» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

4 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 4 vizitorė

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Tetė Materie Kancerogjene qė duhet hedhur nga Shtėpia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Tetė Materie Kancerogjene qė duhet hedhur nga Shtėpia

Mesazh nga Majlinda prej Sat 30 Mar 2013, 01:48

I paguani shtrenjtė, ndėrsa ato vazhdimisht dhe pa u vėrejtur na helmojnė. Po ju tregojmė kancerogjenėt mė tė njohur shtėpiakė. Ato nuk ėshtė e thėnė se patjetėr shkaktojnė kancerin, mirėpo s’ka kuptim t’i ekspozohemi rrezikut kur ekzistojnė opsione mė tė sigurta.
Pas sėmundjeve tė enėve tė gjakut, tė cilat pėrfshijnė pikėn nė tru dhe nė zemėr, kanceri ėshtė shkaktari mė i shpeshtė i vdekjeve nė shumicėn e vendeve tė botės, pėrfshirė edhe vendin tonė. Njė numėr i madh prodhimesh tė cilat i pėrdorim nė shtėpi pėrmbajnė elemente tė cilat konsiderohen se sigurisht shkaktojnė kancerin, e tė mos i pėrmendin ato tė cilat shkaktojnė alergjitė, astmėn dhe probleme tė tjera.
Pėr kėtė gjė, para sė gjithash, duhet fajėsuar rregullimin e keq tė pėrbėrėsve tė lejuar. Megjithatė, kėtė mund ta pėrmirėsoni, nėse kini kujdes. Pėr shembull, mjetet toksike pėr pastrim, mund t’i zėvendėsoni me pėrzierje prodhimesh tė sigurta, tė cilat me siguri i keni nė shtėpi. Nė vazhdim po japim listėn e rreziqeve mė tė njohura. Ato nuk ėshtė e thėnė se patjetėr shkaktojnė kancerin, mirėpo nuk ka nevojė t’i ekspozohemi rrezikut, kur tashmė ekzistojnė opsione mė tė sigurta.
1. Freskuesit e ajrit
Aroma e kėndshme nė ajėr shpesh vjen e paketuar me naftalinė dhe formaldehidinė, tė njohura si kancerogjene. Mirėpo, pėrmbajnė edhe njė sėrė kimikaliesh tė tjera toksike. Dėshironi ajėr tė freskėt nė ambientin tuaj, fillojani menjėherė qė tė eliminoni shkaktarėt e aromės sė keqe. Kėshtu ėshtė shumė mė mirė e sa tė kamuflohet me diēka tjetėr. Ambientin tuaj tė jetesės shpesh ajroseni, rregullisht pastrojeni, dhe, nėse megjithatė diēka kundėrmon, provoni zeolitin mineral, i cili ėshtė i njohur si njėri ndėr vajrat eterikė mė tė mirė natyralė antitoksikė
2. Ngjyrat e pikturimit, materialet pėr pėrpunimin e stolive dhe tė tjera
Jini tė kujdesshėm ndaj plumbit dhe metaleve tė tjera me ngjyra, vernikut dhe emalit. Pėrdorni ngjyrat me bazė perimesh. Shfrytėzoni ngjitėsit, ngjyrat dhe lapsat me bazė ujore dhe shmanguni nga tretėsit e rrezikshėm siē janė: ‘ēimento-goma’ apo lapsat tė cilėt pėrmbajnė aceton, heksan, heptan apo toulen.
3. Mjetet pėr mirėmbajtjen e automobilit
Duke pasur parasysh lirimin e tymit i cili del nga automobili, nuk ėshtė pėr t’u habitur qė edhe mjetet pėr mirėmbajtjen e tij nuk janė tė mira pėr shėndetin. Antifrizi dhe lėngjet tė cilat pėrmbajnė etilen glikol janė shumė toksike, mirėpo nuk janė mė tė mira as ato pėr pastrimin e xhamave. Kurrė nuk bėn tė lihen nė vende ku fėmijėt mund t’i prekin, sepse nėse i pinė mund edhe tė vdesin. Vaji i pėrdorur i motorit ėshtė i rrezikshėm kur ka kontakt me lėkurėn. Probleme shėndetėsore shkaktohen rėndom pas ekspozimit tė gjatė. Nėse patjetėr pėrdorni mjete pėr lyerje dhe mirėmbajtje tė automobilit, mbajini tė mbyllura nė ēelės, ndėrkaq mbetjet hidhni bashkė me mbeturinat e rrezikshme.
4. Rrobat nga pastrimi kimik
Punėtoritė e pastrimit kimik rėndom shfrytėzojnė tonelata kemikalesh, siē janė perkloroetileni (tetrakloroetileni), naftalina, benzena, formaldehidi dhe trikloroetileni – tė gjithė janė kancerogjenė. Kėto avullime kimike mund tė mbeten nė rroba ditė tė tėra.
5. Mjetet kundėr pleshtave, rriqrave dhe morrave
Shmanguni pesticideve me bazė lindani. Nė disa shtete janė shpallur mjete kancerogjene.
6. Ngjyrat dhe verniku
Disa pėrbėrės avullues organikė, tė cilėt shfrytėzohen nė ngjyra janė tė njohur si kancerogjenė. Veē kėsaj, ngjyra vite tė tėra pas lyerjes nga pak avullon nga muret.
Kurrė mos i pėrdorni ngjyrat tė cilat pėrmbajnė pėrbėrės avullues organikė. Gjithmonė interesohuni pėr ngjyrat mė pak toksike.
7. Kokrrat nga naftalina
E njihni atė kundėrmim tė tmerrshėm tė naftalinės? Ėshtė shenjė e qartė qė jua dėrgon trupi: keq, keq, keq! Thithja e naftalinės nė esencė ėshtė thithje e insekticidit. Naftalina pėrmban pothuajse 100% naftalinė, e cila ėshtė karcinogjen, apo paradilorobenzena, materie helmuese. Shumė njerėz kundėr molėzave pėrdorin livandėn, duhanin e tharė dhe materie tė tė tjera natyrale.
8. Mjetet pėr pastrim
Tė gjitha mjetet pėr pastrim nuk pėrmbajnė materie kancerogjene, mirėpo shumica janė tė dyshimta. Mjetet kundėr mykut tė bardhė shpesh pėrmbajnė formaldehid. Mė mirė ėshtė tė provoni mjete natyrore, me ndihmėn e uthullės, vajit apo ēajeve.
Pėrbėrėsve tė tmerrshėm nė mjetet pėr pastrimin e njollave nė tepihė shmanguni, duke pastruar me avull dhe me mjete natyrore pėr pastrim.
Divanet dhe kolltukėt mė mirė ėshtė t’i vishni me material stofi tė bukur – qė mund tė hiqet dhe tė pastrohet lehtė.
Mjetet pėr polirimin e drurit mund tė rrezikojnė sistemin nervor qendror dhe organet riprodhuese, sepse netrobenzena nė to thithet nėpėrmjet lėkurės. Blini mjete natyrale ose pėrpunoni mjetet tuaja nga 1/8 e gotės vaj ulliri me njė lugė uthull dhe njė lugė vodkė.
/Telegrafi/

Majlinda

Postime : 323
Kyējet nė forum : 10596
Regjistruar mė : 12/10/2007
Profesioni : oficere

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi