» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

14 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 14 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Tė parėt e serbėve tė Kosovės ishin shqiptarė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Tė parėt e serbėve tė Kosovės ishin shqiptarė

Mesazh nga Naki prej Sat 20 Aug 2011, 06:21

Prof. Dr. Rexhep Doēi
Shkenca shqiptare e Kosovės dhe politikanėt e sotėm (2)
Para vitit 1200 u ndėrtuan shumė kisha e manastire shqiptare nėpėr Kosovė, dhe kursesi nuk mund tė quhen sot vetėm kisha serbe, po kisha tė uzurpuara nga ata pak serbė, qė ishin shqiptarė po nuk u islamizuan, dhe me kohė si shqiptarė ortodoksė pėrreth kishave tė fuqishme mesjetare u bėnė serbė.
Pėr praninė e iliro-shqiptarėve apo dardano-shqiptarėve tė ritit katolik dhe ortodoks nė Sanxhakun e Nishit flet bindshėm edhe e dhėna se prifti dhe shkrimtari i njohur shqiptar Pjetėr Budi, i lindur nė Mat tė Shqipėrisė, merr pjesė nė “Kuvendin e mbajtur mė 1616 nė Prokoplje (Prokupla e sotme-R. D.), dhe qė Budi tė ketė qenė ndėr organizatorėt e kėtij Kuvendi” (Shih “Historia e letėrsisė shqipe”, I-II, Prishtinė, 1968, f. 160). Gjithashtu, nė atė pjesė tė Sanxhakut tė Nishit, ku mori pjesė nė luftėn e aleatėve evropian Skėnderbeu dhe prej andej u kthye nė vendlindjen e tij nė Krujė (qė luftoi kundėr Perandorisė Otomane mė sė njė ēerek tė shek. XV), mė vonė Hasan Zyko Kamberi nga fshati Starje i Kolonjės sė Shqipėrisė Jugore, “mė 1789, nė moshė tė thyer, mori pjesė si mercenar nė luftėn turko-austriake, nė Semender (Smederevė pėrmbi Nish-R. D.) mbi Danub, i cili vuajti shumė nė kėtė luftė…” (Shih gjithashtu nė librin Hist. letėr. shqipe, f. 206).
Tė gjitha kishat ortodokse mesjetare nė Kosovė dhe nė Serbinė e sotmė ishin iliro-shqiptare
Pėr kontinuitetin iliro-shqiptar apo autoktoninė e shqiptarėve nė Serbi flasin edhe shumė vepra tė autorėve serbė, kroat dhe shqiptarė (si Fanulla Papazoglut, dr. Milan Shuflajt, Ilarion Ruvarac, Lj. R. Kozheljac etj.), porse kėtu nuk po flasim mė gjerėsisht. Pra, po del qartė se plot nėntė ose trembėdhjetė shekuj para ardhjes sė sundimtarėve serbė dhe pushtimit tė tokave e uzurpimit tė kishave shqiptare tė Kosovės, kishte lulėzuar krishtėrimi iliro-shqiptar nė Dardani-Kosovė, konkludim qė vėrtetohet edhe me Kartėn e Hilindarės tė vitit 1200, kur edhe Shtjefen Nemanjidi i parė i kurorėzuar i pushton tokat shqiptare tė Kosovės (Shih: A. V. Solovjev, Karta e Hilandarit e zhupanit tė madh, Stefanit, tė kurorėzuarit tė parė, e vitit 1200-1202 , Beograd, 1926, f. 6:”). Kėshtu, si toka shqiptare duhet kuptuar toka me shqiptarė tė konfesionit katolik, kurse si toka greke-toka tė banuara me shqiptarė ortodoksė, e, siē po shihet askund nė kėtė dokument, edhepse sllav-serb nuk pėrmenden serbėt. Prandaj, gjatė kėsaj kohe mesjetare parasllave, para vitit 1200 u ndėrtuan kishat e manastiret e shumta nėpėr fshatra e qytete kosovare si kisha shqiptare, dhe kursesi nuk mund tė quhen sot vetėm kisha serbe, po kisha tė uzurpuara nga ata pak serbė, qė ishin shqiptarė po nuk u islamizuan, dhe me kohė si shqiptarė ortodoksė pėrreth kishave tė fuqishme mesjetare mė vonė u pėrcaktuan etnikisht serbė. Krishtėrimi parasllav i iliro-shqiptarėve nė Dardani-Kosovė dėshmohet bindshėm edhe me tė dhėnėn se, qysh nė fillim tė shekullit II tė erės sonė, gjatė sundimit tė perandorisė romake, ėshtė pėrhapur krishtėrimi permes martirėve krishterė dardanė Florit e Laurit (shih vep. e lartcit. tė G. Gjinit, f. 23).
Ndėrkaq, pra, tė dhėnat e burimeve shkrimore, e sidomos tė terrenit, flasin qartė se serbėt vendės tė Kosovės, apo si pėrdoret nė traditėn shqiptare tė Kosovės shkiet rajė, nuk janė me prejardhje sllave-serbė tė mirėfilltė, por janė popullatė me origjinė mė tepėr thrakase se sa ilire, e mbetur si mbeturinė pėrreth disa kishave tė fuqishme mesjetare. Pushtuesit osmano-turq kishat e ritit katolik nė Kosovė i shkatėrruan (rrėxuan-zhdukėn), kurse disa kisha ortodokse s’i prekėn, duke pasur njė respekt ndaj tempujve fetarė ortodoks me qendėr nė Stamboll, e pėrreth tyre mbeti njė pjesė e populatės trakase-ilire-shqiptare e paislamizuar, e cila duke e ruajtur me pasion krishtėrimin ortodoks iliro-shqiptar, me kohė gjatė shek. XVII-XVIII u pėrcaktuan edhe si serbė tė derisotėm.
Serbėt e Kosovės kanė fise sikur edhe shqiptarėt
Porse, pėrreth kėtyre kishave mbetėn pa u islamizuar edhe disa shqiptarė tė ritit katolik tė mbrojtur tėrthorazi prej kėtyre kishave ortodokse, tė cilėt jetonin dhe jetojnė nė tė njėjtėn lagje apo oborr me serbėt dhe kanė shumė elemente tė pėrbashkėta dhe tė njėjta tė trashėguara brez pas brezi. Kėto tė dhėna dėshmohen bindshėm edhe sot nė terrenin kosovar, si pėr shembull nėpėr fshatrat e Llapushės, pėrreth kishave nė Dollc, Dersnik, Pogragjė, Klinė, si dhe nėpėr qytetet Pejė, Perzeren e Prishtinė, e tė dhėna tė tilla ka pėrplot nė trojet shqiptare, qė presin tė mblidhen dhe tė ndriēohen shkencėrisht. Pra, pėrreth kėtyre kishave tė fuqishme mesjetare, nėpėr kėto vendbanime jetojnė banorė tė riteve katolike (shqiptarė katolikė), ortodokse (serbė ortodoksė) dhe myslimanė (shqiptarė dhe nėpėr qytetet Perzeren e Prishtinė edhe turq?), qė i flasin tė tri gjuhėt).
Mandej, se tė parėt e serbėve rajė tė Kosovės ishin shqiptarė dėshmohet me tė dhėnat etnografike e etnologjike, se pleqtė e tyre e flitnin, e edhe sot e flasin, shqipen si shqiptarėt, qė e ruajtėn si relikt tė gjuhės sė tė parėve tė tyre si gjuhė amtare (kurse pleqtė e shqiptarėve nuk dinin e nuk dine as sot serbisht). Serbėt vendės tė Kosovės kanė fise si shqiptarėt: Gashiē, Shaljiē, Kastratoviē etj. Serbėt edhe sot kanė patronime ilire-shqiptare porsi shqiptarėt: Baciē, Maziē, Baliē, Luliē, Maletiē, Dashiē, Bardiē etj. Kanė dhe pėrodorin elemente tė pėrbashkėta apo tė njėjta krishtere si shqiptarėt e konfesionit katolik, tė cilat burojnė nga periudha romake-shqiptare parasllave etj. Kanė dhe pėrdorin pėrplot fjalė dhe mikrotoponime e patronime tė burimit latin e grek, qė i morėn gjatė periudhės kohore parasllave. Pllakat e gjetura nėpėr disa kisha janė tė shkruara nė gjuhėn latine: si p. sh. nė Kishėn e Graēanicės, qė edhe sot i ka disa shkrime romake nė themelet mbi tokė (shih pėr kėtė: M. Gjurgjeviē, Memoare nga Ballkani, 1858-1878, Sarajevė, 1910, f. 54: “Themelet e asaj kishe janė ndėrtuar mbi pllakat e varrezave romake.....,prandaj , nė to mund tė lexohen emra, vite etj., nė gjuhėn latine”), si dhe nė dy pllaka tė gjetura nė oborrin e Kishės ortodokse, sot serbe tė Dersnikut (municipiumit tė njohur ilir), tė cilat janė tė shkruara nė gjuhėn latine, njėren prej tė cilave shqiptarėt e kanė marrė dhe e kanė dėrguar nė kishėn e sotme shqiptare tė Zallkuqanit (Zllakuqanit). Prandaj, po shihet qartė se themelet e Kishės sė Graēanicės dhe tė pllakave tė Kishės sė Dersnikut (pėr tė cilėn shqiptarėt thoshin se ka qenė e jona, e quajmė Shėn Premtja e serbėt e uzurpuan dhe e bėnė “Sveti Petka”, porsi njė kishė tė Perzerenit), janė tė shkruara nė gjuhėn latine e jo as bizantine-greke e as sllave-serbe, dmth. janė tė zanafillės parasllave romake-shqiptare.
(huazuar nga"Bota Sot")

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18457
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi