokėt e luftės e tė idealit e tėrhoqen deri nė njė vendstrehim. Pasi ia moren dokumetacionin dhe armet, ata ishin larguar Ky material ishte fshehur nėn dhe, pranė njė lisi, pėr tė cilen gjė dinte vetėm Ukė Sadiku me dy shokėt e tij, Halil Sadrinė e Nezir Balinė. Vrasja e kėtij strategu e prijėsi tė luftės ēlirimtare tė Kosovės u bė mė 11 prill tė vitit 1946.

Shokėt vazhdojnė luften

Luftėtarėt e Ymer Berishės kishin bėrė luftė pas lufte ndėr tė cilat ėshtė rezistenca e Malė Bashotės, Feriz Bojės e Mustafė Ibishit nė malet e Llapēevės, nė mars tė vitit 1946 si dhe
lufta e Alush Smajlit me tė vėllanė Muratin e Ajet Krajkun, derisa vriten me flamur nė dorė mė 1 prill tė vitit 1946.
Nė shkurt tė vitit 1947, pason qėndresa dhe vrasja e Qazim Bajraktarit e Halil Sadrisė nė Sferkė tė Gashit ku u plagos edhe Ukė Sadiku. Poashtu, vazhdon lufta e ēetės sė Ndue Pėrlleshit e cila pėrleshet rreptė me forcat serbe nė Bokshiq tė Klinės mė 8 shkurt tė vitit 1948, duke lėnė shumė tė vrarė nga ana e armikut, por aty Ndue Pėrlleshit i vriten edhe shokėt e luftės. Ndou i plagosur ēau rrethimin e pas shėrimit tė plagėve kaloi nė Shqipėri. Gjatė ndjekjės sė luftėtarėve tė Ymer Berishės pasuan sa e sa vrasje, burgosje e maltretime. U bėnė edhe sa e sa tė aashtuquajtura procese gjyqėsore.
U bėnė edhe sa e sa pushkatime e burgosje, djegėje tė shtėpive, plaēkitje dhe konfiskime etė pasurisė sė luftėtarėve tė Ymer Berishės dhe tė patriotėve tė tjerė tė Kosovės. OZN-a zhduku e buirgosi sa e sa njerėz. Organizohen aksione tė ēmendura pėr mbledhjen e tė ashtuquajtura “tepricave”, armėve e tj, aksione kėto tė terrorit, qė po zhvilloheshin nė vazhdimėsi.
Pushteti “popullor” vrau edhe shokėt e vetė tė luftės, partizanėt shqiptarė, tė cilėt kishin luftuar tė bindur nė ēlirimin e Kosovės dhe tė mashtruar nga propaganda komuniste e PKJ-sė dhe nPKSH-sė. U pushkatuan dhe u vranė : Rifat Berisha, Mustafė Rahoveci, Kajtaz Ramadani e sa e sa tė tjerė. Kėta u burgosen dhe ekzekutuan kur kundėrshtuan pushtimin e sėrishėm tė Kosovės.
Pra, qėllimi kryesor i lėvizjės patriotike tė Ymer Berishė dhe anės sė tij, si kudo nė Kosovė, ka qenė dhe mbetet ēlirimi i Kosovės, mbrojtja e Shqipėrisė dhe bashkimi i atdheut e gjithė kombit. Kjo lėvizje nė Kosovė kurr nuk e humbi shpresen as nė forcat e veta e as nė pėrkrahjen e mėmėdheut.
Lufta pėr ta mbrojtur veten dhe pėr ta fituar lirinė nuk u ndal as mė 1968 dhe 1981 – 1998 dhe as mė 1989 – 1999. Vite dhe dekada tė tėra nė luftė pėr liri.
Ishin kėto vrasje nė vazhdimėsi tė njė populli liridashės, qė i shoqėronte i njejti barbarizėm, por edhe qėndresa e papėrkulur qė na la Ymer Berisha me shokė e qė mbeti frymėzim i lėvizjės gjithėkombtare.
Nė shenjė rrespekti dhe nderimi pėr profesorin dhe patriotin tonė Ymer Berisha, shkolla fillore nė Siēevė tė Klinės u pagzua me emėrin “Ymer Berisha”. Kėshtu siqevasit nė shkollė sollen amanetin e dijetarit dhe tė luftėtarit i cili diti tė bashkojė penen dhe pushken pėr lirin e popullit dhe atdheut, Ymer Berisha.

Nga histori duhet mėsuar gjithėnjė. Koha e Ymer Berishės po na pėrcjellė edhe sot.

firma.................................................................................................................................................................................
Firmė autoriale:
“Dy tė pashpirt, i treti pa krye".
"Sa mė shumė qė njoh njerėzit, aq mė tepėr i dua kafshėt".

avatar
Adem Berisha

Shteti : Rahovec-Republika e Kosovės
Postime : 517
Kyējet nė forum : 11391
Regjistruar mė : 30/05/2007
Profesioni : punėtor administrate

http://ademgjurgjeviku.shqipo.com ; http://ademgjurgjeviku.multi

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: SADIK RAMĖ GJURGJEVIKU - FIGURĖ E PAVDEKSHME KOMBTARE

Mesazh nga Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi