» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

13 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 13 vizitorė :: 2 Bots

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


MAN ARIF GJONGECAJ - INXHINIERI ME SHPIRT KRIJUES DHE INTELEKTUAL ME DIJE E KULTURĖ TĖ GJĖRĖ

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

MAN ARIF GJONGECAJ - INXHINIERI ME SHPIRT KRIJUES DHE INTELEKTUAL ME DIJE E KULTURĖ TĖ GJĖRĖ

Mesazh nga Dode Progni prej Fri 20 Dec 2013, 18:07

Nga Dode Progni
 
         Njė ditė gushti tė vitit 1955 njė djalosh 22-vjeēar zbriste nga   bjeshkėte larta tė Tropojės,ku kish kaluar pushimet verore.Ishte Man Arif Gjongecaj, i cili kish mbaruar shkollėn e mesme teknike “7 Nentori” nė Tiranė dhe zbriste nė qytetin e lindjes Bajram Curri,prej nga do tė nisej drejt Tiranės pėr tė filluar studimet e larta nė fakultetin inxhinjerisė tė Universitetit te Tiranes.
        Deshira pėr tu bėrė inxhinjer elektrik i kish lindur qysh nė fillimet e shkollės sė mesme,ndaj tė katėr vitet e politeknikumit i mbaroi me rezultate tė shkelqyera.
       Studimet universitare kishin qėnė ėnderra e tij e bukur,prandaj shumė shpejt do tė bėhej i njohur si njė nga studentėt mė sistematik e  rezultativ nėpėrvetėsimin e dijeve. Pėr rezultate tė larta nė mesime emri i Manit u bė i njohur nė fakultet e mė gjerė. Gazeta e asaj kohe “Zėri i Rinisė” do tacilėsonte, “student shembullor me vullnet e pasion pėr tu pajis me dije ekulturė”.
        Falė aftėsive intelektuale,deshirės e vullnetit tė fortė qė kishte   pėr studim,ai gjente kohė,jo vetėm pėr tė marr e pėr tė pėrvetėsuar lesionet,por edhe pėr t’u konsultuar me pedagogėt,pėr tė lexuar literaturė shkencore,teknike,artistikeetje. Vėmendje tė veēantė i kushtonte pėrvetėsimit tė gjuhės ruse,e vetmja gjuhė e huaj qė bėhej nė universitetin e asaj kohe,tė cilėn ai arriti tapėrvetėsoi mjaft mirė. Ai  nuk linte menjėanė as argėtimin me shoqe e shokė.Ishte frekuentues i rregullt i kinemasė,teatrit,mbrėmjevetė vallėzimit,garave sportive etj.
        Njė cilėsi tjetėr qė e dallonte nga studentėt e tjerė tė asaj kohe ishte paraqitja estetike. Ai vishej aq pastėr e bukur,sa qė shumė djem e vajza studentė tė universitetit qė s’kishin njohje tė afėrt me tė e identifikonin me shprehjen,”studenti simpatik i inxhinjerisė elektrike qė vishet bukur”.
        Vitet e universitetit ishn vitet mė tėbukura dhe mė tė rėndėsishme tė rinisė sė Manit. Gjatė tyre ai hodhi bazat e formimit si inxhinjer dhe si intelektual me dije  e kulturė tė gjerė.
       Meritė tė veēantė nė shkollimin e tij kishte i ati Arif. Ky ishte njė burr i urtė,punėtor dhe arsimdashės. Nė pamundėsi pėr tė mbarur ndonjė shkollė,kishte vetmėsuar shkrim e kendim dhe disa veprime tė thjeshta matematikore. Ishte njėri nga mjeshtrit mė tė talentuar e mė nė zė nė Malėsinė e Gjakovės (Tropojės). Gdhente nė mėnyrė mjeshtrore gurin dhe drurin. Odat mė tė mira tė Malėsisė sė asaj kohe ishin punuar prej tij. Nė punė dhe jetė shpesh herė qe ndeshur nė vėshtirėsi jo tė vogla,pėr shkak tė mungesės sė shkollės,ndaj u pėrpoq me tė gjitha forcat qė fėmijėt e tij tė pajisen me arsim e dije. Pėrveē Manit,tė cilin e orjentoi dhe e mbėshteti moralisht e materialisht pėr tu bėrė inxhinjer,ai nuk kurseu asgjė pėr shkollimin e 5 vajzave. Nėn kujdesin e tij,Hatja mbaroi fakultetin e mjekėsisė dhe u bė mjeke. Drita u diplomua pėr gjuhė-letėrsi shqipe nė Universitetin e Tiranės. Sot punon si mėsuese e gjuhės angleze nė Nju Jork te Sh.B.A.-sė. Ndėrsa Natasha,Fatimja dhe Sebija mbaruan shkollat e mesme profesionale.
      Mani u diplomua shkėlqyeshėm nė degėn e inxhinjerise elektrike tė Universitetit tė Tiranės,me 30 qershor1960, ,duke u bėrė njeri nga inxhinjeråt e parė tė rrethit tė Tropojės.
      Nė fund tė korrikut 1960,u emrua inxhinjer elektrik nė minjerėn e bakrit nė Kurbnesh tė Mirditės. Ishte njė emrim i pazakontė,i papritur e paradoksal pėr atė kohė.Njė inxhinjer elektrik qė kish mbaruar fakultetin me rezultate tė shkėlqyera,dėroghej nė njė minjerė bakri midis maleve tė Mirditės,kur nė fushėn e studimeve dhe tė projektimeve tė veprave energjitike vendi kish shumė nevojė pėr inxhinjer dhe studiues tė talentuar e tė rradhė siē ishte Mani. Pėr shkak tė kėtij emrimi tė padrejtė qė ish projektuar e vendosur nė kulisat e ministrive tė asaj kohe,inxhinjeri i ri Man Gjongecaj,nė gusht tė vitit 1960,filloi punėn nė minjerėn e Kurbneshit. Aty do tė pėrballej me veshtirėsi jo tė vogla,duke filluar nga tereni i thyer malore rrugėt plot baltė e gropa,dimėrat e gjatė e tė ashpėr me deborė e ngrica dhe vapėn pėrvėluese tė verės,punėn nėn tokė e mbi tokė,e deri tek komunikimi me njerėz tė niveleve tė ndryshme si,minatorė,ndėrtues,teknikė,inxhinjerė,gjeologė,fshatarė,zyrtarė provincial etje. Largėsia nga universiteti dhe rrethet shkencore tė kryeqytetit ishte njė vėshtirėsi serioze pėr vazhdimine punės studimore shkencore qė e kishte pasoin tė veēantė.
        Nė sajė tė zgjuarsisė,maturisė,kėmbėnguljes e vullnetit nė punė qė ekarakterizonin,ai do tė kapercente me sukses vėshtiresitė kudo qė punoi,nė Mirditė e Mat,gjate 33 vjetėve,dhe do tė bėhej njė emer i njohur dhe i respektuar si inxhinjer dhe si njeri.
        Puna nė minjerė ishte njė “ universitet “ tjetėr i gjatė dhe i veshtirė qė Mani do ta kryente me sukses. Ai perveē punės si inxhinjer,elektrik tė cilėn e kryente nė menyrė shembullore,vazhoi dhe punėn studimore shkencore,zhvilloi akoma mė shumė shpirtin krijues e deshirėn pėr tė bėrė gjėra tė reja,tė veshtira e tė dobishme. Vėmendje tė veēantė i kushtoi modernizimit tė proceseve tė punės,veēanarisht nė drejtim tė rritjes sė prodhimit dhe sigurisė nė punė,si dhe evitimit,sa tė ishte e mundur mė shumė,tė punės sė krahut, e cila zinte vendin kryesor nė minjerat tona.
      Sė pari,ju kushtue vėnjes nė punė tė dy kompresorėve me elektromotorr sinkrom tė cilėt kishin vite qė qėndronin nė magazinė per mungesė tė disa aparaturave qė nuk gjėndeshin nė vend. Kėta kompresorė me kapacitet 40 m3 ajėr tė komprimuar nė minutė do tė zėvendėsonin kompresorėt ekzistues,model i vjetėr e defektoz,qė nuk jepnin mė shumė se 20 m3ajėr nė minutė.Pas 7muajsh studime tė lodhėshme,konsultime me literaturė tė huaj,me inxhinjerė tė tjerė e pedagogė tė U.T. dhe pasi bėri me qindra skica,kalkulime dhe eksperimentime,arriti tė adaptojė relenė e tensionit minimal dhe relenė e kohės,tė montojė aparaturat dhe tė instalojė me sukses tė plotė elektrokompresorėt duke i siguruar minjerės sasinė e nevojshme tė ajrit tė kompresuar.
      Nė mars tė vitit 1963,inxhinjer Mani nisi punėn pėr modifikimin e trenitelektrik qė transportonte mineralin nga galeria kryesore e minjerės pėr nė fabrikėn e pasurimit tė bakrit. Pas disa muajsh kalkulimesh precize dhe provash tė kujdesėshme arriti tė realizojė modifikimin e trenit,duke e kthyer atė nė sistem “trole”,d.m.th. arriti tė realizojė funksionimin e tij me energji elektrike tė tensionit tė lartė,nė vend tė funksionimit me bateri,tė cilat ishin konsumuar e nuk gjėndeshin as nuk rimbusheshin nė Shqipėri.
       Njė tjetėr novacion i rendėsishėm qė realizoi Ing. Mani nė fabrikėn e pasurimit tė bakrit ishte modifikimi i njė “gjurmuesi” manjetik qė vendosej nė transportjer pėr tė diktuar copėzat metalike tė pėrziera me mineralin,pėrpara se ato tė shkonin tek thyesi konik.Gjurmuesi i ri manjetik u pėrdor nė vend tė separatorit manjetik qė i mungonte fabrikės sė pasurimit tė bakrit. Kėshtu u evituan defektet e shumta qė herė pas here pėsonte thyesi konik dhe u arrit funksionimi normal i fabrikės. Krahas kėsaj,ai modifikoi edhe skemen elektrike tė aparatit tė sinjalizimit tė stacionit tė transformatoreve,e cila i solli vendit njė pėrfitim prej mė shumė se 360 mije lek tė asaj kohe nė vit.
       Pas me shumė se 6 vjet punė tė suksesėshme nė Kurbnesh tė Mirditės,nė vitin 1967,u transferua nė rrethin e Matit. Nė fillim si inxhinjer e drejtues nė hiderocentralet e kėtij rrethi e mė pas nė seksionine industrisė tė Kom.Ekz . tė asaj kohe. Nė vitet 1967-196 u dallua pėr drejtimin dhe organizimin e punės pėr elektrifikimin e fshatrave tė Matit,duke merituar sė pari,respektin e matjaneve por edhe urdherin e punės tė klasit tė tretė qė i akordoi Presidiumi i Kuvendit Popullor.                                                                     
       Shpirti  krijues dhe guximi intelektual i Ing. ManGjongecaj u shfaq mė i fuqishėm se asnjė herė tjetėr gjatė viteve 1975-1990 kur punoi nė uzinėn e ferrokromit nė Burrel. Nė fillim pėr ndėrtimin e vėnjen nėpunė,e mė pas pėr funksionimin e saj,u dallua pėr punė tė palodhur e shpirt sakrifice,duke merituar dhe njė urdher pune tė klasit tė tretė,akorduar nga Presidiumi i Kuvendit Popullor,nė vitin 1979.
      Nė fillim tė viteve tetėdhjetė tė shek. tė kaluar uzina e ferrokromit ndodhej nėveshtirėsi. Ajo po shkonte drejt falimentimit,pėr shkak tė mos funksionimit tė furrave tė shkrirjes. Perpjekjet e specialisteve teknologė tė uzinės dhe tė ministrisė pėrkatėse pėr riparimin e furrave kishin dėshtuar. Ing. ManGjongecaj,i vetmi nė Shqipėri,mori pėrsipėr venjen nė funksionim tė kėtyre furrave. Pas njė punė tė gjatė,tė lodhshme e tė guximėshme,pas shumė kalkulimesh,eksperimentimesh e llogarive tė sakta,arriti tė inklementoi pėrherė tė parė nė Shqipėri teorinė asimetrike tė elektrolizės nė industrinė minerale. Nepėrmjet inklementimit tė kėsaj teorie u bė i mundur funksionimi i furrave dhe krejt uzinės. Kjo e fundit,jo vetėm shpetoi nga falimentimi,po dhe rriti aftėsinė prodhuese,duke idhėnė vendit  njė fitim prej disa qindra milion USD nė vit nga shitja e ferrokromit nė tregun e jashtėm.
       Si autor i pėrmirėsimeve teknike e teknologjike nė prodhimin e ferrokromit nė furrat ekzistuese,Ing. Mani,nė vitin 1984, u laurua me ēmimin e Republikės,duke u rradhitur ndėr 27 figurat mė tė shquara tė shkencės,teknikės,letersisėdhe arteve tė vendin tonė.Kėto arritje u bėnė tė njohura,jo vetėm brenda,por edhe jashtė vendit.Ndaj nė vitet tetėdhjetė u ftua pėr shkėmbim eksperience nga rrethet shkencore tė disa vendeve me teknologji tė pėrparuar nė fushėn e pėrpunimit tė mineraleve si,Austri,Gjermani,Japoni etje.
        Leximi dhe studimi i vazhdueshėm e kishin bėrė Ing. Manin njė intelektual tė kompletuar qė zotėronte dije dhe kulturė tė shumėanshme. Dashuria pėr librin i qe rrėnjosur qė nė vitet e para tė shkollimit. Libraritė dhe bibliotekat ishin vendet e perferuara tė tij. Ishte njė blerės i rregullt i librave tė rinjė,ndaj bibliotekėn e shtėpisė prej mijėra librash e vleresonte si pasurinė mė tė ēmuar tė familjes. Nė shumėllojshmerinė e librave qė lexonte si ato shkencore,politike ,filozofike etje.letėrsia artistike zinte vend tė veēantė. Kishte lexuar e rilexuar veprat e autoreve mė tė njohur tė letersisė botėrore,si tė Balzakut,Getes,Viktor Hygoit,Tolstoit,Stendalit,Dostojevskit,Gi de Mopasanit,Heminguejt,Gollstruothit,Shollohovit etje.
       Aftėsia komunikuese dhe dashamiresia ndaj njerėzve ishin cilėsi tė dallueshme tė tij. Shquhej pėr kulturėn e tė folurit. Kurrė nuk mburrej pėr ato qė dinte e bėnte. Nuk fliste pėr vete dhe nuk i nėnvlerėsonte tė tjerėt. Me bashkebiseduesin ishte i vėmendshėm dhe respektonte mendimet e tij. Nuk e kishte zakon t’i priste fjalėn kujt,por me durim tė admirueshem priste rrallėn pėr tė shprehur mendimet e veta. Dhe kėtė e bėnte me njė gjuhė tė pasur e menjė tė folur tė thjeshtė,tė qartė,tė ėmbėl e tė bukur,shoqėruar me njė buzeqeshje tė lehtė plot dashamirėsi qė ja bėnte fytyrėn mjaft simpatike. Ishte kėnaqėsi tė diskutojė me Manin pėr probleme tė ndryshme,nga tė thjeshtat deri tek mė tė ndėrlikuarat,qofshin ato shkencore,teknike,politike,filozofike,shoqėrore, 
artistike etje. Ai nė ēdo rast transmetonte tek bashkėbiseduesi mendimet e veta nė menyrė tė pėrkryer. Shokėt,shoqet,kolegėt dhe tė afėrmit,kur flasin pėr horizontin kulturore dhe aftėsitė komunikuese tė Manit,nuk lene pa pėrmendur forcen argumentuese dhe bindėse tė fjalės sė tij. Dallėndyshja,bashkėshortjadhe shoqja mė e ngushtė e Manit,midis tjerash thotė: “Mani na mrekullonte me aftėsitė e tė spjeguarit tė gjerave. Ai, jo vetėm lexonte shumė,po dhe kishte njė memorje aq tė fortė sa qė na habiste kur recitonte vargje  nga poetėt e mėdhenj shqiptar si Fishta,Naimi,Migjeni, Noli,Kadareja etje. Mbante mend me qindra vargje nga veprat e autorve tė mėdhenj tė letersisė botėrore si,Dante Aligeri,Shekspiri,Omar Khajami,Pushkini,Esenini etje. Gjatė ligjėrimeve,nė menyrė mjaft organike,citonte thėnje nga filozofė e njerėz tė medhenjė tė lashtėsisė greko-romake,tė linjes e tė prendimit,tė mesjetės e kohės sė re. Mani,- shton ajo,-ishte njė “enciklopedi kompiuterike dijesh”. Ndėrsa pėr mardhėnjet e tij me pjestarėt e familjes Dyshja thotė: ” Mani ishte njėbashkėshort dhe njė baba i mrekullueshėm. Ne e donim dhe e respektonim pa mase,sepse dhe ai na donte dhe na respektonte shumė. Nė familje kishte autoritet tė padiskutueshėm tė cilin e kish fituar me dijen dhe kulturėn e tė sjellurit. Edhe me femijėt shtrohej nė bisede si me tė rriturit. Nuk i urdhėronte,po me durim e dashamirėsi argumentonte porositė qė u jepte. Ai kish arritur tė jetė,jo vetėm prind,por edhe shok i tyre”. Ndėrsa motėr Hatja,qė jeton e punon nė Florida tė SHBA-sė,thotė: “ Pesė motra kishim Manin vėlla tė vetėm.Ai ishte femija i madh ndėr ne,ndaj e donim dhe e respektonim fort. E kishim si idhudh dhe endėrronim tė bėheshim me arsim e dije si ai. Nė fillim shkolla, pastaj puna si inxhinjer nė Mirditė e Mat e detyruan tė jetojė shumė kohė larg nesh. Ai ishte njeri shumė i rendėsishėm pėr ne,ndaj takimet e koha e qėndrimit pranė tij kan qenė momentet mė tė bukura tė jetės time. Veēanarisht me malle kujtoj muajt e verės tė viteve 1954-1960 kur isha femijė dhe Mani bashkė me ne kalonte pushimet verore nė bjeshkėn e Kolgecajt - Mullafc. Ai edonte shumė bjeshkėn me ajrin e paster dhe ujin e kulluar tė saj. Flladi i ahishteve dhe aroma e ēetinave i jepnin kenaqėsi e frymėzim. E njihte dhe e shijonte tė bukurėn,nė natyrė,nė letėrsi,nė art e kudo. Vishej bukur,krihej bukur,fliste bukur,recitonte bukur. Kishte shpirt artisti. Mbrėmjeve tė gjithė banorėt e staneve mblidheshin rreth Manit pėr tė dėgjuar kėngėt e tij qė i shoqėronte mjaft bukur me fizarmonike. I pelqenin veēanarisht serenatat korēare dhe kėngėt ruse tė cilat i kėndont mė shume
Nga Dode Progni
 
         Njė ditė gushti tė vitit 1955 njė djalosh 22-vjeēar zbriste nga   bjeshkėte larta tė Tropojės,ku kish kaluar pushimet verore.Ishte Man Arif Gjongecaj, i cili kish mbaruar shkollėn e mesme teknike “7 Nentori” nė Tiranė dhe zbriste nė qytetin e lindjes Bajram Curri,prej nga do tė nisej drejt Tiranės pėr tė filluar studimet e larta nė fakultetin inxhinjerisė tė Universitetit te Tiranes.
        Deshira pėr tu bėrė inxhinjer elektrik i kish lindur qysh nė fillimet e shkollės sė mesme,ndaj tė katėr vitet e politeknikumit i mbaroi me rezultate tė shkelqyera.
       Studimet universitare kishin qėnė ėnderra e tij e bukur,prandaj shumė shpejt do tė bėhej i njohur si njė nga studentėt mė sistematik e  rezultativ nėpėrvetėsimin e dijeve. Pėr rezultate tė larta nė mesime emri i Manit u bė i njohur nė fakultet e mė gjerė. Gazeta e asaj kohe “Zėri i Rinisė” do tacilėsonte, “student shembullor me vullnet e pasion pėr tu pajis me dije ekulturė”.
        Falė aftėsive intelektuale,deshirės e vullnetit tė fortė qė kishte   pėr studim,ai gjente kohė,jo vetėm pėr tė marr e pėr tė pėrvetėsuar lesionet,por edhe pėr t’u konsultuar me pedagogėt,pėr tė lexuar literaturė shkencore,teknike,artistikeetje. Vėmendje tė veēantė i kushtonte pėrvetėsimit tė gjuhės ruse,e vetmja gjuhė e huaj qė bėhej nė universitetin e asaj kohe,tė cilėn ai arriti tapėrvetėsoi mjaft mirė. Ai  nuk linte menjėanė as argėtimin me shoqe e shokė.Ishte frekuentues i rregullt i kinemasė,teatrit,mbrėmjevetė vallėzimit,garave sportive etj.
        Njė cilėsi tjetėr qė e dallonte nga studentėt e tjerė tė asaj kohe ishte paraqitja estetike. Ai vishej aq pastėr e bukur,sa qė shumė djem e vajza studentė tė universitetit qė s’kishin njohje tė afėrt me tė e identifikonin me shprehjen,”studenti simpatik i inxhinjerisė elektrike qė vishet bukur”.
        Vitet e universitetit ishn vitet mė tėbukura dhe mė tė rėndėsishme tė rinisė sė Manit. Gjatė tyre ai hodhi
bazat e formimit si inxhinjer dhe si intelektual me dije  e kulturė tė gjerė.
       Meritė tė veēantė nė shkollimin e tij kishte i ati Arif. Ky ishte njė burr i urtė,punėtor dhe arsimdashės. Nė pamundėsi pėr tė mbarur ndonjė shkollė,kishte vetmėsuar shkrim e kendim dhe disa veprime tė thjeshta
matematikore. Ishte njėri nga mjeshtrit mė tė talentuar e mė nė zė nė Malėsinė e Gjakovės (Tropojės). Gdhente nė mėnyrė mjeshtrore gurin dhe drurin. Odat mė tė mira tė Malėsisė sė asaj kohe ishin punuar prej tij. Nė punė dhe jetė shpesh herė qe ndeshur nė vėshtirėsi jo tė vogla,pėr shkak tė mungesės sė shkollės,ndaj u pėrpoq me tė gjitha forcat qė fėmijėt e tij tė pajisen me arsim e dije. Pėrveē Manit,tė cilin e orjentoi dhe e mbėshteti moralisht e materialisht pėr tu bėrė inxhinjer,ai nuk kurseu asgjė pėr shkollimin e 5 vajzave. Nėn kujdesin e tij,Hatja mbaroi fakultetin e mjekėsisė dhe u bė mjeke. Drita u diplomua pėr gjuhė-letėrsi shqipe nė Universitetin e Tiranės. Sot punon si mėsuese e gjuhės angleze nė Nju Jork te Sh.B.A.-sė. Ndėrsa Natasha,Fatimja dhe Sebija mbaruan shkollat e mesme profesionale.
      Mani u diplomua shkėlqyeshėm nė degėn e inxhinjerise elektrike tė Universitetit tė Tiranės,me 30 qershor1960, ,duke u bėrė njeri nga inxhinjeråt e parė tė rrethit tė Tropojės.
      Nė fund tė korrikut 1960,u emrua inxhinjer elektrik nė minjerėn e bakrit nė Kurbnesh tė Mirditės. Ishte njė emrim i pazakontė,i papritur e paradoksal pėr atė kohė.Njė inxhinjer elektrik qė kish mbaruar fakultetin me rezultate tė shkėlqyera,dėroghej nė njė minjerė bakri midis maleve tė Mirditės,kur nė fushėn e studimeve dhe tė projektimeve tė veprave energjitike vendi kish shumė nevojė pėr inxhinjer dhe studiues tė talentuar e tė rradhė siē ishte Mani. Pėr shkak tė kėtij emrimi tė padrejtė qė ish projektuar e vendosur nė kulisat e ministrive tė asaj kohe,inxhinjeri i ri Man Gjongecaj,nė gusht tė vitit 1960,filloi punėn nė minjerėn e Kurbneshit. Aty do tė pėrballej me veshtirėsi jo tė vogla,duke filluar nga tereni i thyer malore rrugėt plot baltė e gropa,dimėrat e gjatė e tė ashpėr me deborė e ngrica dhe vapėn pėrvėluese tė verės,punėn nėn tokė e mbi tokė,e deri tek komunikimi me njerėz tė niveleve tė ndryshme si,minatorė,ndėrtues,teknikė,inxhinjerė,gjeologė,fshatarė,zyrtarė provincial etje. Largėsia nga universiteti dhe rrethet shkencore tė kryeqytetit ishte njė vėshtirėsi serioze pėr vazhdimine punės studimore shkencore qė e kishte pasoin tė veēantė.
        Nė sajė tė zgjuarsisė,maturisė,kėmbėnguljes e vullnetit nė punė qė ekarakterizonin,ai do tė kapercente me sukses vėshtiresitė kudo qė punoi,nė Mirditė e Mat,gjate 33 vjetėve,dhe do tė bėhej njė emer i njohur dhe i respektuar si inxhinjer dhe si njeri.
        Puna nė minjerė ishte njė “ universitet “ tjetėr i gjatė dhe i veshtirė qė Mani do ta kryente me sukses. Ai perveē punės si inxhinjer,elektrik tė cilėn e kryente nė menyrė shembullore,vazhoi dhe punėn studimore shkencore,zhvilloi akoma mė shumė shpirtin krijues e deshirėn pėr tė bėrė gjėra tė reja,tė veshtira e tė dobishme. Vėmendje tė veēantė i kushtoi modernizimit tė proceseve tė punės,veēanarisht nė drejtim tė rritjes sė prodhimit dhe sigurisė nė punė,si dhe evitimit,sa tė ishte e mundur mė shumė,tė punės sė krahut, e cila zinte vendin kryesor nė minjerat tona.
      Sė pari,ju kushtue vėnjes nė punė tė dy kompresorėve me elektromotorr sinkrom tė cilėt kishin vite qė qėndronin nė magazinė per mungesė tė disa aparaturave qė nuk gjėndeshin nė vend. Kėta kompresorė me kapacitet 40 m3 ajėr tė komprimuar nė minutė do tė zėvendėsonin kompresorėt ekzistues,model i vjetėr e defektoz,qė nuk jepnin mė shumė se 20 m3ajėr nė minutė.Pas 7muajsh studime tė lodhėshme,konsultime me literaturė tė huaj,me inxhinjerė tė tjerė e pedagogė tė U.T. dhe pasi bėri me qindra skica,kalkulime dhe eksperimentime,arriti tė adaptojė relenė e tensionit minimal dhe relenė e kohės,tė montojė aparaturat dhe tė instalojė me sukses tė plotė elektrokompresorėt duke i siguruar minjerės sasinė e nevojshme tė ajrit tė kompresuar.
      Nė mars tė vitit 1963,inxhinjer Mani nisi punėn pėr modifikimin e trenitelektrik qė transportonte mineralin nga galeria kryesore e minjerės pėr nė fabrikėn e pasurimit tė bakrit. Pas disa muajsh kalkulimesh precize dhe provash tė kujdesėshme arriti tė realizojė modifikimin e trenit,duke e kthyer atė nė sistem “trole”,d.m.th. arriti tė realizojė funksionimin e tij me energji elektrike tė tensionit tė lartė,nė vend tė funksionimit me bateri,tė cilat ishin konsumuar e nuk gjėndeshin as nuk rimbusheshin nė Shqipėri.
        Njė tjetėr novacion i rendėsishėm qė realizoi Ing. Mani nė fabrikėn e pasurimit tė bakrit ishte modifikimi i njė “gjurmuesi” manjetik qė vendosej nė transportjer pėr tė diktuar copėzat metalike tė pėrziera me mineralin,pėrpara se ato tė shkonin tek thyesi konik.Gjurmuesi i ri manjetik u pėrdor nė vend tė separatorit manjetik qė i mungonte fabrikės sė pasurimit tė bakrit. Kėshtu u evituan defektet e shumta qė herė pas here pėsonte thyesi konik dhe u arrit funksionimi normal i fabrikės. Krahas kėsaj,ai modifikoi edhe skemen elektrike tė aparatit tė sinjalizimit tė stacionit tė transformatoreve,e cila i solli vendit njė pėrfitim prej mė shumė se 360 mije lek tė asaj kohe nė vit.
       Pas me shumė se 6 vjet punė tė suksesėshme nė Kurbnesh tė Mirditės,nė vitin 1967,u transferua nė rrethin e Matit. Nė fillim si inxhinjer e drejtues nė hiderocentralet e kėtij rrethi e mė pas nė seksionine industrisė tė Kom.Ekz . tė asaj kohe. Nė vitet 1967-196 u dallua pėr drejtimin dhe organizimin e punės pėr elektrifikimin e fshatrave tė Matit,duke merituar sė pari,respektin e matjaneve por edhe urdherin e punės tė klasit tė tretė qė i akordoi Presidiumi i Kuvendit Popullor.                                                                     
       Shpirti  krijues dhe guximi intelektual i Ing. ManGjongecaj u shfaq mė i fuqishėm se asnjė herė tjetėr gjatė viteve 1975-1990 kur punoi nė uzinėn e ferrokromit nė Burrel. Nė fillim pėr ndėrtimin e vėnjen nėpunė,e mė pas pėr funksionimin e saj,u dallua pėr punė tė palodhur e shpirt sakrifice,duke merituar dhe njė urdher pune tė klasit tė tretė,akorduar nga Presidiumi i Kuvendit Popullor,nė vitin 1979.
      Nė fillim tė viteve tetėdhjetė tė shek. tė kaluar uzina e ferrokromit ndodhej nėveshtirėsi. Ajo po shkonte drejt falimentimit,pėr shkak tė mos funksionimit tė furrave tė shkrirjes. Perpjekjet e specialisteve teknologė tė uzinės dhe tė ministrisė pėrkatėse pėr riparimin e furrave kishin dėshtuar. Ing. ManGjongecaj,i vetmi nė Shqipėri,mori pėrsipėr venjen nė funksionim tė kėtyre furrave. Pas njė punė tė gjatė,tė lodhshme e tė guximėshme,pas shumė kalkulimesh,eksperimentimesh e llogarive tė sakta,arriti tė inklementoi pėrherė tė parė nė Shqipėri teorinė asimetrike tė elektrolizės nė industrinė minerale. Nepėrmjet inklementimit tė kėsaj teorie u bė i mundur funksionimi i furrave dhe krejt uzinės. Kjo e fundit,jo vetėm shpetoi nga falimentimi,po dhe rriti aftėsinė prodhuese,duke idhėnė vendit  njė fitim prej disa qindra milion USD nė vit nga shitja e ferrokromit nė tregun e jashtėm.
       Si autor i pėrmirėsimeve teknike e teknologjike nė prodhimin e ferrokromit nė furrat ekzistuese,Ing. Mani,nė vitin 1984, u laurua me ēmimin e Republikės,duke u rradhitur ndėr 27 figurat mė tė shquara tė shkencės,teknikės,letersisėdhe arteve tė vendin tonė.Kėto arritje u bėnė tė njohura,jo vetėm brenda,por edhe jashtė vendit.Ndaj nė vitet tetėdhjetė u ftua pėr shkėmbim eksperience nga rrethet shkencore tė disa vendeve me teknologji tė pėrparuar nė fushėn e pėrpunimit tė mineraleve si,Austri,Gjermani,Japoni etje.
        Leximi dhe studimi i vazhdueshėm e kishin bėrė Ing. Manin njė intelektual tė kompletuar qė zotėronte dije dhe kulturė tė shumėanshme. Dashuria pėr librin i qe rrėnjosur qė nė vitet e para tė shkollimit. Libraritė dhe bibliotekat ishin vendet e perferuara tė tij. Ishte njė blerės i rregullt i librave tė rinjė,ndaj bibliotekėn e shtėpisė prej mijėra librash e vleresonte si pasurinė mė tė ēmuar tė familjes. Nė shumėllojshmerinė e librave qė lexonte si ato shkencore,politike ,filozofike etje.letėrsia artistike zinte vend tė veēantė. Kishte lexuar e rilexuar veprat e autoreve mė tė njohur tė letersisė botėrore,si tė Balzakut,Getes,Viktor Hygoit,Tolstoit,Stendalit,Dostojevskit,Gi de Mopasanit,Heminguejt,Gollstruothit,Shollohovit etje.
       Aftėsia komunikuese dhe dashamiresia ndaj njerėzve ishin cilėsi tė dallueshme tė tij. Shquhej pėr kulturėn e tė folurit. Kurrė nuk mburrej pėr ato qė dinte e bėnte. Nuk fliste pėr vete dhe nuk i nėnvlerėsonte tė tjerėt. Me bashkebiseduesin ishte i vėmendshėm dhe respektonte mendimet e tij. Nuk e kishte zakon t’i priste fjalėn kujt,por me durim tė admirueshem priste rrallėn pėr tė shprehur mendimet e veta. Dhe kėtė e bėnte me njė gjuhė tė pasur e menjė tė folur tė thjeshtė,tė qartė,tė ėmbėl e tė bukur,shoqėruar me njė buzeqeshje tė lehtė plot dashamirėsi qė ja bėnte fytyrėn mjaft simpatike. Ishte kėnaqėsi tė diskutojė me Manin pėr probleme tė ndryshme,nga tė thjeshtat deri tek mė tė ndėrlikuarat,qofshin ato shkencore,teknike,politike,filozofike,shoqėrore, 
artistike etje. Ai nė ēdo rast transmetonte tek bashkėbiseduesi mendimet e veta nė menyrė tė pėrkryer. Shokėt,shoqet,kolegėt dhe tė afėrmit,kur flasin pėr horizontin kulturore dhe aftėsitė komunikuese tė Manit,nuk lene pa pėrmendur forcen argumentuese dhe bindėse tė fjalės sė tij. Dallėndyshja,bashkėshortjadhe shoqja mė e ngushtė e Manit,midis tjerash thotė: “Mani na mrekullonte me aftėsitė e tė spjeguarit tė gjerave. Ai, jo vetėm lexonte shumė,po dhe kishte njė memorje aq tė fortė sa qė na habiste kur recitonte vargje  nga poetėt e mėdhenj shqiptar si Fishta,Naimi,Migjeni, Noli,Kadareja etje. Mbante mend me qindra vargje nga veprat e autorve tė mėdhenj tė letersisė botėrore si,Dante Aligeri,Shekspiri,Omar Khajami,Pushkini,Esenini etje. Gjatė ligjėrimeve,nė menyrė mjaft organike,citonte thėnje nga filozofė e njerėz tė medhenjė tė lashtėsisė greko-romake,tė linjes e tė prendimit,tė mesjetės e kohės sė re. Mani,- shton ajo,-ishte njė “enciklopedi kompiuterike dijesh”. Ndėrsa pėr mardhėnjet e tij me pjestarėt e familjes Dyshja thotė: ” Mani ishte njėbashkėshort dhe njė baba i mrekullueshėm. Ne e donim dhe e respektonim pa mase,sepse dhe ai na donte dhe na respektonte shumė. Nė familje kishte autoritet tė padiskutueshėm tė cilin e kish fituar me dijen dhe kulturėn e tė sjellurit. Edhe me femijėt shtrohej nė bisede si me tė rriturit. Nuk i urdhėronte,po me durim e dashamirėsi argumentonte porositė qė u jepte. Ai kish arritur tė jetė,jo vetėm prind,por edhe shok i tyre”. Ndėrsa motėr Hatja,qė jeton e punon nė Florida tė SHBA-sė,thotė: “ Pesė motra kishim Manin vėlla tė vetėm.Ai ishte femija i madh ndėr ne,ndaj e donim dhe e respektonim fort. E kishim si idhudh dhe endėrronim tė bėheshim me arsim e dije si ai. Nė fillim shkolla, pastaj puna si inxhinjer nė Mirditė e Mat e detyruan tė jetojė shumė kohė larg nesh. Ai ishte njeri shumė i rendėsishėm pėr ne,ndaj takimet e koha e qėndrimit pranė tij kan qenė momentet mė tė bukura tė jetės time. Veēanarisht me malle kujtoj muajt e verės tė viteve 1954-1960 kur isha femijė dhe Mani bashkė me ne kalonte pushimet verore nė bjeshkėn e Kolgecajt - Mullafc. Ai edonte shumė bjeshkėn me ajrin e paster dhe ujin e kulluar tė saj. Flladi i ahishteve dhe aroma e ēetinave i jepnin kenaqėsi e frymėzim. E njihte dhe e shijonte tė bukurėn,nė natyrė,nė letėrsi,nė art e kudo. Vishej bukur,krihej bukur,fliste bukur,recitonte bukur. Kishte shpirt artisti. Mbrėmjeve tė gjithė banorėt e staneve mblidheshin rreth Manit pėr tė dėgjuar kėngėt e tij qė i shoqėronte mjaft bukur me fizarmonike. I pelqenin veēanarisht serenatat korēare dhe kėngėt ruse tė cilat i kėndont mė shumė frymėzim.”
Duke qene modeli i njeriut tė shkolluar,Mani luajti rol tė rendėsishėm pėr edukimin e femijėve me dashurinė pėr arėsim e dije.Ai krijoi nė familje traditėn e bukur tė inxhinjerisė. Tre fėmijėt i morėn kėtė profesion. Djali imadh,Astriti u bė inxhinje mekanik. Nėrsa Artani dhe vajza Miranda u diplomuan nė Universitetin e Tiranės pėr inxhinjeri elektrike. Astriti jeton e punon nė Tiranė,Artani nė Kanada dhe Miranda ėshtė mjaft e suksesėshme nė Florida tė SHBA-sė ku jeton e punon. Pasi njėsoi diplomėn e mbrojti mastėrin nė inxhinjeri elektrike dhe biznes-administrim,prej disa vitesh ushtron profesionin e inxhinjeres elektrike nė njė kompani presticioze tė SHBA-se.
      Pesėmbdhjetėvjeteshin e fundit tė jetės,1990-2005,Mani pėrjetoi ndryshimet e mėdha ekonomiko-shoqerore dhe politike qė ndodhėn nė Shqipėri. Nė fillim tė viteve nentėdhjetė perkrahu familjarisht ndryshimet demokratike nė vėnd. Dallėndyshja ishte ndėr aktivistet e para tė grave demokrate nė Burrel. Djemtė,Astriti dhe Kujtimi nė Tropojė,Artani,Rudini,Aurreli,Avenjeri dhe vajza Miranda sė bashku me bashkeshortin Luan Kola,nė Burel,ishin pjesėmarrės aktiv tė lėvizjeve demokratike qė ēuan nė pėrmbysjen e regjimit totalitar e futjen e Shqipėrisė nėrrugėn e zhvillimeve demokratike.
        Nėvitin 1993 Mani doli nė pension. Njė pension minimal,madje qesharak qė nuk pėrputhej aspak me atė kontribut tė madhe qė ai i kish dhėnė shoqėrisė shqiptare pėr mėshumė se 33 vjete punė
cilėsore si inxhinjer dhe si shpikės. Megjithatė nuk tha asnje fjalė,nuk shprehi kurrė pakėnaqėsi.Pranoi tė sakrifikojė pėrseri me shpresėn se njė ditė jo tė largėt,Shqipėria do tė kapercente tranzicionin e veshtirė,do tė dilte nga varfėria,e do tė rreshtohej krahas vėndeve tė zhvilluara tė Europes.
       Me 17 dhjetor tė vitit 2000,Mani sė bashku me Dallėndyshen udhėtuan pėr nė Florida tė SHBA-sė pėr tu bashkua me njerėzit e tyre tė shtrenjtė. Nė Floridėn e bukur ai ndjeu mė fort se kurrė dashurinė e vajzės sė vetme Miranda,tė nipit Brajan dhe mbesės Amanda,qė e deshėn babagjyshin aqė shumė.
      Atij nuk i mungoi pėr asnjė ēast dashamirėsia,ngrohtėsia dhe kujdesi i Luanit. Lidhja midis tyre i kishte kaluar caqet e mardhėnjeve dhėnder-vjehėrr. Ajo ishte shumė mė e fortė. “ Tek Mani,-thote Luani,njoha njeriun e
thjeshtė,tė dashur e tė zgjuar,tė matur e tė thelle nė gjykim.Vlerat e tij si intelektual dhe si njeri i impononin respekt cilitdo qė e njihte.Pėr mua ishte njeri i veēantė,ndaj jam i lumtur qė qėndrova kaq afėr tij kėto vite”.
        Nė Florida ai ndjeu nga afėr dashurinee motrave Hatja dhe Drita,tė cilat e kishin ėndėrruar e deshiruar prej shumė vitesh qėndrimin  pranė vellait tė tyre tė shtrenjtė.Veēanarisht me Hatjen,qė e kishte afėr me banim,        takoheshin shpesh.Shetisnin brigjeve tė detit dhe parqeve me gjelbėrim tė pėrhershėm tė Florides se bukur duke dėrtuar,sjell kujtimet e sė kaluerės e shmall me njėri-tjetrin. Shumė afer i qėndruan, bashkeshort i Hatjes - Sokol Progri dhe vajzat Aida e Greta – mbesat e Manit,tė cilėt i dhuruan dashurinė,respektin e mirėnjohjen qė meritonte.Si gjithmonė ai kishte dashurinė e kujdesin e Dyshes me tė cilėn kalonte pjesėn mė tė madhe tė kohės.Sė bashku bisedonin, debatonin,prisnin e pėrcillnin shumė miq e shokė  bashkeatdhetarė qė vinin pėr t’i takuar e pėrt’u bėrė shoqėri.
       Mani qėndroi midis  kėtyre njerėzve tė dashur deri me 20 prill 2005,kur pas njė sėmundje tė rend u nda nga jeta,nė moshėn 72- vjeēare. Eshtrat e tij prehen nė njė lendinė tė bukur,tė gjelbėrt e plot lule shumėngjyrshe,nė Dunedin tė Floridės nė SHBA. Edhe emri i ruhet mbi njė pllakė metalike tė kėsaj varreze.Po nė tė vėrtetė,emri i tij ruhet i gdhendur nė memorjėn e shumė e shumė njerėzve nė Atdheun e tij,nė Shqipėri. Ai do tė kujtohet me dashuri e respekt nga tė gjithė ata njerėz qė studiuan,punuan e jetuan me tė,ne Tropojė ku lindie kaloi femijėrinė,nė Tiranė ku kaloi rininė,nė Mirditė e Mat ku punoi e jetoi gjate 40 vjetėve.Ai do tė mbahet mend pėr vlerat qė kishte si njeri dhe si inxhinjer i talentuar,me dije e kulture tė gjerė.
      Emri i Ing.Man Gjongecaj zėn njė vend tė rėndėsishėm nė historinė e zhvillimeve  teknike e teknologjike tė industrisė sė nxjerrjes dhe pėrpunimit tė mineraleve nė Shqipėri.
 
 
  Florida,30-08-2006
avatar
Dode Progni
VIP

Shteti : Tirane
Postime : 78
Kyējet nė forum : 8506
Regjistruar mė : 09/04/2010
Profesioni : Historian-Pension

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: MAN ARIF GJONGECAJ - INXHINIERI ME SHPIRT KRIJUES DHE INTELEKTUAL ME DIJE E KULTURĖ TĖ GJĖRĖ

Mesazh nga Dode Progni prej Fri 20 Dec 2013, 18:27

Sapo publikova ne faqn time te FB kete shkrim per Ing. Man Gjongecaj,Ram Muja - nje intelektual i njohur i Tropojes i cili para shume vitesh ka punuar me Manin,madje ka qene vartes i tij,shkruan per Manin: " Une kam shume kujtime e mbresa nga njohja me Inxhinjerin e talentuar.Ai sa ishte i madh ne shkence e profesion ishte i madh ne shoqeri.Ne zemren e tije strehohej nje bote e tere .Une akoma nuk kam takuar edhe nje te dyte ne jeten time.Vitet qe jetova ne Rrethin e Matit e pikerisht ne minjeren e Batres ku zoti me afroi patriotin tim Man GJongeci ta kem epror udheheqes teknik e shpirtnor aq sa i falem Zotit per gjithcka me ka dhane ne jete po kaq i falem edhe ing. Manit qe me dha mundesine te shprehe aftesite e mija ne profesion e te nderohem e te respektohem duke me dhane mundesine e vazhdimit te studimeve te larta dhe kjo vetem ne saje te mbeshtetjes me shume zgjuaresi te Manit, kur askush nuke dinte prejardhjen time antikomuniste vec AI. Ndoshta po beje nje sakrilegj se po zbuloje nje shkelje te statusit te P.P.SH.por kjo eshte nje e vertete e njohur tashme qe koha e vertetoi me vone se ne gjoksin e tije rrihte nje zemer e nje njeriu liberal demokrat qe inspironte per vepra e ideale te medha e te pa censuruara.Sot trupi i tije pushon ne Florida dhe emrin e ka te shkruar ne nje pllake metalike. Une e them me bindje se shpirti i tij pushon ne vendlindjen e vet ne TROPOJEN e tije te dashur dhe emri i Man Arif GJongecit eshte shkruar ne shume zemra shqipetare ne mes te cilave ne mos kryesoret pas njerezve te familjes edhe ne zemren time.Te falem ZOT qe me njohe me nje njeri te tille kaq te madh. Ram Muja
avatar
Dode Progni
VIP

Shteti : Tirane
Postime : 78
Kyējet nė forum : 8506
Regjistruar mė : 09/04/2010
Profesioni : Historian-Pension

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi