» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

15 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 15 vizitorė

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Fehmi Agani

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Fehmi Agani

Mesazh nga Doruntina Miftari prej Thu 27 Oct 2011, 16:19

Fehmi Agani (1932Gjakovė - 6 maj 1999Prishtinė, Kosovė) filozof, sociolog dhe politikan i doktoruar, akademik, gazetar dhe Hero shqiptar i Kosovės.


Fehmi Agani ishte nėnkryetar
shumėvjeēar i LDK-sė dhe deputet i Kuvendit tė Republikės sė
Kosovės


Profesor Agani nga koleget e tij (Akademisė sė
Kosovės) merrej pėr demokrat i cili kishte pėr qėllim demoktatizimi e shoqėris
shqiptare nė gjitha lėmijt e jetės.

Qė nga vitet 60-ta kur ishe paraqitur me argumentim e sė drejtės sė
Republikės sė Kosovės e deri me vrasjen e tij, Agani e kishte vėnė gjithė
krijimtarin e tij nė shėrbim tė projekimit, tė argumentimit dhe tė realizimit tė
kėtij qėllimi. Kėshtu ai ishte pjesėmarrės aktiv nė politiken e Kosovės nė vitet
-ta.

Duke pasė studiuar pėr filozofi,
specializizuar nė shkencat sociologjike dhe politike, doktoruar nė kėto shkenca,
F. Agani, pas njė pėrvoje si arsimtar i filozofisė dhe i lėndėve tė afėrta nė
shkollat e mesme tė Prishtinės, kishte vazhduar si gazetar dhe komentator i
politikės sė jashtme nė gazetėn Rilindja, pėr t’iu kthyer sėrish arsimit - tani
nė rrafshin universitar si ligjėrues, docent e profesor i sociologjisė dhe i
sociologjisė politike, po edhe i lėndėve tė afėrta me to, duke u bėrė njėherėsh
dhe themelues i Degės sė Filozofisė e Sociologjisė nė Universitetin e
Prishtinės, po edhe njė nga ndėrtuesit kryesorė tė Universitetit nė
tėrėsi

Veprimtaria

Veprimtarinė e frytshme
prej arsimtari universitar Fehmiu e kishte nisur para Plenumit tė Brioneve, qė
shėnoi kthesė nė zhvillimet politike nė ish-Jugosllavi dhe sidomos nė Kosovė.
Pikėrisht nė atė kohė tė ēlirimit tė energjive krijuese tė shqiptarėve shquhet
roli i grupit tė intelektualėve qė pėrpiqeshin qė ato energji t‘i kanalizonin nė
drejtime pozitive. Fehmiu ishte ndėr ata qė shquheshin posaēėrisht qoftė sa i
pėrket angazhimit pėr demaskimin e shtypjes barbare tė ushtruar mbi shqiptarėt,
qoftė edhe mė shumė nė kėrkimin e hapėsirave tė reja pėr zgjerimin e tė drejtave
shoqėrore dhe kombėtare tė shqiptarėve me synim barazimin me tė tjerėt nė
ish-Jugosllavi. Gjurmėt e angazhimit tė tij hetohen nė disa drejtime teorike dhe
praktike, njė veprimtari qė e mishėron teorin dhe praktikė dhe e bėn gati tė
pamundėshėm ndarjen e tyre.



  1. Nė drejtimin politik - nė kėrkimin e rrugėve pėr pėrparim institucional tė
    kėtyre tė drejtave, krijimin e klimės politike dhe pastaj edhe tė kėrkesave
    juridike-kushtetuese pėr avancimin e statusit tė Kosovės nė kuadėr tė federatės
    jugosllave.( vitet 1967)
  2. Nė ndėrtimin e mėtejmė tė rrjetit tė shkollave tė larta dhe tė fakulteteve,
    pėr tė kaluar nė organizim universitar me mėsim tė plotė nė gjuhėn
    shqipe.
  3. Nė themelimin dhe ngritjen e institucioneve shkencore. Mė 1967 Fehmi Agani
    qe emėruar drejtor i Institutit tė sapo ri-themeluar Albanologjik nė
    Prishtinė
    .
  4. Nė angazhimin pėr hapjen e komunikimit tė shqiptarėve tė ish-Jugosllavisė me
    shqiptarėt e tjerė, posaēėrisht me Shqipėrinė.
  5. Nė situatėn e re tė Kosovės nė federatėn jugosllave, pas Amendamenteve
    kushtetuese dhe Kushtetutės sė vitit 1974.
  6. Nė rritjen e infrastrukturės sė brendshme tė institucioneve tė Kosovės dhe
    tė cilėsisė e gjerėsisė sė punės brenda tyre. Pas Demonstratave tė vitit 1981
    pėrjashtohet nga shoqėria komuniste dhe i merret e drejta e ligjėrimit.
  7. Nė fillim tė viteve “90 Fehmiu ėshtė nė kreun e lėvizjes sė madhe politike
    pėr pavarėsinė e Kosovės, nė udhėheqjen e ngushtė tė LDK-sė (nėnkryetar dhe
    "lapsi" i LDK-sė}
  8. Nė hartimin e tė gjitha dokumenteve tė rėndėsishme pėr lėvizjen politike nė
    Kosovė nė dekadėn e fundit, sidomos nė hartimin e atyre dokumenteve qė kanė
    peshė dhe vlerė ndėrkombėtare.
  9. Nė ndėrtimin dhe selitjen e raporteve sa mė tė afėrta midis grupeve dhe
    partive nė Kosovėn e viteve ’90.

Agani ishte aktiv me "lapsė"
dhe trup e shpirt nė ngjarjet politike qė ndodhnin nė Kosovė nė vitet 90-ta, ndėr tė cilat duhet vequar ngjarjet si: Deklarata e
Pavarėsisė
, Kushtetuta e Republikės sė
Kosovės
, Referendumi pėr
Pavarėsi
dhe nė ndėrtimin e institucioneve tė Kosovės nė bazė tė
zgjedhjeve presidenciale e parlamentare tė Republikės sė Kosovės tė vitit 1992.

6 maj 2004 nga ana e
kryetarit tė Kosovės shpallet "Hero i
Kosovės.



Veprimtaria
shkencore


Vitet e hershme tė 60-ta : Gjatė gjithė kėsaj kohe
ai punonte nė projektin pėr shoqėrinė civile, njėherish me pretedime teorike dhe
me zbatime konkrete nė shoqėrinė kosovare dhe shqiptare nė pėrgjithsi. Nė kėtė
drejtimi ai kishte pregatitur disa libra tė cilat pėrshkak tė luftes nuk arriti
tė i botoj nė vitin 1999.

Vitet e 60-ta : Punime
sociologjiko-politike pėr proceset e participimit tė punėtorėve nė drejtimet e
ndėrmarrjeve (Mitbestimmung) nė Gjermani. Kėto punime janė publikuar nė revista
tė ndryshme nė serbokroatisht.

Punime hulumtuese-shkencore pėr proceset
shoqėrore-politike nė Shqipėri gjatė Luftės II Botėrore, sidomos nė studimin e
veprimtarisė sė partive politike.

Prof.
Dr. Fehmi Agani



Vitet e 70-ta : Shkrime mė ngushtėsisht
sociologjiko-teorike, pėrfshirė dhe tekste pėr nevoja tė shkollave.

Vitet
e 80-ta : Projekti i studimit tė historisė sė mendimit sociologjik. Rezultat i
pjesėrishėm i kėsaj pune ėshtė libri i vetėm i atij lloji ndėr ne Nė rrjedha
tė mendimit sociologjik
i botuar mė 1990. Dorėshkrime nė tėrėsi librin rreth
200 faqesh tė hartuar pėr nevoja tė instancave shqiptare.

Vitet e 90-ta :
Argumentimet dhe shpjegimet shkencore politike tė tė drejtave shqiptare dhe tė
Kosovės nė raport me sllavėt e jugut pėrreth, projektimet e lėvizjeve konkrete
politike pėrbrenda shoqėrisė sonė, projektimet dhe argumentimet e pavarėsisė
shtetėrore dhe shtetformuese tė Kosovės dhe nė mbrojtjen dhe pėrhapjen e kėtyre
ideve; ana tjetėr dhe gati paralele me kėtė ka tė bėjė me ēėshtjet e organizimit
tė jetės shoqėrore, pėrgjithėsisht me organizimin e shoqėrisė civile dhe me
proceset e demokratizimit.

Pas vdekjes : Ėshtė botur njė pėrmbledheje e
punimeve tė tij e titullura "Pavarsia - Gjasa dhe Shpres".

Prodhimtaria
shkencore-intelektuale e Fehmi Aganit ėshtė shkruar pjesėn mė tė madhe nė gjuhėn
shqipe. Pėr njė pjesė ajo ėshtė hartuar serbisht, por ka dhe shkrime qė janė
ruajtur nė pėrkthim
anglisht.



Vrasja

Rrethanat
e vrasjes sė Aganit nga ana Doktrinės sė shenjtė
serbe
, mbeten tė paqarta. Mė 6 maj 1999, Agani, sė bashku me familjen
e tij, tentoi tė linte Kosovėn me tren. Nė kufirin me Maqedoninė, treni u kthye
mbrapsht. Diku afėr Fushė Kosovės, policia ndaloi trenin dhe urdhėroi tė
zbrisnin tė gjithė. Dėshmi tė ndryshme tė botuara nė shtyp thonė se Agani u mor
ose nė njė autobus sė bashku me burra tė tjerė shqiptarė, ose i vetėm me policėt
brenda njė makine private. Kufoma e tij u gjend tė nesėrmen buzė njė rruge
gjithė baltė, pranė Lipjanit. Qeveria serbe ngriti pretendimin se Agani ėshtė
vrarė nga UĒK-ja, nė mėnyrė qė ta pengonin tė luante rolin e negociatorit midis
Rugovės e qeverisė serbe.

Njė deklaratė e policisė e publikuar mė 7 maj
1999, tha: Hamendėsohet se terroristėt e tė ashtuquajturės UĒK e kanė mbajtur
Aganin tė izoluar me synimin pėr tė penguar angazhimin e tij nė negociatat midis
Rugovės dhe qeverisė sė Serbisė. Kur Rugova u nis pėr nė Romė, ata nuk kanė
patur interes pėr ta mbajtur mė tej tė izoluar, kėshtu qė e vranė. Ky akt
terrorist mund tė interpretohet pa asnjė dyshim si njė konfirmim i vendimit
tashmė tė shpallur tė UĒK-sė pėr tė bėrė tė njėjtėn gjė edhe me zotin Ibrahim
Rugova.


Mirėnjohjet


firma.................................................................................................................................................................................
avatar
Doruntina Miftari

Postime : 92
Kyējet nė forum : 7659
Regjistruar mė : 22/01/2011

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi