» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

4 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 4 vizitorė

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Historia e Gucisė dhe Malėsisė – Pete Himle Pjetroviē

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Historia e Gucisė dhe Malėsisė – Pete Himle Pjetroviē

Mesazh nga Ali prej Wed 21 Jan 2015, 22:31

Themeluesit e Gucisė kanė qenė Omeragajt/ic. I pari qė e pėrqafoi fenė Islame, pasiqė Turqit erdhėn nė kėtė krahinė me 1455, ishte Omeragė Shala, dhe emrin e kishte Dedė Shala, pjesėtar i fesė katolike nga Shqipėria Veriore. Qeveria e atėhershme Turke i dha Omer-agės sipėrfaqe tė mėdha tokėsore nė Guci dhe Plavė. Omer aga kishte dy djem, Hasan agėn dhe Tahir agėn. Hasan aga e ndėrtoi i pari shtėpinė nė pjesėn e epėrme tė lumit Gėrēar nė Guci dhe vėllau i tij Tahir aga u vendos nė Plavė. Ata ishin besnik ndaj autoriteteve Turke dhe kishin njė reputacion tė madh si e popullsisė sė vjetėr Shqipėtare. Fėmijėt e Omer agės u dėrguan nė Stamboll pėr edukim dhe kėshtu pasardhėsit e Omer Agės u bėnė dizdar (administrator) nė Guci, Plavė dhe Bihor.
Nė fund te vitit 1495 nė Guci u vendos Bekteshi (Bekteshevic) nga lumi Cėrnojevice. Ata ishin me origjinė Shqipėtare.
Ēekić: Erdhėn nė Guci nė vitin 1625 nga Hercegovina. Si familje e vjetėr aristokrate nga koha e Kulin Banit dhe Herceg Stjepanit. Ata ishin me origjinė Shqipėtare. Pas arritjes se tyre nė Guci beu Shabanaga iu dhuroi Ēekajve (Ēekiqve) malet e Volushnicės, Koshuticės dhe Horallecit. 
Radonēiqėt dhe Kolenoviqėt: erdhėn ne Guci mė 1636. Fisi i tyre kishte prejardhje nga Orahova (afėr Rashkės). Ishin me prejardhje Shqipėtare. Tė afėrmit e tyre ishin Bulbėt, Avdiqėt, Rashiqėt dhe Mollagajt.
Hoti, Gruda, Kastrati dhe Nikoēajt: erdhėn ne Guci mė 1645. Ishin me prejardhje Shqipėtare.
Sujkoviqet, Kurtagajt, Sharkinajt, Kikajt, Bajrajt, Bicajt, Lalicajt, Mėrkulajt, Shabajt, Rexhajt, Rexhėmatajt erdhėn nė Plavė dhe Guci nė fund tė vitit 1595. Ata ishin me prejardhje Shqipėtare.
Bashajt, Jevrajt dhe Lalajt u vendosėn nė Guci mė 1550. Ishin me prejardhje Shqipėtare.
Baliajt, Musajt dhe Canajt e Kelmendit ishin me origjinė Shqipėtare. Ata u erdhėn nė Guci mė 1698 nga Vukli.
Vukli: erdhėn nė Guci mė 1675 nga fshati Vukėl i Kelmendit. Ishin me prejardhje Shqipėtare. Hero i famshėm i kėtij fisi ishte Ibėr Vukli, pjesmarrės nė luftėn e Nokshiqit nė vitin 1879.
Delajt, Lucajt, Pjetrajt, Feratajt dhe Gjeshajt: erdhėn nė Guci mė 1699, i pėrkasin fisit Bakeq. Me prejardhje janė Shqipėtar.
Nekajt, Milajt, Haxhialajt, Gaēeviqėt, Damjanajt, Gjurkajt dhe Gjukanajt/viqėt erdhėn mė 1711. Me prejardhje janė Shqipėtar. Vuthajt, Hakajt e Martinajt janė Kelmendas, pėrkatesisht Nikē, Bogė, Vukėl e Selcė (4 djemėt e Kelmendit). Tė gjithė janė me prejardhje Shqipėtare. (Gjonbalaj, Ahmetaj, Lecaj, Prelvukaj, Qosaj, Balidemaj, Hasangjekaj, Dedushaj, Bruēaj, Pepaj, Novaj, Selimaj, Bacaj, Kukaj, Ulaj, Ēelaj dhe Goēaj janė disa nga mbiemrat e kėtyre fshatrave tė lartėcekur). Nga ky fis vijnė njė numėr i madh intelektualėsh tė arsimuar. Ata iu kanė shkaktuar shumė kokėēarje autoriteteve Turke.
Pirajt dhe Shujakėt: erdhėn nė Guci mė 1711. Ishin me prejardhje Shqipėtare.
Gucia ėshtė e ndarė nėpėrmjet mbiemrave. Mė i vjetri ėshtė mbiemri Omeragaj, pastaj Bekteshaj, Ibrahimaj, Ēekaj, Radonēiq, Hot e kėshtu me rradhė. 
Kėto tė dhėna dhe dėshmi janė marrė nga libri Gjeografi e Vilajetit tė Kosovės, publikuar nė Stamboll mė 1852. Nga kapitujt Karad ve Ordu (Mali i Zi dhe popullata e saj, faqet: 78, 79, 80, 81, 82, dhe 83) Siē shihet tė gjitha tė dhėnat historike thojnė se Boshnjakėt janė me prejardhje Shqipėtare.
Malazezėt e konsiderojnė veten me prejardhje Ilire, ndėrsa “Boshnjakėt” tonė flasin gjuhėn Serbe dhe nė ēdo mėnyrė mundohen t’a dėshmojnė se nuk janė me prejardhje Shqipėtare.
Shembull mė konkret pėr Boshnjakėt/Muslimanėt dhe prejardhjen e tyre Shqipėtare janė mbiemrat e tyre sikur:
Shaljanin – Shala ėshtė fshat shumė i njohur ne Shqipėri.
Vukėl – ėshtė fshat i mirenjohur ne Shqipėri.
Dejlanin (Delaj) – Fshat nė Shqipėri afėr Vuklit.
Koljenovic – Emri shqip Kola/Kolė (Nuk ka Serbė apo Turq me emrin Kolė).
Pjetrovic – Emri shqip Pjetėr (nuk ėshtė Peter por Pjetėr emėr 100 % Shqipėtar).
Hoti, Gruda, Kastrati, e kėshtu me rradhė janė tė gjithė nga fshatra Shqipėtare, pra kjo ėshtė prej nga vijnė tė gjithė Boshnjakėt tanė tė Plavė dhe Gucisė.
Njė pjesė e Shqipėtarėve u bėnė Malazez, kryesisht: Nemanjici, Balsici, Mrnjacevici, Crnojevici, Bjelopavlovici, Karadjordjevici, Kastratovici e Vasojevici etj. Kjo u bė ndėr ndikimin Rus i cili me forcė e asimiloi njė pjesė tė madhe tė popullatės Shqipėtare.


burimi i shkrimit: http://www.infoplus-al.com/

Ali

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 29
Kyējet nė forum : 9999
Regjistruar mė : 17/11/2007

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi