» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

14 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 14 vizitorė :: 2 Bots

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


DELI MUSLIA I NJOHUR SI DELI PLAKU

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

DELI MUSLIA I NJOHUR SI DELI PLAKU

Mesazh nga Doruntina Miftari prej Thu 27 Oct 2011, 16:31


(Me rastin e 91 vjetorit tė rėnies sė Deli
Plakut)

Ai mblodhi frerin e gjokut, duke e
therur atė mė zigji. Gjoku mblodhi trupin e ia dha vrapit fluturim, duke ēarė
mes pėr mes pusinė. Krisen pushkėt, dhe gjoku nė vėrsulje kishte ndalur plumbat
me gjoks!... Gjatė shkėmbimit tė tė shtėnave, falė natės Halilin nuk e kishte
marrė as njė plumb, heu, gjoksi i gjokut ish bėrė
shkrumb!...
Tė nesėrmen gjoku kishte rėnė pėr dhe...
Halili kishte thirrur tė shtat komshinjtė pėr ta varrosur gjokun, dhe pėr shtatė
ditė me radhė ia kishte ndezur nga njė kandil tek varri qė ia kishte bėrė nė
kopshtin e vet me mollė.

Pėr shtatė ditė ai s’kishte vėnė bukė nė gojė,pėr shtatė ditė ai verė me gojė s’po banė,pėr shtatė ditė ai nuk kishte
folė,
pėr shtatė ditė ai veē po pi
duhan!...

Mė i
vjetri i Delinjve qė mbahej mend, quhej Tahir, prej nga e ka marrė emrin edhe
lagja e tyre. Deliu, lindur dhe rritur me halle nė Radishevėn trime nė fakt pėr
rininė e tij nuk kemi shumė tė dhėna qė mund tė shkoqisnim shumė detaje, ai
dajat e tij i kishte nga fshati Qirez e ėma e tij quhej Sherife, ndėrsa babai
Musli.
Deliu u burrėrua dhe jeta e ngėrtheu nė kthetrat e veta, ai ishte
i martuar bukur nė moshė tė shtyrė me Qamilen nga fshati Qabėr, e cila pėr fatin
e tij tė lig i vdes shumė e re, duke ia lėnė tri vajza, Maliqen qė u martua nė
Klinė tė Skenderajt, Halėn qė u martua nė Kasterc dhe Zelihen qė u martua nė
Zhabel tė Dukagjinit. Si dhe tė vetmin djalė, pra Mehmetin e vogėl 1891 - 1943.
Mbase qė atėherė i mbeti edhe emri Mehmeti i vogėl, por qė ka edhe shpjegime
tjera si: “E thėrrisnin Mehmeti i vogėl, pėr ta dalluar nga i vėllai i shotės
Meti, por edhe mė vonė nė Ēetė e thėrrisnin po mė kėtė emėr”, ngase ishte gati
mė i riu nė Ēetė- tregonte Bajram Zena, bashkėluftėtarė i Lėvizjes.
Shumė mė vonė, Deli Plaku martohet pėrsėri, kėtė radhė me Zahide Ali Halilin nga
fshati Syriganė e cila kur erdhi nuse nė Radishevė, Mehmetin e vogėl e gjeti po
thuaj nė moshė tė njomė. Zahideja, ishte e mbesa e Halil Sejdisė. Pra, gjyshi i
saj Halili, ishte burrė qė kishte emėr e konak atė kohė nė Syriganė e rrethinė.
Duke qenė se Syrigana ka njė pozitė strategjike, ka qenė gjithė herė e sulmuar
prej barbarėve serb. Njė grup banditėsh serb, njė natė tė vonė i kishin vėnė
pusi pėr tė saten herė me qėllim qė ta vrasin Halilin- gjyshin e Zahidesė. Ai,
tek po vinte kaluar mbi gjokun e bardhė, me martinėn e gjatė gati pėr zjarr,
vigjilent dhe duke nuhatur terrenin. Gjoku sikur po i jap shenjat tė zot, duke
zgjatur veshtė pėrpara, dhe duke i rėnė me kėmbė tokės e duke lėshuar turfullimė
me hundė, qė ishte shenjė jo e mirė! Halili e vėrejti rrezikun, por nuk kishte
rrugė tjetėr, veē pėrpara pėr tė ēa rrethimin. Ai i dha zjarr ēarkut tė martinės
sė gjatė edhe gjokut po i lėshon za- si dikur nėpėr
legjenda:

”Gjok or bir qenkam rrethua,
n’kjoft se ti ke me
na p’shtua,
ta dhash besėn s’kam me t’mohua!
pra n’kjoftė se ne
kem me ra,
na mes veti s’kem me u nda
gjatė me lot kanė me na
qa,
prej xhemati s’kam me t’nda”!...

Ai mblodhi frerin e
gjokut, duke e therur atė mė zigji. Gjoku mblodhi trupin e ia dha vrapit
fluturim, duke ēarė mes pėr mes pusinė. Krisen pushkėt, dhe gjoku nė vėrsulje
kishte ndalur plumbat me gjoks!... Gjatė shkėmbimit tė tė shtėnave, falė natės
Halilin nuk e kishte marrė as njė plumb, heu, gjoksi i gjokut ish bėrė
shkrumb!...
Tė nesėrmen gjoku kishte rėnė pėr dhe... Halili kishte
thirrur tė shtat komshinjtė pėr ta varrosur gjokun, dhe pėr shtatė ditė me radhė
ia kishte ndezur nga njė kandil tek varri qė ia kishte bėrė nė kopshtin e vet me
mollė.
Pėr shtatė ditė ai s’kishte vėnė bukė nė gojė,
pėr
shtatė ditė ai verė me gojė s’po banė,
pėr shtatė ditė ai nuk kishte
folė,
pėr shtatė ditė ai veē po pi duhan!...

Si nė legjendė, po, vėrtetė nėse legjendat kanė pėr bazė ndodhitė ēudibėrėse e
mbinjerėzore, qė mishėrohen me sakrificat mė sublime, pse jo, edhe gjoku i Lilės
e meriton vendin brenda gjirit tė saj, si dikur gjoku i kreshnikėve Mujės dhe
Halilit!
Kjo pra ishte rrėnja e Zahidesė e cila jetoi afro njė shekull
1885 – 1975. Ajo, Deli Plakut ia mbushi konakun me djem e ēupa. Fėmija i parė qė
erdhi nė jetėn e re ishte Ahmeti 1908- 1922, pastaj Qerimi 1910- 1993, Musliu
1912- 1976. si dhe vajza e vetme Halimja 1915- 1992.

Deli Plaku, duke
qenė se ishte i ati i Mehmeti tė vogėl- kaēakut tė maleve, luftėtarit tė
devotshėm tė lirisė, bashkėluftėtarit tė Azem e Shotė Galicės, pa dyshim se
ishte nėn presion tė vazhdueshėm tė Xhandarmėrisė serbe. Ai pėrcillej nė ēdo
hap, nė mėnyrė qė jeta e tij tė bėhet e pamundur nė Radishevė, ose ta dorėzonte
tė birin Mehmetin i cili kishte marrė guximin dhe sė bashku me shokė ia kishin
kthyer pushkėt Serbisė! Diku nga fund qershori i viti 1920, Xhandarmėria serbe,
Deliun e kishte kontrolluar sa e sa herė, dhe njė ditė e kishin arrestuar fare,
duke e detyruar ( atė sė bashku me njė Halim Tahirin), qė ta tėrhiqnin njė top
artilerie me rrota hekuri, qė nga balta e tmerrshme e Runikut deri tek vendi i
quajtur Hormoq, diku rreth 6 Km. Deli Plaku atė kohė ishte gati 77 vjeēar, dhe
pesha e moshės sė bashku me peshėn e topit qė po tėrhiqte e kishin lodhur e
kėputur, po qė nuk po jepej. Gjatė tėrė rrugės Xhandarmėria serbe e nė veēanti
njė Pavliq, kolon serb i Radishevės, duke e ditur se Deliu ishte babait i
Mehmetit tė vogėl, nuk ia ndanė maltretimin, madje duke e therė herė pas herė
edhe me bajonetė. Kur arritėn tek vendi i quajtur Hormoq, Deli Plaku ishte larė
i tėri nė gjak! Xhandar Pavliq, duke e parė se Deliu nuk e kishte tė gjatė e
liron atė. Deliu edhe pse nė atė gjendje nuk dorėzohet, dhe mė tėrė fuqinė e vet
mėsynė drejtimin pėr tė mbėrri gjallė tek vajza e tij Hala qė ishte e martuar nė
Kasterc. Mirėpo qė nga vendi i quajtur Hormoq e deri tek lagja Miftari kishte
bukur njė copė rrugė, duke u pėrpėlitur qė tė shkonte edhe kėmba doras, atė e lė
fuqia, dhe vdes nė njė mezhdė tė njė are me grurė, qė ishte pronė e Mujė Azem
Spahiut. Trupi i pajetė i Deli Plakun, atė natė ngeli aty nė mezhdė tė asaj are
me grurė det qė kishte kallinjtė plot!

Sipas shpjegimit tė Mujės ( zotit
tė arės), do tė duhej tė ishte muaj qershor, ngase gruri me kallinjtė plotė ende
nuk ishte i arrirė, pra i pa pjekur. Interesant, si lidhet dhuntia e jetės me
brenga e halle: Po atė natė i zoti arės, pra Mujė Azem Spahiu, kishte parė nė
ėndėrr sikur i kishte ardhur njė zė qė nė mėngjes ta merrte draprin dhe tė
shkonte pėr ta korrur grurin e pa pjekur, apo tė verdhė- siē i thotė populli! Ai
ishte zgjuar nė mėngjes i shqetėsuar po i tregonte tė shoqes ėndrrėn e
trishtueshme qė kishte parė. Pas pak, i tha tė shoqes: ” Do tė shkoi tek ara se
nuk po mė zihet vendi vend!”. Ai merr njė drapėr me vete dhe shkon tek ara,
thjeshtė pėr tė mundur kureshtjen! Pėr habi, aty gjen Deli Plakun tė vdekur!
Lajmėron menjėherė tė bijėn e Deliut, Halėn qė ishte e martuar po nė atė fshat
me Bajrush Murselin. Ata e varrosin Deliun nė fshatin Kasterc, pasi qė nuk
kishin mundėsi ta varrosnin nė Radishevėn e tij, ngase Mehmeti i vogėl ishte me
Luftėtarėt malit, kurse fėmijėt tjerė tė Deliut ishin tė vegjėl- edhe sot trupi
i Deliut pushon nė Kastrc- jo shumė larg Radishevės sė tij tė dashur.

Mė tė marrė lajmin pėr vdekjen e tė atit, Mehmeti i vogėl ishte zotuar para shokėve
se do tė shpaguaj jetėn e t’et shumėfish. Dhe ashtu doli, pas disa kohesh, ai
mori informata se njė eskortė xhandarėsh do tė pėrcillte disa ushtarak tė lartė
serb nga Mitrovica pėr nė Pejė e cila do e mos do tė kalonte nga “Pėrroi i Keq”.
Pėr tė bėrė sigurimin e rrugės qė nga Klina e mesme e Fazli Baranit e deri tek
fshati Rrapaj, qė mė vonė administrata serbe e quajti Raka e pastaj e evidencuan
si Rakosh, u caktua pikėrisht xhandari serb Pavliq, pasi qė ai ishte kolon nė
Radishevė, natyrisht se edhe i njihte mirė ato rrugė.

Mehmeti i vogėl sė bashku me disa shokė zunė pusi. Pėrleshja qė e rreptė, pėr pasojė mbetėn tė
vrarė 12 ushtarak e xhandarė serb, vetėm njėri kishte shpėtuar tė cilin e kishin
zėnė tė gjallė. Dhunti e ligjit tė natyrės, ai ishte vet xhandar Pavliqi i cili
kishte mbytur Deli Plakun me bajonetė! Hė zotni Pavliq- i kishte thėnė Mehmeti i
vogėl; a e sheh se u takuam prapė!- tregonte Hazir Rama, qė kishte marrė pjesė
nė aksion.

Xhandar Pavliqi kishte rėnė nė gjunjė para Mehmetit dhe po e
luste qė tė ia falte jetėn, duke u zotuar se ai nuk e kishte vrarė Deli Plakun.
Mirėpo Mehmeti ia preu shkurt: ” Ju kriminel tė ndyrė, nuk mateni dot me ne, dhe
shfryni mbi pleq e gra tė paarmatosur, madje duke i ther ata edhe me bajoneta!”
...

Mehmeti i vogėl ishte largua dy hapa, ia kishte drejtuar pushkėn
Pavliqit, duke i thėnė:
” T’mi bėsh babės falėmeshėndet,
e t’mi bėsh n’atė botė hyzmet,
se e ke ther me bajonetė,
ma ke lėnė konakun shkret,
s’un po qohet me t’vra vet,
ma ka lėnė ai amanet,
ty me t’ra pesė herė mauzer!”...
, dhe shtriu
xhandar Pavliqin pėr dhe[img](Me rastin e 91 vjetorit tė rėnies sė Deli Plakut) Ai mblodhi frerin e gjokut, duke e therur atė mė zigji. Gjoku mblodhi trupin e ia dha vrapit fluturim, duke ēarė mes pėr mes pusinė. Krisen pushkėt, dhe gjoku nė vėrsulje kishte ndalur plumbat me gjoks!... Gjatė shkėmbimit tė tė shtėnave, falė natės Halilin nuk e kishte marrė as njė plumb, heu, gjoksi i gjokut ish bėrė shkrumb!... Tė nesėrmen gjoku kishte rėnė pėr dhe... Halili kishte thirrur tė shtat komshinjtė pėr ta varrosur gjokun, dhe pėr shtatė ditė me radhė ia kishte ndezur nga njė kandil tek varri qė ia kishte bėrė nė kopshtin e vet me mollė. Pėr shtatė ditė ai s’kishte vėnė bukė nė gojė,pėr shtatė ditė ai verė me gojė s’po banė,pėr shtatė ditė ai nuk kishte folė, pėr shtatė ditė ai veē po pi duhan!... Mė i vjetri i Delinjve qė mbahej mend, quhej Tahir, prej nga e ka marrė emrin edhe lagja e tyre. Deliu, lindur dhe rritur me halle nė Radishevėn trime nė fakt pėr rininė e tij nuk kemi shumė tė dhėna qė mund tė shkoqisnim shumė detaje, ai dajat e tij i kishte nga fshati Qirez e ėma e tij quhej Sherife, ndėrsa babai Musli. Deliu u burrėrua dhe jeta e ngėrtheu nė kthetrat e veta, ai ishte i martuar bukur nė moshė tė shtyrė me Qamilen nga fshati Qabėr, e cila pėr fatin e tij tė lig i vdes shumė e re, duke ia lėnė tri vajza, Maliqen qė u martua nė Klinė tė Skenderajt, Halėn qė u martua nė Kasterc dhe Zelihen qė u martua nė Zhabel tė Dukagjinit. Si dhe tė vetmin djalė, pra Mehmetin e vogėl 1891 - 1943. Mbase qė atėherė i mbeti edhe emri Mehmeti i vogėl, por qė ka edhe shpjegime tjera si: “E thėrrisnin Mehmeti i vogėl, pėr ta dalluar nga i vėllai i shotės Meti, por edhe mė vonė nė Ēetė e thėrrisnin po mė kėtė emėr”, ngase ishte gati mė i riu nė Ēetė- tregonte Bajram Zena, bashkėluftėtarė i Lėvizjes. Shumė mė vonė, Deli Plaku martohet pėrsėri, kėtė radhė me Zahide Ali Halilin nga fshati Syriganė e cila kur erdhi nuse nė Radishevė, Mehmetin e vogėl e gjeti po thuaj nė moshė tė njomė. Zahideja, ishte e mbesa e Halil Sejdisė. Pra, gjyshi i saj Halili, ishte burrė qė kishte emėr e konak atė kohė nė Syriganė e rrethinė. Duke qenė se Syrigana ka njė pozitė strategjike, ka qenė gjithė herė e sulmuar prej barbarėve serb. Njė grup banditėsh serb, njė natė tė vonė i kishin vėnė pusi pėr tė saten herė me qėllim qė ta vrasin Halilin- gjyshin e Zahidesė. Ai, tek po vinte kaluar mbi gjokun e bardhė, me martinėn e gjatė gati pėr zjarr, vigjilent dhe duke nuhatur terrenin. Gjoku sikur po i jap shenjat tė zot, duke zgjatur veshtė pėrpara, dhe duke i rėnė me kėmbė tokės e duke lėshuar turfullimė me hundė, qė ishte shenjė jo e mirė! Halili e vėrejti rrezikun, por nuk kishte rrugė tjetėr, veē pėrpara pėr tė ēa rrethimin. Ai i dha zjarr ēarkut tė martinės sė gjatė edhe gjokut po i lėshon za- si dikur nėpėr legjenda: ”Gjok or bir qenkam rrethua, n’kjoft se ti ke me na p’shtua, ta dhash besėn s’kam me t’mohua! pra n’kjoftė se ne kem me ra, na mes veti s’kem me u nda gjatė me lot kanė me na qa, prej xhemati s’kam me t’nda”!... Ai mblodhi frerin e gjokut, duke e therur atė mė zigji. Gjoku mblodhi trupin e ia dha vrapit fluturim, duke ēarė mes pėr mes pusinė. Krisen pushkėt, dhe gjoku nė vėrsulje kishte ndalur plumbat me gjoks!... Gjatė shkėmbimit tė tė shtėnave, falė natės Halilin nuk e kishte marrė as njė plumb, heu, gjoksi i gjokut ish bėrė shkrumb!... Tė nesėrmen gjoku kishte rėnė pėr dhe... Halili kishte thirrur tė shtat komshinjtė pėr ta varrosur gjokun, dhe pėr shtatė ditė me radhė ia kishte ndezur nga njė kandil tek varri qė ia kishte bėrė nė kopshtin e vet me mollė. Pėr shtatė ditė ai s’kishte vėnė bukė nė gojė, pėr shtatė ditė ai verė me gojė s’po banė, pėr shtatė ditė ai nuk kishte folė, pėr shtatė ditė ai veē po pi duhan!... Si nė legjendė, po, vėrtetė nėse legjendat kanė pėr bazė ndodhitė ēudibėrėse e mbinjerėzore, qė mishėrohen me sakrificat mė sublime, pse jo, edhe gjoku i Lilės e meriton vendin brenda gjirit tė saj, si dikur gjoku i kreshnikėve Mujės dhe Halilit! Kjo pra ishte rrėnja e Zahidesė e cila jetoi afro njė shekull 1885 – 1975. Ajo, Deli Plakut ia mbushi konakun me djem e ēupa. Fėmija i parė qė erdhi nė jetėn e re ishte Ahmeti 1908- 1922, pastaj Qerimi 1910- 1993, Musliu 1912- 1976. si dhe vajza e vetme Halimja 1915- 1992. Deli Plaku, duke qenė se ishte i ati i Mehmeti tė vogėl- kaēakut tė maleve, luftėtarit tė devotshėm tė lirisė, bashkėluftėtarit tė Azem e Shotė Galicės, pa dyshim se ishte nėn presion tė vazhdueshėm tė Xhandarmėrisė serbe. Ai pėrcillej nė ēdo hap, nė mėnyrė qė jeta e tij tė bėhet e pamundur nė Radishevė, ose ta dorėzonte tė birin Mehmetin i cili kishte marrė guximin dhe sė bashku me shokė ia kishin kthyer pushkėt Serbisė! Diku nga fund qershori i viti 1920, Xhandarmėria serbe, Deliun e kishte kontrolluar sa e sa herė, dhe njė ditė e kishin arrestuar fare, duke e detyruar ( atė sė bashku me njė Halim Tahirin), qė ta tėrhiqnin njė top artilerie me rrota hekuri, qė nga balta e tmerrshme e Runikut deri tek vendi i quajtur Hormoq, diku rreth 6 Km. Deli Plaku atė kohė ishte gati 77 vjeēar, dhe pesha e moshės sė bashku me peshėn e topit qė po tėrhiqte e kishin lodhur e kėputur, po qė nuk po jepej. Gjatė tėrė rrugės Xhandarmėria serbe e nė veēanti njė Pavliq, kolon serb i Radishevės, duke e ditur se Deliu ishte babait i Mehmetit tė vogėl, nuk ia ndanė maltretimin, madje duke e therė herė pas herė edhe me bajonetė. Kur arritėn tek vendi i quajtur Hormoq, Deli Plaku ishte larė i tėri nė gjak! Xhandar Pavliq, duke e parė se Deliu nuk e kishte tė gjatė e liron atė. Deliu edhe pse nė atė gjendje nuk dorėzohet, dhe mė tėrė fuqinė e vet mėsynė drejtimin pėr tė mbėrri gjallė tek vajza e tij Hala qė ishte e martuar nė Kasterc. Mirėpo qė nga vendi i quajtur Hormoq e deri tek lagja Miftari kishte bukur njė copė rrugė, duke u pėrpėlitur qė tė shkonte edhe kėmba doras, atė e lė fuqia, dhe vdes nė njė mezhdė tė njė are me grurė, qė ishte pronė e Mujė Azem Spahiut. Trupi i pajetė i Deli Plakun, atė natė ngeli aty nė mezhdė tė asaj are me grurė det qė kishte kallinjtė plot! Sipas shpjegimit tė Mujės ( zotit tė arės), do tė duhej tė ishte muaj qershor, ngase gruri me kallinjtė plotė ende nuk ishte i arrirė, pra i pa pjekur. Interesant, si lidhet dhuntia e jetės me brenga e halle: Po atė natė i zoti arės, pra Mujė Azem Spahiu, kishte parė nė ėndėrr sikur i kishte ardhur njė zė qė nė mėngjes ta merrte draprin dhe tė shkonte pėr ta korrur grurin e pa pjekur, apo tė verdhė- siē i thotė populli! Ai ishte zgjuar nė mėngjes i shqetėsuar po i tregonte tė shoqes ėndrrėn e trishtueshme qė kishte parė. Pas pak, i tha tė shoqes: ” Do tė shkoi tek ara se nuk po mė zihet vendi vend!”. Ai merr njė drapėr me vete dhe shkon tek ara, thjeshtė pėr tė mundur kureshtjen! Pėr habi, aty gjen Deli Plakun tė vdekur! Lajmėron menjėherė tė bijėn e Deliut, Halėn qė ishte e martuar po nė atė fshat me Bajrush Murselin. Ata e varrosin Deliun nė fshatin Kasterc, pasi qė nuk kishin mundėsi ta varrosnin nė Radishevėn e tij, ngase Mehmeti i vogėl ishte me Luftėtarėt malit, kurse fėmijėt tjerė tė Deliut ishin tė vegjėl- edhe sot trupi i Deliut pushon nė Kastrc- jo shumė larg Radishevės sė tij tė dashur. Mė tė marrė lajmin pėr vdekjen e tė atit, Mehmeti i vogėl ishte zotuar para shokėve se do tė shpaguaj jetėn e t’et shumėfish. Dhe ashtu doli, pas disa kohesh, ai mori informata se njė eskortė xhandarėsh do tė pėrcillte disa ushtarak tė lartė serb nga Mitrovica pėr nė Pejė e cila do e mos do tė kalonte nga “Pėrroi i Keq”. Pėr tė bėrė sigurimin e rrugės qė nga Klina e mesme e Fazli Baranit e deri tek fshati Rrapaj, qė mė vonė administrata serbe e quajti Raka e pastaj e evidencuan si Rakosh, u caktua pikėrisht xhandari serb Pavliq, pasi qė ai ishte kolon nė Radishevė, natyrisht se edhe i njihte mirė ato rrugė. Mehmeti i vogėl sė bashku me disa shokė zunė pusi. Pėrleshja qė e rreptė, pėr pasojė mbetėn tė vrarė 12 ushtarak e xhandarė serb, vetėm njėri kishte shpėtuar tė cilin e kishin zėnė tė gjallė. Dhunti e ligjit tė natyrės, ai ishte vet xhandar Pavliqi i cili kishte mbytur Deli Plakun me bajonetė! Hė zotni Pavliq- i kishte thėnė Mehmeti i vogėl; a e sheh se u takuam prapė!- tregonte Hazir Rama, qė kishte marrė pjesė nė aksion. Xhandar Pavliqi kishte rėnė nė gjunjė para Mehmetit dhe po e luste qė tė ia falte jetėn, duke u zotuar se ai nuk e kishte vrarė Deli Plakun. Mirėpo Mehmeti ia preu shkurt: ” Ju kriminel tė ndyrė, nuk mateni dot me ne, dhe shfryni mbi pleq e gra tė paarmatosur, madje duke i ther ata edhe me bajoneta!” ... Mehmeti i vogėl ishte largua dy hapa, ia kishte drejtuar pushkėn Pavliqit, duke i thėnė: ” T’mi bėsh babės falėmeshėndet, e t’mi bėsh n’atė botė hyzmet, se e ke ther me bajonetė, ma ke lėnė konakun shkret, s’un po qohet me t’vra vet, ma ka lėnė ai amanet, ty me t’ra pesė herė mauzer!”... , dhe shtriu xhandar Pavliqin pėr dhe.

firma.................................................................................................................................................................................
avatar
Doruntina Miftari

Postime : 92
Kyējet nė forum : 7512
Regjistruar mė : 22/01/2011

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi