» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

11 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 11 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


PĖLLUMBAT E LIRISĖ (Roman pėr fėmijė)

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

PĖLLUMBAT E LIRISĖ (Roman pėr fėmijė)

Mesazh nga Naki prej Sun 01 May 2011, 20:58

Nga Gėzim Ajgeraj
Gjelbėrimi i pranverės e ka pushtuar natyrėn kudo, dhe natyra ka marrė njė pamje tė bukur. Livadhet, pastaj pyjet janė veshur me gjethe, ndėrsa cicėrrimat e zogjve ndihen kudo, thuajse pas ēdo flete gjethi ndihen lėvizjet e tyre, sikur i gėzohen pranverės. Por edhe dielli me shkėlqimin e tij e ngrohė natyrėn dhe zemrėn e gjyshit, qė gjithė ditėn ia kėrkon t’i falė pak rreze, ngase gjatė gjithė dimrit e kishte munduar kolla. Nganjėherė tregon se kur ishte i ri ai qenka ftohur, por nganjėherė e ka edhe nga tymi i duhanit, i cili ngritet nė shllunga tymnajash nga llulla e tij.
Gjyshi si duket kėto ditė pi shumė duhan , dhe duket se ka njė hall, por nuk ia thotė dot askujt.
Graniti derisa po ulej pranė tij, e pyeti me njė zė tė ėmbėl.
- A je mir gjysh ?
- Mirė jamė biri i gjyshit, mirė edhe kėtė pranverė e prita, po ti si e kalove sot nė shkollė ?. Dhe filloi t’ia lėmonte flokėt vogėlushit. -Eh, trimi i gjyshit, je bėrė burrė,- e thithi edhe njėherė thellė llullėn me duhan dhe ofshau.
Graniti e kishte kuptuar se gjyshin e mundonte diē nė shpirt dhe ishte shumė kurioz tė dinte, por s’dinte nga t’ ia fillonte .
- Mirė gjysh,- i tha.- Sot nuk ishte mėsuesi im, na mėsoi njė tjetėr mėsues, thonė se mėsuesi ynė ka njė punė shumė tė rėndėsishėm dhe do tė mungojė pėr disa ditė, nga sa kam marrė vesh, ai ka shkuar nė Drenicė.
- Nė Drenicė !- thirri gjyshi, dhe lėvizi nga vendi.
Edhe Graniti u gėzua kur e pa se si u lėkund gjyshi nga vendi, ku ishte ulur.
- Po gjysh kam dėgjuar nga njė shok imi i klasės, mė ka thėnė tė mos i them askujt, por ty gjysh nuk munda tė ta fshehė, thonė se atje ka filluar lufta. Po ti, o gjysh e di mė mirė se unė, e sheh ēdo mbrėmje nė televizor,- i fliste me kėnaqėsi gjyshit. Sepse edhe ai kėnaqej kur nuk e shihte gjyshin duke u kollitur.
- Mėsues tė mirė paske Granit,- pėshpėriti gjyshi, dhe ngriti shikimin kah dielli. Vėshtrimi i tij ikte pėrtej bjeshkėve mendueshėm, herė-herė humbte kujtimeve, dhe kush e di se ē’bluante nė ato ēaste, vetėm thirrja e Granitit e ndaloi sė menduari.
- Po gjysh,- e nxori nga kujtimet. Ėshtė mėsues i shkėlqyeshėm, ai ēdo ditė na shpjegon pėr atdheun, pėr lirinė, pėr kryetrimin Skėnderbe, pėr Ismail Qemalin, Hasan Prishtinėn, Bajram Currin, Isa Boletinin, pastaj pėr shkrimtarė tė Rilindjes Kombėtare e shumė e shumė gjėra tė tjera, dhe kur na shpjegon gjysh, sytė i mbushėn me lotė, e dėgjoj me ėndje, se si mė duket gjysh, por edhe mua seē mė ka mėsuar diē, ta dua lirinė, atdheun, por edhe shkrimtarėt, bile njė ditė tek po i recitoja poezinė « Mėmėdheu », mė ktheu edhe njėherė ta recitoja dhe mė dha notėn pesė nė ditar.
- Tė lumtė trimi i gjyshit, ashtu ti duhet tė mėsosh, qė nesėr kur tė rritesh tė punosh pėr atdheun tėnd, ta duash atė t’i kėndosh lirisė, trimave dhe tė jeshė i ditur. Kjo ėshtė edhe dėshira e babait tėnd. E dėgjove ē’tė tha atė ditė kur iku pėr nė mėrgim. « Nuk dua qė edhe ti Granit t’i marrėsh kėto rrugė, bėhu i mirė, dėgjoje gjyshin, mėsuesin, nėnėn, por edhe mėso fort ».
- Do t’i kryej tė gjitha gjysh, ato qė m’i tha babai,- iu afrua gjyshit dhe iu hodh nė pėrqafim.
- Tė pastė gjyshi,- e uroi. - E tani shko brenda nė shtėpi se tė pretė nėna pėr darkė, gjyshja bėhet merak pėr ty.
-Po gjysh,- dhe iku brenda nė shtėpi.
Kishte kaluar njė javė, nga dita qė mungonte mėsuesi. Malli pėr tė i kishte marrė tė gjithė nxėnėsit e klasės, ata ndiheshin si tė braktisur, pėrkundėr asaj qė mėsuesi i ri mundohej pėr tė krijuar simpati, duke u shpjeguar atyre se mėsuesi ėshtė larguar pėr ca punė mė tė rėndėsishme, dhe sapo t’i mbarojė ato, ai do tė kthehet e do tė mbajė prapė mėsim me ju.
Shpresat e vogėlushėve sa zgjoheshin e rriteshin gjithnjė, derisa ndonjėri ia merrte vajit nė klasė. Pastaj ia fillonin tė gjithė, edhe mėsuesi i ri zihej ngushtė dhe nuk dinte se si t’i qetėsonte zemrat e tyre.
- Si tė quajnė ty voglush ?, – iu drejtua njėrit, qė e gjeti mė pranė nė bankėn e parė.
- Granit. Granit Sharri, mėsues.
- Emėr tė bukur paske Granit, dhe filloi t’ia lėmojė flokėt. - Uroj qė tė bėhesh i fortė si graniti,- i tha.
- Po mėsues, - u dėgjuan shumė zėra nga nxėnėsit.
Ndėrsa, Graniti rrinte mendueshėm me faqet e mbėshtetura mbi dy duart mbi bankė.
Ai ishte thelluar mendimeve, i shtronte pa nda pyetje vetes:”Vallė ku duhet tė jetė tani mėsuesi?”
Zėri i mėsuesit tė ri pėrsėri ia ndėrpreu ėndėrrimet.
Dukej sikur mėsuesi i ri e kishte vėnė re se Graniti vėrtet brengosej mė sė shumti pėr mėsuesin e parė.
- Ai do tė vijė pėrsėri,- tha mėsuesi. -Do tė vijė bashkė me lirinė, ndoshta gjenden diku kėtej, maleve tona,- i tha kėto fjalė mėsuesi sa pėr t’ua shtuar shpresat nxėnėsėve tė tij.- Derisa tė vijė mėsuesi i juaj pėr disa ditė do ta zėvendėsoj unė. Apo jo nxėnės?
Njė “po” e njėzėshme u dėgjua nė klasė. Nxėnėsit sikur i pushtoi shpresa se mėsuesi do tė kthehet shumė shpejt. Edhe Graniti e ndante njė mendim tė tillė.
- Po kur mėsues ?- thirri njėri nga nxėnėsit e klasės.
- Do tė vijė shumė shpejt,- e preu shkurt mėsuesi.- Tani po vazhdojmė mėsimin.
Atė ditė, mėsuesi u foli gjatė pėr pėrpjekjet e popullit tonė nėpėr histori pėr t’u ēliruar nga armiqtė, kurse kėto pėrpjekje shpeshherė janė shoqėruar edhe me luftėra, dhe si rrjedhojė e kėsajė robėrie tė gjatė ėshtė edhe kjo luftė, qė sa po ka filluar. Dhe kėtė luftė do ta fitojmė patjetėr, thoshte mėsuesi, njė ditė do tė mėsoni nė shkollė tė lirė, do tė mėsoni nėpėr shkollat tona , e jo si gjerė mė tani nėpėr nėpėr shtėpi private, nuk do tė ketė mė policė sėrbė as ushtarė nė Kosovė. Kosova do tė frymojė lirshėm dhe ju do tė rriteni tė hareshėm nė liri...
Sa i pėlqyen kėto fjalė tė mėsuesit tė ri, Granitit. Mėsuesi i mirė qenka, mendoi me vehte. Zilja e shkollės lajmėroi pėrfundimin e mėsimit.
- Ditėn e mirė!,- pėrshėndeti mėsuesi.
- Ditėn e mirė!,- thirrėn gjithė klasa njėzėrit dhe filluan tė dalin nga klasa.
II

Nė pushimin e gjatė, fėmijėt dolėn tė luanin me top. Shutonin herė njėri herė tjetri topin, qė nuk zinte vend nė asnjėrin skaj tė fushės.
Dy gurė qė ndodheshin large njėri- tjetrit i ruante Beni. Drejt tijė tani po vraponte me top. Graniti qė e mbante njė fanellė tė kuqe me numrin nėntė nė shpinė, qė ia kishte sjellė babai nga mėrgimi, vraponte furishėm me top nė drejtim tė golit.
-Gol, -bėrtitėn shokėt e Granitit.
-Gol, gol, gol!,- gėzimi i tyre shtrihej ėmbėl nė faqet e kuq, si mollė dhe duarve qė i ngritnin lart, nė shenjė gėzimi pėr lojėn e fituar.
Gėzimin mė tė madh e ndjente Graniti, ai zaten ishte ca edhe mė i madhi prej shokėve, edhe pse ishin tė njė vere, siē i thoshte gjyshja, ai ishte mė i gjallė se mocanikėt, thonė se gjyshja e tij i jep ēdo mėngjes vezė tė pijė, bile edhe qumėsht , prandaj ėshtė mė i rrituri nga shokėt.
Gjyshi krenohej me rritėn e tij, sepse ia plotėsonte dėshirat kur e shihte duke u ushqyer, saqė shpeshherė i kishte treguar se kur kishte qenė i ri e kishte pirė qumėshtin e pa vluar fare. Mė sė ta vlonte nė pyll, prandaj kishte qenė i fuqishėm, dukej se edhe dėshira e Granitit ishte si ajo e gjyshit, prandaj nuk e refuzonte kurrė ushqimin e gjyshit, por kėnaqej me tė.
Loja kishte pėrfunduar. Voglushėt ishin ulur nė njė skajė tė fushės dhe po pushonin. Njėra palė e ndante gėzimin e fitores, ndėrsa pala tjetėr i analizonte pikat e dobėta, qė u kishin ndodhur gjatė lojė.Graniti ishte ulur mbi top dhe kishte humbur nė mendime.
Ata ishin ndarė nė dy grupe, ishin dymbėdhjetė shokė, qė vetėm nata i ndante, paradite mėsonin nė shkollė, ndėrsa pasdite, pasi i kryenin detyrat, dilnin nė lojė. Gjatė gjithė dimrit kishte borė rrėshqitnin me saja e ski.
Mirėpo, kėtė fillim pranvere u dhėmbnin kėmbėt nga vrapi, pas topit, sepse gjatė dimrit nuk kishin vrapuar aq shumė.
-Ushtarė tė UĒK-sė!- thirri Albani, derisa po ngrihej nė kėmbė nga kurioziteti, prej nga shikimin e kishte hedhur drejt skajit tė pyllit, ku dukej rreshti i ushtarėve, qė e po dilnin nė kolonė.
Shikimi i voglushėve u derdhė nė drejtim tė kolonės qė po vinte teposhtė.
Kurioziteti i tyre u zgjua edhe mė, ata kurrė nuk kishin parė ushtarė tė UĒK-sė nga afėr, vetėm nė televizion, dhe, ky ishte njė rast i mirė pėr ta, t’i shihnin nga afėr, dhe kjo i gėzoi tė gjithė.
Graniti kėrceu nga vendi ku ishte i ulur, askush nuk e pa se sa shpejt u zgjua, shumėherė kishte menduar kur do tė shohė ushtarė tė UĒK-sė , bile gjyshi qante nga gėzimi kur i shikonte nė televizion.
Sa do tė gėzohet ai, kur do t’i tregojė se i ka parė ushtarėt e UĒK-sė, mendoi nė ato ēaste do tė gėzohet edhe gjyshi, dhe do tė mė pyet si dukeshin ata. Graniti ndihej njeriu mė i lumtur nė kėto ēaste.
Kolona po afrohej edhe mė, ndėrsa ushtarėt dukeshin edhe mė tė mėdhenj, kjo e gėzonte shumė Granitin, dhe nga ky gėzim, ai u ndie ngushtė. Po si duhet t’i pėrshėndesim ata, mendoi me vete, dhe nga kjo brengė shtrėngoi grushtat dhe i ngriti lartė, duke klithur:
-UĒK! UĒK! UĒK!, - filloi tė bėrtasė me zė tė lartė, ndėrsa zėri i tij u mbulua edhe nga zėrat e shokėve qė e rrethonin pėrreth.
-UĒK!UĒK! UĒK!, - thirrja bėhej edhe mė e fuqishme, faqet e voglushėve shkėlqenin nga gėzimi, tek afrohej kolona drejt tyre.
- Sa bukur duket kolona, – tha Graniti.
Tek po vėshtronte pėrtej, zemra i bėhej mal, ndėrsa trupi i rrėqethej nga gėzimi qė po i shihte ushtarėt e UĒK-sė.
-Vėrtet kolonė madhėshtore, - i tha Iliri.
Dhe kėsisoj thirrja: UĒK! UĒK! UĒK!, s’ndalej dot. Zėri i voglushėve shpėrndahej grykės pėrpjetė dhe ajo zgjatej, sa zgjatej gryka qė e formonin dy bjeshkėt e i ndante vetėm lumi nė mes Zėri i tyre shpėrndahej tutje malit dhe dukej se tretej andej nga Sharri, qė i rrinte si kurorė fshatit. Por zėri i voglushėve shoqėrohej edhe me cicėrrimat e zogjve, qė cicėronin degėve tė lisave tė mbuluar nga gjelbrimi. Atij madje i dukej se gjelbėrimi nuk dallonte fare nga rrobat e ushtarėve tė UĒK-sė, me kapelat e gjelbėra dhe emblemat me shqiponjėn kuq e zi mbi tė, kurse nė cep tė krahut, tė rrobave qė kush e di sa vite i kishin pritur ato male, qė njė ditė tė mbushen me shkėlqimin e zjarrit tė lirisė. Pikėrisht ndoshta kėtė mendim po e bluante nė kokė, Graniti, sepse shpeshherė gjyshi ia kishte cituar kėtė fjalė, bile edhe mėsuesi ua kishte thėnė nė klasė ditėn kur UĒK-ja ishte dukur pėrherė tė parė njė nėntori nė Drenicė, ai u kishte thėnė i erdhi koha, kur edhe malet tona do tė gjelbėrohen me ushtarėt tanė; i kishte shpėtuar loti nga syri. “Do tė gjelbėrohen edhe malet tona!”, u kishte thėnė ai. Dhe ja vėrtet erdhi ajo ditė, qė Graniti e kishte parashikuar si ditė shumė tė largėt.
vazhdon......

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18274
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: PĖLLUMBAT E LIRISĖ (Roman pėr fėmijė)

Mesazh nga Naki prej Sun 01 May 2011, 21:01

III

Derisa Graniti me shikimin e pėrqėndruar kah kolona, ndėrsa mendimet i kishte shpėrndarė dika, dikush nga mbrapa thirri:
- Mėsuesi!
Tė gjithė nė fillim u shtangėn, nuk ishin tė sigurtė.
-Mėsuesi!,- thirri Kushtrimi. Tanimė kolona ishte afruar afėr fshatit, edhe pse i uniformuar dhe me kapelė nė kokė, ai dallohej fare lehtė, kishte shpatulla tė gjėra, dhe ecja e tij ishte tamam ajo se si ecte nė klasė kur shpjegonte ndonjė mėsim, nė faqe i kishte dy vija tė theksuara nė formė rrudhash qė i theksonin njė natyrė si bjeshkėt e kėtyre anėve.
-Mėsuesi! Mėsuesi! - u mbushėn thirrjet nga turma e fėmijėve qė po vraponin drejt kolonės.
Mėsuesi trupmadh u ul pranė rrethit tė nxėnėsve tė tij qė e rrethuan.
-Menduat se ju kamė haruar, – tha ai.
Thirrjet mėsuesi, mėsuesi ende nuk kishin pushuar.
- Eh, Granit, ja unė u ktheva prapė, e sheh kam sjellė edhe shokė tė tjerė, do tė jem gjithmonė kėtu pranė jush, nėpėr kėto male.- Si thoni ju ? Jemi mėrzitur pėr kėto ditė, shkoni mirė me mėsuesin e ri,- pyetjet e mėsuesit ishin tė rrufeshme, saqė nga turma dėgjohej vetėm ndonjė po nė mes .
Mėsuesi dukej tani mė edhe mė i gjatė, dukej se kėto ditė ai ishte rritur edhe mė, uniforma e UĒK-sė i rrinte pėr mrekulli, sa tė gjithė vogėlushėt e kishin zili.
-Do tė na mėsoni pėrsėri mėsues?, – e pyeti Graniti.
-Mua do tė mė keni gjithmonė pranė, por tani bėhet luftė, dhe sapo tė mbarojė, prapė do tė jemi sė bashku. Vetėm sė bashku do ta sjellim lirinė. Pėrsėri do tė mėsojmė sė bashku, por atėherė tė lirė dhe nė atdheun e lirė.
Ushtarėt qė ishin sė bashku me mėsuesin, vetėm po shikonin, nuk ndėrhynin fare, u vinte ca keq qė mėsuesi e kishte braktisur ditarin por nxėnėsit i gėzonte shpresa se njė ditė ai do tė kthehet pėrsėri nė shkollėn e tyre bashkė me lirinė.
- Po, po do tė kthehemi me lirinė,- tha komandanti i kolonės.
- Dhe kjo do tė ndodhė shumė shpejt, – ndėrhyri mėsuesi.- Atėherė do tė jemi tė lirė e tė lumtur, s’do tė ketė mė barbarė mbi Kosovė, qė tė vrasin fėmijė, gra e pleq,- foli mėsuesi me njė mllef. - Ju do tė rriteni tė lumtur. Tani kthehuni nė mėsime, sepse juve u presin librat, e mėsuesi i ri kėrkon tė jeni tė ditur dhe tė mirė, kėshtu t’u thoni edhe shokėve dhe shoqeve tė tjerė tė klasės, apo jo?- kėrkoi pėrgjigje mėsuesi nga nxėnėsit e vet.
Ata ishin mbushur me vaje, dhe sa nuk i plaste ndonjė pikė lolti edhe mėsuesit ushtar. Dhe ishte e nevojshme qė t’u jepte kuraje atyre , sepse liria ndėrkaq nuk ishte larg. Prandaj edhe herė tjera kishte pėrsėritur se pėr momentin mė ėshtė mė e nevojshme ėshtė t’i dalim zot atdheut. Ai edhe ua kish dhėnė fjalėn atyre se njė ditė kur tė vijė liria pėrsėri do tė jem pranė juve me ditar nė dorė.
Voglushėt po e dėgjonin me vėmendje mėsuesin e tyre qė u fliste me aq dėshuri. Graniti nganjėherė e ndiente se e kishte marrė malli ta dėgjonte zėrin e mėsuesit, qė iu kishte munguar prej disa ditėsh .
-Tani pra shkoni nė shtėpi!- u tha edhe njėherė mėsuesi, me njė zė tė butė, dhe pėrshėndeteni tė afėrmit.- Granit, gjyshit m’i bėn tė fala shum,-foli mėsuesi.
-Po mėsues, do t’ia pėrcjell tė gjitha, sa do tė gėzohet ai, saherė qė e sheh UĒK-nė nė ekran, ai mbushet me lotė, vėrtet do tė gėzohet shumė kur do t’ i tregoj.
-Ashtu!,- tha mėsuesi dhe filloi t’i ledhatojė tė gjithė voglushėt, ua lėmonte flokėt. - Nesėr nė liri kur tė rriteni edhe ju do tė jeni ushtarė tė Kosovės dhe do t’i mbroni kufijtė e atdheut.
Kolona vazhdoi rrugėn nė drejtim tė fshatit, nė fund tė saj tani fshihej vetėm shpina e mėsuesit me armėn e hedhur krahut, ndėrsa shikimi i vogėlushėve drejtohej drejt kolonės qė po tretej kthesės ku fillonin shtėpitė e para tė fshatit.
-Sa u kamė lakmi, – tha Graniti derisa po e vėshtronte kolonėn qė po tretej prapa kthesės, qė tė shpie nė fshat.
-Edhe unė,- tha Petriti.- Mamaja mė ka thėnė se edhe daja im ka hyrė nė UĒK.Edhe fėmijėt tjerė kishin humbur dikah prapa mendimeve, disa tė tjerė treguan pėr tė afėrmit e tyre, qė i kishin nė UĒK, ndėrsa Graniti pėrderisa shokėt po tregonin pėr tė afėrmit e tyre, i ndėrpreu.
- Unė ika pėr nė shtėpi, dua t’i tregoj gjyshit, dua ta gėzoj atė.
Ai mori vrapin drejt lagjes, me njė top nė dorė, dukej sikur fluturonte nga gėzimi pėr ta takaur gjyshin. Tė gjithė shokėt e tjerė vrapuan pas tij, duke u shpėrndarė nė lagje shtėpive tė tyre.
-Gjysh, o gjysh, - thirri Graniti dhe mezi merrte frymė nga vrapi. Gjyshi u ndalė, ai ul pranė tij dhe priti ca deri sa filloi tė marrė frymė lirshėm.
- E kemi takuar kolonėn e UĒK-sė, gjysh,- fliste me padurim. Me ta ishte edhe mėsuesi im.
-Mėsuesi! – thirri gjyshi. Ku i patė ata trima ?
-Ja gjysh atje nė kodėr, ne po luanim, ata zbritėn nga malet, pastaj na foli edhe mėsuesi, tė bėn tė fala gjysh, ai ka shumė respekt pėr ty, do tė kthehem nė shkollė bashkė me lirinė, dhe kjo do tė ndodhė shumė shpejtė,- tha Granit.
-Po si dukej mėsuesi Granit ?
-Sa bukur i rrinin rrobat gjysh, mbi kapelė i shkruante Ushtria Ēlirimtare e Kosovės dhe shqiponja nė mes. Kishte edhe armė gjysh, edhe bomba, sikur u nxirrnin xixa sytė. Sa jam gėzuar unė, zemra mė ėshtė bėrė mal.
-Trimi i gjyshit, ashtu pra, ata trima duhet pėrkrahur, por pėrkrahjen mė tė madhe duhet t’ ua japim ne tė mėdhenjtė.
-Edhe ne gjysh, – foli Granit.
-Po trimi i gjyshit , por ju jeni ende tė vegjėl, nesėr kur tė rriteni edhe ju do tė bėheni ushtarė tė Kosovės sė lirė. Tani Kosova ka mjaft djem , qė do ta bėjnė lirinė, ju duhet tė mėsoni qė e nesėrmja t’ju gjejė tė pėrgatitur, me shkolla e me dituri.
-Pajtohem gjysh,- tha Graniti.
-Po tė pastė gjyshi, por nė UĒK nuk i marrin fėmijėt, ka mjaft trima Kosova.
Granitit sikur iu prishė qejfi ca.
-Po me pushkė tė babait, gjysh ēfarė do tė bėjmė, do tė kthehet babai nga mėrgimit ?
-Thonė se babai ka filluar tė mbledhė ndihma pėr UĒK-nė dhe pėr momentin ende nuk e di, me siguri do tė na lajmėroi.
-Po kush do tė shkojė nė UĒK nga shtėpia e jonė gjysh?Babai nuk ėshtė kėtu, ti je plak, mua mė thua, nė UĒK nuk pranojnė fėmijė, unė nuk dua qė shtėpia e jonė ta injorojė luftėn.
-Mė flet si burrė, trimi i gjyshit, por ti mos u brengos pėr tė, babai edhe nga mėrgimi do ta ndihmojė UĒK-nė, i dėgjon ē’thonė shokėt qė vijnė nga mėrgimi, ai ėshtė shumė aktiv atje, bile njė ditė njė njeri mė tha, ai mė shumė punė do tė na kryente nė mėrgim se sa kėtu. Na duhen njerėz edhe atje, bile mė tha se edhe sikur tė donte tė kthehej, ne nuk do ta lejonim .
Graniti sikur u qetėsua ca nga fjalėt e gjyshit.
- Armėt e babait do t’ia japim UĒK-sė kur tė vijė nė fshatin tonė, u duhen ato atyre djemve trima.
-Mirė Granit, ti vėrtet je rritur, por je shumė i ri pėr luftė, pastaj ti duhet tė vijosh mėsimet. Por ne do ta bisedojmė kėtė punė edhe me mėsuesin apo jo, ti ke kohė ende tė rritesh, pėr tė tjerat jemi ne, pastaj babai do tė hidhėrohet nėse ti bile nga mėsimi. Tani shko merri librat dhe mėso !



IV

Graniti paksa i thyer mbeti nga biseda me gjyshin, sepse ai nė asnjė mėnyrė nuk pranoi, dhe se ai e ndjente veten tė rritur dhe mund tė hynte nė UĒK, por, megjithatė, fjalėt e gjyshit i respektonte shumė, ai u kthye brenda nė dhomėn e mėsimit, ndėrsa gjyshi po ngrohej nė diellin e pranverės qė e kishte mbuluar natyrėn me shkėlqim.
Rrobat i rinin, edhe kapela me emblemėn e UĒK-sė, ishin ca tė mėdha, sepse Graniti ende s’kishte trup pėr ato, megjithėatė, ai ishte i lumtur qė i kishte veshur ato rroba, ndoshta ishte njeriu mė i lumtur nė botė. Shokėt e klasės i shkonin prapa, sa shumė e lakmonin Granitin e veshur me rrobat e UĒK-sė. Tė gjithė kishin dėshirė qė t’i vishnin ato, Petriti, Iliri, Beni, Albani, i thonin se edhe ne do t’i gjejmė nga njė palė, edhe Graniti mbahej mė i madhi nga ta dhe u thoshte se ju duhet tė rriteni edhe pakėz.
Mirėpo Beni u hidhėrua.
-As ti nuk je mė i madh,- i tha. Edhe Ilirit i kėrceu inati, Petritit qė ishte ca mė i hollė se shokėt nuk bėzante fare, ndėrsa Liria qė luante gjithmonė me ta, nuk e duroi kėtė mburrje tė Granitit.
-Do t’i gjejmė edhe ne,- tha.- Xhaxhai im do tė m’i sjellė edhe mua, sepse ai ėshtė ushtarė i UĒK-sė.
- Ti je vajzė, - e ndėrpreu Granit.- Pastaj ē’i duhesh ti luftės,- foli me njė ton fyes.
-Lufta ka nevojė edhe pėr mjeke, pastaj unė do t’i mjekojė tė polagosurit.
-Tė lumtė !- tha Urimi.
Ēudi deri atė ditė Graniti nuk kishte qenė kurrė mburravec, bile shumė i dashur me shokė, edhe shokėt po habiteshin me tė .
Mėrgimi, kishte mbetur gojėhapur nga sjelljet e Graniti, mbahej si i rritur dhe fliste sikur tė ishte ndonjė epror ushtarak.
Fatmiri qė po rinte ulur mbi njė gur, i dukej se mjaft kishte heshtur.
- Edhe ne,- tha, - do t’i gjejmė rrobat e UĒK-sė e do t’ i veshim, bile qė nesėr, babai im do t’m’i jellė edhe mua. Ai ka disa ditė qė ka hyrė nė UĒK dhe mė ka thėnė se njė ditė do tė mė marrė edhe mua.
Kėto fjalė tė Fatmirit sikur e fyen Granitin.
- Babai im,- klithi nė vete e ndjeu veten tė fyer, qė babai i tij ishte diku larg nė mėrgim, edhe pse tė gjithė flitnin fjalė tė mira pėr aktivitetin e tij, por ai nuk ndihej i kėnaqur me atė ēfarė e dėgjonte, dėshira e tij ishte qė babai t’i kthehej nga mėrgimi e tė futej nė radhėt e UĒK-sė.
Shkėlqimin sikur e ngacmoi mė shumė fjala e Fatmirit, ai ndihej i vetmuar, sepse babai i tij nuk kishte pranuar tė hynte nė radhėt e UĒK-sė, bile pėr tė fliteshin tė zeza e tė zeza nga i gjithė fshati, dikush i kishte thėnė bashkėpunėtor i armikut, tjetri tradhtar. Dhe, ja njė ditė ishin grindur nė mes tė fshatit me tė dy tė rinj, dhe nga ajo ditė ai rrinte i mbyllur nė shtėpi, saqė askush nuk e vizitonte, as nuk i fliste kush familjes sė tyre, edhe lagjja ishin distancuar nga ai, dhe saherė qė Shkėlqimi shkonte nė shkollė, shokėt e ngacmonin rreth babait, por ai vetė ishte djalė i shkėlqyeshėm, as pajtohej me rrugėn e babait, matej tė thoshte, qė edhe ai do tė hynte nė UĒK, por nga frika se do ta ofendonte ndonjėri nga shokėt, nuk foli fare, u mbush nė vaje, duke ikur pėr nė shtėpi.
Njeri pas tjetrit u larguan tė gjithė, edhe Graniti nė oborrė, si ēdo ditė ai e takonte gjyshin, dhe e pėrshėndeste, kurse ai e ngiste dorėn me njė pėrshėndjetje ushtarake,
-Tamam si ushtar je bėrė, tė pastė gjyshi,- dhe sytė iu mbushėn me lotė si gjithmonė.
- Jam rritur apo jo gjyshė.
- Po trimi i gjyshit. Dhe, derisa po bisedonin nip e gjysh, erdhi komandanti, pasi u pėrshėndetėn me gjyshin, me njė pėrshėndetje ushtarake, u kthye kah Graniti.
- Na qenke bėrė ushtar, mor trim, tė rrikan bukur rrobat.
- Po z.komandant !,- tha Graniti.- Por gjyshi mė thotė se jam i vogėl.
-Ka tė drejtė gjyshi,- o trim.- Ti ende je i vogėl, lufta na takon ne tė mėdhenjve, dhe ne duhet tė bėjmė atė, qė ju nesėr tė rriteni nė liri.
-Mė falė komandant, por edhe unė dua tė hyjė nė UĒK.
- Ti duhet tė rritesh, dhe kur tė rritesh, nesėr nė liri , ti do tė jesh ushtar i Kosovės.
-Jo, unė dua qė tė vijė me ju. Mospajtimi i tij se ende ėshtė i vogėl, bėhej mė i zėshėm, bėrtima e mbuloi dhomėn.
« Granit, Granit, Granit » !
- Ē’ke biri nėnės. Granit eja nė vete, ajo e ndezi dritėn, dhe pa djalin e saj, qė kishte qenė nė njė ėndėrr, ti duhet fleshė i qetė Granit. Pasi i tregoi pėr gjithė ėndrrėn mamasė, e zuri gjumi pėrsėri, por shqetėsimi i mamasė u rritė edhe mė.
Brenga e Granitit i shtohej ēdo ditė tanimė gati, gjithė fshati kishte njerėz tė vetė, qė kishin hyrė nė UĒK, qė me ditėn kur ajo u vendos nė fshatin e tij. Ishte bėrė njė ushtri e madhe, ndėrsa nga shtėpia e tij nuk kishte kush tė hynte. Gjyshi ishte shumė plak, babai ishte nė mėrgim, dhe kėshtu.
Granitit i thonin ende je i vogėl, kurse kjo brengė kėto ditė atė e mundonin sė tepėrmi, edhe mamaja brengosej pėr tė, sepse edhe gjumin nuk e bėnte si duhet. Ai zgjohej shpesh natėn, bėrtiste, fliste jerm nė gjumė, shqetėsimi pėr tė e kishte kapluar edhe gjyshin. Njė ditė propozoi qė ta dėrgonte te mjeku, por Graniti nuk pranoi nė asnjė mėnyrė.
- Dua tė bėhem ushtar i UĒK-sė dhe pikė,-foli edhe me shumė zemėrim, saqė edhe gjyshi u habit me sjelljen e tij.- Unė do t’i shkruaj edhe babait dhe do tė kėrkoj leje nga ai.
Edhe gjysja nisi tė bregosej. Madje nisi tė qante, e mendonte mė tė keqen, kujtonte se Graniti ka pėsuar trauma, ēdo ditė kėrkonte ta dėrgojnė te mjeku, por ai ishte bėrė i padėgjueshėm.
-Gjyshe mos u bėj merak, unė jam mirė. Mos u brengos pėr mua, unė jam mirė gjyshe, dhe ti s’ke pse tė qash pėr mua. Iu afrua dhe e pėrqafoi.
Motra qė ishte mė e vogėl se ai nuk fliste fare, e shikonte dhembshėm dhe e pyeste mamanė se ēfarė po e mundon Granitin , nė kėtė gjendje mospajtimi.Granitit i dukej se tė gjithė e shikonin si tė krisur, prandaj ai bėhej nevrrik kur ia pėrmendnin mjekun, derisa po bluante nė kokė, mendimin se si t’i bindte gjyshin e komandantin qė tė hyjė nė UĒK i shkrepi ideja, se vetėm babai do ta rregullojė kėtė punė, prandaj vendosi t’i shkruajė njė letėr.

vazhdon...

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18274
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: PĖLLUMBAT E LIRISĖ (Roman pėr fėmijė)

Mesazh nga Naki prej Sun 01 May 2011, 21:03

I dashur baba

Dėshiroj qė letra e ime tė tė gjejė mirė me shėndetė edhe ty atje nė mėrgim.
Ne kėtu nė Kosovė, jemi shėndoshė e mirė, edhe gjyshi mirė ėshtė, tani qė ka dalė pranvera ai ēdo ditė ngrohet nė diell ,dhe i bėn mirė ai, edhe gjyshja, mamaja, por edhe Blerta janė shėndoshė e mirė. I dashur baba, siē e dėgjon ēdo ditė nė TV, tani nė Kosovė ka filluar lufta, UĒK-ja po lufton, gjithkah nėpėr Kosovė, ajo tani ėshtė vendosur edhe nė fshatin tonė, ka shumė ushtarė, gati nga ēdo shtėpi, vetėm nga shtėpia e jonė nuk ėshtė askush dhe kjo mua mė brengos shumė, e di kur mė flisje se njė ditė Kosova do tė ketė ushtri tė vetėn, do tė jesh edhe ti mė thoshe, por tani qė ajo e ka, mua nuk mė lejon gjyshi, mė thotė se jam i vogėl, bile edhe kamandanti nuk mė pranon, njė ditė mė tha : « UĒK-ja nuk i pranon fėmijė, por unė dua tė hyjė, e di se do tė mė thuash tė mėsoj, e di ē’mė tha mėsuesi kur doli maleve, do tė kthehem, tha nė mėsim pasi t’ia sjellim Kosovės lirinė.Tani kemi punė mė tė rėndėsishme dhe mė duhet tė largohem nga detyra, ndėrsa shpesh mė thoje : » Kosova pa luftė, biro nuk mund tė ēlirohet ». Ėshtė e vėrtetė, e kam dėgjuar edhe komandantin tek po fliste gjyshit pėr luftėn, prandaj, dua qė edhe nga shtėpia e jonė tė jemi nė UĒK, ti shohėsh babi, se sa trima janė ata, kėmbė e armikut nuk shkelė mė nė kėto anė, bile thonė se njė ditė do ta shporrim pėrfundimisht nga Kosova, dhe unė besoj, shumė shpejt do tė vijė liria, thotė komandanti, tė paktėn kėshtu flitet edhe nė fshat.
Ty tė njohin tė gjithė dhe tė ēmojnė shumė, thonė mė shumė punė na kryen nė mėrgim se sa tė ishte kėtu, por unė nuk pajtohem, bile tė paktėn tė mė pranojnė mua, prandaj unė tė lutem qė tė lajmėrosh komandantin, tė mė pranoi, e di se ai fjalėn tėnde e ēmon shumė, pastaj edhe armėt i kemi tonat, ti gjithmonė thoje se do tė na duhen njė ditė, dhe ja erdhi ajo ditė, por gjyshi nuk mė lėnė ‘ti prekė ato, je i vogėl thotė dhe, armėt janė tė rrezikshme pėr fėmijėt.
Bile njė ditė kėrkuan tė mė dėrgojnė edhe te mjeku, por unė nuk pranova .
Tė mė falėsh babi, se tė lodha ca rreth luftės, por kėtu tė gjithė flasin pėr tė edhe ne fėmijėt, prandaj tė fola kaq shumė.Sa pėr frikė, nuk kemi fare, ne jemi nė vendin tonė, nė Kosovėn tonė dhe nė tė drejtėn tonė, dhe do tė qėndrojmė gjer nė fund kėtu, e kam dėgjuar komandantin nė njė mbledhje tek u fliste burrave tė fshatit.
Babi, unė shpresoj se dėshirėn time do tė ma plotėsosh, nuk dua qė dikush nesėr tė na shikojė me inat, pastaj unė edhe jam rritur .
Tė pėrqafon me shumė mall dhe tė sjellė tė fala, i yti Graniti.

Ai e paloi letrėn dhe ia dha njė ushtari, qė ato ditė do tė kalonte nė Shqipėri, e nga andejė pastaj ta postonte pėr te babai i Granitit.



V

Njė javė kishte kaluar qėkur Graniti ia kishte dėrguar letrėn babait, nėpėr mjet njė ushtari tė UĒK-sė, qė shkonte nė Shqipėri pėr tė sjellė armė.Ai krijonte ēdo ditė shoqėri me ushtarėt, sepse mu pranė shtėpisė sė tij ishin tė vendosur ata, dhe ai po ashtu ēdo ditė takohej me ta vetėm kur i zhvillonin detyrat e ditės, Granitit i thonin tė shkojė nė shtėpi. Aty ai kishte njohur shumė ushtarė tė rinj, qė vinin nga tė gjitha viset e Kosovės, gati me tė gjithė ai e shtronte pyetjen e njėjtė, se a do ta pranojnė edhe atė nė UĒK. Dhe, atėherė kur i thonin se ai ishte ende i vogėl pėr ushtar, mllefosej dhe kthehej nė shtėpi.
-Kohėt e fundit ai ka filluar tė bėhet shpesh nevrik, edhe nga mėsimet ka rėnė ca,- thotė mėsuesi. Bile njė ditė ai kishte ardhur te gjyshi dhe kishin biseduar gjatė, por gjyshi ende nuk ia kishte thėnė se pėr ēfarė, vetėm se e ke lėshuar ca mėsimin.
Edhe nga shėndeti kishte rėnė, nuk e hante ushqimin, ēdo ditė gjyshja i rrinte pranė tek hante dhe e luste qė ta mbaronte tė tėrėn. Por ai nuk kishte fare oreks, ndiente edhe plogėshti nė trup, bile edhe nė lojė me shokėt mungonte shpesh, gjumin fare nuk e bėnte tė rehatshėm, trembej shpeshė ; fliste nė gjumė, por shihte edhe ėndrra tė shpeshta, edhe nga shėndeti familja kishte filluar tė brengoset seriozisht.
Dje gjyshi e kishte marrė edhe mjekun dhe pasi e kishte kontrolluar ai kishte thėnė ;
- Me shėndet ėshtė mirė, ka ca plogėshti dhe rėnie tensioni, sepse ka hunmbur ca nė peshė, por ato mund tė tejkalohen me pushim tė rregullt dhe ushqim, ka ca strese psikike qė duhet tė tejkalohen kishte thėnė ai, ndėrsa Granitin e kishte ēortuar dhe i kishte thėnė se lufta u takonė tė rriturėve, ndėrsa ti duhet tė mėsosh dhe tė largohesh nga mendimet tė tilla.
Fjalėt e mjekut, Granitit i ishin dukur identike si ato tė gjyshit, bile ai dyshonte se gjyshi ia kishte thėnė tė gjitha mjekut, vetėm se ca mė tė ashpra dhe mė tė prera, tamam si urdhėrat e komandantit kur ua jep ushtarėve.
Aq mė tepėr nuk ia kishte lėnė tė paktėn edhe mundėsinė pėr ndonjė pyetje. Mjeku ishte pėrgjigjur nė tė gjitha vetė, saqė Graniti kishte mbetur pa fjalė pėrpara tij.
Sot kishin qenė tė gjithė shokėt e lagjes, e ftuan qė tė dilnin nė fushėn e sportit, tė luanin futboll
- Nuk dua,- u tha,- s’mė luhet,- ua preu me njė ton tė butė.- Kam dėshirė tė jem vetėm, nga ky veprim shokėt e Granitit ishin larguar tė thyer nė shtėpia tė veta. Kurse Albani i tha gjyshit tė Graniti se diē nuk ėshtė nė rregull me tė, ai edhe nė shkollė rrinė shumė nė mendime, duket se diēka e mundon.
- Do tė bėhet mirė,- u tha gjyshi. Dhe grupi i vogluėshėve iku tatėpjetė rrugės se lagjes.
Graniti kishte kaluar nė dhomėn e mėsimit, kishte vėnė librin pėrpara dhe po pėrpiqej tė mėsonte, por nė asnjė mėnyrė ai nuk mund tė largohej nga dėshira e tij pėr tė qenė ushtar i UĒK-sė. Njė kjo dėshirė kishte kohė qė ishte futur nė logjikėn e tij dhe sa vinte e rritej, nuk pajtohej me moshėn se ai ishte ende i vogėl, dhe vetėm sa i kishte mbushur tė dymbėdhjetat.
Bėri disa herė pėrpjekje tė koncentrohej nė mėsim, por nė asnjė mėnyrė nuk mundi, nė fund e vendosi librin mbi tavolinė dhe ashtu me rroba u hodh mbi shtratin e tij, ku fjeti gjatė gjithė asaj pasditeje tė vonė.
Mėngjesi kishte aguar plot shkėlqim, natyra ishte mbushur me blerim dhe pranvera e kishte mbuluar ēdo skajė tė natyrės; kjo i pėlqente shumė Granitit.
Kishin kaluar disa ditė qėkur ia kish dėrguar letrėn babait dhe tani rrinte nė pritje, edhe pse i shkonte mendja nganjėherė se babai do t’i pėrgjigjet si dhe gjyshi; ai i jepte shpresė vetes mu pėr kėtė edhe dukej paksa mė i qetė.
Nuk e kishte dot atė presion si nė ditėt e para, edhe pse dėshira e tij rritet ēdo ditė bashkė me tė.
Kjo dėshirė e mundonė sė tepėrmi, sepse nė ēdo kushte ai dėshironė ta ndihmonte UĒK-nė, skenat qė i shihte nė televizion tek vriten fėmijė, gra, pleq e plaka, por edhe kur binin heroikisht ushtarė tė UĒK-sė, i dhimbseshin shumė atij. Nga ato skena ai mllefosej edhe mė tepėr, dhe njėherė duke shikuar televizorin i tha gjyshit:
-Si mund t’i durojmė kėto gjysh?
Mirėpo gjyshi gjithmonė mundohej ta qetėsonte, duke i thėnė:
-Granit,i miri i gjyshit, ti fare nuk duhet tė brengosesh pėr luftėn, unė disa herė tė kam thėnė, lufta na takon ne tė rriturve dhe UĒK-ja ka mjaft ushtarė, ty tė takon libri dhe dhe shkollimi, e tani shko nė dhomėn e mėsimit.
Shpeshherė gjyshi e largonte nga televizori, qė ai mos tė shihte tmerrin e luftės.
Gjatė gjithė natės, skenat e televizorit nuk e kishin lėnė tė qetė, disa herė i kishte dalė gjumi, ndiente plogėshti nė trup, por edhe dėshirė pėr tė luajtur me shokė, madje qė disa ditė nuk kishte luajtur fare dhe kishte marrė malli edhe tė luante me shokė.
-Do tė dalė,- i tha gjyshit,- tė luaj me shokė.
Sa u gėzua gjyshi, qė tė paktėn kishte ditė qė nuk i kishte rėnė nė veshė ta dėgjonte se ai kishte shfaqur dėshirėn pėr tė luajtur.
-Shko! Ka disa ditė qė nuk ke dalė fare, tė bėnė mirė edhe loja, e sheh se ke filluar tė bėhesh edhe dembel, ta humbėsh fuqinė, pastaj edhe shokėt i ke harruar ca, ata tė duan ty dhe tė ēmojnė shumė,- i tha gjyshi. Fjalėt e gjyshit, Graniti i dėgjoi me vėmendje.
-Unė vėrtet kohėt e fundit nuk jam sjell mirė edhe me ta, - e pranoi ai, por nuk e di, dhe e uli kokėn.
Gjyshi i lėmoi flokėt, e shikoi dhe i tha :
- I miri i gjyshit, shko!
Graniti e mori topin dhe iku lagjes duke i thirrur tė gjithė shokėt njė nga njė.




VI

Gjyshi, mėsuesi dhe komandanti qėndronin ulur nė kopsht pranė tavolinės dhe zunė tė bisedonin, derisa Graniti po kthehej nga shkolla.
-Mirėdita!, - pėrshėndeti, pastaj ia zgjati dorėn mėsuesit edhe komandantit.
- Sa djalė i mirė je, ore Granit!,- i tha mėsuesi.
Edhe komandanti e shikonte me admirim Greanitin dhe ishin tė impresionuar me sjelljen, me pjekurinė e tij , dhe u erdhi mjaft mirė qė kishte filluar mėsimet me entuziazėm tė pashoq.
-Graniti ka qenė nxėnės i shkėlqyeshėm gjysh,- tha mėsuesi. Edhe nė mėsime ka qenė mė i miri, mė kanė thėnė se kėto ditė ka rėnė nga mėsimi, nuk mė erdhi mirė, ndaj mė duhet t’ia them disa fjalė Granitit,- tha mėsuesi.
-Ndėrsa unė gjysh,- foli komandanti,- kam ardhur t’i them se porsa tė rritet edhe pak, do ta marrė ushtarė nė UĒK, por kėtė vitė jo.
-Po, atėherė do tė pėrfundojė lufta, o komandant,- ndėrpreu Graniti.
-Po edhe mė mirė Granit, do tė na vijė liria, ne do tė jemi tė lirė.
-A nuk e do ti lirinė?,- foli prapė me njė ton pyetės komandanti. -Atėherė ne do tė kthehemi nėpėr vendet tona tė punės, mėsuesi nė shkollė, Kosova do tė lulėzojė ndėrkaq, pėr kėtė vit kemi mjaft ushtarė Granit, dhe nėse tė marrim ty, duhet ta largojmė ndonjė ushtarė tė rritur, sepse ti ia zė vendin e dikujt tjetėr.
- Do tė pajtohesh ti me kėtė?,- iu drejtua edhe mėsuesi. - Pastaj ti je i vogėl,pėr ty janė librat, shkolla, loja dhe ē’ėshtė mė kryesorja, nė UĒK nuk i pranojmė fėmijėt, kjo nuk ėshtė e prerė, por hėpėrhė kėshtu ėshtė. Dėshira e jote,- fliste komandanti me njė ton tė prerė, ndėrsa Graniti, me qantė mbi shpinė kishte mbetur pa fjalė, sepse komandanti nuk ia lente dot asnjė mundėsi pėrkundėr pėrgjigjje.- Pastaj babi yt ka bėrė mjaft pėr UĒK-nė, ne i jemi mirėnjohės atij, pėr ndihmėn dhe pėrkrahjen qė na e bėnė nga mėrgimi, ne nuk e kemi lejuar atė tė kthehet nga atje, na duhet mė tepėr atje se sa kėtu nė luftė, ne kemi mjaft ushtarė, neve na duhen rroba, ushqim dhe armė, ndėrsa ai na ndihmon nė kėtė drejtim. Prandaj ti nuk ke ēfarė tė turpėrohesh pėrpara askujt, ti duhet tė jesh krenarė pėr njė baba si ai dhe njė gjysh ēfarė e ke ti, unė do tė tė kėshilloja qė ti t’i qasesh mėsimit, sepse nesėr, na duhen djem tė ditur, qė do ta udhėheqin Kosovėn, tė tillė i duhen ardhmėrisė, i tillė duhet tė bėhesh edhe ti.
Nga kėto fjalė tė komandantit, Granitit, iu kėputėn fare shpresat pėr tė hyrė nė UĒK, vetėmse mendjen e mbante te pėrgjigjja e babait, se ēfarė do tė ishte ajo, edhe sikur tė ishte pozitive, komandanti ia kėputi edhe fijen e fundit tė shpresės, nuk i la asnjė mundėsi pėr fjalė.
-E dėgjove komandantin, Granit,- foli gjyshi.
Graniti me zemėr tė thyer, vetėm pohoi me kokė, edhe me njė gjysėm toni:
-Po gjysh,- tha ai.
-Hė, pra Granit, cila ėshtė detyra e jote tani?- foli mėsuesi me njė ton pyetės.
- Tė mėsoj mėsues, por shpresoj se do tė mė merrni nė vitin tjetėr, unė atėherė do tė jem mė i rritur.
-Ndoshta po, por ne shpresojmė se deri atėherė do ta kemi lirinė, ndėrsa nga kėto mendime se ti dėshiron tė hyshė me ēdo kusht nė UĒK kėshtu e tutje duhet tė ndahesh. M jep fjalėn mėsuesit!
-Do tė pėrpiqem mėsues. Ai ndihej shumė i thyer nė shpirt, dhe i dukej shumė e vėshtirė qė tė ndahej nga dėshira qė njė ditė tė bėhet ushtar i UĒK-sė, ndoshta edhe e pa mundur, por pėr kėtė vit siē i tha edhe komandanti duhej tė pajtohej.
Do tė kishin zgjatur edhe mė tej fjalėt e mėsuesit dhe tė komandantit, sikur nė atė ēaste tė mos vinte, mamaja e Granitit, me njė ēantė tė madhe nė dorė, ku gjendej pushka e babait tė Granitit qė e kishte sjellė ilegalisht nga mėrgimi.
Graniti e dinte mirė se ēfarė ruhej nė atė ēantė, kurse edhe gjyshi e kishte tė veten.
-Jemi marrė vesh me djalin dhe ai mė ka porositur qė kėtė armė t’jua dorėzojmė juve komandant,- foli gjyshi. Dhe derisa mamaja e Granitit afroi ēantėn gjyshit.
- Ta mbani me krenari dhe tė dilni faqebardhė nė kėtė luftė,- foli gjyshi.
-Besoj se edhe Graniti pajtohet qė kėtė pushkė t’jua dorėzojmė juve apo jo mėsues?
-Tė lumtė gjysh, ashtu ėshtė,- tha mėsuesi. Unė shpresoj shumė nė Granitin, se ai njė ditė do tė bėhet djalė i vyeshėm dhe i mirė, qė do t’i duhet shumė Kosovės.
Por, megjithatė, Granitit i dhimbsej shumė pushka e babait, por nuk kishte ēfarė tė bėnte.Ai gjithmonė kishte menduar se njė ditė do ta merrte nė dorė dhe do tė luftonte kundėr armikut, por ja ēė babai dhe gjyshi kishin vendsur ndryshe.
Edhe komandanti u gėzua kur e pa pushkėn e babait tė Granitit, duhej tė ishte pushkė e mirė, sepse pėr tė i kishte folė edhe babai, ishte e prodhuar diku nė Evropė, dhe sa peripeti kishte hequr babai derisa e kishte sjellė nė shtėpi.Tė gjitha i kishte dėgjuar Graniti tek i kishte treguar gjyshit babai, prandaj iu dhimbs pamasė.
-Do t’iu duhet juve mė shumė, o komandant,- foli gjyshi.
Komandanti e kishte marrė nė dorė armėn dhe po e shikonte me shumė kėnaqėsi. Pėr UĒK-nė s'mė dhimbset asgjė, tė gjitha do t’i japė, tėrė pasurinė do ta shkrijmė, sepse njė herė nė jetė kemi ushtrinė tonė, dhe atė duhet ta ruajmė, ta rrisim dhe ta forcojmė, tha me vete gjyshi.
Fjalėt e gjyshit, iu duken shumė fjalė tė mėdha Granitit, saqė nė disa ēaste ai vėrtet u ndie i vogėl, filloi t’i shtrojė pyetje vetes, ēfarė ėshtė ushtria, ē'rregulla ka ajo e shumė e shumė pyetje tė tjera, qė po i silleshin lėmsh nėpėr kokė. Vėrtet qenkam i vogėl t’i marrė vesh tė gjitha, mendoi ai me vete, duke vazhduar ndoshta ka tė drejtė gjyshi, kur mė thotė:”Luftės ia ke dėgjuar zėrin biro!” Dhe u ndie shumė i largėt nga rrobat e UĒK-sė,iu kujtua fjala e gjyshit kur i thoshte se si ato rroba i bartin vetėm ata qė kanė vendosur tė vdesin pėr atdhe.
“Tė vdesin pėr atdhe!”. Po edhe unė vdes, s'mė dhimbest fare jeta, bile jam nė gjendje qė tani, por punėt e luftės vėrtet qenkan ndryshe, thoshte me vete Graniti.
-Ē'po mendon Granit,- ndėrpreu mėsuesi.
-Asgjė mėsues, diē po mė sillej nė kokė, unė vėrtet qenkam i vogėl tė mbajė armė dhe tė shkoj nė luftė .
-Tė lumtė! Tani e ke kuptuar se lufta na takon neve tė rriturve.
-Ashtu pra, Granit,- tha gjyshi.-Tani kthehu brenda nė shtėpi te librat e tua.
Pasi u pėrshėndet me komandantin dhe mėsuesin, Graniti u kthye nė dhomėn e punės, ndėrsa gjyshi bisedoi edhe njė kohė tė gjatė me komandantin dhe mėsuesin nė kopshtin e oborrit tė shtpisė.
vazhdon.....

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18274
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: PĖLLUMBAT E LIRISĖ (Roman pėr fėmijė)

Mesazh nga Naki prej Sun 01 May 2011, 21:04

VII

Lajmi pėr arritjen e vullnetarėve nga pėrėndimi, nė radhėn e UĒK-sė ishte pritur me gėzim tė madh. Njė gėzim tė tillė e kishte ndierė edhe Graniti, sepse nėpėrmjet tyre, babai i kishte dėrguar njė letėr, u gėzua shumė, kur gjyshi ia dha letrėn nė dorė, qė ia kishte sjellė njėri nga ushtarėt.
-Kjo ėshtė pėr ty,- i tha gjyshi dhe ia dha zarfin me letrėn brenda.
-Faleminderit gjysh!,-iu pėrgjigj Graniti.
Ndėrkaq e mori letrėn nė dorė dhe me pa durim filloi ta hapte.
Pasi e hapi zarfin , pasi zuri vend mbi njė gur tė oborrit filloi ta lexonte ngadalė.


I dashur Granit!

Letrėn tėnde e mora, kuptova se jeni mirė dhe ashtu dėshiroj tė ju gjejė kjo letėr e imja, tė them tė drejtėn letra jote sa mė gėzoi, aq edhe mė bėri tė brengosėm pėr ty. E di se nė Kosovė po bėhet luftė, unė edhe ashtu brengosem pėr ju, por nga letra e jote e kuptova dėshirėn tėnde qė nuk pėrputhet me atė time. I dashur Granit, unė dėshiroj qė nė plan tė parė ta kesh mėsimin, siē ma pate dhėnė fjalėn, andaj kėrkoj qė atė edhe tė mbashė, ēėshtjet e tjera ka kush t‘i rregullojė, lufta nuk u takon fėmijėve, prandaj edhe ty ia tė them tė drejtėn u shqetėsova mjaft, pastaj edhe gjyshi do tė jetė me siguri i shqetėsuar, ti duhet ta dėgjosh atė dhe ēfarė tė thotė ai tė veprosh. Ndoshta jam ca i prerė nė fjalė, por siē tė thashė ti ende je i vogėl pėr tė hyrė nė UĒK, pastaj UĒK-ja nuk pranon fėmijė, sepse mund t’i sjellin telashe, ajo punė na bie neve pėr hise ta bėjmė. Dhe ne do ta bėjmė, ndėrsa ti dhe shokėt e tu duhet tė mėsoni, qė e nesėrmja nė liri, t’ ju gjejė sa mė tė pėrgatitur me dituri, dhe unė shpresoj se ti do t’i respektosh kėshillat e mia dhe tė gjyshi. Ne tė duam dhe dėshira e jonė ėshtė qė ti tė jesh i rritur rehat, tė mėsosh dhe tė bėhesh sa mė i ditur, qė kur tė rritesh tė dalėsh mėsues, profesor, mjek apo ndonjė profesion tjetėr, qė do tė pėlqejė ty.
Tė pėrshėndet me shumė mall, babai i yt nga mėrgimi.

Graniti e mbylli letrėn me kujdes dhe e futi nė ēantė; u gjend shumė ngushtė, ngaqė tė njėjtat fjalė ia kishte thėnė disa ditė mė parė komandanti dhe mėsuesi. Dua apo s'dua unė, mendoi nė vete, babai i di mė mirė kėto punė. Mė duhet tė ndryshoj nė mendime, i thoshte vetvetes.
Gjyshi e kishte hetuar se Graniti e pėrfundoi letrėn dhe iu afrua.
-Ē'shkruan babai, Granit?,- pyeti gjyshi.
-Thotė se ėshtė mirė, gjysh dhe na pėrshėndetė.
Por gjyshi qė e kuptonte mirė natyrėn e Granitit, e kishte hetuar se pos leximit tė letrės, Graniti kishte ndyshuar nė fytyrė ca, ishte mrrolur, sepse shpresa pėr tė hyrė nė UĒK iu shkėputur pėrfundimisht. Ishte i vogėl ndėrkaq, kėshtu i thonin tė gjithė, kėshtu i kishte thėnė edhe babai.
-Duket se letra ta prishi qejfin ca apo jo, Granit ?,- Ndoshta tė ka kritikuar babai diē. Apo?
Graniti qė nuk mbante tė fshehur nga gjyshi asgjė, edhe kėtė herė ai do t’ia tregonte tė gjitha.
-Gjysh, edhe nga babai, i pata kėrkuar mendimin, dėshirės time pėr tė hyrė nė UĒK,- fliste Graniti me njėfarė turpi, qė e ndiente, sepse pėr tė gjitha, babai i kishte thėnė se e kishte gjyshin nė shtėpi, dhe ai i dinte mirė kėto punė, u ndie i turpėruar para gjyshit.
-Gjysh mė falė! Dėshira ime ishte t’i shkruaja babait, ndoshta duhej ta bėja njė hap tė tillė.
Graniti i kuptonte mirė gabimet e veta, por nga natyra ishte djalė qė edhe vetė i gjykonte ato, nė momentin kur e kuptonte se kishte gabuar.
Por gjyshit i erdhi mirė, qė Graniti e kishte kuptuar njė gabim tė tillė dhe e vetė gjykonte.
-Ashtu pra Granit. Gjyshi nuk hidhėrohet mė ty, lum kur ti e kupton dhe e gjykon vetė gabimin tėnd, sa pėr dėshirėn tėnde pėr tė hyrė nė UĒK ka mjaftuar fjala e ime, por unė tė kuptoj ty dhe tė falė.
Graniti u gėzua shumė qė gjyshi nuk ishte hidhėruar. E pėrqafoi atė dhe u ulėn pranė njėri- tjetrit.Pastaj gjyshi tilloi t’i fliste pėr luftėrat qė kishte kaluar ai dhe, pėr tė gjitha ato ēfarė i kishin ndodhur gjyshit gjatė jetės sė tij.
Gjyshi i Granitit kishte qenė edhe luftėtar e Luftės sė Dytė Botėrore, dhe kishte luftuar pėr ēlirimin e tokave shqiptare, ndėrsa Graniti kėnaqej kur gjyshi i fliste pėr luftėrat e Ballit pėr ēlirim kombėtar, ushtar tė cilės kishte qenė gjyshi, pėr qėndresėn tyre, por edhe pėr idealin, ndėrsa Graniti mendonte nė ato ēaste sesa largpamės kishte qenė gjyshi i tyre nė atė kohė.
Graniti mburrej me ato ēfarė i dėgjonte nga gjyshi, dhe me atė se sa vizionar e optimist ishte gjyshi pėr lirinė e Kosovės.
Atė pasdite Graniti, u nda shumė i kėnaqur. Pasi e mbaruan bisedėn me gjyshin, ai iku diku lagjes pėr tė luajtur me shokė.


VIII

Graniti po kthehej nga shkolla, sot ai kishte qenė ma i qetė nga ditėt tjera, letra e babait kishte ndikuar mjaft nė pėrmirėsimin e tij,saqė edhe me shokėt luante thuajse nuk ishte ai Graniti muajve qė ikėn, edhe shokėt fare nuk e zinin nė gojė fare situatėn e tij, qė e kishte kaluar. Shpeshherė edhe u kishte thėnė ndonjė fjalė nė momentet kur ziheshim rreth hyrjes nė UĒK, por i kishin duruar tė gjitha edhe luajnė sikur tė mos ketė ndodhur asgjė, shumė shpesh e kishte ngacmuar edhe Shkėlqimin pėr babain e tij qė nuk donte tė hynte nė UĒK, por ai ishte treguar shumė i sjellshėm derisa po mendonte tė gjitha kėto Graniti kishte hyrė nė portėn e shtėpisė, nė kopsht ku rrinte gjyshi, pranė tij ishte njė ushtar i UĒK-sė qė pėr njė ēast nuk po e njihte fare, dhe sa u afrua dhe vetėm kur ushtari e hoqi kapelėn ishte daja Xhemė, ai kishte disa muaj qė kishte dalė maleve dhe Graniti nuk e kishte ditur, tė gjithė kishin thėnė se daja Xhemė kishte shkuar nė mėrgim, bile njėherė ishte nevrikosur, mamit i kishte thėnė si ėshtė e mundur qė daja Xhemė tė ketė ikur nė mėrgim, kur nga mėrgimi vijnė vullnetarė, mamaja kishte ngelur pa fjalė, dhe e kishte ndėrruar temėn e bisedės, sa u gėzua kur e njohi, dajė Xhema thirri me zė tė lartė sa u mbush oborri, dhe vrapoi drejt tij, e pėrqafoi fort, pastaj e pėrshėndeti edhe gjyshin dhe u ulė pranė tyre.
-Granit qenke bėrė burrė,- tha dajė Xhema, derisa po ia lėmonte flokėt.
U mundua tė thoshte diē, por shpejt iu kujtua se kishte dhėnė fjalė, deshi tė thoshte se, burrė jam bėrė, por jo pėr nė UĒK shpejt iu kujtua se do ta fyente gjyshin, sepse i kishte dhėnė fjalėn, por nganjė- herė thonė heshtja ėshtė ar, kėshtu i kishte thėnė gjyshi, dhe vėrtet ashtu ishte.
-Po dajė,- u pėrgjigj me njė zė tė ulėt, derisa po e shikonte dajė Xhemėn tė veshur me uniformėn e UĒK-sė.
Sa e lakmonte atė, qė nga dita e parė kur e kishte takuar mėsuesin atė ditė, kur pėrherė tė parė e kishte parė kolonėn me ushtarėt e UĒK-sė dhe dėshira i ishte rritur pėr t’i veshur ato, por ē'do qė tė gjithė thonin se ishte ende i vogėl pėr nė UĒK.
Njė gėzim i madh e kishte pushtuar qė nga ēasti kur e kishte parė dajė Xhemėn. Tanimė e dinte se edhe nga njerėzit e afėrm tė tij ishin nė UĒK, dhe kjo e gėzonte Granitin, mė tepėr pėrpara shokėve, ai do tė mburrej qė dajė Xhemėn e kishte nė UĒK, dhe mė nuk mund t’i thoshte askush se nga njerėzit e tij nuk kishte nė UĒK, bile me dajė Xhemėn mburrej, sepse ai gjithmonė i kishte folur pėr trimėri dhe e donte pėr trim qė ishte.
-Granit kam dėgjuar se ke rėnė nga mėsimi ca,- iu drejtua dajė Xhema, por unė nė ty kam shpresė dhe pres shumė nga ti,- i tha.- Por unė kam besim nė ty se pėrsėri do t’i ēasesh mė tepėr mėsimit, apo jo?!
-Po dajė, unė do tė vazhdoj tė mėsoj edhe mė tepėr, tė jap fjalėn se do tė jem nxėnės mė i mirė nė klasė.
Kėto fjalė e gėzuan dajė Xhemėn, por edhe gjyshi u gėzua shumė, edhe ai nuk foli asgjė, vetėmse pohoi me kokė, nė shenjė kėnaqėsie.
Cingėrrima e ziles sė oborrit, ua tėrhoqi shikimin tė gjithėve. Gjyshi thirri zėshėm:
-Urdhėroni! Urdhėroni!. Ndėrkaq nė portėn e madhe tė oborrit u duk mėsuesi me rroba ushtarake.
-Mėsuesi, - thiri Graniti dhe u ngrit nga vendi.
-Mirė se vjen, mėsues,- tha gjyshi.- Dyert pėr ju janė tė hapura gjithmonė.
-Erdha t’ ju shohė- tha mėsuesi. Granitin do ta pėrshėndesė tė parin, sepse atė e kamė mė shokė.
- Si je Granit?- e pyeti, derisa po afrohej.- Po ti gjysh si je, dukesh mirė kėtė pranverė, ndėrsa mėsuesi u pėrshėndetė edhe me dajė Xhemėn dhe u ulėn bashkė rreth tavolinės ku rrinte edhe gjyshi.
Gjyshi, mėsuesi dhe dajė Xhema bisenduan gjer vonė, kurse Graniti u kthye nė shtėpi pėr t’i mbaruar detyrat dhe mėsimet e ditės sė sotme.
Dėshira pėr tė dėgjuar bisedat e kishte shtyrė Granitin tė qėndronte mė gjatė pranė tyre, derisa mėsuesi i kishte thėnė qė tė hynte brenda nė shtėpi e tė mėsonte, por kjo dėshirė nganjėherė e ngacmonte dhe ai zgjatej, nė dritare e i shikonte tek bisedonin mėsuesi, gjyshi e dajė Xhema, por nuk mundte ta kuptonte asnjė fjalė nga ajo bisedė.Ishte bėrė kuriozėtė dinte mė shumė se ē’bisedonin.E kishte munduar gjatė gjithė mbrėmjes Granitin, por nuk kishte guxim t’i thoshte gjyshit, spese ndoshta do ta mėrziste atė dhe nė fund tė fundit nuk i takonin atij tė dinte tė gjitha temat e bisedės mes tyre, vetėmse njė ndryshim nė fytyrėn e gjyshit ishte hetuar, dukej ca i shqetėsuar, sepse edhe mėsuesi dukej i tillė, por edhe dajė Xhema kur iku sikur e kishte njė shqetėsim. Ndoshta mėsuesi i kishte sjellė ndonjė lajm jo tė mirė, kush e di se ku do tė dalė.
Vetėm lajmet kur i dėgjoi nė televizor, Graniti arriti tė kuptojė se kishte rrėnė njeri nga komandantėt e UĒK-sė, e kishte njohur edhe ai, spese e kishte takuar dhe pėrshėndetur ēdo ditė rrugėve tė fshatit, sa iu dhimbs tepėr, iu bushėn sytė me lot, askush nuk foli as gjyshi, as e ėma e as gjyshja, vetėm Blerta qė nuk i dinte fare kėto punė dhe luante nėpėr dhomė, saqė nė e parė Granitit i dukej e padurueshme, dhe e luti mamanė qė ta lrgonte nga dhoma, sepse mėrzia i shtohej edhe mė tepėr. Mėė vonė gjyshi filloi tė fliste dhe tė evokante kujtime pėr komandantin, ndėrsa Graniti e dėgjonte me vėmendje . E zezė iu duk ajo ditė sa edhe vetė terri i asaj nate. Zaten gjatė nuk e mori gjumi, saqė vetėm dikur pas mesnate kishte mundur tė flinte Graniti.


IX

Rėnien e komandantit e kishte ndierė rėndė gjyshi. Ai gjatė kėtyre dy ditėve shumė pak kishte folur, apo fare, rrinte i ulur nė tavolinė dhe mendonte gjithė ditėn, kishte qenė edhe nė ngushėllime te shokėt e komandantit. Atje nė komandė i ishte dhimbsur shumė komandanti, vetėm rreth mbrėmjes tek po i thoshte gjyshes:
-Sikur tė mė ishte shkulur njėra mushkėri nga trupi,- e kishte dėgjuar Graniti, mė ėshtė dhimbsur komandanti,- do tė jetė humbje e madhe pėr UĒK-nė,- i tha gjyshes,- ka qenė udhėheqės i mirė, por edhe trim, kėshtu po i fliste gjyshes, ndėrsa Graniti nga njė skajė tjetėr i dhomės.
Varimi ishte bėrė sot, dhe nė kėtė varrim kishin marrė pjesė tė gjithė nxėnėsit e shkollės kishin vendosur kurora lulesh mbi varrin e tij, edhe Graniti kishte qenė me shokėt e klasės, kishte shumė njerėz nė varrimin e komandantit, por edhe ushtarė tė UĒK-sė kishin shumė, tė gjithė ndiheshin tė piklluar dhe me lot nė sy i bėnė nderimet e fundit komandantit, tė gjitha kėto tani po i silleshin nė kokė Granitit, dhe ai ndihej i piklluar, e kishte njohur atė, dhe disaherė e kishte pyetur se a pranojnė fėmijė nė UĒK, por gjithmonė komandanti i kishte dhėnė shpresė se kur tė rritet edhe ca do ta merrte nė UĒK, ai kurrė nuk mėrzitej nga fėmijėt, tė gjithė e donin dhe e respektonin, por Graniti, gjithmonė ishte i mendimit se e donte si gjyshin dhe babain. Sepse gjithmonė mbante shpresė se njė ditė kur tė rritet edhe ca do ta ftonte nė UĒK, rėnia e atij ia kishte kėputur tė gjitha shpresat, gjatė e solli ditėn nėpėr kokė.
-Gjysh do tė ketė tjetėr komandant UĒK-ja nė fshatin tonė? Se nga i shkrepi nga mendja ky mendim dhe iu drejtua gjyshit .
-Po Granit, pa komandant nuk mund tė rrijė, pasi rėnia e kėtij komandanti ėshtė humbje e madhe pėr UĒK-nė,- fliste gjyshi me njė zė tė dhimbshėm, do tė vijnė edhe komandant tė tjerė, sepse lufta s’ka mbaruar edhe UĒK-sė i duhen komandantė, dhe lufta duhet ēuar deri nė fitore. Ky ishte edhe amaneti i tyre, por ky ishte edhe amaneti i komandantit, derisa njė ditė mbi Kosovė tė agojė liria.
Edhe komandantė, me falė do tė jenė ata qė do ta gėzojnė ditėn e lirisė. Ai sikur e dinte se njė ditė do tė vdiste, gjatė pati vuajtur nėpėr burgje bashkė me dajė Xhemėn dhe mėsuesin, por edhe shokė tė tjerė. Shokėt gjithmonė tregonin se kishte qenė i pathyeshėm nė idealin e tij edhe gjatė kohės sa kishte qenė nė burg, por edhe pas daljes nga burgu ai rrugėn pėr ēlirimin kombėtar nuk e ndali. Dhe derisa po fliste gjyshi, sytė i ishin mbushur me lotė, ndoshta nganjėherė harronte se e hetonte Graniti, spese ai nuk e kishte zakon tė jepej lehtė, vetėm atėherė kur e hetoi se Graniti e kishte vėnė re. “Mė ėshtė dhimsur shumė”, tha me zė tė dridhshėm dhe e ndėrpreu tregimin pėr komandantin.
Disa herė afshau, dukej sikur dėshironte qė tregimin pėr komandantin ta tregonte deri nė fundė.
-Granit biro,-i lėmoi flokėt, dua qė kėto qė i tregova pėr komandantin edhe ato qė do t’i tregoj t’i mbash mirė nė mend, sepse nesėr kur tė rritesh do tė tė duhen nė jetė.
Si anjėherė mė parė gjyshi ato ditė e kishte ofruar Granitin afėr vetes dhe i kishte treguar shumė ngjarje nga jeta e tij dhe e shokėve tė tij. I dukej se gjyshi parandjente diē tė ligė nė vete, andaj dėshironte tė lirohej nga disa dhembje, edhe Granitin e brente njė parandjenjė e ligė, dyshonte se gjyshi e parandiente vdekjen nga pleqėria dhe dėshironte qė t’ia tregonte tė gjitha peripetitė e jetės Granitit.
-Mė tregon ku mbeta gjyshit?, - e pyeti Granitin.- Jam plakur dhe harroj ku e lashė.
-Pas daljes nga burgu, gjysh,- kujtoi Graniti.
-Hė po trimi i gjyshit, e sheh qė ju tė rinjtė mbanin mend mė mirė, po vazhdoi gjyshi pasi doli nga burgu, komandanti dukej se ishte kalitur edhe mė tepėr nė idealin e tij pėr ēlirimin e atdheut nga zgjedha e huaj.
Ai krijoi shumė shokė gjatė asaj kohe. Dhe kishte zėnė shokė nga e tėrė Kosova, tė gjithė ishin djem tė zgjedhur, qė e donin atdheun dhe ishin nė gjendje tė vdisnin pėr tė, shumė nga ata djem qė mė ka rėnė rasti t’i takoj edhe unė sot e udhėheqin luftėn anekėnd Kosovės, dhe janė emra tė dėgjuar nė luftėn pėr ēlirimin kombėtar, i tillė ishte edhe komandanti.
vazhdon....

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18274
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: PĖLLUMBAT E LIRISĖ (Roman pėr fėmijė)

Mesazh nga Naki prej Sun 01 May 2011, 21:07

X
Me pritjet e atyre ditėve, por edhe pas disa ditėve mė pat rėnė edhe mua t’i takoja shokėt e tij, ai gėzonte njė respekt tė veēantė pėr mua, ndoshta pse e dinte mirė tė kaluarėn time, por edhe babain tėnd ai e ēmonte shumė me tė mbante lidhje tė shpeshta edhe nė mėrgim shpeshherė babai i sillte gazetat qė botoheshin nė Kosovė ishin tė ndaluara, ishin shokė tė idealit, por mė vonė kur babai kėrkohet pėr arrestim iu lajmėrua qė pėr momentin tė mos kthehej, vetė komandanti mė pat thėnė qė i lajmėroja, atėherė tė mos kthehej, sepse do tė binte nė tė policisė, ndėrsa me komandantin i lidhnin shumė punė tė pėrbashkėta qė duhej tė kryenin si kėtu brenda nė Kosovė edhe jashtė, nė mėrgim.
-Gjysh, nga kėto qė mė the, del se ju e paskeni njohur mirė, komandantin. Ai paska qenė mik i ngushtė i shtėpisė sonė?- pyeti Graniti. Sepse ai disa herė e kishte takuar nė shtėpi, por kurrė nuk kishin biseduar pėr kėso ēėshtje atėherė, tė paktėn pėrpara Granitit.
-Po Granit,- foli gjyshi.- Ai ka qenė miku mė i mirė i shtėpisė sonė, dhe sa interesant ėshtė jeta. Sot je e nesėr ndoshta, si fluskė sapuni, lum ata qė krijojnė vepra tė mira si komandanti.Ai pos vetes dha njė kontribut tė gjerė pėr ēlirimin e atdheut, e la njė ushtri nė zonat tona, me njė organizim tė mirėfilltė ushtarak, ndoshta je i vogėl, Granit, t’i kuptosh tė gjitha tani pėr nesėr kur tė rritesh vetė do t’i kuptosh mė mirė, kėto brenga dhe plagė tona. Dukej se gjyshi ishte mbushur nga dhembja pėr komandantin dhe nuk kishte kujt t’i tregonte, fliste me Granitin, si tė ishte moshatar i tij apo dėshironte qė diē t’i tregonte Granitit nga lidhjet me komandantin. Spese ai paramendonte diē tė ligė nė vetvete, e qė Granitit shpesh i shkonte nė mend se gjyshi mund tė vdiste nga pleqėria.
-Ēudi,-foli gjyshi, dhe ngriti shikimin kah fotografia e Skėnderbeut, qė rrinte e varur nė mur. Njeriun sa mė shumė e njeh, aq mė tepėr tė dhimbset, rėnia e komandantit e mundonte sė tepėrmi, nuk e zuri vendi, tregimin e ndali pėrgjysmė.- Do tė shkoj,- tha deri te shokėt e komandantit atje nė komandė, ndoshta do tė takoj dikė .
-Tė pėrcjell unė, gjysh,- e ndėrpreu Graniti.
-Jo trimi i gjyshit jo, unė do tė shkoj vetė,- dhe iku rrugėve tė fshatit drejt komandės.
Duket se gjyshi iku pėr tė gjetur ngushėllimin e shpirtit tė vet qė ato ditė ishte mbushur plot dhembje, rėnia e komandanti i ishte dhembshur edhe Granitit. Ai disa ēėshtje qė i merrte vesh mirė, pikėrishtė ndonjė ndėrhyrje e tij, Dhe e bėnte gjyshin tė mendonte se Graniti ka njė intelegjencė tė zhvilluar dhe njė mbamendje tė jashtėzakonshme, kjo i bėnte pėrshtypje gjyshit, e ulej dhe bisedonte me tė si nė odė me burra, edhe pse i ri me vite, veprimet e tij, gjyshi i vlerėsonte si tė njė djaloshi, qė i afrohej tė njėzetave, por ende ishte i ri, tė paktėn kėshtu i thoshte edhe gjyshės, por edhe mėsuesi ia kishte thėnė gjyshit .
Gjatė gjithė natės Granitin e kishte munduar biseda e gjyshit, ai nė ēdo fjalė mundohej tė gjente pėrgjigje, pse populli ynė kishte vuajtur aq shumė nga armiqtė. Rreth mėngjesit iu kujtua fjala e mėsuesit kur thoshte: “ Lirinė nuk na falė askush, atė duhet ta fitojmė, por pėr ta fituar atė, duhet tė luftojmė”, kishte thėnė mėsuesi njė ditė nė orėn e mėsimit. Ai kishte pasur tė drejtė , mendoi me vete, por ē'tė bėjė unė qė nuk mė pranojnė nė UĒK. Nga kėto mendime ai ishte lodhur pa gjumė vetėm dikur rreth mėngjesit kishte arritė tė mbyllte sytė.



XI

Ditėt po kalonin, dhimbja pėr komandantin ndihej kudo, fshati i tėrė rrinte nė pikėllim, as muzikė radioje s'dėgjohej kund, ishte traditė e fshatarėve, qė kur vdiste dukush disa ditė s’dėgjohej kėngė. Por rėnia e komandantit kishte hapur plagė te tė gjithė, edhe fėmijėt e ndienin kėtė dhembje, gjyshi gati ēdo ditė shkonte nė tė pame, qė e kishin hapur pėr komandantin, edhe Graniti e ndiente rėndė rėnien e tij. Ai takonte ēdo ditė edhe ushtarėt e UĒK-sė rrugės, apo edhe duke shkuar nė ushtrime ushtarake. Nė fytyrat e tyre shihej pikėllimi pėr humbjen e komandantit, dhe, ndihej dhimbje e madhe.
Edhe shokėt e Granitit nė klasė shpeshherė bisedonin pėr kėtė ēėshtje .
Graniti kishte mėsuar shumė ato ditė pėr biografinė e komandantit nga gjyshi i tij, dhe u fliste shokėve tė klasės, natyrisht kishte edhe shumė ngjarje, qė nuk i dinte kur tregonin shokėt e tjerė tė klasės dhe, kur kthehej nė shtėpi ai i vėrtetonte ato te gjyshi.Ato ditė nuk bėhej tjetėr bisedė, edhe me mėsuesin bisedonin pėr tė; tė gjithė me respekt e kujtonin veprėn e tij, edhe secili kishte dėshirė qė kur tė rritet tė ketė njė ideal si tė komandantit. Pak zinin nė gojė ndonjė paqartėsi rreth mėsimeve, ēdo temė e bisedės sė vogėlushėve lidhej me UĒK-nė, me trimėritė e trimave tė saj nėpėr vijat e luftės kudo nėpėr Kosovė, apo ndonjė shėnim nėpėr gazeta qė bėnte fjalė pėr UĒK-nė.
Natyrisht edhe mėsuesi nuk ishte i kėnaqur me mėsimet e kolegėve tė tij, pothuajse se tė gjithė kishin rėnė nga suksesi, ai shpeshherė u thoshte: “Lufta na takon ne tė rriturėve, ju duhet tė mėsoni, dhe mos tė mendoni rreth asaj, ka kush tė brengoset pėr tė, ju duhet tė punoni mė tepėr nė mėsime, qė nesėr nė liri tė jemi tė pėrgatitur”.
Ishte e kotė. Ndoshta mund ta largonte ca psikozėn e luftės, e lėre mė fėmijėve, kur skenat e tmerrshme tė dhunės sė armikut, qė i shihnin nė televizizor krijonin ndjenja tė ndryshme psikike, qė lėnin trauma tė rėnda dhe tė tmerrshme.
Shumė mė herėt i kuptoi Graniti ato, por tani gati tė gjithė shokėt e klasės, Petriti, Iliri, Beni, Albani, Urimi, Mėrgimi, Fatmiri, Shkėlqimi, Liria dhe gjithė tė tjerėt, jetonin nėn presionin e tmerrit tė luftės, jo se frikoheshin, ndonjėri nga ta ndoshta, por Graniti aspak, por tmerri qė e shihnin krijonte dhembje dhe urejtje tė papėrmbajtshme kundėr armikut. Njė ditė mėsuesi sa pėr t’i testuar nė klasė i pyeti, ē'mendim kishin pėr armikun, si duhet sjell me tė, tė gjithė gati njėzėrit u pėrgjeigjen. Duhet luftuar ato, bile me shumė mllef e thanė, kishte edhe nga ata, qė thoshin unė do t’i vrisja tė gjithė.
Pra, shkalla e mllefit kundėr armikut, sipas mėsuesit kishte arritur pikėn maksimale dhe pėr vogėlushėt sipas mėsuesit ishte shumė shqetėsuese. Lufta dhe urrejtja ishin dy ēėshtje, qė edhe nxėnėsit nė shkollė jetonin vetėm me to, suksesi kishte rėnė nė pėrgjithėsi klasėt e shkollės, kėshtu kishte pohuar edhe drejtori ato ditė nė njė mbledhje me kolektivin e arsimtarėve, ai kishte kėrkuar qė tė provohen metoda tė reja, qė nxėnėsit tė ktheheshin plotėsisht nė mėsime. Sepse kjo gjendje sa vazhonte e rritej, saqė pėr gjendjen edhe moshėn e fėmijėve kishte thėnė njė psikolog ėshtė shumė e rrezikshme, por si mund t’i largosh ata nga psikoza e luftės, kur ato gjenden brenda atij zjarri, qė po i djeg edhe ato kudo fshatrat e Kosovės. Sepse armiku edhe ato nuk po i kursen, dhe ėshtė e pamundur kishte thėnė mėsuesi i Granitit nė njė mbledhje t’i largojmė ata nga kjo gjendje, sepse ata sot janė tė vetėdijshėm dhe tė informuar mirė pėr atė se ēka po ndodh , qoftė nga televizori, radiot apo edhe gazetat, edhe nė familje flitet shumė pėr luftėn kundėr tyre.
Prandaj atė qė e kishte thėnė mėsuesi ishte e pashmangshme. Ai thoshte se duhet ta shporim kėtė armik nga trojet tona, dhe se vetėm atėherė do ta kemi shumė lehtė ta largojmė psikozėn tek nxėnėsit. Pėr kėtė kishte vendosur, qė drejtori i shkollės tė punonte shumė me kujdes dhe me metoda psikologjike, duke ua lehtėsuar atyre njė gjendje tė tillė, tė cilėn e pėrjetonin jo vetėm nxėnėsit, por edhe prindėrit.
Nė oborrin e shkollės, nxėnėsit bisedonin grupe-grupe, dhe, kudo ku afroheshe i flitej pėr luftėn, pėr rėnien herioike tė komandantit, pėr UĒK-nė qė po i bėnte ballė njė makinewrie shumė tė egėr pushtues, pėr sfidėn e djemve tė lirisė, e pėr dėshirat e shumė nxėnėsve qė tė tė jenė ushtarė tė UĒK-sė dhe tema tė tjera. Njėherėsh nė mesin e tyre shpeshherė vėrehej ndonjė buzqeshje nė fytyrat e tyre dhe se dukej edhe shkolla po pėrjetonte ditė tė vėshtira sė bashku me mėsuesit e tyre. Sepse pak kujt i shkonte ndėrmend ato ditė, e nė veēanti korierit tė shkollės tė meremetonte diēka nė shkollė, ngase ato pak vija tė ēara mbi fasadėn e saj askush mė nuk interesohej t’i mbyllte. Pėr mė tepėr ndihej kudo erė e luftės, e trishtimit dhe e tmerrit. Njė ditė mėsuesit tė gjithė fėmijėt i ishin afruar, dhe ai duke u folur ata kishin ngirur mė tepėr kureshtjen, por edhe shqetėsimin, meqė sa kalonin ditėt, gjithnjė e mė tepėr flitej pėr luftėn; dukej se era e luftės po afronte, kėshtu i kishte thėnė edhe gjyshi njė ditė Granitit derisa po rrinin nė kopsht.


XII

Dajė Xhema i kishte ndier rėndė ato ditė, ngaqė rėnia e shokut tė idealit kishte hapur plagė tė rėnda nė shpirtin e tij. Shumė vite kishin vepruar bashkė nė ilegalitet, shumėherė kishin shkruajtur parolla, ku kishte qenė koha pėr zgjuarjen e popullit nga amullia e robėrisė, edhe trakte kishin shpėrndarė anekėnd atdheut; edhe nė burg bashkė kishin qenė, bile nėn njė akuzė se e kishin formuar mė grup qė synonte ēlirimin e Kosovės nga zgjedha e pushtuesit.
Shokėt tregojnė se gjatė asaj kohe edhe komandanti, por edhe dajė Xhema kishin qėndruar tė pathyeshėm nė idealin e tyre, edhe pėr- kundėr dhunės, qė ishte ushtruar mbi ta nga policia qė komandohej nga armiqtė e popullit Shqiptarė, bile nė sallėn e gjygjit ditėn e gjykimit. Ata edhe nė gjyq kishin thirrur: ”Roftė populli shqiptar!Rroftė Kosova e lirė!”, saqė armiqtė nė sallėn e gjyqit ishin tmerruar, i kishin lidhur pėr duar dhe i kishin dėrguar nė qeli. Por burgu aspak nuk i kishte thyer, ata pėr mė tepėr ishin kalitur dhe shtronin gjithnjė detyra tė reja rreth idealit e tyre nė luftė pėr ēlirimin e atdheut. Pas burgut ata kishin themeluar celulat e para tė UĒK-sė, bashkė me shumė shokė nga tė gjitha viset e Kosovės, duke luftuar armikun me pushkė pėr dorė pėr ēlirimin e atdheut, ku nė mesin e shumė atyre djemve kishte qenė edhe dajė Xhema, vėllai i mamasė sė Granitit, dhe pėr kėtė vendosshmėri tė plotė tė Xhemės ai mburrej se kishte njė dajė trim, qė s’ia kishte frikėn aspak armikut. Sai shpesh thoshte: Vdekja pėr lirinė e atdheut ėshtė nderi mė i madh pėr mua”. Syri nuk i trembej kurrė. Thonė se nė aksione shkonte i pari dhe vullnetarisht, detyrat i kryente me pėrpikshmėri, gėzon njė respekt tė madh nė mesin e shokėve, por edhe nė masat e gjėra popullore. Ndėrkaq nė saje tė radhitjes sė tij nė UĒK ishin bashkangjitur shumė shokė tė tjerė, dhe nga ajo ditė ai kishte udhėhequr njė njėsi speciale, me ē’rast kryente aksione tė rėndėsishme kundėr armikut, dhe kur krisi pushka e dajė Xhemės thonė shokėt, armiq tė gjallė nuk mbesin. E donte shumė edhe komandanti, jo pse ishin shokė prej kohės, por se ai shpesh e kishte thėnė, sikur t’i kisha tė gjithė ushtarėt si Xhemėn kėmbė armikut nuk do tė shkelė kurrė mbi kėto anė.
Kėto i mendoi gjatė Graniti derisa po shikonte albumin me fotografitė e dajė Xhemės dhe tė shokėve tė tij. Sepse kishte disa ditė qė dajė Xhemėn nuk e kishte takuar, sepse ai ishte shumė i zėnė me punė ato ditė, e sidomos pas rėnies herioke tė komandantit, shumė detyra u kishin mbetur atyre dhe duheshin kryer, kjo ishte arsyeja qė dajė Xhema po mungonte ato ditė, kėshtu i tha edhe gjyshi njė ditė mamasė e qė Graniti e kishte dėgjuar kur tregoi gjyshi.
-Po kur do tė vijė dajė Xhema?- e pyeti Graniti gjyshin.
-Vetėm sa tė lirohet nga disa punė dhe prapė do tė vijė, sepse edhe atė e ka marrė malli shumė pėr ty.- Mė ka pyetur sesi po shkon tani Graniti nė mėsime dhe mė porositi tė mėsosh shumė dhe tė bėn tė fala .
-Faleminderit gjysh,- u gėzua shumė Graniti.
Graniti u kthye pėrsėri nė dhomė pėr tė vazhduar mėsimet qė e prisnin.



XIII

Pushimet verore Graniti i kaloi nė fshat. Pas shumė mundimeve qė kishte pėrjetuar muajt e fundit dhe pėrpjekjeve tė tija maksimale, mezi kishte arritur ta ruante suksesin e viteve tjera, megjithatė, gjyshi ishte ndarė i kėnaqur me notat e tij. Poor kur kishin filluar pushimet, fėmijėt mendonin se si t’i kalonin ato dhe ku, kjo ishte vetėm njėlloj brenge e disa fėmijėve, ndėrsa Grniti njė brengė tė tillė as qė e kishte, ai do tė pushonte nė shtėpinė e vet, pranė gjyshit, gjyshes, por edhe nė fshat kishte shumė ushtarė tė UĒK-sė, tė cilėt i takonte ēdo ditė dhe bisedonte me ta. Edhe ata qė kishin dėshiruar qė tė shkonin diku, te daja te tezja apo diku tjetėr nė qytet ishte e pamundur, sepse qe me shpalljen e zonės sė lirė nga ana e Shtabit tė UĒK-sė, ku gravitonin disa fshatra sė bashku me fshatin e Granitit, banorėt e kėtyre anėve, lėvizjet, i kishin tė kufizuara, ndyrshe ishin tė rrezikuara nga armiku qė e kontrollonte qytetin. Kjo ishte pra arsyeja qė edhe ata qė ndoshta kishin menduar tė shkonin diku, hėpėrhė ishte e pamundur.
Kėshtu pra tė gjithė fėmijėt e fshatit tė Granitit gjatė kėtyre pushimeve verore nuk kishin bėrė lėvizje nga fshati, por edhe fshatarėt nuk shkonin nė qytet, sepse mund t’i kapte armiku dhe t’i burgoste ata, me arsyen se gjoja e pėrkrahnin UĒK-nė. Prandaj nevojat e tyre tregtare i kryenin nė fshat nga ata qė vinin nga qyteti pėr tė shitur gjėra ushqimore nė fshatin e Granitit.
Pėr Granitin pushimi ishte shumė i mirė, ai zgjohej rreth orės nėntė, e pinte qumėshtin qė ia vlonte gjyshja, pastaj hante mėngjesin dhe dilte e ulej pranė gjyshit nė kopsht, ku kėmbenin biseda tė ndryshme. Gati pėr ēdo ditė vente dikush nga ushtarėt e UĒK-sė dhe Graniti kėnaqej kur dėgjonte biseda rreth rritės sė UĒK-sė, luftės sė saj e biseda tė tjera, qė i binte rasti tė dėgjonte. Pastaj mė vonė, diku pasdite dilte me shokė mbi kodrėn e fshatit dhe loznin futboll ose ndonjė lojė tjetėr, nganjėherė edhe lexonte ndonjė libėr nga lekturat shkollore, qė ia kishte dhėnė mėsuesi t’i lexonin gjatė pushimeve, por po ashtu nganjėherė takonte edhe ndonjė ushtarė tė UĒK-sė.
Njė ditė derisa po shetiste rrugėve tė fshatit takoi dy ushtarė tė UĒK-sė dhe ishte bėrė shumė kurioz tė dinte se nga ishin, pasi qė nuk i kishte parė kurrė. Graniti e dinte fare mirė se nuk ishte e arsyeshme t’i pyeste ushtarėt sesi quheshin dhe nga vinin, por kurioziteti e shtynte t’i pyeste, sepse ushtarėt ngado qė ishin, ai i donte njėsoj dhe i ēmonte shumė ata.
-Mirėdita!,- i pėrshėndeti.
-Mirėdita u pėrshėndetėn tė dy ushtarėt gati njėzėrit.
-Xhaxhi ushtarė, mė falni qė po ju pyes, po si ju quajnė juve? Mua mė quajnė Granit, dhe tani duhet tė filloj nė klasėn e shtatė kėtu nė fshatin tim,- foli Graniti.
Tė dy ushtarėt me njė buzėqeshje tė ėmbėl, nuk ngurruan, i treguan emrat e tyre dhe qytetin prej nga vinin, njėri ishte nga Kaēaniku dhe tjetri nga qyteti i Prizrenit, dhe qė tė dy mbanin tė lidhur nga njėrin krahė me fasho qė dukej se ishin tė plagosur, dhe ishin duke u shėruar nė spitalin ushtarak tė UĒK-sė, qė gjendej nė lagjen e Granitit.
-Jemi pėr shėrim,- tha njėri.- Po ti si e ke gjyshin? -e pyeti tjetri.
Graniti mbeti i habitur, nuk deshi tė zgjaste dot mė, por ushtarėt e njihnin mirė, bile edhe babain ia njihnin, kishin dėgjuar pėr tė, u kishte folur dajė Xhema gjėrė e gjatė.
Pasi treguan se nga ishin tė informuar, njėri nga ta i tha:
-Dajė Xhema ėshtė burrė trim, urojmė qė t’i ngjash atij.
-Patjetėr, por kėtė vit nuk mė pranuan nė UĒK, mė thonė se ende jam i vogėl.
-Ashtu ėshtė Granit,- i tha tjetri.- Ti ende duhet tė rritesh, dajė Xhema krenohet me ty, ai thotė se e kam njė nip tė shkėlqyeshėm qė s'ia kalon kush nė mėsime, ai shpreson shumė nė ty, se ti njė ditė do ta mbarosh njė shkollė tė mirė e do t’i kontribosh atdheut, kjo ėshtė rruga e jote pėr momentin...
Graniti mbeti pa fjalė nė ato ēaste. Tė dy ushtarėt i kishte njoftuar mirė dajė Xhema pėr Granitin dhe gati tė gjitha fjalėt qė ia thanė ishin edhe fjalėt e dajė Xhemės, mėsuesit, gjyshit, komandantit dhe secilit vetėm sa ia kishin shtuar dėshirėn.
Duke parė Granitin se po i prishej qejfi nga fjalėt e tyre, njėri nga ushtarėt filloi tė rrėfente: “Gjatė njė lufte qė ishte zhvuilluar kundėr forcave armike, diku nė grykė tė Kaēanikut”. Ai ishte plagosur rėndė nė krahė, meqė plaga kishte qenė shumė e rėndė dhe me pasoja pėr tė, komanda e tij prej nga vinte kishte vendosur qė ta sillte pėr shėrim nė spitalin ushtarak tė UĒK-sė, qė gjendej nė fshatin e Granitit. Disa ditė ai kishte qenė i shtrirė nė spitalin ushtarak dhe tani po ndihej mė mirė.
-Mė vjen shumė mirė, qė qenkeni shėruar,- u tha ai. - Kam dėshirė qė njė ditė kur keni kohė tė vini nė shtėpinė time. Gjyshit do t’i bėhet shumė qejfi, ai i do shumė ushtarėt tanė, pėr ta thotė jo vetėm portėn, por edhe zemrėn e shpirtin e kam tė hapur,- foli Graniti me zemėr.
-Qenka dajė i zgjuar,- i tha njėri nga ushtarėt.
- Paska tė drejtė dajė Xhema,- ia preu tjetri, do tė vijmė me siguri ta takojmė edhe gjyshin,- i dhanė fjalėn ushtarėt dhe vazhduan rrugėn fshatit pėrpjetė nė drejtim tė spitalit ushtarak.
Edhe Graniti u nda i kėnaqur nga kjo bisedė.Ai me topin nė dorė u nis drejtė kodrės sė fshatit, ku e prisnin shokėt pėr tė luajtur njė ndeshje fudbolli.



XIV

Ardhja e grupit tė dytė tė vullnetarėve nga mėrgimi, i kishte gėzuar shumė radhėt e UĒK-sė. Kishin ardhur shumė djem pėr t’iu bashkuar luftės pėr liri, ndėrkaq rreshtat e saj po rriteshin ēdo ditė, dhe ēdo ditė e mė tė tepėr dukeshin kolona tek shkonin nėpėr detyra Njė pjesėmarrje e kėtillė e gėzonte tėrė fshatin, por edhe Graniti kėnaqej kur i shihte ata kolona tė gjata.
Me ardhjen e vullnetarėve vėrtet i krijua njė atmosferė mė e sigurt; kishin ardhur shumė djem trima qė pėr kėtė nėntė vjet nuk kishin qenė nė Kosovė, nga dhuna e okupatorit ishin larguar pėr t’i shpėtuar burgosjeve, dhe tani qė ishte formuar UĒK-ja , ata kishin ardhur qė t’u bashkangjiten radhėve tė saj dhe me pushkė nė dorė tė luftojnė pėr lirinė e atdheut qė ishte i robėruar .
Gėzim tė madh ndiente edhe gjyshi i Graniti, sepse ai shpeshherė thoshte se rritja e radhėve tė UĒK-sė ėshtė rritje dhe mbėshtetje qė i bėn populli ynė lirisė, e cila duket se kėtė herė ėshtė shumė afėr, ndėrsa ardhja e tė rinjve nga mėrgimi atij i jepte forcė, dhe sikur e harronte fare pleqėrinė e vet...
Dhe, nė mesin e vullnetarėve, qė ishin kthyer nga mėrgimi, kishte qenė edhe xhaxhi Rexha, ai ishte larguar nga Kosova para gjashtė vjetėsh nė ekzil, dhe nuk kishte qenė fare pėr ato vite nė vendlidnje. Pėr ato vite ai kishte ndierė shumė mall pėr Kosovėn, tė afėrmit, me njė fjalė ishte i pėrmalluar shumė, edhe pėr gjyshin e kishte marrė malli, sepse lagjja e tij dhe e Granitit ishin pranė njėra- tjetrės, vetėm rruga i ndante, por ai njė pjesė tė fėmijėrisė sė tij e kishte kaluar me shokė nė lagjen e Ganitit; e kishte dashur shumė gjyshi, por edhe ai e kishte ēmuar shumė atė, dhe pos kthimit tė tij nga mėrgimi kishte shkuar te gjyshi, qė ta vizitojė atė. Tė dytė ishin ulur nė kopsht, ku rrinte gjithmonė gjyshi dhe po bisedonin .
Xhaxhi Rexha mbante tė veshura rrobat e UĒK-sė , tė cilat i rrinin shumė bukur. Eh, sa i lakmoi ato rroba Graniti tek po afrohej. Megjithatė, xha Reshėn, pak e njihte, sepse kur ishte larguar nė ekzil, Graniti kishte qenė i vogėl, por edhe luftėtari nga ekzili mezi e njohu Granitin, qė ishte zgjatur me trup, edhe pse ishte shumė i ri .
Vetėm kur u afrua dhe e pėrshėndeti, xhaxhi Rexha iu drejtua;
-Ky qenka Graniti? Eh, sa qenka rritur e bėrė burrė, - tha.
Tė gjithė ndenjėn ulur nė kopshtin e shtėpisė.
-Ky ėshtė Graniti,- u pėrgjegjė gjyshi.-Ėshtė djalė, i shkėlqyeshėm, e lavdėroi gjyshi, por ėshtė edhe shumė i sjellshėm, e do shumė UĒK-nė, por ja ē'vitet nuk i ka mbushur ende dhe nuk e pranojnė nė UĒK nė moshėn e tij.
-Ėshtė ende i ri pėr nė UĒK, -tha xhaxhi Rexha.- Ka kohė edhe pėr tė, Graniti i ka librat dhe ata janė arma mė e mirė qė nesėr edhe nė liri tė dimė ta mbrojmė atėdhenun nga armiqtė. Pra e ardhmja u takon brezave Granit, dhe ju duhet tė jeni sa mė tė pėrgatitur me dituri pėr ta ēuar pėrpara atdheun. Unė mendoj se Graniti s’do tė hidhėrohet qė unė po flas kėshtu, apo jo Granit,- iu drejtua xhaxhi Rexha, Granitit.
-Tė faleminderit xha Rexhė,-u pėrgjigj Graniti.- Ne po pėrpiqemi dhe pas humbjes sė shpresave tė mira, se ende jam i ri pėr tė hyrė nė radhėt e UĒK-sė, unė i jam kthyer pėrsėri mėsimit. Ai foli me shumė vendosshmėri, saqė xhaxhi Rexhės i bėri shumė pėrshtypje. Iu duk tamam se po fliste njė burrė.
-Paska tė tė drejtė gjyshi,- tha,- qė paska besim nė vendosmėrinė tėnde Granit, ashtu duhet tė vazhosh, vetėm dija tė ēon pėrpara, paska pasuri tė drejtė edhe babai kur mė fliste pėr ty, dhe nga xhepi e nxori edhe njė letėr, qė ia kishte dhėnė babai kur ishin nisur pėr nė Kosovė.Duke i dhėnė gjyshit kėtė letėr tha;
- Ma ka dhėnė babai i Granitit t’ ua sjellė juve. Ai ėshtė shėndosh e mirė, dhe ėshtė duke kryer punė tė rėndėsishme nė shėrbim tė atdheut.
Pastaj xhaxhi Rexha filloi rrėfimin rreth udhėtimit tė tij dhe tė shokėve derisa kishin arritur nė Kosovė.
-Rruga kishte qenė e vėshtirė, dhe me shumė rreziqe.
Nga mėrgimi ata ishin nisur shumė shokė, dhe me njė ceremoni qė e kishin organizuar mėrgimtarėt shqiptarė, sė bashku me disa nga veprimtarėt e UĒK-sė qė merreshin me organizimin e pėrcjelljes sė ndihmave, ushtarėve dhe armatimit nga jashtė, kishte pasur edhe lotė nė ndarje nga shokėt, miqtė dhe tė afėrmit, por edhe lotė gėzimi, sepse po udhėtonin nė misionin e shenjtė pėr ēlirimin e atėdheut.
Kishin dhėnė edhe intervista agjencive tė ndryshme botėrore pėrpara nisjes.
Rruga deri nė Shqipėri, kishte qenė shumė e lehtė, por peripetitė fillonin nga Kukėsi, kur ata i kishin mbushur ēantat e tyre me plotė municion, ndėrsa kufirin e kishin kaluar nė kėmbė. Disa ditė kishin udhėtuar nėpėr shkrepa e male, nė njė rrugė me pėrplotė rreziqe, sepse nė ēdo ēast mund tė binin nė pritė tė armikut, qė e ruante akoma kufirin.
-Ishte pra kjo rruga mė e vėshtirė,- thoshte xhaxhi Rexha,- nė jetėn time, sepse edhe pesha nė shpinė sa vinte e rėndohej me lodhjen. Ata kishin sjellė shumė armė jo vetėm pėr vete, por edhe pėr shokėt, sa ishin gėzuar edhe nė komandė. Atė ditė kur kishin arritur vullnetarėt, sepse ata kishin sjellė mjete pėr luftėn edhe pėr disa ushtarė, qė do t’i bashkangjiteshin UĒK-sė. Njėri nga komandatėt i kishte lavdėruar shumė pėr punėn e tyre tė shkėlqyeshme.
Kėshtu pra xhaxhi Rexha vazhdoi tregimin e tij dhe tė shokėve, ndėrsa gjyshi letrėn qė po e mbante nė dorė ia dha Granitit.
- Shko dhe lexojeni me mamanė, pastaj mė tregoni edhe mua ē' thotė babai, unė do tė rri edhe ca me xhaxhi Rexhėn.
Graniti u gėzua shumė, edhe pse kishte shumė dėshirė ta dėgjonte xhaxhi Rexhėn, por letra e babait e ngacmonte, kishte dėshirė ta lexonte sa mė parė.
Ai iku brenda nė shtėpi, ndėrsa gjyshi dhe xhaxhi Rexha vazhduan bisedėn e tyre deri vonė pasdite.
Letrėn me padurim e hapi Graniti, derisa mamaja po i kyente punėt nė kuzhinė. Babai siē e kishte zakon, nė zarf i fuste tri letra, njė pėr gjyshin, njė mamasė dhe tjetrėn Granitit, ku secilit i shkruante veē e veē. Graniti e mori letrėn e vet, qė ia kishte dėrguar babai dhe filloi ta lexonte ngadalė, por me emocione.
vazhdon....

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18274
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: PĖLLUMBAT E LIRISĖ (Roman pėr fėmijė)

Mesazh nga Naki prej Sun 01 May 2011, 21:09

I dashuri Granit!

Letrėn po ta shkruaj me shumė mall.Kaluan disa vite qė nuk tė kam parė, kam shumė dėshirė tė tė shoh sesa je rritur, ndoshta edhe ta ndėrronim ndonjė fjalė, por ja qė kėto udhė tė mallkuara tė kurbetit na ndanė.
Jeta kėtu ėshtė shumė e vėshtirė, tė themė tė drejtėn e kam harruar veten, jo nga punėt e rėnda qė i kryejmė, por nga malli dhe brenga pėr ju, e tani qė lufta nė Kosovė ka marrė pėrmasa tė gjėra, ne kėtu nuk jemi tė qetė, shokėt e mi qė po i pėrcjell ēdo ditė pėr nė Kosovė, ndihen mė tė lumtur se sa ne kėtu, por tė them tė drejtėn Kosovės i duhet edhe ndihma e jonė nga jashtė, ky ėshtė mendimi i shokėve tė mi dhe mė duhet qė qėndroj edhe pėr njė kohė, derisa t‘i kryejmė disa punė tė rėndėsishme nė shėrbim tė atėdheut. Por shpresoj qė shumė shpejt do tė kthehem edhe unė .
Pėr suksesin tėndė mor vesh nga dajė Xhema, tė them tė drejtėn u gėzova shumė, qė ti ke arritur ta ruash suksesin e viteve tjera, por dėshira e ime ėshtė qė ti tė vazhdosh e tė mėsosh gjithmonė me zell. Babai tė do shumė, por mė shumė kur ti je i shkėlqyeshėm nė shkollė, sepse ajo ėshtė ardhmėria e jote, ndėrsa ju brezat e rinj do tė jeni e ardhmja e Kosovės, vetėm kėshtu unė do tė jem i lumtur me sukseset e tua.
Tė pėrshėndet me shumė mall, i yti babai nga mėrgimi .

Graniti e mbylli letrėn, ndėrsa fytyra i buzėqeshi, duke u mbushur plot gėzim, sepse premtimi i babait se njė ditė do tė kthehet nė Kosovė ia ngjalli shpresat. Filloi t’i paramendojė sesi do tė jetė kur tė kthehet babai, atėherė edhe ai do tė jetė i lumtur si tė gjithė shokėt e tij, e pėrqafoi mamanė njėherė pa i folur asgjė dhe iku lagjes tė luajė me shokėt.



XV

Vapa e verės, aspak s’i pengonte voglushėt tė luajnė futboll, mbi kodrėn e vogėl tė fshatit ku gjendet stadiumi .
Tė ndarė nė dy grupe, herė njėri, herė tjetri i sulmonin portat e njėri-tjetrit, nganjėherė e bėnin edhe ndonjė golė, qė i sillte gėzim njėrės palė.
Nė anėn e Granitit luanin: Petriti,Iliri, Beni, Albani dhe Urimi, ndėrsa nė anėn tjetėr kundėrshtarė ishin: Mėrgimi, Fatmiri Afrimi, Durimi, Shkėlqimi dhe Astriti. Qė tė gjithė janė shokė dhe luajnė sė bashku, dhe vetėm mbrėmja e gjumi sa i ndanė; u mungon nganjėherė Graniti, sepse ai ka shumė punė nė shtėpi, qė shpeshherė i ndihmon gjyshit, gjyshes, por edhe mamasė, sepse ai ėshtė i vetmi nė shtėpi. Blerta ishte ende e vogėl, babai gjendet larg nė mėrgim dhe nuk kishte kush tjetjėr t’i ndihmojė, por edhe shokėt e kuptonin mirė situatėn e Granitit, kur nuk mund tė dilte me shokė. Topin qė ia kishte blerė gjyshi, ua jepte atyre, dhe sapo i mbaronte punėt, dilte me shokė, porse edhe gjyshi shpesh e lejonte tė shkojė pėrpara kohe. Mirėpė, Graniti nuk pranonte tė shkojė deri sa t’i mbaronte tė gjitha punėt; nuk kishte dėshirė qė gjyshit t’ia lėnte punėt nė gjysmė...
Ekipi i Granitit po humbte, sepse deri nė mesin e lojės kishte munguar ai, derisa i kishte ndihmuar gjyshit nė kopsht, por tani qė erdhi edhe Graniti, rezultati ishte ngushtuar vetėm me njė gol epėrsi pėr anėn e Mėrgimit dhe ekipit tė tij.
Njė top i fuqishėm e goditi portėn e Astritit dhe gol. Jehona e zėrit tė voglushėve e mbushi kodrėn e fshatit, dhe lagjet matanė lumit qė e ndanin fshatin nė dy pjesė. Rezultati u barazua, kjo i gėzoi shumė shokėt e Granitit, tė cilėt uronin njėri- tjetrin.
-Mėsues, mėsues! - thirri Iliri, tė gjitha shikimet i drejtuan drejt dy lisave nė kodrėn, ku gjarpėronte rruga qė shpiente pėr nė fshat.
Loja ishte ndalur pėr njė ēast dhe tė gjithė vrapuan pėrpjetė, mėsuesi kishte kohė qė kishte qenė i ulur aty dhe e pėrcillte lojėn e ish nxėnėsve tė tij; kishte pritur ta mbaronin atė e pastaj tė afrohej, por tani qė atė e hetuan ata e ndalėn vetė lojėn.
-Mėsuesi, mėsuesi,-ishin thirrjet e fėmijėve qė po i afroheshin.
Mėsuesi mbante tė veshur uniformėn ushtarake me emblemėn e UĒK-sė nė krahun e majtė dhe nė kapelėn e tij, kurse pushkėn qė e mbante nė shpinė, e hoqi dhe e vendosi nė prehėr.
Tė gjithė fėmijėt pasi u pėrshėndetėn me mėsuesin, u ulėn pėrreth tij, tė gjithė ishin mallėngjyer pėr tė, por edhe mėsuesi ishte pėrmalluar njėsoj, prandaj kishte dalė nė kodrėn e fshatiti t’i takonte ata.
Edhe mėsuesi pasi i pyeti me radhė sesi i kishin kaluar pushimet, filloi t’i kishillonte pėr shumė hjėra.
-Unė, tha mėsuesi , edhe kėtė shtator nuk do tė filloj, lufta po zgjat ende dhe ne duhet tė jemi nė krahun e saj, prandaj nxėnėsit e mi, pushimet ikėn, shtatori erdhi, edhe dy ditė dhe ju do tė filloni nė shkollė. Mua zemra do tė mė bėhet mal kur tė dėgjoj se klasa ime do tė jetė klasa mė e mirė, ndėrsa nxėnėsit e mirė, nesėr nė Kosovėn e lirė, do tė kryejnė shkolla qė do t’i kontribuojnė shoqėrisė, do tė jetė nder dhe krenari pėr mua kur juve t’ju shoh nėpėr punė dhe detyra tė rėndėsishme. Tani gati jeni rritur dhe jeni brez qė vendi mban shpresa nė ju.
Mandej mėsuesi vazhdoi:
-E shihni pra, armiku i ynė, po e djeg e shkatėrron ēdo ditė atė, e vret ēdo ditė rritėn e Kosovės, ata nuk kanė mundėsi tė pėrballen me UĒK-nė, por me qyqarllėkun e tyre vrasin pleq plaka, gra e fėmijė, pra e kemi njė armik barbar, qė kėrkon shfarosjen e shqiptarėve nė Kosovė. Dhe pėr ta ndalė kėtė plan tė armikut, kėtė dhunė, qė po e ushtron mbi ne, djemtė dhe vajzat mė tė mirė tė Kosovės i kapėn armėt pėr tė luftuar, jo pse e deshėm luftėn , por pse armiku i ynė shekullor na e imponoi atė, dhe pikėrishtė nė kėtė luftė ju deshėn djem dhe vajza trima e trimėresha pėr t’i dalė zot asaj.
Tė gjithė nxėnėsit po e dėgjonin me vėmendje mėsuesin, vetėm cicėrrimat e ndonjė zogu mund tė dėgjoheshin dhe zėri i mėsuesit aty pranė, edhe Graniti ishte i thelluar prapa fjalėve tė mėsuesit. Ai kurrė nuk e kishte dėgjuar mėsuesin tė fliste me kaq emocione, dukej se sytė i nxirrnin xixa mėsuesit nga urrejtja pėr armikun, ndėrsa shpjegimet e mėsuesit pėr luftėn ia qartėsonin edhe me qėllimin e kėsaj lufte, qė ndonjėherė pėr arsye moshe nuk kishte mundėsi t’i kuptojė disa ēėshtje .
Dhe pikėrisht kėtu qėndron madhėshtia e kėsaj lufte, sepse djemtė dhe vajzat mė tė dėshmuar tė kombit, i kapėn armėt pėr tė luftuar kundėr armikut dhe pėr ta ēliruar Kosovėn, kur e tha kėtė fjalė, mėsuesit iu mbushėn sytė lotė, dhe mbi tė gjitha e donte lirinė. Ai thoshte se nesėr nė liri, do ta rindėrtojmė vendim nga shkatėrrimet e luftės, e ta bėjmė edhe tė bukur, qė tė na kenė lakmi tė tjerėt. Pra, nesėr do tė kemi shtetin tonė, kur e tha kėtė fjalė, mėsuesi ofshani njėherė thellė, mendoi njėherė ndoshta iu duk e largėt ajo ditė, dukej edhe shumė luftė pėr tė bėrė, dhe edhe shumė punė pėr t’u kryer
Ai njėherėsh thoshte se ėshtė njė rrugė shumė e largėt, por besimi i tij ėshtė i pathyeshėm, edhe pėrkundėr gjithė asaj lufte, qė duhej kryer, dhe shtetėsia e Kosovės ėshtė rrugė e arritshme, sepse mėsuesi ka besim nė vetveten dhe shokėt e tij nė UĒK, sado e gjatė tė jetė ajo rrugė, do tė jetė e realizueshme. Edhe njėherė lėshoi njė ofshamė tė thellė, dhe pėr disa ēaste nuk foli fare, ua hodhi njė vėshtrim nxėnėsve tė tij, qė e shikonin tė gjithė. Dhe pėr ta thyer kėtė heshtje, ai vazhdoi;
-Shtatori po vjen edhe dy ditė dhe ju duhet tė filloni nė shkollė.Vitin qė e lamė pas, e bisedova edhe me mėsuesin e juaj, ka pasur ca tė meta nė sukses, unė dėshiroj qė ato tė meta mos tė pėrcillen edhe kėtė vit, pėndryshe ato zbraztėsi qė mund tė ngelin nė mėsime do t’iu pėrcjellin gjithė jetėn. Sepse arma mė e fuqishme pėr ta luftuar armikun ėshta dituria, dhe po tė na kishte shkatėrruar armiku nėpėr shkollat tona, ai shumė mė lehtė do tė na kishte mposhtur, por ja qė ne nuk u nėnshtruam, lufta jonė pėr shkolla ishte luftė edhe pėr Kosovėn. Armiku kur nuk mudi t’ia arrijė qėllimet e veta pėr tė na thyer, dhe, duke u nisur nga kjo filloi tė vrasė, tė djegė e tė shkatėrrojė gati ēdo gjė mbi tokėn e Kosovės.
Dhe pas gjith kėtyre peripetive tė shkollės, ajo arriti tė mbijetojė, atė e mbajti tė gjallė dėshira e popullit pėr dije, prandaj duke e pasur parasysh kėtė sakrificė, edhe sot nė gjendje tė luftės vetė populli e ruajti duke sakrifikuar, qė armiku tė mos arrinte tė na shkatėrronte tėrėsisht.
- Ēfarė mendon ti Granit?- iu drejtua mėsuesi.
- Edhe unė mendon ashtu, mėsues,- ia ktheu ai.- Ne do tė mėsojmė dhe pėrkundėr vėshtėrsive dhe pengesave qė na dalin, shpresoj se njė ditė edhe ne do ta bėhemi krahė i juaj tė luftės.
-Ashtu pra. Tė lumtė, ju gjithmonė keni qenė nxėnės tė mirė, dhe klasa mė e mirė, prandaj nga ju edhe pres mė sė shumti.
-Mua tani mė duhet tė shkoj, mė presin shokėt, e dija se kėtu do t’ ju gjeja, prandaj erdha t’i ndėrrojmė thashė dy-tre fjalė sė bashku, mė kishte marrė malli shumė.
Mėsuesi bisedoi edhe ca rreth notave dhe suksesit, me secilin nga ish-nxėnėsit e tij, e tha edhe ndonjė porosi pėr secilin dhe u largua kodrės pėrpjetė ku e pritnin shokėt.
Porositė e mėsuesit, tanimė ishin futur thellė nė mendjen e ēdo vogėlushi. Ato udhėtonin dėshirave tė tyre qė e nesėrmja t’i gjente sa mė tė pėrgatitur dhe nė profesione sa mė tė mira. Ishin ato bisedat e tij me nxėnėsit, tė cilėt ēdo fjalė apo kėshillė tė e merrnin si gjenė mė tė sinqertė nė jetėn e tyre, ku ndodhte lufta. Zatėn ata ishin fėmijėt e luftės, qė pėrcillnin me droje, por edhe me mburrje zjarrin e saj; ishin kureshtarė pėr herozmin e luftėtarėve tė lirisė dhe krenoheshin shume mė ta.


XVI

Duke biseduar rrugės pėr nė shtėpi, e dinin se i presin detyrat e shtėpisė, pastaj edhe ndonjė detyrė tjetėr sekush mund tė bėnte diē pėr luftėn, pėr luftėtarėt, pėr tė plagosurit apo diē tjetėr qė kishte tė bėnte me jetėn nė rrethana tė jetės dhe tė luftės.
Dajė Xhema kishte kohė qė kishte ardhur. Ai kishte biseduar gjatė me gjyshin nė kopsht, por nuk ishte larguar derisa ishte kthyer Graniti nga loja.
Dajė Xhema!, tha Graniti me vete derisa po hynte nė portėn e madhe tė shtėpisė E kishte marrė malli pėr dajė Xhemėn, kishin kaluar disa ditė qė nuk e kishte parė. Pas rėnies sė komandantit, dajė Xhemės i kishin rėnė shumė detyra pėr t’i kryer dhe kishte qenė shumė i zėnė me punė atje nė komandė.
-Qenke rritur, Granit pėr kėto ditė qė s’tė kam parė,-iu drejtua dajė Xhema tek po e merrte nė pėrqafim nipin e tijė.- Mė mori malli shumė Granit, por jam shumė i zėnė me punė.
-Edhe mua dajė Xhemė. Ka ditė qė po tė prisja, njė ditė u mėrzita dhe e shfletova albumin e fotografive. Eh, sa fort u mallėngjeva.
-Si po e kalon me pushimet. Apo lexon dic apo jo?
-Po dajė Xhema, kam lexuar disa romane, po luaj me shokė, por edhe u ndihmoj nganjėherė nė shtėpi. Jam duke u pėrgatitur edhe pėr vitin e ri shkollor.- E takuam edhe mėsuesin, ai ishte te ne sot, pastaj bisedouam gjatė me tė, e kishte marrė malli shumė pėr ne, prandaj dhe kishte ardhur.
- Ju keni pasur fat, Granit, qė pėr disa vite keni pasur njė mėsues tė tillė,- vazhdoi dajė Xhema.
Gjyshi po dėgjonte me vėmendje.Sė pari ai ishte mėsues dhe punėtor i palodhshėm edukativ dhe shumė i pėrgatitur .Posedonte njohuri tė gjėra nga lemi i mėsuesisė. Pastaj kishte njė kulturė tė gjerė, e donte profesionin dhe mbi tė gjitha ishte shumė i afėrt me nxėnės. Tani kishte dalė nė male pėr tė luftuar armikun, sepse mbi tė gjitha e kishte trimėrinė, dashurinė pėr atdheun, qė dijti t’i ruajė dhe tė dėshmojė nė momentet kur ai ka nevojė pėr tė. Ishte ky njė tiparė qė e kishte shoqėruar gjithė jetėn; ai edhe gjatė rinisė tė hershme tė tij, si nxėnės shkolle punonte me shokė nė ilegalitet, nė shėrbim tė ngritjes sė vetėdijes kombėtare, qė ishte aq e ndrydhur nė atė kohė nė Kosovė. Shpėrndante trakte, shkruante parolla kundėr armikut dhe ēdo ditė rrethi i tij zgjerohej me shokė tė idealit pėr ēėshtjen e atdheut. Edhe aktiviteti i tij ēmohej shumė nga shokėt, ai ishte shembull se si tė veprohej dhe punohej nė ilegalitet. Ata nga sakrifica e tij, aktiviteti i shumanshėm dhe kreativ nxirrnin mėsime edhe tė tjerėt, shquhej edhe nė organizimin e demonstratave, saherė qė vinte njėmbėdhjetė marsi nė Kosovė, pėr t’i kuptuar demostratat e vitit tetėdhjetė e njė, ai shquhej nė organizimin e tyre, idetė e tij, nxirrnin suksese, kishte ide tė mrekullueshme, qė nganjėherė shokėve u jepte ide tė reja, duke iu dhėnė edhe kuroja pėr veprim gjithnjė e mė tė gjerė; ai madje shquhej edhe pėr vizionin e tij pėr tė ardhmen e Kosovės. Shpeshherė thoshte: “Liria pa gjak nuk vjen, dhe lirinė askush nuk ta falė!” Po mendja tek veprimet e tij u shkonte edhe shokėve tė idealit dhe tė veprimit; ishte punėtor i palodhshėm dhe gati gjithė veprimtarinė e kryenin natėn, edhe pse tė nesėrmen ai duhej tė shkonte nė shkollė. I tillė ishte mėsuesi, dhe, pėr veprimtari tė tillė pati hėngėr edhe burg.
Por edhe nė burg tregonin shokėt, ata qė kishin qenė me tė, sepse ata i kishin ndarė nėpėr burgje tjera, mėsuesi kishte qėndruar i pa- thyeshėm, edhe pėrkundėr torturave shtazarake, qė ia kishin bėrė gardinatė dhe agjentet e sigurimit nė burg. Megjithatė nga ai asgjė nuk kishte mundur tė nxjerrė ndonjė sekret, qoftė nnga veprimtaria ilegale e tij, qoftė nga veprimtaria e ndonjė shoku tė tij. Pėrkundrazi ai ishte kalitur edhe mė tepėr, dhe urrejtja kundėr armiqve ishte shndėrruar nė forcė pėr luftėn ēlirimtare tė atdheut. Ai kishte krijuar lidhje tė reja deri nė daljen nė dritė tė UĒK-sė dhe kur ai e tė tjerėt, si dhe me komandantin, qė kishte rėnė heroikisht nuk iu ndanė luftės pėr liri.
- Lavdi i qoftė komandantit,- tha dajė Xhema, dhe u zgjua nga vendi nė shenjė nderimi pėr tė. Edhe gjyshi qė deri atėherė vetėm kishte dėgjuar me vėmendje tha:
-Lavdi i qoftė komandantit,- ndėrsa pėrqėndrimin pėrsėri e drejtoi kah dajė Xhema.
Themeluan pra UĒK-nė nė kėto zona. Ishte njė njė sukses dhe punė e tė gjithė djemve militantė tė Kosovės, pra e djemve tė trima, qė kishin vendosur tė vdisnin nė atdheun. I tillė ishte komandanti, por tė tillė kishte plot UĒK-ja, sepse tė gjithė atė qė i kishin rrokur armėt kundėr armikut shekullor, ishin trima mbi trimat.
- Hė, pra Granit, i tillė ėshtė edhe mėsuesi i yt,- i tha dajė Xhema.- Ēėshtja kombėtare e pazgjidhur na thirri dhe ne ndėrkaq u pėrgjigjem, sepse i detyroheshim atheut. Prandaj, ai ishte i detyruar tė linte ditarin dhe klasėn e juaj, e nė vend tė lapsit, tė kapė armėt nė luftėn tonė tė shenjtė pėr lirinė e Kosovės,- tha paksa i emocionuar.- Dhe unė shpresoj se me ditėn, qė Kosovės t’ia sjellim lirinė, ai dhe shumė tė tjerė do tė kthehen nė detyrat e mėparshme, kuptohet edhe mėsuesi juaj.
-Unė do tė flisja edhe gjatė pėr mėsuesin Granit,- shtoi ai,- por shpresoj qė njė ditė nė liri, ai tė u flasė vetė, ditėn kur tė kthehet nė shkollė, do tė flasė edhe historia pėr kėto kohėra tė vėshtira.
-Faleminderit dajė Xhemė,- i tha Graniti.- Atė ditė e presim tė gjithė.
- Po, ajo do tė vijė shumė shpejt, sepse armiku ēdo ditė po dobėsohet, ndėrsa ne ēdo ditė forcohemi, ky ishte realiteti i tanishėm, dhe historikisht ėshtė dėshmuar, se ēdo popull qė lufton pėr lirinė e vet, patjetėr do ta fitojė, do ta fitojmė edhe ne Granit.
-Tė lumtė ajo gojė Xhemė!,- uroi gjyshi.



XVII

Pastaj bisedat rrodhėn rreth pėrgatitjes sė Granitit pėr vitin e ri shkollor, qė do tė fillonte breda dy-tre ditėsh. Dhe shumė preokupime tė dajė Xhemės rreth rrjedhės sė zhvillimit tė ngjareve tė luftės, nė tėrė Kosovėn, edhe gjyshi nė biseda tė tilla, i kishte njėsoj si dajė Xhemė. Bile dajė Xhema premtoi se do tė na vizitonte mė shpesh, tė njėjtin mendim e kishte edhe Graniti.
Diku buzė mbrėmjes, dajė Xhema u kthye nė komandė, ndėrsa gjyshi dhe Graniti u ulėn pranė televizorit pėr t’i shikuar lajmet mbi atė ēfarė kishte ndodhur gjatė ditės nėpėr Kosovė.
Kishte kohė qė Granitin e mundonte kurioziteti i kontributit tė gjyshit nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare; kėtė mendim ia kishin nxitur fjalėt e dajė Xhemės, mėsuesit, por edhe vetė babai. Ai shpeshherė gjyshit i kishte folur pėr pėrpjekjet, qė ishin bėrė nė kohėra tė ndryshme pėr tė e liruar nga armiku, por kurrė ose fare pak i kishte folur pėr vetveten, ai gjithmonė u kishte ikur atyre bisedave, ose nė mėnyrė tė tėrthortė dilte nga tema, por dėshira tė dijė mė shumė pėr gjyshin e shtyri qė tė ulej pranė tij nė kopsht, aty pranė tavolinės sė gjyshit dhe t’i lutej, qė t’i fliste pėr tė kaluarėn nė e tij.
-Gjysh!, - iu lut ai,- ka kohė qė dėshiroj tė di pėr luftėn e juaj dhe kontributin pėr ēėshtjen e Kosovės.
Gjyshi zuri tė qeshtei njėherė me vete, nuk e di pse, ndoshta pyetja i dukej e papritur nga ana e Granitit apo edhe njė pyetje shumė e zgjuar e tij. U ndal njė ēikė, mendoi thellė me vete, ia vuri dorėn mbi kokėn e Granitit dhe ia lėmoi flokėt
- Je bėrė burrė Granit, tė interesojnė ēėshtje burrash, mua mė erdhi mirė qė ma shtrove kėtė pyetje, shpesh mė pat shkuar mendja tė tė tregojė njėherė, por gjithmonė e kam ndrydhur mendimet, kundėr asaj se ti ende je i ri tė dish disa gjėra nga e kaluara e jonė, shpesh ndoshta kam qenė i gabuar, sespe nėpėr shkolla ėshtė mėsuar ndryshe, kėshtu e deshti komunizmi dhe kėshtu u shkruajtė ajo histori, por nė ralitet kanė qenė ndryshe ato kohėra.
Ai i tregonte se armiqtė kėto troje kurrė nuk i la tė qeta, por edhe pėrpjekjet pėr t’ u ēliruar nga kėta armiq nuk kanė munguar nga ana jonė. Dihet se qėllimi i tyre gjithmonė ka qenė i njėjtė, kurrė nuk kanė munguar, pra edhe kohės sonė i ra hise tė bėjė njė luftė, por atėherė ishte ndryshe, kishim pak djem me shkollė, qė e udhėheqnin luftėn, pastaj edhe propaganda qė bėhej nga armiqtė nė popullin tonė na pati dėmtuar shumė.
-Me formimin e Ballit Kombėtar,- vazhdoi gjyshi, pra ėshtė fjala pėr Luftėn e Dytė Botėrore, nė kohėn e nazifashizmit, shkuam edhe ne shumė tė rinj nga fshati ynė. Pra hymė me ballin lart nė luftė pėr ēlirimin e tokave shqiptare. Thėnė shkurt, nė programin tonė e kishim Shqipėrinė etnike, sepse vetėm me kėtė program mendonim se do tė realizoheshin synimet e popullit tonė pėr tė jetuar tė lirė dhe nėn njė shtet, qė quhet Shqipėri, sepse tokat shqiptare, si nė Konferencėn e Berlinit po edhe atė tė Londrės ishin copėtuar nė disa shtete, dhe shqiptarėt kudo qė ishin,tė shtypur, pėr tė realizuar kėto tė drejta duhej vetėm bashkimi i trojeve shqiptare, por duhej bashkimi edhe i shqiptarėve, e qė ne nuk e kishim.
Gjyshi siē dihej mbante pothuajse njė orė historie, dhe gjatė shtypjes qė e bėnin nazifashistėt, nė atė kohė, nė Kosovė kishte edhe organizata tė huaja serbe, qė kryenin krime, por edhe shqiptarėt ishin tė ndarė nė dy ushtri, por me qėllime tė kundėrta. Prijėsit e shqiptarė tė kėtyre aktiviteteve synonin ēlirimin e tokave shqiptare dhe bashkimin nėn njė shtet, ndėrsa nė anėn tjetėr ishte pėrhapur ideja komuniste edhe nė Kosovė, edhe nė atė kohė qenė bashkuar shqiptarė, qė luftonin pėr idenė komuniste dhe bashkimin e Kosovės me njė shtet, qė do ta quanin Jugosllavi, e qė pėr mendimin e gjyshit tė Granitit , as komunizmi dhe as bashkimi me Jugosllavin nuk ishin zgjidhje, e para se komunizmi vinte nga Lindja, ndėrsa shqiptarėt asgjė s’i lidhte mė me shtetet e tilla, dhe e dyta shqiptarėt e kishim shtetin amė Shqipėrinė. Dhe bėhej pyatje vallė ē’iu duhej atyre shteti qė nukl donin t’i takonin me vullnet?!...
- Ka pasur edhe shqiptarė qė mashtroheshin?,- pyeti Graniti.
- Ėshtė e vėrtetė, prandaj erdhi puna deri te lufta vllazėrore, por ne gjithmonė i kemi ikur kėsaj gjakderdhje, duke e pasur se kishte njerėz tė mashtruar nga radhėt e popullit tonė, edhe lufta, por edhe propaganda komuniste kundėr nesh na patėn dėmtuar shumė. Megjithatė, edhe pėrqafimi i ideve komuniste edhe nė Shqipėri, na dėmtoi shumė, janė pra kėta vetėm disa faktorė, qė ndikuan qė ne ta humbim kėtė luftė .
- Po tjetėr ēfarė ndodhi?,- ndėrhyri prapė Graniti.
-Shtrirje kishim nė tė gjitha trojet shqiptare dhe luftohej pėr njė qėllim,- tha gjyshi.- Mirėpo me forcimin e komunistėve, ne na ngushtohej rrethi, ata punonin mė tepėr me propagandė kundėr nesh dhe i pėrfitonin masat e gjėra popullore, duke i gėnjyer dhe mashtraur ato nė emėr tė tė drejtave, qė do t’i kenė pas luftės. Nė kėtė aspekt, ne patėm punuar pak, sepse ne i llogaritnim nė luftėn tonė tė drejtė, bile kishte raste kur vritej dikush prej forcave naziste apo ato italiane mė vonė, dhe nga komunistėt thuhej se e vrau Balli, me njė fjalė populli mashtrohej dhe fillonte pėrēarja,- fliste paksa me zhgėnjim.- Kemi pasur edhe raste kur vėllai i madh ishte ushtar i Balli, ndėrsa i dyti ishte partizan, vėrtet luftohej nėn njė parollė pėr ēlirim, por pėr ēfarė ēlirimi ishte fjala, u pa gjatė kėtyre pesėdhjetė vjerėsh, pasi nė kurrizin e shqiptarėve, sot ideja jonė mund tė quhet e drejtė, por shansi historik qė e patėm humbi, dhe ndodhėn ato qė ndodhėn dhe qė po ndodhin me shqiptarėt.
Ishte e dhembshme, madje mjaft tragjike kur vendin e morėn komunistėt. Kėsisoj u desh qė tė shpėrndaheshin, nė fund pati edhe luftė vėllavrasėse, deri nė shkapėrderdhjen e Ballit. Atėherė disa nga anėtarėt kishin vendosur pėr t’u larguar pėrkohėsisht nga vendi, me qėllim qė nė njė rast tė volitshėm tė kthehen prapė nė atėdhe, dhe gjatė kėtij udhėtimi rrugės nėpėr Maqedoni e Greqi, e pastaj nė vendet e treta tė Evropės perėndimore, me ē’rast qenė vrarė shumė shokė nga forcat komuniste, gjatė luftimeve nėpėr Maqedoni, ndėrsa nė njė pjesė kishin vendosur tė mbetėn nė atdhe, edhe pse e dinin se do tė burgoseshim...
Kishte raste kur donin ta vazhdonin rrugėn, por gjithnjė duke kėrkuar rrugė mė tė pėrshtatshme, por, megjithatė nuk erdhi kurrė ajo ditė, dhe ja lufta qė tani po zhvillohej ėshtė rast historik pėr t’u ēliruar nga armiku.
-Lufta e djemve tė lirisė ėshtė e drejtė,- foli gjyshi.- Dhe ėshtė bukur mirė e organizuar, ka njė ushtri dhe betimi ėsjhtė bėrė nėn njė flamur. E tillė ėshtė UĒK-ja.
Njė ditė gjyshi i kishte rrėfyer sesi i kishte vuajtur pesė vjet burg tė rėndė, dhe sesi e kishin privuar nga ēdo e drejtė pėr punė. Kishte mbetur gjithė jetėn bujk, por krenar pėr idealin e pathyeshėm, qė e kishte ruajtur nė shpirtin e vet.
-Unė i uroj kėsaj gjenerate qė sa mė parė ta shohė dritėn e lirisė, sepse ajo ėshtė e shmangshme dhe shpejt do tė vijė. Sepse ėshtė luftė e drejtė e djemve dhe vajzave tė Kosovės nėn emblemėn e UĒK-sė .
-Kjo, pra Granit ishte nė pika tė shkurtėra ai kontributi luftės sonė pėr ēlirimin e tokave shqiptare, por qė nuk e arritėm,- tha duke ofsharė gjyshi.
Graniti kishte mbetur i habitur nga tregimi i gjyshit dhe vizioni i tij se e kishte parė nė njė kohė shumė tė hershme tė ardhmen e popullit tonė, i vinte keq pėr vuajtjet e gjyshit nėpėr burgje, e qė kur mė parė nuk ia kishte treguar.
-Tė falėminderit shumė gjysh!,- e pėrqafoi atė dhe iku pėr tė lozur me shokėt.


XVIII

Dita e parė e shtatorit, Granitin dhe gjithė shokėt e tij, sė bashku me gratė, pleqtė dhe fėmijėt i gjeti nė pyll tė strehuar.Granatat e tankeve tė armikut qė binin pa nda mbi shtėpitė e fshatit, e kishin bėrė tė pa mundur qėndrimin e popullatės nėpėr shtėpitė e veta .
Mėngjesi kishte aguar me diell, fėmijėt ishin zgjuar tė gėzuar, qė do tė fillonin mėsimin nė shkollė, kur aty rreth orės tetė filluan tė bienin granatat e armikut nga tė gjitha anėt, fshati u ngrit nė alarmė. Sipas njė urdhėri qė kishte ardhur nga komanda e UĒK-sė, popullata duhej tė strehohej nė pyll, dhe ashtu u veprua. Armiku gjuante nga bjeshkėt pėr- rreth, nė ēdo anė luftohej, forcat e UĒK-sė bėnė njė rezistencė tė pa- thyeshme gjatė asaj dite. Luftimet nuk pushuan gjatė gjithė ditės, vetėm buzė mbrėmjes pėr njė gjysėm ore...
Graniti me nėnėn, motrėn Blertėn dhe gjyshen ishin strehuar nė pyll, por merakoseshin shumė pėr gjyshin. Ai nuk kishte pranuar tė largohej nga shtėpia, disaherė Graniti e kishte lutur qė edhe ai tė rrinte me tė ose tė shkonte nė strehimore, por gjyshi nuk u kishte pranuar as njėrėn as tjetrėn, mė kot kishte ngulur kėmbė Graniti. Gjyshi kishte vendosur tė qėndronte nė kullė. “ Kėtu u linda,- thoshte,- dhe kėtu dua tė vdes. Ju duhet tė largoheni nga kėtu”. Vetėm pas kėmbėnguljes sė gjyshit, ishte larguar Graniti, dhe tani qė po afrohej mbrėmja, ai ishte merkosur shumė pėr gjyshin.
Aty-kėtu ndonjė shtėpie nė fshat i dilte tymi nga granatat e armikut, ai tym dukejt edhe nga pylli ku gjendet Graniti .
Buzė mbrėmjes erdhi dajė Xhema me disa shokė, qė ishin tė caktuar tė kujdeseshin pėr popullatėn civile; kishin sjellė edhe ca bukė dhe ujė. Graniti u gėzua shumė kur e pa dhe e pyeti:
- Ē'kemi dajė Xhemė?, - Gjyshi nuk erdhi, dhe nuk dimė asgjė pėr tė.
-Ai ėshtė mirė Granit, isha unė nė shtėpi, dhe e pashė vetėm mė dha edhe ca bukė, m’i bėjė tė fala Granitit.
Graniti e mori bukėn qė ia kishte dėrguar gjyshi dhe sytė iu mbushėn lotė.
-Ē'ke Graniti?,- tha dajė Xhema.- Ai ėshtė mirė, e luta edhe unė tė vijė kėtu tek ju, por qe e pamundur, ai ka vendosur tė qėndrojė nė kullė. “ Nuk dal nga kulla”, mė tha. “Vetėm vdekja mundet tė mė nxjerrė”. Unė do tė kujdesem edhe pėr tė herė pas here, Granit. Ne na duhet tė mbajmė edhe pozicionet tona, por edhe tė kujdesemi pėr ju. Ju mos u brengosni fare, as lėvizje mos bėni nėpėr pyll dhe as zjarr mos ndizni, sepse armiku mund tė gjuajė nga bjeshkėt nėse ju hetojnė. Dajė Xhema la edhe shumė porosi pėr popullatėn civile, i la disa ushtarė, qė tė kujdesen pėr ta dhe me disa shokė tė tjerė u kthyen nė vijat e frontit.
Luftimet vazhduan edhe tri ditė e tri netė rresht. Ushtarėt e UĒK-sė, krahas qė duheshin mbrojtur, ata duhej tė kujdesheshin vazhdimisht edhe pėr popullatėn civile, qė gjendej nė pyll. Ata edhe dajė Xhema tė paktėn njėherė nė ditė i vizitonte ata.
Gjėmimet e granatave qė binin mbi fshat ishin bėrė tė zakonshme. Tani nga zhurma e tyre shurdhuese gjėmonin malet ane- mbanė, dhe askush mė nuk frikohej; ishte njėsoj tė vdisje apo tė jetoje asnjėrit nuk i dhimbsej jeta. Gjyshja merakosej sė tepėrmi.
-Po si nuk qėndrova edhe unė,- thoshte nė shtėpi, nuk e zinte vendi, uria tanimė i kishte kapluar tė gjithė, vetėm ndonjė mollė apo dardhė mund tė gjendej pemėve, qė ishin pėrskaj arave dhe ujė qė rridhte luginave. Dajė Xhema nuk kishte mė ēfarė tė sillte, edhe ai kishte uri, kishin kaluar tri ditė, asgjė s'kishin ngrėnė, por pėrpara popullatės nuk jepej fare, shumė shpejt thoshte do tė pėrfundojė ofensiva armike dhe ju do tė ktheheni nė shtėpi.
Ditėn e fundit ishte i zbehur fare, dukej edhe i mėrzitur, sytė ishin skuqur nga pagjumėsia, kishin kaluar pesė ditė e pesė netė luftė dhėmbė pėr dhėmbė me armikun, edhe pėr gjyshin. Kur e pyeti Graniti se si ishte, ai kishte thėnė se ėshtė mirė, por gjysėm toni. Dukej se diē fshehte nė vete, por nuk jepej dot.
Rėnien e gjyshit, Graniti e mori vesh ditėn kur u kthyen nė fshat. Ofensiva armike kishte pėrfundurar, fshati gati i tėri ishte i djegur. Rrallė ndonjė shtėpi kishte shpėtuar, ishte bėrė njė kasaphanė, qė e kishte bėrė armiku. Gjikah shihje kafshė tė vrara: lopė, kuaj, qenė, maca, por edhe njerėz moshash tė ndryshme...
Fshati ishte kthyer nė gėrmadhė, kurse rėnia e gjyshit kishte ndodhur nė momentin kur forcat armike kishin hyrė nė fshat. Gjyshi kishte zėnė pozicion nė dritaren e shtėpisė, katėr policė i ishin vėrsulur kullės, dhe qė tė gjithė kishin rėnė nė pritėn e gjyshit. Kėtė e dėshmonte dajė Xhema, sepse trupat e tyre ai vetė i kishte larguar nga oborri, ndėrsa gjyshi kishte vazhduar luftėn deri nė rėnien e tij heroike.
Kur i tregoi dajė Xhema pėrpara se tė hynin nė oborrė, Graniti filloi tė qante.
- Gjithmonė mė thoje Granit se je bėrė burrė, e burrat nuk qajnė, -ia preu dajė Xhema.
- Ke tė drejtė dajė, por gjyshi m’u dhimbs shumė, unė nuk mund ta pranoj vdekjen e tij, dajė. Dhe u kthye me shokėt e tij nė vijat e frontit, atje kishte shokė tė tjerė tė rėnė nė luftė kundėr armikut.
Nė shtėpi mbetėn vetėm disa burra tė fshatit pėr tė pėrgatitur kufomėn e gjyshit. Buzėmbėrmjes u bė edhe ceremonia e varrimit tė tė gjithė tė rėnėve nė varrezat e fshatit.
Graniti u mėrzit shumė pėr rėnien e gjyshit. I dhimbsej shumė, ndėrsa e tėrė shtėpia i dukej e zbrazėt pa tė, saqė edhe pse ndiente dhembje tė madhe, e ngushėllonte atė, edhe dajė Xhema qė vinte shpeshe .
Megjithatė, rėnien e mėsuesit e mori vesh po atė ditė, kur i varrosėn tė gjithė nė varrezat e fshatit. Ato ditė ishte bėrė njė rezistencė e paparė e ushtarėve tė UĒK-sė kundėr forcave armike. Pesė ditė e pesė net rresht luftė. Ishte zhvilluar njė luftė pėr jetė a vdekje.
Ishte mėsuesi me shokė, qė kishin vendosur tė mos i lėshonin pozicionet e tyre deri nė vdekje.Mu nė pikėn ku ishte gjetur mėsuesi, armiku e kishte filluar sulmin, duke pėrdorur makineri tė pėrsosur tė luftės kundėr pozicioneve tė UĒK-sė, por njėsiti i mėsuesit kishte qėndruar i pathyeshėm deri nė vdekje kishte rėnė heroikisht mėsuesi me njėmbėdhjetė shokė tė vet Pra ishte zhvilluar njė betejė e madhe, ndėrsa shokėt qė kishin shpėtuar nė kėtė betejė tregonin se edhe armiku kishte lėnė qindra policė e ushtarė tė vrarė.
Rėnia e gjyshit, por edhe e mėsuesit kishin hapur plagė tė rėnda nė shpirtin e Granitit. Ai e kishte dashur mėsuesin sa edhe prindėrit e vet, gjithmonė e kishte menduar se mėsuesi njė ditė do tė kthehet nė shkollė, do tė vazhdonte me mėsimin dhe do t’u fliste pėr luftėn, pėr historinė e UĒK-sė. Por tė gjitha kėto mendime kishin mbetur vetėm njė dėshirė e tij qė do t’i mungojė gjithmonė.
Graniti kishte njohur tė gjithė tė rėnėt nė kėtė betejė, i ishin dhimbsur si t’i kishte vėllezėr, edhe pse ai ishte djalė i vetėm, e ndiente atė mungesė, nuk mund ta largonte nga mendja rėnien e tyre; sytė i rrinin tė mbushur me lot gjithnjė.
U munduan shumė ato ditė Graniti, gjyshja, nėna, por edhe Blerta e vogėl. Shtėpia ishte e djegur, mezi kishin arritur ta futnin kokėn nė njė bodrum ato ditė, edhe dajė Xhema u ishte gjindur shumė krahas punėve tė tij tė shumta qė i kishte. Edhe babai ato ditė kishte ardhur nga mėrgimi dhe u kishte gjetur vend pėr t’u strehuar qė ta kalonin vjeshtėn dhe dimrin qė po afrohej. Dimri kishte qenė i ftohtė , tamam si ai dimri i luftės. Tani edhe gjyshja i thoshte Granitit se gjithmonė nėpėr luftėra bėhen dimra tė fortė me borė dhe tė ftohtė, por qėndrimi i oxhaqeve nė kėmbė tregon se liria do tė vijė shumė shpejt edhe pėr ne.
Dajė Xhema me shokėt e vazhduan luftėn dhe amanetin e shokėve tė rėnė e ēuan deri nė fund. Dhe nė ditėn e ardhjes sė lirisė, nė Kosovė, ishte qershor ajo verė kur armiku me shumė humbje, dhe kokulur, e i tėrbuar iku nga Kosova. Ishte vėrtet kėnaqėsi kur e shihje Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės kudo nėpėr qytetet e saj, sė bashku me ushtarėt e NATO-s. Gėzimi pėr ardhjen e lirisė nė Kosovė pėr Granitin, mėsuesin dhe shokėt e tij ishte gjėja mė e madhe, saqė dhembje e tij ia vidhte ca gėzimin nė liri, por ai, megjithatė arrinte ta pėrballonte.
Tė gjitha kėto ngjarje, Granit Sharri na i rrėfeu, nė njė ditė shtatori kur po i pėrkujtonim tė rėnėt pėr liri.Sot pėr ta, shokėt e luftės dhe tė idealit, ata qė mbetėn gjallė e kishin ngritur edhe njė lapidar nė shenjė pėrkujtimi, nderimi dhe respekti pėr veprėn e tyre heroike .
Graniti ishte krenar qė e kishte pasur njė gjysh aq trim, por i vinte keq qė kurrė nuk kishte arritur t’ia njihte trimėrinė e gjyshit sa ishte gjallė. Ai dukej se pak , shumė pak e kishte njohur gjyshin, por edhe mėsuesin qė klasa e tij gjithmonė me padurim e kishte pritur kthimin e tij...
Mirėpo Graniti sot shkon nė shkollėn e re tė ndėrtuar nga bashkėsia ndėrkombėtare, sepse shkollėn ua kishte djegur armiku, dhe ėshtė nxėnės mi i mirė nė shkollė.
Ka vendosur qė kur tė mbarojė shkollėn fillore tė regjistrohet nė njė shkollė ushtarake, qė nesėr tė bėhet oficier i ushtrisė sė Kosovės. Kjo ėshtė edhe dėshira e babait tė tij, qė t’i mbrojė frytet e lirisė, gjakun e derdhur nga trimat e UĒK-sė dhe popullit tė Kosovės, nė mėnyrė qė ta vazhdojė idealin e gjyshit, mėsuesit, dajė Xhemės, i cili pėr ēdo rast i gjendet pranė.
Pėr ta mbrojtur kėtė liri qė u fitua me aq shumė gjak e sakrificė kufijtė kėtij shteti, qė mė kurrė tė mos shkelė kėmba armike mbi dheun e Kosovės.

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18274
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: PĖLLUMBAT E LIRISĖ (Roman pėr fėmijė)

Mesazh nga Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi