» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

14 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 14 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


NĖ KONFERENCĖN E BUJANIT U REALIZUA NĖ MĖNYRĖ TĖ LIGJĖSHME DHE DEMOKRATIKE PAVARĖSIA E KOSOVĖS NGA SERBIA

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

NĖ KONFERENCĖN E BUJANIT U REALIZUA NĖ MĖNYRĖ TĖ LIGJĖSHME DHE DEMOKRATIKE PAVARĖSIA E KOSOVĖS NGA SERBIA

Mesazh nga Dode Progni prej Mon 06 Dec 2010, 20:32

NĖ KONFERENCĖN E BUJANIT U REALIZUA NĖ MĖNYRĖ TĖ LIGJĖSHME
DHE DEMOKRATIKE PAVARĖSIA E KOSOVĖS NGA SERBIA

Nga Dodė Progni

Konferenca e I e Kėshillit Nacionalēlirimtar pėr Kosovėn e Rrafshin e Dukagjinit,e njohur nė histori si Konferenca e Bujanit; ėshtė njėra nga ngjarjet mė tė rėndėsishme tė historisė sė popullit tė Kosovės nė luftėn e gjatė dhe tė vėshtirė pėr tė drejta kombėtare dhe vetėvendosje. Ajo u mbajt nė kullėn trekatėshe tė patriotit Sali Mani,nė fshatin Bujan tė Malėsisė sė Gjakovės,sot rrethi i Tropojės,nga 31 dhjetor 1943 deri me 2 janar 1944. Nė tė morėn pjesė 64 delegatė,pėrfaqėsues tė tė gjitha viseve tė Kosovės,shqiptarė, serbė, malazezė,muslimanė,si dhe gjithė shtresave tė popullsisė tė kėsaj treve: komunistė,nacionalistė,
rinisė,ushtrisė nacionalēlirimtare dhe gruas kosovare. Pjesėmarrės nė konferencė ishin dhe 14 delegatė nga Malėsia e Gjakovės. Kjo dėrgoi delegatė nė kėtė konferencė dhe u bė mikėpritėse e saj,jo vetėm se pjesa mė e madhe e teritorit tė saj ishte e ēliruar,gjė qė favorizonte zhvillimin e sigurtė tė punimeve,por edhe pėr faktin se Malėsia e Gjakovės dhe Kosova, qysh nė fillimet e luftės nacionalēlirimtare e deri nė fund tė vitit 1944 zhvilluan luftė tė pėrbashkėt kundėr pushtuesėve fashistė. Tė gjitha formacionet partizane tė luftės si ēeta e Malėsisė,ēeta “Emin Duraku”,batalioni “Bajram Curri”, etj. si dhe grupimi i forcave nacionaliste pranė vėllezėrve Gani e Sahit Kryeziu,ishin tė pėrbashkėta dhe zhvillonin veprime luftarakė si nė Malėsi ashtu edhe nė Kosovė. Pozicioni gjeografik dhe mikpritja e Malėsisė e bėnė atė,jo vetėm pikė tė rėndėsishme strategjike,po edhe bazė tė luftės nacionalēlirimtare pėr Kosovėn. Pėr malėsorėt dhe kosovarėt e atyre viteve,kufiri midis Kosovės e Shqipėrisė,kish mbetur vetėm si njė vij imagjinare,dėshmi e padrejtėsisė dhe e turpit tė atyre qė e vendosėn mė vitin 1913. Shkurt,nė mardhėnjet Malėsi e Gjakovės – Kosovė ishte krijuar njė realitet i ri,i ėndėruar e i deshiruar prej dhjetėra vitesh. Fundi i vitit 1943 e fillimi i vitit 1944,kur zhvilloi punimet Konferenca e Bujanit,shėnonte njė moment tė rėndėsishėm pėr tė gjitha forcat antifashiste nė mbarė botėn. Fashistėt italianė kishin kapitulluar. Nazistėt gjermanė merrnin goditje tė njėpasnjėshme nė lindje dhe nė prendim.Nga ana tjetėr lufta nacinalēlirimtare e popujve tė Jugosllavisė e Shqipėrisė,kishin hyrė nė njė fazė vendimtare. Ajo po merrte karakterin e kryengritjes sė pėrgjithėshme. Tė dyja kėto vende me tė cilat Kosova kishte lidhje tė shumėfishta e tė ndėrlikuara,qen bėrė pjestare tė koalicionit antifashist. Nė kėto rrethana ,Kosova kurrsesi nuk duhet tė mbetej dhe nuk mbeti jashtė ketij koalicioni. Nga fillimi i vitit 1941 e deri nė vitin 1944 me luftėn e bijėve tė saj kishte dhėnė prova se meritonte pjesėmarrjen nė koalicionin antifashist,ashtu si tė gjithė popujt tjerė tė Jugosllavisė. Siē pohohet nė dokumentėt e Konferencės sė Bujanit,”kjo konferencė nuk ishte ngjarje e rastit po rezultat i luftės,gjakut tė derdhur e sakrificave tė shumta tė popujve tė krahinės. Pa kėtė luftė,pa kėto viktima,pa krijimin e ushtrisė nacionalēlirimtare,vazhdon thirrja e konferencės drejtuar popullit tė Kosovės,nuk do tė ishte i mundur organizimi i kėsaj konference”. Rrjedha logjike e ngjarjeve tregonte se kishte ardhur koha dhe momenti i pėrshtatshėm,kur populli shqiptar i Kosovės, pėrfshirė edhe ata qė patėn shpresė se Italia e mė pas Gjermania fashiste,do tė zgjidhnin problemin kombėtar shqiptar,krijimin e shtetit etnik shqiptar,duhet t’i bashkėngjiteshin kryengritjes sė pėrgjithshme tė armatosur. Tashmė rruga mė e mundėshme pėr zgjidhjen e problemit kombėtar shqiptar ishte Karta e Atlantikut e vitit 1942,firmosur e shpallur botėrisht nga fuqitė e mėdha aleate: Angli,BS dhe Amerikė. Nė tė,midis tė tjerash, sanksionohej e drejta e popujve pjesėmarrės nė koalicion antifashist pėr tė vetvendosur. Edhe PKJ,forca kryesore udhėheqėse e luftės nacionalēlirimtare nė Jugosllavi,kishte shpallur botėrisht se do tė njihte tė gjithė kombeve e kombėsive tė drejtėn pėr tė vetvendosur. Nė tė vėrtetė shqiptarėt gjėndeshin pėrpara njė prove tė madhe, e nė njė moment shumė tė rėndsishėm historik. Ēeshtja e tyre kombėtare shtrohej pėr zgjidhje. E zgjidhja e saj kėrkonte,jo vetėm dėshirė,entusiazėm,gadishmėri e trimėri pėr tė rrokur armėt e dal malit nė luftė kundėr pushtuesit fashist,por edhe maturi, zgjuarsi,aftėsi e vendosmėri pėr tė kėrkuar e fituar me tė gjitha mėnyrat e mjetet atė qė i takonte,tė drejtėn pėr bashkim nė njė shtet kombėtar shqiptar. Ky problem nuk mund tė zgjidhej,ashtu siē nuk u zgjidh,me besim tė verbėr,tek sallavo-komunistėt jugosllavė e rusė,apo tek dokrrat e Stalinit “Mbi zgjidhjen e ēeshtjes nacionale”. Me vendimet qė mori Konferenca e Bujanit,hodhi hapin e parė drejt vetėvendosjes sė Kosovės. Pjesėmarrėsit e saj me zgjuarsi e vendosmėri shtruan,diskutuan e vendosėn pėr ato probleme qė aktualisht preokuponin popullin shqiptar tė Kosovės e viseve tė tjera nė Jugosllavi.
Kėtu u zgjodh kėshilli i I nacionalēlirimtar pėr Kosovėn e Rrafshin e Dukagjinit i pėrbėrė nga 51 vetė,nga viset dhe nacionalitetet e ndryshme tė krahinės,me dhe pa parti. Krahas kėshillit u u zgjodh edhe kryesia e tij,pėrbėrė nga Mehmet Hoxha (nga Gjakova) kryetar;Pavlo Joviqeviq,sekretar politik i komitetit krahinor tė LKJ-sė pėr Kosovėn (nga Peja),nenkryetar;Rifat Berisha nga Gjakova,nenkryetar;ndėrsa anėtar kryesie u zgjodhėn:Zekirja Rexha,Xhevdet Doda,Millan Zeqar,Hajdar Dushi,Fadil Hoxha dhe Ali Shukria. Ky kėshill,siē theksohej nė rezolucion e siē ishte nė fakt pėrbėrja e tij “nuk ishte parti,po njė organ i pėrbashkėt ku merrnin pjesė gjithė rrymat politike...pa dallim kombėsie,feje,tendence politike e pozite shoqėrore”. Nė kushtet aktuale ky ishte organi mė i lartė i luftės kundėr okupatorit,dhe embrioni i pushtetit tė ardhshėm nė Kosovė. Kėshilli nacionalēlirimtar,ashtu si shtabi i ushtrisė sė Kosmetit, dhe Komiteti Krahinor i LKJ-sė pėr Kosovėn,gjatė gjithė pėriudhės sė luftės nuk kishin lidhje as varėsi nga Serbia. Kundrejt organeve qėndrore jugosllave kėto ishin nė pozita tė barabarta me organet identike tė Serbisė,Malit tė Zi,Kroacisė,Maqedonisė e Sllovenisė. Kjo do tė thotė se pikėrisht nė Bujan nė kėtė konferencė,ku u zgjodh Kėshilli Nacionalēlirimtar pėr Kosovėn e Rrafshin e Dukagjinit,u realizue nė mėnyrė krejtėsisht tė ligjshme dhe demokratike pavarėsia politike e Kosovės nga Serbia. Tashmė statusi i saj ishte ai i njėsisė sė pavarur nga Serbia. Ky pohim fiton mė shumė vertetėsi po tė kemi parasyshė faktin se nė Kėshillin Nacionalēlirimtar tė Kosovės e Rrafshit tė Dukagjinit u zgjodhen edhe 6 vetė nga Malėsia e Gjakovės,e cila siē dihet nuk ka patur kurrė asnje llojė varėsie politike nga Serbia,dhe shtrihej jashtė kufirit shtetėror tė Jugosllavisė.Gjithashtu bėhet e qartė se mardhėnjet e reja qė u krijuan gjatė Luftės midis Malėsisė sė Gjakovės e Kosovės kishin shembur “de facte” ate “mur Berlini” tė mallkuar qė kish hyrė midis tyre. Madje edhe emertimi i saktė i konferencės duhet tė ishte: Konferenca e I e Kėshillit Nacionalēlirimtar pėr Kosovėn,Rrafshin e Dukagjinit dhe Malėsisnė e Gjakovės. Ndoshta pėr arėsye taktike,pjesėmarrėsit e konferencės nuk e emruan tė tillė,por faktet e sipėrme tregojnė se ata e konceptonin Kosovėn,Rrafshin e Dukagjinit dhe Malėsinė e Gjakovės,pėr atė kohė dhe pėr tė ardhmen,njėsi unike shqiptare tė lidhur politikisht dhe administrativisht me shtetin amė, Shqipėrinė. Jo vetėm kaq,po e ardhmja e Kosovės,e drejta e popullit tė saj pėr vetėvendosje,deri nė shkėputje, zuri vendin e merituar nė Konferencėn e Bujanit. Kjo u arrit me insistimin e delegatėve shqiptarė. Nė konferencė u tha qartė e prerė se kushti i parė dhe i pazėvendėsueshėm pėr t’u hedhur populli i Kosovės masivisht nė luftėn nacionalēlirimtare ishte deklarimi botėrisht dhe garantimi i sė drejtės sė tij pėr vetėvendosje deri nė shkėputje. Po aty,u arrit konkluzioni se se kjo ishte njė e drjtė e pamohueshme e tij dhe si e tillė zuri vend nė dy dokumentėt themelorė tė konferencės: rezolucionin pėrfundimtar dhe thirrjen drejtuar popullit tė Kosovės nga Kėshilli nacionalēlirimtar i zgjedhur nė kėtė konferencė.Nė kėtė rezolucion nenshkruar nga tė gjithė anėtarėt e Kėshillit tė I nacionalēlirimtar tė Kosovės e Rrafshit tė Dukagjinit,pėrfshirė edhe ata serbė e malazezė si Pavle Joviqeviq,Velisho Miēkoviq,Milan Miēkoviq,etj. e qė ju shpall botėrisht popullit tė Kosovės,ėshtė shkruar e zeza mbi tė bardhė nė gjuhėn shqipe e serbo-kroate: “Kosova e Rrafshi i Dukagjinit asht njė krahinė e banueme me shumicė nga populli shqiptar,i cili si gjithmonė ashtu edhe sot,deshiron me u bashkue me Shqipėrinė. Prandaj e ndjejmė pėr detyrė me i tregue rrugėn e dejtė qė duhet me ndjek populli shqiptar pėr me realizue aspiratat e veta” “ Rruga e vetme pra, qė populli shqiptar i Kosovės dhe Rrafshit tė Dukagjinit tė bashkohen me Shqipėrinė ėshtė lufta e pėrbashkėt me popujt e tjerė tė Jugosllavisė,kundėr okupatorit fashist e gjaksuer. Kjo ėshtė e vetmja rrugė pėr me fitue lirinė nė tė cilėn tė gjithė popujt,pra edhe populli shqiptar,do tė ketė mundėsinė me vetėvendos,mbi fatin dhe tė drjtėn e vetėvendosjes deri nė shkėputje. Garanci pėr kėtė,-vazhdon rezolucioni, asht ushtria nacionalēlirimtare e Jugosllavisė dhe ushtria nacinalēlirimtare e Shqipėrisė me tė cilėn ngushtėsisht asht e lidhun...Pėr kėtė garantojnė aleatėt tanė tė mėdhenj: B.Sovjetik,Anglia e Amerika, (Karta e Atlantikut), konferenca e Moskės dhe e Teheranit”
Vendimet e Konferencės sė Bujanit,veēanarisht garancia qė Kėshilli nacionalēlirimtar i sapoformuar i dha popullit shqiptar tė Kosovės,pėr tė drejtėn e vetėvendosjes deri nė shkėputje,u bėnė faktor vendimtar pėr ta ngritur atė masivisht nė luftė. Nė pak muaj u shumfishuan rradhėt e njėsive ekzistuese dhe u formuan njėsi tė reja tė ushtrisė nacionalēlirimtare si,ēeta,batalione e brigada qė numėronin mbi 60 mijė partizanė qė luftuan e 6300 prej tyre derdhen gjakun pėr ēlirimin e Kosovės e viseve tė tjera tė Jugosllavisė deri nė ēlirimin e plotė tė saj. Reagimi kaq i shpejtė spjegohet me faktin se Kosova i besoi Kėshillit Nacionalēlirimtar tė Kosovės tė pėrbėrė kryesisht nga shqiptarė. I besoi ushtrisė nacionalēlirimtare shqiptare tė pėrbėrė nga vėllezėrit e njė gjaku. Madje kėtė e konsideronte faktorin vendimtar e garancinė e sigurtė pėr zbatimin e vendimeve tė Bujanit. I besoi fuqive tė mėdha aleate dhe Kartės sė Atlantikut. Natyrisht mė pak besim kishte tek organet drejtuese tė Partisė, ushtrisė dhe pushtetit jugosllav tė cilėt kishin nė traditėn e tyre pabesinė dhe disponimin antishqiptar. Ky mosbesim,me rrėnjė tė thella historike,u shpreh hapur jo njė herė nga nacionalistėt kosovarė. Kėta i sugjeruan udhėheqjes komuniste kosovare dhe atyre tė ushtrisė nacionalēlirimtare shqiptare qė kishin vajtur nė Kosovė,tė mos viheshin nėn komandėn e komunizmit serbosllav,e tė mos largoheshin nga Kosova,duke e lėnė atė nė duar tė OZN-sė e tė brigadave serbe,malazeze e maqedonėse qė masakruan,vranė e terrorizuan me mijėra shqiptarė tė kėsaj krahine. Madje, kėto kundėrshti, ēuan deri nė konflikt tė armatosur midis forcave partizane shqiptare dhe atyre nacionaliste tė udhėhequra nga Shaban Polluzha. Duke vepruar nėn komandėn e komunistėve serbo-sllavė e duke luftuar pėr interesat e tyre jashtė Kosovės,as ushtria nacionalēlirimtare e Shqipėrisė,as ushtria nacionalēlirimtare e Kosovės,as Kėshilli nacionalēlirimtar i saj,nuk munė t’i realizonin dhe nuk i realizuan obligimet qė kishin pėrpara popullit tė Kosovės pėr vetėvendosje dhe pėr shkėputjen e saj nga Serbia sipas vendimeve tė Konferencės sė Bujanit. Kėto dhe mjaft veprime tė tjera tė gabuara tė udhėheqjes komuniste shqiptare lidhur me zgjidhjen e problemit kombėtar shqiptar,gjatė Luftės Nacinalēlirimtare, ishin ndėr shkaqet e mosrealizimit tė atyre vendimeve qė u morėn nė Konferencėn e Bujanit. Nuk qėndron aspak sllogani i njohur se gjoja “ Partia Komuniste Shqiptare,nepėrmjet pėrfaqėsuesve tė saj nė Konferencėn e Bujanit,shtroi drejt zgjidhjen e problemit tė Kosovės,por e ndodhur pėrball tradhėtisė sė titistėve jugosllavė e mosangazhimit tė aleatėve tė mėdhenj pėr kėtė ēeshtje,s’kishte ē’tė bėnte mė tepėr”. Sipas kėsaj logjike,delegatėt e Malėsisė sė Gjakovės,ish anėtarė tė Partisė Komuniste Shqiptare,paskėshin vajtur nė atė konferencė me porosi tė udhėheqjes sė PKSH-sė dhe shtruar aty direktvat e PKSH-sė pėr Kosovėn. Ky argumentim ėshtė krejtėsisht i pa saktė,pasi deri tani,kur kan kaluar disa dhjetra vjet nga Konverenca e Bujanit nuk njihet asnjė dokument qė tė vertetojė se Enver Hoxha,apo udhėheqja e PKSH,t’u ketė dhėnė ndonjė direktivė apo porosi kėtyre delegatėve lidhur me problemin nė fjalė. Kėtė s’mundi ta bėnte dhe nuk e bėri ai qė ngushtesisht ishte i lidhur dhe totalisht i varur nga Dushan Mugosh ,Miladin Popoviēin,dhe udheheqja e PKJ., ai qė nė platformėn e partisė qė udhėhoqi asnjė herė gjatė viteve tė luftės nuk e zuri nė gojė ēeshtjen kombėtare,tė Kosovės,ai qė shkatėrroi qysh nė embrion marrveshjen e Mukjes,e cila shtronte ēeshtjen e bashkimit kombėtar.Ai nuk mundė tė ishte inspirues,as organizator i konferencės sė Bujanit e cila pas Mukjes ishte rasti i vetėm ku u diskutua dhe u vendos diēka e rėndėsishme pėr bashkimin kombėtar. Vėrtetė Enver Hoxha,ka pohuar e vlerėsuar vendimet e Konferencės sė Bujanit,por kėtė e ka bėrė dhjetra vite mė pas,pėr tė justifikuar veten,e nė rivalitet me Titon,se cili prej tyre do tė ideonte socializmin mė tė shemtuar. Merita pėr vendimet qė u moren nė kėtė konferencė u takon komunistėve e nacionalistėve kosovarė e malėsorė,pjesėmarrės tė saj,qė tė udhėhequr nga idealet kombėtare e deshira e madhe dhe e vjetėr pėr ta parė Kosovėn tė bashkuar me shtetin amė, Shqipėrinė,morėn ato vendime tė rėndėsishme historike. Vendimet e kėsaj konference vertetė mbetėn tė pa realizuara,por edhe sot kurė kan kaluar shumė dekada nga ajo ditė,vlejnė pėr tė nxjerr mėsisme e pėr ti patur parasyshė nė kushtet aktuale qė tė mos gabojmė kurrė nė problemet qė lidhen me ēeshtjet e rėndėsishme kombėtare.
“Rilindja Demokratike”, 30 dhjetor 1993
avatar
Dode Progni
VIP

Shteti : Tirane
Postime : 78
Kyējet nė forum : 8500
Regjistruar mė : 09/04/2010
Profesioni : Historian-Pension

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi