» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

13 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 13 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Lidhja e dytė e Prizrenit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Lidhja e dytė e Prizrenit

Mesazh nga Naki prej Sat 20 Aug 2011, 06:05

Mbėshtetur nė frymėn politike tė shkrimeve autentike tė pjesėmarrėsve nė Kuvendin themelues, mė 16-19 shtator 1943, Lidhja e Dytė e Prizrenit ėshtė organizatė politiko-ushtarake kombėtare demokratike shqiptare. Sipas Tahir Zajmit, Kuvendi themelues punoi edhe mė 20 shtator[1]. Qė kėtej kjo datė ka hyrė gabimisht nė historiografi.[2]
Nuk qėndron as mendimi i shumė publicistėve se “iniciativėn pėr Lidhjen e Prizrenit e mori Xhafer Deva pas kapitullimit tė Italisė fashiste”[3]. Kjo ka njė si mbėshtetje nė konstatimet e Ali Hadrit se “person kryesor nė grupin inisiativ pėr thirrjen e Kuvendit themelues tė Lidhjes sė dytė tė Prizrenit ishte Xhafer Deva, mbėshtetje e madhe e shėrbimit informativ gjerman”[4].
Nė fille tė qarta tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit na vė aktiviteti politik i veteranit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė Rexhep Mitrovica, nga fundi i korrikut 1943. Organi i Komitetit tė Kosovės shėnonte qartė kėto fille tė pakontestueshme: “Mbassi pat nji shkėmbim tė gjanė pikėpamjesh me nji varg personalitetesh kosovare nė Kryeqytet, nisej bashkė me disa shokė, pėr Prizrend ku, nė lidhje me shumė atdhetarė tė tjerė, do t’organizonte lėvizjen e mbrojtjes sė Kosovės kundra ēdo vale imperialiste…”[5].
Kėta shokė tė Mitrovicės ishin: Qazim Bllaca dhe Muhamet Frashėri, ish-nėnprefekt i Therandės (ish-Suharekė). Ishte koha kur pushtetit fashist italian po i trandej trualli nėn kėmbė nė tokat shqiptare, pas largimit tė Benito Musolinit nga posti i kryeqeveritarit tė Italisė (25 korrik 1943). Rexhep Mitrovica me shokėt u arrestuan mė 2 gusht 1943, sapo arriti nė “Post blok” tė karabinierisė sė Prizrenit. Njė kohė u mbajtėn nė Burgun Ushtarak dhe nė Burgun e Qarkut tė Prizrenit. Tė lidhur keq i dėrguan nė “Komanda tapa” nė Shkodėr e prej andej nė Burgun Ushtarak tė Tiranės dhe nė Kampin e pėrqendrimit “Porto-Romano” afėr Durrėsit. Nė birucat e kėtij kampi do tė pėsonin edhe mė keqe sikur tė mos u qeshej fati nga ndihma qė u ofronin tė burgosurit mė tė hershėm: drenicasi Idriz Ajet Gashi dhe ferizajasi Abdullah Musliu, antifashistė tė shquar. Qazimi do tė lirohej nė prag tė kapitullimit tė Italisė, me ndihmėn e Fejzi Alizotit, kurse Rexhepi dhe Muhameti vetėm pas kapitullimit tė Italisė fashiste, mė 8 shtator 1943.
Nė kėto rrethana, ngritja e Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, pėr tė marrė shqiptarėt vendės nė duar tė veta mbrojtjen e kufijve etnikė tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė u shty deri nė ditėt e para tė okupimit tė plotė tė Shqipėrisė Etnike nga ushtria hitleriane. Realisht, mė 9 shtator 1943, kryeministri i Mbretnisė Shqiptare, Ekrem Libohova i drejtoi kombit njė Thirrje ku theksohej se qeveritė shqiptare nėn okupimin italian ishin pėrpjekur “pėr rregull dhe bashkim vėllazėror”, nė mėnyrė qė populli shqiptar “tė dalė i pagjymtuar fizikisht dhe ekonomikisht nga ky konflikt i pėrbotshėm” - Lufta e Dytė Botėrore[6]. Mė 11 shtator 1943 Kėshilli Ministror i Shqipėrisė nėn kryesinė e Iljaz Agushit, Nėnkryeministėr dhe Ministėr i Punėve Botore, shpalli “Pavarėsinė e plotė tė Shqipėrisė (…) me kufijtė qė i caktojnė gjuha e gjaku”. Nė Proklamatė, midis tė tjerash, saktėsohej: “Qeveria merr tė gjitha pushtetet sovrane deri sa tė zgjidhet Asambleja e re…”[7].
Pikėrisht nė kėtė ditė, mė 11 shtator 1943, prefekti i Prizrenit, juristi Asllan Isa Boletini[8], me anė tė korrierit solli Qazim Ramė Bllacėn nga Bllaca nė Prizren, pėr tė marrė pjesė nė Mbledhjen e Kėshillit organizues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit[9]. Sipas Tahir Zajmit, grupin iniciativ e pėrbėnin: Xhafer Deva, Musa Sheh Zade, Sheh Hasani, Tahir Zajmi, Lukė S. Mjeda, Qazim Bllaca e Pjetėr Vuēaj[10]. Sipas Qazim Bllacės, Mbledhjen themeluese tė Kėshillit organizues e kryesoi Asllan Boletini[11]. Nė tė dhėnat autentike tė pjesėmarrėsve nė Kuvendin themelues ky Kėshill quhet Grup nisjatuer i Kongresit tė Prizrenit. Nė ditėn e parė kėtė Kėshill e pėrbėnin patriotėt: Sheh Musa Shehzade (kryetar), Shefqet Shkupi, Sheh Hasani, Asllan Boletini, Qazim Bllaca, Pjetėr Vuēaj, Tahir Zajmi, Hevzi Meraku, Luk Simoni, Qemal Balila, Haxhi Fahriu dhe Sokol Dobroshi (anėtarė)[12].
Rėndėsia e ngjarjes shtyri qė pėrgatitjet pėr mbajtjen e Kuvendit themelues tė zhvilloheshin me shpejtėsi. Mė 14 shtator 1943 u ngrit, nė Tiranė, Komiteti Ekzekutiv i Pėrgjithshėm me detyrėn e Qevrisė sė Pėrkohshme - tė thirrte Kuvendin Kombėtar tė Shqipėrisė nė shtrirje tė tokave shqiptare etnike. Dhe, dy ditė mė vonė nė Prizren do tė fillonte punimet Kongresi i Prizrenit nė rrethana tė njė atmosfere feste gjithėkosovare[13]. Ndėrkaq, tė dhėnat e para pėr themelimin e Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit i botoi ”Kombi”, mė 23 shtatorit 1943[14].
Informatori ishte pjesėmarrės nė Kuvendin themelues, dhe ai saktėsonte: “Patriotė tė njohur Kosovarė muerėn inisiativėn pėr tė mbledhur nji (Kongres tė) Kosovės, Dibrės e tė Strugės ku tė ēfaqej vullneti i pėrgjithshėm i banorėve tė kėtyne krahinave pėr bashkimin e pėrhershėm me Nanėn Shqipni, dhe pėr sigurimin e kėtyre krahinave prej ēdo sulmi armik”[15].
Prandaj, Lidhja e Dytė e Prizrenit as u nis dhe as do tė pėrfundonte si Lidhje gjithėshqiptare, as kopje e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit 1878-1881. Plotėsisht nė pajtim me politikėn antishqiptare kominterniste ishte edhe konstatim: “Formimi i kėsaj organizate ėshtė vepėr e pėrbashkėt e kuislingėve shqiptarė dhe shėrbimit informativ gjerman”[16].
Korrespondenti i gazetės “Kombi”, pjesėmarrės nė Kuvendin themelues, informonte lexuesit: “Pika e parė e programit tė bisedimeve pėrmban kėrkesėn e bashkimit tė pėrhershėm dhe tė pazgjidhshėm tė tė gjithė krahinave tė banueme qysh prej mija vjetsh prej popullsinash shqiptare”;
Pika e dytė e Programit “pėrmban bashkimin me Shqipni tė krahinave tė Mitrovicės, Vuēiternės, tė Pazarit tė Ri dhe tė Senicės – toka shqiptare tė kėrcėnueme nga shumė anė nga bota sllave”;
“Pika e katėrt e bisedimit pėrmban formimin e nji Komiteti Qendruer nė Prizren me degzat e saj nė tė gjitha Prefekturat, Nėnprefekturat dhe komunat e krahinave tė Kosovės, Dibrės dhe Strugės, tė cilat do tė marrin pėrsipėr organizimin ushtarak e politik tė Kosovės”;
“Pika e pestė e programit pėrmban mbledhjen e tė gjitha dokumenteve historike, politike dhe diplomatike qė forcojnė qėnien shqiptare tė tokave tė lirueme, ashtu dhe ngjarjet dhe vuajtjet e pafund tė banorėve tė ktyne viseve nė kohėn e sundimit jugosllav si dokument nė rasėn e njė paqie tė arthme[17].
Njė paraqitje tė plotė dhe shumė besnike zhvillimeve nė Kuvendin themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit u bėri gazeta “Kosova” e Tetorit 1943. Ajo informonte opinionin: “Dita e lumnueshme e 16 Shtatorit 1943 gėdhinė tue gjetun Prizrendin tė zbukuruem nė nji mėnyrė tė jashtėzakonshme me flamure kombėtare, me harqe ngadhėnjimi, mbi tė cilėt zotnojnė figurat e tė gjithė martirėvet dhe luftėtarvet ma tė shquem tė pėrpjekjevet kombėtare tė popullit shqiptar”[18].
Kuvendi themelues i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit i zhvilloi punimet nė Shkollėn “Bajram Curri”. Atė e hapi kryetari i Kėshillit organizues, Sheh Musa Shehzade, dijetar i madh dhe eminencė kryesore e Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit[19]. Ai fuqimisht e sfidoi dhunėn e pushtuesit italian dhe pasqyroi kundėrvėnien politike e tė armatosur shqiptare kundėr robėruesit italian: “Mbas shpartallimit t’ushtrisė italjane, e cila, pėr katėr vjet rresht, vrau, preu, rrenoi dhe shkretoi, dogj e shkrumoi ndėr vendet t’ona, tue zhvillue nji veprimtari me tė vėrtetė shtypėse tė njij shtypėsi pa farė skrupulli, problemi i jetės sė Kombit t’onė, i sė ardhshėmes s’onė, paraqitet ma i ndėrlikuem. Shkaku dihet prej tė gjithėvet: Italjanėt, siē e dini ju tė gjithė, me gjithė pėrpjekjet t’ona tė pėrbashkėta, nuk na lanė, tue na eliminue, tue na internue dhe tue na burgosun, asnji mundėsi organizimi pėr mbrenda, pėr tė qenė gati, nė mos tjetėr, me i bamė ballė sulmevet tinzare t’imperialistavet sėrbė, malazezė dhe grekė”.
Urtaku i madh Musa Shehzade rravijzoi qėndrimin politik shqiptar edhe ndaj pushtuesit gjerman. Atė e paraqiti qartė si pushtet tė huaj, tė imponuar dhe kalimtar dhe kėrkoi qė tė shfrytėzohej pėr pėrfitimet e kombi shqiptar. Theksoi menēurisht: “Tash qė kemi tė gjitha mundėsinat e njij organizimi tė pėrgjithshėm tė fuqinave kombėtare, duhet qė ta fitojmė, mbrenda njij kohe tė shkurtėn, gjithė periudhėn qi humbėm gjatė sė shkuemes sė afėrt (…). Duhet tė mendojmė, pra, masat dhe mėnyrat e mprojės s’onė pėr ēdo gjasė dhe pėr ēdo rrethanė. Qėllimi qė do tė frymėzojė pėrpjekjen t’onė, nji pėrpjekje jete a vdekje, do tė jetė nji i vetėm; Sigurimi i njisisė s’onė ethnike”.
Kryetari i Kėshillit organizues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, Sheh Musa Shehzade, u dėrgoi njė mesazh tė fuqishėm pushtuesve e copėtuesve tė Shqipėrisė Etnike mė 1878, 1913, 1919 dhe 1941, duke theksuar: “Na po e shpallim haptas, nuk kemi as ma tė voglin pretendim mbi asnji copė tokė qė nuk asht e jona. Duem, pra, vetėm gjithėēka asht tokė arbėnore, e banueme prej njij popullsije shqiptare. Prandaj, fqinjėt t’onė nuk kanė shka druejnė prej nesh …”[20].
Anėtarėt e tjerė tė Grupit organizues para delegatėve do tė spikatnin kėrkesat pėr programin dhe pėr statutin e Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, qė do tė viheshin nė rendin e ditės nė ditėn e dytė dhe tė tretė tė punimeve tė Kuvendit themelues. Veterani i luftės pėr lirinė e Kosovės historike, Shefqet Shkupi, do tė saktėsonte: “Qellimet janė ato qė pėrmendi vetė Kryetari i jonė dhe qė kanė lidhje tė ngushtė me vullnetin e pėrbashkėt tė krejt Popullit tė Kosovės, Dibrės, Strugės dhe Tetovės; don me thanė, pikė sė pari, sigurimi i bashkimit tė sė gjitha kėtyne Vendeve me Shqipninė e Vjetėr[21]., sė cilės i pėrkasin nga ēdo pikėpamje: nga ajo historike, nga ajo gjeografike dhe nga ajo ethnografike; sė dyti, pėr tė sigurue plotėsimin e njisisė s’onė ethnike tue pėrfshimė nė rrethin e Votrės s’onė kombėtare, tė Shtetit tė Lirė, tė pavarun, Shqiptar, tė gjitha ato Vise qė, pėr nji arsye a pėr nji tjetėr, fshajnė ende nėn robni; sė treti, tue u frymėzue nga vepra atdhetare e paharrueshme e Lidhjes sė Prizrendit, me hedhun, qysh tashti, themelet e njij organizimi mprojtjeje politike, diplomatike dhe ushtarake tė kėtyne tė drejtave tė pamohueshme dhe, si tė tilla, tė paprekėshme para ēdo tė drejte, edhe para asaj ma fillestare”[22].
Oratori, personalitet shumė i rėndėsishėm i historisė shqiptare, do tė angazhohej pėr bashkimin me Mbretnin Shqiptare edhe tė viseve tė tjera shqiptare tė cilat ende mbaheshin nėn okupimin bullgar dhe administrimin e tėrthortė tė Mbretėrisė sė Malit tė Zi dhe tė Serbisė sė Nediqit. Shefqet Shkupi theksoi para delegatėve: “Vendi i jonė asht i synuem nga lakmina tė pangishme imperialiste, pse, ndėr fqinj, ka ba pak, ase aspak hapa kuptimi i drejtėsisė sė vėrtetė, si edhe pse, drejtuesat e klikave tė ndryshme tė pėrparshme ushtarake, si Mihajloviēi, vazhdojnė t’andrrojnė krijime artificiale, kryekėput tashma tė pamundėshme, si Jugosllavia e pėrparshme, qė shkretoi, rrenoi, pėr tridhetė vjet rresht, Fisin Arbėnuer nė Kosovėn t’onė”.
Qėllimi i ngritjes sė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit pasqyrohej nė njė fjali tė thjeshtė: “Gjithēka pėr Liri!” tė dr. Rexhep Krasniqit, historiani shqiptar i parė, mė i thelli i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit tė vitit 1878, e cila, siē konstatonte: “do tė mbetet, heret e vonė, e pashlyeshme ndėr mendje dhe ndėr shpirtna tė gjithė Shqiptarve, pse i detyrohet asaj Lidhje qenja dhe shpėtimi i Fisit t’onė nga gėnjeshtrat e kėlyshvet tė Rusisė”[23].
Kėrkesės pėr bashkimin shqiptar pėr tė realizuar aspiratėn e bashkimit tė Shqipėrisė Etnike i dha kuptimin e amanetit patrioti Tahir Zajmi. Ai theksoi: “Vullneti i krejt popullit qė kemi nderin tė pėrfaqėsojmė nė gji tė kėsaj mbledhjeje asht aj i realizimit tė bashkimit tė persosun ndėrmjet Kosovės, Dibrės dhe Strugės me Shqipninė e Vjetėr. Prandaj, na, tue interpretue kėt vullnet besnikisht, duhet qė, njizani, ta shpallim kėt bashkim nė trajtė plebishitare(…), pėr realizimin e Njisisė s’onė ethnike”.
Personalitet politik, Zajmi, i zoti pėr pushkė dhe pėr penė, konceptoi platformėn politike - “Vullneti paqėsor Kosovar”, nė tė cilėn, midis tė tjerave, saktėsoi: “Kuvendi i tashėm i Prizrendit asht mbledhja e madhe e krejt popullit shqiptar qė, padrejtėsinat e Europės imperijaliste, kishin lanė, pėr dy herė rresht, nėn zgjedhė t’imperjalistavet tė Ballkanit” dhe konstatoi: Porsa tė sigurohen kėto tė drejta, qė nuk mund t’i mohojė as kriteri i drejtėsisė ma fillestare, populli shqiptar do t’a frymėzojė politikėn e mbrendshme dhe tė jashtėme nga drejtime qė do tė pėrbajnė gjith’ aq norma themelore tė pacėnueshme, kundrejt fqinjve tė vet(…)”[24].
Atmosferė patriotike entuziaste bashkimtare nė Kongresin themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit solli fjala e mėsuesit mitrovicas Bedri Gjinaj: “Dėrgata e Mitrovicės merr pjesė nė kėtė mbledhje historike, e bindun se, nga bisedat dhe punimet e saja do tė dalė ajo qė pret krejt populli shqiptar: vendimi pėr t’a krijue, me tė drejtė e me gjakė, Shqipninė e andrrueme prej tė gjithė Martirvet t’onė: Shqipnija Ethnike”[25].
Mė 17 shtator 1943 Kėshilli Ekzekutiv i Pėrgjithshėm i Tiranės informonte popullin se kishte shpallur “pavarėsinė e Shqipėrisė” dhe e ftonte “pėr domosdoshmėrinė e mbrojtjes sė Shqipėrisė Etnike”[26]. Nė kėtė ditė, pikėrisht mė 17 shtator 1943, i zhvilloi punimet Seanca e dytė e Kuvendit themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit. Kryetari i Kėshillit nisjatuer, Musa Shehzade nė kėtė seancė Kuvendit themelues sė Lidhjes ia propozoi Kryesinė e Kongresit nė pėrbėrje: Njė Kryetar, Dy Nėnkryetarė, Njė Sekretar, pėr tė “kryesue mbledhjet dhe me drejtue zhvillimin e bisedimeve t’interesantshme tė mbledhjes historike”[27].
Sipas Tahir Zajmit, nė Kuvendin themelues morėn pjesė 42 delegatė[28]. Me vota tė fshehta Kuvendi pėr Kryetar zgjodhi dijetarin Sheh Musa Shehzade me 38 vota, kurse pėr nėnkryetarė: Aqif Blutėn dhe dr. Rexhep Mitrovicėn, me nga 17 vota. “Me propozim tė Kryetarit (Musa Shehzades), mbledhja pranon, me aklamim, si Sekretar tė Kongresit Z. Bedri Gjinaj”[29]. Me kėrkesėn e Kryetarit tė Kuvendit, punimet e tė gjitha seancave do t’i drejtonte dr. Rexhep Krasniqi[30].
Organi i Komitetit tė Kosovės - “Kosova”, iu kushtua edhe biografive tė personaliteteve drejtuese tė Kuvendit themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit. Aty theksohej: “Z. Musa Shehu, prej Prizrendi, asht nji nga figurat ma tė lashta, pra veteran i mirėnjoftun kudo nėpėr botėn shqiptare, si pėrpjekjes i palodhun, nė ēdo kohė dhe pėr ēdo rrethanė, i pėrmbushjes sė aspiratave tė shejta tė Kombit shqiptar; burrė qind pėr qind i ndershėm, guximtar dhe i patundėshėm nė ndjekjen e parimevet themelore qė kanė frymėzue, herėt e vonė, lėvizjet kombėtare tė Vendit t’onė e, si i tillė, edhe shok i pandarshėm i Plakut tė maleve, Bajram Currit tė paharrueshėm. Zgjedhja e tij nė krye tė Kongresit, pra, difton haptas udhėn qė mendon tė ndjekė vetė Kongresi(…)”.
Dhe, duke folur pėr Aqif Blutėn, pėrfaqėsuesin e Sanxhakut, Kosova, midis tė tjerash, shkruante: “Ky burrė gjakovar[31]., nji nga oficerat ma tė shquem tė dalun nga Shkolla turke, asht figura ma pėrfaqėsuese e Sanxhakut; asi Burri qė, nė ēdo kohė, nėn ēdo pushtim, nuk ka pushue kurrė sė luftuemi pėr realizimin e vullnetit tė popullit kosovar pėr tė qenė nji dhe i pandashėm kundra ēdo vale shkatėrrimtare; asht Burri qė, klika ushtarake imperijaliste e Belgradit, i ndeu, ma se nji herė, kurthe mbi kurthe, pėr t’a shdukun nga qarkullimi, pėr ta vra, qė tė pushonte, nė gji tė Skupēinės, zani i tij i fuqishėm, kundra tiranisė, kundra terrorizmit, kundra masakrave dhe kundra luftės sė shkombėtarizimit qė zhvillonte Serbija imperijaliste mbi popullin shqiptar tė Visevet thjesht shqiptare tė Kosovės(…); asht Burri, ma nė fund, qė ka vendos, pėr ēka i pėrket sektorit tė vet, m’e bashkue, me ēdo mėnyrė dhe me ēdo therori, Tregun e Ri, vend thjesht shqiptar, si ē’e ka diftue me gjakun e derdhun bujarisht nė ēdo rasė rreziku, me Atdheun e pėrbashkėt shqiptar”.
Duke folur pėr historianin dr. Rexhep Krasniqi, gazeta Kosova, saktėsonte: “…ma i riu nė Kryesi, asht djaloshi qė asht rritė e burrnue me aspiratat dhe me idealet e Plakut tė pavdekshėm tė Maleve (Bajram Currit), djalė atdhetar qė, pėr Shqipni, mendon dhe jeton e qė, si tė gjithė tė rijt e Kosovės Kreshnike, asht i frymėzuem nga vullneti i patundun qė tė kryhet, kėtė herė, nji herė e pėrgjithėmonė, Porosia e tė Parve: krijimi i Shqipnisė Ethnike…”[32].
Nė punimet e Seancės sė Dytė, hapėsirėn kohore mė tė madhe e zuri: “Bisedim mbi Bashkimin e Kosovės, tė Dibrės dhe tė Strugės me Shqipni”. Kuvendi themelues vendosi: “Kėto Vise t’i bashkohen Nanės s’onė tė pėrbashkėt; Nanės Shqipni”[33]. Juristi Esad Berisha, pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Gjilanit pasqyroi dimensionet e dhunės bullgare nė viset shqiptare tė okupuara nga Bullgaria dhe konstatoi: “Detyrat qė na presin pėr realizimin e vullnetit tė tė gjithė Shqiptarėve: krijimin e Shqipnisė Ethnike, janė tė shumta dhe tepėr tė randa. Pėr t’i dalė nė krye kėsaj pune, ka vetėm nji udhė; tė ndjekim porosinė qė na ka lanė Bilbili i gjuhės Shqipe, Naim Frashėri: “Punė, punė, natė e ditė, qė tė shofim pakėz dritė”[34].
Nė kohėn derisa po i zhvillonte punimet Seanca e Dytė e Kongresit tė Prizrenit, arritėn pėrfaqėsuesit e Komitetit Ekzekutiv tė Pėrgjithshėm tė Tiranės: Bedri be Pejani, Rexhep Mitrovica dhe Xhafer Deva, tė shoqėruar nga Rrok Maloku dhe “shumė delegatė tė tjerė”[35]. Sipas Tahir Zajmit, me kėta ishin edhe publicistėt shqiptarė mė tė shquar tė kohės: dr. Xhelal Mitrovica dhe Maz’har Sopoti, i vetmi delegat i arealit tė Shqipėrisė londineze pjesėmarrės nė Kuvendin themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit[36]. I pari ishteredaktor i organit “Kombi” kurse i dyti drejtor i organit “Kosova”, prandaj informatat nė kėto organe janė burime autentike, tė dorės sė parė, nga stenogramet e kuvendit. I tėrė Kuvendi Dėrgatėn nga Tirana e priti me brohoritje: “Rroftė Bashkimi Kombėtar!”, kurse Bedri be Pejani, duke pėrshėndetur delegatėt, midis tė tjerash, theksoi: ”Mbas kapitullimit t’Italisė, nė Kryeqytetin t’onė, nė Tiranė, asht formue nji Komitet Ekzekutiv i Pėrgjithshėm, prej gjashtė vetėsh, i cili kryen pėrkohėsisht, detyrat e Qeverisė, nė pritje tė mbledhjes sė njij Kuvendi Kombėtar, nga gjini i tė cilit do tė dalė Qeverija e pėrherėshme dhe caktimi i trajtės sė regjimit qė do t’i epet Shtetit”.
Dhe, kėtu duhet tė nėnvizohet fuqimisht konstatimi i Bedri be Pejanit nė pėrmbyllje tė fjalės, njė si amanet pėr brezat shqiptarė: “Italija, ajo qė perdhunoi lirinė dhe pavarėsinė shqiptare nė vitin 1939, pėsoi dėnimin qė meritonte. Ēdo i huaj qė vjen pėr t’a nėnshtrue Kombin Shqiptar e ka fatin tė caktuem: del me kėpucė tė kuqe. Kėshtu duel edhe Italija!” Kjo nėnkuptonte betimin, se fatin e Italisė do ta pėsojė akėcili okupator qė mund tė synojė okupimin e tokave shqiptare[37].
Ndėrkaq Fjala e Rexhep Mitrovicės do tė shestonte platformėn politike, diplomatike e luftarake tė Qeverisė sė Shqipėrisė nė formim e sipėr. “Tė drejtat t’ona kombėtare do tė mprohen, me tė gjitha fuqinat. Kombi Shqiptar, kėtė herė, nuk do tė lejojė ma tė kryhen mbi kurriz tė tij padrejtėsinat e sė shkuemes. Shqiptarėt, tė bashkuem tė gjithė me nji dėshirė dhe pėr nji qėllim, pa marrė para syshė asnji dallim krahinuer, besimi ase ideologjije, do tė jenė, nesėr, po tė gjindemi para nji gjase pėrtrimi tė padrejtėsisė, nji blok i vetėm kundra ēdo dredhije imperijaliste”.
Burrėshteti Rexhep Mitrovica nga foltorja e Kuvendit themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit i vuri nė spikamė kombit shqiptar se fundi i pushtimit gjerman-hitlerian ishte afėr dhe e ftonte atė tė pėrgatitej pėr epilogun e e pashmangshėm tė Luftės sė Dytė Botėrore. Theksoi: “Na duhet t‘i pėrgatitemi, tė gjithė sė bashku, edhe njij pėrpjekjeje tjetėr: asaj politike dhe diplomatike. Nesėr, kur tė shtrohet tryeza e paqės, duhet qė Kombi Shqiptar tė dalė para saja me tė tana dokumentat qė do tė provojnė tė drejtat e tij nga ēdo pikėpamje. Duhet qė kombi i jonė tė jetė nė gjendje, me nji herė, porsa tė fillojė bisedimi mbi fatin e popujve, pėr t’i dalė zot vetvetes edhe nė kėtė fushė, madje kryesisht nė kėtė fushė”.
Si masė preventive pėr tė pritur fundin e Luftės sė Dytė botėrore propozoi kėto aktivitete tė ngutshme: Regjistrimi i banorėve nė tė gjitha viset shqiptare jashtė Shqipėrisė londioneze dhe mbledhja e dokumenteve qė do tė provonin autoktoninė dhe tė drejtėn etnike e historike tė shqiptarėve nė ato toka tė copėtuara me Traktare diplomatike: mė 1878, 1913, 1919, 1941. Mitrovica saktėsoi qartė: “Dokumentet qė tė provojnė tė tana shpėrnguljet e pėrdhunėshme, kolonizimet e padrejta, grabitjet e tokave dhe tė pasunive, ndjekjet, vrasjet, presjet, djegiet, torturimet, terrorizmat dhe masakrimet. Me kėto dokumenta nė dorė, Kombi Shqiptar mundet tė dalė, krejt i vllazėnuem, kryenaltė pėrpara Konferencės sė ardhėshme tė paqės dhe tė kėrkojė tė gjitha ato tė drejta qė, tė dokumentueme dhe tė provueme, tė studjueme dhe tė konstatueme nga nji drejtėsi e vertetė, nga e cila urojmė tė jetė e frymėzueme nesėr mbledhja e paqės sė botės, nuk mund t’i mohohen, nuk do t’i mohohen”[38].
Kuvendi themelues i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit Seancėn e tretė e mbajti mė 18 shtator 1943, me kėtė rend tė ditės: “Bashkimi i Mitrovicės me Shqipni”, pėrkatėsisht “Bisedim mbi ēashtjen e bashkimit tė Mitrovicės, Podujevės, Vuēiternės, Pazarit tė Ri, Senicės e Zonės Neutrale me Shqipni”[39].Pėrfaqėsuesi i Besianės (ish-Podjeva), patrioti Jahja Fusha, konfirmoi fuqimisht dėshirėn dhe kėrkesėn e visit tė Llapit pėr t’u bashkuar me Mėmėn Shqipėri: “Un jam Delegat i Llapit, tė atij Vendi qė, ndonėse vuejti shekuj nėn zgjedhėn e Perandorisė Ottomane, ndonėse hoq nji mij e nji tė zeza nėn shkelmin e Klikės Ushtarake imperjaliste tė Belgradit, nuk flet, as nuk din tė flasė, prej njij skaje nė tjetrėn tė gjanėsisė sė vet, tjetėr gjuhė veē gjuhės s’onė amtare; Shqipes sė pavdekėshme; jam delegat i Llapit, i atij vendi qind pėr qind shqiptar, qė padrejtėsinat e Fuqivet imperjaliste t’Evropės kishin dėnue, si shumė vende tė tjera thjesht shqiptare, me nji padrejtėsi tė randė”.
Nė fund, martiri i kombit, Fusha, e ftoi “Kuvendin, qė tė vendosė marrjen e tė tana atyne masave qė do tė gjykohen tė pėrshtatėshme pėr tė sigurue lidhjen e bashkimin e Mitrovicės, tė Vuēiternės, tė Podujevės, tė Tregut tė Ri dhe tė Senicės me Shqipni”[40].
Dhe, veēanėrisht mesazhet e Fjalimit tė delegatit nga Tregu i Ri Aqif Bluta, janė historike edhe pėr jetė tė jetės sė Shqipėrisė Etnike: “Jam shumė i gėzuem qė kam fatin e bardhė, mbas tridhetė e sa vjetve pėrpjekjesh tė vazhdueshme, tė ndodhemi, pėr herė tė parė, si pėrfaqėsues i Tregut tė Ri dhe i Senicės, nė gji tė nji Kuvendi Kombėtar si ai i tashmi (…) me Atdheun e pėrbashkėt tė tė gjithė Shqiptarėve: me Shqipninė Nanė”.
Patrioti zjarr vullkanik i pashuar pėr lirinė e Shqipėrisė Etnike, Aēif Bluta, do tė konstatonte, guximshėm e qartė: “Tregu i Ri, ose Jeni Pazari, si quhej deri dje, si dhe Senica me krahinat e tyne, janė vise thjesht shqiptare, pse popullsija qė i banon asht krejt shqiptare; ēdo njeri, ndėr ato ana, din tė thotė se prej ē’far fisi shqiptar rrjedh”, ndaj me kėrkesėn kėmbėngulėse tė popullit “po bashkohemi me Shqipninė, me Nanėn t’onė tė pėrbashkėt, pėr tė cilėn jemi djeg e shkrumue, jemi vra e shkretue deri nė ditė tė sodit”[41].
Kėtu sikur e kėrkon momenti historik tė sjellim edhe njė fragment nga Fjala e Blutės, pėr faktin se qysh nga periudha e monizmit socialist-komunist “shkenca shqiptare”[42] dhe politika shqiptare legale kanė hequr dorė qartė nga njė pjesė e Shqipėrisė historike e etnike, pikėrisht nga Sanxhaku i Vilajetit tė Kosovės: “Gjatė kėtyne dy vjetve e gjysė kėto krahina, qė kam nderin tė pėrfaqėsoj nė gji tė kėsaj mbledhjeje, kanė provue, me gjakun e derdhun bujarisht, se sa e duen dhe se si e mprojnė individualitetin e tyne kombėtar, bashkimin e tyne me Shqipni dhe lirinė e mėvehtėsinė kombėtare; qindra dhe mija tė flijuem nė fushė tė nderės, nė ndeshje me fuqina shumė herė ma tė shumta, shumė herė ma tė mėdhaja dhe shumė herė ma tė pajosuna me mjete moderne, janė zmbrapun kreshnikisht nga popullsinat t’ona trime”[43].
Dhe, duhet tė theksohet se nė mbėshtetje tė kėrkesave tė Aqif Blutės do tė ngrihej fuqimisht pėrfaqėsuesi i Rugovės, patrioti Salih Rama, i cili do tė theksonte: “Edhe un, si malėsuer, due me fol nė kėt Kuvend, me folė pėr tė mirėn e Vendit, me fol, poh, pėr t’i u lutun Qeverisė s’onė nė Tiranė qi tė mundohet me na i shpėtue qato tokė krejt shqyptare qi janė andej ē’prej Mitrovicet, nė Pazar e nė Senicė. Ato janė toka t’ona pse atje populli asht shqyptar, me zemėr e me adete, si na kėsaj ane. Un i njof njato vend, pse kam konė me luftue, bashkė me shok‘t e mij, kundra shkjevet, qi dojshin me hie atje me vra e me therė gjinden, veē se janė e duen me metė shqyptarė sikur na kėndejna”[44].
Po kėshtu, pėr bashkimin me Mbretninė e Shqipnisė tė ish-Zonės sė interesave gjermane nė veri tė Shqipėrisė Etnike do tė angazhohet me dinjitet pėrfaqėsuesi i Nėnprefekturės sė Vushtrrisė, martiri Adem Voca: “Tash detyra e jonė asht e qartė: duhet qė, tė bashkuem nė nji Besė tė papėrdhunueme, t’i pėrmbledhim tė tana fuqinat t’ona pėr pėrmbushjen e aspiratavet dhe tė kėrkimevet t’ona te shejta pėr krijimin e Shqipnisė Ethnike. Nuk duem asgja qė nuk asht e jona; por, ēka ashte jona, duhet pa tjetėr tė na kėthehet. Edhe Mitrovica, Tregu i Ri e Senica janė shqiptare. Pra, na pėrkasin neve. Qeverija e Tiranės, prandaj, duhet tė ftohet qė t’i pėrvishet punės, pėr sot e pėr nesėr, qė tė na i sigurojė, me ēdo mėnyrė dhe mjet, tė drejtat t’ona. Ajo do tė ketė, nė kėtė pėrpjekje, krejt Kombin Shqiptar mbas vedit e nė vi tė parė, po t’a lypė nevoja, tanė Kosovėn”[45].
Ndėrkaq, pėrfaqėsuesi i Gjakovės, Sulejman Kryeziu, bėri njė krahasim mbi rėndėsinė qė pati Lidhja Shqiptare e Prizrenit pėr mbrojtjen e tėrėsisė sė Shqipėrisė Etnike dhe tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit qė po ngrihej, pėr bashkimin e tėrėsisė sė asaj qė ishte ruajtur nga tėrėrsia e Shqipėrisė historike dhe etnike. Patrioti, midis tė tjerash, theksoi: “Lidhja e atėherėshme e Prizrenit vendosi dhe e shpėtoi Vendin. Lidhja e sotshme duhet gjithashtu, t’i dalė zot njisisė s’onė ethnike: t’a plotėsojė dhe t’a mprojė. Nji hap drejtė plotėsimit tė njisisė s’onė ethnike do tė jetė, pa tjetėr, edhe bashkimi i Mitrovicės, i Pazarit tė Ri dhe i Senicės me Shqipni”[46].
Pas njė debatimi tė gjithanshėm tė delegatėve, Kuvendi themelues i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit formuloi dhe aprovoi kėto konkluza:
“Kuvendi i dytė i Prizrenit, i mbledhun me 16 tė Shtatuer-it 1943, si bisedoi, nė mbledhjen e tij tė tretė, ditėn e 18 Shtatuerit 1943, gjatė e gjanė problemin e Prefekturės sė Mitrovicės, tue e shqyrtue nga tė gjitha pikėpamjet: nga ajo historike, gjeografike dhe ethnografike, bisedim nė tė cilin muerėn pjesė nxehtėsisht tė gjitha Dėrgatat e viseve tė pėrfaqėsueme nė Kongres;
D e k l a r o n:
Tė gjitha vendet qė pėrshinė rrethi i Prefekturės sė Mitrovicės, don me thanė; Mitrovica, Vuēiterna, Pazari i Ri dhe Podujeva, janė vise tė banueme ku krejtėsisht prej popullsije me gjak, gjuhe e zakone thjesht shqiptare dhe ku me nji pėrqindje dėrmuese, gjithėnji shqiptare, qė kapet deri nė 95 dhe 99% dhe, si tė tilla, i pėrkasin krejt Shqipnisė;
F t o n:
Tė gjithė Shqiptarėt, mbrenda ase jashta Shqipnisė, ku do qė janė dhe ku do qė ndodhen, qė, ndėr pėrpjekje tė tyne atdhetare, tė kenė, si nji ndėr caqe themelore tė luftės sė shejtė pėr Liri, pavarėsi dhe bashkim tė tė gjithė bijve tė Nanės sė pėrbashkėt: tė Nanės Shqipni, edhe Prefekturėn e Mitrovicės, populli i sė cilės, si ē’e ka bamė tė njoftun nė gji tė kėsaj mbledhjeje, asht gati m’u shkri pėr t’a pamė tė konkretuem nė realitet andrrėn e vet tė bashkimit me Shqipni” etj.
Vendimin pėr bashkimin e viseve tė ish-Zonės sė interesave gjermane me Mbretninė e Shqipnisė e nėnshkruan pėrfaqėsuesit: “Delegatė tė Mitrovicės, Vuēiternės, Pazarit tė Ri dhe Podujevės (Llap)”[47].
Kuvendin themelues i cili nxori nė dritė Lidhjen e Dytė tė Prizrenit i pėrshėndeti publicisti Maz’har Sopoti, siē u tha: veteran i pėrpjekjeve pėr tėrėsinė dhe pavarėsinė shtetėrore tė Shqipėrisė Etnike, drejtor i organit “Kosova” i cili saktėsoi: “Nuk duem as Shqipni tė vogėl as tė madhe: duem Shqipninė qė asht, si nga pikėpamja historike ashtu dhe nga ajo ethnografike, me popull, me zakone, me tradita, me doke dhe gjuhė vend shqiptar dhe, si i tillė, kryekėput pjesė plotėsuese e Shqipnisė Tanėsore; duem, shkurt, vetėm gjithėēka asht krejt e jona”
Fjala e Sopotit ishte mė e gjata e mbajtur nė Kuvendin themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit. Ai, midis tė tjerash, konstatoi burrėrisht: “Sigurimi i njisisė s’onė ethnike nė njė Shtet kryekėput tė lirė, nė nji Shtet kryekėput tė pavarun, nė nji Shtet qė tė jetė kryekėput i Kombit Shqiptar(…). Njisi ethnike a vdekje(…). T’i pėrmbledhim, pra, tė tana energjinat t’ona dhe, si nji blok i pathyeshėm, andej dhe kėndej kufijve tė vitit 1913, tė synojmė nji cak tė vetėm: sigurimin e Lirisė s’onė brenda kufijve qė pėrshinė vetė njėsija e jonė ethnike…”[48].
Nė vazhdim tė Seancėn sė tretė, nė pasditėn e 18 shtatorit 1943, Kuvendi Themelues i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit diskutoi pėr mėnyrat e “Organizimit politik e ushtarak tė Vendit”. Pėr kėto ēėshtje i pari foli arsimtari prizrenas, Sylejman Aliu – Drini[49], dhe e ftoi kombin tė hidhej nė pėrpjekje pėr tė evituar mundėsitė e pėrsėritjes sė Londrės (1913) dhe Versailles (1919) nė dėm tė Shqipėrisė Etnike. Theksoi, fuqimisht, se “Sot duhet tė mendojmė pėr organizimin e nji mprojtjeje qė tė jetė e aftė me i pėrmbledhė tė gjithė burrat nėn flamurėt e luftės nė rasė rreziku(…). Pėr t’i arrijtun kėtij qėllimi lypet qė, nė krye tė kėtij organizimi, tė vehen burra tė ndėrshėm, atdhetarė tė sprovuem nė ēdo rasė dhe elemente qė tė jenė t’afta t’i pėrmbledhin rreth kėsaj organizate tė gjitha kategorinat e popullit, pa asnji dallim”[50].
Opcionin politik luftarak tė Sylejman Aliut - Drinit e pėrkrahu fuqimisht Tahir Zajmi, i cili, midis tė tjerash, konstatoi: “Pėr ēka i pėrket mprojtjes, jemi tė bindun se do tė mendojė krejt Kombi Shqiptar, pse Kosova, Dibra dhe Struga nuk janė veē se krahina thjesht shqiptare dhe, si tė tilla, pjesė tė pandarėshme tė Shqipnisė. Mproja, pra e kėtyne vendeve, nuk asht nji nevojė e domosdoshme vetėm pėr to, por pėr krejt Kombin(…).Me gjithė kėtė, na, Kosova, Dibra dhe Struga, qė jemi ma t’ekspozueme kundrejt rreziqeve t’ardhėshme, duhet tė mendojmė, ma pėrpara dhe ma fort se viset tjera tė Shqipnisė, pėr ēdo tė papritun qė mund tė na ruej koha. Nji pėrgatitje e tillė ishte mendue, edhe ma pėrpara; por mjerisht, rrethanat ndėr tė cilat jemi ndodhun, nuk na e kanė lejue. Prandej tash qė kėto pengime janė shdukun, duhet t’i kushtohemi, me gjithė fuqi, kėsaj pėrgatitjeje”.
Nė vazhdim, veterani i luftės pėr Shipėrinė Etnike, vuri nė pah dėmet si pasojė e mosvigjilencės shqiptare nė janar 1943, nė Bihor, kur ēetnikėt serbo-malazez therėn dhe dogjėn, nė shtėpitė e tyre, “nji sasi tė tmerrshme viktimash prej katėr mij e shtatėqind vetėsh, ma shumė gra, fėmij, pėleq dhe plaka”[51] dhe, me forcė tė argumenteve, vuri nė spikamė:
“Rreziqet priten vetėm me gatėsi pėrballimi tė ēdo tė papritune. Pra, duhet t’armatosemi, t’armatosemi deri ndėr dhambė; tė forcohemi pėr ēdo gjasė, me ēdo mėnyrė dhe me ēdo mjet. Organizimi i plotė politik dhe ushtarak, duhet tė mbeshtetet kryesisht mbi fuqinat t’ona, due me thanė tė popullit; burimet, nga tė cilat do tė dalė kjo pėrgatitje, si nga pikėpamja financjare ashtu dhe nga tė gjitha tė tjerat, duhet tė jemi na vetė: qytetarė dhe katundarė; gjithė pasunija e jonė, e tundshme, duhet vue nė dispozitė t’ organizatės qė do tė lejė prej kėsaj mbledhjeje. T’ organizuem nė kėtė mėnyrė, na do tė mundemi tė mprohemi, tė shpėtojmė dhe tė fitojmė davanė t’onė”[52]
Pasoi fjala e shkurtėr, por plotėsisht me mesazh testamenti, e Bedri be Pejanit, i lagjjes sė madhorėve tė kombit: “Pika qė asht nė bisedim tash nė gji tė kėtij Kuvendi, ka randėsi themelore: asht mproja e Vendit e, si mprojė, prej saj do tė varet e nesėrmja e jonė: humbja ase fitimi. Prandaj, kėsaj pike, si gjithė tė tjeravet, duhet t’i kushtojmė kujdesin t’onė ma tė madh. Asht nji e vėrtetė e pabisedueshme se, ēdo lėvizje, pėr tė mund me shkue pėrpara, pėr t’i arrijtun caqevet tė veta, ka nevojė pėr organizim, pse, pa organizim, nuk i dilet asgjaje nė krye. Por, edhe me organizim, duhet tė kemi njerėz, njerėz qė punojnė ditė e natė, me tė gjitha fuqinat e tyne, drejt qėllimit tė caktuem. Pra, edhe neve, na duhen, kryesisht, pėr t’arrijtun qėllimin t’onė tė pėrbashkėt, burra, burra si ata qė u dalluen pėr tė mirė tė Shqipnisė 65 vjet pėrpara, nė Lidhjen e Prizrendit”.
Mė tutje, Pejani, konstatoi dhe pėrfundoi qartė e me pėrplotni: “Si mbas mendimit t’em, organizimi qė paraqitet nė rasėn t’onė si ma i pėrshtatėshėm asht ai qė tė ketė, nė Prizrend, nji Komitet Qendruer, i cili, mandej, tė ketė degėt e veta nė tė gjitha Prefekturat, Nėnprefekturat dhe Komunat e tė gjitha Viseve tė Kosovės, Dibrės dhe Strugės e mundėsisht, edhe nė tė gjitha viset e Shqipnisė”[53].
Nė vazhdim tė Seancės sė tretė drejtuesi i punimeve Kongresit ia paraqiti propozimin e Kryesisė sė Kuvendit pėr anėtarėt e Komitetit Qendruer tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, pikėrisht burrat qė me veprimtari politike tė gjatė kishin dhėnė provimin para Atdheut: Rexhep Mitrovica (kryetar), Sheh Musa Shehzade dhe profesor Kolė Margjini (nėnkryetarė), Sheh Hasani, Asllan Boletini, Tahir Zajmi dhe Qazim Bllaca. Nė vazhdim vuri nė pah se “Komiteti Qendruer do t’i ketė bashkėpunėtorėt e vet nė ēdo qendėr Prefekture, Nėnprefekture dhe komune (…) dhe do tė ketė fuqina tė plota; do tė bisedojė dhe do tė vendosė me shumicė votash (…), shkurt mund tė themi se, prej tij, duhet tė rrjedhė gjithėshka e, degat, nė bashkėpunim me te, do tė ngarkohen me zbatimin e masave tė marruna”[54].
Kongresi aprovoi me aklamacion propozimin e Kryesisė dhe miratoi propozimin e delegatit tė Pejės Qerim Begollit, qė prefekturat, nėnprefekturat dhe komunat tė pėrcaktoheshin vetė pėr kryetarėt e Degėve tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit. Kryesuesi i seancave, dr. Rexhep Krasniqi, e shpalli tė mbyllur Kuvendit Themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, me kėtė konstatim: “Gjatė kėtyne bisedimeve janė hedhun themelet e nji organizimi qė, dal nga dalė, do tė jetė organizata drejtuese e gjithė mprojtės dhe e rregullimit t’onė ndėr tė gjitha fushat. Urojmė qė, vepra e jonė, tė ketė suksese tė shkėlqyeshme”[55].
Kėtu duhet tė konstatohet se, pėr rėndėsinė simbolike dhe pėr tė treguar vazhdimėsinė e pėrpjekjeve shqiptare pėr Shqipėrinė Etnike, Vendimet e Kuvenndit themelues tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit do tė nėnshkruheshin mė 19 shtator 1943, pas orės nėntė, nė Ndėrtesėn e Selisė sė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit[56].
Realisht, gjatė natės sė 18/19 shtatorit 1943 nė Prizren kishin arritur mijėra patriotė nga tė gjitha viset e Kosovės nė kuptimin e konceptit kombėtar tė viteve 1941-1944, por edhe nga ish-areali i Shqipėrisė londineze. Sė kėndejmi, mėngjesi i 19 shtatorit 1943 ishte ngjarja mė madhėshtore qė njohu historia e Prizrenit.
Dhe, kronisti besnik i kėsaj ngjarjeje historike, do tė konstatojė se, derisa masa me ndėrgjegje kombėtare, tė fisnikėruar me kėtė ngjarje, thėrriste: “Rroftė Shqipnija e Lirė!”, “Rroftė Kosova Shqiptare!”, “Rroftė Besa e Burrave!”, “Rroftė Bashkimi Kombėtar!”(…), Dėrgatat e ndryshme, tė cilat, t’udhėhequna nga Kryetarėt e tyne, hyjnė, njana mbas tjetrės, nė sallėn e ndėrtesės, ku nėnshkruejnė procesverbalet e mbledhjeve tė Kuvendit”.
Nė vazhdim, Kronisti i organit tė Komitetit tė Kosovės, do tė konstatonte edhe kėtė fakt qė flet pėr rėndėsisnė e ngjarjes pėr kohėn dhe pėr historinė: “Ndėrsa vazhdon nėnshkrimi i procesverbaleve, del nė balkon tė ndėrtesės Z. Bedri Pejani, i cili mban nji fjalim tue i shpjegue popullit randėsinė dhe kuptimin e vendimevet tė marruna. Mbas Z. Pejani marrin fjalėn, njani pas tjetrit, edhe Z. Tahir Zajmi e Z. Ibrahim Fehmiu, tė cilėt, shkurtas, deklarojnė se, mbas vendimevet tė marruna, mehlemi i plagėvet t’ona asht nji i vetėm; bashkimi. Bashkim ndėr mendje dhe ndėr zemra tė tė gjithėve”[57].
Nė kėtė mėnyrė madhėshtore i kurorėzoi qėllimet historike Kuvendi themelues i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit. Delegatėt, me kėngė e valle, vizituan tė gjitha pjesėt mė atraktive tė Prizrenit, dhe nė fund arritėn sė bashku nė Sheshin e “Pėrmendorės sė Abdyl Frashėrit” - njė si Dodonė pėr tė konfirmuar betimin e Besa-besės se kanė pėr tė siguruar tėrėsisht idealet pėr tė cilat u pėrpoqėn dhe sakrifikuan udhėheqėsit dhe luftėtarėt e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit tė viteve 1878-1881[58].
Veprimtarėt e Lidhjes dolėn nė terren dhe deri nga fundi i tetorit 1943 formuan komitetet e qarqeve, tė rretheve e tė komunave nė arealin e Kosovės sipas konceptit kombėtar tė kohės –viset jashtė arealit tė Shqipėrisė londineze. Fryma e Lidhjes do tė pėrcillej nė Asamblenė Kombėtare tė mbledhur nga mesi i tetorit 1943, nė Tiranė[59].
Mė lart u tha se gjatė pėrgatitjes pėr thirrjen e Asamblesė Kombėtare tė Mbretnisė Shqiptare u bėnė ndryshime nė Komitetin Qendruer tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit. Realisht, njė numėr i anėtarėve tė Kuvendit tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit dhe tė anėtarėve tė Kėshillit Qendruer tė saj u zgjodhėn pėrfaqėsues tė rretheve nė Kuvendin Kombėtar.
Mė 16 tetor 1943 fillonte punėn Asamblea, pėrkatėsisht Kuvendi Kombėtar. Kryetari i Komitetit Qendruer tė Lidhjes, Rexhep Mitrovica fillimisht do tė zgjidhej Nėnkryetar i Kuvendit dhe mė 8 nėntor 1943 - Kryeministėr i Shqipėrisė[60]. Nė postin e kryetarit tė Komitetit Qendruer tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit do tė vinte veterani i Pavarėsisė sė Shqipėrisė, Bedri be Pejani - Babushi[61]. Tashti Kuvendin e Pėrgjithshėm e pėrbėnin 33 personalitete tė shquara: Musa Shehu, Bedri Pejani,Tahir Zajmi, Kolė Margjini, Sheh Hasani, Esat Berisha, Sylejman Aliu dhe Ahmet Lusha (anėtarė tė Komitetin Qendruar), Qemal Karahoda dhe Luk Simoni - pėrfaqėsues tė Prefekturės sė Prizrenit, Nuredin H. Halili - pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Therandės (Suharekės), Bejtullah Haxhiu - pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Rahovecit, Hasan Dashi – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Gjakovės, Eshref Arifi – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Sharrit (Dragashit), Jusuf Agushi – pėrfaqėsues i Prishtinės, Halim Shuku – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Ferizajt, Mehmet Devaja – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Gjilanit, Nexhib Basha – pėrfaqėsues i prefekturės sė Pejės, Bedri Pejani - pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Skėnderajt, Bajram Gashi – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Burimit (Istok), Shemsi Ferri – pėrfaqėsues i Plavės-Gucisė, Vehbi Hamzaga – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Tutinit, Adem Kurtaga – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Rozhajės, Musa Boletini dhe Bedri Gjin – pėrfaqėsues tė prefekturės sė Mitrovicės, Ekrem Jegeni – pėrfaqėsues i prefekturės sė Dibrės, Mentor Ēoku – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Strugės, Av. Adem Sadriu – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Kėrēovės, Remzi Ragipi – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Gostivarit, Ahmet Lusha – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Tetovės, Esat Berisha – pėrfaqėsues i prefekturės sė Shkupit, Haxhi Xheladini – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Kaēanikut, Sylejman Ashkiu – pėrfaqėsues i nėnprefekturės Kumanovė-Preshevė, Hasan Agė Zvezdiu - pėrfaqėsues i Zonės neutrale tė Senicės, Tahir Zajmi – pėrfaqėsues i Kukėsit, Zenun Gashi – pėrfaqėsues i nėnprefekturės sė Tropojės, Lutfi Spahiu – pėrfaqėsues i nėnprefekturės Bicaj[62]
Nga sa u pa mė lartė, Komiteti Qendruer i Lidhjes, nė vijimėsi tė aktivitetit, numrin e anėtarėve tė Komitetit Qendruer nga shtatė sa u zgjodhėn nė Kuvendin themelues, mė 18 shtator 1943, e shtoi nė katėrmbėdhjetė, tė zgjedhur nė Mbledhjen e Dytė tė Pėrgjithshme, mė 17 – 20 janar 1944. Nė kėtė mbledhje, sa shihet nga mungesa e nėnshkrimit nė procesverbalin: “Delegatėt e Kongresit tė krahinave tė ndryshme”, tė nėnshkruar mė 20 janar 1944 nga Bedri Gjinaj (sekretar) dhe Bedri Pejani (kryetar), nuk ishin tė pranishėm delegatėt: Bajram Gashi, Av. Adem Sabriu, Haxhi Xheladini dhe Lutfi Spahiu.
Ky dokument ėshtė mbyllur me konstatimin:
“Na, ish Komitetit Qendruer dhe Delegatėt e krahinave tė ndryshėme, tė tokave tė lirueme dhe jo tė lirueme, tė Kosovės e tė Dibrės qė, tue qenė tė zgjedhun nga ana e popullit, muerrėm pjesė nė tė gjitha seancat e mbledhjeve prej datės 17-I-1944 e deri mė 20-I-1944, ku u shqyrtuen e u votuen projekti i Statutit dhe i rregullorės sė mbrendshėme t’ Organizatės “Lidhja e IItė e Prizrenit. Pėr me zbatue e vue nė veprim Statutin dhe tė gjitha vendimet e Kuvendit nė lidhje me mbrojtjen e visevet tė Kosovės dhe revendikimin e tokave Shqiptare Etnike, qė ende ndodhen jashtė kufive tė sotshėm t’Atdheut i napim Mandatin Komitetit Qendruer t’Organizatės, i cili zgjidhet nji zanit prej. Z.Z. tė posht shenuemėve:
Pėr Prefekturėn e Prizrenit Musa Shehu e Kolė Margjini,
pėr Prefekturėn e Prishtinės Sulejman Ashkiu e Mahmut Beg Pasha,
pėr Prefekturėn e Mitrovicės Arsllan Boletini,
pėr Prefekturėn e Pejės Bedri Pejani e Xhevat Begolli,
pėr Prefekturėn e Shkupit Esat Berisha,
pėrPrefekturėn e Senicės (Zona Neutrale) Nexhip Basha,
Pėr krahinat: Ulqin, Triepsh, Hot e Grudė, nji qė do tė dėrgohet prej atjehit,
pėr Malet e Kosovės zavendėson Rexh Meta, pėr deri sa ata dergojnė nji ose pranojnė Rexh Metėn,
pėr Malet e Didrės nji qė do tė dėrgojnė ata;
Na, me zane tė pėrbashkėta zgjodhėm pėr Kryesinė e Kom. Qendruer
Kryetar: Bedri Pejanin
N-Kryetar – Musa Shehun dhe Kolė Margjinin.
V ė r t e t o h e t:
Sekretar: Kryetari:
Bedri Gjinaj Bedri Pejani
Prizren, me 20-I-1944”[63]
Kryetari i Komitetit Qendruer, Bedri Pejani, tekstin e Statutit tė Lidhjes II tė Prizrenit ua paraqiti pėr miratim, me urgjencė, Qeverisė dhe Kėshillit tė Naltė tė Shqipėrisė, mė 21 janar 1944. Kėtė dokument Kėshilli Ministror e miratoi mė 12 shkurt dhe atė ia parashtroi pėr miratim Kėshillit tė Naltė, mė 14 shkurt 1944[64].
Kėshilli i Naltė – Regjenca e Shqipėrisė e miratoi Statutin e Organizatės “Lidhja II e Prizrenit pas njė muaji, mė 14 mars 1944, dhe urdhėroi “zbatimin e tij”. Dekretin e nėnshkruan: Rexhep Mitrovica (Kryeministėr) dhe Mehdi Frashėri (Kryetar), Patėr Anton Harapi dhe Lef Nosi, anėtarė tė Kėshillit tė Naltė[65].
Pėr tė zbardhur shumė hamendje, tendenca e glorifikime publicistike e pseudoshkencore tė dėmshme pėr mendimin politik, juridik e luftarak tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, detyrohem tė sjellė tė plotė tekstin e Statutit, i cili qartė e paekuivoke fletė pėr detyrat, pėr rolin dhe pėr rėndėsinė e Lidhjes si organizatė gjithėkosovare kombėtare participuese nė aktivitetin propagandistik, politik, diplomatik, ushtarak e ēlirimtar tė Kėshillit Ekzekutiv tė Pėrgjithshėm, tė Qeverisė dhe tė Regjencės sė Mbretnisė sė Shqipnisė. Nuk i pėrkiste asnjė tarafi politik antifashist tė kohės: LANĒ-sė, Ballit Kombėtar as Legalitetit dhe qartė, e saktė, Lidhja e Dytė e Prizrenit ishte njė mekanizėm logjistik i gjithanshėm i instancave qeveritare e pushtetore tė Mbretnisė Shqiptare ekzistuese:
“S T A T U T I
i Organizatės ‘Lidhja e II-tė e Prizrenit’
I
TEMELIMI
Nė bazė tė vendimevet qė mori Kongresi i Prizrenit me 16-19 Shtatuer 1943, ku u pėrfaqėsuen tokat e lirueme si dhe tokat tjera Shqiptare t’ish Mbretnis Jugosllave, themelohet “Organizata e Lidhjes II-tė e Prizrenit”.
II
QELLIMI
Kjo organizatė ka pėr qellim mbrojtjen e tokave tė lirueme si edhe tė tokave tė tjera Shqiptare t’ish Jugosllavis. Si mjet pėr kėt qėllim do tė pėrpiqet tė mbledhi dokumenta pėr Shqiptarsinė e viseve nė fjalė dhe t’organizojė popullsinė fizikisht dhe moralisht pėr mbrojtjen e kėtij thezi.
III
KOMPETENCA TOKĖSORE
Kompetenca toksore e kėsaj Organizate shtrihet mbi tė gjitha tokat e sipėrshėnueme, d.m.th. mbi Kosovėn e lirueme, mbi ēarkun e Dibrės si edhe mbi viset e tjera Shqiptare t’ish Jugosllavisė.
Malsinat mbrenda kufivet tė 1913-tės qė ma parė vareshin prej qyteteve tė Gjakovės, Prizrenit dhe Dibrės sė Madhe, me qenė se ekonomikisht dhe gjeografikisht janė fare ngushtas tė lidhuna me qytetėt nė fjalė, munt tė pėrfaqėsohen nė Kuvend vullnetarisht dhe munt tė marrin pjesė nė Organizatėn e Lidhjes sė II-tė tė Prizrenit.
IV
ORGANIZIMI KOMPETENCA DHE FUNKSIONIMI
Organizimi i Lidhjes sė Prizrenit pėrfshin:
1)Kuvendi i Lidhjes, me qendėr nė Prizren, pėrbahet prej antarvet nga nji delegat pėr ēdo rreth administrativ (Qendra e Prefekturavet dhe N/Prefekturavet).
2) Komiteti Qendruer, me seli nė Prizren, pėrbahet prej katėrmbėdhjetė (14) antarėsh.
Kryetari, dy N/Kryetarėt dhe gjithė antarėt tjerė tė Komitetit Qendrruer zgjidhen prej Kuvendit.
Kryetari dekretohet prej Kėshillit tė Naltė mbi propozimin e Kryeministrisė.
3) Komiteti Qarkuer, me seli nė kryevendin e ēdo Prefekture, pėrbahet prej shtatė (7) vetvet, tė cilėt zgjidhen si mbas procedurės sė caktueme prej qarkores sė Komitetit Ekzekutiv tė Tiranės me datė 24-IX-1943 mbi rregullimin e zgjedhjes s’ Asemblistevet.
Po kjo procedurė ndiqet edhe pėr zgjedhjen e antarve tė Komitetit Rrethuer. Antarėt e Komitetit Komunal zgjidhen prej Kryepleqsive tė katundeve tė Komunės me seli – qendra e Komunės; kurse Kryetari caktohet prej Komitetit Qendruer nė mes t’antarve tė zgjedhun si ma sipėr.
4) Komiteti Rrethuer, me seli nė kryevendin e ēdo N/Prefekture, pėrbahet prej pesė (5) vetvet, tė cilėt zgjidhen si ma sipėr, kurse Kryetari caktohet prej Komitetit Qarkuer.
5) Komiteti Komunal, me seli nė kryevendin e ēdo Komune, pėrbahet prej tre (3) vetvet, tė cilėt zgjidhen si ma sipėr, kurse Kryetari caktohet prej Komitetit Rrethuer.
6) Komiteti Katunduer, me qendėr katundin, pėrbahet prej pleqsisė sė katundit.
V
Nėpunėsat nė shėrbim t’organizatės, emnohen prej Komitetit Qendruer mbi propozimin e Komitetit pėrkatės. Nė qoftė se nuk gjinden nėpunėsa nė numer tė mjaftueshėm pėr kryemjen e shėrbimeve t’organizatės me lejėn e Kryetarit t’ Administratės sė vendit, mund tė ngarkohen me detyrat pėrkatėse Sekretarėt Bashkijak ose komunal, kundrejt nji shpėrblimi prej arkės s’organizatės.
VI
Nė marrėveshje me Komandėn e Pėrgjithėshme tė Mbrojtjes Kombėtare, Organizata merr nė shėrbim si Instruktorė dhe N/Oficerė, tė cilėt si mbas gradės, vehen nė dispozitė tė Komiteteve tė ndryshme.
Instruktorėt pranė Komitetit Qendruer pėrbajnė Shtabin e Komitetit.
VII
Funksjonet e kėsaj organizate dhe kompetenca e organeve tė sajė, rregullohen si mbas dispozitavet qė pasojnė:
1) Kuvendi i Lidhjes, i zgjedhun prej popullit, pėrfaqėson vullnetin e kėtij dhe mblidhet tri herė nė mot. Jashtėzakonisht Kuvendi mblidhet, kur thirret prej Komitetit Qendruer, nė rasė nevojė pėr me marrė vendime me randėsi ase mbi kėrkesėn e shumicės s’antarve tė Kuvendit.
2) Komitetit Qendruer i zgjedhun prej Kuvendit si ma sipėr asht auktoriteti ma i naltė ekzekutiv i kėsaj organizate; pėrfaqėson organizaten, komunikon vendimet e Kuvendit, jep udhėzime dhe urdhna Komiteteve tė shdryshėm gjerarhikisht, kontrollon Komitetėt ase urdhnon gjerarhikisht kontrollimin e tyne; plotson organizimin e Lidhjes; organizon stėrvitjet, emnon funksjonarė tė ēdo natyre dhe ēdo kategorije t'organizatės. Merr masa disiplinore dhe ndeshkimore kundėr kėtyne dhe harton buxhetin e organizatės.
3) Komitetet janė autoritete t’organizatės; kėto pėrfaqėsojnė nė vendin e vet Komitetin Qendruer dhe veprojnė si mbas udhėzimeve dhe urdhnave tė tij, qė jepen e transmetohen gjerarhikisht.
Komitetet eprorė kanė tė drejtė inspektimi e kontrolli mbi Komitetėt inferiorė. Gjerarkija e Komiteteve asht analoge me ēdo t’auktoriteteve civile tė Shtetit. Kompetenca toksore e tyne koincidon me ate t’autoriteteve civile tė Shtetit.
VIII
Funksjonet e mbrendėshme tė Kuvendit tė “Lidhjes” dhe zgjedhja e Parisė sė tij rregullohen me vendimet e kėtij Kuvendi.
IX
Funksjonet e mbrendėshme tė Komitetit Qenduer e tė Komiteteve tė tjera tė varuna prej kėtij, zgjedhje e antarvet zevėndės t’atyne, qė pėr arsyena tė randa largohen prej Komitetit, themelimi i Komiteteve ku ende s’janė themelue, plotsimi i organizimit mbas kėtij Statuti, rregullohen me vendimet e Komitetit Qendruer.
X
Emnimi, transferimi, gradimi dhe pushimi i nėpunsave tė kėsaj organizate kryen me vendimet e Komitetit Qendruer si mbas normave ligjore nė fuqi pėr nėpunėsat e Shtetit.
Dėnimet disiplinore kundėr nėpunsave t’organizatės zbatohen prej Komitetit Qendruer simbas ligjėve tė Shtetit, mbi procesin e Komitetit Qendruer ose Komiteteve tė ndryshme, si mbas ligjeve tė Shtetit.
Nė rast se nėpunsat nė fjalė kryejnė njė faj qė hyn nė rrethin e ndeshkimeve penale, me proces-verbalin pėrkatės ēeshtja i referohet Gjyqit pėrkatės pėr veprim.
XI
Organizata e “Lidhjes sė II-tė tė Prizrenit ka tagėr:
1) Me organizue propagandė intensive me qellim tė pregatisė shpirtnisht, materialisht edhe fizikisht popullin pėr mbrojtjen e tokės sė vetė.
2) M’u pregatitė pėr luftėn dipllomatike nė konferencėn e paqes, tue organizue, mbledhjen e dokumentave provuese tė karakterit Shqiptar t’atyne visevet.
3) Me organizue aparatin e vet administrativ, si mbas kėtij Statuti, ndėr tė gjitha viset e kompetencės sė sajė toksore me organe tė ēdo Prefekturė, Komune e Bashki dhe katund.
4) Me organizue stėrvitjen paraushtarake tė djelmoshave ende tė parekrutuem, nė konformitet me ligjėn rreth organizimit tė paraushtarakėve qi asht nė fuqi me datė…
5) Me iu pėrveshė organizimit pėr stėrvitjen e tė gjithė mashkujvet deri mė 60 vjeē, veē atyne nėn armė, tue i inkuadrue si mbas organizimit tė pėrshtatshėm. Pjestarėt e kėtyne grupeve nuk mbahen nė stėrvitje tė vazhdueshme, por rregjistrohen, betohen dhe qendrojnė ndėr shtėpijat e veta dhe thėrriten herė pas herė ushtrime ase veprime tė tjera.
6) M’u kujdesė pėr sigurimin e mjeteve tė transportit, t’ushqimit dhe tė tjera pajime tė nevojshme pėr veprimin e organizatės.
7) Me kėrkue prej autoriteteve shtetnore e parashtetnore ndihmen dhe pėrkrahjen e tyne, tė cilėt pėr sa tė jet e mundun jua akordojnė.
8) Me kėrkue dhe me marrė nė dispozitė oficerė e nenoficerė prej ushtrisė e Gjindarmerisė dhe rrogat e kėtyne do tė vazhdojnė tė paguhen prej Arkės sė Shtetit.

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18451
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi