» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

5 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 5 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Gjėrat qė ndikojnė nė jetėgjatėsinė e femrave

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Gjėrat qė ndikojnė nė jetėgjatėsinė e femrave

Mesazh nga Vizitor prej Sun 09 Feb 2014, 11:26



Sa herė e kemi pyetur veten se ajo qė po bėjmė ėshtė e rrezikshme pėr shėndetin dhe jetėn tonė? Shumė pak herė, ashtu siē ėshtė e vėrtetė qė, pavarėsisht tė gjithave, vazhdojmė tė pimė duhan, e ekzagjerojmė me alkoolin dhe kryejmė nė pėrgjithėsi sjellje tė dėmshme.
Sipas shumė studiuesve, pėrsėritja e veprimeve tė pėrditshme, sidomos pėr femrat, mund tė ketė efektin e shkurtimit tė jetės sė tyre. Por cilat janė kėto veprime? Ēfarė duhet bėrė qė t’i shmangni ato dhe si tė bėni njė jetė mė tė shėndetshme dhe mė tė gjatė.
Tė qėndruarit ulur pėr mė shumė se dy orė nė ditė
Sidomos pėr ato qė punojnė nė zyrė ėshtė e pashmangshme qė mos tė ndodhė. Sipas disa hulumtuesve australianė, kohėzgjatja e jetės do tė reduktohej pėr disa vjet, duke qėndruar ulur pėr mė shumė se dy-tri orė. Njė efekt qė nuk mund tė zhduket edhe me njė aktivitet tė mirė fizik. Prandaj, ekspertėt sugjerojnė qė sa mė shpesh tė ngriheni nga karrigia dhe tė lėvizni pėrreth, nė mėnyrė qė qarkullimi i gjakut tė jetė mė i mirė.
Mungesa e miqėsisė
Miqėsia i bėn mirė zemrės dhe shpirtit, kėshtu qė kush ka pak miq, ka mundėsi tė vdesė mė parė. Kėtė gjė e thotė njė kėrkim i zhvilluar nga “Brigham Young University” dhe Universiteti i Karolinės sė Veriut, sipas tė cilit qėndrimi vetėm pėr njė kohė tė gjatė do tė ishte i dėmshėm sa pirja e 15 cigareve nė ditė. Prandaj mos ngurroni, gjeni sa mė shumė miq dhe shoqėrohuni sa tė mundeni.
Qėndrimi i shumtė pėrpara televizorit
Tė qėndrosh pėrballė televizorit edhe vetėm dy orė nė ditė do tė rriste rrezikun e vdekjes sė parakohshme, sėmundjeve kardiovaskulare dhe tė diabetit tė tipit 2. Kėtė gjė e pohojnė studiuesit e Universitetit tė Harvardit, sipas tė cilėve njė orė e kaluar pėrpara ekranit tė vogėl shkurton deri nė 21.8 minuta jetė. Prandaj, sa mė pak televizor dhe sa mė shumė dalje nė natyrė.
Kequshqyerja
Tė gjitha ushqimet qė ekspertėt i quajnė “mbeturina” zvogėlojnė jetėgjatėsinė. Duket se edhe mishi i kuq kontribuon nė reduktimin e 20% tė jetės, nėse konsumohet vazhdimisht. Kėshilla mė e mirė ėshtė qė tė konsumoni ushqime tė cilat pėrmbajnė kalori mė pak e sidomos konsumoni mė shumė pemė dhe perime.
Papunėsia
Papunėsia nuk ėshtė njė gjendje qė ka njė efekt pozitiv nė organizėm. Nga shkencėtarėt kanadezė ėshtė llogaritur qė mospasja e njė pune rrit me 63% rrezikun e vdekjes sė hershme, pak a shumė sa pirja e duhanit. Dhe pėr fat tė keq ky ėshtė njė lajm shumė i keq pėr femrat kėtu nė vendin tonė, ku papunėsia ėshtė nė nivelin mė tė lartė tė mundshėm.
Lėvizja e shumtė me makinė
Lėvizjet qė pėrfshijnė mė shumė se njė orė me makinė rrisin stresin, trashjen, pagjumėsinė, nervozizmin dhe pasivitetin fizik. Tė gjithė kėta faktorė, sipas universitetit suedez “Umea”, do tė shkurtonin jetėgjatėsinė. Prandaj, sa mė pak pėrdorim tė veturės dhe sa mė shumė ecje.
Moskryerja e marrėdhėnieve seksuale
Njė studim nė Uells tregoi se mospėrjetimi i njė orgazme pėr periudha tė gjata kohore mund tė ulė jetėgjatėsinė me 50% nė krahasim me ato qė kanė marrėdhėnie seksuale tė rregullt. Pra, atėherė rroftė seksi…!
Kolegėt apatikė apo tė padurueshėm
Jeta nė zyrė nuk ėshtė aspak e lehtė, akoma mė keq nėse kolegėt qė tė qėndrojnė pranė janė shumė tė padurueshėm. Njė studim nga Universiteti i Tel Avivit tregoi se njė subjekt i integruar nė mjedisin e saj tė punės ka gjasa tė sjellė vdekjen e hershme. Ndėrkohė, njerėzit e paintegruar, megjithatė, janė tė rrezikuar deri nė 2.4 herė mė shumė se kolegėt e lumtur.
Fjetja e shumtė ose e paktė
Fjetja e paktė i bėn keq zemrės, favorizon diabetin, disa lloje kanceri, ēmendurinė, shqetėsimet konjitive dhe veēanėrisht njė vdekje tė parakohshme. Por, nė tė njėjtėn mėnyrė, edhe tė qenėt gjumash nuk bėn mirė. Por cila ėshtė masa e duhur e kohės sė gjumit? 6 deri nė 7 orė ēdo natė.
Frika nga vdekja
Tanatofobia ose frika nga vdekja mund tė shkurtojė jetėn. Njė studim i kryer nga Biblioteka Kombėtare Amerikane e Mjekėsisė ka gjetur se ankthi pėr vdekjen zvogėlon jetėgjatėsinė, duke shkaktuar paranojė dhe duke krijuar terror dhe tjetėrsim.

zeri info

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi