» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

6 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 6 vizitorė

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Naki prej Sun 24 Oct 2010, 05:28

Pėr specifikat dhe vlerat antologjike tė kėngės shqiptare sa e sa herė ėshtė folur dhe ėshtė shkruar nga muzikologėt shqiptarė dhe tė huaj.
Kėnga shqiptare mbėrthen me vete shumė segmente tė jetės sonė, tė historisė sė dhembshme, tragjike dhe heroike, por edhe shumėllojshmėrinė e formave dhe trajtave, nė tė cilat paraqitet kjo kėngė, e cila e shoqėroi shqiptarin nė gaz e hare, por edhe nė dhembje e shqetėsime shpirtėrore.
Kėnga shqipe njeh njė dyzinė emra kėngėtarėsh tė dalluar, tė cilėt janė bėrė tė njohur me specifikat e tyre tė kėndimit. Ata kanė arritur tė futen nė antologjinė e kėngės sė kėnduar shqipe. Nė krye tė kėsaj antologjie zėnė vend meritorė edhe Ilir Shaqiri, Shkurte Fejza, Dava Gjergji e Thanas Moraiti.
Kemi marrė nė trajtim kėndimin e kėtyre kėngėtarėve pėr shkak tė disa specifikave origjinale tė kėndimit, po ashtu edhe me qėllim tė prezantimit tė kėngės shqiptare nga vise tė ndryshme tė atdheut, nga Kosova, si dhe nga veriu dhe jugu i Shqipėrisė.
Rritja e vetėdijes kombėtare tė shqiptarėve tė Kosovės, sidomos nė vitet 70, nė kohėn e liberalizimit kulturor nė mes tė Shqipėrisė dhe Kosovės, i dha hov zhvillimit dhe emancipimit kombėtar tė muzikės shqiptare nė vend, e cila po thuajse tėrėsisht gjeti mbėshtetje nė kėngėt, qė asokohe kėndoheshin nė Shqipėri, por pa lėnė anash as traditėn e begatshme dhe tė pasur folklorike, qė tashmė kishte mbijetuar edhe nė Kosovė, sa do qė nė rrethana represioni sistematik tė pushtuesit serbo-malazez.
Krijimi i shoqėrive kulturore artistike nė vitet 70, i dha hov konkurrencės dhe arriti, qė pėr njė kohė tė shkurtė, tė nxjerrė nė sipėrfaqe talente tė mrekullueshėm, tė cilėt nuk mund tė mos ishin nėn ndikim tė kėngėtarėve mė tė njohur, zėri i tė cilėve shpėrndahej sidomos nga Radio-Tirana dhe Radio-Kukėsi, e mė vonė edhe nga Radiotelevizoni i Shqipėrisė. Edhe Radio-Prishtina dhe disa radiostacione lokale, sado tė censuruara nga redaktorėt e muzikės, kishin fituar tė drejtėn qė tė emetonin disa nga kėngėt qė kėndoheshin nė Shqipėri.
Nė kohėn kur nė Kosovė nuk mund tė flitej pėr njė traditė tė organizimit tė mirėfilltė autentik kulturor me pėrmbajtje kombėtare, sepse kishte pengesa tė theksuara ideologjike, kėngėtarėt e mirėfilltė nuk mund tė mos ndikoheshin nga kėnga e Dervish Shaqės, Fatime Sokolit, Fitnete Rexhės, Xhevdet Hafizit, Naile Hoxhės, Aziz Ndreut, Tomė Nikollės, Vaēe Zelės, Zeliha Sinės e shumė tė tjerėve. Pikėrisht sepse kjo frymė e re e ndikimit tė kėngės burimore po shpėrndahej hovshėm nė tėrė Kosovėn, nė verė tė vitit 1981, pas demonstratave tė rinisė studentore tė Marsit dhe Prillit, filloi tė shtrėngohet ashpėr censura ideologjike, e cila rezultoi me ndalimin e shumė kėngėve, ndalimin edhe tė njė pjese tė literaturės qė vinte nga Shqipėria, e cila sipas titistėve kishte indoktrinuar rininė shqiptare, meqė e kishte vetėdijesuar pėr tė kėrkuar drejtėsi, liri dhe barazi me popujt e tjerė tė Jugosllavisė.
Lufta kundėr kėngės shqipe dhe pėrgjithėsisht kundėr pėrhapjes sė kulturės qė vinte nga Tirana, shkoi aq larg sa Jugosllavia filloi edhe pengimin e valėve tė tė gjitha radiostacioneve dhe tė Televizionit tė Shqipėrisė.
Nė anėn tjetėr, drejtori i atėhershėm i RTP-sė Agim Zatriqi, kishte eliminuar nga emetimi tė gjitha kėngėt e Radios Tiranės. Po ashtu, ky dhe censorė tė tjerė, kėrkuan kthimin e kėngėve dygjuhėshe, tė llojit “Oj dragane iza brega” ( O i dashur nė atė breg), qė kėndoheshin njė strofė nė gjuhėn serbe tjetra strofė e pėrkthyer nė gjuhėn shqipe. Dhe mjerisht, nė njė kohė tė caktuar, sidomos nė vitet 60 dhe 70, kishte edhe disa kėngėtarė qė kėndonin kėngė tė tilla mushke, qė kėndonin kėngėt mė tė ēoroditura, qė janė dėgjuar ndonjėherė nė Kosovė. Kėngėt e tilla, bėnte pėrpjekje t’i legjitimonte si tė vetme, dhe si avangarde, edhe njė grup i profesorėve tė albanologjisė, qė merreshin me folkloristikėn e ideologjizuar. Kėta, madje edhe krijonin apo pėrkthenin kėngė tė tilla dygjuhėshe, qė pastaj ua jepnin pėr t’ i kėnduar disa kėngėtarėve, tė cilėt me zell tė tepruar i kėndonin duke i thurur himne regjimit.
Pikėrisht nė kėtė kohė tė njė segmenti tė ēoroditjes sė kėngės shqipe, do ta pushtojnė skenėn njė varg rapsodėsh dhe kėngėtarėsh popullorė tė cilėt kishin arritur ta ruanin kėngėn tonė burimore. Disa nga ata, pėr kėngėt e tyre edhe u dėnuan, u rrahėn dhe u ndėshkuan, por kėnga e pastėr shqipe, asnjėherė nuk pushoi. Nė vitet 70 tė shekullit tė kaluar tashmė ishte afirmuar njė klasė e tėrė rapsodėsh si: Rizah Bllaca, i cili shquhej pėr kėndimin homerik tė kėngėve me pėrmbajtje historike dhe i cili dinte pėrmendsh me mijėra vargje madje edhe nga “Lahuta e Malcisė” e Gjergj Fishtės, pastaj kėngėtarėt si: Sefė Mleēani, Avdullah Bellani, Rexhė Kopiliqi, Adil Cena, Selman Haradini, tė cilėt shquheshin sidomos pėr kėndimin e kėngėve historike dhe tė trimėrisė, Salih e Feriz Krasniqi, shquheshin pėr melodinė dhe pėrmbajtjen e pasur tė kėngėve tė ndryshme, Tahir Drenica e Hashim Shala, tė cilėt po ashtu krijonin edhe kėngė tė reja, por me shumė devotshmėri i kėndonin edhe kėngėt e traditės. Njė timbėr tė ri kėngės shqipe i kishin dhenė edhe disa kėngėtarė tė njohur nga Dukagjini si Shaqė Avdia, Lan Dobra, Bajrush Doda, Marash Krasniqi, Augustin Ukaj, Hamėz Lokaj e shumė tė tjerė.
Nė fund tė viteve ‘80 adhuruesit e kėngėve nė Kosovė identifikuan nė mesin e shumė zėrave edhe dy tė atillė qė premtonin shumė: Shkurte Fejzėn dhe Ilir Shaqirin. Asokohe kishte edhe kėngėtarė e kėngėtare shumė tė njohur si: Nexhmije Pagarusha, Shaqir Cėrvadiku, Shuhrete Behluli, Remzie Osmani, Zyle Krasniqi, Emine Hasimi, Shqipe Kastrati e shumė tė tjerė.

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.

Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 17485
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Naki prej Sun 24 Oct 2010, 05:31

Shkurte Fejza
Shkurte Fejza u dallua si kėngėtare nė Shoqėrinė kulturore “Afėrdita” tė Mushtishtit. Zėri i saj melodik, emetimi origjinal i kėngėve qė shpėrndaheshin nga valėt e Radio-Tiranės dhe tė Radio Kukėsi, futja e njė timbri karakteristik, sidomos tė timbrit tė kėngės vendore tė Anadrinit, e bėnte kėngėn e saj jo vetėm tė lezetshme, por edhe tejet tė kėndshme si nga pėrmbajtja, e cila censurohej lehtas, ashtu edhe nga pėrkushtimi, qė nuk ishte vetėm pėrkushtim i rėndomtė pėr kėngėn, por mbi tė gjitha ishte pėrkushtim patriotik, nė pėrpjekje pėr tė pėrngjarė, me nėnėn Shqipėri.
Dhe pikėrisht ky pėrkushtim ndaj kėngėve tė tilla, zgjonte dhe vetėdijėsonte njė pjesė tė rinisė shqiptare tė Kosovės, tė cilės i imponohej kėnga sllave dhe ajo e bastarduar, qė e pėrhapnin radiostacionet jugosllave dhe grupet, tė cilat jepnin koncerte nė Kosovė nga tė gjitha viset e Jugosllavisė.
Tė pėrkujtojmė me kėtė rast, njė koncert tė kėngėtarit, Dragan Qoliq nė Stadiumin e Prishtinės, mbase nė vitin 1979, ku morėn pjesė mijėra studentė dhe qytetarė, tė mesin e tyre edhe nga radhėt e rinisė militante, tė cilėt ishin futur atje me qėllim pėr ta diskredituar koncertin dhe kėngėtarin serb. Nuk kanė qenė pak nė numėr ata tė rinj dhe ato tė reja shqiptare qė i brohorisnin Qoliqit dhe tė digjnin shamitė pėr tė.
Pikėrisht nė kėtė kohė, nė kohėn e pėrplasjeve qė po pėrgatiteshin tė ndodhnin, nė kohėn kur duhej tė krijohej hendeku nė mes patriotizmit tė imponuar dhe tė panatyrshėm jugosllav dhe patriotizmit tė vėrtetė shqiptar, kėnga e pastėr shqipe dhe shpirti i pastėr kombėtar, nuk mund tė ishin indiferentė. Dhe pikėrisht nė atė kohė, nė vitet ‘80 e mė vonė, Shkurte Fejza, Ilir Shaqiri, Remzie Osmani, Shyhrete Behluli, Shaqir Cėrvadiku, Bege Gashi, Begishe Avdiu, Zyle Krasniqi, Nazmije Hoxha, Emine Hasimi, Shqipe Kastrati, Nimon Mushkolaj e tė tjerė mbajtėn gjallė kėngėn burimore, e cila nė segmente tė caktuara frymėzoi e mbajti gjallė edhe idealin pėr liri, barazi dhe bashkim kombėtar.
Pėrderisa zėri i Shkurte Fejzės buronte me frymėzime nga fushat e Anadrinit dhe nga jehona e kėngės malėsore qė pėrhapej prej Lumės e maleve tė Sharrit, zėri i Ilir Shaqirit buronte nga kėnga e trimėrisė e traditės drenicase. Iliri, doemos se do tė ndikohej nga zėri burrėror i rapsodėve tė njohur tė mesit ku ishte rritur, por me shpejtėsi arriti tė sintetizojė vlerat e kėtyre rapsodėve, duke i ikur me mjeshtėri emetimit, tė cilin zakonisht bėjnė fillestarėt. Qysh nė kėngėt e para vėrehej njė origjinalitet, qė premtonte, qė imponohej, dhe qė bėnte pėrpjekje pėr ta krijuar sa mė parė stilin autentik tė kėndimit.
Fati i kėtyre dy kėngėtarėve qėndron edhe nė bashkėpunimin qė kėta bėnė me hartuesit e kėngėve, meqė kėnga mban me vete shumė komponentė, duke u nisur nga pėrmbajtja, mesazhi, vokali, melodia, orkestra, instrumentet, solo kėndimi, gradacioni, ritmika dhe njė mori faktorėsh anėsorė qė sajojnė tėrėsinė e njė kėnge, e cila dėgjohet pėr disa minuta, por qė lė gjurmė tė pashlyeshme nė veshin e dėgjuesit.
Shkurte Fejza ka njė qasje autentike ndaj kėngės. Ajo kėndon lirshėm, natyrshėm, kėndon me pėrkushtim, duke u pėrkujdesur ndaj ēdo cikėrrime qė mund ta dėmtojė qoftė kėngėn, qoftė zėrin, qoftė ritmin, apo edhe njė tingull tė vetėm. Ajo ka rezervuar edhe paraqitjen dinjitoze dhe serioze nė tė gjitha aspektet e prezantimit para publikut.
Kėnga e Shkurte Fejzės mban nė vetvete shumė elemente artistike tė komponuara nė tėrėsinė e saj, tėrėsi e cila buron edhe si gurgullimė e burimit tė pastėr malor, edhe si thirravaje e sė kaluarės, edhe si qėndresė e pashtershme pėr tė mos u dhėnė, pėr tė mos u dorėzuar, por pėr tė ēarė pėrpara.
Shkurta disponon zėrin tejet melodik, tė cilin e begaton me shqiptimin e pastėr tė tingujve, me melodinė autentike tė shpirtit krijues, tė shpirtit qė shkrihet nė pasion, jo vetėm pėr kėngėn si kėngė, por qė shkrihet nė pasion tė tėrėsisė sė kėngės, tė mesazhit dhe tė pėrmbajtjes sė saj. Zėri i Shkurte Fejzės, pėr dallim nga zėrat e kėngėtareve tė tjera, ka njė dozė tė mjaftueshme tė timbrit tė zėrit burrėror, tė atij timbri qė shėnon krenarinė e ligjshme pėr pėrkatėsinė e racės, tė kombit, gjuhės. Kėndimi i saj ka fuqinė mobilizuese, sepse ajo pėrqendrohet me tėrė qenien kur kėndon, sepse kėndon nga thellėsia e shpirtit, sepse kėndon duke u bėrė bashkė me kėngėn, ashtu sikurse bėjnė gjenitė dhe artistėt e njohur, tė cilėt njėzohen me veprat e tyre. Si i tillė, kėndimi i Shkurte Fejzės, prek majat sipėrore, prek majat pėrtej sė cilave nuk kalohet. Ajo prek infinitet e njė kėndimi origjinal, autentik, kėndim qė paraqitet vetėm nė epoka tė thyerjeve tė mėdha, tė epokave qė i pėrjetuam, tė epokave me kėngė e barot, me vaje, vuajtje e kėngė, me lot e zjarr...

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.

Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 17485
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Naki prej Sun 24 Oct 2010, 05:33

Ilir Shaqiri
Qasja e Ilir Shaqirit ndaj kėngės ėshtė qasje mashkullore, ėshtė qasje e mllefit tė grumbulluar tė drenicasit nė kuptimin etnogjenetik, qasje e njeriut i cili gjithmonė e ka sfiduar robėrinė, qysh prej kohės sė Romės e Bizantit, e deri nė kohėt tona.
Kėnga e Ilirit shquhet nė radhė tė parė pėr krenarinė, zėrin burrėror, mesazhin pėr mobilizim.
Nė kėtė drejtim, kėnga e tij ėshtė vėnė nė funksion tė pėrkushtimit ēlirimtar. Edhe nė vitet 90, pėr dallim nga pėrhapja e njė tipi tė kėngės rezignuese me doza pacifizmi e ankimi, Ilir Shaqiri kėndoi vargjet mobilizuese tė Naim Frashėrit dhe kėngė trimėrie pėr atdhetarėt.
Zėri i tij melodik, fuqia mobilizuese, teksti i kėngėve mjaft i goditur, bėjnė qė kėnga e Ilir Shaqirit tė shquhet pėr origjinalitet dhe qasje autentike. Ai e dashuron kėngėn, vargun e saj kuptimplotė, duke aspiruar tė njėzohet nė tėrėsinė e vargut dhe tė pėrmbajtjes.
Nė kėndimin e tij shquhet njė dozė e hetuar e kėndimit tė hershėm tė rapsodive, dozė e pėrpunuar me kohė, duke thithur nga ajo nektarin dhe duke i dhėnė kėngės liri, fuqi djaloshare e burrėrore, duke e vėnė nė shėrbim tė ēėshtjes, duke e bėrė pjesė tė historisė, e mė nė fund duke e endur nėpėr jetėshkrimet e dėshmorėve nė tė gjitha frontet e luftės tonė ēlirimtare dhe fitimtare.
Kėngėtari i mirėnjohur Ilir Shaqiri, tashmė ka krijuar stilin e vet autentik, dhe ēdo kėngė e tij shquhet pėr specifika dhe tonalitet tė pastėr burimor, shquhet mbi tė gjitha pėr fuqinė mobilizuese kombėtare, fuqinė Ademjasharjane tė shprehjes artistike, nė kėndimin e kėngėve tė trimėrisė.
Kėngėt e Ilir Shaqirit pėr veē forcės mobilizuese, qė ėshtė tipari dallues dhe origjinaliteti i tij autentik, shquhet edhe pėr ēiltėri, muzikalitet, ritmikė dinamike, elokuencė nė shqiptimin e tingujve, shquhet pėr fjalė e melodi qė burojnė nga zemra e njėzuar me fuqinė burrėrore nė interpretimin sidomos tė temave historike ashtu edhe nė pėrmbajtjet retorike e moralizuese.
Zėri i tij i fuqishėm, i jep kėngės gjallėri dhe forcė prometejane, forcė tė qėndresės tipike shqiptare. Nė kėtė aspekt kėnga e Ilir Shaqirit ėshtė kėngė tipike shqiptare, kėngė e kohės sonė, kėngė e cila ėshtė segmentuar me pėrmbajtje tė vetė historisė sonė kombėtare e shoqėrore nė njėzet vitet e fundit.
Shkurte Fejza dhe Ilir Shaqiri paraqesin binomin fenomenal tė kėngės sonė, binom qė ka pėrjetėsuar aspiratėn e lirisė nė kėngė, duke zgjedhur me mjeshtėri nga nektari shumė i pasur i kėngės shqipe, e cila dikur ka reflektuar dhe ka pasur njė shtrirje nė kėngėt e tė gjithė popujve tė Ballkanit.
Tablotė me piktura ku janė skicuar shqiptarėt duke kėnduar si nė Greqi, nė Serbi nė Bullgari e nė Turqi, na bėjnė tė kuptojnė se kėnga shqipe, si ajo solo, ashtu edhe ajo polifonike kanė mbjellė njė farė, e cila nuk shkulet dot nga tradita e kėngės sė popujve tė Ballkanit. Andaj kur sot dėgjojmė kėngė tė kėnduara nga yjet e kėngės arvanitase nė Greqi, Thomas Moraiti, Alekos Dhima, e tė tjerė kur dėgjojmė kėngėn origjinale tė arbėreshėve tė Kalabrisė, nuk ka si tė mos na dalin para sysh ato tablotė e piktorėve mė tė mėdhenj botėrorė tė shekujve tė kaluar si: Jaen Baptiste Vanmur, Jean Huysmans, Viande Liebig, Paja Jovanoviq e tė tjerė, tė cilėt kanė krijuar tablo tė ndryshme me motive nga kėngėtarėt shqiptarė, ose tablo tė shqiptarėve duke kėnduar e duke vallėzuar.
Iliri dhe Shkurta me kėngėt e tyre kanė begatuar sfondin e kėngės shqipe, me kėngė origjinale, tė cilat kanė ushtruar dhe po ushtrojnė ndikim nė pėrhapjen e kėngės origjinale shqipe nė kohėn e njė konkurrence marramendėse tė shundit folklorik me pėrmbajtje nga kėngėt turke greke e sllave, tė cilat mjerisht sikur po ia zėnė frymėn kėngės sė pastėr shqipe, e cila po kultivohet me vėshtirėsi, pėr shkak tė pėrhapjes pa fre tė kėngėve tė huaja me fjalė shqipe

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.

Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 17485
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Naki prej Sun 24 Oct 2010, 05:38

Dava Gjergji
Njė formė tė veēantė dhe shumė origjinale tė kėndimit epiko- heroik parqet edhe kėnga e kėngėtares sė mirė njohur shqiptare, Dava Gjergji.
Kjo kėngėtare e veriut tė Shqipėrisė ka kultivuar njė pėrmbajtje tė tipike tė kėndimit heroik, burrėror, karakteristikė e rapsodive tė pasura tė veriut tė Shqipėrisė etnike, qė shtrihet nga Mirėdita, nė Malėsinė e Madhe, nė Krajė e Shestan, nė Plavė e Guci dhe qė arrin nė viset mė tė thella veriore tė Kosovės.
Pėr dallim nga Shkurte Fejza, e cila e kursen kėngėn nga timbri i fuqishėm burrėror, apo nga Fitnete Rexha, e cila e bėn tepėr tė ndjeshėm pėrkushtimin femėror tė kėngės, Dava Gjergji e fuqizon timbrin burrėror, pėr tė nxjerrė nė sipėrfaqe stilin autentik tė kėndimit. Me subtilitetin e zėrit melodik, ajo e pushton nė tėrėsi mėnyrėn e kėndimit epiko- heroik.
Zėri i saj i ēiltėr dhe shqiptimi i pastėr i tingujve e rrokjeve shpėrthejnė natyrshėm ashtu si ujėvare qė del nga burimi, pėr mė tepėr zėri i saj buēitės pėrmblidhet si krismė e thekshme e pushkės, nė pėrpjekje pėr tė shpėrthyer si kėngė-revoltė gjithėpopullore, e cila vazhdimisht ka shpėrthyer gjatė shekujve tė gjatė tė robėrisė.
Kėndimi i Dava Gjergjit tė sjellė nė kujtesė pėrfytyrimin mbi gjenin burrėror dhe heroik tė femrės shqiptare, qė nga Teuta e Daorta, Vojsa e Donika Kastrioti e deri te Nora e Kelmendit e Shote Galica.
Paraqitja e saj para publikut ėshtė mė se dinjitoze.
Veshja karakteristike kombėtare, tė cilėn ajo nuk e tradhtoi pėr asnjė moment, prezantimi serioz nė skenė, zėri pushkė dhe krejtėsisht i shpengueshėm, (i ngjashėm me pėrfytyrimin poetik popullor pėr Shtojzavallet e legjendave shqiptare), pėrbėjnė njė tėrėsi magjepse tė kėndimit autentik, qė buron nga e kaluara e largėt, e cila ka mbijetuar nga shekulli nė shekull dhe nė njė trajtė autentike ka arritur deri nė ditėt tona, falė pėrkushtimit qė kanė treguar kėngėtarėt e njohur shqiptarė nė tė gjitha epokat e historisė sonė tragjike por edhe heroike.
Dava Gjergji ka kėnduar edhe njė dyzinė kėngėsh pėr dėshmorėt e luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, kėngė tė cilat admirohen nga dėgjuesit e shumtė tė kėsaj pjese tė atdheut.
Qasja e kėsaj kėngėtareje ndaj kėngės ėshtė shumė serioze dhe tejet e pėrkushtuar. E rritur dhe e edukuar nė njė rreth familjar dhe shoqėror ku janė ruajtur me fanatizėm vlerat e mirėfillta kombėtare, ajo mbase e trashėgoi, por edhe i dha fuqi dhe e pėrparoi jehonėn mė tė ēiltėr tė kėngės heroike shqiptare, tė asaj kėnge e cila e kishte mbajtur gjallė kujtesėn kombėtare, kishte frymėzuar brezat pėr qėndresė dhe ruajtje tė dinjitetit dhe integritetit shpirtėror e kombėtar.

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.

Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 17485
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Naki prej Sun 24 Oct 2010, 05:51

Fatime Sokoli
Fatime Sokoli ishte kėngėtare popullore e veriut, Artiste e Merituar. Ajo ishte ēika e parė e malsisė qė kapi pėr herė tė parė ēiftelinė nė dorė dhe hyri me guxim nė odėn e burrave, e veshur si burrė dhe kėndoi si burrė. Pėr afro 30 vjetėsh nė skena koncertesh e festivalesh, nė lėndinat e bjeshkėve dhe gurėt e bardhė tė Valbonės, nė oda burrash malsie e nė skenat e disa vendeve tė Europės, qe kthyer nė njė simbol tė Malėsisė sė Gjakovės. Ajo u shfaq si krijuese, instrumentiste e interpretuese virtuoze dhe origjinale, me zė tė veēantė bjeshkor tė shoqėruar me muzikalitet.
Vdiq mė 12 gusht tė vitit 1987.

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.

Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 17485
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Leta prej Mon 25 Oct 2010, 03:28

Pse nuk ke sjell ndonje informacion per Dervish Shaqen Very Happy e per Ymer Rizen

Leta

Postime : 381
Kyējet nė forum : 7149
Regjistruar mė : 08/10/2010
Profesioni : Amvise

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Naki prej Mon 25 Oct 2010, 04:02

Bleta shkruajti:Pse nuk ke sjell ndonje informacion per Dervish Shaqen e per Ymer Rizen
Pse a veq une duhet te sjell jepi perfishu punes dhe na e sjell Dervish Shaqen e shume shume te tjere per kete eshte e hapur kategoria

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.

Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 17485
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Leta prej Mon 25 Oct 2010, 04:10

S'po me Punon Googel Very Happy ne kete drejtime per Info rreth Dervish Shaqes, edhe sinqerisht Naki, po sjella informacione per Dervish Shaqen thoni heee u vertetu qe Bleta eshte Mashkull Neutral fest ishte shaka pak.. PO kur te kam kohe nje dite do te sjelli nje Biografi per Dervish Shaqen se kam nje liber qe eshte shkruar Kengetart e Folklorit Smile

Leta

Postime : 381
Kyējet nė forum : 7149
Regjistruar mė : 08/10/2010
Profesioni : Amvise

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Naki prej Mon 25 Oct 2010, 04:14

Ka mikja ime ka edhe per kete kolos te folklorit burimor shqiptar do e bashkoj temen me vone nese nuk te punon Google punon Ballboy Network Search per te mos munduar shume kliko Dervish Shaqa

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.

Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 17485
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Leta prej Mon 25 Oct 2010, 05:04

Ju Falenderoj per keto kenge qe nai sjelle n'forum , po mungoje shume kenge qe i ka kendu Dervish Shaqa , e ceki kengen e DESTAN BEGUT qe eshte kendaur per here te par nga D.Sh. pastaj mungon biografia e ti e gjer.. ka shume informacione qe ia vlen te shkruhen per Dervish Shaqen ne Forum.. jan shume intresant te pakten mua me duken intresant edhe mburrem si Shqiptare qe kemi pas nje Dervish Shaqa Smile

Leta

Postime : 381
Kyējet nė forum : 7149
Regjistruar mė : 08/10/2010
Profesioni : Amvise

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Naki prej Thu 28 Oct 2010, 05:40

Vaēe Zela
Vaēe Zela ėshtė artiste e popullit dhe kėngėtare me famė tė madhe gjatė periudhės sė diktaturės komuniste. U zbulua rastėsisht nė moshė tė re nė Lushnjė. Vaēe Zela ka njė zė tė jashtėzakonshėm. Kėngėt e saj nė vite mbeten popullore dhe tė preferuara nga publiku. Prej kohėsh Vaēe Zela e ka reduktuar nė menyrė dramatike aktivitetin muzikor. Sidoqoftė Vaēe Zela mbetet "Zėri" i jashtėzakonshėm qė mbushte me energji skenat shqiptare. Vaēe Zela ėshtė njė kėngėtare e cila ka marė pjesė nė tė gjitha festivalet e muzikės nė radio dhe mė vonė nė radio televizion qė prej organizimit tė parė tė tyre nė vitin 1962 dhe deri nė vitin 1981 kur u largua nga skena si fituese e ēmimit tė parė me kėngėn "Komunistėt" (dubluar nga Marina Grabovari). Vaēe Zela ka njė kontribut tė rėndėsishėm edhe nė muzikėn e filmit nė tė cilin ka interpretuar shumė kėngė pjesė e muzikės sė filmave. Prej disa vitesh e sidomos kėto tė fundit gjendet nė shėrim nė Zvicėr. Ajo ėshtė nderuar me Urdhrin "Nderi i Kombit" nga presidenti Alfred Moisiu.

Festivalet
Nė ka njė artist, qė emri i tij tė identifikohet me festivalet e kėngės, pa asnjė dyshim, ai ėshtė emri i Vaēe Zelės.
Ajo ėshtė dhe mbetet kėngėtarja mė e madhe e muzikės sonė tė lehtė. E lindur nė Lushnjė mė 9 prill 1939, Vaēe Zela, fėmija i viteve 40, u rrit dhe u kurorėzua mbretėreshė e kėngės shqiptare, pėr mėse dy dekada rresht, duke korrur plot 12 ēmime tė para, njė rekord i paarritur pėr tė gjitha kohėt.
Vaēe Zela ėshtė fituesja e parė e Festivalit tė parė. Me kėngėn “Fėmija i parė”, ajo dėshmoi se njė idhull i muzikės po lindte atė mbrėmje tė 26 dhjetorit tė vitit 1962.
Atėherė ishte njė vajzė e re, vetėm 23 vjeē. “Kisha ndrojtje ta kėndoja atė kėngė. Kisha frikė ta kėndoja se isha e pamartuar dhe si mund t’i kėndoja lindjes sė fėmijės sė parė?”, kujton kėngėtarja nga festivali i parė. Sot duket paradoksale, por Vaēen nuk donin ta pranonin nė festival. Ishte frika mos bėnte dallime tė dukshme me kėngėtarėt e tjerė, jo aq tė njohur nė interpretimin e kėngės. Megjithatė festivalet rrodhėn njėri pas tjetrit, nga viti nė vit dhe Vaēja ishte gjithnjė prezente me zėrin e saj. Kėngė si “Djaloshi dhe shiu”, “Lemza”, “Sot jam 20 vjeē”, “Valsi i lumturisė”, “Mesnatė”, “Gjurmė tė arta”, “Kėnga e gjyshes”, “Tė lumtur tė dua”, “Nėnė moj do pres gėrshetin”, “Gonxhe nė pemėn e lirisė”, “Shoqet tana ilegale”, etj, kanė ngelur nė fondin e artė tė muzikės shqiptare.

Fillimet
Siē thotė edhe vetė kėngėtarja, ajo “ka lindur nė njė familje ku kėnga ishte ulur kėmbėkryq nė shpirtrat e tė gjithėve”. Tė parėt qė zbuluan talentin e Vaēes ishin mėsuesit e shkollės 7-vjeēare. Ajo nuk ishte e talentuar vetėm nė muzikė por kishte talent edhe nė pikturė e teatėr.
Ishte dhjetė vjeē kur nisi tė kėndonte vetė tė gjitha ato kėngė myzeqare qė kishte dėgjuar nėpėr shtėpi nga e ėma dhe nga tė gjithė pjesėtarėt e tjerė tė fisit, tė cilėt ishin qejflinj tė muzikės. Nė ēezmėn e njė prej lagjeve tė Lushnjės ajo do mahniste tė tjerėt me zėrin e saj, ndėrsa kėndonte krejt shkujdesur.
Vaēja ishte nxėnėse shkolle, atėherė kur veshi njė fustan tė bardhė nusėrie tė sajuar me dorė, e doli me tė nė njė koncert shkolle. Shpejt ajo u bė artistja e vogėl e qytetit myzeqar.
Tė gjithė besonin se ajo do tė bėhej njė artiste e madhe, megjithėse prindėrve tė saj nuk u pėlqente shumė ideja qė vajza e tyre tė merrte njė udhė tė tillė. Megjithėse asnjėherė nuk u pėrpoqėn ta ndalnin Vaēen nga pasioni i saj.
Kėshtu vajza u nis drejt Liceut Artistik tė Tiranės, pėr tė plotėsuar dėshirėn qė e mbante mbėrthyer fort. I ngjiti shkallėt e asaj shkolle me shumė ndrojtje, ndėrsa nė duar shtrėngonte njė valixhe tė vogėl mbushur me plaēka. Por nuk qe e thėnė. Nuk ia dhanė tė drejtėn pėr ta filluar atė shkollė. Mė pas do t'i kthehej edhe njė herė Tiranės, pėr tė provuar shansin nė dyert e ndonjė gjimnazi. Ndėrsa nisi studimet nė shkollėn "Qemal Stafa" nisi tė mėsojė edhe kitarėn, e cila mė pas u bė pjesė e pandarė e jetės sė saj.
Njė mikja e Vaēes, Violeta Librazhdi, shoqe e shkollės dhe e gjithė jetės sė kėngėtares sė madhe, ka shkruar njė libėr mjaft interesant kushtuar kėngėtares.
“Kujtoj ditėt kur pėr herė tė parė pashė Vaēen me njė kitarė nė duar, me tė cilėn ajo kėndoi gjatė nė dhomėn e saj, kėngė qė nuk mundej t’i kėndonte dot nė skenė. Ishin kėngė spanjolle, italiane e amerikane qė i kishte mėsuar “vjedhurazi” nga radio. Pas dritares sė shtėpisė ishin mbledhur me dhjetėra njerėz dhe dėgjonin vajzėn qė kėndonte aq ėmbėl. Vonė e kishin kuptuar se tė tjerėt ishin ngulur pas dritares. Ne nisėm tė qeshnim, ndėrsa njerėzit duartrokisnin pa pushim. Pak kohė pas kėtij “koncerti” tė thjeshtė, nė rrugėt e Tiranės do tė ngjiteshin afishet “Kėndon Vaēe Zela”…e kėshtu pas kėsaj shfaqej ēdo herė nė skenat e Tiranės e jashtė saj”.
Ishte kjo kitarė me tė cilėn kohė mė pas ajo fitoi dhe tė drejtėn e studimit nė degėn e dramės, tė cilėn nuk e ēoi dot deri nė fund, pasi u mor mė shumė me pasionin e fėmijėrisė sė saj, kėngėn.

Karriera
U emėrua fillimisht kėngėtare nė Estradėn e Ushtrisė, mė pas nė atė tė Shtetit dhe sė fundmi nė Ansamblin e Kėngėve dhe Valleve Popullore. Kėngėt e bukura tė vendlindjes gjetėn te Vaēja njė interpretuese tė madhe. Kudo ku dha shfaqje, nė qytete e fshatra, apo edhe jashtė shtetit, ajo u mirėprit pėr zėrin e bukur dhe melodioz. Jo mė kot u quajt “Bilbili i Myzeqesė”, por shumė shpejt u bė i gjithė Shqipėrisė, sepse kėndoi me tė njėjtėn dashuri e pasion kėngėn e tė gjitha krahinave tė vendit.
Nė ēdo sukses tė merituar qė ka pasur Ansambli i Kėngėve dhe Valleve popullore jashtė shtetit, si nė Francė, Greqi, Itali, Turqi, Zvicėr e gjetkė, kėngėtarja e shquar Vaēe Zela bėri pėr vete njė publik mjaft tė gjerė. Shtypi i kėtyre vendeve e ka vlerėsuar mjaft lart.
Kalimi nga muzika popullore nė muzikėn e lehtė qe i natyrshėm.
Repertori i saj ėshtė shumė i pasur, numėrohen me dhjetėra kėngė popullore, tė lehta, kantata, balada, etj.
Ajo ka njė kontribut tė rėndėsishėm edhe nė muzikėn e filmit, ku ka interpretuar shumė kėngė, si pjesė e muzikės sė filmave.
Njė karrierė qė u ndėrpre nė vitin 1991, vit qė shėnon edhe ngjitjen e fundit nė skenė pėr tė, pikėrisht nė Zvicėr, nė njė koncert pėr shqiptarėt qė jetonin atje.
Vaēe Zela, ėshtė konsideruar nga tė gjithė brezat, si meteori i fatit qė i ra pėr pjesė Shqipėrisė, nė vitet e zymta tė diktaturės. Atėherė kur Shqipėria kishte vetėm errėsirė, kėngėt e Vaēe Zelės i kėnduan dritės.
Vaēe Zela kishte aftėsi tė jashtėzakonshme pėr ta pėrvetėsuar dhe riprodhuar ēdo melodi, qoftė edhe me njėherė tė dėgjuar nga radioja. Ajo kishte aftėsinė pėr ta bėrė kėngėn tė prekshme pėr ēdo mjedis dhe arrinte tė ruante besnikėrinė ndaj nuancave, qofshin ato dhe nga tradita e popujve tė tjerė. Qenė kėto vite kur njerėzit mezi siguronin bukėn dhe rrobėn e varfėr tė trupit, ndėrsa, sipas rrėfimit tė mikes sė saj, “kėngėtaren italianėt e kėrkonin ta blinin me shifra marramendėse, ndėrkohė qė shteti e dėnonte me “lirinė” e tė kėnduarit vetėm brenda kufijve shtetėrorė. Njerėzit e donin Vaēe Zelėn. Afishet kudo reklamonin emrin e saj, ndėrsa biletat shiteshin sa hap e mbyll sytė.

Njė kėngė pėr Vaēe Zelėn
Ishte viti 1993 kur kėngėtari nga Kosova Naim Krasniqi do tė kėndonte nė skenėn e festivalit tė 32-tė tė kėngės, njė kėngė kushtuar kėngėtares sė madhe. Kėnga mbante titulli “Jetėn ma dhurove” dhe vargjet e saj ishin vėrtet emocionuese. (Na fale shpirtin e njomė, kėngėn na fale/ Nga skena jehonte aj’ zį nė fush’ e male/ Ooo Vaēe Zela k’saj toke tė plaguar/Jetė i dhurove, e mbajte tė zgjuar.)
Qė nga festivali i 19-tė, kur kėndoi dhe si pėrherė shkėlqeu dhe u vlerėsua me ēmimin e parė pėr kėngėn “Shoqet tona ilegale”, Vaēe Zela i kishte munguar skenės sė festivale. Dhe publiku kishte mall pėr tė, pėr praninė e saj. E ja tani, ajo sėrish ndodhej nė njė sallė festivali, vėrtet si spektatore, por ishte aty. U mallėngjye, nuk e priste t'i bėhej njė nder i tillė. Njė kėngė kushtuar asaj. U mallėngjye edhe krejt publiku nė sallė. Ovacionet pėr kėngėtaren nuk pushonin. Ndėrkohė qė dridhėrima zemre pėrjetonin miliona shqiptarė nėpėr botė qė ndiqnin nga ekranet festivalin e kėngės. Prania e Vaēe Zelės nė njė festival, qoftė edhe me njė kėngė kushtuar asaj, kur ajo prej vitesh, qė nga festivali i parė kishte qenė zonjė e festivaleve dhe kėngės shqiptare, mjaftonte si fakt qė shqiptarėt ta ndienin edhe njė herė praninė e “mbretėreshės”.
Rasti i fundit i pranisė sė saj nė atmosferėn e festivalit ishte viti 1999. Festivali i 38-tė i kėngės. E ftuan nga Zvicra si kryetare e jurisė, ku jetonte prej vitesh dhe kurohej pėr sėmundjen e saj, megjithėse mjekėt e kėshilluan tė mos udhėtonte ajo nuk donte tė humbiste emocionet e festivalit. Po aty e nderuan me ēmimin “Mjeshtre e Madhe e Punės”.

Ēmimet
Ėshtė pėrfshirė nė librin e 500 personaliteteve me mė shumė influencė nė botė, e vetmja shqiptare qė mori kėtė ēmim nga Instituti i Biografive nė Amerikė. Nė Paris ėshtė krahasuar me Edith Piaf, ndėrsa nė Itali me kėngėtaren e madhe, Mina. Ēmimet nė adresė tė artistes janė tė panumėrta. “Artiste e merituar”, nė vitin 1973, “Artiste e Popullit”, nė 1977, “Mjeshtre e madhe e punės”, “Qytetare Nderi e Lushnjes”, deri te ēmimi mė i lartė, “Nderi Kombit”.
Kėngėt e saj kėndohen vazhdimisht nga brezat e rinj tė kėngėtarėve, por janė tė pakrahasueshėm gjithsesi me atė vokal, qė vetėm Vaēe e kishte. Artistja thotė se ndihet mirė sa herė qė nė Shqipėri dikush kujtohet dhe vlerėson punėn e saj. Ėshtė emocionuar gjithmonė edhe pse nė tė shumtėn e rasteve ēmimet i janė dhėnė nė mungesė tė saj.
Ēmime tė rėndėsishme kėngėtarja ka marrė edhe jashtė territorit tė Shqipėrisė. Vaēe Zela ėshtė nderuar me “Diskun e Artė” nga Amerika pėr “kontribut nė shoqėri nė vitin ‘97”, ėshtė zgjedhur “Gruaja e vitit ’97-’98” nė Cambridge tė Anglisė, “Mikrofoni i Artė” nga Ministria e Kulturės e Kosovės, etj. I fundit ēmim pėr Vaēe Zelėn ėshtė “Ēmimi i madh special pėr legjendėn e kėngės”, nė 45-vjetorin e Festivalit nė RTSH. Ky vlerėsim iu bė kėngėtares sė njohur shqiptare nė natėn Gala, tė organizuar nė ambientet e Teatrit Kombėtar tė Operas dhe Baletit vetėm pak ditė pėrpara se tė niste Festivali nė Radio Televizion, i cili numėron njė numėr rekord prej 20 festivalesh. Ēmimi i ėshtė akorduar kėngėtares pėr kontributin e veēantė tė dhėnė pėr muzikėn shqiptare dhe pėr pjesėmarrjet e veēanta qysh nė vitet e para tė organizimit tė kėtij festivali, nė tė cilin artistja ka rrėmbyer edhe mjaft ēmime.

Histori personale
Njė histori e bukur e dashurisė, fejesės dhe martesės. Lindja e njė vajze tė mbarė dhe njė jetė e tėrė mes pėrkushtimit ndaj kėngės dhe familjes sė saj. Kjo ka qenė jeta e artistes sė madhe, njė jetė e bukur dhe e mbushur me emocion, deri para 10 vitesh kur ajo do tė sėmurej rėndė. Ishte nisur pėr tė vizituar vajzėn e saj Irma qė jetonte nė Zvicėr, kur nuk ėshtė ndjerė mirė dhe pikėrisht nė kėtė kohė ka nisur kalvari i saj i dhembjes. Dy operacione tė njėpasnjėshėm, mjekime tė pėrditshme, kohė e tėrė e shkuar nėpėr spitale, pėrmirėsime apo kthime prapa. Gjithsesi artistja duket se tashmė e ka kapėrcyer rrezikun e madh. Qėndron shtrirė nė shtėpinė e saj nė Zvicėr, ndėrsa bashkėshorti Pjetėr Rodiqi dhe vajza e pėrkushtuar Irma, kujdesen qė asaj tė mos i mungojė asgjė. Ēdo zile telefoni qė vjen nga atdheu e gėzon. “E vetmja mungesė e pazėvendėsueshme pėr mua ėshtė largėsia nga miqtė dhe publiku shqiptar”, thotė artistja e madhe.

Muzika
Ka kohė qė nuk i bie kitarės, qė nuk i kėndon kėngėt e saj. Ėshtė ndėr tė rrallat kėngėtare qė nuk i mban nė kasetofon kėngėt e saj dhe nuk i dėgjon. Thotė se kėngėtari nuk kėndon pėr vete, por pėr njerėzit. “Ato i kėndova pėr njerėzit e mi dhe prekem kur mė thonė se njerėzit i mbajnė mend kėngėt e mia”.
Ndėrkohė shton se kėnaqet kur dėgjon muzikėn shqiptare dhe kėngėtarėt shqiptarė, tė cilėt “janė tė talentuar dhe po vlerėsohen edhe nė botė”.
“E vetmja mungesė e pazėvendėsueshme pėr mua ėshtė largėsia nga miqtė dhe publiku shqiptar”.
“Kėtu ku jam, dėgjoj shpesh edhe kėngė nga Shqipėria. Prekem shumė prej tyre”.

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.

Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 17485
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Naki prej Thu 28 Oct 2010, 05:43

DERVISH SHAQA
Shkrimin pėr orfeun e folklorit burimor shqiptar Dervish Shata, e nisėm me kėngėn “Kur ta ktheva Kosovė shpinėn e lash borė e gjeta dimėn”, pėr faktin se kjo kryevepėr e kėtij rapsodi edhe sot e kėsaj dite nuk ėshtė trajtuar shkencėrisht. Pėrmbajtja e saj plot simbolķkė dhe e fugķshme pėr kohėn kur u kėndua, hap shtigjet e analizave sh??mėdimenzionale tė rrethanave dhe rrjedhave polķtķko-shoqėrore tė viteve pesėdhjeta nė Kosovė dhe Shqipėri. Vargjet e kėsaj. kėnge, shpesh e polķtķzuar, varėsķsht nga prėferčncat e njerėzve, vazhdojnė tė mbesin strumbullar, rreth tė cilave ngriten debate sa herė qė bisedohet pėr vlerat artistike tė kėtij rapsodi. Sidoqoftė, edhe sot e kėsaj dite nuk I ėshtė dhėnė pėrgjigje kėsaj thėnie polisemike, zbėrthimi I sė cilės ndoshta do t’u jepte pėrgjigje shumė dilemave tė ngritura qysh viteve tė mėparshme.
Dervish Shaqa u lind mė 5 maj 1910 nė Llukė tė Epėrme tė Deēanit. Qė nė moshėn 9-vjeēare nga axha i tij Xan Rama kishte mėsuar t’i binte sharkisė, tė cilėn nuk e lėshoi nga dora gjatė gjithė jetės sė tij. Hapat e parė nė folklorin burimor i kishte bėrė me kėngėtarin Zenel Ademi, pastaj me Demė Ali Tarakun dhe sė fundi me kushėririn e tij, Demush Nezirin, me tė cilin bashkarisht kishin ndarė tė gjitha tė kėqiat dhe ndonjė ditė tė mirė tė jetės sė tyre nė atdheun e ndarė dhunshėm. Dervish Shaqa, nė Kosovė ndonjėherė kishte kėnduar edhe me Shaqė Avdinė dhe Lan Dobrėn, tė cilėt njihen si pauesit mė besnikė tė melosit tė tij. Zėri i Dervish Shaqės, nė vitet e pasluftės kishte pushtuar odat e Dukagjinit. Nė darsmat dhe ahengjet e ndryshme, melosi i tij autentik dhe tekstet e kėngėve qė kėndonte kishin pushtuar zemrat e shqiptarėve, prandaj kujtojnė sot bashkohanikėt e tij, tė rralla ishin ato takime popullore, qofshin darsma apo ceremoni tė tjera, e tė mos ishte Dervishi ai qė ua shtonte madhėshtinė takimeve tė tilla. Kėngėt qė kėndonte nė atė kohė, u takonin cikleve tė ndryshme. Pos kėngėve tė “arshikllekut”, s: “Po vijnė kurshqit rronzit malit”, “N’drrasė tė vekit kush po kanė” etj.
Dervish Shaqa, edhe pėrkundėr propagandėrs pėr “vėllazėrim-bashkimin” e imponuar dhe cenzurės ndaj lirisė sė tė shprehurit tė ndjenjės kombėtare, pėrmes figurave tė ndryshme dhe personazheve qė shpesh i zgjedhte nga pushteti otoman, demaskonte regjimin serv tė instaluar dhunshėm dhe me tradhėti nė viset e okupuara shqiptare. Kjo nuk ishte rastėsi Dervish Shaqa ishte brumosur me ide patriotike qė nė moshė tė re. Shumė kishte mėsuar pėr atdhdashurinė nga dajallarėt e vet. Ishte nip i familjes sė patriot Sulejman Vokshit. Mė vonė jeta nė odat dukagjinase i kishte krijuar miqėsi me vėllezėrit e Isė Boletinit (me Tafilin dhe Asllanin). Ishte rritur me burrat e kohės: Demė Ali Pozharin dhe Bajraktarin e Vranocit, ndėrsa me Xhaver Devėn kishte biseduar gjatė e gjerė pėr Kosovėn dhe trojet e tjera shqiptare”.
Armiku nuk rrinte duarkryq – radhėn e kishte Dervishi
Pushteti i instaluar serbo-sllav pasi kishte vendosur administratėn e tij dhe kishte gjetur edhe gbashkėpunėtorėt e vet nė vitet 1954/55 dhe 56, kishte zhvilluar aksionin famėkeq tė mbledhjes sė armėve. Kosova edhe njėherė po pėrjetonte tmerrin sllav. Rrafshi i Dukagjinit dhe nė kėtė mes epiqendra e tij Deēani me rrethinė, iu nėnshtrua torturave, ndjekjeve, arrestimeve dhe vrasjeve „ashiqare“ tė bijėve mė tė mirė tė kombit. Nė kėrkim tė njė pushke maltretoheshin dhe pėrndiqeshin familje tė tėra. Pushtuesi i ri, tani po zbatonte elaboratet e njohura antishqiptare tė pėrgatitura me dekada nga kulmet shoveniste tė dijes serve.
Edhe nė kėtė situatė tmerri, kur njerėzit „erreshin e nuk njeheshin“ rezistenca kombėtare nuk ishte shuar e tėra. Rapsodėt, nė odat e desatimeve kombėtare me kėngėn e tyre mbanin gjallė frymėn e atdhedashurisė. Nė kėtė mes, Dervish Shaqa shquhej pėr guximin qė kishte. Ai nė momente tė caktuara u kėndonte figurave mė tė shquara kombėtare dhe kėshtu nė zemrat e njerėzve ringjallte dashurinė pėr atdheun e nėpėrkėmbur dhe tė larė rishtazi me gjakun e bijėve mė tė devotshėm. Dhe armiku nuk rrinte duarkryq. Dervishi ishte nė radhė.

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.

Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9124
Kyējet nė forum : 17485
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kėngėtarė meritorė tė kėngės burimore shqiptare

Mesazh nga Sponsored content Today at 16:37


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi