» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

15 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 15 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Shqiptarėt e Kosovės Lindore nėpėr shekuj

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Shqiptarėt e Kosovės Lindore nėpėr shekuj

Mesazh nga Naki prej Fri 18 Feb 2011, 18:41

Qė nga periudha e Mbretėrisė Dardane e deri nė ditėt e sotme, ndėr popujt qė parakaluan nėpėr trojet tona stėrgjyshore, i vetmi popull i cili nuk e ndėrpreu zinxhirin e pronėsisė jetėsore mbeti popull i Arbrit i cili arriti me sakrifica tė mėdha tė mbijetojė dhe tė ruajė traditat e veta kombėtare. Ata qė jetojnė nė dhjetėra e dhjetėra fshatra tė Kosovės Lindore janė shqiptarėt e pakt qė edhe sot e kėsaj dite me rezistencėn e tyre heroike arritėn qė me sukses tu bėjnė ballė pushtuesve shekullore dhe tė mbijetojnė plotė njėqind e tridhjetė e tri vjet. Ēka do tė thotė sė pushtuesit shekullor, Shqipėrinė dhe trojet tjera stėrgjyshore nė Gadishullin Ballkanik i konsideronin si njė tokė rezerve pėr t’i kėnaqur apetitet e veta nė njė anė, kurse nė anėn tjetėr pėr tė sigurua ndikimin e tyre mbi to...
Tragjeditė e shqiptarėve gjatė luftėrave serbo – turke tė viteve 1877 - 78,
Jablanica e Epėrme dhe regjioni pėr rreth shtrihet nė pjesėn jug-perėndimore tė rrethit tė Leskocit dhe e njėjta pėrfshin hapėsirėn ndėrmjet rrjedhave ujore tė lumenjve Popoc dhe Rekė e Madhe. Me vijėn kufitare tė vendosur me vendimet e Kongresit tė Berlinit tė vitit 1878. Gollaku shqiptar ishte ndarė nė dy pjesė, nė Gollakun e Kosovės dhe nė Gollakun qė kishte mbetur nėn administrimin e Serbisė. Nga tė gjitha vendbanimet e pėrfshira nė kėtė rajon kodrinor – malor, vetėm dhjetė prej tyre janė tė banuara kryesisht me popullsi shqiptare. Rajoni i Jablanicės sė Epėrme, deri vonė e quajtėn Reka e Madhe, me kushte relativisht tė buta klimatike dhe me pasuri tė bollshme natyrore. Mėsohet se kishte qenė e banuar dhe i urbanizuar qysh nė kohė tė hershme. Ndėr popujt e parė tė kėtij regjioni ishin fiset ilir-dardane, nga tė cilėt e kanė prejardhjen shqiptarėt e sotshėm. Nė vazhdimėsi, nga lashtėsia, nė kėto troje pa ndėrprerje ishte i pranishėm elementi latin – arbėr, pėrkatėsisht shqiptar. Pas Mbretėrisė dhe mbretėrve Dardanė, u ndėrruan dhe sunduan shumė mbretėri tė tjera, siē ishin ato romake, bizantine, bullgare, serbe, deri nė luftėrat turko- serbe, kur kėto troje ranė nėn sundimin serb. Shqiptarėt e kėtyre trojeve stėrgjyshore, si pasardhės tė ilire – dardanėve, nė pėrgjithėsi, si tė gjithė, gjatė shekujve shumė herė ishin buzė shpėrbėrjes nga invazionet dhe nga veprimet shfarosėse tė fiseve tė ndryshme barbare nga veriu dhe nga ndikimet asimiluese gjatė sundimit romak, bizantin, osman dhe sllav. Nga tė gjitha kėto katrahura, shqiptarėt tė trojeve tė kazasė sė Leskocit dhe tė viseve tė Jablanicės sė Epėrme tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e pėrjetuan gjatė luftėrave serbo – turke tė viteve 1877 - 78, ku me dhunė dhe barbare te pa pare antinjerėzore u zhvendosen nga shtatėqind fshatra shqiptaret e regjionit tė Sanxhakut tė Nishit, si dhe tė fshatrave tė mbetura shqiptare tė komunės sė Medvegjės dhe regjionit . Shpėrngulja e shqiptarėve, thyerjen e kufirit me Kosovėn, pėrjetimet e tyre si robėr lufte nė Austri, Bullgari, pėr “kohėn e bullgarit”, pėr praninė e kaēakėve nė kėto anė, pėr dhunėn ēetnike, pėr shumė ngjarje tė tjera gjatė Luftės sė Parė Botėrorė, pėr kapitullimin e ish-Jugosllavisė, pėr shpėrnguljen e shqiptarėve gjatė vitit 1944, pėr arrestimin dhe zhdukjen e burrave tė Lėvizjes kombėtare shqiptare nė fshatrat Svircė, Gėrbac, pėr mobilizimin dhe pėr shumė e ngjarje tė tjera. Pėrvjetorėt, me tė cilėt janė tė lidhur ngushtė vuajtjet shqiptarėve nė Kosovėn Lindore, njėqind e tridhjetė e tre vjetorin i shpėrnguljes sė dhunshme masive tė shqiptarėve nga trojet e kazasė sė Leskocit dhe pėrgjithėsisht nga Sanxhakut i Nishit, njėqind e dhjetė – vjetori i hapjes sė shkollės sė parė shqipe pėr fėmijėt shqiptarė tė Jablanicės sė Epėrme dhe dhjetė – vjetorin e zhvendosjes sė fundit tė shqiptarėve nga komuna e Medvegjės – ishin disa prej ngjarjeve me tė rėndėsishme, qė pėr mė se njė shekull luajti njė rol tė madh nė mbrojtjen, ruajtjen dhe ngritjen e vetėdijes kombėtare tė shqiptarėve tė kėtushėm e cila shėrbeu si digė e fortė nė mbrojtjen e traditave kulturo – historike dhe etnike dhe nė frenimin e procesit tė asimilimit tė shqiptarėve tė kėtushėm. Pas shumė dekadash lexuesve tė gazetės sonė “Bota Sot” nėpėrmjet kėtij fejtoni do t’i ofrojmė disa nga kėto ngjarje nė njė anė, kurse nė anėn tjetėr rezistencėn heroike tė gjysheve dhe stėrgjyshet tanė qė i lanė eshtrat pėr mbrojtjen e trojeve etnike shqiptare, por edhe pėr shumė raste, fatkeqėsisht, edhe pėr interesa dhe lojėra tė pushteteve tė huaja shekullor. Nga Beogradi, Krimeja, luftėrat rus – serbo – turke gjatė dy shekujve tė fundit nė trojet tona stėrgjyshore u derdh gjaku dhe mbetėn eshtrat e shqiptarėve brez pas brezi. Nėpėrmjet fejtonit tonė do tė pėrpiqemi tė mos e harrojmė rezistencėn e tyre heroike nė mbrojtjen e trojeve tona stėrgjyshore, duke filluar qė nga Nishi e kėndej, as dhunėn e mėvonshme ēetnike – partizane, as Tivarin, Sanxhakun, Bosnjėn, Sremin e vende tė tjera, veēmas tė vitit 1944- na tha nė vazhdim tė bisedės bashkėbiseduesi i ynė, prof. Ismajl Muharremi- Tupalla , kur shumė shqiptar tė pafajshėm tė kėsaj ane u morėn nėpėr shtėpitė e tyre dhe i zhdukėn pa gjurmė, vetėm pėr t’i realizuar mitet mesjetare pansllaviste ?! ...
Kosova Lindore pjesė e trungut shqiptar
Njė pjesė tė veēantė tė kėtij fejtoni do t’ia kushtojmė edhe edukimit dhe arsimit tė brezave, dėshirėn e tyre pėr shkollim, si njė nga format e ngritjes sė vetėdijes pėr pėrkatėsinė kombėtare, daljes nga prapambetura dhe mbijetesės nė trojet tona stėrgjyshėrve. Pra, deri vonė pak dinim pėr tė kaluarėn e kėtyre trojeve. Pėr historikun e kėtyre vendeve, pėr popujt e hershėm, pėr ngjarjet e shumta tė kohėrave tė ndryshme, pėr njerėzit tanė dhe pėr traditat, pėr luftėrat e shumta dhe pėr pjesėmarrjen e gjyshėrve dhe tė stėrgjyshėrve tanė. Me kalimin e kohės dhe me ndėrrimin e brezave shumė prej tyre janė harruar, janė zbehur dhe njė ditė mund tė harrohen plotėsisht ?! Prandaj, duke pasur parasysh kėtė, bėra pėrpjekje- na tha prof. Ismajl Muharremi-Tupalla qė sadopak kėto shėnime pėr tė cilat po bisedojmė me ju tė mbeten tė shkruara nė fejtonin tonė tė cilat janė dhe do tė mbesin si dėshmi tė gjalla pėr tė kaluarėn tonė historike dhe kombėtare... Jablanica e Epėrme dhe terė regjioni i Kosovės Lindore ėshtė njė bosht kurrizor qė i pėrmbledh tė gjitha hapėsirat e kėsaj komune nė tė dy anėt, prej burimit tė skajshėm- rrėzė fshatrave Kikės e deri nė Rukoc, ku kalon nė komunė tjetėr, ka njė gjatėsi tetėdhjetė e katėr kilometra e gjysmė. Nėpėrmjet Luginės sė Medvegjės lidhet me rrugė e asfaltuar me Leskocin nė njė gjatėsi pre katėrdhjetė e dy kilometrave, me Prishtinėn nė largėsi gjashtėdhjetė e tri kilometra. Kjo vijė rrugore daton qė nga koha e pushtimeve romake dhe ėshtė e njohur me emrin “Lissus - Lezha e sotme nė Shqipėri – Naissus”- Nishi i sotėm nė Serbi, pėrkatėsisht “Via Ignatia” qė lidhte Perėndimin nga Dubrovniku, Shkodra, Lisusi.
Autor Hasan Hasanramaj
burimi Bota Sot

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18604
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Shqiptarėt e Kosovės Lindore nėpėr shekuj

Mesazh nga albi prej Tue 22 Feb 2011, 20:58

naki te pergzoj per ket tregim sepse keto treve ne jabllanicen e epreme i njof shum mir
avatar
albi
Moderator

Shteti : mitrovice
Postime : 3377
Kyējet nė forum : 11625
Regjistruar mė : 09/07/2010

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi