» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

10 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 10 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


BETEJAT E FORCAVE POPULLORE TĖ LIDHJES SHQIPTARE TĖ PRIZRENIT,PRILL - MAJ 1881,NĖ EPIKĖN HISTORIKE

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

BETEJAT E FORCAVE POPULLORE TĖ LIDHJES SHQIPTARE TĖ PRIZRENIT,PRILL - MAJ 1881,NĖ EPIKĖN HISTORIKE

Mesazh nga Dode Progni prej Mon 24 May 2010, 12:02

BETEJAT E FORCAVE POPULLORE TĖ LIDHJES SHQIPTARE TĖ PRIZRENIT, PRILL – MAJ 1881, NĖ EPIKĖN HISTORIKE

Burimi: Myftar Memia

…Shumė dekada kan kaluar,do tė kalojnė dhe shekuj,por ushtima e madhe e kėtyre betejave heroike ka mbetur e freskėt, dhe si tė tilla janė pėrjetėsuer gjerėsisht nė epikėn tonė historike,me tė cilėn u edukuan breza tė tėrė luftėtarėsh popullorė nė luftėrat e parreshtura pėr liri e pavarėsi. Mizeritė e ushtrisė turke qė solli Dervish Pasha nė stacionin e Shkupit dhe tė Ferizajt, misionin me tė cilin e kishte ngarkuar “dovleti”,si dhe egėrsinė e tyre pėr t’ia arritur qellimit,poeti anonim i paraqet me mjeshtėri tė rradhė artistike nepėrmes figurash shumė tė goditura,me anėn e njė krahasimi tė dyfishtė: “Shumė asqėr po qet pamporri, /Qet Dervisha ma zi se korbi! “/Pastaj poeti nė vargjet e tij plot frymėzim zbėrthen idenė e vet rreth misionit tė Dervish Pashės. Ai na tregon se atė e ka ēue “dovleti” pėr tė shtypur me zjarr e hekur kryengritjet popullore: Lidhjen e Prizrenit,qeverinė e pėrkohshme dhe ushtrinė e saj vullnetare,tė varros pėrgjithmonė kėrkesat autonomiste, idetė e Rilindjes Kombėtare,aspiratat e popullit shqiptar,tė nenshtrojė atė, duke e detyruar tė dorėzoj armėt,tė paguaj taksat dhe tė japė nizam. Tė gjitha kėto poeti na i jep nė vargjet e tij lapidar: “ Dervish Pasha prej Stambolli:/ - Ku i ka ēadrat Mic Sokoli?/ Ku i ka ēadrat,ku i ka t’part, / M’ka ēue mbreti me ja ēartė;/ Me ja ēart m’ka ēue dovleti, /Don me kan shah nėr veti; /Shah nėr veti don me kan, / Kurrgja mbretit mos me i dhanė, / As redifė e as nizamė...”/ Poeti popullor,duke vėnė vargjet e tij nė gojėn e marshallit turk,na tregon se Dervish Pasha informohet qė nga Stambolli pėr qeverinė e Lidhjes sė Prizrenit, pėr forcat ushtarake tė Lidhjes,pėr pėrqendrimin e tyre,prandaj pyet ai pėr njė nga komandantėt kryesor tė forcave ushtarake tė Lidhjes,qė simbolizon qėndesėn e pėrgjithėshme popullore. Idetė e Rilindjes Kombėtare,kėrkesat e vėndosura tė popullit shqiptar pėr autonomi dhe egėrsimin e Sulltan Hamitit ndaj popullit kryengritės shqiptar,poeti na i jep nė vargun e tij konēiz: “don me kan shah nėr veti”,prandaj e “ka ēue dovleti” pėr tė shtypur me zjarr e hekur qėndresėn e vendosur dhe luftėn e popullit shqiptar pėr liri e pavarėsi kombėtare. Nė vargjet e kėngėve popullore me njė forcė tė veēantė tingėllojnė thirrjet e kushtrimit,masat e ngutėshme qė marrin malėsorėt dhe luftėtarėt tė tjerė tė Lidhjes,pėr t’i prerė hovin ekspeditės gjakatarė tė Dėrvish Pashės,qė po marrshonte nė drejtim tė Prizrenit,duke ēarė rrugėn me grykat e topave tė fuqishėm,qė po villnin zjarr e flakė pa pushim: “Mic Sokoli po bertet, / Ali Ibrėn po ethėrret:/ - Merr bajraqet hajde shpejt,/ Na rrethoji asqeri mbret.”/ Kushtrimi buēet... Ushtojnė fushat e malet,luftėtarėt e Lidhjes vrapojnė qė nga Rrafshi i Dukagjinit,Malėsia e Gjakovės,Hasi,Luma,etj. pėr t’u prerė hovin hordhive osmane. Luftėtarėt e Malėsisė sė Gjakovės tė udhėhequr nga kryetrimat Mic Sokoli e Ali Ibra,vendosen nė kodrat e ēveshura tė Shtimjes; ndėrsa nė Slivovė dhe nė grykėn e Cėrnalevės,zėnė pozicione forcat e tjera tė Lidhjes tė komanduara nga kryekomandanti Sulejman Vokshi,njė nga figurat mė tė shquara politike e ushtarake tė qeverisė sė pėrkohėshme tė Lidhjes sė Prizrenit. Ata i kan zėnė pozicionet “pėr me dekė” ballė pėr ballė me armikun gjakatar,pėr tė mbrojtur gjerė nė fund Lidhjen e Prizrenit,kėrkesat e tyre autonomiste. Kėngėt popullore na japin njė tabllo tė gjallė tė zhvillimit tė kėtyre betejave plot situata epike. Aty evokohen traditat luftarake tė krahinave qė vrapojnė nė vijė tė parė tė zjarrit dhe me burrėri hidhen dallgė-dallgė nė flakė tė barutit. “Ku po del kjo flakė e verdhė?/ Gashi i Gurit si pėrherė, / Si ēdo herė rrema rrema, / Bajram Ram me shtatė zemra...” / Poeti na tregon se si kryekomandanti i forcave tė lidhjes,Sulejman Vokshi,ka hip nė maje tė thepit; vrojton vijėn e frontit,vendos forcat dhe evokon traditat luftarake tė krahinave tė Rrafshit tė Dukagjinit,bijtė e tė cilave kishin zėnė pritė nė Slivovė dhe nė Grykė tė Cėrnalevės,pėr t’u prerė “n’thika”, “n’kacatura”, e “n’jatagana” me forcat e zeza osmane. Pėrpara hedhjes nė kundėrsulm, Sulejman Vokshi i kėshillon luftėtarėt e tij t’i zėnė mirė prit armikut,tė shtinė me kujdės nė nishan dhe nė ēastin vendimtar tė qėndrojnė si shkėmb graniti pėr tė mos e lėnė “pashėn me hi”! Luftėtarėt e Malėsisė sė Gjakovės me njė trimėri dhe vendosmėri tė rradhė,pėr pesė ditė e net pėrballojnė sulmin e forcave turke,duke i gozhduar ato pėrpara kodrave tė xhveshura tė Shtimjes,ku kishin zėnė pozicionet forcat popullore. Kėshtu pėr tė thyer qėndresėn e vendosur tė forcave popullore tė Lidhjes,nė vijėn e parė tė zjarrit,Dervish pasha nė mėngjezin e 21 prillit 1881,u detyrua tė vėj nė veprim,jo vetėm repartet kryesore tė ushtrisė,por dhe artilerinė e rėndė fushore dhe pas pėrleshjeve trup me trup dhe humbjeve tė rėnda nga tė dy anėt,tė ndodhura pėrpara rrėbeshit tė artilerisė armike,forcat popullore tėrhiqen nė formė tė organizuar dhe zėnė pozicione mė tė pėrshtatshme nė Grykėn e Cėrnalevės. Kur flasim pėr betejat heroike tė Slivovės e tė Grykės sė Cėrnalevės,etj. na dalin pėrpara syshė vitytet mė tė larta njerėzore,qė i karakterizonin luftėtarėt popullorė tė Lidhjes: dashuria pėr vendin,urrejtaj pėr pushtuesit,etja e pashuar pėr liri,drejtėsi e pėrparim shoqėror,motive kėto,qė nė ēastet mė vendimtare i shtynjnė ata tė hidhen nė llogoret e armikut,nė flakėt e pushkės,nė majat e thikave,nė grykat e topave,duke treguar burrėri,guxim, trimėri e heroizėm masiv,tradita kėto qė kan kaluar dhe zhvilluar nga njė brez nė tjetrin,dhe qė tani ishin tė mbrujtura me idetė e Rilindjes Kombėtare. Luftėtarėt popullore me shahi, jatagana e thika nė dorė hidhen nė flakė e kacafyten trup me trup me hordhitė osmane: “Ali Ibra po pisket. / M’thikė p’i rxon ka shtat’a tetė...”/ Beteja,na thotė kėnga vazhdon aq furishėme,sa kryengritėsit kalojnė pėrmbi kufomat e panumėrta tė turqve,ku gjaku kish arritur gjer nė bark tė kalit: “Ali Ibra me gashnjanė, / Pėrmbi turq po ban denam... / Bajram Rama i Malsisė, / Fort ja dha dorėn shahisė. / Ja dha dorėn e ja dha gishtin: /A m’i pat Zmajlin e Micin? / Fyt nė fyt,tha me Dėrvishin! “/ Sulme tė egra,kundėrsulme tė furishme. Pesė orė pėrleshje trup me trup. Edhe nė situatat mė tė rėnda,kur “shkon gjaku pėr zinxhi” poeti popullorė na jep moralin e lartė tė luftėtarve, optimizmin e tyre tė thellė:“Ali Ibra n’vraē tė zi. /Po i shkon gjaku pėr zinxhi./Qėndroni burra, bani gajret,/ S’do ta lam asqerin mbret! “/ Shembulli pararojė i udhėheqėsve popullorė Sulejman Vokshi,qė “pesė zabita” i la “pa jetė”, dhe kėrkon tė gjej Dėrvish Pashėn “t’ja qes zemrėn n’ledinė”; Mic Sokoli qė pėrleshėt “fyt nė fyt,tha, me Dervishin ”; Ali Ibrės; qė “m’thikė po i rrxon ka shatt’a tetė”,dhe “po i shkon gjaku pėr zinxhi” , frymėzon luftėtarėt popullorė,ngre lartė moralin e tyre,optimizmin e thellė,shpirtin luftarak,gadishmėrinė pėr t’u flijuar pėr lirine e Atdheut zėmadh por tė mbytur nė gjak nga “Dėrvish Xhelati” e ushtria e tij “ma zi se korbi”: “ Mic Sokoli ban me dorė:/ Bini shokė se s’muj me folė, / Se m’ka ra do gjak nė gojė, / Se m’ka ra do gjak nė bark,/Shtatė martina i kam n’shtat “/ Sulme tė egra,kundėrsulme tė furishme. Pėrleshje e gjithėnjė pėrleshje trup me trup. Toka mbulohet me kufoma nga tė dy palėt. Mic Sokoli nė kėto ēaste kritike,kur nė fushėn e betejės kan rėnė me qindar luftėtar popullorė,pėr t’u dhėnė zemėr bashkluftėtarve tė tij,sipas njė varianti,i armatosur me dy tagana, me shtatė martina nė trup,kur topat e armikut po villnin flakė e zjarr mbi forcat e Lidhjes,me trupin e tij mbyll grykėn e topit si njė hero vigan: “ Mic Sokolin e vrau reja,/ E vrau reja e vrau moti, / E vrau Dervishi me gjyle topi ”./ Kėshtu poeti popullorė me vargjet e tij plot ndjenja e frymėzim tė fuqishėm na jep si tė derdhur nė bronx figurėn e kėtij trimi qė shkėlqen nė historinė e popullit tonė pėr burrėrinė,guximin,trimėrinė dhe heroizmin popullor. Poeti na tregon se shqiptari gjatė gjithė historisė sė tij,nė luftėn e tij tė drejtė,ka pėrshėndetur vitet,dekadat e shekujt me grykėn e pushkės,me kryengritje tė fuqishme duke vdekur me nderė pėr trojet e veta,pėr liri e pavarėsi. Vargut tė pambarim tė dėshmorve tė kombit iu shtuan edhe 800 deshmorė nė kėto beteja heroike,tė cilėt e shpaguan veten nė fushė tė betejės me “1800 dervisha ma zi se korbi”. Batėrdinė e madhe qė u bė nė Slivovė,nė Shtimje,nė Grykė tė Cėrnalevės,nė Qafė tė Dulės,nė Suharekė etje.,hidhėrimin e thellė tė popullit pėr humbjen e 800 trimave,tė cilėt deshėn mė shumė lirinė e Atdheut se jetėn dhe ranė nė fushėne nderit pėr tė mos vdekur kurrė,poeti anonim i shpreh me vargjet e tij tė kursyera ku ndihet ofshama e mbarė popullitm pėr kėto humbje kaq tė rėnda: “ Hajmedet, shum a metė njeri; / Mic Sokoli e Zmajl Hyseni... / Zmajl Hyseni ish drangue, / -Nanė e babė ju mett pa mue,/ Nanė e babė ju mett pa djalė, / N’fushė t’Shtimjes sot jam nalė... “/ Sipas traditės vajtohet edhe ndonjė nga trimat,qė nė lulen e djalėrisė,nė pragun e gėzimeve tė jetės, la “Krushqit thirrė” e “vadėn” me “i shkue” dhe vrapoi siera atje ku e thėrriste zėri i fuqishėm i Atdheut,u sul atje ku rreziku ishte mė i madh dhe nė betejat e pėrgjakėshme ai sėbashku me qindra tė tjerė u “nal” “nė fushė tė Shtimjes” apo nė Slivovė,nė Cėrnalevė apo nė Suharekė, pėr t’u pre hovin “dėrvishave ma zi se korbi”,dhe pas betejave “kurrkush varrin s’jau ka gjetė”:“Hysen Zmajli i hypi atit,/Ja dha malit,ja dha shpatit,/ Me kėrkue vorrin e djalit./ Kam dasht djalin me martue!/ Krushqit thirr vadja m’ka shkue! Zmajl Hyseni hup e tretė, / Kurrkush vorrin s’ja ka gjetė! “/ Dėrvish Pasha vetėm pasi e shtroi rrugėn nga Ferizat gjer nė Prizren,me 1800 kufoma osmane,me ndihmėn e zjarrit tė fuqishėm tė artilerisė sė rėndė fushore dhe tė qėndrimit tradhėtar tė disa pashallarėvė e bejlėrėve feudalė shqiptarė, duke kaluar mbi kufomat e qindra luftėtarve tė lirisė,arriti tė ēaj rrugėn nė Slivovė,nė Shtimje,nė Qafė tė Dulės,nė Grykė tė Cėrnalevės,nė Suharekė dhe tė marrshojė nė drejtim tė Prizrenit pėr tė shpartalluar nga themeli Besėlidhjen shqiptare,duke mbjellur zi e varre anė e mbanė. Kryengritja titanike e popullit shqiptar,barbarizmat e ushtrisė turke pėr tė shtypur me zjarr e hekur Besėlidhjen shqiptare,batėrdinė e madhe qė u bė,stoicizmin e trimave qė “pėr Atdhe” flijuan jetėn e tyre “si me le” poeti popullor na i jep me vargjet konēize: “Kudo vu njaj turku kamė,/ Gjak e vrerė e ka bamė./Na janė vra e na janė pre,/ Tue luftue trimat pėr Atdhe... “ / Poeti anonim nėnvizon se pėr luftėtarėt popullorė tė Lidhjes,liria e Atdheut ishte mė e shtrenjtė se jeta e tyre nė pranverėn e djalėrisė,tė pjekurisė burrėrore,apo tė pleqėrisė thinjoshe,por tė shkrumbuar pėr liri e pavarėsi kombėtare,pėr drejtėsi e pėrparim shoqėrorė. Bashkė me udhėheqėsit dhe organizatorėt kryesor tė qėverisė sė pėrkohshme tė Lidhjes sė Prizrenit,Sulejman Vokshin e Omer Efendiun,kishin dal nė Malėsinė e Gjakovės qindra kryengritės tė Rrafshit tė Dukagjinit,pėr tė vazhduar qėndresėn e armatosur sė bashku me malėsorėt e Malėsisė sė Gjakovės,kurse pėr t’i shpėtuar terrorit tė egėr e masakrave nė masė njė pjeė e popullatės sė Gjakovės dhe fshatrave tė Rrafshit tė Dukagjinit kishin marr arratinė nepėr bjeshkėt e larta ku nuk arrinte dora gjakatare e ekspeditės ushtarake turke. Dervish Pasha, qė kėrkonte tė shtij nė dorė njė nga udhėheqėsit dhe organizatorėt mė tė shquar tė Lidhjes sė Prizrenit, Sulejman Vokshin,poeti popullor nė vargjet e tij plot frymėzim,me njė lirizėm tė pashoq i jep njė pėrgjigje therėse e po aq krenare: “Ē’po pėvet Dervish Pasha: /- Zot ku rrin Sulejman Aga?/ N’ato bjeshkė te retė e bardha... “/ Dhe kur xhelati pyet pėr kryengritėsit,arratisja e tė cilėve e tmerronte,ai merr njė pėrgjigje akoma mė tė qartė,tė prerė e tė vendosur e paralajmeruese pėr shpėrthimin e pėrleshjeve tė rėja,vargje kėto qė pėrshkohėn nga njė optimizėm i thellė: “Dervish Pasha po pėvet: /- Zo mileti kah u tret? /- Qatje nelt ku zbardhin retė./ Koftė kysmeti do’i shoh shpejt.. “ Beslidhja shqiptare qė lindi,u rrit dhe u zhvillua si rezultat i pjekurisė sė ndėrgjegjes patriotike tė masave nė veprimtarinė e tyre aktive dhe nė luftėrat e parreshtura pėr liri i dha popullit shqiptar tė parėn platformė politike e ushtarake tė organizuar nė shkallė kombėtare. Ajo mbolli,lavroi dhe ngriti nė njė shkallė mė tė lartė ndėrgjrgjen kombėtare tė popullit tonė. Lidhja e Prizrenit ndonse u shtyp egėrsisht me zjarr e me hekur,mbolli thellė nė zemrėn e popullit shqiptar dhe kultivoi dashurinė e pakufishme pėr ēlirimin kombėtar. Kėshtu me veprimtarinė e saj pioniere Lidhja e Prizrenit me grykėn e pushkės lehtėsoi zhvillimin e mėvonshėm tė lėvizjes kombėtare shqiptare, ia ēau shtegun ēeshtjes shqiptare,e cila pas Kongresit tė Berlinit u bė ēeshtja kyēe e politikės europiane nė Ballkan. Ajo e la vendin tė mbarsur me luftra e kryengritje,ushtima e tė cilave nuk pushoi gjatė tri dekadave tė pastajme,gjer nė ditėn e madhe dhe historike tė 28 Nėntorit 1912,kur nė Vlorė u shpall pavarėsia jonė kombėtare dhe u valvit krenar flamuri i Skenderbeut me shqiponjėn dykrenare.
avatar
Dode Progni
VIP

Shteti : Tirane
Postime : 78
Kyējet nė forum : 8503
Regjistruar mė : 09/04/2010
Profesioni : Historian-Pension

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi