» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

4 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 4 vizitorė

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Rroftė sėmundja e dashurisė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Rroftė sėmundja e dashurisė

Mesazh nga Kle@Love prej Wed 14 Apr 2010, 18:28

Rroftė sėmundja e dashurisė
Fiksim.
Ankth. Ulje - ngritje tė humorit. Pastaj takikardi, djersė, prerje e
oreksit. Tė gjitha simptomat e njė sėmundjeje. Nga e cila askush nuk do
tė shėrohet. Njė neurolog anglez ėshtė i bindur pėr kėtė
Frymėmarrje e rėnduar, takikardi, pakėsim i oreksit.
Dhe pastaj mendime tė kėqija, ankth pėr tė ardhmen, ndryshime tė
menjėhershme tė humorit. Mos bėni sikur nuk i njihni simptomat. Janė
simtomat e njė sėmundjeje qė herėt a vonė i godet tė gjithė, por qė
asnjė mjek nuk do tė guxonte ndonjėherė t'i diagnostikonte si tė tilla.


Tė nxirrje diagnozėn e sėmundjes sė dashurisė, ishte diēka
normale pėr mjekėt e antikitetit. Por nė mjekėsinė shkencore tė ditėve
tona, pėr dashurinė si sėmundje nuk flitet mė. Mjekėsia, bashkė me
psikologjinė, duket se kanė hequr dorė madje edhe nga tė pėrgjigjurit e
pyetjes: ē'ėshtė dashuria? Pėr ta risjellė kėtė fjalė nė fjalorin
mjekėsor tenton Frank Tallis, psikologu klinik anglez qė jep psikologji
klinike dhe neuroshkencė nė King's College. Tallis, nė librin e tij tė
ri "Love sick" propozon njė tezė paradoksale dhe provokuese: qė dashuria
ėshtė njė formė e sėmundjes mendore. Por njė sėmundje e nevojshme dhe
pėr tė cilėn nė tė vėrtetė ne nuk duam asnjė lloj kurimi.


Nė faqet e para tė librit, ju akuzoni mjekėsinė dhe vetė
psikologjinė se nuk po e merr dhe aq seriozisht dashurinė.


Si psikolog klinik, shpesh mė krijohet ideja se po i lė nė baltė
shumė nga pacientėt e mi, qė vuajnė nga diēka qė nuk mund tė emėrtohet
ndryshe pėrveēse sėmundje e dashurisė. Por nėpėr tekstet e shkruara ky
term nuk shfaqet dhe kėshtu kėta pacientė gjenden pėrballė diagnozės
zyrtare tė depresionit apo ankthit. Por, ky nuk ėshtė pėrshkrimi i duhur
pėr gjendjen e tyre, qė lidhet veēanėrisht me pėrvojėn e rėnies nė
dashuri. Diēka thelbėsore, siē ėshtė dashuria, meriton me siguri njė
trajtim shkencor, por psikologjia nuk ka qenė kurrė e aftė tė shpjegojė
as anėt biokimike e as ato emocionale. Eshtė e habitshme se si mjekėsia
dhe psikologjia merren kaq shumė me seksin, por pothuajse fare me
dashurinė. Dashuria i ndryshon thellėsisht njerėzit, ndikon nė mėnyrėn
se si ata mendojnė dhe sillen dhe kur nuk ėshtė e lumtur shkakton njė
sėmundje fizike. Eshtė diēka, pėr tė cilėn tė gjithėve u ndodh tė
vuajnė, por mbi tė cilėn psikologjia nuk ka shumė pėr tė thėnė.


Aq sa tė konsiderohet njė sėmundje mendore?


Diagnoza e sėmundjes sė dashurisė konsiderohej si e ligjshme dhe
e dobishme nga mjekėsia, sė paku deri nė fillim tė Gjashtėqindės. Dhe
nėse rilexojmė ato diagnoza antike, shohim se paciantėt nė fjalė
tregonin njė bashkėsi simptomash: mendim fiks pėr personin qė duam,
melankoli, gjendje ekstaze, lėkundje tė fuqishme tė humorit. Tė gjitha
simptomat qė bėjnė pjesė nė diagnozat bashkėkohore tė obsesionit,
depresionit, manisė. Diagnoza e vjetėr e sėmundjes sė dashurisė pėrkon
pothuajse pėrsosmėrisht me njė diagnozė tė ditėve tė sotme ajo e
shqetėsimit obsesiv me ndryshime tė humorit. Ka shumė akspekte tė rėnies
nė dashuri, qė stimulojnė njė shqetėsim mendor, nė njė mėnyrė kaq
besnike, sa ndoshta nuk ka asnjė ndryshim tė vėrtetė mes obsesionit pėr
personin e dashur dhe njė obsesioni tė vėrtetė klinik. Pėrvoja e rėnies
nė dashuri ėshtė pėr shumė prej nesh pėrvoja mė e afėrt me sėmundjen
mendore, qė na qėllon ta provojmė. Eshtė rasti ynė pėr tė flirtuar me
ēmendurinė.


Pėrse na paska dėnuar evolucioni qė tė eksperimentojmė njė
sėmundje mendore?


Dashuria ėshtė njė lloj mekanizmi sigurie, qė evolucioni e ka
krijuar pėr tė kontrolluar specien nga vetė racionaliteti ynė. Duhet tė
jetė irracionale pėr tė siguruar lindjen, pra vazhdimin e species
njerėzore. Fėmijėt tanė lindin mjaft tė prekshėm dhe tė dobėt dhe kanė
nevojė pėr kujdes nga ana e prindėrve. Dhe nė ndryshim nga kafshė tė
tjera, ne kemi njė tru mjaft tė zhvilluar, qė na lejon tė rrebelohemi
kundėr instikteve tona riprodhuese dhe tė refuzojmė punėn e vėshtirė tė
rritjes sė fėmijėve. Mund tė vendosim tė gjithė tė mos kemi fėmijė dhe
specia do tė shuhej. Pėrkundrazi, vazhdojmė tė lindim. Nuk ėshtė njė
rastėsi qė nė pjesėn mė tė madhe tė pėrvojave, faza e dashurisė sė
vėrtetė zgjat rreth dy apo tre vjet. Eshtė koha qė u nevojitej
parardhėsve tanė pėr tė sjellė nė jetė dhe pėr tė t'i prerė gjirin njė
fėmijė. Ēmenduria e dashurisė zgjat aq sa nevojitet qė genet tona tė
kalojnė tek brezi pasardhės. Evolucioni na ka furnizuar me njė
pėrfshirje tė fuqishme emocionale, qė na ēliron nga ēdo lloj mendimi
rracional, nė mėnyrė qė tė marrim njė vendim qė nuk ėshtė nė interesin
tonė, por nė atė tė vetė species.


Disa manifestime tė dashurisė nxjerrin nė pah aspektin
patologjik. Nė mėnyrė tė veēantė xhelozia.


Xhelozia ėshtė njė gjendje emocionale mjaft komplekse, qė e ka
origjinėn nga njė kėrcėnim real ose imagjinar ndaj marėdhėnies seksuale.
Eshtė njė pėrzierje e ankthit, inatit dhe depresionit, qė shtrembėron
perceptimet tona dhe me raste na bėn edhe tė dhunshėm. Por ėshtė kaq e
fuqishme sepse ėshtė e rėndėsishme pėr specien. Funksioni kryesor i
dashurisė ėshtė qė tė ēimentojė njė marėdhėnie seksuale pėr njė periudhė
kohe tė mjaftueshme pėr tė rritur fėmijėt, por nuk funksionon
gjithmonė. Xhelozia ėshtė njė shėrim pėr jopėrsosmėritė e dashurisė,
lejon mbrojtjen e interesave tona riprodhuese nga rivalėt. Tė gjithė
rrjedhim nga paraardhės xhelozė dhe pjesa mė e madhe e tentativave
moderne pėr tė kapėrcyer xhelozinė nuk funksionojnė. Mendimi liberal nuk
mund tė bėjė shumė kundėr demonėve tanė tė evolucionit.


Nė libėr ju jepni njė shpjegim edhe pėr faktin qė dashuria
shpesh na bėn tė sillemi si fėmijė.


Pėr qeniet njerėzore ėshtė mjaft e rėndėsishme qė, qė tė vegjėl
tė formojnė njė lidhje tė fortė qė tė kujdeset pėr ta, mė e preferueshme
ėshtė ajo me nėnėn. Sigurisht, kjo ka njė pėrparėsi tė madhe evolutive
dhe ėshtė ndoshta sjellja mė e rėdėsishme, e shkruar nė neuronet tona.
Ndoshta ngjitja fėminore me nėnėn dhe ajo me personin e dashur varen nga
tė njėjtat sisteme neuronesh thelbėsorė. Nė njėfarė mėnyre, lidhja mes
nėnės dhe fėmijės ėshtė modeli origjinal i tė gjitha lidhjeve tė thella.
Nėna dhe fėmija pėrshembull, kalojnė shumė kohė duke u parė nė sy dhe
duke prekur fytyrat, tamam si tė dashuruarit. Me njė tė sapolindur
sajojmė vargje tė ēuditshme apo kėndojmė, nė mėnyrė shpeshherė qė na bėn
tė ndihemi si nė turp, tė njėjtėn gjė bėjmė edhe me personin qė
dashurojmė.


Ē'ndodh me trurin kur biem nė dashuri?


Nė nivel kimik, gjėja qė kemi zbuluar nga shigjetat e Erosit
ėshtė ositoksina. Eshtė njė edorfinė, domethėnė njė nga ato substanca
kimike tė ngjashme me barin e opiumit qė nė trurin tonė rregullojnė
kėnaqėsinė dhe dhimbjen. Ositoksina ka njė rol qė shfaqet qė nė shfaqjen
e dėshirės seksuale ndaj njė njeriu, por nivelet e saj ngrihen nė
mėnyrė dramatike dorė pas dore kur nisim intimitetin me tė. Eshtė
pėrgjegjėse pėr ndjesinė e euforisė, qė lidhet me afėrsinė me personin
qė duam dhe ka efekte tė rėndėsishme mbi kujtesėn, duke e konsoliduar
imazhin e tjetrit nė mėnyrė qė shėrben pėr ta mbajtur tė gjalė lidhjen,
edhe kur jemi larg.


Nėse dashuria ėshtė vėrtetė njė sėmundje mendore, a duhet tė
shqetėsohemi pėr ta kuruar?


Pjesėrisht kjo ndodh ndėrkaq. Siē e thashė, shumė persona qė nė
tė vėrtetė vuajnė nga sėmundja e dashurisė, gjenden pėrballė diagnozės
zyrtare tė depresionit dhe mjekohen me antidepresivė. Dhe shpesh kjo
funksionon sepse edhe vuajtja e dashurisė, ashtu si depresioni, duket se
ka tė bėjė me njė ulje tė nivelit tė serotoninės, pėr tė cilėn
shėrbejnė kėta ilaēe. Nuk mund tė parjashtohet fakti se nė vitet e
ardhshme me pėrparimin e njohurive biokimike, tė shpiken ilaēet e duhura
pėr tė mjekuar simptomat e njė zhgėnjimi dashuror. Por nė vetvete
dashuria ėshtė njė sėmundje, qė nuk do t'ia gjejmė kurrė mjekimin. Ajo
qė mund tė bėjmė ėshtė vetėm ta jetojmė dashurinė nė mėnyrė sa mė tė
shėndetshme, gjė qė shpesh nuk e bėjmė. Pa pritur tepėr, por edhe pa
nėnvleftėsuar pasojat e saj.


Duhet tė heqim dorė nga romantizmi?


Idealizmi romantik, ai i ngritur nė qiell nga poetėt, ėshtė njė
fenomen tipik perėndimor, qė ka pasur pasoja tė thella nė kulturėn tonė,
duke e kthyer dashurinė nė njė lloj feje nė na shpie nė shpresa krejt
jorealiste. Nė njėfarė pike kemi nisur tė kėrkojmė tek qeniet e tjera
njerėzore atė transhendencė, tė cilėn mė pėrpara e kėrkonim tek feja.
Dhe natyrisht qė jemi tė dėnuar tė dėshtojmė, sepse njerėzit janė tė
mbushur me difekte dhe nuk mund tė na japin kėtė lumturi tė thellė e tė
pėrjetshme thjesht duke pasur njė marrėdhėnie me ne. Nė kėtė kuptim disa
aspekte tė traditės lindore, nė tė cilėn rėnia nė dashuri nuk
shenjtėrohet dhe ku martesat bėhen me shkuesi, ēuditėrisht dalin mė tė
shėndetshme.


Le tė flasim pėr seksin.


Kur bėjmė seks me dikė, nė trurin tonė prodhohen ndryshime nė
nivel kimik qė na bėjnė qė ai person tė na duket mė tėrheqės. Tė bėsh
seks nė mėnyrė tė rastėsishme do tė thotė tė luash me zjarrin, me
mekanizma evolutivė mjaft tė fuqishėm. Rrezikojmė tė biem nė dashuri dhe
tė formojmė njė lidhje me njė njeri qė nuk na pėrshtatet, kur nė tė
vėrtetė do tė ishte mė mirė tė kėrkonim dikė me tė cilin kemi mė tepėr
gjėra tė pėrbashkėta, me tė cilin ndajmė tė njėjtėn mėnyrė tė tė parit
tė botės, qė na stimulon intelektualisht. Sipas tė gjitha gjasave seksi i
ngatėrron mė tepėr gjėrat, sepse ēliron substanca kimike qė
shtrembėrojnė perceptimin. Siē e thashė, kjo ka njė arsye tė caktuar
evolutive dhe ėshtė mjaft e leverdisshme pėr specien, por jo gjithmonė
pėr ne individėt.


Nėse dhimbjet e dashurisė janė sėmundje, atėherė a do tė na
duhet ta ndryshojmė mendimin tonė pėr sėmundjet mendore?


Do tė thoja qė po. Nė njėfarė mėnyre, nėse kuptojmė se sa ngjan
dashuria me njė sėmundje mentale, do tė evitojmė qė t'i tregojmė me
gisht ata qė vuajnė nga shqetėsime tė tilla si skizofrenia. Asnjė prej
nesh ėshtė krejtėsisht i imunizuar nga sėmundjet mendore, pėr aq kohė sa
askush nga ne nuk e ka nė dorė qė ta shmangė rėnien nė dashuri.

Kle@Love

Shteti : Durres
Postime : 6659
Kyējet nė forum : 15864
Regjistruar mė : 15/01/2009
Profesioni : Arkitekte

http://www.klealove.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi