» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

15 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 15 vizitorė

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Leka i Madh ishte Pellazgo-Dardan i Mbreterisė se Maqedonisė Antike

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Leka i Madh ishte Pellazgo-Dardan i Mbreterisė se Maqedonisė Antike

Mesazh nga Naki prej Sun 24 Jun 2012, 01:17

Studiuesi Italian, Lucia Nadin, e ka zbuluar nė kėshtjellėn e qytetit tė Aleksandrisė, Tekst-Testament arkival tė Aleksandėrit tė Madh, e qė nė shqip thotė: Privilegium Alexandri Magni Macedonis Ex Greco Originali Tradukum” “Unė Aleksandėri, biri i Filipit Mbretit tė Maqedonasve, mishėrim i Monarkisė, krijues i Perandorisė Greke, bir i Zeusit tė madh, bashkėbisedues i Brahmanėve dhe i Pemėve, i Diellit dhe i Hėnės, Triumfues mbi Mbretėrinė e Persėve e tė Medėve, Zot i Botės prej ku lind dhe deri ku perėndon Dielli, nga veriu nė jug.
Pinjoll i farės sė shquar tė popujve Ilirik tė Dalmacisė, Liburnisė dhe popujve tė tjerė tė tė njėjtės gjuhė qė popullojnė Danubin dhe zonėn qėndrore tė Thrakisė, u sjellė dashurinė, paqen dhe pėrshėndetjet e mia dhe tė gjithė atyre qė do tė mė ndjekin nė sundimin e botės. Duke qenė se ju gjithmonė mė jeni treguar tė besės dhe tė fortė e tė pa thyeshėm nė betejat e bėra krah meje, u jap e u dorėzoj juve nė zotėrim tė lirė gjithė hapėsirėn prej Akuilonit e deri nė skaj tė Italisė sė jugut. Askush tjetėr veē jush, tė mos guxojė tė vendoset e tė qėndroj nė ato vende, dhe po u gjend ndonjė i huaj, ai do tė mund qėndroj vetėm si skllavi juaj, dhe pasardhėsit e tyre do tė jenė skllevėr tė pasardhėsve tuaj. U shkrua nė kėshtjellėn e qytetit tė Aleksandrisė, themeluar prej meje buzė lumit madhėshtor tė Nilit nė vitin XII. Me vullnet tė perėndive qė nderohen nė mbretėritė e mia, Zeusit, Marsit, Plutonit dhe Minervės, perėndisė sė perėndive. Dėshmitarė tė kėtij akti janė Atleti, logotheti (qatipi) im, dhe njėmbėdhjetė princ tė tjerė, tė cilėt unė po i emėroj si trashėgimtarė tė mi dhe tė tė gjithė botės, meqenėse po vdes pa lėnė pasardhės”. Pra pas gjithė kėtyre studimeve e hulumtimeve nė filologji, astronomi, arkeologji e gjithė atyre tė dhėnave tė historianėve, udhėpėrshkruesve dhe studiueseve tė shumtė ndėrkombėtarė, patjetėrsueshėm konkludohet se: “Pellazgu ka qenė, njeriu i parė i kėsaj bote dhe nė Arkadi ėshtė krijuar nga dheu”.
Tė gjithė kėta studiues kanė ardhur nė pėrfundim se shqiptarėt janė pasardhės tė vetėm tė drejtpėrdrejtė tė po kėtij Pellazgu dhe tė po kėtyre Pellazgėve si populli mė i lashtė. Thuhet, se kontinuiteti zinxhiror i Pellazgėve vazhdon me: ILIRĖT... DARDANĖT... TROJANĖT... MAQEDONĖT... EPIROTĖT... LIBURNĖT... ARDIANĖT... DALMATĖT... MOLLOSĖT... ARBĖRESHĖT... ARVANITĖT... SHQIPTARĖT... Gjithashtu u konkludua se: GJUHA PELLAZGE, PRA GJUHA SHQIPE ĖSHTĖ NĖNĖ E GJUHĖVE IDOEUROPIANE. Studiuesi Ēek, Vojtech Zamarovsky nė librin e tij “Heronjtė e Miteve Antike” do tė thoshte “PELLAZGU, Babai i parė i popullit PELLAZG, ishte Mbret nė ARGOLIDĖ. Sipas njėrės nga Legjendat dhe Mitet ishte njeriu i parė qė jetoi nė botė dhe kishte lindur nė ARKADI nga DHEU. E krijoi Perėndesha EURINOMA, e bija e titanit OKEAN dhe gruas sė tij TETIA. Sipas tjerėve ishte i biri i Mbretit PALEHTON dhe trashėgimtar nė fronin e Argolidės. Versioni i tretė se ishte i biri i trashėgimtarit tė mbretit FAROGEN. Ndėrsa PELLAZGU, i biri i PALEHTONIT i doli nė mbrojtje Mbretit Libian DANAJ kur po e ndiqte Mbreti Egjiptian EGIPTI.
Pas humbjes ndaj Egiptit, kėrkoi tė vendosej nė pjesėn mė veriore tė PELEPONEZIT ku edhe nė fund edhe vdiq. Pastaj mes tjerash thuhet se: DARDANI, Biri i mė tė madhit Zot ZEUSIT dhe bijės sė ATLANTĖS, ELEKTRĖS, ishte themeluesi dhe Mbreti i Parė i DARDANISĖ. Nga tė gjithė bijtė e kėsaj bote Zeusi e deshi mė sė shumti atė, duke i caktuar atij njė sundim tė lumtur dhe pasardhės tė lavdishėm. Nė vendin i cili e mori emrin e tij erdhi nga qyteti i tij i lindjes KORITH nė Itali. Nė atdheun e ri strehė i dha mbreti TEUKAR dhe ia dha pėr grua tė bijėn BATIA. Nė qytetin qė e themeloi sundoi deri nė vdekje. Pas tij nė fron erdhi djali i tij ERIHTONI dhe pastaj i biri i tij TROSI. Kur i biri i TROSIT ILI nėn kodrėn IDA themeloi TROJĖN, e cila sipas tij gjithashtu u quajt edhe ILIA ose ILION, latinisht ILUM, gjinia e tij Dardane u nda dhe nė Dardani sundoi e vjetra ASARAKU, KAPIEU, ANHIZI, derisa nė Trojė e reja ILI, LAOMEDONTI, PRIAMI. Sundimi i pasardhėsve Dardan nė TROJADĖ u shua atėherė kur AKILEJĖT e morėn dhe e shkatėrruan TROJĖN. I biri i PRIAMIT HEKTORI, komandant suprem i ushtrisė Trojane, ra gjatė dyluftimit me udhėheqėsin ushtarak tė Akilejėve, AKILIN, kurse i biri i tij ASTIANAKU humbi jetėn derisa ishte fėmijė gjatė pushtimit tė TROJĖS.
I biri i ANHIZIT ENEA, i cili luftoi nė anėn e Trojanėve u shpėrngul me tė ikurit tjerė Trojan nė perėndim dhe nė Itali krijoi njė qytet tė ri, nga i cili edhe u themelua ROMA. Pėrpos DARDANIT si mbret, sipas Homerit, dimė edhe pėr njė tjetėr me tė njėjtin emėr, jo edhe aq tė rėndėsishėm, ai ishte njė Trojan, biri i BIANTIT dhe u vra sė bashku me vėllanė LOAGONIN nė njė dyluftim me AKILIN. Emri i Mbretit dhe i popullit DARDAN nuk ėshtė i zhdukur ende. Ky emėr jeton nė emėrtimin e Ngushticės qė ndanė Evropėn nga Azia e Vogėl, e cila nė kohėt e vjetra nuk ėshtė quajtur DARDANELE por HELESPONT d.m.th. Deti HELEN. Mė pastaj studiuesi ēek Vojtech Zamarovsky, thotė mes tjerash: KAPIA, i biri i Mbretit ASARAK dhe gruas sė tij HIEROMNEMA, Mret DARDAN. Si pjesė e Mitit nuk u bė me diēka tė veēantė pėrpos paraardhėsve dhe pasardhėsve tė tij. Sundoi qetė dhe nė mėnyrė paqėsore ashtu si babi i tij. Bir i tij ishte ANHIZI, Mbret Dardan, deri sa nipi i tij ishte udhėheqėsi Dardan ENEA, pas HEKTORIT mbrojtėsi mė i fuqishėm dhe mė i suksesshėm i TROJĖS nė Luftė me AKILEJĖT. ENEA i biri i ANHIZIT i cili kishte luftuar pėrkrah trojanėve, u shpėrngul me tė ikurit tjerė trojan nė Perėndim dhe nė Itali ndėrtoi njė qytet tė ri nga i cili mė pas u themelua ROMA [1]. Mė pastaj Vojtech Zamarovsky nė studimin e tij, thotė mes tjerash: “TROSI, i biri i Mbretit ERHITON dhe gruas sė tij ASTIOHA Mbret Dardan. Ishte nip i DARDANIT, themeluesit tė mbretėrisė Dardane, dhe erdhi nė fron pas vdekjes sė babait tė tij, mbretit ERHITON. Sundoi nė tėrė Dardaninė (nė bregdetin veriperėndimor tė Azisė sė Vogėl, rreth Dardaneleve tė sotme),dhe kur ai vdiq mbretėria e tij u nda. Nė Dardaninė e reduktuar mbret u bė i biri i tij me i madh ASARAKU, derisa nė Trojadėn e ndarė i riu ILI, i cili e themeloi njė qytet tė ri, TROJĖN ose ILIN (fillimisht ILION).
Pėrpos ASARKAUT dhe ILIT, TROSI me gruan e tij KALIROJĖN kishte edhe djalin e bukur GANIMEDIN, por ai askund nuk ishte sundimtar sepse ZEUSI e kishte marrė me vete nė OLIMP ku i shėrbente me verėra Zotėt. Pėr kėmbim Zeusi TROSIT ia dha kuajt mė tė bukur tė botės. Pasardhėsit e TROSIT nga dega e ASARAKUT ishin mbretėrit KAPIA dhe ANHIZA tė cilėt sunduan nė DARDANI, derisa nga ILI ishin LEOMEDONTI dhe PRIJAMI tė cilėt sunduan nė TROJADĖ. Sundimi i kėtyre dy gjinive pėrfundoi kur TROJĖN e morėn AKILEJĖT. I biri i PRIJAMIT HEKTORI i cili duhej tė ishte trashėgimtarė i PRIJAMIT nė fron, ra nė atė luftė. I biri i ANHIZIT ENEA u shpėrngul pas rėnies sė TROJĖS nė ITALI ku me njė grup tė ikurish atje themeloi qytetin LIVINI, nga i cili u krijua ROMA. Edhe pse mbreti TROS gjatė jetės sė tij nuk bėri asgjė tė veēantė, emri i tij nuk u zhduk, ky emėr jeton pėrmes emrin tė TROJĖS dhe do tė jetojė pėrgjithmonė duke i falėnderuar EPOSEVE tė HOMERIT [2].
Ndėrsa “ROMULI, i biri i Zotit tė Luftės MARSIT dhe Vestalines REJA SILVA, njė nga themeluesit e ROMĖS dhe Mbreti i Parė Romak. Nga babai ishte njė pasardhės i drejtpėrdrejtė i njė nga perėndive mė tė fuqishme, nga nėna pasardhės i ASKANIT ose JULIT udhėheqėsit tė emigrantėve Trojan nė Itali, gjini tė cilės pas rėnies sė Trojės iu dha e drejta tė dominojė mbi gjithė popullin Trojan dhe (sipas interpretimit mė tė gjerė tė asaj profecie) mbi gjithė botėn. Dhe Askani-Juli ishte, natyrisht, me origjinė hyjnore, ENEA babai i tij ishte i biri i perėndeshės VENERA, derisa stėrgjyshi i tij DARDANI i biri i mė tė madhit Zot ZEUSIT. Ai i kishte pra, tė gjitha parakushtet gjenealogjike pėr t’u bėrė njė nga personazhet mė tė rėndėsishme tė Miteve dhe Legjendave Romake [3]. Kurse studiuesi amerikan, Georg Fred Williams, mes tjarash thėtė: “Po tė kthehemi nė parahistori, para se Rapsodėt Homerikė t’i kėndonin Hyjnive dhe heronjve Mitologjik, para se tė shkruhej gjuha greke, jetonte njė popull i njohur me emrin Pellazg, prandaj “Shqipja ka qenė gjuha e vėrtetė e Homerit, e Aleksandėrit tė Madh dhe Pirros sė Epirit”.
Nė pėrgjithėsi ėshtė pranuar se shqiptarėt i pėrkasin Racės Pellazgjike. Ata pėrbėjnė njė racė mitike si titanėt dhe ciklopėt. Faktet dėshmojnė se pellazgėt sollėn nė Greqi jo vetėm disa arte por njė sistem tė tėrė besimi, artesh dhe germash. Ajo ishte njė racė, sa bujare po aq edhe e pafat. Gjuha e tyre, ėshtė e ngjashme me latinishten se sa me greqishten, u ruajt nė dialektin Eolian dhe nė atė Epirotas, tė cilėt Helenėt i cilėsonin si barbarė” [4]. Luis Benlou, , Studiues Francez, “La Grece avant les Grecs (Greqia para Grekėve) 1877.
“Shumė emra vendesh, malesh, lumenjsh e figurash legjendare, tė cilat nuk mund tė shpjegohen nga etimologjia e fjalėve greke mund tė shpjegohen fare mirė pėrmes njė gjuhe jogreke. Deri mė sot vetėm njė gjuhė ėshtė e aftė tė hedhė dritė mbi kėto emra ajo ėshtė gjuhė shqipe. Shqiptarėt e sotėm janė pasardhės tė popullsisė, e cila jetonte para ardhjes sė grekėve nė trevat. “Pėrgjatė Adriatikut deri nė Halis”. (Halis quhej njė lum nė lindje tė Azisė sė Vogėl). A. Vasiliev, Autor i vėllimeve tė shumta pėr Perandorinė Bizantine, “E vėrteta ėshtė se edhe sot e kėsaj dite shumica e ishullit ARQIPELAG dhe gati e gjithė ATIKA deri nė ATHINĖ janė SHQIPTARE”. Robert D’angely, “Enigma”, “Epopeja greke ILIJADA, u hartua dhe u shkrua nė fillim nė gjuhėn pellazge dhe nga kjo gjuhė e njohur dhe e folur nga gjithė bota e saj epoke, ashtu si gjithė bota e epokės sė Pavarėsisė greke nė vitin 1821 pas Krishtit. 500 apo 600 vite mė pas u pėrkthye nė gjuhėn greke nga Homeri dhe Homeridėt, qė i dinin fare mirė tė dyja gjuhėt, Pellazgjishten dhe Greqishten. Emri Homeridė nuk shėnonte pasardhės real, ose tė ashtuquajtur tė tillė tė Homerit nė Hios, por mė tepėr njė shoqėri njerėzish, qė ushtronin tė njėjtin profesion artistik tė poetit, qė predikonin tė njėjtėn fe, qė ushtronin tė njėjtėn kulturė dhe qė adhuronin tė njėjtin Hyj ose Hero mbrojtės, nga i cili e kishte prejardhjen emri i tyre”. Pellazgėt janė ata,qė duke e ngritur gjuhėn pellazge, e cila mbijeton nė shqipen e sotme, nė gjuhėn e Liturgjisė dhe tė Mistereve tė gjithė tė lashtėve tė tė gjithė epokave dhe nė tė gjitha shtrirjet, pėrhapėn pothuajse nė tė gjitha vendet qė njiheshin atėherė prej tyre mėsimin dhe dijen me shkrim me anė tė shkronjave tė quajtura pellazge, Pelazgjika Grammatika, qė prej mijėra vjetėsh kanė qenė nė bazė tė gjithė shkrimeve rreth Mesdheut dhe kryesisht tė Fenikishtes. Nė tė gjithė Tempujt, nė Orakujt ku shkonin pėr kėshilla tė lashtėt gjuha e zakonshme dhe mė e pėrhapur ka qenė gjuha Pellazge. Nėse gjuha Greke dhe Latine, me gjithė shkėlqimin qė ato kanė pasur, nuk do tė kishin mundur pėr shkak tė elementit drejtues dhe tė elitės, ta zėvendėsojnė Pellazgjishten pėr t’u bėrė gjuhė liturgjike tė Botės sė Krishtere, ėshtė e sigurt se ato do tė ishin zhdukur plotėsisht nga faqja e dheut dhe do tė kishte qenė gjuha Pellazge ose Shqipe, qė do tė kishte vazhduar gjithnjė. “Pėrse tė lashtėt e ngritėn Greqishten dhe Latinishten, madje para se ato tė formoheshin me pėrsosmėri, nė shkallėn e gjuhėve liturgjike, pėrgjigja pėr kėtė pyetje ėshtė fare e thjesht, Priftėrinjtė dhe Fetarėt e lashtėsisė, qė parapėlqenin tė pėrdornin Greqishten ose latinishten nė vend tė Pellazgjishtes ose Shqipes tė formuar plotėsisht, tė njohur e tė folur nga gjithė njerėzia e epokės dhe tashmė nė pėrdorim pėr kėtė qėllim, kanė pasur po ato arsye si priftėrinjtė e sotėm. Ėshtė e qartė se fetarėt tanė tė sotėm vijojnė tė ruajnė pėrdorimin e Latinishtes, Greqishtes, Arabishtes Kuranike, Hebraishtes sė vjetėr, Sanskrishtes etj., jo pėr tė mėnjanuar, siē deklarojnė ata, ēdo gabim ose ngatėrrim nė transmetimin e vėrtetė tė doktrinės ose dogmės duke bėrė pėrkthime tė njėpasnjėshme, por pėr tė mbajtur meshtarinė nė vazon e vet tė mbyllur e tė izoluar, gjė qė nuk do tė mund ta bėnin po tė kishin vijuar tė pėrdornin gjithnjė Pellazgjishten ose Shqipen, qė e gjithė bota e dinte nė atė epokė”. “Ēfarė mund tė nxjerrim si pėrfundim qė ta kuptojmė shoqėrinė e quajtur Greke tė lashtė e cila nė tė vėrtetė ishte Pellazge ose Shqiptare. Rezultati do tė ishte mė i mirė ose mė i rėndėsishėm, nėse koncepti ynė ose imagjinata jonė do tė ndriēoheshin dhe do tė udhėhiqeshin nė hulumtimin tonė nga drita qė vjen nga njė lėndė shumė e madhe nė numėr dhe mė e rėndėsishme. Puna ėshtė se na mungojnė shumė hallka nė vargun e jetės sė brendshme tė Grekėve. Ėshtė e madhe errėsira qė rėndon mbi hollėsitė, nė atė pikė ku ndodhemi, qė nė fund dėgjohet nė njohjen vetėm tė historisė sė Athinės edhe atė nė mėnyrė tė kufizuar Nė fund ky studiues freng pas 44 vjet pune tė palodhshme, decidivisht konstatoi: “Mė nė fund enigma u zgjidh, gjithēka rrjedh nga shqiptarėt” [5].
Reshat AVDIU
Preshevė, Prill 2012
Fusnotat:
1. “Heronjtė e Miteve Antike” fq.174.
2. “Heronjtė e Miteve Antike” nė faqen 331.
3. Po aty fq. 296.
4. ). Georg Fred Williams, studiues amerikan, 1914.
5. Robert D’angely, “Enigma”, Studiues Frances, 1967.
P.S: PELAZGO-ILIRO-ALBANCI- U ODNOSU NA DRUGE NARODE U EVROPI I ŠIRE – STAVOVI PEDESETAK STRANIH NAUČNIKA (Istoričara, Istraživača, Filologa, arkeologa, Antropologa, Putopisaca i drugih). Knjiga Zagreb,1967.

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18604
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi