» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

6 pėrdorues nė linjė: 1 anėtar 0 tė fshehur 5 vizitorė :: 1 Bot

sirena

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Pėrse ndodh harresa?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Pėrse ndodh harresa?

Mesazh nga Kle@Love prej Mon 18 Jul 2011, 12:46

Harresa apo humbja e ruajtjes ėshtė pjesa e tė mėsuarit fillestar qė nuk mund tė riprodhohet e pėrdoret.
Sipas ekspertėve dhe studiuesve kujtimet tona pėrbėhen nga tre lloje tė dallueshme: informacioni personal, i pėrgjithshėm dhe shprehitė.
Kur psikologėt studiojnė kujtesėn ata janė tė interesuar pėr nivelin e ruajtjes sė informacionit, qė ėshtė thjesht sasia e informacionit qė depozitohet me pėrpikėri pasi ėshtė kryer procesi i tė mėsuarit.
Ruajtja matet duke i kėrkuar individit tė pėrdorė informacionin e mėsuar mė pėrpara. Harresa apo humbja e ruajtjes ėshtė pjesa e tė mėsuarit fillestar qė nuk mund tė riprodhohet e pėrdoret.
Sipas ekspertėve dhe studiuesve kujtimet tona pėrbėhen nga tre lloje tė dallueshme: informacioni personal, i pėrgjithshėm dhe shprehitė. Informacioni i pėrgjithshėm pėrfshin njohuri tė pėrgjithshme qė i kemi fituar jashtė pėrvojave tė veēanta, si p.sh. qėndrimi ynė ndaj shkollės, njohuritė tona pėr muzikėn apo fjalori ynė. Kurse informacioni i shprehive pėrfshin aftėsitė e sjelljes dhe ato tė njohjes si dhėnia e biēikletės apo zgjidhja e njė fjalėkryqi. Tre janė pėrbėrėsit bazė tė sistemit tonė tė kujtesės: kodimi, depozitimi dhe riprodhimi. Hapi i parė ėshtė kodimi, procesi i futjes se informacionit nė sistemin tonė tė kujtesės. Pasi informacioni ėshtė koduar, ose futur nė kujtesėn tonė, neve na duhet ta depozitojmė atė. Nė qoftė se nuk e depozitojmė ajo harrohet.
Hapi i dytė, depozitimi ėshtė proces qė e mban informacionin e kujtesės pėr njė farė kohe. Hapi i tretė nė procesin e kujtesės ėshtė riprodhimi, nxjerrja e informacionit nga sistemi i kujtesės.
Kujtesa
Kujtesa ndahet nė atė afatshkurtėr dhe atė afatgjatė. Kujtesa afatshkurtėr ėshtė vendi ku mbajmė informacionin pėr tė cilin jemi tė ndėrgjegjshėm nė njė moment tė caktuar. Kujtesa afatshkurtėr pėrdoret kur duam tė mbajmė mend diēka tė momentit. Kujtesa afatshkurtėr ka kapacitet shumė tė kufizuar, kurse kohėzgjatja ėshtė rreth 30 sekonda para se ky informacion tė humbasė.
Probleme me kujtesėn
Me kalimin e moshės shfaqen simptoma tė ndryshme tė cilat tregojnė se njė person ka probleme me kujtesėn. Kėto simptoma nuk janė tė qarta sepse mund tė duken krejt normale nė disa situatat ose duke u bazuar nė faktin se ka tė bėjė mosha. Rreth 85 pėr qind e gjashtėdhjetėvjeēarėve nė tė gjithė botėn vuan nga humbja e kujtesės. Kjo pėrbėn njė nivel epidemiologjik shumė tė lartė. Ka raste kur sėmundja e kujtesės e njohur si sindroma Alzheimer lind edhe para moshės 65-vjeēare, por kėto raste janė tė rralla dhe karakterizohen nga histori tė veēanta. Sistemet shėndetėsore tė vendeve perėndimore kanė humbje shumė tė mėdha prej kėsaj sėmundjeje. Ndėrkohė qė sipas specialistėve rreth moshės 40-vjeēare nisin tė shfaqen simptomat e para tė humbjes sė kujtesės. Simptomat vijnė si rezultat i dėmtimit tė qelizave nervore, tė cilat ngadalėsojnė pėrcjelljen e sinjalit pėr nė tru dhe anasjelltas. Pėr kėtė shkak kėta persona harrojnė dhe me kalimin e kohės kjo simptomė bėhet edhe mė e theksuar. Njė simptomė tjetėr ėshtė anomia, mosgjetja e emrave dhe fjalėve gjatė diskutimeve.
Femrat mė tė prekura
Femrat janė mė tė prekura nga kjo sindromė dhe kohėt e fundit vihet re njė rritje e numrit tė tė prekurve nga kjo sėmundje. Shumica e njerėzve mund tė mbajnė nė mend rreth 7 elemente informacioni pėr njė kohė tė shkurtėr. Kurse nė sajė tė kujtesės afatgjatė, pėrmes pėrsėritjes pėrpunuese, njeriu ėshtė nė gjendje tė kodojė informacione nė mėnyrė qė ai tė hyjė nė kujtesėn afatgjatė. Kohėzgjatja e kujtesės afatgjatė ėshtė e pėrhershme. Metoda e ruajtjes sė informacionit duhet tė bėhet me pėrsėritjen dhe pėrpunimin e organizimit tė informacionit. E kundėrta e kujtesės ėshtė harresa. Nė qoftė se njohuritė e mėsuara nuk pėrsėriten vazhdimisht atėherė ato zbehen apo harrohen tėrėsisht. Por nėse ajo qė ėshtė mėsuar pėrsėritet vazhdimisht, harresa nuk shkaktohet. Te harresa ndodh inhibicionin retroaktiv ose parafrenimi i cili mund tė jetė i madh ose i vogėl, nė varėsi nga ngjashmėria./telegrafi/

Kle@Love

Shteti : Durres
Postime : 6659
Kyējet nė forum : 15861
Regjistruar mė : 15/01/2009
Profesioni : Arkitekte

http://www.klealove.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi