» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

1 Pėrdorues nė Linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 1 vizitor :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Enciklopedi Gjermane 1844-1872 – Territoret e banuara me shqiptarė 91400 km²

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Enciklopedi Gjermane 1844-1872 – Territoret e banuara me shqiptarė 91400 km²

Mesazh nga Naki prej Sun 01 Feb 2015, 15:12

Ekskluzive nga Ramiz Selimi
Shkrimet nė ketė Enciklopedi janė pėrfshirė nga viti 1844- 1872. Historianėt e kohės si Cyprien Robert, Josef Müller, Hahn dhe Bopp, kanė vizituar personalisht vendet shqiptare duke marr informacione nga dora e parė, gjithashtu ata janė shėrbye me material nga historia italiane dhe asaj turke tė kohės. Ky leksikon tregon qartė, se si Evropa i shikonte shqiptarėt nga kėndi i saj i vėshtrimit. Ėshtė mirė qė opinioni ynė tė informohet se si popujt tjerė na kanė mėsuar ne nė Histori.
Qė nga kjo kohė kur ėshtė shtyp ky libėr, populli shqiptarė ėshtė ballafaquar me shumė luftėra, me shumė sfida, me shumė probleme jetėsore qė kanė ndikuar drejtpėrdrejt nė lėvizje tė popullsisė shqiptare. 91400 km² ishte sipėrfaqja ku jetonin shqiptarėt, nė ketė enciklopedi pėrshkruhen shumė mirė kufijtė shqiptar, malet, lumenjtė,liqenet, qytetet, detet si dhe Gjiri i Artės. Edhe pėr nga numri i banorėve konsiderohej si vend me rėndėsi, pasi mendohej se ishte diēka mė i madh apo i barabartė me fqinjėt.
Imazhi i dytė pėr shqiptarėt nė ketė libėr ėshtė banimi i tyre nė njė banesė tė vogėl prej guri, nė shumicėn e rasteve me dy dhoma. Bie nė sy mikpritja e ngrohtė shqiptare, ku para kėtyre shtėpive qėndronin dy burra njė grua dhe njė fėmijė. Burrat kishin tė veshur me shajakė e kėmishė tė bardhė, me jelekė tė zi pėrmbi si dhe me plisin/kėsulėn e bardhė qė mbanin mbi krye. Pastaj bie nė sy organizimi i mirė sportiv dhe social, si ēdo fshat kishte fushėn sportive. ku zhvillonin aktivitete sportive tė dielave, si dhe vendin qendror ku bėheshin korrje shirjet.
Kėta historian shpjegojnė rrugėtimet e vėshtira pėr shkak tė terrenit, mungesės sė pėrgatitjes sė nevojshme profesionale, duke u marrė shumica e popullsisė vetėm me bujqėsi dhe blegtori, e pak nga ta edhe me tregti. “Qafat, nėpėr tė cilat rrjedhin ujėrat, kanė faqe shkėmbore tė thepisura. Kullotat janė mesatare dhe shumė tė varfra. Jeta e banorėve ėshtė e vetmuar, nė kushtet e njė banditizmi tė madh.”
Kur vjen puna te veshjet, shkruhet pėr veshjen e grave nga fiset malėsore” Ata vėrejnė se kėsula ėshtė njė element qė e gjen si nė viset e Gegėrisė dhe nė ato tė Toskėrisė; fustanellėn e shqiptarėve toskė e cilėson “tė zakonshme”; ndėrsa zakoni i malėsorėve pėr tė mbajtur thesin mbi shpinė, i kujton ēantėn e shpinės sė banorėve tė alpeve.
Ata shkruajnė edhe pėr besimin i cili ishte i lidhur me ndarjen fetare, shqiptarėt prezantohen si popull qė kanė njė tolerancė dhe mirėkuptim fetar. Shqipėria mė veriore, si Kosova e sotme dhe sanxhaku ishin tė pastėr etnikisht e tė ndarė nė vija etnike dhe i pėrkisnin besimit katolik-romakė. Pikėrisht nė ketė shekull kishte filluar konvertimi i popullit shqiptarė verior nė myslimanė. Shqipėria e mesme ishte e angazhuar pėr fenė katolike greke, ndėrsa Shqipėria nė jug ishte kryesisht popullsi e banuar nga besimi myslimanė.
Nė tė kundėrtėn nė jug, megjithatė, shqiptarėt dhe grekėt ishin shpesh tė pėrzier dhe gjuhėt e dy popujve shpesh dėgjoheshin si alternativa, ata pėrdornin gjuhėn e njeri-tjetrit. Nė bregun e detit pothuaj tė gjithė njerėzit flisnin greqisht pėrveē gjuhės sė tyre amtare. Vetėm nė shtėpi, nė familje, gjuha shqiptare ishte ende nė pėrdorim edhe pse sundonte Ali Pashė Tepelena.
Por, ata thonė se mbi tė gjitha, Greqia ishte i mbipopulluar me shqiptarė dhe ata e formonin shumicėn e popullsisė nė Böotia, Atikės, Megara dhe Argolis. Ishujt Hydra Spezza dhe Salamis ishin tė banuar vetėm me shqiptarė, gjithashtu edhe ana jugore e Euböa dhe pjesa veriore e Andros ėshtė ekskluzivisht e banuar me shqiptarė.
Nga kėndi ynė i vėshtrimit, apo tė asaj qė kemi mėsuar ne, kėtu ka fjali qė nuk na pėlqejnė ose duken qė nuk janė nga ana e kėtyre historianėve. P.sh fjalia:” ata tregojnė njė shkallė tė konsiderueshme tė pėrbuzjes pėr gratė e tyre, qė nė tė vėrtetė i trajtojnė njė klasė mė ulėt se burrat”, ose tjetra fjali:” Shqiptarėt nė pėrgjithėsi janė njerėz tė moderuar nė biseda dhe kursyes tė mirė, por ne kemi vėrtetuar se ata janė shumė dembel dhe injorant, me mungesė diturie”! Njė fjali tjetėr qė kuptohet keq nė perėndim ėshtė kjo:” Vjedhjet nė vendet publike nuk i konsiderojnė si njė turp, por vjedhjet sekrete i konsiderojnė tė turpshme dhe tė dėnueshme”!
Perkthimi
”Enciklopedi e vitit 1874 Shqipėria”
Shqipėria (shqip Skiperi, turqisht Arnaut), me njė gjatėsi 450 km dhe gjerėsi-
90-135 km. Vend bregdetarė qė shtrihet pėrgjatė deteve Adriatik dhe Jon, ka njė sipėrfaqe prej rreth 91.400 km ² dhe rreth 2,350,000 banorė-
Kufijtė e saj tė cilat janė dhėnė, janė pak a shumė nė pėrputhje me dokumentet e kohės, Shqipėria kufizohet:
• nė veri me Mal tė Zi, Bosnjė dhe Serbi,
• nė lindje me Bullgarin e lartė, me Maqedoninė, me Thesalinė,
• nė jug me Greqinė dhe tė Gjiri i Artės
• nė perėndim me detin Jon dhe detin Adriatikut.
Shqipėria ėshtė njė vend me plot male dhe shkėmbinj, pra nga kėtu e ka edhe emrin “Skiperi” (vendi i shkėmbinjve). Tė gjitha malet janė tė egra, tė pjerrėta, me plotė lugina dhe kanione tė thella. Nė veri nė kufirin e Malit tė Zi qėndron mali i Komanit, nė verilindje tė vendit gjenden malet e Sharrit, nė jug-perėndim tė Liqenit tė Ohrit shtrihen malet e Tomorit, nė juglindje janė malet e Gramozit dhe prej kėtu vijnė malet nyje tė Meqovės (Zygos), pastaj malet e sipėrme tė Aspropotamotal. nė jug vargmalet lindore tė Pindit dhe vargmalet perėndimore tė maleve Tsumerka, tė cila shtrihen deri tė Gjiri i Artės. Shumė prej vargmaleve pėrfundojnė nė drejtim tė detit nė cepa tė pjerrtė, p.sh. kepi Linguetta, kepi Laghi, kepi Pali, Rodoni.
Shqipėria ėshtė e pasur me uji. Por vetėm disa lumenj kanė gjatėsi mbi 150 km, me pėrjashtim tė lumit Drin qė derdhet nė Liqenin e Ohrit, tė gjithė lumenjtė tjerė janė lumenj bregdetarė. Tė lundrueshėm janė vetėm Drini, Vjosa, Shkumbini dhe Buna, por vetėm pėr pak kilometra. Nga liqenet qė duhet pėrmendur janė nė veriperėndim Liqeni i Shkodrės (Skutari), 550 km². Nė qendėr liqeni i Ohrit dhe nė jug liqeni i Janinės. Bregdeti posedon shumė Porte dhe disa Gjinj tė mėdhenj, pėr shembull: Gjiri i Artės, i Vlorės, i Durrėsit dhe ai i Drinit, kurse nė jug bregdeti ėshtė i pjerrėt tė Cape Linguetta, nė veri ėshtė rrafshinė dhe me i cekėt deri nė grykėn e Drinit.
Klima ėshtė shumė e ndryshme, nė kodra e lartėsi e egėr dhe ftohtė, nė lugina me e butė dhe e bukur, shpesh e nxehtė me klimė afrikane. Prandaj, edhe nė prodhimin bujqėsor ka diversitetin mė tė madh. Pėrderisa nė pjesėn e prapme tė maleve toka jep drithėrat, edhe luginat tė dhurojnė frytet e lėngshme tė Jugut, madje edhe pemė palme tropikale rriten nė vende tė mbrojtura, me diell nė ajėr tė hapur.
Popullsia ėshtė e pėrhapur mbi kodrat dhe luginat. Shumė nga qytetet dhe kėshtjellat e panumėrta shtrihen mbi majat e maleve. Forma e jetesės janė,si nė kohėrat e kapitenit Klephten, me vetėdije tė njėjtė, si dikur tė baronėve gjermanė grabitės. Banorė janė (rreth 3.200.000) nė rrėnjėn e popullit shqiptar kryesisht (Arnaut Turke) ose Skipetar (njerėz mali), siē e quajnė ata veten e tyre. Ky ėshtė njė popull i lashtė, i cili ka mbijetuar dy mijė vjet nė mes stuhive dhe luftėrave tė shumta nė rezidencat e tij duke u numėruar tė familjet e kombeve tė madha, qė nga koha e Aleksandėrit tė Madh identifikohen me pasardhės tė Ilirėve, por referuar mė parė nė mėnyrė tė pasigurt janė identifikuar si pasardhės tė trakėve.
Nė gjysmėn veriore tė vendit, popullsia shqiptare ėshtė pothuajse etnikisht e pastėr, e papėrzier me kombet sllave, boshnjakėt dhe malazezėt, njė ndarje e ashpėr etnike. Nė tė kundėrtėn nė jug, megjithatė, shqiptarėt dhe grekėt janė shpesh tė pėrzier dhe gjuhėt e dy popujve shpesh dėgjohen si alternativa, ata pėrdorin gjuhėn e njeri-tjetrit.. Nė bregun e detit pothuaj tė gjithė njerėzit flasin greqisht pėrveē gjuhės sė tyre amtare. Vetėm nė shtėpi, nė familje, gjuha shqiptare ėshtė ende nė pėrdorim.
Kjo e fundit vlen edhe pėr pjesėn e mbetur tė gjuhės sė vjetėr Thrako-Ilire, ku sipas Bopp, kjo gjuhė ėshtė njė degė e pavarur e fisit indo-evropian, por e pėrzier me fjalė greke, romake, gjermane, sllave dhe turke. Gramatika e gjuhės shqipe mungon, pasi pėr tė shkruar pėrdorėn shkronjat greke,alfabeti grek, material i marrė me kusht nė Lecce (Romė 1716), nė “Tabelat Krahasuese” (Hall 1822), (Xylander Frankfurt 1835), Rossi (Roma, 1866), njė Blanchi fjalor (ibid., 1635). Krahasime edhe nga Bopp, duke pėrdorur gjuhėn shqipe (Berlin 1855).Besimi ėshtė i lidhur me ndarjen fetare, qė nga koha kur Ali Pasha prezantoi dhe vendosi sistemin e tolerancės fetare, Islamit dhe tė Kishės Katolike nė publik, ata kanė njė tolerancė dhe mirėkuptim fetar. Shqipėria mė veriore ėshtė e angazhuar dhe i pėrket besimit katolik-romakė, Shqipėria e mesme ėshtė e angazhuar pėr fenė katolike greke, ndėrsa Shqipėria nė jug ėshtė kryesisht popullsi e banuar nga besimi myslimanė.
Shqiptari pėr nga madhėsia ėshtė i ndėrtuar me figurė tė mesme, ka njė fytyrė ovale me nofulla tė spikatura, njė qafė tė gjatė, njė gjoks tė gjerė dhe njė ecje tė drejtė krenare. Njė nga virtytet e tij kryesore ėshtė mikpritja, pėr shkak tė trimėrisė sė tij dhe kėmbėnguljes janė njerėz tė njohur qė nga kohėrat e lashta. Armėt e tyre janė dy pistoleta nė brez, njė shpatė (Atagan) armė tė gjatė, apo shpatė tė shkurtėr qė ėshtė pak e lakuar pėrpara. Nė pamje duken tė vrazhdė por janė krenarė nė natyrėn e tyre, ata tregojnė njė shkallė tė konsiderueshme tė pėrbuzjes pėr gratė e tyre, qė nė tė vėrtetė i trajtojnė njė klasė mė ulėt se burrat.
Kostumi e grave ėshtė i dobėt dhe zakonisht pėrbėhet nga lecka tė pambukut tė trashė, fustanet janė shumė tė gjera, tė punuara nga leshi, njė veshje tipike e tyre, vajzat e reja shpesh bartin kapele nga llamarina dhe monedha tė vogla tė kapura nė flokė. Veshja e njerėzve tė zakonshėm tė gjinisė mashkullore pėrbėhet nga njė kėmishė dhe pantallona pambuku tė materialit tė njėjtė, me njė ngjyrė tė bardhė, palltot e tyre janė tė punuara nga leshi, me krahė tė gjerė e tė hapur, mbi kraharor mbajnė njė shami tė bardhė leshi e cila sė bashku me njė gjilpėrė argjendi shpesh kthehet e varur nė njė copė tė ngushtė, pėr tė mbajtur thesin mbi shpinė. Kurse njė pjesė e popullit nga mesi nė jug mbajnė fustanella valė,valė tė gjera. Koka e tyre mbulohet nga Plisi (Kėsula), ėshtė njė element qė e gjen nė tė gjitha viset e Gegėrisė dhe nė ato tė Toskėrisė, ato i kanė gjithashtu nga pambuku. Rripi, nė shumicėn e rasteve ėshtė i dekoruar me argjend dhe i pėrpunuar me njė art tė lart, rripi ėshtė i lidhur vetėm me njė mbėrthyese ku nė tė ka tė mbėrthyera dy pistoleta. Gjatė stinės sė verės, Palltot dhe xhamadanėt zėvendėsohen me xhaketa tė lehta. Kostumet e Kapitenėve tė rinj janė tė nga materiali kadife, tė qėndisura me ar dhe argjend.
Shtėpitė e shqiptarėve zakonisht pėrbėhen nga njė kat pėrdhes dhe nė shumicėn e rasteve me dy dhoma, e me pėrjashtim tė ndonjėrit qė ka vetėm njė dhomė. Nė njėrėn nga dhomat ruhet Misri, Drithėrat dhe Rrushi, tė cilat i spėrkatin me kripė pėr tė pasur njė qėndrueshmėri. Secila shtėpi ka nga njė kopsht tė gjelbėr dhe secili fshat ka nga njė lendinė tė gjelbėr pėr lojėrat e sportit, kryesisht lojėrat zhvillohen tė dielave. Gjithashtu secili fshat ka sheshin e vet qendror nė formė rrethi, tė mbajtur shumė pastėr, pasi aty fshatarėt bėjnė korrjet e drithėrave me kuaj
Ushqimi i shqiptarėve pėrbėhet kryesisht nga perimet. Vera e rrushit, ėshtė pije qė e konsumojnė tradicionalisht, por ata punojnė njė lloji edhe mė tė fort tė Verės njė lloj “brandy” qė e quajnė Raki, kėtė e pėrfitojnė nga rrushi, misri dhe elbi. Shqiptarėt nė pėrgjithėsi janė njerėz tė moderuar nė biseda dhe kursyes tė mirė, por ne kemi vėrtetuar se ata janė shumė dembel dhe injorant, me mungesė diturie. Vjedhjet nė vendet publike nuk i konsiderojnė si njė turp, por vjedhjet sekrete i konsiderojnė tė turpshme dhe tė dėnueshme. Shqiptarėt e dashurojnė muzikėn, kėngėt dhe vallet i kanė pasion. Instrumentet e tyre janė Fyelli, tingujt e timpanit, pastaj lloji kitare me tre-faqe, me njė qafė tė gjatė dhe njė barkė i rrumbullakėt i vogėl, e cila ėshtė luajtur me njė plectrum dhe me njė tubė gjysmė tė gjatė.
Punėsimi i tyre, shqiptarėt janė ose barinj ose bujq. Burimet natyrore i kanė tė kufizuara, objektet kryesore tė bujqėsisė janė luginat pjellore, ku shumė njerėz janė tė pėrqendruar nė mbjelljen e drithėrave si, misėr, grurė, elb, hardhia, ulliri dhe duhani. Ata eksportojnė drithėra, lėndė druri, vaj, duhan, pambuk, lesh, etj. Rreth 50 Anije tė mbushura me grurė eksportohen ēdo vit nė Ishujt e Jonit, Itali dhe Maltė. Gjithashtu njė sasi e admirueshme e drurit pėr ndėrtim rrit brigjet e portit qė presin pėr tu eksportuar. Duhani rritet dhe kultivohet, veēanėrisht nė Shqipėrinė e Epėrme. Pambukun e pasqyrojnė shqiptarėt e Thesalisė, ata prodhimet e tyre i dėrgojnė nė portet Greke dhe Italiane tė detit Adriatik. Prodhimi i vetėm nga produktet qė faturohet ėshtė stofi i trashė nga leshi. Megjithatė, shqiptaret kane nevojė pėr produkte tjera, ata importojnė: Sheqer, kafe, metale, rroba, armė zjarri, pajisje mekanike, barut, etj. Tregtarėt shqiptarė janė tė lidhur ngushtė me shtėpitė greke nė Trieste dhe me shtėpitė malteze, duke blerė mallrat e nevojshme, ata marrin mallrat britanike, qė janė me te kėrkuara.
Ndarja politike e tokės shqiptare ėshtė nė pronėsi aktualisht tė disa vilajeteve Shkodra (Shqipėria e Veriut) dhe Janina (Shqipėria Jugore), Shkupi(Shqipėria Verilindore), Manastiri (Shqipėria e mesme). Qytetet mė tė rėndėsishme janė qytete bregdetare si, Durrėsi Vlora dhe Preveza, qytetet tjera me rėndėsi janė: Shkodra, Shkupi, Alhissar, Kruja, Elbasani, Berati, dhe Arta, nė rajonet malore lindore Prizreni, Peja, nė juglindje Ohri, Manastiri dhe Janina.
Emri i shqiptarėve dhe kryeqyteti i tyre Albanopolis ėshtė pėrmendur pėr herė tė parė nga Ptolemeu. Me fjalėn apo emrin e tyre Alban, ata paraqiten mė vonė (nė shekullin e 12.), si luftėtarėt mė tė mirė dhe mė tė mėdhenj, si fisi mė trim nga ilirėt, si fis trashėgimtarė tė denjė tė Ilirėve. Trimėrinė e treguan shpesh nė luftėn kundėr grekėve dhe tė Perandorisė Lindore pėr tė ruajtur lirinė dhe pavarėsinė e saj mė vonė. Turqit pasi e pushtuan vendin e shqiptarėve i ndryshuan emrin nga Albanon nė Arnaut.
Shqiptarėt janė tė ndarė nė dy degė kryesore, Toskė nė jug tė Shqipėrisė dhe Gegė nė pjesėt qendrore dhe veriore tė Shqipėrisė. Megjithatė ata nuk janė tė pėrkufizuar vetėm nė shtėpitė e tyre tė Shqipėrisė dhe nuk e pėrmbushin krejt kėtė vend. Ata jetojnė edhe nė perėndim tė Serbisė, sė bashku me pjesėt turke tė Bullgarisė, madje edhe nė Austri jetojnė shqiptarė si (nė Dalmci nė Zara dhe Pola) dhe Italinė jugore (Puglia, Calabria, Sicilia) ku ka kolon shqiptar. Por, mbi tė gjitha, Greqia ėshtė i mbipopulluar nga ana e tyre dhe ata e formojnė shumicėn e popullsisė nė Böotia, Atikės, Megara dhe Argolis. Ishujt Hydra Spezza dhe Salamis janė tė banuar vetėm me shqiptarė, gjithashtu edhe ana jugore e Euböa dhe pjesa veriore e Andros ėshtė ekskluzivisht e banuar me shqiptarė.
Nė kohėt e lashta, Shqipėria e pėrbėnte njė pjesė tė Epirit dhe banorėt e saj janė konsideruar tė egėr dhe luftėdashės, luftėnxitės. Kurse nga bregu i detit ka depėrtuar kultura greke, siē dėshmohet nga mbeturinat e shumta tė Antikės. Nėn sundimin e Mbretit Pirro vendi shqiptarė ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė histori (njė kohė tė shkurtėr) derisa ajo ishte thyer brenda veti nė shumė komunitete tė vogla tė cila ranė nė varėsi tė Maqedonisė. Rreth 200 P.E.S, fillon nėnshtrimi e vendit nga romakėt. Qytete tė shumta filluan tė ngritėn nė brigje tė detit: Apolonia (tani Polina) ishte qendra apo selia e zhvillimit tė shkencave. Durrėsi (Dyrrachium) me anė tė tregtisė ishte bėrė i madh dhe i pasur. Nė vendet malore, megjithatė, ishte ruajtur gjuha e vjetėr dhe zakonet e tyre. Me lėvizje tė popullsive dhe migrime tė shumta edhe nė Shqipėri u zhduk sundimi romak. Barbarizma tė paparė deri atėherė rezultuan nė shekullin 7, 8 dhe 9 me pushtimin e tokave Ilire nga fiset sllave. Ata zaptuan toka Ilire vranė njerėz dhe digjen gjithēka shqiptare. Pjesė e madhe e popullsisė Ilire u asimilua nė sllav. Nga viti 870 Ohri ( Lychnidos vjetra) ishte kryeqendra e njė Princi tė Bullgarisė. Vetėm pas rėnies sė kėtij sundimi tepėr tė egėr sllav (1018), popullsia ilire qė ju kishte mbijetuar kėtyre furtunave, filloj tė kthehet pėrsėri nė zotėrimin e tokės sė tyre dhe ushtrimit tė gjuhės sė tyre. Me Perandorinė Bizantine, shqiptarėt pothuaj se ishin vazhdimisht nė luftė, ku njerėzit ishin shumė tė shqetėsuar, kishte grabitje dhe vrasje tė pėrditshme. Pastaj pasuan betejat e gjata me turqit. Tashmė nė vitin 1380 tė krishterėt, shqiptarėt sė bashku me sllavėt dhe hungarezėt luftuan kundėr Turkut. Nė betejėn e tmerrshme tė Kosovės me (1389) kundėr Islamit, ushtria shqiptare kishte humbur boshtin e saj nė ketė betejė duke pesuar humbje tė mėdha nė njerėz. Pas kėsaj beteje shumė fise shqiptare emigruan nė zonat pabanuara shqiptare, nė bjeshkė dhe male, nė tokat e boshatisura tė Atikės, Thesalisė dhe Morės duke lėnė tokat e pjellėshme nė duar tė armikut. Ata themeluam qytete tė shumta shqiptare koloniale, tė cila mė vonė kontribuuan dhe benė rezistenca tė guximshme me turqit e sulltan Pajazidit dhe sulltan Muratit. Shqiptarėt nė ketė kohė mbushen gradualisht me ēadrat, stanet dhe kasollet e tyre tė gjitha malet.
Historia me e ndritur shqiptare e asaj kohe ėshtė e lidhur ngushtė me emrin e Skėnderbeut, princi i cili guximshėm pėr 25 vjet me radhė mbrojti trojet e veta.
(Nga viti 1443-1467), mė shumė heroizėm tė paparė, si dhe fat kundėr tėrė pushtetit tė Turqisė (Superfuqi e kohės) luftuan me vite tė tera me plot sukses ketė pushtues, pėrderisa vjehrri i tij, Acatina Topia, shfaqet nė jug duke mbuluar jugun e Shqipėrisė. Edhe pas vdekjes sė Skėnderbeut, shqiptarėt pėr njė kohė luftuan kundėr osmanėve, e njohur ėshtė mbrojtja e Shkodrės dhe njė nga betejat e fundit tė tyre tė periudhės.
Me marrėveshjen e paqes nė mes tė Venecianėve dhe Turqve mė 1478-tė, Shqipėria u bė krahinė turke, mirėpo ky vend asnjėherė nuk u qetėsua. Qė nga mesi i shekullit 17, islami filloi gjithnjė e mė shumė tė depėrtojė nė Shqipėrinė e deri atėhershme tė krishtere. Po ashtu shqiptarėt u dėrguan edhe nė shėrbimet ushtarake tė turqve, nė luftėra tė shumta qė bėnin ata .Shqiptarėt formonin thelbin e armatės turke, ata ishin komando dhe ishin ushtarė tė mirė, qė Turqia i dėshironte medoemos nė radhėt e veta. Udhėheqėsit mė trima tė ushtrisė osmane mė sė shpeshti ishin shqiptarėt. Po edhe nė vendet punuese tė administratės sė perandorisė, shqiptarėt gjithnjė e mė shpesh zinin vend.
Edhe kur Rusėt nė vitin 1770 i nxitėn Grekėt nė kryengritje kundėr Turqve, kėta tė fundit i dėrguan fqinjėt shqiptarė kundėr popullit fatkeq Grek, e tė cilėt tė gjithė urrejtjen e lashtė tė tyre ndaj grekėve dhe dėshirėn e tyre pėr tė vrarė e lėshuan nė shfrenim. Ali Pasha (Princ), i pari i Tepelenės, nė kėtė kohė fillojė udhėn e tij tė ēuditshme. Pakė nga pakė e solli gjithė Shqipėrinė nėn sundimin e tij. Mirėpo kur ai tentojė qė nėpėrmjet vrasjeve dhe tradhtive ndaj shokėve shqiptarė tė lartėsohej si despot i plotfuqishėm, kėta pėr ta shmangur ketė u hodhėn nė anėn e osmanėve, dhe kėshtu fuqia e ngritur nga ai (1822) shpejtė u thye.
Lufta 40 vjeēare e Aliut pėr tė forcuar pozitėn e tij, e cila u zhvillua po thuaj se pa ndėrprerje, dhe populli luftarak u kalit nė jetėn e egėr sa qė pas rrėzimit sė despotizmit, shpėrtheu revolucioni Grekė, qė i hapi udhė dhe njė rast tė mirė popullit Grek pėr plaēkitje. Shqiptarėt muhamedanė u hodhėn nė anėn e Turqėve, tė krishterėt, veēanėrisht nė bjeshkėt jugore banorėt e”Armatolen”dhe”Klephthen”(d.m.th Suliotėt), u hodhėn nė anė tė grekėve. Pjesa mė e madhe e tė krishterėve nė kėtė luftė tė gjatė kundrejt vėllezėrve tė tyre muhamedanė u munden.
Pas betejes tek”Navarino”dhe njohjes sė pavarėsisė sė grekėve, veprimet e egra tė shqiptareve tani u kthyen kundrejt turqve. Nėn udhėheqjen e Arslan Beut dhe Mustafa Pashės sė Shkodrės, ata lartėsuan flamurin e kryengritjes, morėn udhėheqjen e kryengritjes nė duar. Nė kėtė lidhje u fut edhe Pasha i Bagdatit, Dauti ndėrsa Mehmed Aliu nga Kajro hidhte zjarr me ari mbi. Perandoria duhej tė sulmohej nga tė gjitha anėt. Po nė kėtė kohė u paraqit Reshid Pasha me tėrė ushtrinė turke, i cili mė parė kishte vendosur paqe me rusėt nė Adrianopole. Tradhtia, i hapi udhėn e suksesit drejtė qėllimit. Ai i ftojė tė gjithė prijėsit shqiptarė nė Manastir, me qėllim tė mėnjanimit tė konflikteve, pasi ai u kishte premtuar fjalėn e tij tė nderit pėr kalimin e sigurt, se nuk do tu ndodhė asgjė, por nė realitet kėshtu ata ranė nė kurthė. 400 prirės shqiptarė erdhėn nė njė rrethim tė fortė nė Manastir, mirėpo besa e dhėnė u kthye nė tradhti, ata u vranė dhe masakruan nga Rashid Pasha, me ēka shpejtė pasojė nėnshtrimi i vendit.
Por njė revoltė e popullsisė myslimane shpėrtheu me 1843 nė Shqipėri pėr shkak tė rekrutimit tė trupave. Kjo revolt u pėrhapė me shpejtėsi mbi zonat malore tė Rumelisė deri nė brendi tė Bulgarisė. Omer Pasha me ushtri sė pari i goditėn shqiptarėt nė Kaplanly duke i thyer dhe pastaj i nėnshtrojė ata nėpėrmjet kuvendit tė Kalkandelen duke okupuar Prishtinėn, ata okupuan tėrė provincėn shqiptare. Njė kryengritje e re nga shqiptarėt nė verėn e vitit 1847 u shtyp shpejt. Gjatė revolucionit grek tė vitit1854, edhe Shqipėria bėnte lėvizjet dhe pėrgatitjet pėr kryengritje, por njė shpėrthimin kryengritjesh kėtė vit nuk kishte
Literatura:
• Cyprien Robert, Les Skllevėrit de la turquie (Paris, 1844, botim i ri pėr 1851 vazhdoi nė 1852, 2 Vols, i Fedorovich gjerman, Dresden, 1844, 2 Vols)
• Josef Müller, Shqipėria dhe Rumelisė, statistikore-topografike Pėrfaqėsimi (Pragė 1844)
• Hahn, Studime Shqiptare (Jena 1854)
• Hahn, greke dhe shqiptare zanash pėrrallė (Leipzig, 1864, 2 Vols)
• Hahn, pėrmes territorit tė Drinit dhe tė Vardarit nė vitin 1863 (Vjenė 1870)
/Nacional Albania/

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.

Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 17508
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi