» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

12 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 12 vizitorė :: 2 Bots

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Avdi Kelmendi (21.XII.1951 – 18.I.1996), njė veprimtar i ēėshtjes kombėtare

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Avdi Kelmendi (21.XII.1951 – 18.I.1996), njė veprimtar i ēėshtjes kombėtare

Mesazh nga Naki prej Tue 08 Feb 2011, 02:55

nga Ramadan Pllana
Tė nderuar familjarė tė Avdi Kelmendit!
I nderuari Zymer Neziri, organizator i kėsaj Akademie, dhe bashkėveprimtarė tė Avdiut!
Tė nderuar tė pranishėm nė kėtė pėrkujtim!
Ju pėrshėndes pėrzemėrsisht dhe ju pėrgėzoj pėr kėtė pėrkujtim, kushtuar atdhetarit, shokut, bashkėveprimtarit dhe bashkėvuajtėsit tim nė burgjet serbo-jugosllave.
Duke i pėrkujtuar atdhetarėt e devotshėm, jo vetėm qė i bėni nder atyre, po me kėtė edhe i shėrbeni kujtesės historike, sepse vetėm duke pėrkujtuar ata, e nderojmė historinė tonė kombėtare.
Unė, nuk do ju marrė shumė kohė, do pėrkujtoj e plotėsoj disa tė dhėna tė sakta nė lidhje me monografinė, «Avdi Kelmendi – jeta dhe veprimtaria atdhetare» botuar nga Shoqata e tė Burgosurve Politikė tė Kosovės, Prishtinė, 2002, pėrgatitur nga tė nderuarit, miqtė e mi, Zymer Neziri dhe Ismail Gashi. Monografitė e tilla, pėrkujtimet dhe akademitė qė u kushtohen veprimtarėve e dėshmorėve, janė njė pasqyrė e mirė qė na mundėsojnė plotėsimin e njė harrese apo mungesėn e njohjes sė ngjarjeve pėr tė cilat flasim. Kėshtu qė, duke i plotėsuar tė dhėnat, nga bashkėveprimtarė tė tyre, shokė e miq, vijmė deri te e vėrteta historike dhe e ndriēojmė, sė bashku, veprimtarinė e tėrė tė njė personaliteti, nė kėtė rast biografinė e atdhetarit tė devotshėm, Avdi Kelmendit. Unė, kam njė tė drejtė tė veēantė qė tė flas mė me kompetencė pėr Avdiun, sepse e kisha shok ideali, bashkėveprimtar e bashkėvuajtės nė burgjet serbosllave, nė Prishtinė, Zajeēar e nė Nish, si veprimtar nė kuadėr tė [b]LNĒKVSHJ-sė.

Atdhetari Avdi Kelmendi dhe LNĒKVSHJ–ja

Me Avdi Kelmendin, qė njihesha nga viti 1978, nėpėrmjet shokut tim shumė tė besueshėm, Ismet Beka nga Mazgiti i Kastriotit. Pas pak kohe, duke biseduar pėr shumė ēėshtje kombėtare, fituam besimin te njėri tjetri, u morėm vesh qė tė organizoheshim nė mėnyrė ilegale pėr ēlirim e bashkim kombėtar. Qė tė dytė e adhuronim Shqipėrinė e Enver Hoxhės. Unė i propozova qė tė aderoj nė LNĒKVSHJ, gjė qė e priti me njė dėshirė tė zjarrtė. E lexuam bashkė betimin dhe u betuam nė fund tė vitit 1978 nė shtėpinė time, nė fshatin Shtitaricė, tani Shtruerė. E lexuam gjithashtu Paraprojektin e Statutit prej 15 pikash dhe Udhėzimi pėr konspiracion. Nė Statut cekej shumė qartė se: qėllim kryesor i LNĒVSHJ-sė, ishte ēlirimi i tė gjitha krahinave shqiptare tė ndara e tė robėruara nga Jugosllavia dhe bashkimi i tyre me shtetin amė, RPS tė Shqipėrisė. Format e veprimit ishin tė ngjashme, me metodat e organizatave tjera ilegale, me formimin e tresheve nė ilegalitetin mė tė thellė.. Ndėrsa, pėr Komitetet, nė fazėn e formimit, parashihej qė t’i kishim nga pesė anėtarė. Veprimtarinė e vazhdonim me njė intensitet tė paparė. Ne, ishim tė bindur se, nė krye tė udhėheqėsisė kishim simbolin e rezistencės, Adem Demaēin, sepse, vetė emri i tij ishte frymėzim pėr ne, ndonėse ky qėndronte nė pranga nė kazamatet serbo-sllave. Poashtu, ne kishim besim edhe nė pėrvojėn e ish tė burgosurve pėr ēėshtjen kombėtare; pėr liri e ribashkim kombėtar, sidomos nė ata qė kishin pasur rastin tė vuanin burgun me Bacėn Adem. Kėshtu, krahas ngritjes dhe aftėsimit ideopolitik tė anėtarėve me literaturė patriotike qė i merrnim, nė mėnyrė ilegale, nė Shqipėri dhe nė shtetet perėndimore, kishim filluar t’i vėmė edhe hapat e parė praktikė. Tani, kishim filluar edhe tė shkruanim pamflete e trakte kundėr okupatorit shekullor serboēetnik, tė cilat i shpėrndanim nė shkolla, nė fabrika dhe nėpėr institucionet kulturore dhe informative. Avdiu ishte shumė i zellshėm.
Tė gjitha pėrkujtimet pėr Avdiun nė monografinė e lartpėrmendur ndihmojnė, plotėsojnė dhe ndriēojnė mė mirė veprimtarinė e tij. Nga kjo del nė dritė se ky atdhetar i paepur e kishte filluar veprimtarinė e vet atdhetare nga viti 1968, kur ishte shtatėmbėdhjetė vjeēar, nė demonstratat historike tė vitit 1968 nė Ferizaj, ku Avdiu ishte nxėnės i Shkollės Normale tė kėtij qyteti. Pėr kėtė dėshmon Hysni Beqiri, shoku i tij i shkollės, kur thotė «Nė rendin e parė tė demonstruesve qėndronte Avdiu me shokėt e tij ». Veprimtarinė e vet patriotike nuk do ta ndėrpret kurrė, edhe gjatė studimeve nė Universitetin e Prishtinės, gjatė punės sė tij nė arsim, do tė njihet e do tė bashkėpunoj pėr ēlirim e bashkim kombėtar me shumė shokė. Ndėr mė tė dalluarit do t’i ketė Isa Demajn, Ismajl Gashin, Qemajl Aliun, Beqir Lecajn, Banush Bytyqin, Muhamet Ademin, Idriz Kelmendin, Ismet Bekėn, Fadil Shytin, Fevzi Beqirin, etj. Aktivitetin e vet atdhetar do ta intensifikoj nė mėnyrė organizative kur bėhet anėtar i LNĒKVSHJ-sė, mė 1978, kur nė krye tė Lėvizjes, pos Metush Krasniqit, ideologut dhe themeluesit tė kėsaj organizate, vjen si promotor kryesor, pishtari ynė kombėtar, Jusuf Gėrvalla, i cili angazhohet shpirtėrisht pėr ngritjen ideo-politike nė frymėn kombėtare e shkencore tė punėtorėve, studentėve, fshatarėve, si dhe tė gjitha shtresave tė tjera popullore qė jetonin nė trojet e veta stėrgjyshore, tė robėruara nga Serbia e ish Jugosllavia.
Pra, nė kėtė vit Avdiu u angazhua nė Lėvizje, atėherė kur ishte nė formim Komitetit Qendror i LNĒKVSHJ-sė. Deri mė tani, historikisht, ėshtė vėrtetuar se nė kėtė Komitet kanė qenė tė angazhuar Metush Krasniqi, Sabri Novosella, Shefqet Jashari, Jusuf Gėrvalla dhe, unė, Ramadan Pllana. Dihet se, dėshmori ynė, Jusuf Gėrvalla, pas strehimit politik nė Gjermani, bashkė me atdhetarin e paepur Smajl Haradinajn formojnė Komitetin e Deēanit qė do tė jetė njėri nga levat mė kryesore tė Lėvizjes sonė gjithėkombėtare deri nė formimin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, UĒK-sė, nė krye me komandantin legjendar Adem Jashari.
Unė, kisha intensifikuar angazhimin, bashkė me Avdi Kelmendin, pėr tė formuar Komitetin Vendor tė Lypjanit. Komitetin e parė vendor tė LNĒKVSHJ-sė e krijuam nė Lypjan, mė 1979 bashkė me Avdi Kelmendin. Nė komunėn e Lypjanit kishim njė numėr tė konsiderueshėm anėtarėsh tė Lėvizjes. Avdiu, ishte njė veprimtar me pėrvojė, kishte shumė shokė nė rrethin e vet, si nė Lypjan, Ferizaj, e gjetiu. Avdiu, sipas udhėzimeve tė mia, e ka formuar Komitetin me kėta anėtarė: Qemajl Aliun, kryetar, Banush Bytyqi, Muhamet Ademi dhe Ali Zejnullahu, anėtarė. Ky Komitet, kishte celulat e veta nė formė tė treshes me veprimtarė tė tjerė si: Agim Ademin, Hilmi Mehmetin, Ekrem Llugiqin, Bajram Vishesellėn, Refik Ymerin, Ahmet Bislimin, Idriz Kelmendin, etj.
Siē dihet grupi ynė u zbulua nga UDB-ja e atėhershme, me shumicėn shqipfolėse, dhe arrestimet filluan nga 11 nėntori i atij viti, 1979 duke filluar nga Sulejman Qyqalla etj. Pas gjashtė muaj hetimesh intensive e barbare mė 4 qershor 1980 grupi ynė i LKĒKVSHJ-sė nga Gjykata e Qarkut nė Prishtinė u dėnuam kėta persona:
Shefqet Jashari, me dėnim me burg, nė kohėzgjatje prej 8 (tetė) vjetėsh,
Ramadan Pllana, me dėnim me burg, nė kohėzgjatje prej 7 (shtatė) vjetėsh,
Avdi Kelmendi, me dėnim me burg, nė kohėzgjatje prej 5 (pesė) vjetėsh,
Abdyl Lahu, me dėnim me burg nė kohėzgjatje prej 4 (katėr) vjetėsh,
Skėnder Jashari, me dėnim me burg, nė kohėzgjatje prej 3 (tri) vjetėsh,
Isa Demaj, me dėnim me burg, nė kohėzgjatje prej 4 (katėr) vjetėsh,
Sylejman Qyqalla, me dėnim me burg, nė kohėzgjatje prej 4 (katėr) vjetėsh, dhe
Hysen Gėrvallėn, me dėnim me burg prej 3 (tri vjetėsh).

Nė vlugun e demonstratave historike tė pranverės sė vitit 1981, mė 1 prill tė atij viti, ne qė ishim pėr politikė na transferuan nėpėr burgjet e Serbisė.
Nė ndonjė “fatkeqėsi”, pėr shkak tė veprimtarisė sė rrezikshme pėr ēėshtje kombėtare, siē ishte burgosja jonė mė 1979, ka nganjėherė edhe njė fat. Prandaj, fati e deshi qė tė ishim sė bashku me Isa Demajn dhe Avdi Kelmendin pėr 8 muaj nė tė njėjtėn qeli, nė burgun e Zajeēarit. Qė tė tretė, kemi kaluar nė mėnyrė vėllazėrore. Isa, njihte mirė historinė kombėtare e ndėrkombėtare, letėrsinė, pedagogjinė, filozofinė dhe psikologjinė, me njė fjalė ishte njė erudit. Pothuajse, i dinte pėr mendsh vargjet mė tė njohura tė tė gjithė shkrimtarėve tė letėrsisė shqiptare nga vėllezėrit Frashėri, Pashko Vasa, Mjeda, Noli, Gurakuqi, Migjeni etj., duke i pėrfshirė edhe kėngėt kreshnike «Gjergj Elez Alia», «Muji e Halili» etj. Nė histori shkėlqente duke folur pėr Skėnderbeun, Abdyl Frashėrin, Ymer Prizrenin, Sylejman Vokshin, Mic Sokolin, Haxhi Zekėn, Ismail Qemalin, Hasan Prishtinėn, Isė Boletinin, Idriz Seferin etj. Pastaj e ēmonte shumė Nolin, Bajram Currin, Avni Rrustemin, Riza Cerovėn, si dhe Qeverinė e Fan Nolit nė pėrgjithėsi. Kishte njė respekt tė veēantė pėr Enver Hoxhėn dhe pėr heronjtė e Luftės Nacional ēlirimtare tė Shqipėrisė. Fliste me zemėrim pėr tradhtinė qė na e bėri Titoja me Rankoviqin duke na e mohuar zbatimin e Vetėvendosjes, sipas Mbledhjes sė Bunjajt, dhe i demaskonte me argumente historike, titistėt shqipfolės. Avdiu, i cili kishte njė prirje pėr tė kėnduar, shpesh na kėndonte pėr tė gjithė heronjtė kombėtar tė tė gjitha kohėrave. Edhe nė burgun e Nishit, kur na transferuan nga Zajeēari, me Avdiun qėndruam bashkė pak kohė, pastaj na ndanė nė qelia tė ndryshme, gjithnjė nė kushte shumė tė rėnda. Pėr kujtimet e mia nėpėr burgje kam shkruar mė gjatė nė ueb faqen « Albaniapress.com » si dhe nė agjencitė tjera informative qė dalin nė mėrgatė.
Plotėsim, lidhur me formimin e organizatės sonė.
Pėr tė ndihmuar dhe plotėsuar dilemėn pėr vitin e formimit tė Lėvizjes sonė, vėrejtje shumė e drejtė e autorit dhe veprimtarit tė shquar, prof. Zymer Nezirit, qė e jep nė Pasthėnien e Monografisė nė fjalė, po e jap kėtė konstatim timin:
Lėvizja Nacional ēlirimtare e Kosovės dhe e Viseve tė tjera Shqiptare nė Jugosllavi, “LNĒKVSHJ”-ja, ėshtė formuar nė verėn e vitit 1977, ishte njėra nga organizatat mė tė aktivizuara pėr ēlirim e bashkim kombėtar nė tėrė hapėsirėn e trojeve shqiptare tė ish Jugosllavisė gjatė fundit tė dekadės sė viteve shtatėdhjeta dhe fillimit tė dekadės, nė vazhdim, tė shekullit tė kaluar.
Nė vazhdim po e ep vetėm njė vėrejtje nė lidhje me mospėrputhjen e realitetit me njė shkrim tė poshtėcituar:
2. Nė faqet 127-131 nė kujtimin e Fadil Shytit « Njė kujtim me njė burrė kosovar qė s’harrohet pėrjetė » gabimisht ėshtė vėnė emri i Fevzi Beqirit, si autor. Ju lutem ta keni parasysh!
Ne, shokėt, miqtė e bashkėveprimtarėt e Avdi Kelmendit, duhet t’i kujtojmė shokėt tanė tė idealit kombėtar ashtu siē ka qenė realiteti i kohės, si dhe gjithė dėshmorėt e atdhetarėt tjerė, qė sakrifikuan jetėn pėr ēlirim e ribashkim kombėtar, ky ėshtė njė borxh moral e kombėtar, sepse duke i evokuar ata, ne nuk do ta harrojmė pėr ta ēuar amanetin e tyre nė vend, pėr bashkimin e trojeve shqiptare nė njė Shqipėri Etnike!
Avdi Kelmendi, ishte dhe do tė jetė njėri nga figurat mė tė ndritshme tė ēėshtjes sonė kombėtare, do tė kujtohet e do tė nderohet gjithmonė nga familjarėt, nga tė afėrmit, nga miqtė dhe nga bashkėveprimtarėt e vet e nga populli.
Lavdi jetės dhe veprės tė Avdi Kelmendit!

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18457
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi