» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

7 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 7 vizitorė

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Dervish Cara

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Dervish Cara

Mesazh nga Naki prej Sat 07 Apr 2012, 00:27

Dervish Cara ka qenė njė ndėr kryengritėsit mė kryesorė tė kryengritjes antiosmane. Mijėra luftėtare te udhėhequr nga Dervish Cara ēliruan Prishtinen, Shkupin, Tetovėn, etj., ku u ngritėn organet vetqeveritare tė pushtetit.
Pasi u shtyp kryengritja, kunder udheheqesve te saj u mbajt ne Stamboll nje proces gjyqesor ne te cilin Dervish Cara mbajti nje qendrim bureror, duke e mare mbi vete pergjegjesine e organizimit te kryengritjes. Ai bashke me 28 pariote te tjere u denuan me vdekje nga i gjygji. Me pas denimin ia shndėrruan nė burgim tė perjetshem. Lidhur me prejardhjen e tij, autorė tė ndryshėm jepnin shpjegime qė ai ka qenė banor i qetė nga fshati Pallēisht – Tetovė. Fisi Care, me origjinė nga fshati Caren nė Shqipėri, u vendos nė fshatra tė ndryshėm tė Pollogut. Ishte gjė e zakonshme nė traditėn Shqiptare qė mbiemri tė jetė ai i fshatit tė mėparshėm. Nga fisi Care ka familje tė shpėrngulura nė Pallēisht tė Poshtėm, nė Siniēanė, nė Ēellopek, nė Sellarcė tė Epėrme, nė Reēicė tė Epėrme, nė Bullgari dhe nė Turqi.

Shkaku i kryengritjes
Pėr kryengritje kishte me siguri shumė shkaqe. Mirėpo shkak i drejtpėrdrejt pėr kėtė kryengritje ishte internimi e likuidimi i pashallarėve tė Tetovės. Si dihet, deri nė fillimin e viteve '40 qeverisnin gjysmėpavarėsisht tre vėllezėrit: HėvzI-pasha nė Shkup, Hysein-pasha nė Qustendil dhe Abdurrahman-pasha nė Tetovė. Kjo familje shqiptare kishte ndikim tė pakufizuar mbi gjithė popullatėn shqiptare, cdo fjalė e pashės ishte ligj pėr shqiptarėt besnikė. Si pėrmendėm edhe tė krishterėt gjendėshin shpesh nėn mbrojtjen e kėtyre pashallarėve qė nuk lejonin disa turq e shqiptarė tė padisiplinuar t'i maltretojnė. Qeverija e Stambollit donte dė organizojė administratė qendrore, tė kryejė ndarje tė re administrative, t'i likuidojė pashallarėt gjysmė tė pavarur ndaj tė cilėve ushqente mosbesim dhe qė refuzonin t'i kryejnė shpesh kėrkesat e saj. Ajo priste vetėm rast qė da dobėsoj pakufizueshmėrinė e kėsaj familje tė fuqishme shqiptare. Shpejt vėllezėrit u zunė pėr pronat trashėguese. Puna erdhi deri nė luftė, dhe nė maj tė vitit 1840, njėri kundėr tjetrit dėrguan ushtri qė u konfrontuan te fshati Llwrcw i Tetovės. Mirėpo, ndėrmjetėsit i pajtuan vėllezėrit dhe kėshtu nuk shpėrtheu lufta vėllavrasėse. Porta intervenoi dhe i thirri vėllezėrit nė Stamboll qė t'i pajtojė. Kur arritėn nė kėtė qytet ata u burgosėn, ngaqė deklaruan haptas se nuk janė nė gjendje tė mbledhin rekrutė. Hyseini dhe Abdyrrahmani u internuan nė Anadolli, kurse Hėvzi-pasha vdiq nė burg. Sipas disave atė e helmuan. Porsa arriti lajmi pėr vdekjen e Hėvzi-pashės nė Shkup, gjithė popullata shqiptare e pjesėrisht edhe maqedonasit u cuan nė kryengritje nė krye me Dervish Carėn, njė nga njėrėzit e afėrm tė Hėvzi dhe Abdyrahman-pashės. Pas internimit tė tre pashallarėve vėllezėr u cuan Hasan-pasha, vėllai i Hėvzi-pashės dhe Qamil-pashės, djalė i Hėvzi-pashės. Kėta tė dy ishin tė internuar nė Azi tė Vogėl. Pas gjashtė vjet Hasan-pasha vdiq nė internime. Qamil-pasha u kthye nė Stamboll, ku vdiq. Nė vend tė Hėvzi-pashės u dėrgua si mėkėmbės i sulltanit nė Shkup Qor Mehmed-pasha, kurse Abdyrrahman-pasha u trashėgua nga vėllai Xheladin-beu.

Isa Boletini me luftėtarėt e vet
2. Dokumentationi rus i Hitrovos thotė qartė se porsa u dėgjua nė Shkup se Hėvzi-pasha ėshtė vrarė, shqiptarėt u ēuan nė kryengritje. Edhe konsulli anglez nė Selanik, Blanti, me letėr tė datės 23 korrik 1843 kumtoi se si shkasė pėr kryengritjen e konsideron «politikėn e keqe qė shkaktoi deportimi i pashallarėve nga Shkupi, Tetova e Qustendili» kurse Omer-pasha se kjo kryengritje e shqiptarėve u shkaktua pėr shkak tė sjelljes jo taktike tė pashės sė Shkupit qė e emėrtoi Porta-Qor Mehmed-pashės, qė erdhi nė vendin e Hėvzi-pashės. Edhe konsulli frances nė Selanik. Krie, si shkak pėr kryengritje e konsideron likuidimin e pashallarėve tė Tetovės dhe nė letrėn prej 25 gushtit 1843 kumton: «Vėllezėrit ishin lėnė pas dore, ashtu qė mes tyre u shfaq mospajtimi dhe secili u orvat ta rrėfejė superioritetin e vet. Ata kėrcėnonin njė kohė tė gjatė njėri-tjetrin dhe mblodhėn nė fund ushtri qė tė sulmojnė njėri-tjetrin dhe tė zhduken. Pasi qeveria kuptoi pėr kėtė, i thėrriti nė Stamboll. Ata shkuan, dhe flitet se sulltani personalisht ka ndėrmjetėsuar tė pajtohen, por para se t'i lėshojė tė nisin pėr vendlindje, prej tyre kėrkoi redif, qė ta dėrgojnė Odrin, si ishte rasti me tėrė Perandorinė. Ata u pėrgjigjėn haptazi se nuk mund ta bėjnė atė qė kėrkohej». Pastaj u internuan nė Anadolli dhe kjo u bė shkasė pėr kryengritje.
3. Nė njė letėr tjetėr, konsulli i njėjtė pėr shkakun e kryengritjes kumton: «Para ca kohėsh Hėvzi-pasha nga Shkupi dhe vėllau i tij Abdyrrahman-pasha nga Tetova u ftuan nė Stamboll pėr shkak tė njė zėnie qė kishin ndėr vete. Qeveria nuk ishte aspak e interesuar pėr kėte rast privat. Kėta tė dy, si dhe vėllau i tyre, Hasan-pasha nga Qystendili bėn ndarjen e pronės. Ata nderoheshin nga gjithė rasa greko-shqiptare, e pėr shkak se refuzuan ta furnizojnė Divanin me ushtri tė rregullt, premtim qė nuk mund ta plotėsonin kurrė, u dėrguan nė internim nė Azi. Pasi lajmi pėr depėrtimin e tyre u pėrhap nė Shqipėri dhe pasi u kuptua shkaku, populli nga tė gjitha provincat shqiptare u pėrgjigj me klithje hakmarrėse. Nė kėtė kohė ēeta tė armatosura i gjezdisnin rrugėt, duke i bėrė tė pakalueshme dhe i cėnonin Manastiret dhe kishat nga Vranja, Shkupi e Dibra. Pas njė kohe Grie e pėrmend pėrsėri shkakun pėr kryengritje dhe shkroi se ato anė janė nė gjendje anarkike tė plotė pėr shkak tė gabimit tė qeverisė qė donte tė shpėtojė nga familja e Hėvzi-pashės, duke e pėrcjellė nė deportim. Ajo donte t'ua marrė vendet mė tė rėndėsishme, ku donte t'i emėrtonte ithtarėt e vet...»
4. Edhe konsulli anglez nė Selanik Blanti mendonte se shkaku pėr kryengritjen ishte mėnjanimi i pashallarėve tė Tetovės, pasuria e tė cilėve i ngazėllente eprorėt, thotė: Nėse pasuritė e pashallarėve Tė Tetovės dhe tė Shkupit do tė tėrhiqte vėmendjen e Malik e Riza-pashės, Porta do tė kursehej nga shpenzimet e mėdha qė duhet t'i bėjė tani» pėr shuarjen e kryengritjes. Pėr fillimin e kryengritjes ndikoi sigurisht edhe situata anarkike qė sundonte nė Maqedoninė e tashme, Shqipėri, Sėrbinė e Jugut e Kosovė, qė atėbotė ishin provinca nė Perandorinė turke qė njihej nėn njė emėr-Rumeli. Xhaminė e larme, urėn e gurit dhe mullirin nė lumin Shkumbin i ndėrtoj Abdyrrahman-pasha rreth vitit 1820. Ura u shkatėrrua nga Shkumbini i tėrbuar mė 1835. Gravura paraqet Tetovėn nė mesin e shekullit XIX.
Pushtimi i Tetovės nė janar tė vitit 1844
Pas pushtimit tė Gostivarit Dervish Cara u drejtua me luftėtarėt e tij kah Tetova qė atėherė kishte 24‘000 banorė. Me qėllim qė ta dėboj Xheladin-beun qė u bashkuan edhe shqiptarėt nga Tetova dhe Dervish Cara u bė shpejt i njohur nė territorin qė qeverisej nga pashallarėt e Tetovės. Xheladin-beu qė jetonte nė Tetovė u zemėrua shumė, kur mori vesh se Dervish Cara ka nisur kundėr Tetovės. U zhvilluan luftime nė hyrjen e Tetovės dhe kur Xheladin-beu u bind se shumica e shtarėve tė tij iu bashkuan kryengritėsve dhe qytetin nuk do tė mundej ta mbrojė, u orvat ta rrėnojė qytetin me artileri, por e ėma nuk e lejoi.

Sheshi i Tetovės nė vitin 1890
Xheladin-beu me familjen u largua nė Shkup dhe nuk ktheu mė kurrė nė Tetovė. Si duket lufta pėr pushtimin e Tetovės zgjati plot tri javė, mė nė fund tė dhjetorit tė vitit 1843 dhe nė fillim tė kallnorit tė vitit 1844. Kur u largua nga Tetova Xheladin-beu, qyteti nuk ra menjėherė nė duar tė kryengritėsve, se beu pėr mbrojtjen e qytetit kishte lėnė Haxhi Hasanin, kurse Xheladin-beu dėrgonte urdhėra nga Shkupi. Kryengritėsit pas luftimeve tė ashpra u futėn nė Tetovė, por Haxhi Hasani u mbyll nė Kalanw e qytetit, Baltepe, 806 m dhe qė andej rezistoi edhe disa ditė. Dervish Cara pas disa ditė luftimesh arriti ta mund dhe ta marrė pushtetin nė Tetovė, qė pas kėsaj u shndėrrua nė qendėr tė kryengritjes. Dervish cara nė Gostivar e Tetovė mbante fjalime, nė tė cilat shqiptarėt kryengritės i kėshillonte tė kėrkojnė nga sulltani supriminin e urdhrit pėr marrjen e rekrutėve dhe nėse lutja u refuzohet u premtoi se do t’i prijė nė fushatė kundėr Stambollit. Nga raportet e konsujve francezė e anglezė nė Selanik tė 31 kallnorit 1844 shihet se Tetovėn e sulmuan 3000–4000 shqiptarė kryengritės. Nė sulmin kundėr Tetovės dhe fshatrave tė rrethit, kryengritėsit si duket kryen edhe disa krime kundėr tė krishterėve tė pasur. Kėshtu nė fshatin Ēericė u mundua e bija e pasanikut vendės Gospodit, e pikėrisht nė shtėpinė e tij me siguri qė t’u rrėfente se ku janė parat. Mandej edhe vetė Gospodin e lidhėn, por disi arriti tė ikė e shkoi nė Shkup tė kėrkoj ndihmė nga Hasan-pasha, qeveritar i Shkupit. Pėr tė mos nisur Hasan-pasha nga Shkupi pėr Tetovė, ithtarėt e Dėrvish Carės i pushtuan grykat (dervenet) dhe kalimet pėr Shkup nga anėt, nga tė cilat pritnin tė sulmohen.
Tetova kėshtu u bė qendėr e kryengritjes. Nė teqen e dervishėve Ali-Arabati baba u vendos shtabi kryengritės nė krye me Dervish Carėn. Kalaja e Tetovės Balteqe atėherė u rėnua nga kryengritėsit. Pasi u pėrforcua nė Gostivar e Tetovė, Dervish Cara i informoi pashallarėt e rrethit pėr veprimtarinė e tij kundėr dhėnies sė redifit. Ai dėrgoi korrierė te pashallarėt e Dibrės, Prizrenit, Prishtinės dhe Vranjės, por pėrgatitej nė kohė tė njejtė pėr sulmin kundėr Shkupit, ku e dinte se ka ithtarė tė lėvizjes sė tij.

DERVISH CARA - Lisi qė se shkulėn furtunat
Njė prej kėtyre ngjarjeve madore,ėshtė edhe kryengritja e pėrgjithshme shqiptare kundėr reformave tė Tanzimatit,nė mesin e shekullit tė kaluar.
Sipas ligjeve tė saj,djemtė e moshės 15-16 vjeēare merreshin dhe dėrgoheshin nizam,mijėra kilometra larg vatrave tė tyre.Duke luftuar nė vende tė huaj,nėn flamurin e gjysėmhėnės,mijėra prej tyre mbeteshin andej,tė vrarė,tė sakatuar,tė dėrmuar nė fatin e tyre.
Burime tė shumta arkivore,nėnvizojnė faktin se Porta e Lartė dėrgon nė verėn e vitit 1843,nė Shkup,Hajredin Pashėn qė mbahej asi kohe si “dora e rreptė” e Sulltanit.Sipas njė lajmėrimi nė Shkup do tė mblidheshin tė gjithė paria e Shkupit,Tetovės ,Gostivarit e Kėrēovės pėr tė biseduar rreth njė marrėveshjeje tė mundshme me Hajredin dhe mehmet Pashėn.Taman nė kėtė kohė,shfaqet vizioni i luftėtarit popullor Dervish Cara.
Nė krye tė disa trimave tė tij,pasi ka ardhur prej disa betejash ku dhjetra djem shqiptarė kanė mbushur radhėt e ēetės sė tij,duke mos pranuar tė vėnė nizam apo radifė,Dervish Cara takohet me krerė tė tjerė kryengritės.Nė takime me ta vendoset qė asnjė kompromis nuk vlen tė bėhet me Portėn e Lartė.Ata do tė mbetshin tė vendosur qė tė mos paguanin taksa dhe tė mos ēonin djelmėrinė shqiptare nė viset e Perandorisė,nė udhėt e mos kthimit tė pėrjetshėm.
Ndėrkohė,Dervish Cara,nė maujin dhjetor,nė krye tė qindra trimave shqiptarė,sulmuan Tetovė. Xheladin Beu,duke iu trembur menēurisė dhe trimėrisė sė Dervish Carės,shfrytėzoi disa miq tė tij pėr ta bindur trimin Cara qė tė hiqte dorė prej Tetovės.Dervish Crara nuk pranon.Fjala e tij e urtė tani ka bėrė pėr vete jo vetėm fshatarė tė thjeshtė por edhe shqiptarė tė viseve tė ndryshme qė shėrbenin nė ushtrin turke,nė garnizonin e Tetovės.Historiografia ballkanike,ka pranuar se luftimet pėr marrjen e Tetovės kanė qenė tepėr tė rrepta pėr tri javė rresht.Sidoqoft fitorja do tė ishte nė krahun e Dervish Carės ngase mjaft ushtarė tė garnizonit turk tė Tetovės,u bashkuan me forcat kryengritėse.Edhe kėtu,pas vendosjes sė pushtetit tė vet,Dervish Cara ndėrtoi njė mbrojtje sa ma efektive duke paraparė sulme tė ashpra tė turqve,nė tė ardhmen.Ajo ēka vlen tė mos harohet,nė kėtė kryengritje popullore,ėshtė edhe fakti se krerėt kryesorė qė u prinin shqiptarėve,I paraqitėn Portės sė Lartė disa kėrkesa ultimative.Ndėr mė kryesorėt e tyre ishin :
1- Tė mos pranohej ligji i ushtrisė osmane,sipas tė cilit tė gjithė myslimanėt ishin detyruar tė shėrbenin nė ushtrinė e rregullt si nizame (6-7 vjet) dhe si radife (3-4 vjet).
2- Tė mos pranonin zėvendėsimin e nėpunėsve tė pushtetit lokal osman (qė mėshumė ishin shqiptarė) me nėpunės turq tė sjellė nga Azia,qė nuk njihnin as gjuhėn dhe zakonet shqiptare.
3- Tė nihet autonomia shqiptare nė suazat e Perandorisė Osmane,ashtu siē ishte njohur autonomia e Serbisė mė vitin 1830. (“Shqiptarėt e Maqedonisė” faqe 218 ).
Kėrēova do tė ishte karakolli i parė i qėndresės shqiptare kundėr hordhive turke disa dhjetra mijėshe.Mė pas,nė duart e hajredin Pashės ranė edhe Tetova e Gostivari.Por edhe kėtu u luftua,edhe kėtu u derdh rrėke gjaku i pastėr shqiptar,nė rrjedhėn e tė cilit hapte udhė vetėdija kombėtare qė sapo ēelte sytė.Omer Pasha,duke mos harruar asesi bėmat e trimit Dervish Cara,dėrgoi kundėr tij taborret turke mė tė pėrgaditura e tė armatosura me armė artilerie,ē’prej majit deri mė shtator tė 1844,trolli shqiptar nė macedoni u mbush me gjakun dhe eshtrat e mijėra vetėve tė vrarė barabarisht vetėm e vetėm ngase ishin ngritur nė kryengritje pėr tė drejtat e tyre.Tashmė qindra mijėra djem tė paritur shqiptar,mirreshin me forcė prej vatrave tė tyre dhe dėrgoheshin nizame nė vendet mė tė largėta tė Azisė.Plaga e hapur kėsisoj,nxirrte dhimbje e gjak pėr vite e vite tė tėra,ngase rruga e nizamit ishte njėlloj me ate tė ferrit.

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18619
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi