» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

9 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 9 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Fėmijėt, viktimat mė tė shumtė tė dhunės nė botė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Fėmijėt, viktimat mė tė shumtė tė dhunės nė botė

Mesazh nga Kle@Love prej Thu 29 Sep 2011, 13:30

OKB: Dhunohen 220 milionė fėmijė nė botė

Mbi 220 milionė fėmijė janė pre e dhunės sė ushtruar ndaj tyre. Kėshtu thuhet nė statistikat e frikshme, tė publikuara nga Kombet e Bashkuara. Nėn nismėn e sekretarit tė pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara, Kofi Annan, ėshtė publikuar raporti i dhunės sė ushtruar ndaj fėmijėve, pėr tė cilin kanė kryer hetime katėr grupe tė specializuara. Rezulton se ēdo vit, rreth 150 milionė fėmijė, ose 14% e popullsisė sė brishtė nė planet janė viktimė e abuzimeve seksuale.

Shtatė pėr qind janė viktima tė manjakėve seksualė. Po sipas studimit thuhet se rreth 80 - 93 % e fėmijėve dėnohen fizikisht nė shtėpi edhe pse shumė prej tyre kanė turp tė tregojnė apo nuk flasin pėr shkak tė mungesės sė besimit te institucionet ligjore. Shtėpia ėshtė njė vend i rrezikshėm pėr rreth 62 milionė vajza, tė cilat martohen pa mbushur tė 18-at dhe qė mė pas dhunohen edhe nga partnerėt e tyre. Ndėrsa ajo qė ėshtė mė e tmerrshme, sipas studimit Kombeve tė Bashkuara, ėshtė fakti qė nė 106 vende tė botės lejohen ligjėrisht ndėshkimet fizike nė shkollė. Nė bazė tė kėtyre tė dhėnave duket qartė qė dhuna ndaj minorenėve nė botė ėshtė e pranueshme dhe shpesh edhe me bekimin e institucioneve, ndėrkohė qė duhej tė ishte njė akt ligjėrisht i dėnueshėm. “Shumė njerėz, edhe fėmijėt e pranojnė dhunėn si pjesė tė paevitueshme tė jetės”,- thuhet nė “Corriere della Sera”. “Kjo dhunė e ushtruar,- nėnvizojnė autorėt e studimit,- mund tė lėrė shenja tė rėnda psikologjike pėr njė kohė tė gjatė nė jetėn e kėtyre fėmijėve. I bėj thirrje shteteve qė tė parandalojnė ēfarėdo lloj forme tė dhunės, duke filluar qė nga ajo e dėnimit fizik, praktikat tradicionale si martesės qė detyrojnė vajzat tė martohen nė moshėn minorene, dhuna seksuale si dhe torturat dhe trajtimet apo ndėshkimet e pamėshirshme dhe diskriminuese”,- thuhet nė raportin e Kombeve tė Bashkuara.


Organizata e OKB pėr fėmijėt publikoi njė raport qė tregon se 1 nė 2 fėmijė shqiptarė pranojnė dhunėn nė familje

UNICEF: Dhunė ndaj 50 % tė fėmijėve

Raporti, 13.4 pėr qind e fėmijėve shqiptarė kanė menduar tė vetėvriten, 27% pranojnė plagėt nga dhuna

TIRANĖ- Dhunė pas dyerve tė mbyllura. Dhunė prej atyre qė fėmija i do e u beson mė shumė. Prindėrit, familjarėt, mėsuesit apo shokėt vazhdojnė tė influencojnė nė krijimin e njė bote plot me fobi pėr njė fėmijė shqiptar. UNICEF, Ministria e Drejtėsisė dhe Avokati i Popullit kanė prezantuar dje njė studim pėr dokumentimin e dhunės ndaj fėmijėve nė vendin tonė. Rezultatet janė tronditėse. Njė nė dy fėmijė shqiptarė pranon se ėshtė dhunuar nė familje. Njė nė tre nxėnės pranon se ėshtė dhunuar nė shkollė. Vėnia nė pėrdorim e shpullave, ēokut, grushtit, shqelmit apo edhe sendeve pėr tė ndėshkuar fėmijėn ėshtė njė tregues i karakterit tė dhunės fizike nė shtėpi dhe i ashpėrsisė me tė cilėn ajo vazhdon tė shfaqet edhe nė ditėt tona. Sipas pėrpiluesve tė raportit, ky studim ėshtė njė pėrpjekje pėr tė dhėnė njė tablo tė detajuar tė natyrės, shtrirjes dhe shkaqeve tė dhunės nė tre fusha kryesore: nė familje, shkolla dhe institucionet shtetėrore tė pėrkujdesit.

“Dhuna fizike dhe psikologjike ėshtė mė e shpeshtė, mė e ashpėr dhe me pasoja tė mėdha sesa dhuna nė shkolla”,-thuhet nė raportin studimor. Ushtruesi mė i shpeshtė i dhunės fizike dhe psikologjike nė shtėpi ėshtė nėna, ndėrsa ushtruesi mė i ashpėr mbetet babai. Raporti i mbėshtetur nga UNICEF thekson se nėna ushtron mė shumė dhunė kur fėmijėt janė tė vegjėl, ndėrsa babai ushtron mė shumė dhunė, kur fėmijėt janė tė rritur. “Shumica dėrmuese e tė intervistuarve pranojnė se dhuna fizike dhe psikologjike ka edhe efekte pozitive nė edukimin e fėmijės, prandaj duhet tė pėrdoret nė raste kur ėshtė e nevojshme, nė forma tė lehta dhe jo tek tė vegjėlit. Format mė tė pėrhapura tė dhunės psikologjike qė pėrdoret nė shtėpi, tė raportuara nga fėmijėt nė kėtė studim janė tė bėrtiturat, mbajtja e mėrisė, kėrcėnimi me fjalė, pėrdorimi i nofkave, kėrcėnim me objekte, por edhe kėrcėnim me braktisje dhe mallkim. Ndėrkohė, nė shkollė format mė tė pėrhapura tė dhunės psikologjike janė tė bėrtiturat dhe kėrcėnimi me thirrjen e prindit.
***
Pėrveē dhunės nė familje e shkolla, tė anketuarit kanė pranuar edhe ushtrimin e dhunės nė institucionet shtetėrore tė pėrkujdesjes. “Nė ēdo tre fėmijė qė mbahen nė kėto institucione, njėri ėshtė i braktisur qė nė lindje, ndėrsa dy tė tjerė vijnė nga familjet me vėshtirėsi tė caktuara. Ndėrkohė, sipas pėrpiluesve tė kėtij raporti, pasojat psikologjike tė dhunės prekin nivelin e pėrgjithshėm tė funksionimit emocional tė fėmijėve dhe kultivojnė sjelljen e dhunshme tek ata. “Specifikisht, 13.4 % e tė anketuarve pohojnė se vetėvrasja u ka shkuar ndėr mend, tė paktėn njė herė dhe tė shumtėn e rasteve katėr herė”,-thuhet nė raportin “Dhuna ndaj fėmijėve nė Shqipėri”. Pėr kryerjen e kėtij studimi, sipas raportit u pėrdorėn mė sė shumti intervistimet e shumė fėmijėve, prindėrve e mėsuesve, por edhe studimi i literaturės dhe materialit tjetėr dokumentar. Grupi i njerėzve tė intervistuar pėr nevojat e kėtij studimi ėshtė i pėrhapur nė rrethe tė ndryshme tė vendit si Korēė, Vlorė, Gjirokastėr, Dibėr, Tiranė, Shkodėr etj.

DHUNA

Nėna ushtron dhunė mė shpesh se babai si fizikisht dhe psikologjikisht
Babai ushtron dhunė mė rrallė, por mė ashpėr

1 nė 2 fėmijė nė familje dhe 1 nė 3 fėmijė nė shkollė goditen me shpulla nė kokė
1 nė 3 fėmijė shahet nė shtėpi dhe 1 nė 4 nė shkollė
1 nė 4 fėmijė goditen me shkelm nė shtėpi dhe 1 nė 3 fėmijė nė shkollė
1 nė 4 fėmijė nė shkollė i vihet notė negative si ndėshkim pėr sjellje tė keqe
1 nė 6 fėmijė kėrcėnohet tė goditet me objekte nė shtėpi dhe 1 nė 10 nė shkollė
1 nė 6 fėmijė mbyllet nė banjė nė shtėpi
1 nė 5 fėmijė nxirret nga mėsimi
1 nė 7 fėmijė kėrcėnohet se do tė nxirret jashtė shtėpisė
1 nė 15 fėmijė kėrcėnohet se do tė braktiset nga prindėrit


Nė rast tė ushtrimit tė dhunės fizike nė shtėpi

27 % e fėmijėve tregojnė se kanė patur vurrata nė trup
24.5 % fėmijėve tregojnė se iu ka dalė gjak nga tė goditurat
21.9 % e fėmijėve tregojnė pėr marramendje pas goditjeve
7.85 % e fėmijėve tregojnė se kanė humbur ndjenjat
13.4 % e fėmijėve kanė menduar pėr vetėvrasje


Nė raste e ushtrimit tė dhunės fizike nė shkolle:

23.3 % e fėmijėve tregojnė se kanė patur vurrata nė trup,
16.5 % fėmijėve tregojnė se u ka dalė gjak nga tė goditurat
15.8 % e fėmijėve tregojnė pėr marramendje pas goditjeve
4.8 % e fėmijėve tregojnė se kanė humbur ndjenjat
10 % tregojnė se ndihen tė pasigurt nė shkollat e tyre

Nė institucionet e pėrkujdesit

44.5 % e fėmijėve tregojnė se u ka dalė gjak nga tė goditurat
42.2 % e fėmijėve tregojnė pėr marrmendje pas goditjeve
16.6 % e fėmijėve tregojnė se kanė humbur ndjenjat pas goditjeve


ALDO BUMĒI: “Reformė, drejtėsisė pėr tė miturit”

“Ministria e Drejtėsisė do t’i japė njė rendėsi tė madhe reformės nė fushėn e drejtėsisė pėr tė miturit”. Me kėto fjalė u shpreh ministri i Drejtėsisė, Aldo Bumēi nė tryezėn e organizuar nga UNICEF pėr dhunėn e fėmijėve. Sipas Bumēit, kjo reformė pėrbėn njė nga prioritetet kryesore tė dikasterit tė drejtėsisė. “Nėpėrmjet saj synohet tė ngrihet dhe funksionojė njė sistem i pėrshtatshėm dhe bashkėkohor drejtėsie pėr tė miturit, qė do t’i sjellė realitetit shqiptar arritjen e standardeve tė pranuara ndėrkombėtare nė kėtė fushė si dhe tė aspiratave tė Shqipėrisė pėr t’u bėrė anėtare e Bashkimit Evropian”-theksoi ministri.


JOZEFINA TOPALLI: “Abuzuesit, llogari para ligjit”

“Nėse dikush abuzon me fėmijėt, do tė japė llogari pėrpara ligjit”. Kėshtu pohoi dje kryetarja e Kuvendit tė Shqipėrisė, Jozefina Topalli. Ajo shtoi se “duhet tė trajtojmė dhunėn ndaj fėmijėve si njė krim shumė serioz qė duhet tė ketė pasoja serioze pėr ata qė e kryejnė. Edhe nė vendin tonė, ashtu si nė tė gjithė botėn, dhuna ndaj fėmijėve shfaqet me forma nga mė tė ndryshme. Ne tė gjithė duhet tė anazhohemi tė pėrdorim tė gjitha energjitė dhe burimet tona nė mbrojtje tė fėmijėve, duke ndėrtuar njė Shqipėri mė tė mirė”,-tha Topalli


Kortezi e Shekulli

Kle@Love

Shteti : Durres
Postime : 6659
Kyējet nė forum : 16623
Regjistruar mė : 15/01/2009
Profesioni : Arkitekte

http://www.klealove.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fėmijėt, viktimat mė tė shumtė tė dhunės nė botė

Mesazh nga Katilja prej Mon 15 Jul 2013, 12:23

Mjaft fakte provojne se ne familjen shqiptare te diteve tona, femijet rralle u nenshtrohen formave te ndryshme te dhunes se prinderve te tyre se paku deri ne fund te moshes se adoleshences. Te dhenat qe jane marre nga anketimet pohojne se ndaj femijeve te tyre ushtrohet dhune jo vetem nga babai, po edhe nga nena, si ne familjet shqiptare rurale, ashtu dhe ne ato qytetare. Madje si baballaret edhe nenat jane pothuaj njelloj te dhunshem ndaj femijeve te tyre. Nenat ushtrojne me shume dhune ndaj vajzave te tyre, duke e justifikuar kete me mendesite se dhuna eshte e domosdoshme si mjet detyrimi qe vajzat te mos marrin rruge te keqe, se dhuna ka shpetuar shume vajza adoleshente nga degjenerimi e kausi shoqeror qe perjeton Shqiperia, se dhuna ndaj vajzave eshte pjese e pergjithesise dhe e kontrollit te nenave ndaj tyre, se vajzat me mire te zemerohen me nenat, qe i detyrojne dhe me dhune te shkojne ne rruge te mbare, se sa ti mallkojne gjithe jeten per shkarjet nga leshimet liberale te tyre etj.

Psh: Nje nene qe ushtronte sistematikisht dhune ndaj vajzes se saj gjimnaziste, per t'a shtruar sic shprehet ajo ne nje bisede me koleget e saj, petagoge ne universitetin e Tiranes, nder te tjera thote:

Une e qelloj dhe do ta qelloj time bije deri ne diten qe ajo do te marre diplomen e Universitetit.
Une do te perpiqem ta ruaj vajzen time nga ky mjedis i infektuar me gjithfare “virusesh” shoqerore qe shkaktojne trauma te pariparueshme, vecanerisht per vajzat. Lus perendine te mos mbylle syte pa e diplomuar time bije. Ne shoqerine shqiptare diploma e universitetit, jo vetem te jep tjeter personalitet, por eshte edhe nje fare mburoje prej te ligave qe te vijne dhe andej nga nuk i pret.
Ceshtja e ndikimit te dhunes se prinderve ndaj femijeve dhe adoleshentet eshte nje nga me te nderlikuarat e me te diskutuarat jo vetem ne studimet sociologjike, psikopetagogjike etj, por edhe ne bisedat e perditshme. Diskutime te tilla gjallerohen ndjeshem ne periudha ndryshimesh te vrullshme shoqerore e kulturore.
Studiues te ndryshem kane sjelle argumente te shumellojshme pro dhe kunder funksioneve afirmative dhe disfunksioneve te dhunes se prinderve te ushtruar ndaj femijeve te tyre. Te dhenat e ketij anketimi provojne se mjaft prej grave, ne familjet ku jane rritur, kane perjetuar dhunen e prinderve dhe jane te prirura te justifikojne ushtrimin e dhunes ndaj femijeve te tyre. Rreth 62.10% e grave vleresojne kryesisht funksionet pozitive te dhunes te ushtruar nga prinderit ndaj femijeve, qe i detyron ata te shmangin gabimet ose fajet e te jene me te disiplinuar, si faktore qe i mbron nga shkarjet morale dhe nga perdorimi i droges.
Nje bashkeqytetare thote:

“Ndoshta ne shqiptaret e perdorim dhunen ndaj femijeve edhe ngaqe jemi te stresuar ose me sakte te friksuar per te ardhmen e femijeve tane. Pasi e perdorim dhunen ndaj femijeve behemi pishman si dreqi, por edhe te mos e perdorim dhunen friksohemi me shume kur mendojme se femijet mund te futen ne ndonje qorrsokak, prej ku nuk mund te dalin gjithe jeten.”…

Prinderit ne Shqiperi, vecanerisht nenat ushtrojne dhune ndaj femijeve te tyre ne moshen e adoleshences si mase profilaktike, per t'i mbrojtur ato nga leproza e veseve te shumta qe kane molepsur shoqerine e diteve tona. 17,62% e te anketuarve pohojne se dhuna e ushtruar nga prinderit u ndrydh mendimet dhe aftesite krijuese te femijeve dhe shkakton trauma psikike te pariparueshme.
Pervoja jetesore dhe studimet social-psikologjike tregojne se, vecanerisht djemte, qe ne femijeri dhe ne moshen e adoleshences kane qene te ekspozuar ndaj dhunes familjare te ushtruar drejtperdrejt ndaj tyre, ose ndaj anetareve te tjere te familjes. Ky perfundim konfirmohet dhe nga gjeografia sociale e kronikes se zeze ne realitetin shqiptar. Sipas te dhenave qe gjenden ne zyren e statistikes te prokurorise se pergjithshmete republikes se Shqiperise gjate vitit 1998 rreth 41.1% te krimeve kunder jetes se tjetrit si vrasje, plagosje, grabitje me dhune, rrembim personi, etj. Jane kryer nga te rinj te grupmoshes 19-26 vjec. Nga studimi i sfondit familjar te personave te qe kane kryer vepra penale me shkalle te larte agresiviteti kunder jetes se tjetrit rezulton se shumica e tyre jane rritur e socializuar ne mjedise familjare ku ushtrohet dhune, ku, vecanerisht meshkujt me te rritur, flasin sistematikisht per modele sjelljesh perverse, per krime e dhune kunder te tjereve etj.
Ne disa krahina e qytete te vogla te shqiperise se mesme familjet ose fiset ku socializohen te rinj te tille te prirur per veprime kriminale me shkalle te larte rrezikshmerie karakterizohen nga opinioni si familje ose fise te tersta, si sera te dhunes e te krimit.
Dhuna ne shoqerine shqiptare te diteve tona po kontrakton e tjeterson pothuajse te gjithe sistemin e marredhenieve ndermjet njerezve.
Perpjekjet per te kufizuar dhe sheruar nje semundje te tille sociale eshte e domosdoshme te fillojne me crrenjosjen e mendesive te prinderve, qe ne forma te ndryshme justifikojne dhunen e ushtruar ndaj femijeve te tyre.
KONKLUZION:

Kjo arrihet me aftesimin e prinderve per te miredukuar femijet jashte formave te dhunshme te detyrimit, me kulturimin e mekanizmave psikokulturore, qe shmangin elementet e konfirmimit ne marredheniet e femijeve me prinderit dhe me te tjeret.

Ēdo informacion shtese, opinion, mendim, vleresim apo shkrim qe ka te beje me temen eshte mese i mirepritur.

Nga E. Stėrmasi - Psikologji.net - Respektoni tė drejtėn e autorit

firma.................................................................................................................................................................................
Sa here nje adoleshent vdes nga droga,sa here nje djale humbet jeten nga motorri,sa here qe nje vajze shitet ne perpjekjen per te mbijetuar. Shoqeria thote : ''Kjo eshte rinia sotme'' 
avatar
Katilja

Shteti : Burrel
Postime : 1210
Kyējet nė forum : 6277
Regjistruar mė : 17/02/2013
Profesioni : forumxhie

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi