» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

15 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 15 vizitorė

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Mehmet Shpendi njė emėr qė i bėn nder Historisė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mehmet Shpendi njė emėr qė i bėn nder Historisė

Mesazh nga Naki prej Sun 23 Feb 2014, 22:40

Nga Prelė Milani
Mehmet Shpėndi ka qėnė e vazhdon tė mbetėt simbol i qėndresės popullore tė Dukagjinit, nėpėr udhėkryqet e historisė sonė kombėtare.Ky malėsor fisnik pa ndonjė pozitė nė administrimin e Bajrakut, pa asnjė previlegj apo funksjon ushtarak nė hjerarkinė e shtetit osman. Arriti tė pėrjetėsohet nė memorjen tonė kombėtare si lider popullor vegjėlisė sė Dukagjinit, si kapedan i dėgjuar nė ballė tė betejave tė stuhishme per ruajtjen e tėrsisė toksore gjatė viteve tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit,nė Kryengritjet e mėdha shqiptare antiturke tė viteve 1910,1911,1912 dhe nė Luftėn e paharruar tė Dukagjinit kundėr Malazezve nė vitin 1915, ku edhe u flijue pėr idealin mė tė lartė kombėtar lirinė e Shqipėrisė. Mehmet Shpendi ishte jo vetėm njė atėdhetar me ndergjegje tė ndritur kombėtare por njė figurė komplekse me autoritet kombėtar i vlersuar me shumė konsideratė nga studjues e albanolog tė shquar miq tė nderuar tė Shqipėrisė E. Siē shprehet Durham:” Njė krijesė e e ēuditėshme me sy tė zinj, i shkathėt i veshur me xhamadan tė kuq tė qendisur me ar.I stolisur me jelek tė argjendtė, me armė tė ngrira nė brez, me qystekun varur gjithė finesė, qelibarin e duhanit dhe sahatin e derdhur i tėri E Durham.Lufta pėr Shkodrėn fq56). Ky ishte Mehmet Shpendi me pėrmast e njė vigani ku ishin ndėrthurur e mishėruar nė mėnyrėn mė tė pėrkryer e bukura dhe e madhėrishmja, guxim dhe mprehtėsia, fisnikėria e thjeshtėsa krenaria dhe forca e pa pėrkulur e pasjonit burrėror delikatesa dhe ndjeshmėria e njė ashiku tė lindur me dhunti tė falura nga natyra.”Mehmet Shpendi ka qėnė i pari (kryetar) i djelmisė sė Shalės pėr sa qe gjallė nėn prijėn e tij djelmia e shalės mbrriti tė quhej paria mė e forte popullore pa tė cilėn flamurtari as krerėt nuk nepnin vėndime”(Dom Ndoc Nikaj Kujtime tė Jetės kalume AQSH,Dosja nr12).Ndėrsa Baroni austriak Nopēa djelminė e Shalės te prime nga Mėhmet Shpėndi e quan opozitėn e parė shqiptare nė gjirin e shoqėrisė malėsore tė asajė kohe”Mehmet shpėndi krioi shumė armiq, sidomos ndėr ata qė nxirrnin fitime, por nuk e vuri ujin nė zjarr pėr ta sepse nė anėn tjetėr bani pėr vete krejt vegjėlinė.(Nopēa.FR Das Katholshe Nordalbanien Wien1.907).Djelmia e Shalės kundėrshtoi komisjonin e Xhibalit krijuar nė vitet 1850-1860 qė pėrbehej nga Krerė tė Shkodrės dhe tė Malsisė qė kėrkonin zbatimin e reformave centralizuese ne dėm tė autonomisė vetėqeverisėse.Nėn drejtimin e Mėhmet Shpėndit nė vitet 1883-1915 u morėn shumė vendime tė drejta si ato pėr tė pėrqindjen e fajdes.Caktimi i ēmimit fiks tė shitjes sė drithit dhe ndalimi i shitjes sė tij jashtė katundit , vėndosja e sunditpėr ndalimin e shpenzimeve tė tepėrta nė rast cermonishė mortore pasi shpenzimet e shumta qė bėheshin kishin pėrkeqėsuar sė tepėrmi gjėndjen ekonomike tė malsorėve tė varfėr.
Gjatė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, Mehmet Shpendi luftoi nė Pipėr, Velikė,Rozhnicė,e Kėrnicė.Ndersa qė nė vitin 1883 sė bashku me Dedė Gjon Lulin kundėrshtoi i pari komisjonin e Xhibalit tek ēezmja e Koplikut ashtu siē ishte pozicjonuar edhe mė pėrpara nė Rjoll dhe Lohe qyshė me 1879.Por nė jetėn e tij tė pasur me aktivitete patriotike spikasin dy ēaste kulmore.Kryengritja e Qafės sė Agrit e vitit 1910 ku u sfidua Turgut Gazi(Fitimtari) Pasha dhe zenja rober e 1500 ushtarė e oficera malazez tė cilėt jo vetėm u sfiduan por edhe u turpėruan pasi qenė tė detyruar tė kalonin tė ēarmatosur nėn kėndin e krijuar nga kryqėzimii dy pushkėve tė pėrkuluar bajonetė mė bajonetė qė pėr Dukagjinsit ishte harkun e truimfit.Beteja e Agrit ishte njė shkollė e shkėlqyer e artit tė luftimit mbrojtės sepse bllokoi pėr dy javė rresht 3500-4000 forca turke tė paisura me artileri e kavaleri.Pas kthimit tė detyruar nga Puka nė Shkodėr.Turgut Pasha shpalli amnistinė e pėrgjithsshme pėr kryengritėsit e Dukagjinit, por Mehmet Shpendi nuk pranoi tė dorzohet, pasi e dinte se kjo ishte njė kurth i pa besė pėr ta futur nė qark sė bashku me bashkėpunėtorėt e vet mė tė ngushtė qė vazhduan qėndresėn maleve tė Dukagjinit.Risto Siliqi nė veprėn e tij “Pasqyra” botuar nė Trieste nė korrik tė vitit 1912 nė kapitullin Fatosat e shalės na jep njė kronikė tė gjerė tė sulmeve tė Berdi Pasha Efendisė nė krye tė 400 nizamėve tė armatosur me matrina mitroloza dhe 4 topa pėr tė ndjekur e aszgjesuar kryekomitėt e Dukagjinit Mehmet Shpendi me 30 fatosat e tij tė cilit i dogjėn kullė e konak por siē thoshte autori Shpendi ishe njė shqarth i vjetėr qė nuk zihej mat.Nė kryengritjen e Malsisė sė Madhe tė vitit 1911,Mehmet Shpendi drejtoi veprimet luftarake gjatė rrugės Vukėl -Brojė.Konsulli austriak i Shkodrės me 11 korrik 1991 shkruante se qindra koēak ka shumė kohė qė luftonjė nė anėn e kryengritėsve.Ata kanė mė shume se 100 pushkė malazeze e qindra huta me njė fishek.Mehmet Shpendi nė bashkpunim me Dedė Gjon Lulin,Luigj Gurakuqin, Hilė Mosin e disa patriot tė tjerė malsore nėnshkruajnė Momerandumin e Gerēės, (23 qershor 1911)ndėrsa qyshė mė pėrpara me 30 mars 1911 sė Bashku me Isa Boletinin dhe Dedė Gjon Lulin kishin nėnshkruar njė Memorandum drejtuar fuqive evropjane me tė cilin kėrkonin autonominė e Shqipėrisė.
Me 18 Mars 1911 Mehmet Shpėndi i shkruan njė letėr Komitetit pėr Shqipėrinė e Lirė nė Romė i cili e informonte:”Tė nderuar Komitete pėr Shqipėrinė,Potgoricė me 18 03.19911.Duke vijuar pėrpjekjėn pėr ēeshtjėn tone kombėtare, morėm vesh se nė Romė gjendet Komiteti juaj i nderuar.Ishtyrė nga dėshira e atėdhetaria marr guximin qė me kėtė letėr t’u vė nė dijeni tė ngjarjeve tė ndodhura dhe tė disa problemevve tė tjera, pėr tė cilat mėndoi se jemi nė njė mendje. Pasi nizamėt turq tė ardhur nga Shkodra u futėn nė Dukagjin me tė cilėt mbajta disa ditė luftė, por pėr shkak tė borės sė madhe u detyrova tė braktisė vėndin e tė shkoi nė Potgoricė.Kėto ditė malsorėt janė shtjellue dhe kėrkojnė armė.Duam tė tė shkojmė sa mė parė e tė luftojmė pėr lirinė e atėdheut tone qė tė gjithė .Duke qėnė prisė i krahinės kam nėn komandė 10 mijė djem tė aftė.Jemi nė shkallė tė lartė gadishmerie pėr tė luftuar pėr shpėtimin e atėdheut.I shtyrė pėr tė gjetur ndihmė i nxitur edhe nga kėrkesa e parreshtur e malsorėve me anėn e kėsajė letre kėrkojmė preraz nė se jeni nė gjėndje tė na ndihmoni me armė.”Letra u shkrua gjashtė ditė pėrpara fillimit tė Kryengritjes sė vitit 1911 dhe ėshtė gjetur nė matrialet e Mirash Ivanajt i cili asokohe ndodhej nė Romė,eshtė pėrkthyer dhe plotėsue me matrial sqarues nga studjuesi Pal Doēi.Nė valėn e fuqishme tė Kryengritjes sė Pėrgjithshme tė vitit 1912,Mehmet Spendi pėrkrah Bajram Currit nė krye tė forcave tė pararojės shqiptare luftoi pėr ēlirimin e Shkupit duke qėne udhėheqsi i luftėtarve tė Dukagjinas nė kėtė evenimet tė rėndėsishėm kombėtarė citon historjani i mirnjohur Pal Doēi nė monografinė historike kushtuar kėtij fatosi tė marterizuar, tė atėdheut.
Edhe njė herė nė fillim tė korrikut 1915 sfidon Kostandin Nikiēin por pikėrisht me 15 korrik 1915 vritet dhe masakrohet barbarisht nga hordhitė Malazeze nė Plan tė Dukagjini sė bashku me 79 malsorė tė tjerė njėherazi duke mbetur flake e pa shuar e njė meteoriti qė flakėroi nė qiellin e Malsisė nė vitet mė tė rėnda, duke mbetur pėrjetėsisht njė emėr qė i bėn nderė historisė.Vdekja e e Mehmet Shpėndit ėshtė njė eposi pėrmasave homerike aq sa professor At Danjel Gjeēaj pėrfaqėsuesi i shqiptarėve pranė Selisė sė Shejtnjėri nga mėndjet mė tė ndritura tė franēeskanėve shqiptarė Mehmet Shpendin e ka quajtur Leonidhėn e vertetė tė Shqipėrisė.”Shko Dedė nė emėn tėm e tė shokėve e thuaju Markut Sadikut(prisepopullor) e Bajraktarėve,tė lėshojnė qafat e tė dorzojnė armėt! Ushtria e knjazit ashtė ajo qė po e sheh vetė! Nėersa shqiptonte fjalėt:”Tė lėshijmė qafat e tė dorzojnė armėt”, tue rrudhė gishtin e gackeqės mėshehtas,mbasi pat pushue dorėn e djajathtė nėn gju sa mos me u pa prej tė huajve, i dha shej djalit mėndemprehtė t’u thontė luftarėve tonė t’ia nisnin shkjaut pushkėn sa ma parė e sa ma papritmas.U gėzuan oficerat e knjazit ma fort se tė kishin marrė Stambollėn, ke nė mende tė tyne, pėrkulėn Mehmet Shpendin dhe xuerrėn ēka kėrkojshin, por u rrejtėn edhe i herė , si rrehėn gjithmonė tradhėtarėt.”(Danjel Gjeēaj Mehmet Shpendi i Shalės.fq34)Mehmet Shpendi defakto ėshtė njė hero nga mė tė shquarit e shqiptarizmės por i pa celebruar si i tillė nga diktatura e kuqe pėr hirė tė “mėkati” tė djali tė tij Pjetėr Shpendi qė udhėhoqi rezistencėn antikomuniste nė Qafėn e Kolshit nė Dukagjin nė nėntor tė vitit 1944.”Shqiptarėt e pėrkrahėn revolicjonin e xhonturqeve por nuk pėrfituan as gjė nga frutet e tij prandaj plasėn kryengritjet shqiptare dhe serish dolėn nė shesh njė plejadė e shkėlqyer patriotėsh si Isaml Qemali, Isa Boletini, Mehmet Shpėndi, Bajram Curri, Dedė Gjon Luli,Zefi i Vogėl Hysen Budakova etj(Akademik Mark Krasniqi Gjurmė e Gjurmime .fq. 185)Dekorimi i vonuar nga Presidenti i Republikės me Medaljen e Artė tė Shqiponjės pėr dėshmorin Mehmet Shpendi le tė jetė fillimi i ngitjes ne pjedistalin qė i takon kėsaj figure tė spikatur historike tė cilin pėr arsye idologjike gjer mė sot ka qėnė e ngritur veē nė njėrėn kėmbė nė panteonin qė meriton.Nderime dhe mirnjohje tė pėrjetėshme pėr kėtė fatos tė kombit emir i tė cili i bėn nderė historisė.

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18604
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi