» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

11 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 11 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


MBROJTJA E ULQINIT. KUVENDI I DIBRĖS

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

MBROJTJA E TROJEVE SHQIPTARE

Mesazh nga Naki prej Tue 03 Jul 2007, 12:46

Shqipėria dhe Kongresi i Berlinit (13 qershor-13 korrik 1878)

Kongresi i Berlinit u hap mė 13 qershor 1878, me rend dite rishikimin e Traktatit tė Shėn-Stefanit. Nė tė morėn pjesė 6 Fuqitė e Mėdha tė Evropės: Gjermania, Anglia, Franca, Rusia, Austro-Hungaria dhe Italia. Sipas procedurės sė vendosur paraprakisht, vendimet do tė merreshin njėzėri. Punimet e Kongresit tė Berlinit i drejtoi kancelari gjerman, Otto Bismark.
Nė punimet e Kongresit tė Berlinit mori pjesė edhe njė delegacion qeveritar i Perandorisė Osmane, i kryesuar nga ministri i saj i Jashtėm, Kara Theodhor Pasha, me ndihmės tė parė Mehmet Ali Pashėn, njė mareshal turk me origjinė gjermane. Por delegacioni turk nuk kishte tė drejta tė barabarta me ato tė Fuqive tė Mėdha. Ai mund tė diskutonte pėr ēdo ēėshtje tė rendit tė ditės, por nuk kishte tė drejtė tė votonte pėr vendimet e Kongresit.
Me ftesėn e Fuqive tė Mėdha, shtetet ballkanike (Serbia, Greqia, Bullgaria, Rumania, Mali i Zi) dėrguan nė Berlin delegacionet e tyre qeveritare, tė cilat parashtruan dhe mbrojtėn nė seanca tė veēanta tė Kongresit kėrkesat e tyre politike e territoriale.
Edhe shqiptarėt, sidomos organizmat e Lidhjes sė Prizrenit, i parashtruan Kongresit tė Berlinit kėrkesat e tyre. Nė dhjetėra peticione e memorandume tė dėrguara gjatė muajve qershor-korrik 1878, pėrveē protestave kundėr lakmive pushtuese tė shteteve fqinje, qė cenonin tėrėsinė territoriale tė Shqipėrisė, parashtrohej edhe kėrkesa pėr t’i dhėnė Shqipėrisė disa tė drejta autonomiste. Kėtė kėrkesė ia pėrcolli me anėn e Abdyl Frashėrit Kongresit tė Berlinit edhe Lidhja e Prizrenit me peticionin qė miratoi mė 15 qershor.
Megjithėse kjo platformė e autonomisė ishte pranuar nga shumica e qarqeve patriotike shqiptare, nuk munguan t’u paraqiten Fuqive tė Mėdha edhe kėrkesa tė tjera, qė parashikonin formimin e njė shteti tė pavarur shqiptar. Kėshtu, nė memorandumin, qė njė grup atdhetarėsh shkodranė i dėrguan mė 13 qershor 1878 lordit Bikonsfild, kryetar i delegacionit anglez nė Kongresin e Berlinit, pasi flitej hollėsisht pėr rrezikun qė i kanosej tėrėsisė territoriale tė Shqipėrisė nga shtetet fqinje, parashtrohej si zgjidhja mė e pėrshtatshme pėr ēėshtjen shqiptare, nė kushtet nė tė cilat ndodhej Evropa Juglindore, formimi i njė shteti shqiptar tė pavarur. Krijimi i shtetit tė pavarur shqiptar do ta ēlironte popullin shqiptar nga zgjedha shekullore osmane, do tė krijonte nė Ballkan njė mburojė kundėr pansllavizmit rus dhe do tė shėrbente si njė element ekuilibri nė lindje.
Megjithatė, Fuqitė e Mėdha, tė mbledhura nė Kongresin e Berlinit, nuk i morėn parasysh kėto kėrkesa tė shqiptarėve. Edhe pse nė Berlin luhej fati i popullit shqiptar, Fuqitė e Mėdha e injoruan qenien e tij. Madje, delegacioni shqiptar, i ngarkuar nga Lidhja e Prizrenit, i cili shkoi nė Berlin me nismėn e vet pėr t’i parashtruar Kongresit tė drejtat e Shqipėrisė, nuk u pėrkrah nga askush. Abdyl Frashėri, kryetari i delegacionit, u pėrpoq ta bindte kryetarin e Kongresit, kancelarin Bismark, nė njė takim qė pati me tė, qė ta pėrfshinte nė rendin e ditės sė njė seance edhe ēėshtjen e kombit shqiptar. Por kancelari gjerman nuk pranoi duke u shprehur brutalisht se “nuk ka njė komb shqiptar”.
Si rrjedhim, ēėshtja shqiptare nuk u pėrfill fare si ēėshtje mė vete nga Kongresi i Berlinit. Tė mbledhura pėr tė rishikuar Traktatin e Shėn-Stefanit, Fuqitė e Mėdha morėn pėrsipėr qė tė hartonin nė Kongresin e Berlinit njė hartė tė re politike tė Gadishullit Ballkanik. Nė Kongres Fuqitė e Mėdha nuk u udhėhoqėn nga parimi i lirisė sė popujve, por nga interesat e tyre tė veēantė, tė cilėt ishin nė kontradiktė tė thellė ndėrmjet tyre. Perandoria Ruse luftonte pėr tė sanksionuar kushtet e Traktatit tė Shėn-Stefanit, kurse Britania e Madhe me Austro-Hungarinė pėrpiqeshin tė pakėsonin sa mė shumė pėrfitimet e Rusisė dhe t’i pėrforconin pozitat e tyre nė Evropėn Juglindore. Perandoria Gjermane orvatej tė kėnaqte Austro-Hungarinė pėr tė mos e lėnė qė tė bashkohej me Francėn dhe ta neutralizonte kundėrshtimin e Rusisė, duke provokuar keqėsimin e marrėdhėnieve tė saj me Perandorinė Britanike. Synimi kryesor i Francės ishte izolimi politik i Gjermanisė, kurse Italia, nga ana e saj, kėrkonte zgjidhje tė tilla qė do tė ēonin nė dobėsimin e pozitave tė Austro-Hungarisė nė Gadishullin Ballkanik.
Punimet e Kongresit tė Berlinit vijuan plot njė muaj. Ato pėrfunduan mė 13 korrik 1878 me nėnshkrimin e Traktatit tė Berlinit, i cili zėvendėsoi atė tė Shėn-Stefanit.
Sipas traktatit tė ri, pėrfitimet politike e territoriale tė Rusisė u pakėsuan si nė Gadishullin Ballkanik, ashtu edhe nė Azinė e Vogėl. Ideja e njė principate bullgare, nėn sovranitetin e sulltanit, mbeti nė fuqi, por kufijtė e saj u zvogėluan gati trefish. Kongresi i Berlinit vendosi qė territori i saj tė shtrihej midis lumit Danub dhe maleve Ballkan. Viset nė jug tė maleve Ballkan do tė formonin njė provincė autonome tė Perandorisė Osmane me emrin Rumelia Lindore. Viset e Maqedonisė, sė bashku me krahinat lindore tė Shqipėrisė, tė cilat me Traktatin e Shėn-Stefanit i jepeshin Bullgarisė, do tė mbeteshin gjithashtu nėn sundimin osman. Kongresi i Berlinit ua njohu pavarėsinė Rumanisė, Serbisė dhe Malit tė Zi. Ai ripohoi gjithashtu vendimin e mėparshėm pėr t’i dhėnė Rumanisė Dobruxhėn Veriore dhe pėr t’i shkėputur asaj provincėn e Besarabisė nė favor tė Rusisė. Kufijve tė Serbisė e tė Malit tė Zi ai u bėri ndryshime tė rėndėsishme. Me kėmbėnguljen e Austro-Hungarisė u vendos qė Serbia tė mos zgjerohej nga ana jugore (nė drejtim tė Novi Pazarit, tė Mitrovicės dhe tė Prishtinės, tė cilat Vjena i lakmonte pėr vete), por nga ana juglindore, duke i dhėnė asaj krahinat e Pirotit, tė Trenit, tė Vranjės e tė Nishit; kėto, me Traktatin e Shėn-Stefanit, i qenė premtuar Bullgarisė. Pėr tė njėjtėn arsye, me kėmbėnguljen e Vjenės, Malit tė Zi iu pakėsuan sė tepėrmi pėrfitimet territoriale nga ana veriore, nė drejtim tė Hercegovinės dhe tė Novi Pazarit. Sipas Traktatit tė Berlinit, ai do tė zgjerohej kryesisht nga ana jugore: do tė merrte krahinat e Tivarit, tė Podgoricės, tė Plavės, tė Gucisė, tė Rugovės e tė Kolashinit. Aneksimi i Ulqinit nuk iu njoh, por Cetina fitonte tė drejtėn qė anijet tregtare malazeze tė lundronin lirisht nė lumin Bunė dhe nė liqenin e Shkodrės.
Pėrfitime tokėsore nė kurriz tė Perandorisė Osmane patėn sidomos dy fuqi tė mėdha, tė cilat nuk kishin marrė pjesė fare nė luftėn ruso-turke: Austro-Hungaria dhe Britania e Madhe. Austro-Hungaria fitoi tė drejtėn pėr tė pushtuar ushtarakisht, gjoja pėr t’i administruar, Bosnjėn dhe Hercegovinėn, pėrveē limanit Spic, nė brigjet jugore tė Dalmacisė, tė cilėn e aneksoi zyrtarisht; po ashtu fitoi tė drejtėn pėr tė mbajtur garnizone ushtarake nė sanxhakun e Novi Pazarit. Britania e Madhe, e cila u paraqit nė Kongres si mbrojtėsja mė e flaktė e Perandorisė Osmane, i shkėputi kėsaj ishullin e Qipros.
Me pėrkrahjen e Anglisė e tė Francės, Kongresi i Berlinit mori nė shqyrtim edhe kėrkesat e Greqisė, e cila gjithashtu nuk kishte marrė pjesė nė luftėn ruso-turke. Athina pretendonte tė aneksonte Thesalinė, Maqedoninė, Kretėn dhe sidomos Epirin (vilajetin e Janinės). Pas mjaft debatesh, Kongresi, duke marrė parasysh kundėrshtimin qė bėri Anglia pėr Kretėn dhe Rusia pėr Maqedoninė, nuk pranoi qė kėto t’i jepeshin Greqisė, ndėrsa pėr pretendimet greke nė Epir, Perandoria Osmane deklaroi haptas se aneksimi i Epirit nga Greqia do tė ishte i rrezikshėm pėr tė dyja palėt, pasi aty mbisundonte popullsia shqiptare, e cila do t’u shkaktonte telashe si Greqisė, ashtu dhe Turqisė. Mė nė fund u vendos qė kufiri nė Thesali dhe nė Epir tė caktohej nga njė komision turko-grek. Megjithatė, Kongresi rekomandonte si vijė kufiri lumin Kalamas nė Epir dhe lumin Selemvria nė Thesali. Nė rast se Greqia e Turqia nuk do tė merreshin dot vesh ndėrmjet tyre, thuhej nė nenin 24, atėherė do tė ndėrhynin Fuqitė e Mėdha.
Vendimet e Kongresit tė Berlinit cenonin rėndė interesat e popullit shqiptar dhe tėrėsinė territoriale tė Shqipėrisė. Ashtu si Traktati i Shėn-Stefanit, edhe ai nuk e pa Shqipėrinė si njė njėsi politike tė veēantė, por e trajtoi si njė plaēkė tregu tė destinuar pėr tė pėrmbushur synimet e Fuqive tė Mėdha dhe pėr tė kėnaqur lakmitė e shteteve ballkanike. Traktati i Berlinit nuk i njohu Shqipėrisė asnjė tė drejtė kombėtare, madje nuk e zinte fare nė gojė emrin e saj. Ai nuk e respektoi as tėrėsinė e saj territoriale. Malit tė Zi, pėrveē trojeve me popullsi tė pėrzier shqiptare e sllave, iu dhanė pėrsėri disa vise thjesht shqiptare (krahinat e Plavės, tė Gucisė e tė Rugovės), sikundėr edhe Serbisė (krahinat e Vranjės, tė Trenit e tė Pirotit). Bullgarisė nuk iu njohėn viset e Shqipėrisė Lindore, por, nga ana tjetėr, iu dhanė Greqisė (e cila nuk pėrfitonte asgjė nga Traktati i Shėn-Stefanit), viset e Ēamėrisė. Veē kėsaj, me Traktatin e Berlinit lindi edhe njė rrezik tjetėr pėr trojet shqiptare. Ky rrezik vinte nga Austro-Hungaria, e cila, pėrveē pushtimit tė Bosnjės dhe tė Hercegovinės, fitonte gjithashtu tė drejtėn tė vendoste garnizone ushtarake dhe tė ndėrtonte rrugė strategjike nė sanxhakun e Novi Pazarit “deri pėrtej Mitrovicės”. Me kėto koncesione Vjena hidhte hapin e parė pėr tė pushtuar njė ditė krejt Kosovėn dhe pėr tė dalė pastaj nė Selanik.
Midis vendimeve tė tjera qė mori Kongresi i Berlinit, dy prej tyre preknin, njėri tėrthorazi e tjetri drejtpėrdrejt, dy ēėshtje qė kishin lidhje me aspektin politik tė trojeve shqiptare, qė do tė mbeteshin nėn sundimin e Perandorisė Osmane. E para trajtohej nė nenin 23 tė traktatit. Sipas kėtij neni, Porta e Lartė detyrohej tė hartonte pėr viset ballkanike, qė ndodheshin nėn sundimin e saj tė plotė, “rregullore organike” pėr njė administrim autonom tė vilajeteve, pak a shumė tė njėllojtė me atė qė i qe dhėnė ishullit tė Kretės mė 1868. Me qėllim qė kėto “rregullore” t’u pėrshtateshin nevojave tė vendit, Porta duhej tė ngarkonte “komisione tė posaēme” pėr hartimin e tyre, nė tė cilat “elementi vendas duhej tė pėrfaqėsohej nė shkallė tė gjerė”. Projektet qė do tė hartoheshin pėr ēdo vilajet, thuhej nė po kėtė nen, para se tė hynin nė fuqi, do tė miratoheshin edhe nga Komisioni Evropian qė u krijua nga Fuqitė e Mėdha pėr Rumelinė Lindore. E dyta ishte pėrfshirė nė Protokollin nr.13 tė Kongresit tė Berlinit dhe kishte lidhje me venomet e Mirditės. Fillimisht ēėshtja u ngrit nga pėrfaqėsuesit e Francės dhe tė Austro-Hungarisė. Kėta kėrkuan nga Porta e Lartė qė ajo t’i respektonte edhe nė tė ardhmen “privilegjet dhe imunitetet” (domethėnė: venomet), tė cilat “popullsia e Mirditės i gėzon ab antiquo” (qė nė kohėt e lashta). Pėrfaqėsuesi osman e kundėrshtoi kėtė propozim qė e pengonte Portėn e Lartė ta nėnshtronte Mirditėn, duke u kapur pas faktit se zotimi pėr tė respektuar venomet nė kėtė krahinė binte nė kundėrshtim me nenin 23, i cili e detyronte atė tė zbatonte reforma administrative nė vilajetet e Turqisė Evropiane. Megjithatė ai shtoi se Porta e Lartė nuk kishte ndėrmend tė zbatonte reformat e saj nė krahinėn e Mirditės. Fuqitė e Mėdha mbetėn tė kėnaqura nga deklarata e pėrfaqėsuesit turk, e cila u pėrfshi nė Protokollin nr.13, duke marrė kėshtu vlerėn e njė zotimi zyrtar. Tė dyja kėto vendime ishin negative pėr Shqipėrinė.
Me nenin 23 Fuqitė e Mėdha cenonin interesat jetike tė Shqipėrisė, jo pse e detyronin Perandorinė Osmane t’i pajiste viset ballkanike me administratė autonome “tė pėrshtatshme” me nevojat e tyre, por me tė drejtėn qė fitoi Porta e Lartė pėr ta mbajtur edhe nė tė ardhmen ndarjen administrative qė ishte nė fuqi, pra copėtimin e trojeve shqiptare ndėrmjet katėr vilajeteve tė ndryshme. Reformat administrative autonomiste i kėrkonin vetė qarqet pėrparimtare rilindėse, por ato i kushtėzonin kėto reforma me bashkimin e trojeve shqiptare nė njė vilajet tė vetėm autonom. Pajisja e katėr vilajeteve me “rregullore organike” tė veēantė, gjoja nė pėrshtatje me nevojat e vendit, do t’i vėshtirėsonte edhe mė tej lidhjet ekonomike, shoqėrore, politike e kulturore ndėrmjet krahinave shqiptare tė kėtyre vilajeteve. Pėr mė tepėr, e drejta qė fituan me nenin 23 Fuqitė e Mėdha pėr tė ndėrhyrė nė kėtė ēėshtje, u dha atyre mundėsinė, siē shkruante pak mė vonė Abdyl Frashėri, qė t’u jepnin reformave karakter joshqiptar, por serb nė vilajetin e Kosovės, bullgar nė atė tė Manastirit dhe grek nė vilajetin e Janinės. Si rrjedhim, me zbatimin e nenit 23 rritej mė tepėr nė tė ardhmen rreziku i aneksimit tė trojeve shqiptare nga shtetet fqinje ballkanike dhe vėshtirėsohej mė shumė lufta e shqiptarėve pėr bashkimin e kėtyre trojeve nė njė vilajet tė vetėm autonom.
Po ashtu, me Protokollin nr. 13, Fuqitė e Mėdha cenonin interesat jetike tė Shqipėrisė, sepse ēėshtjen kombėtare shqiptare e reduktuan vetėm si problem tė popullsisė sė saj katolike dhe nė mėnyrė tė veēantė vetėm si ēėshtjen e njė krahine tė saj, siē ishte krahina e vogėl dhe e prapambetur e Mirditės, e cila, sipas tyre, nuk aspironte gjė tjetėr, veēse tė ruante statusin e saj partikularist e patriarkal. Protokolli nr.13 i hapte kėshtu rrugėn Vjenės, e cila gėzonte prej kohėsh tė drejtėn e mbrojtjes sė popullsive katolike tė Perandorisė Osmane (kultusprotektoratin), qė tė ndėrhynte lirisht nė jetėn e brendshme tė Mirditės dhe ta kthente atė nė njė pikėmbėshtetje tė avancuar pėr ekspansionin e saj tė mėtejshėm drejt brigjeve shqiptare tė Adriatikut dhe drejt viseve tė Ballkanit Qendror.

firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18457
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MBROJTJA E ULQINIT. KUVENDI I DIBRĖS

Mesazh nga Naki prej Tue 03 Jul 2007, 12:50

(GUSHT-NĖNTOR 1880)

Demonstrata navale (gusht-tetor 1880)

Mali i Zi e pranoi propozimin qė bėnė ambasadorėt e Fuqive tė Mėdha nė Stamboll, mė 26 qershor 1880, pėr tė zėvendėsuar krahinat e Hotit e tė Grudės me qytetin dhe rrethinat e Ulqinit. Por Porta e Lartė, megjithėse zyrtarisht nuk e kundėrshtoi, nxori pėrsėri nė shesh pengesėn qė do tė ndeshte nė dorėzimin e tij nga ana e shqiptarėve. Nė tė vėrtetė, jo vetėm qyteti bregdetar i Ulqinit, por edhe hinterlandi i tij fshatar banohej krejtėsisht nga popullsi shqiptare. Pėrveēse pjesė e pandarė e truallit kombėtar tė Shqipėrisė, Ulqini ishte skela kryesore e Shkodrės dhe e pellgut tė saj nė detin Adriatik. Ai ishte njėkohėsisht edhe pika mė e rėndėsishme bregdetare qė lidhte tregtinė e jashtme tė Kosovės me skelat e ndryshme tė Mesdheut.
Si edhe mė parė, shqiptarėt protestuan menjėherė pėr kėtė padrejtėsi tė re qė Fuqitė e Mėdha po bėnin nė dėm tė interesave tė tyre kombėtarė. Nė tė njėjtėn kohė ata ia pėrsėritėn Portės sė Lartė vendosmėrinė pėr ta mbrojtur me ēdo kusht Ulqinin dhe gatishmėrinė pėr tė hyrė nė luftė edhe kundėr saj. Por kėtė radhė Fuqitė e Mėdha ishin tė vendosura pėr tė mos i marrė nė asnjė mėnyrė parasysh justifikimet e qeverisė osmane. Me njė notė kolektive, qė i drejtuan mė 3 gusht 1880 Stambollit, ato e ftonin Portėn e Lartė ta thyente qėndresėn e shqiptarėve dhe t’ia dorėzonte Ulqinin Malit tė Zi.
Nė fillim qeveria osmane pėrsėri ngurroi tė pėrdorte forcėn ushtarake kundėr Lidhjes Shqiptare. Ajo u pėrpoq mė shumė se kurdoherė me anė tė kėrcėnimeve pėr t’i bindur udhėheqėsit e saj tė hiqnin dorė nga qėndresa, por orvatjet nuk patėn sukses. Vullnetarėt shqiptarė nėn komandėn e Isuf Sokolit, tė Haxhi Mehmet Becit, tė Mehmet Gjylit etj., e rrethuan Ulqinin dhe u pėrgatitėn pėr ta shtėnė nė dorė, sapo tė largoheshin ushtritė turke nga qyteti.
Pėr ta zgjidhur ēėshtjen e dorėzimit tė Ulqinit, Fuqitė e Mėdha e kėrcėnuan Turqinė se do tė zhvillonin njė demonstratė navale nė bregdetin shqiptar, madje mė vonė se do tė zbarkonin trupat e tyre nė skelėn turke tė Izmirit. E tmerruar nga demonstrata navale dhe pėr tė shmangur ndėrlikimet ndėrkombėtare, Porta e Lartė dėrgoi nė gusht 1880 nė Shkodėr gjeneral Riza Pashėn me 3 000 ushtarė, me detyrėn qė ta dorėzonte Ulqinin pa konflikte tė armatosura. Riza Pasha, qė mbėrriti nė Shkodėr mė 19 gusht, u pėrpoq t’i bindte krerėt e Lidhjes me tė holla e me premtime qė tė hiqnin dorė nga mbrojtja e Ulqinit. Nė njė takim tė veēantė qė pati mė 22 gusht me anėtarėt e Komitetit Ndėrkrahinor tė Shkodrės, ai u deklaroi se do tė pėrdorte dhunėn ushtarake kundėr tė gjithė atyre qė do tė pengonin dorėzimin e Ulqinit. Me 24 gusht 1880 Riza Pasha shpalli nė Shkodėr shtetrrethimin e ndalimin e qarkullimit dhe tė lidhjeve me Ulqinin nga mbrėmja nė agim. Por orvatjet e tij nuk dhanė rezultat. As letrat personale qė sulltani u drejtoi krerėve tė Lidhjes, as ndėrhyrjet e ministrave tė tij nuk i prapsėn vullnetarėt nga vendimi pėr mbrojtjen e Ulqinit. Pėr kėtė 2 000 luftėtarė shqiptarė (ndėr tė cilėt 600 ishin shkodranė), tė komanduar nga Muftar agė Reēi, zunė pozita midis Midės sė Krajės dhe Malit tė Mozhurės pėr tė penguar kalimin e forcave tė Riza Pashės nė Ulqin. Forca tė tjera ulqinake, nėn komandėn e Haxhi Mehmet Becit, qėndronin nė gatishmėri kundėr marshimit tė mundshėm tė forcave malazeze.
Mė 1 shtator Fuqitė e Mėdha vendosėn tė ndėrmerrnin demonstratėn navale para ujėrave tė Ulqinit dhe mė 4 shtator 1880 rreth 20 korracata me shumė anije tė vogla angleze, franceze, gjermane, ruse, italiane dhe austro-hungareze hodhėn spirancat nė ujėrat e Raguzės.
Por edhe pas kėsaj as popullsia e Shkodrės dhe e Ulqinit, as edhe Komiteti Ndėrkrahinor i Lidhjes pėr Shkodrėn nuk u nėnshtruan; ata u treguan tė vendosur tė mbronin Ulqinin. Pėr mbrojtjen e Ulqinit u shpreh edhe Kėshilli i Pėrgjithshėm i Lidhjes qė u mblodh nė Prizren nė fillim tė shtatorit. Ndėrkaq, mė 7 dhe 8 shtator 17 batalione osmane, tė komanduara nga Riza Pasha, rrethuan qytetin e Shkodrės dhe u drejtuan pėr nė Ulqin. Forcat vullnetare shqiptare, qė ndodheshin nė Ulqin e nė Mozhurė, u dolėn pėrpara forcave osmane dhe ndalėn marshimin e tyre pėr nė Ulqin. Mė 15 shtator dega e Lidhjes Shqiptare pėr Ulqinin u dėrgoi Fuqive tė Mėdha, nėpėrmjet konsujve tė tyre nė Shkodėr, njė memorandum ku protestonte nė mėnyrė kategorike kundėr lėshimit tė Ulqinit dhe shprehte gatishmėrinė e popullsisė sė tij pėr tė qėndruar deri nė fund.
Mė 17 shtator komandanti i flotės ushtarake tė Gjashtė Fuqive tė Mėdha i dėrgoi Riza Pashės njė ultimatum, me tė cilin i jepte 3 ditė afat pėr dorėzimin e Ulqinit. Mė 17 shtator ushtritė e Lidhjes, tė pėrbėra nga 6 mijė ushtarė qė deri atėherė e mbanin tė rrethuar Ulqinin, sapo morėn lajmin pėr demonstratėn navale, sulmuan ushtritė osmane dhe e shtinė nė dorė qytetin. Ushtria turke u mbyll nė kazerma dhe mė pas u largua fshehurazi nga qyteti.
Mė 20 shtator flota e gjashtė Fuqive tė Mėdha la Raguzėn dhe u drejtua pėr nė jug, por nuk hyri nė ujėrat e Ulqinit. Megjithatė, ushtritė e Lidhjes Shqiptare, tė cilat tani qėndronin pėrballė flotės ndėrkombėtare, nuk u bindėn. Mė 25 shtator Riza Pasha shpalli shtetrrethimin nė Shkodėr, bllokoi rrugėn e Ulqinit pėr tė ndaluar furnizimin e vullnetarėve, ēarmatosi forcat e armatosura tė qytetit qė vareshin nga Lidhja, ndaloi mbledhjet dhe shpalli shpėrndarjen e Degės sė Lidhjes. Njėkohėsisht bėri arrestime. Mė 29 shtator Riza Pasha urdhėroi shpėrndarjen e Komitetit Ndėrkrahinor tė Lidhjes dhe e kėrcėnoi se do tė merrte masa ushtarake kundėr tij, nėse nuk shpėrndahej. Dega e Lidhjes tė nesėrmen u pėrgjigj se ajo tashmė nuk e njihte Riza Pashėn si komandant ushtarak tė vilajetit dhe e kėrcėnonte se do ta dėbonte atė sė bashku me garnizonin e tij nga Shkodra.
Pikėrisht nė kėto ditė, kur acarimi i marrėdhėnieve ndėrmjet Lidhjes sė Prizrenit dhe Portės sė Lartė po ēonte drejt konfliktit tė armatosur, Anglia dhe Austro-Hungaria ndėrhynė pėr tė penguar mbrojtjen me armė tė Ulqinit. Duke parė se as demonstrata detare e flotės ndėrkombėtare, as masat ushtarake tė qeverisė osmane nuk po jepnin rezultat, konsujt britanikė dhe austro-hungarezė u pėrpoqėn tė bindnin krerėt e degėve tė Lidhjes sė Prizrenit e nė mėnyrė tė veēantė anėtarėt e Komitetit Ndėrkrahinor tė Shkodrės se Fuqitė e Mėdha ishin tė prirura t’u jepnin shqiptarėve tė drejta autonomiste, por kėrkonin si kusht qė kėta tė mos e kundėrshtonin dorėzimin e Ulqinit dhe tė mos shkaktonin konflikt tė armatosur me Portėn e Lartė. Edhe pse premtimi i tyre qe njė mashtrim, si edhe presionet e dhunshme tė Stambollit nuk mbetėn pa efekt. U lėkundėn sidomos qarqet e moderuara, tė cilat menduan se ia vlente tė sakrifikohej Ulqini pėr tė siguruar tė drejtat autonomiste pa hyrė nė konflikt me Portėn e Lartė. Si rrjedhim, disa nga anėtarėt e Komitetit Ndėrkrahinor tė Shkodrės, ndėrmjet tė cilėve edhe Hodo Sokoli, pėrkrahės i njohur i lėvizjes autonomiste, tani hoqėn dorė nga lufta pėr mbrojtjen e Ulqinit.
Kjo rrethanė e vėshtirėsoi mė shumė detyrėn e atdhetarėve pėr tė mbrojtur me armė Ulqinin dhe pėr tė siguruar autonominė e Shqipėrisė. Megjithatė, ata nuk hoqėn dorė nga qėndrimi i tyre, por u pėrpoqėn tė mbanin gjallė frymėn luftarake nė tė katėr vilajetet. Veē kėsaj, ata vendosėn tė ndėrmerrnin pėrēapjen e fundit pėr tė tėrhequr nė programin e tyre qarqet e moderuara, nė mėnyrė tė veēantė forcat luftarake qė ishin ende tė lidhura pas tyre. Pėr kėtė qėllim u thirr njė kuvend i jashtėzakonshėm i Lidhjes Shqiptare nė qytetin e Dibrės.

Kuvendi i Dibrės (20-24 tetor).
Lufta e Ulqinit

Kuvendi i Dibrės i filloi punimet mė 20 tetor 1880. Aty morėn pjesė rreth 300 delegatė tė ardhur nga krahinat shqiptare tė katėr vilajeteve, tė shoqėruar nga 5 mijė veta tė armatosur. Shumica e tyre ishin dėrguar nga vilajeti i Kosovės dhe nga viset shqiptare tė vilajetit tė Manastirit. Numri i delegatėve qė pėrfaqėsonin Shkodrėn, Shqipėrinė e Mesme dhe tė Jugut ishte mė i pakėt. Pjesa mė e madhe e delegatėve u pėrkiste rrymave radikale dhe tė moderuara. Midis delegatėve ishin Ali pashė Gucia, Iliaz pashė Dibra, Abdyl Frashėri etj.
Kuvendi trajtoi tri ēėshtje me rėndėsi vendimtare pėr Shqipėrinė: qėndrimin ndaj ēėshtjes sė Ulqinit, krijimin e njė vilajeti autonom dhe formimin e qeverisė sė pėrkohshme.
Lidhur me ēėshtjen e parė Kuvendi e quajti tė domosdoshme mbrojtjen me armė tė Ulqinit dhe shprehu gatishmėrinė pėr tė dėrguar nė Shkodėr forcat vullnetare tė sanxhakut tė Dibrės. Ky vendim iu njoftua edhe Komitetit Ndėrkrahinor tė Shkodrės. Abdyl Frashėri dhe pėrfaqėsuesit e krahut radikal argumentuan gjithashtu programin e miratuar nė Kuvendin e Gjirokastrės, pėr krijimin e vilajetit autonom tė Shqipėrisė dhe pėr formimin e qeverisė sė pėrkohshme. Ashtu siē parashikohej, elementėt konservatorė (rreth 25 veta) mbajtėn anėn e Portės sė Lartė. Ata nuk pranuan asnjė nga kėrkesat e atdhetarėve radikalė dhe u sulėn me ashpėrsi kundėr tyre. Vendimi pėr mbrojtjen e Ulqinit, pavarėsisht nga urdhri qė kishte dhėnė sulltani pėr dorėzimin e tij, u mor me votat e atdhetarėve radikalė dhe tė moderuar. Tė moderuarit e pranuan nė parim edhe formimin e Vilajetit tė Shqipėrisė. Madje disa prej tyre, ndėr tė cilėt Iljaz pashė Dibra dhe Ali pashė Gucia, e miratuan edhe tezėn e Abdyl Frashėrit pėr ta sendėrtuar vilajetin autonom me anėn e veprimeve tė armatosura. Tė tjerėt ngulėn kėmbė nė pikėpamjen e tyre tė mėparshme: pėr tė mos shkuar pėrtej paraqitjes sė peticionit, duke ia lėnė sulltanit nė dorė plotėsimin e kėrkesave tė tij. Debate tė zjarrta u zhvilluan sidomos rreth ēėshtjes sė formimit tė qeverisė sė pėrkohshme, kundėr sė cilės u ngritėn gjithė delegatėt konservatorė.
Si pasojė e kėtyre divergjencave, Kuvendi i Dibrės doli me dy rezoluta. Njėra, e ndėrtuar sipas platformės sė Kuvendit tė Gjirokastrės, me tė cilin kėrkohej krijimi i Vilajetit tė Shqipėrisė me autonomi tė gjerė, fitoi afėrsisht 120 vota. Tjetra, e propozuar nga delegatėt e krahut tė moderuar, me tė cilin lutej Porta e Lartė qė tė krijonte njė Ejalet tė Shqipėrisė, pa i shkrirė vilajetet, dhe tė zbatonte nė kėtė reformat pėr organizimin e ri tė vilajeteve, sipas nenit 23 tė Traktatit tė Berlinit. Ejaleti i Shqipėrisė do tė kishte njė autonomi tė kufizuar. Rezoluta e dytė grumbulloi shumicėn prej 150 votash. Delegatėt konservatorė nuk nėnshkruan asnjėrin prej tyre. Tė dyja rezolutat u dėrguan veē e veē nė Stamboll. Pėr ēėshtjen e qeverisė sė pėrkohshme, Kuvendi i Dibrės zyrtarisht nuk mori asnjė vendim. Nė bazė tė marrėveshjes qė u arrit ndėrmjet patriotėve revolucionarė, ajo u la tė shqyrtohej edhe njėherė nė Prizren. Miratimi i dy rezolutave tregoi se Kuvendi i Dibrės nuk arriti tė bashkonte tė gjitha forcat patriotike shqiptare rreth njė programi tė vetėm autonomist. Megjithatė, vendimet e tij patėn jehonė pozitive si brenda vendit, ashtu edhe nė opinionin publik evropian.
Gjatė ditėve tė Kuvendit tė Dibrės qeveria e Stambollit mori masa tė tjera shtrėnguese kundėr shkodranėve pėr tė siguruar dorėzimin pa luftė tė Ulqinit. Ajo vendosi tė pėrfitonte nga pėrēarja qė u thellua nė Kuvendin e Dibrės dhe t’i jepte fund qėndresės sė Lidhjes pėr mbrojtjen e Ulqinit. Mė 25 tetor 1880 Porta e Lartė largoi nga Shkodra gjeneral Riza Pashėn dhe nė vend tė tij dėrgoi mareshal Dervish Pashėn, tė shoqėruar nga 21 batalione dhe tė pajisur me fuqi tė jashtėzakonshme. Ai u emėrua komisar i jashtėzakonshėm dhe kryekomandant i vilajetit tė Shkodrės. Pėr tė shmangur pusitė e forcave shqiptare, Dervish Pasha udhėtoi nga Stambolli nė Shqipėri me anije. Sapo arriti nė Shkodėr, mė 3 nėntor 1880, ai i dha njė ultimatum Komitetit Ndėrkrahinor tė Shkodrės pėr tė tėrhequr vullnetarėt shqiptarė nga Ulqini.
Nė kėtė kohė treva e Ulqinit ndodhej nėn kontrollin e forcave vullnetare tė Lidhjes Shqiptare, qė drejtoheshin nga shtabi ushtarak i formuar pėr mbrojtjen e Ulqinit. Nėn drejtimin e tij, sipas tė dhėnave mė tė sakta, qenė 2 mijė vullnetarė tė vendosur nė Ulqin (nga tė cilėt 800 ulqinakė) dhe 2 mijė tė tjerė, nė sektorin e Tuzit. Nė fillim tė nėntorit, kur Dervish Pasha ishte vendosur tanimė nė Shkodėr, mbėrritėn kėtu qindra vullnetarė tė tjerė nga Tetova, nga Shkreli, nga Dibra, nga Kelmendi dhe pritej tė vinin rreth 4 mijė tė tjerė nga Prizreni, nga Gjakova e nga Dibra.
Presionet qė Dervish Pasha bėri nga 7 deri nė 16 nėntor 1880 ndaj Komitetit Ndėrkrahinor tė Lidhjes pėr Shkodrėn pėr ta detyruar tė dorėzonte Ulqinin nuk dhanė rezultat. Edhe Komiteti i Lidhjes pėr Ulqinin nė peticionin qė u dėrgoi mė 16 nėntor Fuqive tė Mėdha, shprehte vendosmėrinė pėr mbrojtjen e qytetit. Fryma e qėndresės kishte pėrfshirė gjithė popullsinė e qytetit.
Pėr tė shpejtuar dorėzimin e Ulqinit u angazhuan konsulli anglez (K. Grini) dhe ai austro-hungarez (F. Lipih) nė Shkodėr, tė cilėt, nė marrėveshje me Dervish Pashėn, ushtruan trysni mbi Komitetin Ndėrkrahinor tė Shkodrės pėr ta bindur tė hiqte dorė nga mbrojtja e Ulqinit. Pėrkundrejt kėsaj konsujt e huaj do tė ndėrhynin pranė sulltanit pėr t’u dhėnė shqiptarėve tė drejtat autonomiste. Pėrballė trysnisė sė Dervish Pashės dhe premtimeve tė konsujve tė huaj, mė 17 nėntor 1880 shumė anėtarė tė Komitetit Ndėrkrahinor tė Shkodrės deklaruan se hiqnin dorė nga qėndresa e armatosur nė Ulqin. Ndėrkohė edhe mjaft nga pėrfaqėsuesit e krahut tė moderuar kishin kapitulluar para Dervish Pashės dhe patėn shkuar aq larg, sa disa ditė mė parė kishin lajmėruar telegrafisht Kuvendin e Dibrės se nuk kishin nevojė pėr ndihma, pasi kishin vendosur ta dorėzonin qytetin. Kapitullimi i tyre shkaktoi revoltimin e atdhetarėve shkodranė, tė cilėt formuan njė komitet tė ri tė Lidhjes Shqiptare pėr Shkodrėn. Nė komitetin e ri, qė u ngrit mė 19 nėntor 1880, hynė partizanėt e vendosur tė mbrojtjes me armė tė Ulqinit, si Selim Ēoba, Isuf Sokoli, Fetah Dragusha, Filip Ēeka etj.
Por ngjarjet u zhvilluan me shpejtėsi tė madhe. Pėrēarja nė udhėheqjen e Lidhjes dobėsoi forcat e saj ushtarake, sidomos ardhjen e vullnetarėve tė tjerė. Komiteti i ri nuk pati kohė tė mobilizonte popullin dhe tė organizonte qėndresėn e armatosur kundėr ushtrisė osmane. Tri ditė mė vonė, mė 22 nėntor 1880, ndėrsa Shkodra nuk e kishte kapėrcyer ende krizėn e brendshme politike, Dervish Pasha i dha urdhėr ushtrisė turke tė fillonte marshimin pėr nė Ulqin. Atė ditė ushtritė turke u ndeshėn me forcat shqiptare te Kodra e Kuqe, afėr fshatit Klesna. Nė fillim vullnetarėt shqiptarė i sprapsėn ushtritė turke, por mė vonė, pasi arritėn reparte tė tjera osmane tė pajisura me artileri moderne, forcat shqiptare u thyen. Komandanti i tyre Isuf Sokoli u plagos rėndė dhe pak mė vonė vdiq.
Pasi u thye ushtria shqiptare, forcat turke vazhduan marshimin dhe hynė nė Ulqin, mė 23 nėntor 1880, tė cilin pastaj mė 26 nėntor ua dorėzuan ushtrive malazeze.
Sė bashku me dorėzimin e Ulqinit mori fund edhe ēėshtja e kufijve veriorė, e cila kishte shqetėsuar pėr gati 30 muaj jo vetėm Perandorinė Osmane, por edhe diplomacinė evropiane. Megjithatė, edhe pse ēėshtja e kufirit turko-malazez u mbyll, lufta qė zhvilluan shqiptarėt kundėr shantazhit brutal tė Fuqive tė Mėdha dhe ndėrhyrjes ushtarake tė Portės sė Lartė la pėrshtypje tė thellė nė opinionin publik tė Evropės. Jo vetėm nė shtyp, por edhe nė disa parlamente tė Evropės, u ngritėn zėra proteste kundėr politikės sė Fuqive tė Mėdha, tė cilat vendosėn tė pėrdornin luftanijet pėr tė shtypur tė drejtat kombėtare tė popullit shqiptar.


firma.................................................................................................................................................................................
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Duhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet.
avatar
Naki
Webmaster

Shteti : Republika e Kosovės
Postime : 9125
Kyējet nė forum : 18457
Regjistruar mė : 29/05/2007

http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi