» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Sun 02 Jul 2017, 21:02 nga albi

» Gėzuar Festat e Fund Vitit
Thu 29 Dec 2016, 19:02 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 13 Dec 2016, 16:58 nga albi

» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

14 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 14 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154064 artikuj v 4861 temat


Naki (9125)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3377)
 
Adisa (3282)
 


Pese mije vjete fortifikime ne Shqiperi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Pese mije vjete fortifikime ne Shqiperi

Mesazh nga Vizitor prej Sun 03 Jan 2010, 21:45

KULLA DHE BANESA Tė FORTIFIKUARA


kėtė kapitull do tė bėhet fjalė pėr kullat e veēuara, tė palidhura me
sistemin mbrojtės tė ndonjė kalaje si dhe pėr banesat e fortifikuara,
tė cilat kanė tė pėrbashkėt me kullat karakterin mbrojtės.

Me
termin «kullė» apo «kullė e veēuar» janė nėnkuptuar ndėrtesa tė larta
tė fortifikuara, qė kryenin funksione tė ndryshme mbrojtėse.

Kullat
e veēuara kanė shėrbyer si pika vrojtimi pėr kontrollin e rrugėve apo
tė kufijve, pėr shkėmbime sinjalesh; si banesa tė fortifikuara, si
kryekulla nėpėr qytete tė fortifikuara dhe kėshtjella; pėr mbrojtjen e
manastireve dhe sė fundi si banesa tė pėrkohshme ēifligarėsh pėr verim
apo pėr vėzhgim gjatė grumbullimit tė produkteve bujqėsore.

Kulla
e veēuar, pavarėsisht nga destinacioni i saj, ka lindur pothuajse nė
njė kohė me kullat e lidhura me sistemin mbrojtės tė kalave. Kjo ėshtė
dokumentuar plotėsisht pėr vendet e qytetėrimeve tė lashta tė Lindjes
sė Mesme, aq sa pėrmendjet mė tė hershme tė kullave humbasin nė
lashtėsinė e legjendės. Edhe nė vendin tonė i takojmė kullat e veēuara
krahas atyre qė lidhen me sistemet mbrojtėse tė kalave. Tė tilla janė,
p.sh. kulla e Vagalatit dhe e Ēukės nė rrethin e Sarandės, qė i
pėrkasin periudhės antike.

Nė kohėn e pushtimit
romak kishte gjithashtu kulla tė veēuara dhe mjaft vila latifondistėsh
kishin karakter mbrojtės. Njė prej tyre, e rrethuar me njė mur mbrojtės
30x70 m, u zbulua kohėt e fundit nė fshatin Kraps tė Fierit. Nė kohėn e
vonė antike u ndėrtua njė sistem i tėrė kėshtjellash dhe kullash tė
veēuara pėr mbrojtjen e kufijve tė Perandorisė Bizantine, sidomos nė
kohėn e sundimit tė perandorit Justinian I, siē ėshtė p.sh. kulla nė
Petrelė, etj. Por gjatė sistemit feudal, qė karakterizohet nga copėtimi
ekonomik e politik, rivaliteti dhe pasiguria, gjetėn njė pėrhapje mė tė
gjerė kėto lloj ndėrtimesh, sidomos kulla e pėrdorur si banesė dhe vetė
banesa e fortifikuar. Kėto dy lloje ndėrtimesh ishin privilegj i mė tė
fuqishmėve, pra i klasės sunduese, i feudalėve dhe i klerikėve. Por me
kohė, pėr rrethana tė caktuara historike, kulla gjen njė pėrdorim mė tė
gjerė derisa nė zona tė veēanta ajo zėvendėsoi pothuajse krejtėsisht
banesėn e mėparshme tė pambrojtur.

Banesa e
fortifikuar ofronte njė jetė mė komode, prandaj ajo ėshtė parapėlqyer
nga klasat sunduese. Nė fillim, me sa duket, ajo ishte njė banesė e
zakonshme, e lidhur organikisht me njė apo mė tepėr kulla.

Kullat,
si kategori mė vete, ishin tė njohura qoftė si donzhonė apo nė format e
pėrmendura mė lart, prandaj mjaftonte njė bashkim mekanik i banesave me
njėrėn nga kėto lloj kullash pėr tė krijuar njė tip banesė tė
fortifikuar. Kėshtu, na krijohet nė kalanė e Durrėsit, mė 1225, njė
kullė me banesė e mur rrethues qė ėshtė shembulli mė i hershėm i
dokumentuar i kėtij lloji nė vendin tonė. Banesa tė fortifikuara, me sa
duket tė tipit me kullė, kishin ndėr qytete edhe prineat shqiptarė tė
hinterlandit qė nga fundi i shek. XIV, si p.sh. Muzakajt nė Durrės,
ndėrsa Topiajt qė e kishin Durrėsin nėn zotėrimin e tyre pėr njė kohe,
banonin nė kėshtjellė. Njė ekzemplar tjetėr tė hershėm e njohim nga
fshati rrėnojė i Kamenkės pranė Delvinės (rrethi i Sarandės (l) .
Fshati numėronte 267 banesa nė vitet 1431-32 dhe rreth 200 banesa nė
vitin 1583. Udhėtari turk Evlia Ēelebi, qė kaloi nė kėto anė nė vitin
1670, nuk e pėrmend Kamenicėn.

Kompleksi i
ndėrtimeve rrėnojė, pėr tė cilin do tė bėjmė fjalė pėrbėhet nga njė
kullė trikatėshe, me plan qė i afrohet katrorit, e cila lidhet
organikisht dhe funksionalisht me njė ndėrtim tjetėr njė kat mė tė
ulėt, qė formonte banesėn, e cila ėshtė e njėkohshme me kullėn.
Kompleksi apo kulla e Rahės, siē thirret nga barinjtė, zė pikėn mė tė
lartė tė kodrės, duke pasur kėshtu njė pozicion sundues mbi gjithė
fshatin.



Fig. 178e — Kulla e Rahės, Kamenicė, Sarandė.

Kulla
pėrbėhet nga tri kthina; ajo e katit pėrdhes ėshtė e pandricuar, por ka
vetėm disa vrima ajrimi dhe ėshtė pajsur me njė sterė. E pandriēuar
ėshtė edhe kthina e katit tė parė, veēse vrimat e ajrimit janė mė tė
shpeshta, ndėrsa kati i dytė ndriēohet nga dy dritare tė vogla nė formė
frengjie dhe ėshtė pajisur me njė sqoll pėr larje.

Anash
kthinės kishte njė podium, qė shėrbente pėr tė lehtėsuar vrojtimin nga
dritaret. Hyrja pėr nė kullė ndodhej nė katin e dytė, ndėrsa kthinat
midis tyre lidheshin me shkallė tė brendshme druri. Banesat me kullė
vazhduan tė pėrdoren pėr njė kohė tė gjatė, deri nga mesi i shek. XIX.



Fig. 178f — Banesė me kullė nė fshatin Perlat i Epėrm. Mirditė.

Ekzemplarėt
e ruajtur deri nė ditėt tona janė tė paktė, por pėr kėto lloje
ndėrtimesh mbrojtėse na bėn fjalė udhėtari turk i shek. XVII, Ēelebiu.


mesin e shekullit XIX ruheshin akoma shumė shembuj banesash me kullė.
Ato ishin tė pėrhapura nė Shqipėrinė e Jugut dhe pėrmenden nga
albanologu I. G. Han.

Njė banesė me kullė nė
fshatin Moglicė tė Oparit i pėrkiste njė fshatari tė pasur. Kishte
gjithashtu banesa me dy kulla, qė formonin njė kompleks unik. Njė e
tillė, nė gjendje tė mirė, sidomos pas restaurimit, ndodhet nė fshatin
Dukat tė Vlorės. Ansambli pėrbėhet nga njė kompleks banesash dhe nga dy
kulla e mure rrethuese, duke krijuar kėshtu njė kompleks ndėrtimor tė
mbyllur, qė ka formėn e njė trekėndėshi. Ky kompleks i shėrbente si
banesė e fortifikuar Dervish Aliut, figurė e njohur historike, i cili
ishte njė nga udhėheqėsit e Kryengritjes sė madhe fshatare, tė vitit
1847 kundėr pushtuesve turq (2) .

Banesa
me kullė, gjatė shek. XVII, kishte dhe nė qytetin e Gjirokastrės e tė
Delvinės. Pėr kėto tė fundit Ēelebiu shkruan se ēdo banesė kishte
kullėn e saj si vend strehimi.

Ndėrsa dy shekuj
mė vonė, Hani shkruante se tė gjitha shtėpitė e mėdha ndėr qytete
kishin nga pėrpara kulla tė veēanta mu nė mes tė oborrit (3) ,
ose ato ndodheshin ngjitur me banesėn dhe komunikonin me tė nėpėrmjet
tė ēardakut apo tė njė dhomė. Njė banesė me kullė, qė i bashkėngjitet
asaj nė pjesėn e mbrapme ruhet edhe nė Konispol (4) .
Ajo i pėrkiste njė familjeje tė pasur, ndėrsa banesat e tjera tė
fshatit nuk ishin tė kėtij tipi. Kullat qė i bashkangjiteshin banesės
mund tė ishin tė caktuara pėr mbrojtje aktive, kur ishin tė pajisura me
frėngji dhe pėr mbrojtje pasive, kur nuk kishin frėngji.

Njė
ndėrtim tipik pėr mbrojtje pasive ėshtė kamerjeja. Kamerjeja nuk ka
karakteristikat dhe pamjen e njė kullė tė vėrtetė, ajo ėshtė njė
ndėrtesė dykatėshe me nga njė kthinė nė ēdo kat, tė mbuluar me qemer
guri dhe pėrfundon nė pjesėn e sipėrme me tarracė. Ndryshe nga banesat
me kullė, qė kemi pėrmendur, ku kulla ėshtė mė e lartė se banesa,
kamerjeja ėshtė mė e ulėt se kjo e fundit. Nė Gjirokastėr kamerjetė i
takojmė nė dy lloje, tė veēuara dhe tė lidhura me banesėn. Kati i parė
i kameriesė, i ajrosur nga njė dritare e vogėl, shėrbente si kthinė
strehimi, ndėrsa kati i dytė, nė tė cilin tė ēonin njė palė shkallė tė
jashtme guri, si dhomė pėr miqtė.

Kėto lloj
ndėrtimesh ka pasur parasysh E. Ēelebiu, kur thotė pėr Delvinėn se cdo
banesė kishte kullėn e saj tė strehimit. Nė kėto kulla mbyllej familja
nė rastin e ndonjė rreziku jete, i cili nė qytete nuk mund tė zgjaste
shumė.

Banesat e fortifikuara na paraqiten dhe
nė variante tė tjera. Thamė se banesa me kullė ishte parapėlqyer nga
shtresat e pasura kundrejt kullės sė pėrdorur si banesė, sepse
siguronte njė komeditėt mė tė madh pėr pronarin e familjen e tij. Por
ky tip banesė nuk mund tė arrinte shkallėn mė tė lartė tė komoditetit
dhe njėkohėsisht tė sigurisė. Kėshtu qė feudalėt e mėdhenj nė vend tė
kullės pėrdornin njė mur rrethues kalaje tė pajisur me parapet e
frėngji. Kjo lloj mbrojtjeje, pėrveē komoditetit nė trajtimin e
banesės. qė ndodhej brenda rrethimit, siguronte edhe pjesėmarrjen e njė
muri mė tė madh njerėzish tė armatosur nė mbrojtje nė rast tė ndonjė
rreziku. Kėshtu ėshtė rrethuar me njė mur tė trashė banesa e feudalėve
toptanas tė Tiranės.

Ami Bue (vizitor i shek.
XIX) pėrmend njė banesė tė tillė nė qytetin e Elbasanit, jashtė kalasė,
tė rrethuar me mur dhe me hendek, skarpatet e tė cilit ishin veshur me
lėndė druri. Kohėt e fundit, gjatė punimeve pėr hapjen e themeleve tė
Pallatit tė sportit nė Elbasan, u zbuluan gjurmėt e njė muri me gjerėsi
1,60. Nga ndjekja e gjurmėve tė zbuluara u hetua se kemi tė bėjmė me
njė fortifikim qė ka pasur nga njėra anė, sė paku njė gjatėsi prej 60 m
dhe pėrforcohej me kulla kėndi katėrkėndėshe. E. Ēelebiu, qė vizitoi
rreth vitit 1670 Elbasanin, nuk e pėrmend kėtė fortifikim, i cili do
t“i binte patjetėr nė sy, pasi ndodhej pranė pa-zarit. Ai duhet tė jetė
ndėrtuar gjatė shek. XVIII.

Tė njėjtin karakter
ka pasur dhe e ashtuquajtura «kala e Kavajės», ku pėrfshiheshin sarajet
e familjes feudale tė Alltunsve. Gjithashtu bejlerėt e Plasės (rrethi i
Korēės) i kishin banesat e tyre tė fortifikuara me mure rrethuese dhe
hendeqe. Vlen tė pėrmendim edhe sarajet e fortifikuara tė Kėlcyrės,
rrėnojat e tė cilave akoma ruajnė njė pamje impozante.



Fig. 179 — Sarajet e fortifikuara tė Kėlcyrės.

Banesa
e fortifikuar nė fshat, ndryshe nga kulla e mirėfilltė, bashkon
elemente tė banesės sė zakonshme drejtkėndėshe dhe tė kullės.



Fig. 180 — Banesė e fortifikuar nė krahinėn e Matit.
Nga
kjo e fundit huazohen frėngjitė dhe ēikmatė (mashikula), qė vendosėn nė
muret ballore apo nė kėndet e banesės. Takojmė rrallė, nė disa zona,
edhe njė tip tjetėr banese tė fortifikuar, mbi ēatinė e sė cilės
ngrihet njė kat me pėrmasa mė tė vogla, qė pėrbėhet nė fakt nga njė
kthinė e vetme, e cila luante rolin e njė kullė vrojtimi dhe mbrojtjeje.



Fig. 181a — Banesė me kullė. Koēaj, Peshkopi. Pamje.



Fig. 181b — Banesė me kullė. Koēaj, Peshkopi. Preje terthore.
Por pėrkryerjen mė tė madhe e arrin banesa e fortifikuar gjirokastrite (5) ,



Fig. 182 — Banesė e fortifikuar, Gjirokastėr.
e cila, pėr shkak tė karakterit tė saj tė veēantė qytetar, ėshtė quajtur dhe «kullė qytetare».

Banesa
gjirokastrite ėshtė zakonisht trekatėshe, me njė ndarje tė qartė
funksionale sipas kateve. Kati i parė shėrben pėr sterėn e ujit dhe pėr
depot, nė katin e dytė zhvillohet jeta e pėrditshme e familjes, ndėrsa
nė katin e tretė ndodhet dhoma e miqve. Karakteri mbrojtės i kėsaj
banese shfaqet nė karakterin e mbyllur, nė kompozimin e theksuar
vertikal, nė pėrdorimin e gjerė tė frėngjive si dhe nė pėrdorimin e
mureve rrethuese tė njė karakteri tė veēantė. Nga muret rrethuese
formohen zakonisht dy dhe nganjėherė tri oborre tė lidhura me dyer
njėra me tjetrėn, tė cilat e forcojnė karakterin mbrojtės tė banesės.
Portat mbroheshin nga frengji, qė hapeshin nė muret rrethuese anash
tyre.

Muret rrethuese pajiseshin edhe me bedena dhe kullėza.

Nė anėn e mbrapme, ku terreni ishte mė i ngritur, strehėt ishin tė gurta, pėr tė evituar vėnien e zjarrit.

Duke
filluar qė nga kati i parė deri tek i treti, masat mbrojtėse shkojnė
duke u dobėsuar. Kėshtu, ndėrsa nė katin e parė kemi vetėm frėngji, nė
tė dytin hapėn dritare tė vogla, ndėrsa nė tė tretin, ndodhet ēardaku
dhe dritaret janė mė tė mėdha. Banesa siguronte ujin nėpėrmjet sterės
dhe kishte vend pėr rezerva tė mėdha ushqimore, qė mund tė shėrbenin
gjatė njė konflikti qė do tė vazhdonte pėr njė kohė relativisht tė
gjatė. Tė gjitha kėto masa ishin tė nevojshme nė njė mjedis pasigurie
dhe anarkie, qė ushqenej nga rivaliteti i feudalėve gjirokastritė. Pėr
kėtė arsye, Pukėvili shkruan se nė Gjirokastėr «shtėpitė janė si kala
dhe kanė rreth e rrotull frėngji; kėta njerėz rrojnė gjithnjė nė
luftė». Banesa tė fortifikuara qytetare kishte dhe nė Prizren, ndėrsa
nė Gjilan ishte ndėrtuar njė lagje mė vete me banesa tė tilla, e njohur
si «mėhalla e bejlerėve» (6) .

Njė
kategori tjetėr ndėrtimesh, qė do tė shqyrtojmė nė kėtė kapitull, ėshtė
dhe kulla e pėrdorur si banesė e fortifikuar. Me kulla tė pėrdorura si
banesė do tė kuptojmė ato ndėrtesa tė larta, me plan katėrkėndėsh, qė
i. ngjajnė shumė kullave tė njė kalaje, ku ēdo kat formohet nga njė
mjedis i vetėm, ku ēdo gjė i shėrben mbrojtjes, ndėrsa komoditeti lihet
nė plan tė dytė.

Kėto lloj ndėrtimesh duhet tė
kenė gjetur njė pėrhapje mė tė gjerė qė nga shek. XV, kur pas pushtimit
turk ndryshon edhe koncepti qė ekzistonte deri atėhere lidhur me
banesėn, pėr shkak tė pasigurisė dhe akteve arbitrare tė pushtuesve.
Njė nga arsyet e tjera ishte dhe ekzistenca e institucionit tė
gjakmarrjes.

Banesa tė fortifikuara tė tipit kullė, tė shekujve XV-XVI, nuk ruhen si dėshmi fizike, por ato pėrmenden nė burimet e kohės.


dėfterin e regjistrimit tė tokave tė zonės sė Pėrmetit dhe Korēės,
pėrmenden dy persona, tė cilėve nė vitin 1453-54 u hiqet timari nė
fshatin Vėrloēisht, pasi nuk kishin kryer shėrbimin e detyrueshėm
ushtarak dhe kishin qėndruar tė mbyllur nė kullat e tyre. Gjithashtu,
pėrsa i pėrket Shqipėrisė sė Veriut, nga relacioni i Frang Bardhit i
vitit 1638 (7) mėsojmė
se uratorja e misionit tė Gashit ishte ndėrtuar nė kullėn e rrėnuar tė
birit tė Pjetėr Spanit, qė dikur kishte qenė zoti i Pultit; kulla
ndodhej mbi njė vend mbizotėrues.

Kushte pėr
pėrhapjen e banesės sė tipit kullė, sė paku nga shek. XVI, ka pasur
edhe krahina e Mirditės, e cila, siē dihet, kishte rreth vitit 1570 njė
lidhje tė fuqishme ushtarake midis fshatrave pėr t“i rezistuar turqve
dhe pėr shkak tė kryengritjeve tė tyre tė herėpashershme dhe
mosbindjeve, thirreshin nga kėta tė fundit «haina» dhe rabelė (8) .

Por
kullat mė tė hershme, tė ruajtura, tė kėtij tipi i takojmė nė
Shqipėrinė e Jugut, megjithėse janė mė tė pakta nė numėr. Ato i gjejmė
tė pėrhapura sidomos rreth zonės sė Gjirokastrės dhe Delvinės, si dhe
nė fshatrat e bregut tė detit, si nė Dukat, Dhėrmi e Vuno. Kullat e
Dhėrmiut e tė Vunoit i pėrkasin parisė sė fshatit. Ato dallohen pėr
trajtimin arkitektonik, krejt tė mbyllur dhe mungesėn e elementeve nė
fasadė, pėrveē dritareve dhe dyerve, tė mbuluara me hark rrethor.

Njė
banesė-kullė e tipit klasik ndodhet nė fshatin rrėnojė tė Kamenicės.
Kulla ėshtė krejt e veēuar, trikatėshe dhe me plan katėrkėndėsh. Dy
katet e para kanė lartėsi tė barbarta 2 m, ndėrsa kati i tretė ėshtė 1
m mė i lartė. Hyrja e vetme e kullės ndodhej nė katin e parė dhe
sigurohej me katarah. Kati i dytė ėshtė pajisur me oxhak dhe me njė
sqoll (pėr larje), por mund tė ketė pasur dhe njė qoshk.

Kullat
mė tė hershme nė Shqipėrinė Jugore e kanė pasur hyrjen nė katin e dytė.
Nė to hyhej nėpėrmjet njė shkalle tė ngushtė tė vendosur 1,50-2,00 m
larg hyrjes, mbi tė cilėn mbėshtetej njė urė e lėvizshme.

Ekzemplarė
tė ruajtur tė kėtij tipi kullash janė tė paktė. Pėr to bėn fjalė
albanologu J. G. Han, kur pėrmend kullat mbrojtėse pranė banesave, nė
mjaft krahina tė Shqipėrisė sė Jugut. Njė kullė e tillė, me urė tė
lėvizshme, ruhet nė Butrint. Megjithėse ajo ka njė karakter tjetėr,
pasi nuk ėshtė pėrdorur si banesė e fortifikuar, por si njė post
ushtarak pėr kontrollin e kanalit tė Vivarit, paraqet interes pėr t“u
pėrshkruar pėr shkak tė elementeve qė ruan. Kulla



Fig. 183a — Kulla pranė Kanalit tė Vivarit, Butrint. Pamje.



Fig. 183b — Kulla pranė Kanalit tė Vivarit, Butrint. Planimetria.
pėrbėhet
nga dy kate me planimetri katrore 6x6 m, qė ngrihen mbi njė bazament tė
pjerrėt me lartėsi 4,30 m i cili pėrfundon nė pjesėn e sipėrme me njė
kornize guri e tullash. Muret e kullės, me trashėsi 1 m ngrihen duke
ruajtur njė pjerrėsi tė lehtė nė anėn e jashtme. Kati i parė i kullės,
me lartėsi 4,60 m pėrbėhet nga njė kthi-nė e vetme katėrkėndėshe qė
mbulohet nga njė qemer i kryqėzuar i ndėrtuar me tulla. Kthina e katit
tė parė ėshtė pajisur me njė dritare, qė bie nga ana e kanalit te
Vivarit dhe dy frėngji pėr armė zjarri. Nė mesin e murit lindor hapėt
porta e kullės. Nė kėtė tė fundit hyhet nėpėrmjet njė palė shkallėve
prej guri, tė vendosura 1,60 m larg hyrjes dhe tė njė ure tė lėvizshme,
qė lėshohej nga ajo nė kėtė tė fundit. Ura mbėshtetej nė njė anė mbi
sheshpushimin e shkallėve dhe nė tjetrėn mbi dy gurė gėlqerorė
monolite, tė punuar e tė dalė nė formė konsoli nėn nivelin e pragut tė
portės. Nė pjesėn e sipėrme tė kėtyre gurėve ėshtė gdhendur njė kanal
tėrthor me seksion gjysmėrrethi dhe diametėr 15 cm, mbi tė cilin
mbėshtetej boshti rrotullues i urės. Pėrveē urės sė lėvizshme, hyrja
mbrohej edhe nga dy kanata qė hapeshin nga brenda dhe siguroheshin me
katarah.

Shkallėt janė ndėrtuar me disa kthesa.
Kjo ėshtė bėrė pėr tė zgjatur kohėn e afrimit deri tek porta dhe pėr
t“ju ekspozuar mbrojtėsve nė pozicione tė ndryshme tė trupit, me qėllim
qė tė goditej mė lehtė nga tė gjitha frėngjitė.

Kati i parė lidhej me tė dytin nėpėrmjet shkallėsh tė brendshme prej druri.

Kati
i dytė ka gjithashtu njė dritare nga ana e kanalit dhe dy frėngji anash
saj. Dy nga muret e kėtij kati janė pajisur me nga katėr frėngji
secili, ndėrsa nė murin qė bie nga ana e portės janė hapur pesė
frėngji. Frėngjia e mesit, e cila ndodhet nė njė nivel mė tė ulėt, ka
qenė hapur posaēėrisht pėr mbrojtjen e portės. Prej saj mund tė
lėshohej dhe ujė i valuar mbi kundėrshtarin, qė kishte arritur deri tek
porta. Kulla mbulohej me ēati druri me katėr kullime e mbuluar me
tjegulla ose me plumb.

Nė Shqipėrinė e Jugut takojmė edhe njė tip tjetėr kullė, atė tė ēlifligarėve nė fshatrat ēifligje.

Kėto
kulla lidhen me njė funksion tė pėrcaktuar qartė. Nė to, ēifligari
qėndronte pėrkohėsisht pėr tė kontrolluar vjeljen e produkteve
bujqėsore nga bujqit ēifēinj. Nganjėherė kullat shėrbenin edhe si
hambare tė grumbullimit tė kėtyre produkteve.

Shkaku
i ndėrtimit tė kėtyre kullave ishte frika nga revolta popullore.
Ndėrtimi i tyre lidhet dhe me njė periudhė tė caktuar historike, me atė
tė pėrhapjes sė sistemit tė ēifligut nė Shqipėri nė shek. XVII-XVIII, e
cila ishte njė formė e re e zotėrimit tė tokės, qė i jepte mundėsi
feudalit tė shfrytėzonte drejtpėrdrejt punėn e fshatarit tė shpronėsuar
nga toka si dhe tė ngrinte rentėn feudale nėpėrmjet njė rruge mė tė
sigurtė (9) .
Kullat nė fjalė i takojmė nė zonat fushore, atje ku u pėrhap edhe mė
shpejt sistemi i ēifligjeve. Deri tani, kulla tė tilla janė ruajtur apo
dokumentuar nga tė dhėna historike, nė fushėn e Korēės nė luginėn e
Dropullit, nė fushėn e Tiranės (Laprakė), nė fushėn e Domosdovės,
Delvinė, Ēamėri, nė Sulin e Poshtėm, nė Zadrimė, Kosovė, etj. Kėto lloj
kullash shėrbenin edhe pėr verim si dhe si banesa pėr qehallarėt. Nė
kontrast me kullėn dhe banesat e fortifikuara tė ēifligarėve, banesat e
bujqve cifēinj, sidomos nė zonat fushore, ndėrtoheshin me materiale tė
dobėta dhe ishin njėkatėshe. Nė tė shumtėn e rasteve, ato nuk kishin as
oxhak dhe as dritare, pasi pėr secilėn prej tyre bujku ishte i detyruar
tė paguante taksė.

Nė fushėn e Korēės ruhen nė gjendje tė mirė tri kulla nė fshatrat Turan, Malavec dhe Dishnicė.

Nga
ana arkitektonike, ato pėrfaqėsojnė tipin klasik tė kullave: me
planimetri katrore, me nga njė kthinė nė ēdo kat dhe me theksimin nė
lartėsi.

Volumi i tyre i mbyllur, strehėt e
gurta e tė pazhvilluara, mungesa e dritareve dhe lakonizmi nė elementet
arkitektonike, flasin vetėm pėr mbrojtje.

Kulla e Turanit



Fig. 184 — Kulla e Turanit. Korēė.
ėshtė
ndėrtuar nė njė terren tė sheshtė nė skajin lindor tė fshatit. Ajo ka
njė lartėsi prej 15 m dhe planimetri katėrkėndėshe qė i afrohet shumė
katrorit (4,60x4,46 m nga ana e brendshme). Kulla ka njė hyrje tė vetme
tė vendosur nė anė tė fasadės perėndimore, e cila mbulohet me dy harqe
guri dhe komunikon me katin e parė. Pėr tė arritur pragun duheshin
ngjitur disa kėmbė shkallė tė drunjta, tė cilat nuk ruhen mė. Kulla
ndahet nė katėr kate, ku secili kat formohet nga njė kthinė e vetme, me
pėrjashtim tė katit tė parė, i cili ndahet nė dy kthina, qė mbulohen me
qemer cilindrik guri. Katet e tjera ndaheshin nga njėri-tjetri me
dysheme druri, ndėrsa mbulesa ėshtė realizuar me njė kupolė sferike tė
mbėshtetur mbi katėr trompa dhe mbi tė ėshtė vendosur njė ēati me katėr
kullime e mbuluar me rrasa guri. Muret e katit tė parė kanė njė
trashėsi prej 1,15 m, ndėrsa nė katet e tjera, me pėrjashtim tė katit
tė katėrt, ato ngushtohen 10-15 cm pėr ēdo kat, pėr tė mbėshtetur
trarėt e dyshemesė. Ngjitja pėr nė katin e dytė realizohej me anė
shkallėsh tė gurta, ndėrsa katet e tjera komunikonin me shkallė druri.
Ky dallim, si dhe mbulimi me qemere i katit tė parė, ėshtė bėrė pėr ta
siguruar kėtė nga rreziku i zjarrit, pasi aty grumbulloheshin
pėrkokohėsisht prodhimet bujqėsore. Kati i dytė ishte vendi kryesor i
luftimit, i errėt, pak mė i ulėt se katet e tjera dhe pa asnjėfarė
komoditeti; ai ėshtė pajisur mė sė miri me frėngji pėr armė zjarri.


katin e tretė ndodhet ambienti kryesor i banimit. Ai pėrbėhet nga njė
kthinė qė ndriēohet nga tri frėngji. Nė njė qoshe tė kthinės ndodhet
njė ambient sanitar, dyshemeja e tė cilit mbėshtetet mbi njė konsol, qė
formohet nga disa radhė gurėsh, qė dalin me shkallėzime nga faqja e
brendshme e murit tė kullės. Konsoli fillon nė katin e dytė tė kullės
dhe pėrfundon nė nivelin e dyshemesė sė katit tė tretė. Megjithėse kati
i tretė ishte vendi kryesor i banimit, nė tė nuk dallohet asnjė gjurmė
oxhaku apo e ndonjė vendi tjetėr pėr ndezjen e zjarrit. Kati i katėrt i
mbuluar me kupolė ėshtė pak mė i lartė se katet e tjera. Nė tė hapeshin
dy dritare tė mėdha, tė mbuluara me hark me majė, tė cilat nuk kishin
kanata, megjithatė kjo kthinė ėshtė pajisur me oxhak, pasi ai pėrdorej
pėr tė gatuar gjatė stinės sė verės.

Kulla e
Malavecit ndodhet e veēuar nė lindje tė fshatit me tė njėjtin emėr. Ajo
ndahet, ashtu si dhe kulla e Turanit nė katėr kafe, por tė gjitha katet
janė me dysheme druri. Kulla e Malavecit ėshtė mė e thjeshtė dhe mė e
varfėr nė elemente arkitektonike. Frėngjitė ndodhen vetėm nė murin
jugor tė kullės nga ėshtė edhe porta, ndėrsa muret e tjera nuk kanė as
dritare dhe as frėngji. Frėngjitė janė shpėrndarė nė kėtė mėnyrė: kati
i parė nuk ka frėngji, i dyti dhe i treti kanė nga njė, ndėrsa i
katėrti ka dy frėngji tė vendosura nė pjesėn e sipėrme, tė cilat
shėrbenin vetėm pėr ndriēim. Kulla mbulohet me njė kupolė sferike, e
cila nuk mbėshtetet mbi trompa si nė Turan, por mbi disa trekė-ndėsha
tė formuar nga trarė tė vendosur horizontalisht nė tė katėr qoshet e
mureve. Siē duket, kulla e Malavecit shėrbente mė tepėr si njė hambar i
grumbullimit tė produkteve bujqėsore dhe pėr ruajtjen e tyre, se sa pėr
tė qėndruar atje, qoftė dhe pėr njė periudhė tė shkurtėr kohe.

Ky
ndryshim me kullėn e Turanit ėshtė i lidhur edhe me largėsinė e kullave
nga banesa e fortifikuar e ēifligarit. Po t“i besojmė traditės se kėto
kulla u pėrkisnin bejlerėve tė Plasės, problemi del mė i qartė.

Kulla
e Dishnicės ruhet deri nė katin e dytė dhe ėshtė pėrshtatur nė banesė.
Nga gjurmėt qė ruan, ajo duket se ka ngjashmėri mė tė madhe me kullėn e
Malavecit se sa me tė Turanit.

Ndėrtime tė kėtij lloji takohen edhe nė fushėn e Dropullit e sidomos nė fshatin Goranxi, ku janė gjurmuar 25 objekte tė tilla (10) .

Vetė fshati, nė tė kaluarėn, thirrej «kulla Goranxi».

Kullat e Goranxisė



fig. 185a — Kullė nė fshatin Goranxi, Gjirokastėr. Pamje.



fig. 185b — Kullė nė fshatin Goranxi, Gjirokastėr. Preje terthore.
trikatėshe,
me planimetri drejtkėndėshe tė pėrzgjatur, janė ndėrtuar me gurė tė
thatė tė palidhur me llaē dhe mbulohen me njė ēati dy kullimesh me
rrasa guri. e cila pėrfundon nė anėt e ngushta me kallkan. Me gjithė
planimetrinė katėrkėndėshe tė pėrzgjatur, tek kullat e Goranxisė spikat
qartė kompozimi vertikal. Ngritja nė lartėsi dhe mungesa e dritarėve nė
tė dyja katet e para flasin qartė pėr tiparet mbrojtėse tė tyre. Kati i
dytė i kėtyre kullave, i ndriēuar dobėt, shėrbente pėr depozitimin e
produkteve bujqėsore, ndėrsa ne katin e sipėrm qėndronte ēifligari. Ky
kat shpesh ndahej nė dy kthina: ajo e banimit dhe ajo e gatimit. Nė
kthinėn e banimit dilte dhe njė lloj qoshku prej druri. Ndryshe nga
kullat e fushės sė Korēės, ato tė Goranxisė nuk kanė frėngji, prandaj
ato shėrbenin vetėm pėr njė mbrojtje pasive. Kėto kulla janė ndėrtuar
gjatė shek. XVIII ose mė herėt, nga ēifligarėt qė banonin nė
Gjirokastėr, tė cilėt kishin ēifligje nė tė gjitha fshatrat e fushės.


pėrgjithėsi, kullat nė fshatrat ēifligje i pėrkasin tė njėjtės
periudhė, sidomos fillimit tė shek. XVIII, kur Shqipėria ndodhej nė njė
atmosferė kryengritjesh tė drejtuara kundėr pagimit tė taksave, tė
cilat pėrfshinė territoret qė shtriheshin qė nga Kurveleshi deri nė
Malėsitė e Mbishkodrės. Edhe duke mos pasur tė dhėna burimore pėr
shtrirjen e kėtyre revoltave nė disa krahina tė Shqipėrisė, vetė
ndėrtimi i kullave tregon jo vetėm rezistencėn e bujqve ēifēinj, por
dhe qė vetė jeta e ēifligarit nuk ishte e sigurtė. Nė Shqipėrinė e
Veriut dhe deri diku nė tė Mesmen (11) ,
kullat tė pėrdorura si banesė e fortifikuar kanė njė pėrhapje mė tė
gjerė, sidomos gjatė shek. XVIII-XIX dhe dallohen pėr larminė e tyre me
elemente arkitektonike, megjithėse programi ėshtė pothuajse i njėjtė.
Pėr sa i pėrket kullave tė vona qė ruhen deri nė ditėt tona, nė
Shqipėrinė e Veriut, ndryshe nga Jugu, vėrehet njė shfaqje masive e
tyre, qė pėrfshin edhe shtresa tė gjera tė fshatarėsisė. Kjo shfaqje
ėshtė mė e dukshme sidomos nė kullat e krahinės sė Matit



Fig. 186a — Kullė nė krahinėn e Matit. Pamje.



Fig. 186b — Kullė nė krahinėn e Malit. Planimetria.
ku tipi kullė i banesės, zėvendėsoi tipat e tjerė tė pafortifikuar.

Njė
pėrhapje tė gjerė tė kullave kemi dhe nė krahinėn e Kosovės, etj. si
dhe nė ndonjė fshat nė Shqipėrinė e Jugut, si nė Kardhiq. ku thuajse tė
gjithė banesat fshatare janė tė fortifikuara. Nė mesin e shek. XIX, nė
fshatin e Baba Lloēit, qė ndodhet gjatė rrugės Gjakovė-Pejė, ndėrtimi i
kullave kishte marrė pėrpjesėtime tė tilla sa tė 60 shtėpitė qė
pėrbėnin kėtė fshat ishin tė fortifikuara, tė pajisura me frėngji tė
shumta dhe ishin nė gjendje tė pėrballonin njė rrethim pa artileri (12) .
Tė njėjtin karakter ka pasur edhe fshati i Kardhiqit (Gjirokastėr), ku
banorėt janė kujdesur tė ndėrtojnė dhe njė mur rrethues nga ana mė pak
e mbrojtur e fshatit. Kjo ėshtė njė shenjė e sigurtė, qė tregon pėr njė
mbrojtje tė organizuar tė tė gjithė banorėve tė fshatit kundėr lakmisė
dhe shpėrdorimeve tė feudalėve. Pėrhapja masive e kullave nė disa zona,
kryesisht malore, ėshtė e lidhur me mbizotėrimin e fshatarėsisė sė
lirė, ku sistemi i ēifligut nuk ishte pėrhapur. Por ka edhe raste tė
tilla, kur kulla ėshtė ndėrtuar edhe nga ēifēinj tė pasuruar, qė ishin
kthyer nė pronarė tė vegjėl tė pavarur, si nė Kosovė, nga ku lindi dhe
shprehja «kulle begu e kullė ēifēija nuk dihet kush asht zotnija» (13) Kjo
shprehje tregon gjithashtu pėr njė pėhapje tė gjerė tė banesės sė
fortifikuar tė tipit kullė nė Shqipėrinė e Veriut, sidomos gjatė shek.
XIX. Kulla e Matit arriti pėrsosmėrinė e llojit tė vet nga ana
arkitektonike dhe funksionale. Banesat-kullė ndėrtoheshin zakonisht nė
vende tė dukshme, ku kishin njė shesh pamje tė lirė e pėr kėtė arsye
nuk pajiseshin me mure rrethuese. Muret e tyre ishin tė forta, tė
ndėrtuara kryesisht prej guri. Kėto ndėrtesa kanė zakonisht 3 kate me
nga njė kthinė nė ēdo kat. Kati i parė pėrdorej pėr strehimin e
bagėtisė, nė katin e dytė zhvillohej jeta familjare ndėrsa nė tė tretin
priteshin miqtė. Banesa ka njė hyrje tė vetme nė katin e parė, i cili
lidhet me katet e tjera me shkallė tė brendshme druri.

Karakteristike
pėr ambientin e katit tė tretė janė ēikmatė (mashikula), tė cilat janė
disa dalje tė vogla nė formėn e ballkoneve tė mbyllura prej guri dhe tė
pajisura me frėngji anash dhe poshtė.

Ēikmatė
janė vendosur nė pika tė tilla nga mund tė kontrollohen tė gjitha anėt
e ndėrtesės, por pėrveē mbrojtjes ato shėrbenin edhe si kėnde pėr
ndejtje. Nė tė shumtėn e rasteve, njėra nga ēikmatė vendoset pėrmbi
hyrjen, tė cilėn e kontrollon dhe e mbron jo vetėm sė largu, por edhe
nėpėrmjet tė vrimės sė hapur nė dyshemenė e ēikmasė, prej sė cilės mund
tė hidhet ujė i valuar mbi kundėrshtarin.

Me
frėngji janė pajisur jo vetėm muret e ēikmatė, por edhe kthina
sanitare, qė del nė formė konsoli jashtė ndėrtesės, e mbėshtetur mbi
ancakė guri, si edhe vendi i larjes sė duarve, qė formohet nga njė e
thelluar drejtkėndėshe apo rrethonė nė mur.

Kur
nevojat e familjes kėrkonin zgjerimin e sipėrfaqes sė banimit,
ndėrtohej ngjitur me kullėn ekzistuese njė kullė tjetėr, e cila, sipas
rastit, ishte njė kat mė e lartė ose mė e ulėt.

Kulla
tė pėrdorura si banesa tė tipit tė Matit takohen edhe nė krahina tė
tjera tė Shqipėrisė Veriore, si nė Mirditė, Dibėr, Lurė, Pukė, etj. Nė
disa kulla tė zonės sė Pukės, hyrja ndodhet nė katin e dytėr nė tė
cilin tė ēojnė shkallė tė jashtme druri; edhe nė to, kati i tretė ėshtė
pajisur me ēikma, porta vendoset nė anė tė fasadės dhe mbrohet nga njė
ēikma. Kthina sanitare, qė del nė formė konsoli, ėshtė pajisur me
frėngji anėsore, ndėrsa nė ballė ka njė dritare tė vogėl.

Banesat
kulla tė Malėsisė sė Gjakovės janė gjithashtu zakonisht trikatėshe dhe
tė varfėra me kthina ndihmėse. Ato kanė tė njėjtėn vendosje kthinash si
kullat e Matit dhe tė Pukės. Por kthina e katit tė tretė nė kėto kulla,
nė vend tė ēikmave, ka njė tė dalur nė formė konsoli, tė cilėn e quajnė
dyshekllėk. Dyshekllėku shėrben pėr ndejtje, por edhe pėr luftim. Ai
ėshtė pajisur me dritare tė vogla, qė i ngjajnė frėngjive. Nė banesat e
vjetra, dyshekllėku ka qenė ndėrtuar me dru lisi 8-9 cm tė trashė qė
nuk mund tė shpohej nga plumbi, ndėrsa, mė vonė, muret e tij u ndėrtuan
prej guri. Hyrja nė kėto kulla ndodhet nė katin e dytė, ku tė ēojnė
shkallė druri. Kjo e bėn mė tė mbrojtur banesėn dhe pėr mė tepėr mė
komode, pasi e veēon nga vendi i kafshėve. Por nga ana tjetėr, hyrja nė
katin e dytė ka disavantazhe se ėshtė mė e ekspozuar nga larg. Kėrkesat
pėr komoditet nė kėto kulla janė nė pėrgjithėsi mė tė mėdha se sa nė
kullat e Matit, ku gjithēka ėshtė parė me syrin e mbrojtjes.
Dyshekllėku nė banesat e Malėsisė sė Gjakovės na paraqitet me shtrirje
nė disa variante: ai mund tė zėrė njė kėnd tė banesės, krejt, murin
ballor dhe gjysmėn e njėrit nga muret anėsore ose murin ballor dhe dy
gjysmat e mureve anėsore. Njė kullė e kėtij tipi, me dyshekllėk prej
druri ėshtė edhe ajo e heroit tė Lidhjes sė Prizrenit Mic Sokoli (14) ,



Fig. 187 — Kulla e Mic Sokolit. Bujan, Tropojė. Pamje.
e
cila ėshtė restauruar kohėt e fundit. Kulla ėshtė trikatėshe dhe ėshtė
pajisur me 40 frėngji tė shpėrndara nė tė trija katet, tė cilat
kontrollojnė tė katėr drejtimet e kullės. Banesa e tipit kullė ėshtė
pėrhapur edhe nė Malėsinė e Krujės, megjithėse nė njė kohė tė vonė dhe
me ndikime nga kullat e krahinave fqinje tė Matit dhe tė Mirditės.

Njė
tip kullė me mjaft interes na shfaqet nė Shqipėrinė e Mesme. Ajo njihet
me emrin «shtėpia me telize» dhe ka qenė mbizotėruese nė krahinat e
Ēermenikės, Martaneshit dhe Shėmilit, por takohet edhe nė zona tė tjera
tė Shqipėrisė sė Mesme malore si nė Malėsinė e Tiranės, tė Peshkopisė,
Krujės dhe Librazhdit. Kjo lloj banese dallohet pėr praninė e njė
galerie tė mbyllur prej druri (telize), qė rrethon nga jashtė katin e
sipėrm tė banesės, pjesėrisht apo tėrėsisht, duke dalė nė formė konsoli.



Fig. 188a — Banesė me «teliz» e tipit kullė. Ēermenikė, Librazhd. Pamje.



Fig. 188b — Banesė me «teliz» e tipit kullė. Ēermenikė, Librazhd. Planimetria.

Karakteri
mbrojtės nė kėtė tip banese theksohet nė banesat trikatėshe qė thirrėn
edhe «kullė». Karakteristike pėr to janė: ekzistenca e njė kthine pėr
ēdo kat, mungesa nė pėrgjithėsi e dritareve nė katin e parė, ekzistenca
e ēikmave dhe frėngjive si dhe varfėria nė kthinat ndihmėse. Megjithėse
banesa me telize nuk ėshtė aq e fortifikuar sa kulla e Matit, ajo
pėrfaqėson njė nga tipat e vjetėr tė banesės sė fortifikuar, e ndikuar
drejtpėrdrejt nga arkitektura ushtarake. Ajo sigurisht ka lėvizur nė
kohė, duke i shtuar ose pakėsuar cilėsitė e saj mbrojtėse, por edhe
duke ruajtur gjithnjė elementin kryesor tė kėsaj arkitekturė, telizin.
Po tė vėrejmė edhe tipat e tjerė tė banesave tė fortifikuara, do tė
shohim se ndikimi i arkitekturės ushtarake aty ėshtė i padiskutueshėm.
Ēikmatė nuk janė gjė tjetėr veēse mashikulat qė ndėrtoheshin nė kullat
dhe mbi muret e kėshtjellave, sidomos mbi portat e tyre. Siē kemi parė
edhe nė kapitujt e mėparshėm, kėto kanė qenė mjaft tė pėrhapura gjatė
shek. XV.

Nė pėrgjithėsi mashikulat ndėrtoheshin
prej druri dhe vetėm vonė u ndėrtuan prej guri. Shembullin mė tė
hershėm tė njė mashikule guri, ndoshta e kemi mbi portėn e kėshtjellės
sė Lezhės dhe nė kalanė e Prezės, ku ato nuk janė mė tė hershme se
fundi i shek. XV ose shek. XVI. Pėr banesėn me teliz, ne gjejmė njė
shembull tė hershėm identik nė niė nga kullat e Petrelės, qė e kemi
pėrmendur mė sipėr.

ėshtė pikėrisht Shqipėria e
Mesme, ku takojmė njė pėrdorim tė gjerė tė mashikulave prej druri nė
kėshtjellat tona. si nė Petrelė, Bashtovė, Durrės, etj. Kėtė traditė e
vazhduan pėr njė kohė tė gjatė banesat e fortifikuara tė kėtyre zonave
dhe tė tjera nė afėrsi me to, derisa, pothuaj para syve tė brezave
tanė, ēikmatė e drunjta u zėvendėsuan me ato prej guri, por edhe kėto
tė fundit ndryshuan vetėm materialin, por jo formulimin arkitektonik.
Kėshtu shpjegohet qė ndryshe nga shumė krahina tė Greqisė Jugore nė
Shqipėrinė e Mesme dhe atė tė Veriut nuk takojmė kullėza rrethore nėpėr
qoshet e banesave, qė janė njė ndikim i sigurt perėndimor.

Njė
nga arsyet e pėrhapjes sė banesave-kulla, ishte rezistenca kundėr
pushtuesve turq dhe shpėrdorimeve tė administratės osmane. Kėtė mund ta
ndjekim qė nga fillimet e pushtimit nė shek. XV, kur timarlinjtė nė
krahinėn e Korēės refuzuan tė kryejnė shėrbimin ushtarak dhe u mbyllėn
nė kullat e tyre; pastaj rreth mesit tė shek. XIX, kur Dervish Aliu,
njė nga udhėheqėsit e kryengritjes, banonte nė njė shtėpi tė
fortifikuar dhe sė fundi kemi ndėrhyrjen e administratės otomane, nė
vitet 1911-12 pėr tė zmadhuar dritaret e ēikmave, nė mėnyrė qė tė ulnin
aftėsinė mbrojtėse tė kullave nė Shqipėrinė e Veriut.

Arsyeja
e dytė ishte ekzistenca e zakonit tė gjakmarrjes, i cili nxitej edhe mė
tepėr nga klasat sunduese. Vetėm gratė pėrjashtoheshin nga gjakmarrja.
Kjo dha mundėsi qė me zgjerimin e pjestarėve tė familjes, shtėpia e
bukės tė shpėrngulet nė njė kthinė pėrdhese nė oborr. Jeta nė kulla
ishte e vėshtirė, e ashpėr dhe luftarake. Krahas ashpėrsisė kundrejt
armikut dhe gjaksit, besa dhe mikpritja mbeti njė zakon i pėrhershėm
pėr shqiptarin. Nė kullat e varfra tė fshatarėve kthina mė e mirė u
rezervohej miqve.
(1)A. Meksi, E. Riza. Ndėrtimet nė fshatin rrėnojė tė Kamenicės. Monumentet 7-8, 1974, fq. 139-153.
(2)E. Riza. Arkitektura dhe restaurimi i kullės tė Dervish Aliut nė fshatin Dukat (Vlorė). Monumentet 17, 1979 (nė shtyp).
(3)E. Riza. Banesa e fortifikuar gjirokastrite. Monumentet l, 1971.
(4)L. Suli. Banesa e vjetėr e zonės sė Konispolit. Monumente historike nė vendin tonė, Tiranė 1978.
(5)E. Riza. Vep. Cit. Monumentet l, 1971.
(6)L.
Mile. Aspekte tė mėnyrės sė jetesės nė fshatin shqiptar (fundi i shek
XVIII - vitet 70 tė shek. XIX). Studime historike 3. 1977, fq. 125.
(7)Burime tė zgjedhura pėr historinė e Shqipėrisė, vėll. III. Tiranė 1962, fq. 196.
(8)Serbėt dhe shqiptarėt, Tiranė. Bot. 1926. fq. 91-92.
(9)S. Naēe. Ēeshtje tė ēifligut feudal nė Shqipėri nė shek. XVII-XVIII. Bul. i shk. shoq. 3, 1960, fq. 91-113.
(10)E. Riza, Th. Kamberi Kullat nė fshatin Goranxi. Monumentet 3, 1972, fq. 179-183.
(11)Pėr
kullat nė Shqipėrinė e Veriut dhe tė Mesme, shih P. Thomo, Arkitektura
e banesave fshatare nė Shqipėrinė e Veriut gjatė shek XIX. Monumentet
12, 1976. 159-171. B. Strazimiri. Banesat e Malėsisė sė Krujės.
Monumente tė Kulturės nė Shqipėri, 1975, II, fq. 86-90. B. Strazimiri,
P. Thomo. Kulla e Matit. Monumentet l, 1971, fq. 149-165. A. Muka.
Arkitektura popullore e Shqipėrisė sė Mesme (banesa me telize).
Monumentet 12, 1976, fq. 199-209.

Janė pėrdorur dhe materiale tė pabotuara tė L. Sulit, pėr kullat nė rrethin e Pukės.
(12)L. Mile. Vep. cit. 124.
(13)M. Krasniqi. Gjurmime albanologjike, folk. etn. 2, 1972, fq. 39.
(14)L. Suli. Restaurimi i Kullės sė Mic Sokolit. Monumentet 15-16, 1978.






Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pese mije vjete fortifikime ne Shqiperi

Mesazh nga Vizitor prej Sun 03 Jan 2010, 21:51

FORTIFIKIME NGA VITET 2800 DERI RRETH 500 P.E.R.


nė kohėt e hershme tė shoqėrisė njerėzore, sulmet e vazhdueshme tė
fiseve pėr grabitje apo pėr zgjerimin e njė territori, i kishin
detyruar banorėt e lashtė tė vendit tonė tė kujdeseshin pėr mbrojtjen e
vendbanimit tė tyre.

Si kudo nė Evropėn Qendrore
e Jugore, edhe tek ne, fortifikimet mė tė vjetra arrijnė deri nė
neolit. Prej tyre njohim dy tipa me ledhe gurėsh dhe druri. Tė parin e
ndeshim mbi kodra me formacion shkėmbor, ndėrsa tė dytin, nė terrene
fushore tė pasura me pyje, ku mungonte guri pėr ndėrtim. Nė tė dy
rastet, kėto fortifikime janė dėshmi e vendbanimeve tė qėndrueshme tė
banorėve neolitikė tė vendit tonė, tė cilėt, siē rezulton nga gėrmimet
arkeologjike, merreshin kryesisht me bujqėsi, blegtori dhe gjueti,
rrisnin gjedhin e bagėtitė e imėta, mbillnin grurin dhe ishin mjeshtra
tė vėrtetė nė prodhimin e qeramikės.

Fortifikimi mė i hershėm me ledhe guri ėshtė zbuluar nė fshatin Kamnik tė rrethit tė Kolonjės (1) .
Ai rrethonte njė vendbanim tė vogėl, mbi njė kodėr shkėmbore, nė tė
hyrė tė fshatit, tė cilėn vendasit e quajnė «Shkėmbi i Kamnikut».

Nga
gėrmimet arkeologjike nė vitet 1969-1970 u zbulua njė ledh mbrojtės, nė
anė tė kodrės. Ai ishte ndėrtuar me gurė tė thyer, tė vendosur grumbull
mbi njėri-tjetrin, pa kurrfarė lidhjeje midis tyre dhe pa krijuar faqe
anėsore. Gjerėsia maksimale e kėtij ledhi ishte 1,70 m, ndėrsa lartėsia
e ruajtur 0,40 m. Ledhi lidhet kronologjikisht me shtresėn kulturore mė
tė hershme tė vendbanimit duke i pėrkitur kėshtu fazės sė fundit tė
neolitit tė vonė, pra rreth viteve 2800-2700 p.e.r. Tipi tjetėr i
fortifikimit na u bė i njohur nga gėrmimet arkeologjike nė Maliq tė
Korēės (2) ,
ku midis tė tjerave u zbulua njė vendbanim palafit. Banesat nė kėtė
vendbanim kanė qenė ndėrtuar mbi njė platformė druri, qė mbėshtetej mbi
shtylla tė futura pjesėrisht nė tokė. Krejt vendbanimi ishte rrethuar
nga njė ledh i ndėrtuar me dy radhė trarėsh tė ēarė nė mes e tė ngulur
nė tokė qė vendoseshin ngjitur, bri njėri-tjetrit, ndėrsa hapėsira e
krijuar midis kėtyre radhėve ishte mbushur me dhe tė ngjeshur.



Fig. 1 — Maliq, Korēė. Forifikim me ledh prej druri.


kėtė mėnyrė ledhi arrinte njė gjerėsi prej 0,70-0,80 m. dhe rrethonte
njė sipėrfaqe nė formė eliptike, siē ėshtė gjykuar nga zbulimi i dy
skajeve tė rrumbullakosura tė tij. Ky vendbanim i fortifikuar ėshtė
datuar prej lėndės arkeologjike tė gjetur nė tė, nė periudhėn e
eneolitit rreth viteve 2600 p.e.r.

Nga ledhet
prej gurėsh dhe trungjesh, tė ndėrtuar pėr tė krijuar njė pengesė tė
ēfarėdoshme. kalohet nė ndėrtimin e mureve tė vėrteta mbrojtėse prej
guri, qė ishin mė tė qėndrueshme dhe qė arrinin lartėsi tė mėdha e pėr
pasojė, e bėnin mėsymjen shumė mė tė vėshtirė. Ky evolucion, pa hequr
dorė nga ledhet, mund tė ketė ndodhur nė vendin tonė qė nga fundi i
bronzit tė mesėm dhe u kristalizua nė periudhėn e vonė tė bronzit dhe
sidomos gjatė periudhės sė hershme tė hekurit, pasi nė kėto periudha
muret e gurit i gjejmė tė formuara plotėsisht. Kėtė e vėrtetojnė
rezultatet e pėrfituara nga gjurmimet nė vendbanimin e fortifikuar tė
Dedejanit (rrethi i Pėrmetit (3) ).
Fortifikimi i Dedejanit rrethon pjesėn e pambrojtur tė njė kodre tė
ulėt, e cila nga njėra anė bie me faqe tė thiktė shkėmbore. Muret
rrethuese pėrfshijnė njė sipėrfaqe prej rreth l ha dhe formojnė disa
ndarje, tė cilat rrethojnė tarraca qė zbresin gjatė shpatit tė butė tė
kodrės, ku janė dalluar gjurmė banesash me mure guri. Muret mbrojtėse
kanė njė gjerėsi prej 1,80-3,00 m. dhe janė ndėrtuar me gurė tė
papunuar tė pėrmasave tė vogla dhe mesatare, gjatėsia e tė cilėve nuk i
kalon 0,40-0,50 m. Faqja e jashtme e murit bie me pjerrėsi mbi
terrenin. Ndarjet e veēanta tė fortifikimit, qė rrethojnė pjesėn e
sipėrme tė kodrės dhe dy tarracat poshtė saj. lidhen midis tyre me
hyrje tė ngushta 0,80-1,00 m. Po kėsaj periudhe i pėrkasin nė vendin
tonė edhe dy fortifikime me ledhe guri. Gjatė gėrmimeve arkeologjike nė
Gradishtėn e Symizės (rrethi i Korēės), nė kėrkim tė murit rrethues,
gjatė konturit natyror tė kodrės, doli kudo njė linjė gurėsh mesatarė e
tė vegjėl tė hedhur pa rregull dhe qė nuk krijonin ndonjė faqe anėsore.
Ledhi nuk e kalonte gjerėsinė 1,50 m dhe lidhej me shtresėn mė tė
hershme tė vendbanimit, qė datohet nė periudhėn e vonė tė bronzit
(1500-1200 p.e.r.).

Tė njėjtėn teknikė e takojmė edhe nė kalanė e Marshejt (rrethi i Shkodrės (4) ).



Fig. 2 — Marshej, Shkodėr.



Fig. 2a — Marshej, Shkodėr.
Kjo
e fundit ndodhet mbi njė kodėr shkėmbore me faqe mjaft tė pjerrėta
pranė fshatit Marshej. Nga veriu, kodra lidhet nėpėrmjet njė qafė tė
lartė me vargun e kodrave fqinje. Mbi majėn e saj ndodhet njė shesh i
vogėl me pėrmasa 50x60 m, ku nuk mungojnė grumbuj shkėmbinjsh tė veēuar
qė ngrihen deri nė lartėsinė e shtetit tė njeriut. Kjo sipėrfaqe
rrethohet nga njė ledh sipas njė planimetrie eliptike. Ai nuk ėshtė
ndėrtuar mbi konturet e platformės sė kodrės, por disa metra mė poshtė,
nė shpatet e pjerrėta tė saj. Ledhi ndjek njė linjė tė valėzuar,
vazhdon gjatė gjithė gjatėsisė dhe ėshtė ndėrtuar me gurė tė vegjėl dhe
mesatarė tė hedhur pa rregull njėri mbi tjetrin.



Fig. 2c — Marshej, Shkodėr. Trakt muri me ledh guri.



Fig. 2d — Marshej, Shkodėr. Trakt muri me ledh guri.
Vende-vende
midis shkėmbinjve janė hedhur gurė pėr tė plotėsuar boshllėqet, ndėrsa
hyrja formohet nga faqja e njė shkėmbi dhe skaji i ledhit. Qafa, qė
lidh kėtė kodėr me kodrat fqinje, mbyllet nė anėn e kalueshme mė lehtė
nga njė mur i drejtė me gjatėsi 90 m, i ndėrtuar me njė teknikė mė tė
pėrparuar.


Fig. 2b — Marshej, Shkodėr. Muri i periudhės sė dytė tė ndėrtimit.
Ai
ka njė gjerėsi prej 2,70 m, pėrbėhet nga dy faqe tė ndėrtuara me gurė
tė papunuar, pa ndonjė mjet lidhės dhe prej brendėsisė qė mbushet me
gurė mė tė vegjėl. Ky mur i pėrket njė periudhe tė dytė ndėrtimi.
Kėshtjella e Marshej t ėshtė i vetmi fortifikim, ku na shfaqen tė
dalluara qartė dy teknika prehistorike: ajo me ledhe dhe ajo me mure
guri, ku ruhet thuajse i plotė njė fortifikim i tipit tė parė.

Megjithėse
nuk janė kryer akoma gėrmime arkeologjike nė kėtė vendbanim, teknika
dhe ekzistenca e dy periudhave tė ndėrtimit tė ēon nė pėrfundimin se
fortifikimi me ledhe duhet t“i pėrkasė periudhės sė bronzit. Materiale
tė bronzit tė vonė dhe tė fillimit tė hekurit ka dhėnė dhe njė
vendbanim tjetėr i fortifikuar po nė rrethin e Shkodrės, kalaja e
Gajtanit (5)



Fig. 3 — Gajtan, Shkodėr. Planemetria e kalasė.
ku
muri prej guri, si element mbrojtės, ėshtė formuar plotėsisht. Muri
ėshtė ruajtur nė anėn mė pak tė mbrojtur nga natyra e platformės sė
kodrės me njė gjatėsi prej 90 m. Lartėsia maksimale e ruajtur ėshtė
2,40 m. ndėrsa trashėsia 3.50 m. Ai formohet nga dy faqet dhe nga
mbushja midis tyre. Faqet janė ndėrtuar me gurė tė mėdhenj e mesatarė,
tė papunuar, tė cilėt krijojnė boshllėqe tė konsiderueshme nė bashkimin
midis tyre.

Pėrmasat maksimale tė njė blloku
arrijnė deri nė 1,50 m. gjatėsi dhe 1 m. lartėsi. Nė kėtė fortifikim
ruhet dhe njė hyrje e thjeshtė qė krijohet nga ndėrprerja e murit. Ajo
ka njė gjerėsi prej 1,80 m. dhe njė korridor sa gjerėsia e murit.
Fortifikimi i Gajtanit me muret e tij tė fuqishme tregon pėr njė hap tė
rėndėsishėm pėrpara nė raport me ndėrtimet pararendėse dhe shėnon si
epoke fillimet e periudhės sė hershme tė hekurit. Nė periudhėn e
hershme tė hekurit diferencimi shoqėror kishte bėrė hapa pėrpara nė
krahasim me periudhėn e bronzit, gjė qė solli si pasojė shtimin e
konflikteve dhe lakminė gjithnjė e mė tė ma, dhe tė njė grupi njerėzish
pėr t“u pasuruar nė kurriz tė tė tjerėve. Konsolidohen federatat
fisnore dhe lufta pėr grabitje midis fiseve apo federatave bėhet njė
fenomen i zakonshėm. Kjo dukuri gjen mbėshtetje tė plotė nga tė dhėnat
arkeologjike. Ndėrsa nė periudhėn e bronzit vendosja e armėve nė varre
ishte njė shfaqje sporadike, nė periudhėn e hershme tė hekurit, u bė
njė fenomen i zakonshėm. Nuk ėshtė e rastit qė pikėrisht nė kėtė
periudhė kemi njė intensrfikim tė fortifikimeve dhe njė pėrparim tė
teknikės sė ndėrtimit tė tyre, madje dhe tė krijimit tė sistemeve tė
fortifikimit pėr krahina tė veēanta, qė i pėrgjigjen nga pikėpamja e
zhvillimit shoqėror konsolidimit tė federatave fisnore.

Vendbanimi
i fortifikuar bėhet vendbanimi mė karakteristik i ilirėve. Tipar
dallues i ndėrtimeve mbrojtėse tė kėsaj periudhe janė muret e fuqishme
prej gurėsh tė mėdhenj, tė ndėrtuar nė tė shumtėn e rasteve nė mėnyrėn
e pėrshkruar pėr kalanė e Gajtanit. Mungojnė kullat dhe nė pėrgjithėsi
kthesat me kėnde tė drejta tė mureve pėr tė siguruar njė mbrojtje
anėsore. Deri diku, nė disa raste kėtė rol e luajnė valėzimet e
ērregullta tė linjes sė mureve. Hyrjet janė tė thjeshta, tė formuara
nga ndėrprerja e murit rrethues; i vetmi kujdes pėr ruajtjen e tyre
ėshtė vendosja nė vende me mbrojtje natyrore ose nė shumė raste, rruga
pėr nė hyrje kalon nga njė largėsi e konsiderueshme bri murit rrethues,
duke qenė kėshtu nėn kontrollin e mbrojtėsve qė qėndronin mbi tė.

Kėto
janė karakteristikat mė tė pėrgjithshme tė fortifikimeve tė periudhės
sė parė tė hekurit (v. 1200-500 p.e.r.). Por shpesh ato dallohen midis
tyre nga forma planimetrike nė pėrshtatje me terrenin, nga teknika e
ndėrtimit dhe nga disa elemente tė fortifikimit, tė cilat sė bashku
bėjnė tė mundur tė vendoset njė kronologji e pėrafėrt dhe tė ndiqet
deri diku evolucioni i tyre.

Format mė tė
thjeshta tė fortifikimeve me mure guri janė ato, kur muri mbrojtės
rrethon vetėm pjesėn mė pak tė mbrojtur tė kodrės, duke lėnė tė
pafortifikuar pjesė tė tjera tė saj me mbrojtje natyrore tė
mjaftueshme, siē janė pėr shembull pjesėt shkėmbore, qė bien me
pjerrėsi apo thik mbi terrenin. Ekzemplarė tė tillė ndodhen me shumicė.
Njė nga tipat mė pėrfaqėsues, nė tė cilin janė kryer dhe gėrmime
arkeologjike, ėshtė fortifikimi mbi shpellėn e Trenit nė rrethin e
Korēės. Ky ėshtė ndėrtuar mbi njė kodėr, qė ngrihet vetėm 6-8 m. mbi
nivelin e fushės. Njė mur 90 m. i lartė dhe 3,50 m i gjerė rrethon anėn
mė pak tė mbrojtur tė kėsaj kodre, ndėrsa pjesa tjetėr e kodrės, mė e
larta, pėrfundon me njė faqe tė pjerrėt shkėmbore, qė bie mbi kanalin e
Ventrokut. Muri ėshtė ndėrtuar me gurė tė papunuar, tė lidhur nė tė
thatė dhe ėshtė datuar nga lėnda arkeologjike e zbuluar gjatė gėrmimit,
nė fillimin e epokės sė hekurit (6) .

Sisteme
tė ngjashme fortifikimi me atė tė Trenit, por tė ngritura mbi lartėsi
mjaft mė tė mėdha janė hetuar dhe nė krahina tė tjera tė vendit tonė,
siē janė kalaja e Ganjollės (7) nė rrethin e Shkodrės, kalaja e qytetit, Maja e Shėnmėrisė (8) dhe kalaja e Bodinit (9)
rrethin e Elbasanit etj. Njė formė tė veēantė planimetrike pėrfaqėson
Marshej, ku njė mur i drejtė mbyllte nė trajtėn e njė dige pjesėn mė
pak tė mbrojtur tė qafės midis dy kodrave. Njė nga format mbizotėruese
tė fortifikimeve ėshtė ajo rrethore e mė tepėr ovale, ku muri rrethon
konturin natyror tė kodrave me shpate tė baraspjerrėta ose platformat
natyrore, qė ndodhen mbi to. Shembulli mė tipik ėshtė kalaja e
Bilishtit. Ajo ndodhet mbi njė kodėr nė verilindje tė qytetit me tė
njėjtin emėr, e cila ka formėn e njė kupole me pjerrėsi pothuaj tė
barabartė nga tė gjitha anėt. Muri mbrojtės rrethon nė pjesėn mė tė
lartė tė saj njė sipėrfaqe eliptike, me gjatėsi 120 m dhe gjerėsi 60 m.



Fig. 4a — Bilisht, Korēė. Pamje e kodrės sė kalasė.



Fig. 4b — Bilisht, Korēė. Trakt muri i kalasė sė Bilishtit.



Fig. 4c — Bilisht, Korēė. Planimetria e kalasė sė Bilishtit.

Qeramika e mbledhur nė sipėrfaqe nuk shkon mė vonė nga periudha e hershme e hekurit (1200-800 p.e.r. (10) ). Forma tė ngjashme planimetrike paraqesin dhe kalaja e Kakaēit dhe Gjonomadhit (rrethi i Korēės),






Fig. 4e — Gjonomadh, Korēė. Trakt muri i kalasė sė Gjonomadhit.



Fig. 4f — Gjonomadh, Korēė. Planimetria e kalasė sė Gjonomadhit.
kalaja e Hollmit (rrethi i Ersekės (11) )
etj. Nė kėtė tė fundit, muri mbrojtės rrethon njė sipėrfaqe me trajtė
eliptike, ku pėrfshihet pjesa e sipėrme e njė kodre me dy maja tė ndara
nga njė qafė e lartė.

Nė disa raste, pjesa mė e
mbrojtur e platformės sė kodrės sė rrethuar nga muret ndahej nga njė
mur tėrthor, i cili krijonte njėfarė akropoli, qė shėrbente si vend
strehim i fundit dhe njėkohėsisht si vendbanim i aristokracisė fisnore.
Dy fortifikime tė tilla qė kanė edhe njėfarė dallimi nga formulimi
planimetrik janė: kalaja e Bellovodės



Fig. 5a — Bellovodė, Korēė. Pamje e kodrės sė kalasė.



Fig. 5b — Bellovodė, Korēė. Pjesė muri nė kalanė e Bellovodės.



Fig. 5c — Bellovodė, Korēė. Planimetria e kalasė sė Bellovodės.
dhe e Podgories.



Fig. 5d — Podgorie, Korēė. Planimetria e kalasė.

kalanė e Bellovodės, muri mbrojtės rrethon konturin natyror tė
platformės sė njė kodre shkėmbore, pjesa mė e lartė e sė cilės ndahet
nga njė mur tėrthor, qė kufizon njė sipėrfaqe tė vogėl. Teknika e
ndėrtimit tė murit ėshtė e njėllojtė me atė tė fortifikimeve tė
pėrmendura mė sipėr: ai ka njė gjerėsi prej 3,20-3,40 m dhe ruhet nė
lartėsi prej l m. Kalaja e Podgories, e thirrur nga vendasit «Qyteti nė
Podgorie», ndodhet mbi vargun e kodrave qė shėnojnė skajin mė verior tė
fushės sė Korēės. Maja e kodrės pėrfundon me njė platformė tė
pėrzgjatur, konturet e sė cilės i rrethonte njė mur me gurė tė papunuar
me gjerėsi 2 m. Gjurmėt e njė hyrjeje me gjerėsi 1,50 m janė konstatuar
nė anėn jugore. Pjesa e ndarė, «Akropoli», ndodhet nė skajin mė tė
mbrojtur nga natyra tė platformės, ku njė pjesė shkėmbore e aksidentuar
nuk ka pasur nevojė pėr mure mbrojtėse. Ndryshe nga Bellovoda, kėtu
Akropoli nuk krijohet nga njė ndarje me mur e njė pjese tė
fortifikimit, por formon njė rrethim tė pavarur.

Njė
zgjidhje tjetėr planimetrike e fortifikimeve me akropol ėshtė ajo, kur
muret rrethuese formojnė rrathė koncentrikė. Rrethimi i parė zė majėn e
kodrės, ndėrsa tjetri mė i madh shpatet e saj. Shembuj tė kėtij tipi
kemi: kalanė e Hadėrajt (rrethi i Vlorės) kalanė e Lumalasit (rrethi i
Korēės (12) ) dhe deri diku kalanė e Bllacės (rrethi i Pogradecit (13) ),
e cila ngrihet mbi njė kodėr me dy maja tė mbrojtura nga fortifikime tė
pavarura, qė pėrfshihen nė njė rrethim tė madh tė pėrbashkėt.

Kemi
edhe fortifikime tė ndėrtuara nė shpatin e njė kodre. Kjo ndodh
atėherė, kur njėra faqe e kodrės bie me pjerrėsi tė butė dhe krijohen
shpesh tarraca tė pėrshtatshme pėr banim, ndėrsa ana e kundėrt e
thepisur, nė tė shumtėn e rasteve, i besohet mbrojtjes natyrore. Kėto
lloj fortifikimesh i takojmė gjithmonė me dy ose mė shumė rrethime.
Muret krijojnė gjysmėrrathė, qė pasojnė njėri-tjetrin mbi njė bazė tė
pėrbashkėt ose krijohen ndarje tė ndryshme nė pėrshtatje me terrenin
dhe nevojat e herėpashershme tė mbrojtėsve. Duke u nisur nga forma mė e
thjeshtė te mė e ndėrlikuara mund tė pėrmendim sipas ra-dhės kalanė e
Drishtit (rrethi i Shkodrės), qytezėn e Karos (rrethi i Vlorės (14) ) dhe kalanė e Trajanit (rrethi i Korēės).


kalanė e Drishtit vetėm pak gjurmė janė ruajtur nga ndėrtimet
prehistorike. Njė mur me gurė tė papunuar, me gjerėsi mbi 2 m,
rrethonte majėn e kodrės,



Fig. 6a — Drisht, Shkodėr. Trakt muri prehistorik.
duke
zėnė njė sipėrfaqe pak mė tė madhe nga ajo e kėshtjellės mesjetare,
ndėrsa muri tjetėr ndiqte linjėn e kontureve tė shpatit, duke u
pėrputhur me murin mesjetar.



Fig. 6b — Drisht, Shkodėr. Gjurmė prehistorik nė muret mesjetare.

Qyteza
e Karos ndodhet nė veri tė fshatit Qeparo, mbi njė majė shkėmbore me
lartėsi 450 m mbi nivelin e detit. Ana perėndimore e kodrės pėrfundon
me njė humnere, e cila krijon njė mbrojtje natyrore mjaft tė sigurt. Me
pjerrėsi tė madhe bien dhe dy shpatet e tjera. Fortifikimi pėrbėhet nga
tri harqe muresh, qė zėnė shpatin lindor me ekstreme nė bazėn e
greminės. Harku mė i madh ka njė gjatėsi prej 370 m, ndėrsa mė i vogli
30 m dhe diametėr 10 m. Trashėsitė e mureve, nga rrethimi mė i madh tek
mė i vogli janė respektivisht 3 m, 2 m dhe 2-3 m. Tė tria pjesėt e
fortifikimit komunikojnė me hyrje tė thjeshta njėra me tjetrėn. Tė tria
hyrjet janė vendosur nga ana jugore e kodrės.

Kalaja e Trajanit



Fig. 7a — Trajan, Korēė. Pamje e kodrės sė kalasė nga ana perėndimore.



Fig. 7b — Trajan, Korēė. Pamje nga ana lindore e kalasė.



Fig. 7c — Trajan, Korēė. Pjesa e sipėrme e kalasė tė Trajanit.



Fig. 7d — Trajan, Korēė. Pjesė muri.
paraqet
tipin mė tė ndėrlikuar me shumė rrethime, qė zė njėkohėsisht njė
sipėrfaqe mjaft tė madhe. Ajo ngrihet mbi njė kodėr 400 m tė lartė nė
afėrsi tė fortifikimit mbi shpellėn e Trenit. Njė faqe e kodrės krejt
shkėmbore bie thik mbi liqenin e Prespės sė Vogėl. Me pjerrėsi tė madhe
bien dhe faqet e tjera, me pėrjashtim tė anės jugperėndimoire, ku ka
mjaft tarraca tė gjera natyrore tė pėrshtatshme pėr banim. Njė
sipėrfaqe e sheshtė ndodhet edhe nė pjesėn mė tė lartė tė kodrės, e
cila ėshtė rrethuar me mure tė lidhura me llaē qė ndjekin trasenė e
mureve tė vjetra. Ashtu si nė kalanė e Bellovodės dhe Podgories, pjesa
mė e lartė e platformės nga veriperėndimi ėshtė ndarė nga njė mur
tėrthor, qė veēon njė sipėrfaqe mjaft tė vogėl.

Tre
rrathė tė tjerė muresh, tė dallueshėm qartė, prej tė cilėve njėri ka
mbetur i papėrfunduar, pėrshkojnė faqen jugperėndimore tė kodrės. Vetėm
buza veriperėndimore. e saj, krejt shkėmbore dhe e pangjitshme, ėshtė
lėnė e pafortifikuar.

Muret kanė njė trashėsi
prej 3,20-3,50 m dhe janė ndėrtuar me gurė t“ė papunuar, gjatėsia e tė
cilėve nė faqet anėsore shkon nga 60-1,20 m. Kalaja e Trajanit, ėshtė
njė nga vendbanimet e fortifikuara prehistorike, mė tė mėdha nė
territorin e Ilirisė. Ai pėrfshin brenda mureve, qė kanė gjatėsi tė
pėrgjithshme prej 3 km, njė sipėrfaqe prej 22 ha.

Megjithatė
mbrojtja e kėtij vendbanimi nuk pėrfundon me kaq. Nė anėn jugore tė
kalasė ngrihet njė kodėr, qė lidhet me tė parėn me njė qafė, e cila
shėrben si rrugė kalimi pėr t“u ngjitur nė kala nga ana juglindore.
Pikėrisht nė kėtė vend ruhet njė mur me gjatėsi 500 m, i cili kalon
nėpėr lartėsinė e kodrės, duke e pėrshkuar atė mespėrmes. Ky mur, i
njohur me emrin «Muri i Mokut», mund tė jetė ndėrtuar nė njė periudhė
mė tė vonė dhe ka shėrbyer si pritė nė rastin e ndonjė sulmi te
befasishėm pėr banorėt, qė jetonin jashtė mureve tė kalasė.



Fig. 7e — Trajan, Korēė. Muri i Mokut.



Fig. 7f — Trajan, Korēė. Planimetria e kalasė te Trajanit.

Vendbanime
tė fortifikuara tė njė madhėsie tė tillė kanė lindur nė njė stad mė tė
zhvilluar tė shoqėrisė prehistorike, kur nevoja, gjithmonė nė rritje,
pėr t“u mbrojtur i detyronte njerėzit tė grumbulloheshin me shumicė nė
disa pika, pėr tė siguruar njė mbrojtje mė tė efektshme. Fortifikimi i
Trajanit, siē kuptohet nga vetė forma planimetrike e tij, ėshtė
zhvilluar nėpėrmjet tė disa fazave. Fortifikimi i platformės sė
sipėrme, qė ėshtė kryer nė fazėn e pare, paraqet njė tip tė ngjashėm me
kalanė e Podgories (muri 5, 4). Nė njė periudhė tė dytė ėshtė
fortifikuar nje pjesė e shpatit juglindor tė kodrės (muri 3) pėr aq sa
kėrkonin nevojat pėr mbrojtje tė asaj periudhe, duke pėrfshirė nė tė
njė pjesė tė popullsisė qė banonte nė shpatin e kodrės. Periudhės sė
tretė i pėrket muri i madh rrethues (muri 1), brenda tė cilit
pėrfshihej njė pjesė e konsiderueshme e faqes sė kodrės, ndėrsa muri
tjetėr (muri 2) i periudhės sė fundit, i papėrfunduar, synonte tė
krijonte njė ndarje tė re tė brendshme, qė do tė bashkonte buzėn e
greminės me murin rrethues.

Vendbanimet e
mbrojtura me shumė mure rrethuese janė njė tipar karakteristik pėr
fortifikimet ilire tė njė periudhe tė hershme. Nė Greqi ato
kufizoheshin zakonisht nė majėn e kodrės, duke luajtur rolin e njė
akropoli. Madje «edhe pasi qytetet e mėdha qenė pėrhapur pėrtej kufijve
tė mbrojtjeve tė tyre fillestare, muret rrallė qenė shtrirė pėr tė
pėrfshirė kėto zona tė reja pėrpara fundit tė shek. VII ose fillimit tė
shek. VI p.e.r.» (15) .

Shembujt
e vendbanimeve tė mbrojtura nga disa radhė muresh, nė territoret e
Ilirisė jane tė shumtė dhe i gjejmė kudo si nė Ilirinė e Jugut,
krahinat qendrore dhe ato veriore. Midis tyre tė tėrheq vėmendjen
vendbanimi i fortifikuar i Stiēnas nė Slloveni (16) .
Ai zė njė sipėrfaqe tė pėrafėrt me atė tė Trajanit (23 ha) dhe formohet
nga tri radhė muresh, prej tė cilėve njė mur tėrthor e ndan
fortifikimin nė dy pjesė; brenda njėrės prej tyre ndodhet dhe njė
ndarje tjetėr qė zė vendin mė tė lartė. Po ajo qė ka mė tepėr rėndėsi
ėshtė se nga gėrmimet arkeologjike ka dalė qartė se fortifikimi nė
Stiēnas ėshtė konceptuar dhe projektuar qė nė fillim nė gjithė
madhėsinė e tij dhe datohet rreth fundit tė shek. VIII p.e.r.


kalanė e Trajanit nuk janė kryer gėrmime arkeologjike; objekte tė
gjetura nė afėrsi, qė me sa duket i pėrkasin njė tume, datohen nė shek.
VIII-VII p.e.r. Gėrmimet arkeologjike qė do tė kryhen nė tė ardhmen nė
kėtė kala, do tė mund tė zbulojnė njė qendėr tė rėndėsishme paraurbane
pėr pellgun e Korēės dhe ndoshta nė fazėn e fundit tė zhvillimit tė saj
njė nga qytetet e para tė ilirėve, tė cilėt nuk kanė munguar tė
pėrmenden nė Ilirinė e Jugut nga autorėt antikė, qė nė shek. VI-V p.e.r.

Njė tip tjetėr fortifikimi, qė radhitet nė ndėrtimet mbrojtėse me mure guri, ėshtė ai me «tumula kufizuese» nė Ventrok.



Fig. 8 — Ventrok, Korēė. Kalaja prehistorike. Planimetria.



Fig. 8a — Ventrok, Korēė. Kalaja prehistorike. Tumua kufizuese.



Fig. 8b — Ventrok, Korēė. Kalaja prehistorike. Muri rrethues i tumules kufizuese.



Fig. 8c — Ventrok, Korēė. Kalaja prehistorike. Detaj i murit rrethues.
Kalaja
e Ventrokut ndodhet rreth 300 m nė perėndim tė fortifikimit mbi
shpallėn e Trenit, e ndėrtuar mbi njė kodėr shkėmbore me formė tė
pėrzgjatur, qė shkėputet nga vargu i kodrave mė tė larta nė veri tė saj.


kėtė fortifikon tė tėrheqin mė tepėr vėmendjen dy pirgje tė krijuara
artificialisht, tė ndėrtuara me gurė tė vegjėl e dhe, tė cilėt nė bazėn
e tyre rrethohen nga njė mur i thatė nė lartėsinė e dy deri nė tri
radhė gurėsh. Njėri prej tyre ndodhet nė ekstremin verior tė kodrės,
atje ku ajo, nėpėrmjet njė qafe, lidhet me kodrėn fqinje. Pirgu tjetėr
ndodhet nė mesin e kalasė, duke e ndarė atė nė dy pjesė, qė komunikojnė
me vėshtirėsi me njėra-tjetrėn. Ky element mbrojtės, qė takohet pėr
herė tė parė nė vendin tonė, ėshtė mjaft i pėrhapur dhe i njohur nė
fortifikimet e krahinave veriore dhe qendrore tė Ilirisė. Kėto objekte
arkitektonike kanė tėrhequr pėr njė kohė tė gjatė vėmendjen e
studiuesve. Ata i kanė quajtur me emra tė ndryshėm, sipas rolit qė i
atribuonin si p.sh. «Tumula mbrojtėse», duke parashikuar nė radhė tė
parė rolin e tyre strategjik fortifikues, ose «tumula kufizuese», duke
pasur parasysh funksionin e tyre ndarės tė kodrės sė fortifikuar nga
mali apo kodra mėmė. Ekziston edhe mendimi qė kėto «Tumula» tė kenė
pasur njė karakter tė theksuar kulti (17) .
(Duke pasur parasysh pėr kalanė e Ventrokut funksionin e tyre mbrojtės
dhe njėkohėsisht ndarės kemi parapėlqyer pėr kėtė objekt arkitektonik
termin «tumula kufizuese»).

Nė qoftė se nė
Bosnje-Hercegovinė karakteri i kėtyre ndėrtimeve nuk ėshtė pėrcaktuar
pėrfundimisht ose u atribuohen disa funksione (18) , nė rajonin qendror tė Japodėve (Kroaci) karakteri i tyre mbrojtės ėshtė krejtėsisht i dokumentuar (19) .
Ato vendoseshin nė hyrjet e gradinave, shpesh nė ēifte dhe lidheshin me
skajet e mureve mbrojtėse, ose nė pjesėt mė pak tė mbrojtura nga
terreni; zėvendsonin njė mur apo njė digė mbrojtėse. Nė njė prerje qė i
ėshtė bėrė njė «tumule» ėshtė konstatuar qė ajo ishte ndėrtuar nga njė
shtresė dheu me lartėsi 2 m, mbi tė cilėn qe hedhur njė shtresė gurėsh
0,30 m e trashė.

Disa elemente, qė tregojnė pėr njė zhvillim tė mėtejshėm tė sistemeve mbrojtėse prehistorike, i takojmė nė Akrolis (20)



Fig. 9a — Pamje e kodrave tė Lisit dhe Akrolisit.



Fig. 9b — Pjesė muri nga Akrolisi.



Fig. 9c — Akrolisi. Planimetria.



Fig. 9d — Akrolisi dhe Lisi. Planimetria.
dhe
nė fortifikimin mė tė hershėm tė Butrintit. Kėtu ndeshemi pėr herė tė
parė nė kthesa pak a shumė me kėnde tė drejta tė linjes sė mureve, qė
kishin pėr qėllim tė siguronin njė mbrojtje anėsore.


Akrolis, i cili ngrihet mbi majėn e njė kodre tė lartė shkėmbore nė
lindje tė qytetit tė Lezhės, ndeshemi me dy kthesa tė tilla muresh,
ndėrsa nė Akropolin e Butrintit, ato pak gjurmė qė janė ruajtur nga
muri prehistorik, i pėrkasin pikėrisht njė kthesė kėnddrejtė, qė bėn
linja e kėtij muri. Kėtu, pėrveē ngjashmėrinė qė vėrejmė nga kjo
pikėpamje me Akrolisin, konstatojnė edhe njė pėrparim nė teknikėn e
ndėrtimit. Tek gurėt qė formojnė faqen e jashtme vėrehet njė pėrpunim i
lehtė pėr tė arritur njė pėrputhje mė tė mirė tė tyre nga ajo e gurėve
natyrore, gjė qė nuk e takojmė nė fortifikimet e pėrshkruara deri tani (21) .
Fortifikimet me trase tė dhėmbėzuar i pėrkasin njė periudhe mė tė
vonshme. Nė Greqi ky element u shfaq pėr herė tė parė nė shek. VIII-VII
p.e.r. dhe u pėrdor gjerėsisht nė fortifikime vetėm gjatė shek. V (22) . Shek. VI-V p.e.r. i pėrkasin dhe objektet arkeologjike mė tė hershme tė zbuluara deri tani nė Butrint.

Njė evolucion tė mėtejshėm tė fortifikimeve tė kėsaj periudhe e shohim te kalaja e Mbolanit (rrethi i Beratit (23) ).



Fig. 9e — Mbolan, Berat. Trakt muri i kalasė prehistorike.



Fig. 9f — Mbolan, Berat. Planimetria e kalasė sė Mbolanit.
Nga
formulimi planimetrik dhe disa elemente tė fortifikimit, ajo paraqet
njė fazė tranzitore midis periudhės sė parė dhe tė dytė tė hekurit.

Me
fortifikimet e periudhės sė parė tė hekurit atė e lidh teknika e
ndėrtimit me gurė tė papunuar dhe mungesa e kullave, ndėrsa me
periudhėn e dytė, kthesat me kėnde tė drejta pėr tė mbrojtur hyrjet ose
pėr tė ndryshuar drejtimin e murit, ndjekja e linjave tė drejta tė
mureve, dhe sė fundi njė pėrpunim i trashė i faqeve tė jashtme tė
gurėve.

Kalaja e Mbolanit ngrihet mbi njė kodėr
midis fshatrave Sinjė dhe Arpaxhias tė rrethit tė Beratit. Pjesa e
sipėrme e kodrės pėrfundon me njė sipėrfaqe tė sheshtė mjaft tė
pėrshtatshme pėr banim, konturet e sė cilės rrethohen nga njė mur me
gjatėsi 660 m, qė pėrfshin njė sipėrfaqe prej rreth 3 ha. Nė qendėr tė
kalasė, nė pjesėn mė tė ngritur tė saj, ndodhet Akropoli, qė ka njė
formė katėrkėndėshe me njė qoshe tė prerė pėr tė krijuar mundėsinė e
flankimit tė hyrjes. Duke u nisur nga dy qoshe tė kėtij katėrkėndėshi,
zbresin dy mure tė drejta, deri tek muri rrethues kryesor dhe krijohet
kėshtu njė ndarje e tretė, e cila komunikon nėpėrmjet njė porte me
gjerėsi 4,00 m me pjesėn tjetėr tė kalasė. Muret janė ndėrtuar me gurė
gėlqerorė tė shtresėzuar, ku gjatėsia e njė guri arrin nganjėherė deri
nė l m dhe lartėsia nuk e kalon 0,20 m.

Gjerėsia e murit rrethues tė platformės ėshtė 1,40 m, ndėrsa e mureve tė brendshme ndarės 2,30 m.

Njė kufiri tė tillė kohor i pėrket edhe kalaja e Kalivosė (rrethi i Sarandės (24) ).



Fig. 9g — Kaljvo, Sarandė. Pjesė muri nga kalaja prehistorike.



Fig. 9h — Kalivo, Sarandė. Planimetria e kalasė sė Kalivosė.
Kjo
ndodhet nė njė kodėr tė lartė, e cila laget nė tri anė nga liqeni i
Butrintit. Nga veriu dhe perėndimi ajo bie thik mbi liqen, prandaj nuk
ėshtė parė e nevojshme tė ndėrtohen mure mbrojtėse nė kėto anė. Muri
mbrojtės, qė rrethon pjesėt e tjera tė kodrės, ėshtė ndėrtuar me blloqe
tė mėdha gurėsh pak tė pėrpunuar, por qė nuk puthiten mirė me
njėri-tjetrin, ashtu si dhe muret mė tė nershme tė Butrintit. Blloqet e
gurėve kanė njė gjatėsi qė lėviz nga 0,60-1,80 m dhe lartėsi 0,40-1,00
m. Muret ruhen nė njė lartėsi maksimale prej 4 m dhe po kaq ėshtė
trashėsia e tyre. Nė kėtė fortifikim janė zbuluar dy hyrje, njėra prej
tė cilave ka njė gjerėsi prej 2,50 m dhe mbrohet nga njė korridor i
brendshėm i krijuar nga dy mure paralele, nė tė cilin tė ēojnė njė palė
shkallė. Hyrja tjetėr ėshtė pajisur gjithashtu me shkallė dhe ka njė
gjerėsi prej 1,80 m.

Kalaja e Kalivosė akoma nuk
ėshtė eksploruar plotėsisht, por nga tė dhėnat qė disponohen, del qartė
se ajo paraqet njė shkallė mė tė lartė zhvillimi nga fortifikimet e
tjera prehistorike, pararendėse, jo vetėm nga teknika e ndėrtimit me
gurė gjysmė tė punuar, por edhe nga mėnyra e mbrojtjes sė hyrjeve dhe
ekzistenca e shkallėve.

Njė tip fortifikimi tė njė destinacioni tė veēantė pėrfaqėson muri pengues nė Zvezdė,



Fig. 9i — Zvezdė, Korēė. Muri prehistorik.



Fig. 9j — Zvezdė, Korēė. Muri prehistorik. Planimetria.
i
cili kishte njė karakter thjesht strategjik. Ai mbyll qafėn e Zvezdės,
e cila krijon njė rrugė komunikimi midis fushės sė Korēės dhe
territoreve, qė shtrihen pranė liqenit tė Prespės sė Madhe si dhe me
Maqedoninė. Muri zbret nga tė dy shpatet e kodrave pėrbri rrugės, duke
bllokuar dhe kėtė tė fundit. Ai ka njė gjstėsi prej 550 m dhe gjerėsi
2,20-3,00 m, i ndėrtuar me gurė tė papunuar tė pėrmasave tė vogla dhe
mesatare, tė vendosur nė tė thatė.

Thuajse nė
mesin e murit dallohet njė linjė gurėsh mė tė mėdhenj, qė e pėrshkon
atė nė drejtim gjatėsor. Nė mos qoftė kjo njė veēori e teknikės sė
ndėrtimit, kemi tė bėjmė me njė fazė tė dytė ndėrtimi qė ka pasur
qėllim tė shtojė trashėsinė e murit, veprim qė ėshtė kryer nė anėn e
brendshme tė tij. Kjo tregon se ky mur ka qenė i nevojshėm pėr njė
periudhė tė gjatė kohe dhe i ėshtė nėnshtruar riparimeve tė
herėpashershme. Fundi i kėsaj periudhe mund tė konsiderohet mesi i
shek. IV p.e.r., kur midis «dy liqeneve» kalonte kufiri me Maqedoninė
dhe kjo e fundit me Filipin e II ishte kthyer nė njė fuqi
ekspansioniste. Mure pengues, me destinacion tė ngjashėm me atė tė
Zvezdės, tė ndėrtuar me gurė tė papunuar, i takojmė edhe nė Greqinė
kontinentale. Ata datohen zakonisht nga shek. VIII-VI p.e.r. Tė tillė
janė: muri i Lokrianėve nė Termopile, muri Dėme nė Epano Liossia, i
Istmit tė Korintit etj. Nė periudhėn helenistike vazhdojnė tė ndėrtohen
mure tė tilla, siē ėshtė nė vendin tonė muri i Demės nė gadishullin e
Ksamilit. Nuk ka dyshim se muri i Zvezdės pėrfaqėson shembullin mė tė
hershėm tė kėtij lloji ndėrtimi nė vendin tonė dhe ndoshta edhe nė
territoret e tjera tė Ilirisė. Me ndėrtimin e murit tė Zvezdės u
plotėsua sistemi i fortifikimit pėr gjithė krahinėn, nė pellgun e
Korēės. Ai vetė ėshtė dėshmi e pranisė sė kėtij sistemi. Kjo etapė i
pėrgjigjet mė tepėr periudhės sė krijimit tė federatave fisnore, tė
cilat u krijuan sė pari nga fiset e enkelejve dhe taulantėve qė nė
shek. VII p. e. r.

Tani qėllimi kryesor nuk
ishte mbrojtja e njė vendbanimi nga fqinji mė i afėrt, por i njė grupi
vendbanimesh, qė kanė krijuar njė rezistencė tė organizuar kundrejt njė
armiku tė jashtėm. Kjo vėrtetohet edhe nga prania e vendbanimeve tė
pafortifkuara brenda kėtij rrethi fortifiki-mesh, siē janė nė. fushėn e
Korēės, Barēi dhe Kuēi i Zi, por kėto tė fundit janė mė tė pakėta, pasi
vendbanimi i fortifikuar, ishte bėrė vendbanimi mė karakteristik nė
kėtė periudhė.

Sistemet e fortifikimit pėr
rajone tė veēanta janė tė njohura edhe nė krahinat qendrore dhe veriore
tė Ilirisė. Rrafshnalta e Glasinacit (Bosnje), e cila ka njė mbrojtje
tė fuqishme natyrore, rrethohet dhe nga njė zinxhir sistematik
fortifikimesh dhe vendbanimesh tė fortifikuara, qė zėnė pikat
dominuese, mbyllin vendkalimet dhe grykat e luginave (25) . Deri sot nė kėtė krahinė janė gjurmuar 47 fortifikime ose vendbanime tė fortifikuara prehistorike (26) .
Nė Slloveni dhe Kroaci janė hetuar disa sisteme fortifikimesh, qė
grupohen rreth pllajash tė mėdha. Fortifikimet janė vendosur nė pika
dominuese ose me rėndėsi strategjikė, ku midis tyre takohen edhe mure
penguese. Kėto sisteme kanė luajtur njė rol me rėndėsi pėr mbrojtjen e
kėtyre krahinave edhe gjatė luftėrave kundėr ushtrive pushtuese romake (27) .

Interesant
ėshtė dhe sistemi i fortifikimit rreth pllajės sė Duvnos (Bosnjė) nė
territorin e banuar nga fisi ilir i dalmatėve ku janė vendosur 37
fortifikime.

Njė pjesė e lokaliteteve tė
fortifikuara kėtu shėrbenin si vendvrojtime dhe shtriheshin nė zonėn
periferike tė fortifikimeve, ndėrsa «tumulat kufizuese», si elemente
pėrbėrėse tė njė pjese tė mirė tė fortifikimeve, janė vendosur
zakonisht nė anėt e jashtme tė pllajės, duke treguar me pozicionin e
tyre drejtimin e mbrojtjes pėr ēdo fortifikim.

Fortifikimet
me ledhe dheu, nė vendin tonė deri sot, pėrfaqėsohen nga njė shembull i
vetėm, i ndodhur pranė fshatit Shuec tė rrethit tė Korēės. Ai njihet
nga banorėt pranė tij me emrin «Gradishta e Shuecit».



Fig. 9k — Korēė. Gradishta e Shuecit pranė liqenit tė Prespės sė Vogėl. Pamje.



Fig. 9l — Korēė. Gradishta e Shuecit. Trakt i murit.



Fig. 9m — Korēė. Gradishta e Shuecit. Planimetria.



Fig. 9n — Korēė. Gradishta e Shuecit. Planimetria.
Gradishta
e Shuecit ėshtė ndėrtuar mbi njė kodėr tė vogėl shkėmbore, qė shkėputet
nė formėn e njė gjuhe prej terrenit kodrinor pranė saj, dhe laget
pjesėrisht nga liqeni i Prespės sė Vogėl. Vetėm faqja qė sheh nga
liqeni, e cila zė vetėm njė pjesė tė sipėrfaqes sė gjithė kodrės, ėshtė
rrethuar nga njė ledh me gjatėsi 600 m. Ledhi ėshtė ndėrtuar me gurė tė
thyer tė dimensioneve tė vogla tė pėrzier me ēakėll dhe me dhe. Nė
prerje ai ka formėn e njė trapezi me bazėn e poshtme 10-11 m, tė
sipėrmen 3 m dhe lartėsi 2 m. Hyrja 2,50 m e gjerė ėshtė e thjeshtė dhe
formohet nga ndėrprerja e ledhit, por ajo ėshtė vendosur nė njė
pozicion tė mbrojtur nga natyra. Pėr tė shkuar deri tek ajo ke nė
dispozicion njė rrip toke tė ngushtė, qė kufizohet nga njėra anė prej
rėniės shkėmbore mbi liqen dhe nga ana tjetėr prej vetė ledhit tė
Gradishtės.

Lartėsia e vogėl e kėtij tė fundit
presupozon ekzistencėn e njė sistemi palisadash mbi tė, pėr tė
garantuar mbrojtjen. Brenda rrethimit nuk ėshtė gjetur qeramikė, qė tė
vėrtetojė praninė e jetės sė vazhdueshme. Pėr kėtė arsye mendohet qė
Gradishta tė ketė shėrbyer si vend strehimi, vetėm nė raste rreziku pėr
banorėt e vendosur nė fushė, nė rrėzė tė saj, ku gjenden me shumicė
fragmente qeramikė tė periudhės sė hershme tė hekurit si dhe dy
kodėrvarre, nė njėrin prej tė cilėve ėshtė gjetur njė byzylyk bronzi,
qė datohet nė vitet 800-700 p.e.r.

Gradishta e
Shuecit ashtu si dhe fortifikimi i Vėntrokut shėnojnė kufirin mė jugor
tė tipave qė pėrfaqėsojnė; shembuj tė ngjashėm nuk gjejmė nė Greqi,
ndėrsa fortifikimet prej ledhesh, si ato tė Gradishtės sė Shuecit, kanė
njė pėrhapje tė gjerė edhe pėrtej territoreve veriore tė Ilirisė, deri
nė Angli.

Si nga teknika e ndėrtimit tė ledhit
ashtu edhe nga pajisja me palisada, Gradishta e Shuecit ka shembuj tė
shumtė nė territoret qendrore dhe veriore tė Ilirisė. Nė kėto tė fundit
kjo traditė u ruajt pėr njė kohė tė gjatė, deri nė pushtimin romak, gjė
qė mund tė kuptohet lehtė nga njė pasazh i Appianit, i cili pėrshkruan
betejėn e Augustit, pėr tė marrė qytetin Metul, kryeqytet i japodėve,
ku thuhet midis tė tjerave se «Romakėt zunė murin e braktisur dhe e
dogjėn» (Illyr. 19). Gjithashtu, nė territorin e japodėve janė tė
pėrhapura fortifikimet tė quajtura «binjake», ku dy maja tė sė njėjtės
kodėr fortifikohen mė vete, ashtu siē ndodh edhe nė kalanė e Bllacės
(rrethi i Pogradecit), qė pėrbėn ndoshta dhe kjo kufirin jugor tė kėtij
tipi fortifikimesh.

Pėr sa i pėrket shtrirjes
planimetrike tė fortifikimeve prehistorike, pėrveē shumicės sė formave
tė pėrmendura mė sipėr pėr fortifikimet e vendit tonė, tė cilat nė tė
shumtėn e rasteve kushtėzohen nga konturet e vetė terrenit nė krahinat
qendrore dhe veriore tė Ilirisė, do tė ndeshim dhe forma tė tjera tė
konceptuara nga vetė ndėrtuesit. Tė tilla janė disa fortifikime me
forma tė rregullta gjeometrike si katėrkėndėshe, trapezoidale, rombike
etj. Mė tė shpeshta janė format e rregullta rrethore, ovale dhe
gjysmėrrethore. Format e rregullta gjeometrike janė karakteristike
sidomos pėr fortifikimet rreth pllajės sė Glasinacit dhe pėrgjithėsisht
nė terrene tė ulėta kodrinore, ku mungojnė formacionet gėlqerore. Kėto
fortifikime zakonisht kanė pėrmasa tė vogla dhe rrallėherė arrijnė
pėrmasat e fortifikimeve tė krahinave veriperėndimore tė Ilirisė.

Njė
nga elementet pėrbėrėse kryesore tė fortifikimeve prehistorike janė
hyrjet. Nė shumicėn e rasteve, ēdo fortifikim ka vetėm njė hyrje ose
nga njė hyrje pėr ēdo ndarje, kur ai pėrbėhet nga dy ose mė shumė
rrethime. Numri i paktė i hyrjeve tregon se ato ishin pika delikate dhe
paraqitnin probleme pėr mbrojtėsit, po kėshtu paraqitnin edhe
vėshtirėsi teknike, veēanėrisht pėr mbulimin e tyre. Shumica e hyrjeve
janė tė ngushta 1,20 deri 1,80 m. Tė pakėta janė rastet kur gjerėsia e
hyrjeve arrin nė 2,50 m e mė tepėr si nė Kalivo e Mbolan, fortifikimet
e tė cilėve i pėrkasin njė periudhe mė tė vonė. Njė pėrjashtim bėn
Gradishta e Shuecit (2,50), e cila ėshtė ndėrtuar me njė teknikė
tjetėr. Brenda diapazonit tė parė (1,20-1,80 m) ndryshimet e gjerėsive
tė hyrjeve vareshin kryesisht nga nevojat dhe mjetet e komunikimit,
ndėrsa pėr grupin e dytė edhe nga mundėsitė teknike pėr zgjidhjen e
mbulesės sė tyre. Nuk dihet me saktėsi se sa ka qenė lartėsia e mureve
prehistorike, por po ta gjykojmė nga traktet mė tė larta tė ruajtura
deri sot nė Kalivo (4 m) dhe Dors (mbi 3 m),



Fig. 9o — Dors, Tiranė. Trakt muri prehistorik.
mund
tė mendohet se hyrjet kanė qenė tė mbuluara dhe tė pajisura me porta tė
forta druri. Pėr fortifikimet prehistorike me mure guri nuk ekziston
asnjė e dhėnė pėr tė na treguar se nė ēfarė mėnyre kanė qenė mbuluar
hyrjet e tyre. Por nė njėfarė mėnyre kjo mund tė arrihet me anė tė
retrospektivės dhe tė krahasimit me portat e fortifikimeve prehistorike
tė botės mesdhetare. Po t“u referohemi ndėrtimeve megalitike, qė nė
kohėt mė tė lashta, do tė shohim dy zgjidhje kryesore nė konstruksionin
e hyrjeve: me arkitra, prej blloqesh guri monolit tė pa-punuar ose pak
tė punuar nė vendet e mbėshtetjes dhe me hark tė rremė. Takohet
gjithashtu dhe njė konstruksion i pėrzier, ku mbi arkitraun ndodhet njė
hark shkarkues me majė (28) .
Por nuk pėrjashtohet mundėsia qė tė ketė pasur dhe hyrje pa
konstruksion mbules sidomos kur muret qenė tė ulėta. Kjo mund tė thuhet
mė me siguri pėr fortifikimet me ledhe, ku konstatohen hyrje mjaft tė
gjera.

Njė shqetėsim tjetėr pėr ndėrtuesit
prehistorike ishte dhe mėnyra e mbrojtjes sė tyre. Pėr kėtė
shfrytėzohej terreni ose arrihej nėpėrmjet vetė mėnyrės sė ndėrtimit tė
hyrjeve. Ka edhe raste, ku pėr mbrojtjen e hyrjeve nuk ėshtė treguar
ndonjė kujdes i veēantė ose janė shfrytėzuar tė dy mundėsitė e para.

Shumica
e hyrjeve i pėrket grupit tė parė. Ato ndėrtoheshin nė pjesėt mė tė
rrėpirėta tė terrenit, ku sulmuesit detyroheshin tė bėnin njė pjesė tė
rrugės, bri murit rrethues si nė Gajtan, Shuec dhe nė qytezėn e Karos.
Nė dy raste hyrjet janė tė mbrojtura nga njė korridor i brendshėm, qė
kufizohet nga dy mure paralele nė tė dy anėt e portės, tė cilėt mund tė
krijojnė kėnde tė drejta me murin rrethues (Kalivo) ose tė kenė formė
tė harkuar (Akropoli i Zgėrdheshit (29) ).
Dhe sė fundi, mund tė pėrmendim hyrjen e Akropolit tė kalasė sė
Mbolanit, e cila mbrohet nga njė dalje kėnddrejtė e murit qė bie nė
krahun e djathtė tė zbuluar (tė pambrojtur me mburojė) tė sulmuesve,
sipas rregullave tė strategjisė antike. Tipi i fundit i portave gjen
njė pėrhapje tė gjerė dhe pėrsoset nė fortifikimet e kohėve mė tė vona.
Njė tip interesant pėrfaqėson hyrja e kalasė sė Dedejanit. Pėr t“u
futur brenda kėtij vendbanimi tė fortifikuar, duhet tė pėrshkosh mė
parė njė korridor tė ngushtė e tė gjatė, qė krijohet midis dy mureve
rrethuese tė tarracave, tė cilat megjithėse janė ndėrtuar nė tė njėjtėn
lartėsi, tė pjerrėsisė sė shpatit tė kodrės, rrethohen secila me nga
njė mur tė veēantė. Njė larmi formash dhe mėnyrash mbrojtjeje tė
hyrjeve i hasim nė fortifikimet prehistorike tė krahinave qendrore dhe
veriore tė Ilirisė, ku mbizotėrojnė fortifikimet me ledhe. Ajo qė tė
bie nė sy mė tepėr nė kėto ndėrtime mbrojtėse janė pėrmasat e mėdha tė
hyrjeve, qė arrijnė deri nė 5 m. ėshtė e kuptueshme qė nė raste tė
tilla ato nuk kishin ndonjė konstruksion mbulese ose ajo ka qenė prej
druri.

Pėr sa i pėrket mėnyrave kryesore tė mbrojtjes, ato mund t“i gruponim si vijon:
1)Hyrje
tė thjeshta, qė krijohen nga ndėrprerja vertikale e ledhit apo e murit
rrethues. Kėto mund t“i takojmė nė disa variante, duke filluar nga njė
deri nė tri radhė hyrjesh, qė pasojnė njėra-tjetrėn nė tė njėjtin
drejtim. Pėr kėtė ndėrtoheshin ledhe ndihmėse pėrpara ledhit kryesor.
2)Hyrje oblike, ku ledhi ndėrpritet pjerrtas pėr tė krijuar njė korridor tė mbrojtur sa mė tė gjatė.
3)Hyrje
tangenciale ose anėsore. Kėto krijohen nga zhvendosja paralele e dy
skajeve tė murit apo ledhit, midis tė cilave krijohet njė korridor.
4)Hyrje tė mbrojtura nga njė krah nga zgjatimi anėsor i ledhit (30)
njėrin drejtim, kur kėtė e lejonte terreni. Njė variant tė zhvilluar tė
kėtij tipi e takojmė nė fortifikimin e Debelobrdos nė Glasinac, ku kemi
njė kombinim tė hyrjeve me mbrojtje nė njė krah me hyrjen tangjentore.
Kėtu, pėr mbrojtjen e hyrjes shėrben jo vetėm zgjatimi anėsor i njėrit
nga ledhet, por dhe njė korridor shumė i gjatė e i pėrkulur, i cili
krijohet nga muri rrethues dhe njė mur i brendshėm, thuajse paralel me
tė parin, i cili zė fill nga njėra anė e hyrjes. Ky mur i dytė
shėrbente edhe pėr ta mbrojtur mė mirė krejt vendbanimin nga kjo anė me
mbrojtje natyrore mė tė dobėt.
5)Njė
tip tjetėr pėrbėjnė hyrjet e mbrojtura nga tumula kufizuese ose nga njė
zgjerim (trashje) i dy skajeve tė ledhit, qė kufizojnė hyrjet. Nė kėtė
rast, tumulat kufizuese luajnė deri diku rolin e kullave dhe tė
kujtojnė hyrjet e mbrojtura nga dy kulla anėsore tė pėrdorura
gjerėsisht nė antikitet dhe mesjetė. Dhe sė fundi po pėrmendim hyrjen e
fortifikimit tė Bjelosaliqit nė Glasinac, e cila mbrohet nga dy
zgjatime anėsore tė jashtme dhe dy tė brendshme tė ledhit, duke krijuar
midis tyre njė oborr tė fortifikuar. Megjithėse me njė teknikė mė
primitive nga fortifikimet me mure guri, kėto ndėrtime mbrojtėse me
ledhe tė tėrheqin vėmendjen pėr konceptin e pėrparuar pėr kohėn, lidhur
me mbrojtjen e njė pike kaq delikate, siē janė hyrjet nė fortifikimet e
tė gjitha kohėve.


ndėrtimet mė tė hershme me ledhe ose me mure guri tė vendit tonė
(neolit-bronz), gurėt janė tė dimensioneve tė vogla, ledhet nuk arrijnė
njė gjerėsi mė tė madhe se 1,70 m, ndėrsa muret me gurė e kalojnė kėtė
masė. Nė vazhdim tė periudhės sė parė tė hekurit, vihet re nė
pėrgjithėsi njė rritje e trashėsisė sė mureve dhe e vetė gurėve tė
pėrdorur pėr ndėrtimin e faqeve tė tyre. Kjo teknikė e re i jepte njė
qėndrueshmėri mė tė madhe mureve mbrojtėse. Pėrmasat mesatare tė gurėve
tė pėrdorur pėr ndėrtimin e faqeve tė mureve gjatė periudhės sė parė tė
hekurit janė rreth l m gjatėsi dhe 50-60 cm lartėsi, por nė raste tė
veēanta gjatėsia e tyre i kalon 2 m. Shumica e fortifikimeve ka njė
gjerėsi muresh prej 3,00-3,50 m; mjaft prej tyre 2-3 m dhe nė dy raste
takojmė mure me gjerėsi 1,40 m dhe 4 m. Nė vartėsi nga formacionet
shkėmbore tė shtresėzuara, lartėsia e gurėve disa herė ėshtė mjaft e
vogėl (0,20 m). Gurėt e faqeve krijojnė boshllėqe tė konsiderueshme nė
bashkimin midis tyre dhe shpesh janė pėrdorur gurė mė tė vegjėl pėr
plotėsimin e kėtyre boshllėqeve. Zakonisht muret janė me faqe
vertikale, por ka dhe raste si nė Kalanė e Dedejanit, Vėntrokut,
Kalivosė dhe Mbolanit, kur ato e kanė faqen e jashtme tė pjerrėt. Ky
fakt nuk ka ndonjė rėndėsi kronologjike, pasi kėtė veēori e takojmė si
nė fortifikimet mė tė hershme tė kėsaj periudhe ashtu edhe tek mė tė
vonat. Dallimin kryesor, pėr sa i pėrket teknikės sė ndėrtimit, e
shohim ndėrmjet mureve me gurė krejt tė papunuar dhe atyre pak tė
punuar, tė cilėt krijojnė njė puthitje mė tė mirė. Teknika e fundit
tregon pėr njė koncept tė ri nė ndėrtimin e mureve si dhe pėr pėrsosjet
e veglave tė punės. Mė e rėndėsishmja ėshtė qė kėtė teknikė e takojmė
nė fortifikime, tė cilat dhe nga elemente tė tjera tė ndėrtimit datohen
nė njė periudhė mė tė vonė, siē janė muret e hershme tė Butrintit,
kalaja e Kalivosė dhe e Mbolanit. Megjithatė teknika me gurė tė
papunuar zė njė diapazon kohor mjaft mė tė gjerė nga kjo e fundit. Kjo
vjen si pasojė e kushteve ekonomike tė veēanta tė vendbanimeve tė
ndryshme, tė cilat bėjnė qė kėto dy teknika jo vetėm tė bashkėjetojnė,
por nganjėherė, teknika me gurė tė papunuar tė pėrdoret dhe nė kohė mė
tė vona, nga e para. Teknika e ndėrtimit tė fortifikimeve tė Ilirisė
Qendrore dhe Jugore, paraqet njė sėrė veēorishė nga ajo e Ilirisė sė
Jugut. Krahas ndėrtimeve me mure guri, nė kėto zona takohen mė shpesh
fortifikimet me ledhe. Ledhet ndėrtoheshin me dhe, zhavorr me dhe gurė
tė vegjėl tė ngjeshur mirė (Glasinac), ose me gurė tė vegjėl e tė
mėdhenj tė hedhur mbi njėri-tjetrin pa ndonjė rregull dhe nganjėherė me
gurė tė pėrzier me pak dhe. Nganjėherė ledhet kishin njė bazė mjaft tė
gjerė dhe mbi to mendohet tė ketė pasur palisada. Njė teknikė
interesante paraqesin muret e disa fortifikimeve nė Slloveni, ku ato me
gjerėsi rreth 5 m tė ndėrtuara me gurė tė papunuar, pėrforcoheshin me
trarė druri tė vendosur vertikalisht nė faqet e murit, tė cilėt
lidheshin me sa duket me breza horizontale. Nė fortifikimin e Stiēnas
trarėt vendoseshin nė largėsi tė rregullta ēdo 3,40 m.

Evolucionin
e fortifikimeve prehistorike tė vendit tonė mund ta shohim nė tri
drejtime kryesore: nė teknikėn e ndėrtimit, formulimin planimetrik dhe
konstruksionin e hyrjeve. Sidomos kur kemi tė bėjmė me kombinimin e
disave nga kėto elemente qė i pėrkasin njė shkalle mė tė lartė
zhvillimi, nė mungesė tė dhėnash arkeologjike tė sigurta, jemi tė
prirur tė datojmė disa fortifikime si Butrinti, Kalivoja dhe Mbolani,
nė shekujt e fundit tė periudhės sė parė tė hekurit (rreth viteve
700-500 p.e.r.).

Pėr sa i pėrket destinacionit,
fortifikimet mund t“i ndajmė nė vendbanime tė fortifikuara, ku
pėrfshihen shumica e fortifikimeve nė trojet shqiptare, nė
vendstrehime, tė cilat pėrdoren vetėm nė raste rreziku dhe nė ndėrtime
thjesht strategjikė, si muri i Zvezdės.

Po tė
pėrfshijmė nė kėtė klasifikim edhe fortifikimet e krahinave tė tjera tė
Ilirisė, do tė ndeshim fortifikime qė shėrbenin pėr vrojtim, madje ka
mendime qė njė pjesė e tyre pėrdoreshin pėr mbylljen e bagėtisė nė
raste rreziku, si edhe pėr qėllime kulti

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pese mije vjete fortifikime ne Shqiperi

Mesazh nga Vizitor prej Sun 03 Jan 2010, 21:56

FORTIFIKIME NGA VITET 500 DERI 168 P.E.R.

Periudha e lindjes dhe e zhvillimit tė qyteteve ilire.

Periudha
qė pėrfshin shek. V deri nė shek. II p.e.r. ėshtė quajtur «Periudha
qytetare ilire». Ajo lidhet me lindjen dhe zhvillimin e qyteteve ilire
dhe epirote, proces qė u arrit nė sajė tė zhvillimit tė brendshėm
ekonomik tė vendbanimeve tė fortifikuara tė periudhės sė parė tė
hekurit.

Lindja dhe zhvillimi i qytetit antik nė
territorin e Shqipėrisė ėshtė i lidhur padyshim me lulėzimin e rendit
skllavopronar. Vetėm shfrytėzimi i punės sė skllavit bėri tė mundur tė
realizoheshin ndėrtime gjigante pėr nivelin e atėhershėm tė forcave
prodhuese, siē janė muret rrethuese tė qyteteve dhe nė pėrgjithsi
fortifikimet e asaj periudhe.

Zhvillimi i
mėtejshėm i mjeteve dhe metodave tė sulmit, siē ishte pėr shembull
pėrdorimi i «deshėve» pėr shkatėrrimin e portave dhe tė mureve nga
njėra anė, dhe nga ana tjetėr kėrkesat estetike tė shoqėrisė
skllavopronare, bėnė qė tė ndryshojė teknika e ndėrtimit tė mureve pėr
t“i bėrė ato mė tė qėndrueshme dhe njėkohėsisht mė tė bukura.
Udhėtarit, qė i afrohej qytetit, i binin nė sy mė parė se tempujt dhe
ndėrtimet e tjera shoqėrore, muret rrethuese dhe portat e qytetit. Me
madhėshtinė e tyre, pėrveē lakmisė, ato i ngjallnin kundėrshtarit frikė.

Disa
elemente tė reja arkitektonike, qė lindėn pėr herė tė parė nė kėtė
periudhė, si kullat, bedenat, portat rreshqitėse etj. janė tė lidhura
me pėrfeksionimin e mėnyrave tė mbrojtjes.

Ashtu
si dhe nė fortifikimet prehistorike, zgjedhja e terrenit kishte njė
rėndėsi tė dorės sė parė. Fortifikimi duhet tė ishte i siguruar nė sa
mė shumė anė nga mbrojtja natyrore, duhet tė ishte pranė njė rruge
kryesore apo tė dorės sė dytė dhe sė fundi tė ishte pranė bazės sė tij
ekonomike.

Madje shumė fortifikime tė periudhės
qytetare janė vazhdim i atyre tė periudhės sė parė tė hekurit (shek.
XII-V p.e.r.). Mjaft tė pėrmendim rastet, kur muret e ndėrtuara me gurė
tė latuar mbėshteten mbi mure prehistorike apo janė vazhdim i tyre, si
nė Butrint, Symizė, Zgėrdhesh, Dorės, Lis, etj.

Por
shumė fortifikime tė periudhės qytetare janė ngulime tė reja ose qė
kanė nė bazė tė tyre njė vendbanim tė pafortifikuar tė periudhės sė
parė tė hekurit.

Fortifikimet e kėsaj periudhe
mund tė ndahen nė mure rrethuese qytetesh, kėshtjella, kulla tė veēuara
dhe mure penguese. Qytetet e para mund tė kenė pėrdorur pėr mbrojtje
mure tė ndėrtuara me gurė tė papunuar si ato tė periudhės sė parė tė
hekurit, por me kohė, me zhvillimin e ekonomisė skllavopronare dhe
rritjen e nivelit tė forcave prodhuese tė vetė qyteteve, teknika e
ndėrtimit tė mureve mbrojtėse u pėrmirėsua. Gurėt, qė formonin faqet e
kėtyre mureve, gdhendeshin me kujdes, duke u dhėnė forma poligonale,
trapezoidale ose drejtkėndėshe, me qėllim qė tė puthiteshin mirė me
njėri-tjetrin pėr t“i rezistuar goditjes sė makinave gurhedhėse dhe
deshėve.

Nė kėtė kohė lindėn kullat, qė
shėrbenin pėr tė kontrolluar dhe mbrojtur muret midis tyre (kurtinat)
nėpėrmjet goditjeve nga anėt, ndėrsa sistemi mbrojtės i hyrjeve u
perfeksionua sė tepėrmi. Qytetet e fortifikuara zinin nganjėherė
sipėrfaqe tė konsiderueshme, qė kapnin 20-40 ha, ndėrsa gjatėsia e
mureve mbrojtėse arrinte nga 2 deri 4 km. Niveli teknik dhe estetik i
kėtyre ndėrtimeve dėshmon pėr ekzistencėn e arkitektėve dhe teknikėve
tė aftė pėr zgjidhjen e detyrave tė ndėrlikuara qė u nxirrnin pėrpara
ndėrtimet mbrojtėse.

Kjo veprimtari u favorizua
nga mundėsitė organizative e materiale tė njė shoqėrie skllavopronare
nė zhvillim, nga rrethanat politike dhe nga fuqizimi gjatė kėsaj kohe i
shtetit ilir. Duke bėrė njė klasifikim tė qyteteve tė fortifikuara
ilire, sipas shtrirjes planimetrike tė linjave mbrojtėse tė tyre, janė
dalluar tre tipa qytetesh (1) .

Tipin
e parė e pėrbėjnė ato qytete qė kanė njė akropol nė majė tė njė kodre,
ndėrsa qyteti shtrihet nė shpatet e saj. Nė raste tė tjera, si nė Lis e
Zgėrdhesh, qyteti shtrihej nė njėrin shpat tė kodrės dhe pėrbėhej nga
akropoli nė majė dhe qyteti i poshtėm, qė ishte i rrethuar gjithashtu
me mure mbrojtėse. Njė tip tjetėr pėrbėnin qytetet, si Dimali,
Margėlliēi, Irmaj etj., qė u ngritėn mbi kodra, tė cilat kishin njė
syprinė kryesisht tė rrafshtė dhe rrethoheshin me njė mur tė vetėm pa
pasur akropol.

Njė rrugė tė veēantė zhvillimi
ndoqi Klosi (Nikae) qytetarėt e tė cilit pasi u zgjerua mjaft qyteti, u
shpėrngulėn nė njė kodėr pėrbri, vetėm 15“ larg sė parės, nė Bylis ku
krijuan njė lagje apo mė mirė njė qytet tė ri tė fortifikuar, duke
krijuar kėshtu njė «dyqytet». Kėtij shembulli duhet t“i shtojmė Beratin
(Antipatrea) me Goricėn (2) .
Si duket, me zgjerimin e qytetit antik tė Beratit u banua dhe u
fortifikua kodra e Gorieės, qė ndodhet nė anėn tjetėr tė lumit.

Kėto
ngulime tė reja tė fortifikuara, si Bylisi dhe Gorica, janė krijuar nė
njė periudhė kur ishte e rezikshme tė qėndrojė i pambrojtur jashtė
mureve tė kalasė. Nga ana tjetėr, nė pikėpamje ushtarake, njė vendosje
e tillė e fortifikimeve e vėshtirėsonte rrethimin nga kundėrshtari dhe
tė dy fortifikimet mund tė ndihmonin nė njė rast tė tillė njėri-tjetrin
me kundėrsulme. Rastin mė kuptimplotė e kemi nė simbiozėn Lis-Akrolis.
Akrolisi, i ndėrtuar mbi njė kodėr tė lartė e me shpate tė pjerrėta,
praktikisht e papushtueshme, ėshtė zanafilla e qytetit antik tė Lisit.
Aty ekzistonte qė mė parė njė vendbanim i fortifikuar prehistorik,
zhvillimi i tė cilit ēoi nė lindjen e qytetit tė Lisit. Megjithėse
Akrolisi e kishte kryer detyrėn e tij tė zanafillės, ai u rifortifikua
nė kohėn antike pėr tė shėrbyer si njė akropol i veēuar dhe mė tepėr si
njė post ushtarak. Aq i rėndėsishėm ishte ky akropol pėr qytetin e
Lisit saqė Filipi V i Maqedonisė, kur u ndodh me ushtrinė e tij nė
rrėzė tė malit tė Shelbuemit dhe ngriti sytė pėrpjetė pėr tė parė
kėshtjellėn, humbi ēdo shpresė pėr ta pushtuar atė (Polyb. VIII, 13,3).

Pėrveē
qyteteve tė fortifikuara kishte dhe shumė kėshtjella qė rrethonin
sipėrfaqe mė tė vogla, kryesisht me karakter ushtarak. Qytetet nė tė
shumtat e rasteve ndėrtoheshin mbi kodra, qė zinin njė pozitė qendrore
nė krahinėn qė zotėronin. Ato dominonin njė fushė pjellore, njė zonė
blegtorale, apo tė pasur me miniera, si Damastioni. Ndėrsa kėshtjellat
zinin shpesh pika kyēe nė rrugėt qė tė ēonin pėr nė qendrat kryesore,
ose rrethonin kėto tė fundit. Njė nga kėto rrugė ishte ajo qė kalonte
nėpėr luginėn e Shkumbinit, e quajtur mė vonė Egnatia si dhe degėzimet
e saj, rrugėt qė pėrshkonin luginėn e Devollit, Osumit etj. Njė
funksion tė ngjashėm kryenin edhe kullat e veēuara, tė cilat deri sot
janė hetuar nė territorin e Koinonit (lidhje fisnore) tė prasaibėve,
rreth Butrintit.

Njė tip tjetėr fortifikimesh
ishin muret penguese, qė mbyilnin nga ana e tokės pjesėn mė tė ngushtė
tė njė gadishulli, ku ndodhej qyteti apo territori i njė fisi. I tillė
ėshtė muri i Demės nė gadishullin e Ksamilit nė Butrint. Fortesa tė
tilla tė vogla, kulla apo mure penguese ishin shpeshherė nė funksion tė
uniteteve tė lashta etnografike apo fiseve, qė shtriheshin nė territore
gjeografike me kufij pak a shumė tė qartė natyrore, si Koinoni i
amanteve (3) , prasaibėve (4) etj.

Shkodra, njė nga qytetet e fortifikuara tė kėsaj periudhe,



Fig. 10 — Pamje e kalasė sė Shkodrės.
ka
qenė kryeqytet i shtetit tė ardianėve nė kohėn e sundimit tė Gentit.
Livi thotė se Shkodra ishte vendi mė i fortė i labeatėve, i vėshtirė
pėr t“u afruar dhe se mbrojtėsit e qytetit do t“i kishin prapsur
romakėt dhe do tė kishin bėrė qė ata tė dėshtonin, po tė kishin mbyllur
portat dhe po tė kishin qėndruar pėr tė ruajtur muret dhe kullat (5) . Por nga kalaja e dikurshme ilire ruhen vetėm pak gjurmė nė bazat e mureve mesjetare pranė hyrjes.



Fig. 11 — Trakt i murit ilir.

Nė afėrsi tė Shkodrės ndodhej qyteti i fortifikuar i Lisit. Muret rrethuese tė Lisit (6)



Fig. 12 — Lis. Muret rrethuese tė Lisit. Planimetria.
pėrfshinin
njė sipėrfaqe prej rreth 20 ha, duke zėnė majėn dhe shpatin perėndimor
tė njė kodre pranė bregut tė majtė tė lumit Drin. Muret anėsore, qė
zbrisnin nga shpati, vazhdonin edhe nė terrenin e sheshtė rrėzė kodrės,
duke pėrfunduar nė breg tė lumit me nga njė kullė. Njė mur tėrthor qė
kalonte paralel me lumin, mbronte pjesėn fushore. Pjesa tjetėr e
fortifikimit ndahej gjithashtu nga njė mur tėrthor, duke e ndarė
qytetin nė dy pjesė, tė sipėrmin dhe tė poshtmin.

Muret
kanė njė trashėsi 3,20-3,50 m dhe janė ndėrtuar me blloqe gurėsh tė
punuara nė forma trapezoidale dhe poligonale qė kanė njė gjatėsi
0,60-1,60 m dhe lartėsi 0,30-0,60 m.

Faqja e
jashtme e gurėve ėshtė lėnė e gufmuar, e punuar ashpėr me ēekiē ose
ashtu siē ka dalė nga gurorja. Stilet e ndryshme tė ndėrtimit,
trapezoidali i rreshtuar dhe poligonali ndėrthuren midis tyre dhe janė
tė njėkohshėm.



Fig. 13 — Lis. Mur trapezoidalo-poligonal.

Fortifikimi
i Lisit ka pasur shumė porta, qė hapeshin nga tė gjitha anėt e murit
perimetral. Vetėm nė qytetin e sipėrm janė zbuluar 10 hyrje, ndėrsa nė
qytetin e poshtėm pėr shkak tė ruajtjes sė dobėt tė linjes sė murit
rrethues akoma nuk ėshtė zbuluar ndonjė prej tyre. Shumica e hyrjeve
kishin njė gjerėsi prej rreth 3-4 m, duke shėrbyer nė kėtė mėnyrė pėr
qarkullimin e karrove, gjurmėt e rrotave tė tė cilave ruhen akoma mbi
pragjet prej guri. Hyrjet mbroheshin pėrgjithėsisht nga kulla anėsore.
Porta instalohej nė thellėsi tė njė korridori, qė formohej nga kulla
dhe muri rrethues ose nga zhvendosja paralele e dy skajeve tė murit.
Ajo ishte dykanatėshe, e siguruar nga brenda me njė tra, qė lėvizte
horizontalisht (katarah).

Muret rrethuese janė
pajisur edhe me kulla, tė cilat kanė mė tepėr karakterin e bastioneve,
duke qenė tė mbushura pėrbrenda me gurė tė mėdhenj deri nė lartėsinė e
shtegut tė rojeve. Kullat kanė forma drejtkėndėshe, me pėrjashtim tė
njėrės qė ka formė tė rrumbullakėt. Ato kanė njė gjerėsi ballore
6,00-10,50m dhe projektohen nga muret 5,50x8,00 m, tė vendosura
zakonisht 40-50 m larg njėra tjetrės.

Pėrveē kullave, pėr tė kon-trolluar kurtinat janė pėrdorur edhe kthesa muresh sidomos nė terrene me pjerrėsi tė theksuar.

Nga
gėrmimet akeologjike, muret rrethuese tė Lisit, kur ai kishte marrė
fizionominė e vėrtetė tė njė qyteti antik, janė datuar nė fund tė shek.
IV — fillimi i shek. III p.e.r., duke hedhur poshtė mendimin
tradicional se Lisi ka qenė njė koloni sirakuziane e themeluar nė
fillim tė shek. IV nga Dionisi plak i Sirakuzės (7) .

Pesė
milje nė jug tė Lisit ndodhej njė qytet i vogėl, i fortifikuar apo
kėshtjellė, Basania, i cili, nė periudhėn e luftės III iliro-romake,
ishte nė aleancė rne romakėt dhe pėr kėtė arsye u rrethua nga ushtria e
Gentit (LIVI, XLIV, 30, 90).

Me gjithė pėrpjekjet pėr lokalizimin e kėtij qyteti tė fortifikuar nuk janė arritur rezultate pozitive (8) .
E vetmja qendėr e fortifikuar e kėsaj periudhe nė afėrsi tė Lisit
ndodhet nė Laē, por distanca ėshtė mė e madhe nga ajo e dhėnė nga Livi.


Shqipėrinė e Mesme bregdetare qyteti mė i madh i fortifikuar ishte
Durrėsi, por nga muret e periudhės antike sot nuk ruhet asnjė gjurmė.
Nė pastokėn e Durrėsit shtriheshin qytete mė tė vogla dhe kėshtjella,
ndėrsa njė varg kėshtjellash ishin ndėrtuar gjatė rrugės nėpėr luginėn
e Shkumbinit, qė ishte arteri kryesor, qė lidhte kėtė qendėr tė
rėndėsishme tregtare me Maqedoninė dhe krahinat e tjera tė brendshme.
Sipas fjalėve tė Strabonit, gjeograf grek i shek. I p.e.r., Durrėsi
ishte «vendi mė i pėrshtatshėm pėr tregtinė midis popujve tė Ilirisė
dhe Maqedonisė» (VI, 8).

Kėshtjella mė e afėrt
me Durrėsin qė duhet tė ketė qenė dhe nė funksion tė mbrojtjes sė kėtij
qyteti nga ana jugore, ėshtė fortifikimi nė fshatin Zig-Xhafaj.



Fig. 14 — Kavajė, Durrės. Kalaja e Zig-Xhafajt.
4-5 km nė verilindje tė Kavajės (9) . Kalaja ka pasur formėn e njė trapezi tė ērregullt me gjatėsi mesatare 400 m dhe gjerėsi 100 m.

Nga
muri rrethues, i ndėrtuar me gurė tė punuar nė forma drejtkėndėshe, me
pėrmasa qė arrijnė deri nė 1,40 m gjatėsi dhe 0,40 m lartėsi, ruhen
vetėm pak gjurmė nė anėn lindore. Objektet arkeologjike tė zbuluara nė
kėtė vendbanim datohen nė shek. III p. e. r.

Nė shpinė tė Durrėsit ndodheshin gjithashtu kalaja e Dorėsit, e Persqopit dhe e Zgėrdheshit (Albanopolis?).

Nga
kalaja e Persqopit, e ndėrtuar mbi malin e Vilės, qė dominon rrugėn qė
shkon nga fusha e Tiranės pėr nė Qafėn e Kėrrabės ruhen vetėm trakte tė
shkėputura tė murit rrethues, prej tė cilėve paraqet interes tė veēantė
njė bastion nė anėn jugore tė shpatit tė kodrės (10) . Bastioni



Fig. 15a — Tiranė. Kalaja e Persqopit.



Fig. 15b — Tiranė. Kalaja e Persqopit. Pamje e bastionit.
projektohet
12 m nga muri rrethues dhe ka njė gjerėsi ballore prej 58 m, lartėsia e
tij ruhet deri nė 7 m dhe pėrbėhet nga 10 rreshta gurėsh me lartėsi
0,80-1,00 m, ndėrsa gjatėsia e tyre mė e madhe arrin deri nė 2,35 m.
Muret e kėtij fortifikime janė ndėrtuar nė njė mėnyrė tė veēantė. Ato
formohen nga njė mur i jashtėm 2 m i gjerė dhe nga njė i brendshėm me
gjerėsi l m, tė cilėt lidhen midis tyre me mure tėrthorė. Muret
tėrthorė dalin nė anėn e jashtme nė formė pllastrash, qė projektohen
0,45-0,50 m nė ēdo 5-6 m largėsi. Boshllėqet qė krijohen midis kėtij
sistemi muresh tė kryqėzuar janė mbushur me gurė tė hedhur tė ngjeshur
me dhe. Nė kėtė mėnyrė, gjerėsia e murit tė qytetit arrin rreth 6 m.

Rrėnojat e qytetit ilir tė Zgėrdheshit (Albanopolis (11) ) shtrihen nė shpatin e njė kodre, qė gjendet disa kilometra nė jugperėndim tė Krujės.



Fig. 16 — Zgėrdhesh, Krujė. Pamje e kodrės sė qytetit ilir.
Muret
rrethuese krijojnė njė planimetri nė formėn e njė trekėndėshi qė i
pėrgjigjet konturit natyror tė faqes perėndimore tė kodrės.



Fig. 17 — Zgėrdhesh, Krujė. Planimetria e kalasė.
Nga
dy anė, nė veri dhe nė jug, kodra kufizohet prej pėrrenjsh, qė kanė
krijuar buzė tė thepisura shkėmbore, ndėrsa nga lindja ajo lidhet
nėpėrmjet njė qafė tė lartė me njė kodėr fqinje, duke e bėrė kėtė anė
tė ketė njė mbrojtje mė tė dobėt natyrore. Pikėrisht kėtu, pėr tė
kompensuar kėtė dobėsi, janė ndėrtuar dy kulla fare pran njėra-tjetrės.

Ashtu
si Lisi, qyteti ndahet nė dy pjesė prej njė muri tėrthor. Nė kėtė mur,
i cili pėrshkohej nga njė hyrje pėr nė akropol, ruhen dy kulla
drejtkėndėshe dhe njė gjysmėrrethore.

Qyteti i
poshtėm kufizohet nga perėndimi nga njė mur, qė ndiqte rrėzėn e shpatit
tė kodrės. Muri ishte i pajisur me kulla katėrkėndėshe



Fig. 19 — Zgėrdhesh, Krujė. Kullė e periudhės tė parė tė ndėrtimit.

vendosura ēdo 29 m largėsi. Pranė njėrės prej tyre ndodhej njė hyrje e
ngushtė, nė tė cilėn ngjiteshe me shkallė dhe shėrbente pėr kėmbėsorė.

Portat
kryesore ndodheshin nė tė dy krahėt anėsorė tė shpatit tė kodrės. Nė to
tė ēonin rrugė tė ndėrtuara bri murit rrethues, tė cilat nė krahun
tjetėr kufizoheshin nga pjerrėsi tė thepisura shkėmbore, duke
vėshtirėsuar kėshtu arritjen e kundėrshtarit, i cili ndodhej nėn
breshėrinė e shigjetave dhe tė armėve tė tjera tė mbrojtėsve, qė
qėndronin mbi mur. Brenda mureve rrethuese tė qytetit, qė pėrfshinin
njė territor prej 10 ha, janė konstatuar gjurmė tė shumta muresh
tarracimi, qė shėrbenin pėr tė krijuar parcela tė sheshta pėr
sistemimin e banesave dhe ndėrtimeve shoqėrore. Rrugė tė brendshme
lidhnin pjesė tė ndryshme tė qytetit me hyrjet, ndėrsa shkallė tė
gdhendura nė shkėmb lehtėsonin ngjitjen.


fortifikimet e Zgėrdheshit ruhen tri periudha ndėrtimi, qė i pėrgjigjen
etapave kryesore tė historisė sė qytetit. Periudhės I i pėrkiste muri i
vjetėr i Akropolit, i ndėrtuar me gurė tė thyer ose pak tė pėrpunuar.
Nė periudhėn e dytė, qyteti pati zgjerimin mė tė madh, duke pėrfshirė
brenda mureve edhe qytetin e poshtėm. Teknika e ndėrtimit tė kėtyre
mureve tė ndėrtuara me blloqe katėrkėndėshe, tė punuara me kujdes,
tregojnė se kemi tė bėjmė me kohėn e lulėzimit mė tė madh tė qytetit.



Fig. 19 — Zgėrdhesh, Krujė. Kullė e periudhės tė parė tė ndėrtimit.

periudhėn e tretė janė pėrdorur blloqe gurėsh tė punuara me rustika, ku
pjesa qendrore e faqes sė jashtme tė blokut ėshtė lėnė siē ka dalė nga
gurorja ose ėshtė punuar ashpėr me ēekiē, ndėrsa anash saj ndodhet njė
shirit i punuar rrafsh me gjerėsi 5-7 cm.



Fig. 18 — Zgėrdhesh, Krujė. Trakt muri me rustika.

Duke
u mbėshtetur nė tė dhėnat e gėrmimeve arkeologjike si dhe nė ngjarjet
historike, kėto periudha janė datuar respektivisht, nė shek. VI- p.e.r.
nė shek. III p.e.r. dhe nė fundin e shek. III p.e.r. (12) .

Pėr t“u pėrmendur janė dhe fortifikimet antike qė shtriheshin gjatė rrugės qė kalonte nėpėr luginėn e Shkumbinit (13) .
Kjo luginė ka qenė njė nga rrugėt mė tė pėrshtatshme natyrore pėr
komunikimin ndėrmjet pjesės bregdetare tė Ilirisė se Jugut dhe
brendėsisė sė Ballkanit. Ky fakt, qė lidhet me zhvillimin e tregtisė,
ishte njė nga faktorėt, i cili nė shek. IV-III p.e.r bėri qė njė pjesė
e vendbanimeve tė fortifikuara buzė rrugės tė kthehen nė qendra
qytetare si dhe tė krijohen qendra tė reja me karakter zejtaro-tregtar.
Tė tilla ishin «Shkėmbi i Shenlliut», qė rrethohet me njė mur prej
gurėsh tė punuar,



Fig. 20a — Elbasan. Fortifikimi nė Shkėmbin e Shėnlliut.



Fig. 20b — Elbasan. Fortifikimi nė Shkėmbin e Shėnlliut. Planimetria e fortifikimit.



Fig. 20c — Elbasan. Fortifikimi nė Shkėmbin e Shėnlliut. Pjesė muri.



Fig. 20d — Elbasan. Fortifikimi nė Shkėmbin e Shėnlliut. Pjesė muri.
kalaja
e Saragut ne afėrsi tė Peqinit, kalaja nė kodrėn e malit pėrballė
Saragut, nė anėn tjetėr tė Shkumbinit etj. Nė degėzimin e rrugės sė
Shkumbinit, qė kalonte nėpėr faqen perėndimore tė qafės sė Kėrrabės,
ndodhet kulla e Gracenit, qė ka qenė mė tepėr njė post vrojtimi. Ndėrsa
nė qendėr tė krahinės sė Shpatit gjendet kalaja e Valshit. Nė
kėshtjellat e ndėrtuara gjatė luginės sė Shkumbinit «duket se kemi edhe
njė veprimtari tė organizuar, qė ka tė bėjė me marrjen e masave nga ana
e shtetit ilir kundėr invazionit tė shtetit maqedon tė kohės sė
diadokėve» (14) .

Nė zonėn bregdetare nė jug tė Durrėsit ndodhet qyteti i madh i Apolonisė, (15) koloni helene, i cili me muret e tij mbrojtėse me gjatėsi 4.500 m rrethonte njė sipėrfaqe prej 130 ha.



Fig. 21 — Apoloni, Fier. Planimetria e qytetit antik.
Qyteti
ndahej nė disa pjesė nga linja muresh tė brendshme; po nė kėtė mėnyrė
ndahej dhe akropoli. Muri i shek. V p.e.r. ka qenė ndėrtuar me blloqe
guri drejtkėndėshe tė punuara jo me aq kujdes. Nga ndėrtimet e vjetra
mbrojtėse tė Apolonisė janė ruajtur vetėm pak gjurmė, pasi duke u
ndodhur nė njė zonė ku mungonte guri pėr ndėrtim, ato iu nėnshtruan njė
grabitjeje disa shekullore.

Nė shpinė tė Apolonisė ndodheshin dy fortifikime tė rėndėsishme ilire Bylisi



Fig. 22a — Bylis (Hekal), Fier. Pamje e mureve tė qytetit.



Fig. 22b — Bylis (Hekal), Fier. Planimetria e qytetit.
dhe Klosi,



Fig. 23a — Nikae (Klos), Fier. Trakt i murit rrethues.



Fig. 23b — Nikae (Klos), Fier. Planimetria e qytetit.
qė ishin si dy lagje tė veēuara tė tė njėjtit qytet.


zonėn bregdetare nė jug tė Apolonisė dhe nė shpinė tė Orikumit, njė
qytet tjetėr koloni, shtrihej territori i fisit tė amantėve, me qendrat
e tij tė fortifikuara (16) .

Qendra
e kėtij fisi ishte Amantia. Qė nga Vjosa deri nė malet Akrokeraune, ku
shtrihej territori, i kėtij fisi, ndodheshin njė sėrė kėshtjellash dhe
qytetesh tė fortifikuara.

Lugina, qafa dhe
vendkalime tė tjera natyrore lidhnin zonat e brendshme malore me
bregdetin. Nė bregdet ose nė njė pozicion ndėrmjetės e ndėrlidhės midis
zonave tė brendshme dhe bregut, ishin kalaja e Treportit, (skelė) e
Kaninės, e Himarės (Himera) dhe qyteza e Borshit. Mė nė brendėsi
ndodheshin kalaja e Mavrovės (Opympa), Amantia dhe Qyteza e Ceries. Kjo
e fundit zotėronte njė zonė blegtorale dhe kontrollonte rrugėn, qė
lidhte territorin Amant me Kaoninė.

Amantia
ndodhet mbi njė kodėr shkėmbore, qė shkėputet nga mali i Tartarit dhe
kontrollonte rrugėn qė lidhte bregdetin me zonat e brendshme dhe
Epirin, duke kaluar pėr nė qafėn e Sevasterit.



Fig. 24 — Amantia, (Plloēė-Vlorė). Pamje e kodrės sė qytetit.

Qyteti zinte pllajėn shkėmbore tė kodrės, duke pėrfshirė njė sipėrfaqe prej 13 ha.



Fig. 25 — Amantia, (Plloēė-Vlorė). Planimetria e kalasė.
Jashtė mureve ndodhej nė njėrėn anė stadiumi dhe njė lagje e vogėl, ndėrsa nė anėn tjetėr tempulli dhe varret monumentale.

Muri mbrojtės qarkon krejt rrafshin e pėrzgjatur tė pllajės sė kodrės dhe ėshtė i pajisur me kulla tė cekėta drejtkėndėshe.


qytet tė futnin gjashtė hyrje, tė cilat nuk ishin tė njė shkalle nga
rėndėsia. Nė muret mbrojtėse janė hetuar dy periudha ndėrtimi: nė
periudhėn e dytė pėrveē rindėrtimit tė mureve u realizua dhe njė shtesė
e tyre nė anėn lindore me muraturė blloqesh drejtkėndėshe, tė vendosura
nė rreshta paralele me lartėsi tė barabarta (izodomike). Periudha e
parė e ndėrtimit ėshtė realizuar me blloqe guri tė prera nė forma
poligonale dhe trapezoidale, tė cilat, si nė Lezhė, janė ndėr thurur me
njėra-tjetrėn,



Fig. 26 — Amantia, (Plloēė-Vlorė). Mur trapezoidal-poligonal.
duke qenė nė kėtė mėnyrė tė njėkohshme. Ndryshe nga fortifikimet e Lisit, kėtu faqet e jashtme tė gurėve janė punuar rrafsh.



Fig. 27 — Amantia, (Plloēė-Vlorė). Mur poligonal.
Gjerėsia
e mureve ėshtė 2,70 m. Muret e periudhės sė parė formohen nga dy
kėmisha anėsore dhe mbushja me gurė tė vegjėl tė papunuar, ndėrsa ato
tė periudhės sė dytė janė ndėrtuar krejtėsisht nga gurė tė punuar, qė
vendosėn nė mėnyrė tė alternuar nė rreshta tėrthor dhe gjatė murit. Nė
vendet ku terreni ėshtė i pje-rrėt, pėr tė rritur qėndrueshmėrinė e
murit janė pėrdorur pilastra tė vendosura ēdo 1,90 m largėsi.



Fig. 28 — Amantia, (Plloēė-Vlorė). Mur drejtkėndėsh me pilastra.
Pėr
tė krijuar efekte estetike, anėt e gurėve janė prerė pjerrtas, duke
theksuar nė kėtė mėnyrė fugat. Po kėsaj periudhe i takon dhe njė
teknikė tjetėr, ku muret janė ndėrtuar nga dy parete anėsore me gurė tė
punuar dhe mbushja me gurė tė papunuar, por tė dy paretet lidhen me
blloqe tėrthore tė vendosura ēdo 2,60 m. Gjerėsia e murit nė kėto pjesė
ėshtė 2,50 m. Nga kjo periudhė, paraqet interes njėra nga hyrjet, e
cila ruhet mė e plotė. Hyrja kishte njė korridor me gjerėsi 2,70 m dhe
gjatėsi 5,30 m, ndėrsa pjesa e portės mbulohej me njė hark
gjysmėrrethor, qė pėrbėn njė nga shembujt e paktė tė ruajtur tė kėtij
lloj ndėrtimi.



Fig. 29 — Amantia, (Plloēė-Vlorė). Porte nė Amantia.

pjesėn e fundit tė korridorit vendosej njė portė e dytė, ku ashtu si nė
Bylis, hyrja kontrollohej nga njė kullė katėrkėndėshe me dalje 3,70 m
dhe gjerėsi ballore 8,55 m. Kjo ndahej nė dy ambiente. Me qemer
oilindrik ėshtė mbuluar dhe njė nga hyrjet e tjera tė fortifikimit.

I dyti nga madhėsia ndėr qytetet e amantėve ėshtė «kalaja e Mavrovės» e identifikuar me Olympen (17) .

Kalaja
ėshtė ndėrtuar mbi njė kodėr me dy maja mbi bregun e djathtė tė lumit
tė Shushicės. Maja mė e lartė e kodrės kishte njė rrethim nė vete, qė
formonte «Akropolin», ndėrsa muri i qytetit qėndronte mė poshtė dhe
rrethonte krejt kodrėn. Nga akropoli ruhet njė kullė me gjerėsi 6,60 m
e ndėrtuar me blloqe trapezoidale 0,80-1,90 m tė gjatė dhe 0,80 m tė
lartė. Muret e kullės janė ndėrtuar mbi njė xokol, qė formohet nga
dalja mė jashtė e blloqeve tė bazės. Muri i rrethimit tė poshtėm ka
pasur njė gjerėsi prej 3,30 m dhe ėshtė ndėrtuar me blloqe
drejtkėndėshe dhe trapezoidale tė vendosura nė rreshta tė rregullt, me
lartėsi 0,53-0,60 m.



Fig. 30 — Kalaja e Mavrovės, Vlorė. Trakt i murit rrethues.
Teknika
e ndėrtimit tė dy mureve tė pėrmendura tė Mavrovės ndryshon nga njėra
tek tjetra, prandaj ėshtė menduar se fillimisht kalaja zinte vetėm
majėn mė tė lartė, ndėrsa mė vonė, me zgjerimin e qytetit, kjo pjesė
mbeti nė funksion tė akropolit (18) .

Njė
nga arteriet e rėndėsishme rrugore nė antikitet ishte dhe lugina e
Osumit. Gjatė kėsaj luginė ndodhen njė sėrė vendbanimesh tė
fortifikuara ilire, si kalaja e Mbolanit, nė rrethin e Beratit, rrethi
i Kalasė ose Gradishta nė veriperėndim tė fshatit Prishte tė rrethit tė
Skraparit, Gradishta e Peshtanit etj (19) .

Por qyteti mė i rėndėsishėm i fortifikuar ka qenė Antipatrea (Berati (20) ),



Fig. 31 — Kalaja e Beratit. Pamje e kodrės.
i
cili zė dhe pikėn mė tė rėndėsishme strategjikė nė skajin perėndimor tė
kėsaj luginė, duke sunduar kėtu njė grykė tė ngushtė, nė kufi tė zonės
malore dhe fushės sė Myzeqesė. Periudhės ilire i pėrkasin disa
fragmente kullash dhe muresh. Ato tė lėnė tė kuptosh qė muret ilire
ndiqnin tė njėjtėn linjė, qė ndjekin muret mesjetare te ruajtura deri
sot, duke rrethuar njė sipėrfaqe prej 11 ha, qė zė krejt platformėn e
sipėrme tė kodrės shkėmbore, mbi tė cilėn ėshtė ndėrtuar ky fortifikim.
Traktat mė tė plota ruhen pranė hyrjes kryesore tė kalasė,



Fig. 32 — Kalaja e Beratit. Trakt muri ilir nė hyrjen kryesore.
ku
dallohen qartė dy periudha ndėrtimi, tė pėrfaqėsuara nga dy stile tė
ndryshme. E para ėshtė realizuar me blloqe drejfkėndėshe, me faqe tė
punuara ashpėr me ēekiē dhe deri diku tė guf-muara, ndėrsa e dyta, me
blloqe drejkėndėshe tė punuara rrafsh. Hyrja pėrshkon njė kullė
katėrkėndėshe me gjatėsi 9,80 m dhe ndahet nė dy pjesė.



Fig. 33 — Kalaja e Beratit. Hyrja kryesore.
Korri-dori i parė shėrbente pėr zvogėlimin e numrit tė sulmuesve, ndėrsa korridori i dytė ishte pajisur me dy porta.

Antipatrea
(Berati) kishte pėrreth dhe njė sėrė kėshtjellash, nė kufi me
Maqedoninė; tri prej tyre: Koragu, Gerunti dhe Orgesi, tė
paidentifikuara deri sot, u pushtuan nė vitin 200 p.e.r. nga legati
romak Luc Apusti, para se ky tė arrinte pranė mureve tė Antipatreas.

Paria
e qytetit nuk pranoi tė dorėzonte fortesėn pa luftė, sepse, siē dėshmon
Livi, ata kishin besim tek madhėsia e qytetit, tek muret dhe tek pozita
e tij (XXXI, 27, 3), Pas pushtimit tė qytetit, Legati romak, pasi i
vrau tė gjithe banorėt nga 16 vjeē e lart, lėshoi ushtrinė nė plaēkė,
prishi muret dhe i vuri zjarrin qytetit (Livi, XXXI, 27,4). Kjo e
dhėnė, megjithėse e ekzageruar, pasi gėrmimet arkeologjike kanė treguar
se jeta ka vazhdua pa ndėrprerje nė kėtė periudhė nė Bėrat, tregon
megjithatė per qendresėn heroike tė banorėve tė qytetit, qė e ēuan Luc
Apustin tė marre masa tė jashtėzakonshme, pėr tė mos inkurajuar dhe ne
kėshtjella e qytete tė tjera njė qėndresė tė tillė.


perėndim tė Beratit, nė Malėsinė e Shpiragut ndodhet qyteti antik i
Dimalit, ndėrsa nė jugperėndim tė tij, qyteti i Margėlliēit dhe qytezat
e Mbolanit dhe tė Cfirit.

Dimali (21) ka
qenė njė nga qytetet mė tė fortifikuara tė Ilirisė Jugore dhe luajti
njė rol tė rėndėsishėm nė luftėrat iliroromake. Nė vitin 219 p.e.r.
Demeter Fari kishte vendosur njė garnizon nė Dimal, i cili konsiderohen
si njė qytet qė s“e merrte dot dora e armikut (Polyb. III, 18, 3, 4).
Ushtritė romake tė komanduara nga Luc Emili mundėn ta shtien nė dorė
qytetin pas njė rrethimi, duke pėrdorur me shumicė mjete sulmi. Nė
vitin 205 p.e.r., Dimali figuron pėrsėri i rrethuar nga ushtritė romake
(Liv. XXIX, 12), por kėsaj radhe ai ndodhej nė duar tė maqedonasve. Nė
kushtet e paqės, qė ju parashtruan Filipit V nga prokonsulii romak
Semproni, Dimali kalonte nė duar tė romakėve. Njė nga arsyet qė Dimali
lakmohej kaq shumė si prej maqedonasve ashtu edhe prej romakėve ishin
padyshim edhe fortifikimet e tij, por prej tyre sot ruhen vetėm gjurmė
fare tė pakta; ato pėrfaqėsohen nga blloqe tė veēuara guri, tė punuara
nė forma tė rregullta drejtkėndėshe, qė rrethonin njė kodėr tė pėrbėrė
nga dy kreshta, prej tė cilave ajo mė e larta shėrbente si akropol.

I
mbushur me fortifikime ka qenė edhe territori i Epirit tė Veriut, midis
tė cilėve Foinike (Finiqi) ishte qyteti mė i pasur, mė i fortifikuar
dhe mė i fuqishėm nė gjithė Epirin (22) . Finiqi shtrihet mbi platformėn e njė kodre tė pėrzgjatur, rreth 2 km dhe me gjerėsi rreth 420 m.



Fig. 34 — Foinike (Finiq, Sarandė). Planimetria e fotifikimeve tė qytetit antik.
Fortifikimet
ndahen nė tri grupe kryesore, qė i pėrgjigjen dhe konfiguracionit tė
terrenit nė rrafshin e sipėrm tė kodrės. Akropoli zė njė gjatėsi prej
650 m, duke filluar nga skaji lindor. Pas tij vazhdon dhe pėr 500 m
zgjerimi i akropolit. Njė mur i gjatė mbronte anėn jugore tė kodrės,
duke pėrfshirė kėshtu pjesėn kryesore tė qytetit tė fortifikuar, ndėrsa
njė mur i katėrt, mė i gjati, rrethonte krejt konturin natyror tė
plaformės sė kodrės me njė gjatėsi prej 5 km. Gjerėsia e mureve ėshtė
3,10 m. I gjithė ky sistem fortifikimi nuk u realizua nė njė kohė, por
edhe pas pėrfundimit tė tij pati riparime tė pjesshme tė mureve. Kėto
periudha tė ndryshme ndėrtimi pasqyrohen nė stilet e murėzimit dhe nė
teknikėn e pėrdorur pėr ndėrtimin e tyre. Kėshtu kemi mure tė stilit
trapezoidal



Fig. 35 — Foinike (Finiq, Sarandė). Mur trapezoidal.
dhe
drejtkėndėsh. Nga kėto tė fundit, faza mė e vonė ėshtė realizuar me
blloqe me pėrmasa mė tė vogla. Nė muret me blloqe drejtkėndėshe janė
pėrdorur dy teknika ndėrtimi. Disa mure janė pėrforcuar nga pilastra
(0,60x0,80 m) tė vendosura ēdo 3 m largėsi, ndėrsa nė disa tė tjera
janė pėrdorur blloqe tėrthore, qė lidhin dy faqet e jashtme tė murit.
Nė krejt fortifikimin pėr mbrojtjen anėsore tė kurtinave si dhe nė
Butrint janė pėrdorur bastionet, dalje drejtkėndėshe tė mureve, tė
cekta, por me ballė tė gjerė. tė cilat nuk e kalojnė lartėsinė e
kurtinave dhe janė tė mbushura nė pjesėn e brendshme. Nė fortifikimet e
Finiqit tė bien nė sy disa trakte muresh tė ndėrtuara me blloqe
drejtkėndėshe gjigante,



Fig. 36 — Foinike (Finiq, Sarandė). Mur drejtkėndėsh me blloqe tė mėdha.
ku pėrmasat e njė guri arrijnė gjatėsinė 3,20 m, lartėsinė 2,20 m dhe trashėgoi 1,60 m (23) .


jugperėndim tė Finiqit shtrihej territori i koinonit tė prasaibėve, qė
veēohej nga pjesa tjetėr e Kaonisė nga mali i Milesė. Qendra kryesore e
kėtij territori ishte Butrinti (Buthrot). Rreth Butrintit shtriheshin
dhe njė sėrė forifikimesh tė tjera si Ēuka e Ajtoit, Vagalati,
Malathrea, Katoajtoj etj (24) .

Qyteti antik i Butrintit,



Fig. 37 — Butrint, Sarandė. Planimetria e qytetit antik.
i
vendosur nė kėndin juglindor tė gadishullit tė Ksamilit, kishte njė
pozitė mjaft tė mbrojtur natyrore, duke u lagur nė dy anė nga liqeni i
Butrintit dhe nė njėrėn prej kanalit tė Vivarit, i cili siguronte
njėkohėsisht edhe lidhjen me detin, duke e kthyer qytetin nė njė skele.
Nė fillim, fortifikimi i Butrintit pėrfshinte vetėm pjesėn mė tė lartė
tė kodrės qė kishte njė sipėrfaqe rreth 0,40 ha. Muri prehistorik me
gurė tė papunuar, qė formonin boshllėqe tė konsiderueshme nė vendosjen
midis tyre, u rindėrtua me njė teknikė mė tė pėrparuar, me blloqe me
pėrmasa tė mėdha, qė i kalojnė 2 m nė gjatėsi dhe l m nė lartėsi, tė
prera nė forma poligonale dhe mė tepėr trapezoidale.



Fig. 38 — Butrint, Sarandė. Mur poligonal i hershėm nė akropol.

Fundi i shek. V ose gjysma e parė e shek. IV do tė ishte koha mė e mundshme e ndėrtimit tė kėtij muri (25) .

Nga fundi i shek. IV ose shek. III p.e.r., Butrinti u rrethua me njė rreth tė ri muresh,



Fig. 39 — Butrint, Sarandė. Mur trapezoidal i rreshtur.
duke
e zgjeruar mjaft territorin e mbrojtur nga tė gjitha anėt e
fortifikimit tė vjetėr, duke i lėnė kėtij tė fundit funksionin e
akropolit. Muret e ndėrtuara rishtas kishin njė gjatėsi prej 870 m dhe
pėrfshinin njė sipėrfaqe prej rreth 4 ha.


vend tė kullave janė pėrdorur dalje drejtkėndėshe nė formė bastioni;
rolin e tyre e luanin dhe kthesat nė formė dhėmbėsharre, qė ndiqte
linja e murit.

Me interes tė veēantė, pėr
zgjidhjen koinstruktivo-planimetrike dhe pėr shkallėn e ruajtjes sė
tyre janė hyrjet. Qyteti pėrshkohej prej 6 hyrjesh, prej tė cilave dy
janė ruajtur nė gjendje mjaft tė mirė: «Porta e liqenit» (Skea) nga
lindja dhe «Porta e luanit» nga veriu. «Porta e liqenit»



Fig. 40 — Butrint, Sarandė. Porta e Liqenit (Skea).



Fig. 40a — Butrint, Sarandė. Porta e Liqenit (Skea). Planimetria.
formohet
nga njė korridor i ngushtė 1,50 m me gjatėsi 5,25 m, ndėrsa lartėsia e
portės ėshtė 5 m. Korridori ėshtė mbuluar me arkitrarė; pėr lehtėsimin
e peshės sė tyre nė boshllėk, skajet e arkitrave mbėshteten mbi mensola
(ancakė) tė profiluara, qė dalin konsol nė tė dy anėt e korridorit tė
portės.



Fig. 41 — Butrint, Sarandė. Porta e Liqenit. Konstruksioni i mbulesės.
Porta
mbrohej nga njė dalje 2 m e murit, nė tė majtė tė saj, qė formon nė
vazhdim njė bastion me ballė rreth 20 m. Njė zgjidhje tė ngjashme
konstruktive ka dhe «Porta e luanit».



Fig. 42 — Butrint, Sarandė. Porta e Luanit.



Fig. 42a — Butrint, Sarandė. Porta e Luanit. Planimetria.
Ajo
formohet nga spostimi i dy krahėve paralele tė mureve rrethuese, duke
krijuar kėshtu niė hyrje tė tipit tangencial. Korridori ėshtė i njė
shkalle mė tė zhvilluar se i «Portės sė liqenit», duke qenė mė i gjerė
(2,15 m) dhe mė i shkurtėr (2,90 m). Mbulesa ėshtė realizuar edhe kėtu
me arkitrarė guri monolite tė mbėshtetur mbi ancakė. Brenda trashėsisė
sė murit, pėr lehtėsimin e peshės, ishte krijuar njė sistem i dyfishtė
arkitrarėsh, qė krijonin boshllėk midis tyre mbasi arkitrarėt e dytė
mbėshteteshin mbi trarė tėrthorė, tė vendosur mbi tė parėt. Hapėsira
midis dy radhėve tė arkitrarėve kishte seksionin e njė trapezi, duke ja
kaluar kėshtu njė pjesė tė ngarkesės sė bėrthamės sė murit, mureve
anėsore tė Portės (26) .
Arkitrau i jashtėm i portės, ku ėshtė gdhendur nė reliev njė luan qė
shqyen kokėn e njė kau, eshte mė i ulėt nga arkitrarėt e korridorit. Me
njė fjalė, pėr sa i pėrket anės konstruktive, ai ėshtė njė arkitra
fals, kėshtu qė sulmuesit, tė cilėt me deshė goditnin arkitraun e
portės pėr tė shembur pjesėn e murit mbi tė, pasi tė kryenin njė punė
tė tillė, do tė zhgėnjeheshin, duke u ndeshur me arkitraun e vėrtetė.

«Porta
e luanit» ėshtė rindėrtuar pothuajse krejtėsisht nė njė periudhė tė
dytė, kur u ndėrtua dhe njė portė tjetėr nė anėn jugore tė qytetit e
njohur me emėrtimin «Porta me kulla».



Fig. 43a — Butrint, Sarandė. Porta me kulla.



Fig. 43b — Butrint, Sarandė. Porta me kulla. Planimetria.



Fig. 43c — Butrint, Sarandė. Porta me kulla. Rikonstruksioni.
Mė pėrfaqėsuese pėr periudhėn kryesore tė ndėrtimeve mbrojtėse tė Butrintit mbetet «Porta e liqenit» dhe muret bri saj.

«Porta
e liqenit» ruan disa elemente, qė kanė rėndėsi pėr tė pėrcaktuar kohėn
e ndėrtimit tė saj dhe pėr pasojė tė krejt mureve tė kėsaj periudhe
ndėrtimi. Ancakėt e profiluar lindin vonė nė fortifikimet antike,
megjithėse nė origjinė ato janė zhvillim i blloqeve qė dalin nė mėnyrė
progresive mbi njėri-tjetrin, pėr tė krijuar qemerin e rremė.


gjysmėn e dytė tė shek. IV takojmė ancakė tė profiluar ashpėr nė
Selinunt dhe nė Heraklea mbi Latmos, por pėrafėritė mė tė plota dhe
shembujt mė tė sigurtė i ndeshim qė nga mesi i shekullit III per deri
ne shfaqjet mė tė shpeshta, rreth mesit tė shek II p.e.r. (27) .

Fundi
i shek. IV fillimi i shek. III p.e.r. nuk bie nė kundėrshtim as edhe me
datimin e teknikės sė ndėrtimit. Muret e kėsaj faze ndėrtimi tė
fortifikimeve tė Butrintit 3,80 m tė gjerė, mund tė cilėsohen si tė
tipit «trapezoidal i rreshtuar», ku radhėt e blloqeve nuk formojnė
rreshta paralelė pėr shkak tė shkallėzimeve qė janė zbatuar pėr tė
futur nė njė rresht blloqe guri me lartėsi tė ndryshme (28) .
Faqet e jashtme tė murit lidhen nė brendėsi me mure tėrthore, ndėrsa
blloqet e gurėve janė pėrpunuar nga jashtė ashpėr me ēekiē, duke
theksuar kėshtu fortėsinė e mureve dhe tė kullave dhe duke i dhėnė
krejt fortifikimit njė pamje monumentale.

Fortifikimi
i Butrintit pati dhe njė fazė tjetėr zgjerimi; tani muri i ri pėrfshin
edhe njė copė tokė nga terreni i sheshtė nė jug tė akropolit; brenda
mureve mbrojtėse . u pėrfshi teatri, i cili ėshtė gjithashtu njė
ndėrtim i kėsaj kohe. Teknika e ndėrtimit tė murit tė ri ndryshon,
blloqet e gurėve janė vendosur nė rreshta paralele, ndėrsa nė disa
pjesė tė murit janė pėrdorur pilastrat, tė cilat dalin nė pjesėn e
brendshme.



Fig. 44 — Butrint, Sarandė. Mur drejtkėndėsh me pilastra.
Porta
me kulla, qė ėshtė e kėsaj periudhe, mbrohet nga dy kulla anėsore,
njėra prej tyre ka nė planimetri formėn e shkronjės U, ndėrsa tjetra
ėshtė katėrkėndėshe. Kėto ndėrtime, sipas mendimit tė disa studiuesve,
i pėrkasin fundit tė shek. III p.e.r. Po ta lidhim kėtė fazė me
rrezikun e invazionit romak (periudha e luftės II iliro-romake), kur
siē dihet Epiri pėsoi shkatėrrime tė mėdha ato mund tė jenė edhe mė tė
vėna, deri nga e treta e parė e shek. II p.e.r.

Njė fortifikim tjetėr me interes, pėr karakterin e tij tė veēantė ėshtė muri i Demės



Fig. 45 — Ksamil, Sarandė. Muri i Demės.
i
cili ndėrpriste gadishullin e Ksamilit nė vendin mė tė ngushtė e qė
bllokonte rrugėn qė vinte nga veriu gjatė bregdetit pėr nė Butrint.
Fillon nga bregu i liqenit tė Butrintit dhe pasi arrin majėn e kodrės,
zbret nė drejtim tė detit Jon. Ai ka pasur njė gjerėsi prej 9,20-9,60 m
dhe pėrbėhej nė fakt nga dy mure paralele me gjerėsi prej 2,80 m secili
dhe prej mbushjes midis tyre me gjerėsi 5 m. Nė ēdo 3-4 m, tė dy muret
anėsore lidhen me mure tėrthore. Vende-vende fortifikimi ka njė gjerėsi
prej 7 m, duke i lėnė kėshtu vend shkallėve, qė tė ngjitnin nė pjesėn e
sipėrme tė tij. Muri ėshtė ndėrtuar me blloqe guri drejtkėndėshe, me
faqe tė pėrpunuara rrafsh. Lartėsia e rreshtave ėshtė zakonisht rreth
0,80 m, por nganjėherė blloqet e gurėve arrijnė pėrmasa tė mėdha, duke
pasur njė gjatėsi qė i kalon 2,50 m dhe lartėsi 1,50 m. Ndryshe nga
ē“ėshtė menduar deri tani, ky fortifikim nuk ėshtė njė mur i zakonshėm,
qė mbyllte ngushticėn e Ksamilit, por njė kala nė kuptimin e plotė tė
fjalės, pėrmasat e sė cilės (raporti gjatėsi-gjerėsi) i pėrgjigjeshin
funksionit qė kishte. Nė sheshin me gjerėsi 9,60 m mbi mur kishte vend
tė bollshėm pėr lėvizjen dhe manovrimin e trupave si dhe pėr vendosjen
e makinave gurhedhėse. Nga tė katėr anėt muri ka qenė rrethuar me
parapet me frėngji, duke mundur kėshtu t“i rezistonte edhe njė sulmi
nga shpina ose rrethimi. Zgjidhja konstruktive e kėtij fortifikimi nė
mėnyrėn e pėrshkruar me vendosjen e dy mureve paralele pranė
njėri-tjetrit dhe mbushjen me gurė tė hapėsirės midis tyre, pėrdorimi i
mureve lidhės tėrthore dhe blloqet e gurėve me pėrmasa tė mėdha
krijonin avantazhin qė fortifikimi tė ishte i padėmtueshėm nga deshėt
dhe makinat gurhedhėse.

Fortifikimi i dytė pėr nga madhėsia nė territorin e prasaibėve, pas Butrintit, ėshtė Ēuka e Ajtoit (29) .



Fig. 46 — Ēuka e Ajtoit, Sarandė. Planimetria.



Fig. 46a — Ēuka e Ajtoit, Sarandė. Tipet e portave.

Kalaja
ėshtė ndėrtuar mbi njė kodėr qė ngrihet nė formėn e njė koni, nė skaj
tė fushės sė Vrinės. Muret mbrojtėse, rne gjatėsi 1.400 m, rrethojnė
njė sipėrfaqe prej rreth 5 ha. Planimetria karakterizohet nga kthesat
zigzage tė linjes sė mureve dhe nga mungesa e plotė e kullave
Fortifikimi pėrshkohet nga katėr hyrje me zgjidhje tė ndryshme
planimetrike.

Nė njė periudhė mė tė vonė, si
rezultat i zgjerimit tė qytetit, janė zgjeruar dhe muret e fortifikimit
nga ana perėndimore. Muret me gjerėsi 3,50 m, tė pajisur me kulla dhe
me ndarje tėrthore ēdo 3,50 m, janė punuar me teknikėn poligonale dhe
trapezoidale, tė cilat, si nė fortifikimet e Lisit, ndėrthuren me
njėra-tjetrėn dhe janė tė njėkohshme.



Fig. 47 — Ēuka e Ajtoit, Sarandė. Mur poligonal i vonė.
Njė trakt tjetėr nė kėto mure ėshtė punuar me blloqe drejtkėndėshe.



Fig. 48 — Ēuka e Ajtoit, Sarandė. Mur trapezoidal i rreshtuar.
Gėrmime
arkeologjike janė kryer nė njė ndėrtesė tė madhe, ku ėshtė pėrdorur e
njėjta teknikė si nė muret rrethuese. Materialet e zbuluara i pėrkasin
fundit tė shek. IV — shek. III p.e.r.

Nė kėtė ndėrtesė ruhet e plotė njė portė e mbuluar me qemer tė rremė.



Fig. 49 — Ēuka e Ajtoit, Sarandė. Porte nė Ēukėn e Ajtoit.

Ēuka
e Ajtoit ėshtė njė fortifikim i fundit tė shek. IV — shek. III p.e.r.,
ku vihet re eklektizmi, qė karakterizon kėtė gjini pėr sa i pėrket
stilit tė ndėrtimit nė periudhėn helenistike. Kthimi nė forma tė
vjetra, por njėkohėsisht njė mėnyrė e re manjeriste e trajtimit tė tyre (30) .

Tri
fortifikime tė tjera mė tė vogla nė territorin e prasaibėve kishin
thjesht karakter ushtarak. Ato kontrollonin hyrjet dhe rrugėt qė tė
ēonin nė brendėsi tė kėtij territori. Kėto janė kulla e Vagalatit,



Fig. 50 — Kulla e Vagalatit, Sarandė.



Fig. 50a — Kulla e Vagalatit, Sarandė. Pamje ansore.
kėshtjella
e Malathresė si dhe kulla nė fshatin Ēukė nė veri tė Butrintit. Tė tria
kėto ndėrtime i pėrkasin periudhės sė fundit tė ndėrtimeve mbrojtėse tė
kėtij koinoni para pushtimit romak.

Njė sistem
fortifikimi tė veēantė kishte dhe lugina e Drinos me gjatėsi 55 km dhe
gjerėsi rreth 7 km, e kufizuar nga tė dyja anėt prej kodrash tė larta
dhe malesh. Hyrja veriore e luginės kontrollohej nga fortifikimi i
vogėl i Leklit (31), qė pėrfshinte njė sipėrfaqe prej rreth i ha.

Trakte
tė shkėputura muresh poligonale janė zbuluar edhe nė Kardhiq.
Fortifikime tė tjera, qė zinin pika sunduese nė kėtė luginė, ishin
fortifikimet nė Labovėn e Kryqit



Fig. 51 — Pepel, Gjirokastėr. Kullė nė kalanė e Pepelit.
nė Melan, Pepel



Fig. 52 — Pepel, Gjirokastėr. Planimetria e kalasė sė Pepelit.
dhe Selo.

Por
qendra kryesore nė kėtė luginė ishte qyteti i Antigonesė i identifikuar
me rrėnojat pranė fshatit Jermė, pėrballė Gjirokastrės.



Fig. 53 — Jermė, Gjirokastėr. Planimetria e qytetit antik tė Antigonesė.

Qyteti shtrihej mbi pllajėn e gjerė tė njė kodre me sipėrfaqe rreth 50 ha, e cila rrethohej nga njė mur 4 km i gjatė (32) .
Muret kanė njė gjerėsi prej 3,20 m; dy paretet anėsore tė tyre
bashkohen nga lidhje tėrthore. Nė Antigone, si dhe nė shumė fortifikime
tė tjera tė kėsaj periudhe (fundi shek. IV-shek. III), vihet re
bashkekzistenca e stileve tė ndryshme tė ndėrtimit.


muret e Antigonesė mbizotėron stili me blloqe kėndrejtė tė vendosura nė
rreshta me lartėsi tė barabarta (izodomik), por vende-vende vėrehet dhe
pėrdorimi i stilit poligonal.

Njė pjesė e fortifikimeve tė luginės sė Drinosit mund tė lidhen me veprimtarinė ndėrtimore tė Pirros (33) ,
ndėrsa tė tjerat mund tė jenė dhe mė tė vona, si pasojė e koniunkturave
politike tė krijuara nė gjysmėn e dytė tė shek. III, tė transferimit tė
qendrės sė Lidhjes epirote nė Foinike (34) dhe
tė kėrcėnimit tė Epirit nga shteti ilir, siē ishte rasti i rrethimit tė
Foinikės mė 230 p.e.r. dhe i vendosjes sė njė garnizoni ilir nė Korkyrė
(Korfuz). Deri tani e vetmja qendėr ku janė kryer gėrmime arkeologjike
nė kėtė zonė, Antigonea, ka dhėnė materiale tė shek. III p.e.r.

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fortifikime nga viti 600 deri nė 1400

Mesazh nga Vizitor prej Sun 03 Jan 2010, 22:34

FORTIFIKIME NGA VITI 600 DERI Nė 1400

Megjithėse
Iliria dhe territori i Shqipėrisė, si pjesė e saj, nė prag tė mesjetės
u ndodhėn nėn presionin e dyndjes sė popujve, qė vinin nga verilindja,
prej tė cilėve fiset sllave zunė vend nė gadishullin Ballkanik, mjaft
qytete tė fortifikuara dhe kėshtjella mundėn t“i qėndrojnė valės sė
dyndjeve, ndėrsa disa tė tjera u pėrtėrinė nė fillimet e mesjetės sė
mesme dhe u kthyen mė vonė nė qendra tė principatave tė para feudale
shqiptare. Tė tilla ishin Shkodra, Berati, Kruja etj.

Njė nga qytetet mė tė rėndėsishme tė mesjetės sė hershme, qė pėrballoi sulmet barbare, ishte pa dyshim Durrėsi,



Fig. 92 — Kalaja e Durrėsit. Gravurė.



Fig. 92a — Durrės. Kėshtjella e poshtme (viz. E. Lir).
i
cili nga fundi i shek. VIII, me krijimin e sistemit tė ri administrativ
bizantin tė temave, u bė qendra e njė krahinė tė madhe nė pjesėn
perėndimore tė Perandorisė, qė pėrfshinte tokat e bregut lindor tė
Adriatikut nga Tivari deri nė Vjosė. Durrėsi kishte rreth tij dhe njė
sėrė kėshtjellash, 30 nga tė cilat, pa emėrtime tė veēanta, pėrmenden
nė burimet historike tė fundit tė shek. IX (1) .

Megjithėse
gjatė gjithė mesjetės bazėn e fortifikimeve tė kėtij qyteti e pėrbėnin
muret me tulla tė ndėrtuara nė kohėn e perandorit Anastas I (491-518),
me origjinė nga Durrėsi (2) , nuk kanė munguar ndėrtimet mbrojtėse edhe gjatė mesjetės sė hershme e tė mesme, prej tė cilave sot ruhen vetėm pak gjurmė.

Nga
tė dhėnat historike, ndėrtimet fortifikuese tė kėsaj periudhe mund tė
lokalizohen nė «Akropol» apo nė «kėshtjellėn e sipėrme» dhe nė murin
rrethues verior nė afėrsi tė saj, ndėrsa nga zbulimet e kohėve tė
fundit nė terren edhe nė kėshtjellėn mbi lartėsinė «59», e cila qė nga
viti 1243 njihet nga burimet historike me emrin «kėshtjella e poshtme».
Kalaja e Durrėsit ra nė dorė tė anzhuinėve mė 1272, Mė pas, nė vitin
1280- Karli I urdhėroi kryerjen e punimeve fortifikuese nė Akropol.
Lidhur me kėto punime nė relacionet e kėsaj kohe pėrmendet dhe ēka
ruhej nga ndėrtimėt e vjetra mbrojtėse nė kėtė pjesė tė kalasė. Aty
ishin disa kulla, qė pėrmbanin njė sterė nė katin e poshtėm dhe kapelė
nė tė sipėrmin, qė tė kujtojnė kullat nė malin Athos, tė cilat datohen
nė shek. X-XI dhe «kanė pasur gjithmonė njė sterė nė katin pėrdhes,
ndėrsa nė katin e sipėrm mbi tarracė njė kapelė» (3) .
Kėto ndėrtime tė vjetra nuk i pėrgjigjeshin kėrkesave tė kohės dhe
Karli I i lartėsoi bashkė me muret pranė tyre, ndėrsa kullėn e ndėrtuar
50 vjet mė parė (1225) nga despoti i Epirit Teodor Komneni, nuk e
preku. po tė gjykojmė nga tė gjitha kėto si dhe nga fakti se tėrmeti
katastrofik i vitit 1273 nuk e dėmtoi akropolin, do tė mendonim sė paku
pėr njė datim nė shek. XI ose mė tė hershėm, tė ndėrtimeve tė mėsipėrme
tė «Akropolit».

Nė kėshtjellėn e sipėrme kishte
selinė e tij duka i Durrėsit, dhe mė vonė, kur Durrėsi ra nėn sundimin
e feudalėve shqiptarė (1368-1392), aty qėndruan Karl dhe Gjergj Topia.
Akropoli apo «kėshtjella e sipėrme», siē pėrmendet mė dendur nė
mesjetė, si dhe pjesa veriore e kalasė komandohej nga njė kryekullė
(Donzhon). Kjo u ndėrtua gjatė murit rrethues verior nga despoti i
Epirit Teodor Komneni dhe ishte e pajisur rne njė banesė dhe me njė mur
rrethues tė brendshėm. Kryekulla ruhej nė njė lartėsi prej 10 m deri
nga mesi i shek. XIX.

Akropoli kishte dy porta.
Njėra qė e lidhte me qytetin ishte me kanata druri tė fortė me trashėsi
rreth 15 cm, ndėrsa tjetra qė tė nxirrte nė livadhet jashtė qytetit dhe
qė i ekspozohej mė tepėr sulmit ishte pajisur me kanata tė veshura me
pllaka hekuri. Pėrveē kėshtjellės sė sipėrme, qė ndodhej nė vendin e
akropolit tė dikurshėm tė kalasė antike, Durrėsi kishte edhe njė
kėshtjellė tjetėr, e cila pėrmendet nė dokumente me emrin «kėshtjella e
poshtme». Ajo ndodhet mbi majėn e njė kodre me lartėsi mė tė ulėt se e
para, mė pranė bregut tė detit dhe i mbėshtetet nga ana e brendshme
murit jugperėndimor tė kalasė.

Kėshtjella e poshtme nė lartėsinė «59» ka kaluar nėpėr dy periudha kryesore ndėrtimi.



Fig. 93 — Durrės. Kalaja e reduktuar nė periudhėn e pushtimit turk dhe kėshtjella e poshtme. Planimetria.



Fig. 93a — Durrės. Kullė poligonale nė kėshtjellėn e poshtme.
Ajo
ka thuajse formėn e njė katrori me gjatėsi brinjėsh rreth 50 m. Nė
periudhėn e parė, qė datohet rreth shek XI-XIII, kishte kulla tė
rrumbullakėta nė qoshet, dhe katėrkėndėshe nė mesin e kurtinave. Pasi
qe rrėnuar pothuajse krejtėsisht, u rindėrtua nė gjysmėn e parė tė
shek. XV, kur Durrėsi ishte nėn sundimin venecian. Nė vend tė kullave
tė rrumbullakėta u ngritėn kulla tetėkėndėshe, ndėrsa kullat
katėrkėndėshe u rindėrtuan nė formėn e parė. Kjo kėshtjellė, qė
ndryshon nga e sipėrmja, ka pasur siē duket njė karakter thjesht
ushtarak, ku qėndronte pjesa kryesore e garnizonit tė pėrhershėm tė
qytetit nė kohė paqe.

Me interes ėshtė dhe fakti
i pėrmendjes nė shek. XI i njė elementi arkitektonik me rėndėsi nė
kalanė e Durrėsit. Gjergj Paleologu, i emėruar duke nė Durrės me porosi
tė perandorit Aleks Komneni, me 1081 ndėrtoi bedenat e kalasė nė njė
mėnyrė tė re. Ai pėrdori disa konstruksione druri tė palidhura mirė, qė
kur normandėt tė ngjiteshin me anėn e shkallėve, tė rrėzoheshin pėr
tokė bashkė me to (4) .
ėshtė e kuptueshme qė konstruksione tė tilla prej druri, pėr tė arritur
qėllimin e pėrmendur, duhet tė dilnin nė formė konsoli mbi muret, se
ato duhet tė kenė ekzistuar qė mė parė nė formė tė qėndrueshme pėr t“u
shėrbyer qėllimeve tė tjera, dhe se nė kėtė rast aplikoheshin pėr tė
pėrmbushur njė dredhi lufte.

Kalaja e Durrėsit,
nė mesjetė, konsiderohej si njė nga fortesat mė tė fuqishme tė bregut
perėndimor tė Adriatikut, aq sa pushtimi i saj nga normandėt mė 1182
shkaktoi panik nė krahinat pėrreth e deri nė Selanik. Mė vonė, kur
turqit u ndodhėn para portave tė kalasė qė ishte nė atė kohė gjysmė e
rrėnuar, kronisti turk Idriz Bitlisi, shkruan ndėr tė tjera se «Durrėsi
ishte njė nga qytetet mė tė mėdha i tė pafeve dhe kalaja e tij shihej
nė viset e Rumelisė si njė Kostandinopojė e dytė» (5) .


fillim tė shek. XI dhe gjatė shekullit XII, pėrveē Durrėsit pėrmenden
dhe mjaft qytete tė fortifikuara dhe kėshtjella tė tjera nė territorin
e vendit tonė, sidomos nė kronikat qė pėrshkruajnė fitoret e perandorit
bizantin Vasili II kundėr bullgarėve dhe mė vonė nga gjeografi arab
Al-Idrizi. Njė shkak i fuqishėm pėr riparimin e kėshtjellave tė vjetra
dhe ndėrtimin e tė rejave ka qenė pa dyshim dhe krijimi i shteteve tė
para sllave nė shek tė IX, X e mė vonė, qė kėrcėnonin seriozisht
pushtetin bizantin. Tė kėsaj periudhe janė kėshtjella e Lezhės
(Elission),



Fig. 94a — Kėshtjella e Lezhės. Pamje e pėrgjithshme.



Fig. 94b — Kėshtjella e Lezhės. Hyrja veriore.
Petrela,
Devolli. Butrinti etj. Njė pjesė e kėtyre janė ngritur mbi
konstruksione tė vjetra ilire, por ka edhe nga to qė lindin rishtas nė
pika tė rėndėsishme strategjike. Kjo periudhė pėrkon dhe me fillimin e
fuqizimit tė feudalėve tė parė arbėreshė, tė cilėt mė vonė arrijnė tė
krijojnė principata tė pavarura, nė tė cilat kishin dhe selitė e tyre
tė fortifikuara.

Njė nga tipat e thjeshtė tė
kėshtjellave mesjetare tė kėsaj periudhe, qė ka qenė njė pararojė e
Durrėsit nga drejtimi i Qafės sė Kėrrabės e qė paraqet faza tė hershme
mesjetare, ėshtė ajo e Petrelės (6) .



Fig. 95a — Tiranė. Kėshtjella e Petrelės. Pamje.



Fig. 95b — Tiranė. Kėshtjella e Petrelės. Planimetria.

ėshtė
ndėrtuar nė majėn shkėmbore tė njė kodre, 400 m tė lartė, nė juglindje
tė qytetit tė Tiranės, nė bregun e majtė tė lumit Erzen. Muret
rrethojnė njė shesh tė vogėl nė formė trekėndėshi, perimetri i tė cilit
nuk i kalon tė 100 metrat.

Nė gjendjen e sotme,
kėshtjella pėrveē murit rrethues, ruan dy kulla tė rumbullakėta nė anėn
mė pak tė mbrojtur tė kodrės dhe njė portė tė vogėl midis tyre. Nė
pjesėn e brendshme ndodhen dy stera, gjurmėt e dy kthinave banimi, si
dhe tė njė kullė drejtkėndėshe nė pjesėn qendrore. Pėrveē kėshtjellės
sė ndėrtuar nė pjesėn mė tė lartė tė kodrės, njė mur i harkuar rrethon
pjesėn mė pak tė mbrojtur tė shpatit verilindor tė saj. Ky i fundit
ėshtė pajisur me njė portė qė ndodhet nė skajin e tij.


fazėn fillestare kėshtjella pėrbėhej nga njė mur qė mbyllte anėn mė pak
tė mbrojtur tė platformės sė vogėl trekėndėshe mbi majėn e shkėmbit,
duke lėnė tė parrethuara pjesėt e thikta shkėmbore. A ėshtė ndėrtuar nė
tė njėjtėn kohė dhe kulla drejtkėndėshe e vrojtimit, nė pjesėn qendrore
tė sheshit? Kjo nuk mund tė thuhet me siguri, por sidoqoftė ajo lidhet
nė idenė e projektimit mė tepėr me kėtė fazė ndėrtimi. ėshtė pėr t“u
v,ėnė re se ndėrtuesit e parė tė Petrelės, ishin aq pak tė
familjarizuar me kullat e lidhura me kurfina saqė edhe njė kullė tė
veēuar, e cila ekzistonte atje qė mė parė, e kanė lėnė tė palidhur me
murin e ri dhe bile krejt jashtė fortifikimit.

Po
tė kemi parasysh se nė shek. XI Petrela rifortifikohet si dhe rolin qė
luajti ajo nė luftėn midis normandėve dhe bizantinėve. kjo fazė
ndėrtimi duhet t“i pėrkasė periudhės para shek. XI.

Kėshtjella
e Petrelės mori formėn e njė kėshtjelle tė vėrtetė feudali, nė kohėn e
sundimit tė familjes feudale tė topiasve dhe mė vonė. Nė kėtė kohė u
ndėrtua njė kullė gjysmėrrethore



Fig. 96a — Kėshtjella e Petrelės. Pamje nga JL.

kėndin veri lindor tė fortifikimit tė mėparshėm dhe u pėrfshi nė
sistemin mbrojtės kulla e qoshes veriperėndimore, qė ishte lėnė deri nė
atė kohė jashtė fortifikimit. Hyrja ekzistuese me tė rėnė u lidhėn nė
njė sistem tė vetėm. Kėsaj periudhe duket se i pėrket edhe muri
rrethues i jashtėm.

Pėr tė hyrė nė kėshtjellė
duhej tė ngjitje njė palė shkallė guri qė i mbėshteteshin nga jashtė
murit tė saj dhe mbaronin nė njė shesh pushimi para portės. Korridori i
hyrjes formonte dy kthesa kėnddrejtė dhe mbulohej me qemere. Pas ēdo
kthesė vinin nga njė palė shkallė me 4-5 kėmbė qė tė ngjitnin nė
oborrin e kėshtjellės. Hyrja sigurohej nga dy porta dyflegėrshe tė
vendosura nė fillim dhe nė fund tė korridorit, qė siguroheshin nga
brenda me katarah. Pėr ndriēimin e korridorit shėrbente njė dritare e
vogėl katėrkėndėshe e hapur nė pjesėn e sipėrme tė qemerit, pranė
portės sė parė, e cila me rrugė tė pėrkthyer pėrshkonte trashėsinė e
murit tė kėshtjellės dhe dilte mbi harkun e portės. Njė interes tė
veēantė pėr arkitekturėn e saj paraqet kulla gjysmėrrethore e skajit
verilindor tė kėshtjellės.



Fig. 96 — Kėshtjella e Petrelės. Kulla 1. Premje, planimetria.
Kulla
ėshtė e tipit me shpinė tė hapur, kėshtu qė ajo pėrdorej vetėm pėr
luftime. Hapėsira e pjesės sė prapme mblohej me njė hark tė thjeshtė
tullash. Nė gjendje aktuale ka njė lartėsi prej 12,80 m. Kati pėrdhes
krejtėsisht i mbyllur, ndahej nga kati I me dysheme druri, ndėrsa kati
II me lartėsi 3,70 m mbulohet me njė kėsulė sferike tė ndėrtuar me
tulla. Mbi tarracė ka pasur edhe njė kat tė tretė, i cili ka qenė me
konstruksion druri, qė dilte konsol mbi muret perimetrale tė kullės. Nė
kėtė mėnyrė ai kontrollonte pjesėn e poshtme tė mureve tė saj, ndėrsa
ēatia gjithashtu prej druri e veshur me plumb apo me tjegulla, ka pasur
logjikisht formė gjysmėkonike. Kthina e katit II ka qenė ambienti
kryesor i luftimit. Prej tij shohin nė drejtime tė ndryshme dy frėngji
pėr topa tė vegjėl. Nė pjesėn e brendshme frėngjitė kanė formėn e njė
kamareje 1,75 tė lartė tė mbuluar me qemer sektorialė tullash. Nė
ballin e frėngjisė, tė mbyllur me njė mur tė hollė, ėshtė lėnė nė
pjesėn e sipėrme njė e ēarė vertikale pėr vrojtim, dhe nė pjesėn e
poshtme njė vrimė e rrumbullakėt me diametėr 17 cm pėr vendosjen e
grykės sė topit.



Fig. 96b — Kėshtjella e Petrelės. Frėngji nė kullėn 1. Pamje, premje.
Ky
tip frengjie topi ėshtė nga mė tė hershmit dhe i vetmi ekzemplar i
ruajtur nė vendin tonė. Kulla verilindore nuk ėshtė formuar akoma si
njė kullė e vėrtetė pėr artileri. Atė e dallon nga kullat e tjera
mesjetare tė kohės sė pėrdorimit tė armėve tė bardha, hapja e frėngjive
pėr topa dhe deri diku trashėsia e mureve, qė arrin 2,10 m. Por nga ana
tjetėr, kėto bien vertikalisht mbi terren dhe janė shumė tė larta (duke
llogaritur dhe katin e tretė), ndėrsa kati i poshtėm qė i ekspozon
goditjeve njė sipėrfaqe mjaft tė madhe, ėshtė bosh nė pjesėn e
brendshme. Nė njė periudhė tė mėvonshme ndėrtimi, kulla ėshtė veshur,
nė mė tepėr se gjysmėn e lartėsisė sė saj me njė mur, qė vjen duke u
zgjeruar nė bazė dhe bie mbi terren nė formė «skarpati». ė njėjta gjė
ėshtė bėrė dhe me murin, qė lidh tė dy kullat.


sajė tė pozitės tė rėndėsishme strategjikė dhe mbrojtjes natyrore,
kėshtjella e Petrelės pati njė jetė tė gjatė dhe luajti rol tė
rėndėsishėm jo vetėm gjatė shekujve tė fundit tė mesjetės sė hershme,
por edhe gjatė shek. XV, nė luftėn e madhe shqiptaro-turke. Pėr njė
kohė kėshtjella e Petrelės ka qenė vendqėndrimi i sė motrės sė
Skėnderbeut, Mamicės, me familjen dhe kohortėn e saj.

Gjurmė
tė hershme fortifikimesh mesjetare takojmė edhe nė qytetin e
fortifikuar tė Butrintit, i cili gjatė mesjetės pati rrethimin mė tė
madh me mure mbrojtėse nga tė gjitha periudhat e mėparshme. Ndėrtimet
mė tė hershme pėrfaqėsohen nga mure tė ndėrtuara me gurė tė ripėrdorur
antikė, ku midis fugave vertikale janė vendosur horizontalisht copa
tullash dhe tjegullash. Kėto mure mbėshteten direkt mbi muret antike.
Tė kėsaj periudhe janė nė Butrint edhe disa kulla trekėndėshe.



Fig. 97 — Butrint, Sarandė. Kullė mesjetare.

kurtinat dalin nė intervale tė caktuara kontraforta drejtkėndėshe dhe
trekėndėshe nė plan. Tė parat projektohen 0,80 m nga kurtinat ndėrsa tė
dytat 1,50 m, duke pasur bazėn rreth 2,50 m.

Teknika
e pėrmendur e mureve tė Butrintit takohet dhe nė disa kisha tė
krahinave fqinje me tė, nė Greqinė veriperėndimore si nė Epir. Akarnani
dhe Etoli, tė cilat datohen nga gjysma e dytė e shek. VIII deri nė shek
X, me pėrjashtim tė kishave tė Artės tė ndėrtuara nė shek. XIII (7) .
Pėr mė tepėr, si kėto krahina ashtu dhe Butrinti, pėrfshiheshin nė
shekujt e mesjetės sė hershme dhe mė vonė nė tė njėjtėn temė bizantine,
nė atė tė Nikopojės.

Gjithashtu, nė kėshtjellėn
mesjetare tė Lezhės, direkt mbi substruksionet antike, janė mbėshtetur
mure tė lidhura me llaē gėlqereje ku fugat vertikale mbushen si nė
Butrint me tulla, por mė tepėr me copa te thyera guri.



Fig. 98 — Kėshtjella e sipėrme e Lezhės. Trakt muri i mesjetės sė hershme.
Njė
fenomen i tillė vėrehet nė kėshtjellėn mesjetare te Shkupit, ku kjo
teknikė takohet nė pjesėn mė tė madhe tė mureve dhe kullave tė ruajtura
deri nė ditėt tona (8) .
Muret mbrojtėse tė Lezhės, ne mesjetėn e hershme rrethonin jo vetėm
majėn e kodrės (Akropolin antik) por edhe shpatin e saj, duke zbritur
nė fushė. Njė shtrirje tė tillė fortifikimet e Lezhės nuk e kanė pasur
asnjėherė mė vonė gjatė mesjetės, por vetėm nė kohėn e lulėzimit mė tė
madh tė qytetit antik tė Lisit (fundi shek. IV — shek. III p.e.r.).

Muri
i poshtėm i qytetit, qė shkon nė fushė para rrėzės sė kodrės, i zbuluar
kėto kohėt e fundit nga punime tė rastit, nuk mbėshtetet mbi
substruksione antike dhe ėshtė ndėrtuar me kontraforta me plan
drejtkėndėsh, si nė Butrint. Nuk mund tė mos merret parasysh, nė kėtė
rast, pėrmendja e kėshtjellės sė Lezhės, nė trajtėn Elission, qė nga
viti 1018, gjė qė na lejon ta datojmė kėtė periudhė ndėrtimi, sė paku
nė shekujt IX-X.

Kalaja mesjetare e Lezhės, duke
pėrfshirė nė tė krejt fazat e evolucionit tė saj, pėrbėhet nga disa
pjesė: kėshtjella, qyteti i fortifikuar, i cili ndahet nga njė mur
tėrthor me qytetin e sipėrm dhe tė poshtėm dhe mė nė fund kėshtjella e
poshtme qė shtrihet nė zonėn fushore midis lumit dhe kodrės. Kėshtjella
e sipėrme zė pjesėn mė tė lartė tė kodrės dhe ka formėn e njė
shumėkėndėshi tė ērregullt. Ajo ndjek linjėn e Akropolit tė dikurshėm
tė Lisit. Nė kėshtjellė tė fusin tri hyrje, njėra nga veriu dhe dy tė
tjerat nga jugu dhe lindja. Hyrja veriore, duket, ishte hyrja kryesore
pėr nė kėshtjellė. Ajo mbrohet nga krahu i djathtė nga njė dalje
drejtkėndėshe e murit ndėrsa nga e majta prej njė kullė tė vogėl
katėrkėndėshe. Porta ėshtė ndėrtuar me blloqe tė mėdha guri monolit tė
marrė si duket nga ndėrtimet antike. Dy blloqe nė ēdo anė formojnė
paturat e portės, ndėrsa harku i shtrirė i mbulesės krijohet nga gurė
tė mėdhenj tė punuar. Pėr tė mbėshtetur gurėt e thembrave tė harku t,
blloqet e sipėrme tė paturave janė gdhendur nė thellėsi nė pjesėn e
brendshme tė tyre. Porta sigurohej nga brenda nga njė tra qė lėvizte nė
njė kanal katėrkėndėsh 30x25 cm. Nga njėra anė kanali ėshtė i thellė,
ndėrsa nga ana tjetėr aq sa pėr tė fiksuar trarin. Nga njė foto e Th.
Ipenit kuptohet se mbi portė ka pasur njė mashikul guri, por kjo mund
t“i pėrkiste njė periudhe mė tė vonė ndėrtimi. Njė periudhe tė
mėvonshme ndėrtimi i pėrket dhe njė mur i harkuar, i ndėrtuar para
hyrjes, i cili ėshtė pajisur me njė parapet me frėngji. Hyrja ka qenė e
njėjtė me atė verioren. Edhe kėtu pragu dhe paturat kanė qenė ndėrtuar
me blloqe monolite guri, por prej tyre ruhen vetėm blloqet e bazės. Kjo
e fundit mbrohej nga njė kullė katėrkėndėshe nė krahun e djathtė dhe
nga njė kthesė e murit nė anėn e majtė. Kthesa del mė tepėr sesa kulla
duke i qėndruar pėrballė rrugės qė tė ēonte tek kjo hyrje. Rruga ndjek
njė trase tė vjetėr, qė lidhte dikur Lisin me Akrolisin, duke kaluar
nėpėr qafėn qė lidh kėto dy kodra. Kėshtu qė hyrja jugore pėrputhet me
njė nga hyrjet e kohės antike, gjurmėt e sė cilės ruhen akoma. Nė kohėn
e pushtimit turk hyrja u bė e dyfishtė duke mbyllur me mur hapėsirėn
nga skaji i kullės deri tek kthesa drejtkėndėshe nė krahun tjetėr dhe
duke lėnė tė hapur nė kėtė mur njė portė tė mbuluar me hark rrethor.
Gjithashtu, pėrballė kėsaj porte tė dytė u ndėrtua njė mur masiv, qė u
mbėshtet nė skajin e daljes drejtkėndėshe tė anės sė majtė. Ky mur e
fshihte portėn nga vrojtimi direkt, duke ndjekur nė kėtė mėnyrė
detyrimisht planimetrinė e hyrjes antike, e cila ishte e tipit
tangjentor. Nė bazamentet e kullės, nė tė djathtė tė hyrjes, ruhet njė
trakt pėrfaqėsues i mesjetės sė hershme (shek. IX-X), i ndėrtuar nė
blloqe gurėsh antikė tė ripėrdorur, me copa guri tė vendosura
horizontalisht nė fugat vertikale midis tyre. Mė nga lindja, po e kėsaj
kohe dhe e ndėrtuar me tė njėjtėn teknikė, ka qenė njė kullė
gjysmėrrethore, e rindėrtuar mė vonė si njė kullė katėrkėndėshe me
pėrmasa mė tė vogla. Kjo kullė nė faqen ballore ka qenė pajisur me njė
mashikul druri. Gjurmė tė ndėrtimeve mesjetare tė hershme takojmė edhe
gjatė murit perėndimor tė kėshtjellės, ashtu si dhe nė murin verior.

Hyrja
lindore ėshtė rikonstruktuar plotėsisht gjatė periudhės sė pushtimit
turk. Porta kėtu mbulohet me njė hark tė plotė gjysmėrrethor tė punuar
me gurė tė vegjėl. Por edhe kjo hyrje si ajo jugore ndjek planimetrinė
e njė hyrjeje antike tė tipit tangjentor. Brenda nė kėshtjellė ndodhen
njė sėrė kthinash qė i mbėshteten murit jugor dhe pjesėrisht atij
lindor; njė xhami, dy stera tė mbuluara me qemer cilindrik si dhe
rrėnoja ndėrtesash tė tjera. Nė parapetet e mureve takohen frėngji tė
tipave tė ndryshėm: shigjetė, pėr armė zjarri si dhe frengji topash.
Gjithashtu takohen edhe bedena tė pėrshkuara nga frėngji.


njė kohė tė vonė, nė shekujt XVII-XVIII, pjesa mė e ngritur e kodrės
brenda kėshtjellės ėshtė pėrfshirė nė njė fortifikim mė vete, me qėllim
qė tė ndahej vendbanimi i komandantit tė kėshtjellės nga pjesa tjetėr e
saj. Ndarja ėshtė bėrė me mure tė holla 0,55 m, tė cilėt pjesėrisht i
mbėshteten mureve tė xhamisė pėr t“ia pėrshtatur qėllimit njė pjesė tė
tyre. Gjatė murit janė krijuar kulla tė vogla katėrkėndėshe tė hapura
krejtėsisht nga ana e brendshme. Si tek kullat ashtu edhe nė mure janė
hapur frėngji tė shumta pėr armė zjarri; disa nga kullat kanė pasur
edhe mashikula qė mbėshteteshin mbi konsola guri. Nė pėrgjithėsi, nė
kėshtjellė, pėrveē gjurmėve tė mesjetės sė hershme, dallojmė dhe dy
faza tė tjera tė rėndėsishme mesjetare: atė para pushtimit turk qė
duhet t“i pėrkasė shek. XIII deri nga filimi i shek. XV dhe fazėn pas
pushtimit turk. Nga faza e ndėrtimeve tė shek. XIII-XIV mė pėrfaqėsuese
janė hyrjet veriore dhe jugore si dhe kulla katėrkėndėshe bri kėsaj tė
fundit.

Nė murin rrethues tė qytetit, gjurmėt
mesjetare i takojmė jo vetėm nė murin me kontraforta qė pėrmendėm mė
lart, por edhe nė murin rrethues verior nė afėrsi tė mureve antike tė
shek. I p.e.r., ku ruhet njė trakt rreth 30 m i gjatė nė lartėsinė e
njė blloku guri. Midis blloqeve antike tė ripėrdorura tė lidhura me
llaē janė futur copa guri nė fugat vertikale. Nė pjesėt fushore tė
Lezhės, midis lumit dhe rrėzės sė kodrės, kohėt e fundit, gjatė
prishjes sė banesave tė dėmtuara nga tėrmeti i 15 Prillit 1979, u
zbuluan trakte muresh mbrojtėse, qė i pėrkisnin njė kėshtjelle, tė
cilėn pėr ta dalluar e kemi quajtur «kėshtjella e poshtme».

Kėshtjella
e poshtme ka pasur njė planimetri drejtkėndėshe tė pėrzgjatur nė
drejtimin veri-jug. Muri perėndimor i kėshtjellės ėshtė ngritur mbi
linjėn e murit antik qė rrethonte dikur qytetin e poshtėm, ndėrsa si
mur verior ėshtė shfrytėzuar muri mesjetar i hershėm me kontraforte, i
cili shkon paralel me tė parin, i spostuar nga ai rreth 65 m mė nė
thellėsi tė vendbanimit, ndėrsa muri jugor i kėshtjellės bashkonte kėto
dy linja mė tė vjetra fortifikimesh. Nė drejtim tė veriut kėshtjella e
poshtme mund tė ndiqet deri nė njė largėsi prej 150 m, mė tej gjurmėt
humbasin, kėshtu qė nuk dimė nėse ajo bashkohej me murin verior tė
qytetit antik apo pėrfundonte diku para se tė arrinte tek ai, por mė i
pranueshėm ėshtė varianti i parė. Muret e kėtij fortifikimi
pėrforcoheshin nė intervale tė caktuara nga kulla katėrkėndėshe, tri
prej tė cilave dėshmohen nga gjurmėt e ruajtura. Edhe nė kėshtjellėn e
poshtme dallohen dy periudha ndėrtimi. Periudhės sė parė i pėrket njė
trakt i murit jugor me gjatėsi rreth 30 m dhe trashėsi 4 m, ndėrsa
gjithė pjesa tjetėr e kėshtjellės, muret e sė cilės kanė njė gjerėsi
prej 2.50 m, i pėrket njė periudhe mė tė vonė.

Kalaja
e Lezhės ka qenė njė nga fortesat kryesore tė temės sė Durrėsit dhe
mbronte kufirin verior tė saj, kėshtu qė kujdesi pėr mbajtjen e
fortifikimeve tė kėtij qyteti gjatė mesjetės sė hershme dhe pjesėrisht
asaj tė mesme ka qenė i vazhdueshėm. Pushtimi i pėrkohshėm i qytetit
nga fiset sllave nė vitin 592 shėnohet si njė ngjarje me rėndėsi nė
burimet historike. Kėshtu nuk ėshtė e rastit pėrmendja e qytetit nė
fillim tė shek. XI dhe ardhja e perandorit tė bizantit Vasili II nė
Lezhė. Duke filluar qė nga shek. XII, nė krahinat e principatės sė
Arbėrisė mesjetare, ku pėrfshihej edhe Lezha, filluan tė forcoheshin
feudalėt vendas. Kėshtu gjatė shekullit XIV Lezha ra nėn vartėsinė e
familjes feudale tė Dukagjinasve. Vetėm nė kėtė periudhė Shkodra, qė
ishte nėn sundimin e Balshajve mė tė fuqishėm, fitoi pėrparėsi si
fortifikim kundrejt Lezhės. Nė fund tė shekullit XIV kalaja e Lezhės ju
dorėzua venecianėve nga Dukagjinasit kundrejt pėrfitimit tė njė tė
tretės tė tė ardhurave tė kėtij vendi. Qė nga kjo kohė Lezha pėrmendet
nė dokumente si njė skele e rėndėsishme pėr tregtimin e lėndės sė
drurit, kripės etj.

Me mbrojtjen e skelės duhet
tė lidhet kėshtjella e poshtme e kėtij qyteti, e cila duhet tė jetė
rindėrtuar gjatė shekullit XV. Siē shihet, Lezha pati njė vazhdimėsi tė
pandėrprerė qė nga prehistoria deri nė mesjetėn e vonė dhe jo vetėm si
vendbanim por edhe si njė qendėr e fortifikuar. Nė mesjetėn e hershme
datohen edhe disa kontraforte trekėndėshe nė Kaninė, tė cilat janė
ndėrtuar me gurė antikė tė ripėrdorur dhe me copa tullash midis fugave.
A. Baēe e daton kėtė periudhė nė mesjetėn e hershme e deri nga fillimet
e mesjetės sė mesme, duke pasur parasysh qenien e Kaninės qytet qė nė
shek. X dhe rolin qė ajo luan nė luftimet normando-bizantine nė shek.
XI (9) .

Teknikėn
me gurė antikė tė ripėrdorur dhe copa tullash tė vendosura
horizontalisht midis fugave vertikale e hasim dhe nė fazėn e parė tė
ndėrtimit tė kalasė sė Beratit. Me e dallueshme ėshtė kjo teknikė
sidomos pranė portės kryesore si dhe nė oborrin e fortifikuar
(barbakani) dhe nė kullėn qė kontrollonte hyrjen pėr nė tė.



Fig. 99 — Kalaja e Beratit. Kullė pranė hyrjes kryesore.
Nė krahun e djathtė tė harkut tė kėsaj hyrjeje ndodhet monogrami me tulla i despotit Mihal Engjėll Komneni,



Fig. 100 — Berat. Monogrami me tulla i Mihal Komnenit.
i
cili ėshtė bėrė shkak pėr datimin e krejt oborrit si dhe kullės pranė
tij nė fillim tė shek. XIII (V. 1205). Por nė fakt, nė kohėn e despotit
Mihal kemi njė rindėrtim tė barbakanit, ku ėshtė pėrfshirė dhe harku i
portės. Teknika e pjesėve tė sipėrme tė mureve tė barbakanit dhe tė
kullės pranė tij ndryshon krejtėsisht nga ajo e pjesėve tė poshtme,
ndėrsa afrohet me atė tė mureve tė pėrshkuara nga breza prej 4-5
rreshtash tullash tė ndėrtuara nė kohėn e Mihal Komnenit.



Fig. 101 — Berat. Kullė e periudhės sė M. Komnenit.
Njė teknikė mė e vonė e pėrdorur nė kalanė e Beratit ėshtė «kluazonazhi».



Fig. 102 — Kalaja e Beratit. Hyrje nga ana jugperėndimore, shek. XIV.

tri periudhat e pėrmendura na pasqyrohen nė tė njėjtin raport
kronologjik nė njė kishe 20 km nė afėrsi tė kėtij qyteti, periudha e
parė e sė cilės mendohet t“i pėrkasė shek. XL (10) . Kalaja e Beratit (11) ,



Fig. 103 — Kalaja e Beratit Gravurė e shek. XIX (viz. E, Lir).
e
ndėrtuar mbi njė kodėr shkėmbore, qė bie me pjerrėsi tė theksuar mbi
luginėn e Osumit, nė vendin ku lumi krijon njė grykė tė ngushtė midis
dy kodrave, pėrveē rolit tė njė qendre administrative zinte dhe njė
pozitė tė rėndėsishme strategjike, duke kontrolluar njė nga rrugėt
kryesore qė lidhnin ultėsirėn bregdetare me zonėn e brendshme malore.

Muret rrethojnė platformėn e kodrės duke ndjekur konturin e terrenit, qė ka formėn e njė trekėndėshi tė ērregullt,



Fig. 104 — Kalaja e Beratit. Planimetria.
me
perimetėr 1400 m. Ato pėrforcohen nga 24 kulla me formė planimetrike
dhe pėrmasa tė ndryshme. Kalaja ka njė hyrje kryesore nga veriu,



Fig. 105a — Kalaja e Beratit. Hyrja kryesore dhe oborri i fortifikuar.
e cila mbrohet nga njė barbakan oborr i fortifikuar si dhe tri hyrje tė tjera mė pak tė rėndėsishme.



Fig. 105b — Berat. Kullė pranė hyrjes kryesore. Pamje nga brenda.
Vendi ku ndodhet hyrja kryesore



Fig. 105c — Berat. Oborri i fortifikuar. Pamje nga brenda.
ėshtė
pika mė e dobėt e qytetit, pasi kėtu kodra e kalasė, nėpėrmjet njė
qafė, lidhet me njė kodėr tjetėr me lartėsi tė barabartė. Kjo ėshtė
edhe arsyeja qė u tregua kujdes i veēantė pėr mbrojtjen e saj. Nė
pjesėn mė tė mbrojtur tė platformės sė kodrės ndodhet kėshtjella e
pėrforcuar me pesė kulla. Ashtu si kėshtjella e sipėrme nė kalanė e
Durrėsit, ajo ka dy hyrje, prej tė cilave njėra komunikon me territorin
brenda kalasė, ndėrsa tjetra tė nxjerrė jashtė mureve rrethuese tė
qytetit. Vetė kėshtjella pėrmban edhe njė ndarje tjetėr mė tė vogėl, dy
kulla tė sė cilės shikojnė nga oborri i kėshtjellės. Kjo ndarje
shėrbente si njė vend i rezistencės sė fundit, por mė tepėr pėr tė
veēuar selinė e fortifikuar tė feudalit nga garnizoni.

Pėrveē
ndėrtimeve mbrojtėse tė pėrmendura, nga gjurmėt e ruajtura nė terren
kuptohet se nė shpatin jugor tė kodrės zbrisnin dy mure nga qyteti i
sipėrm deri nė lumė, duke pėrfshirė brenda tyre njė sipėrfaqe prej 6 ha
nga 16 ha qė zė krejt sistemi i fortifikimit tė qytetit. Ekstremet e
poshtme tė kėtyre mureve bashkoheshin nga njė mur tėrthor, nė tė cilin
janė ruajtur gjurmėt e tri kullave. Rrethimi me mure i shpatit jugor tė
kodrės nuk kishte pėr qėllim tė pėrfshinte njė lagje tė jashtme tė
qytetit se sa tė krijonte njė zonė tė mbrojtur deri tek lumi. qė ishte
aq i nevojshėm pėr furnizimin me ujė nė raste rrethimi. Kėto mure u
ndėrtuan pas vitit 1280, kur pėrmenden si ledhe dheu gjatė betejės qė u
zhvillua midis ushtrive anzhuine dhe bizantine.

Njė
grup fortifikimesh relativisht tė hershme tė mesjetės, qė kanė mjaft
tipare tė pėrbashkėta midis tyre, por edhe mjaft dallime nga
fortifikimet e Shqipėrisė sė Mesme dhe Jugore, ndodhen nė zonėn rreth
Shkodrės. Kėto janė Shurdhahu (Sarda), Drishti dhe Danja. Nė kėtė rast,
ndryshe nga ai i Petrelės, kemi tė bėjmė me qytete tė fortifikuara,
skemat kompozicionale tė sistemit mbrojtės tė tė cilave kanė shumė anė
tė pėrbashkėta midis tyre.

Nė pėrgjithėsi, kėto
qytete mbrohen nga dy radhė muresh. Pjesa mė e lartė ose mė e mbrojtur
e kodrės me rrethimin e saj formon njėfarė akropoli, ndėrsa rrethimi i
dytė, qė zinte shpatin e kodrės, apo krejt platformėn qė krijohet mbi
tė, si nė Danjė, pėrfshinte pjesėn kryesore tė qytetit apo krejt kėtė
tė fundit.

Kalaja e Shurdhahut (12)



Fig. 106a — Kalaja e Shurdhahut (Sarda). Pamje e hyrjes sė qytetit tė sipėrm.



Fig. 106b — Kalaja e Shurdhahut (Sarda). Planimetria e kalasė..
ngrihet
mbi njė kodėr shkėmbore, nė bregun e djathtė tė lumit Drin, rreth 8 km
nė jug tė qytetit tė Shkodrės. Dikur kjo kodėr lidhej nėpėrmjet njė
qafe tė ulėt me vargun e kodrave qė shtriheshin nė bregun jugor tė
kėtij lumi, por me krijimin e liqenit artificial tė hidrocentralit tė
Vaut tė Dejės, kodra e Shurdhahut u kthye nė ishull. Nė gėrmadhat e
kėsaj kalaje ndodhej dikur qyteti i Sardės, i cili pėrmendet shpesh nė
dokumentet mesjetare tė kohės. Muret mbrojtėse e ndajnė qytetin nė dy
pjesė: nė qytetin e sipėrm, qė zė majėn e kodrės, dhe nė tė poshtmin qė
zė shpatin e saj nga veriu, lindja dhe jugu. Si muri rrethues i sipėrm
ashtu dhe i poshtmi janė pajisur me kulla, qė kanė formėn e shkronjės
U, trekėndėshe dhe katėrkėndėshe, por nuk janė vendosur nė distanca tė
caktuara, veē diku kemi grumbullime kullash tė vendosura pranė
njėra-tjetrės dhe diku linja tė gjata muresh pa asnjė kullė. Krejt
kalaja rrethon njė sipėrfaqe prej 4,70 ha. Gjithsej ruhen dy hyrje:
njėra qė tė fut nė qytetin e poshtėm. dhe tjetra nė tė sipėrmin. Qė tė
dyja mbrohen nga dy kulla anėsore nė formėn e shkronjės U, tė vendosura
fare pranė njėra-tjetrės. Mė mirė ruhet hyrja e qytetit tė sipėrm.
Kullat anėsore tė saj janė vendosur 2,10 m larg njėra-tjetrės dhe dalin
nga kurtina 2,80 m. Vetė hyrja me gjerėsi prej 1,50 m dhe lartėsi 2,50
m mbulohet me njė hark guri. Nga ana e brendshme, njė qemer me bazė mė
tė gjerė ngrihet 2,30 m mbi tė parin, nė pilastrat mbėshtetėse tė tė
cilit, nė tė dyja anėt e portės ndodhen vrimat pėr lėvizjen e katarahut.

Kullat
e Shurdhahut nė pėrgjithėsi janė tė vogla dhe me mure tė holla
0,60-0,70 m; gjithashtu muri rrethues nuk e kalon gjerėsinė 0,90 m.

Lartėsia
e plotė e mureve dhe e kullave nuk njihet, por njėra nga kullat, qė
ruhet mė mirė, arrin lartėsinė 5 m. Pėr forcimin e mureve nuk janė
pėrdorur breza druri. Mungesa e gjurmėve tė shkallėve nė faqen e
brendshme tė mureve, tė ēon nė pėrfundimin se kėto kanė qenė prej
druri; me platforma dėrrasash, tė mbėshtetura mbi trarė ishte ndėrtuar
dhe shtegu i kalimit tė rojeve. Kjo vihet re nė kalanė e Drishtit, ku
ruhen akoma zgavrat e vendosjes sė trarėve. Muret, harqet dhe elementet
e tjera tė fortifikimit janė ndėrtuar me gurė, pa pėrdorimin e tullave
apo tė copave tė tjegullave pėr qėllime dekorative. Kullat kanė qenė
pajisur me frėngji pėr armė tė bardha, por ndonjė prej tyre ėshtė hapur
dhe nė nivelin e poshtėm tė kurtinave. Kėto frėngji pėrfundonin nė anėn
e jashtme me njė tė ēarė vertikale me lartėsi 45-60 cm e gjerėsi 20 cm
dhe zgjeroheshin nė pjesėn e brendshme deri nė 35-40 cm. Nga sipėr ato
mbuloheshin me rrasa horizontale guri. Njė veēori e kullave tė
Shurdhahut, sidomos e atyre nė formė U-je, ėshtė se ato lidhen me murin
rrethues vetėm me pjesėn e sipėrme.

Si kurtinat
dhe muret e kullave nuk ndjekin linja tė drejta e tė rregullta, gjė qė
tė krijon pėrshtypjen e njė ndėrtimi tė rėndomtė dhe primitiv. Kalaja e
Shurdhahut, duke u mbėshtetur nė tė dhėnat e gėrmimeve arkeologjike,
ėshtė datuar nė fundin e shek. XII ose nga fillimi i shek. XIII, por
lulėzimin mė tė madh si qytet e pati nė shek. XI. Rreth vitit 1184
Shurdhahu (Sarda) u pushtua nga serbėt, mė vonė ka qenė nėn
juridiksionin e familjes feudale shqiptare tė Dukagjinėve dhe mė 1491 u
pushtua nga turqit. Nė kėtė periudhė qyteti pėsoi njė rėnie tė
vazhdueshme, derisa pas shek. XVII, emri i tij nuk pėrmendet mė.

Kalaja e Drishtit



Fig. 107 — Kalaja e Drishtit, Shkodėr. Pamje e kėshtjellės.
ndodhet
nė verilindje tė Shkodrės, mbi njė kodėr shkėmbore me njė mbrojtje tė
fuqishme natyrore, e cila pėrveē faqeve me pjerrėsi tė madhe, ka si
mbrojtje edhe lumin e Kirit qė e rrethon nga veriu dhe perėndimi,
ndėrsa nga jugu, rrėzė kodrės, rrjedh njė pėrrua malor, i cili derdhet
nė Kir. E ngritur mbi njė kodėr tė lartė shkėmbore, qė rrethohet nga
njė bėrryl i tillė lumenjsh, kalaja e Drishtit plotėson njė nga
kėrkesat kryesore tė njė fortifikimi mesjetar. Muri rrethues i qytetit
nė Drisht zė njė sipėrfaqe mjaft mė tė madhe nga ai Shurdhahut, ndėrsa
pėrkundrazi, rrethimi i sipėrm ėshtė mjaft mė i vogėl dhe nuk krijon
njė ndarje tė sipėrme tė qytetit, por vetėm njė kėshtjellė si nė kalanė
e Danjės. Muri rrethues i Drishtit pėrshkohet nga dy hyrje, njėra nga
lindja dhe tjetra nga perėndimi, ndėrsa kėshtjella nga njė hyrje e
vetme qė pėrshkon faqen anėsore tė njė kullė drejtkėndėshe. Ashtu si nė
Shurdhah edhe nė Drisht shohim po atė tip kullash tė vogla
gjysmėrrethore, po atė teknikė ndėrtimi me mure tė holla pa breza dhe
me shtegun e rojeve qė krijohet nga platforma druri tė mbėshtetura mbi
trarė tė dalė konsol. Nė kėshtjellė, qė ka formėn e njė katėrkėndėshi,
dallohen disa faza ndėrtimi. Tė katėr kullat e saj shohin nga ana e
brendshme e kalasė, pasi muret periferike janė ngritur mbi njė humnere
tė pangjitshme. Nė fillim, kėshtjella ka pasur 3 kulla katėrkėndėshe,
ndėrsa nė njė periudhė tė dytė ėshtė shtuar njė kullė gjysmėrrethore.
Gjithashtu, njė nga kullat katėrkėndėshe ėshtė veshur me njė kėmishė
rrethore dhe nė pėrgjithėsi kullat nė pjesėn e poshtme janė veshur me
mure qė bien pjerrėtas mbi terrenin. Njėra nga kullat katėrkėndėshe, qė
ka qenė e rrėnuar, ėshtė rindėrtuar nė formėn ekzistuese, po kėsaj
radhė me gurė tė latuar me kujdes. Nga teknika e ndėrtimit duket se i
pėrket periudhės sė pushtimit venecian 1396-1478. Kjo kullė si dhe ajo
e hyrjes janė pajisur me frengji tė vogla pėr topa (13) .
Pas pushtimit tė Drishtit nga turqit, mė 1478, bie rėndėsia e tij si
qytet dhe si fortesė, ndėrsa popullsia u largua nė masė prej andej.

Shek.
XIII-XIV lidhet me periudhėn e fuqizimit tė feudalėve arbėresihė.
Kėshtu, nė fillim tė shek. XIII krijohet principata e Arbėrisė, qendra
e sė cilės mendohet tė ketė qenė Kruja. Nė tė njėjtėn kohė, si rezultat
i shembjes sė pushtetit bizantin nga invazioni i kryqtarėve tė
kryqėzatės IV (1204), dhe i copėtimit tė Perandorisė nė zotėrime mė tė
vogla, u krijua despotati i Epirit ku pėrfshihet dhe Shqipėria e Jugut.
Durrėsi dhe disa zona pė rreth ranė nė sundimin venecian dhe krijuan
dukatin e Durrėsit, qė ishte nė kufi me principatėn e Arbėrisė. Nė kėtė
fazė fillestare tė periudhės nė shqyrtim u aktivizuan nė mėnyrė tė
veēantė pėr rimėkėmbjen e fortifikimeve despotėt e Epirit. Kėshtu
despoti i Epirit Mihal Engjėll Komneni, rreth vitit 1205, rindėrtoi
muret e kalasė sė Beratit, ndėrsa njė nga pasardhėsit e tij, Teodori,
ndėrtoi mė 1225 njė «kryekullė» nė Durrės.

Gjatė
gjysmės sė dytė tė shekullit XIV, pas njė pushtimi tė shkurtėr tė
Shqipėrisė nga shteti serb i Rashės, feudalėt shqiptarė arritėn kulmin
e fuqisė sė tyre, duke u kthyer nė sundimtarė tė pavarur. Tani, pėrveē
Topiasve dhe Muzakėve dolėn nė skenė familje tė tjera feudalėsh. si
Balshajt, Aranitėt, Matarangėt, Zenevisėt, Nė kėtė periudhė feudalėt
shqiptarė mundėn tė fusnin nėn sundimin e tyre qytete tė mėdha tė
fortifikuara, si Durrėsi, Berati etj. dhe patėn njė veprimtari tė
vrullshme nė fushėn e ndėrtimit tė fortesave. Kėshtu Topiasve, me
qendėr nė Krujė e Petrelė, u atribuohet nga Barleti ndėrtimi i
kėshtjellės sė Petrelės, ndėrsa Balshajve kalaja e Shkodrės. Rreth
mesit tė shek. XIV, Karl Topia rindėrton kalanė e Krujės, ndėrsa njė
pinjoll i fundit i kėsaj familje, Nikolla Topia, nė dhjetėvjeēarin e
fundit tė shek. XIV fillon ndėrtimin e njė kalaje bregdetare nė Kepin e
Melieve, nė afėrsi tė Durrėsit.

Nė vitin 1389,
Muzakėt ndėrtuan njė kullė nė derdhje tė Semanit, e cila njihet nė
literaturėn historike me emrin «Kėshtjella apo kulla e Pirgut», ndėrsa
Berati, nėn sundimin e tyre pati shtrirjen dhe lulėzimin mė tė madh, jo
vetėm si qytet, por edhe si fortesė. U riparuan pothuajse tė gjitha
muret dhe u ndėrtuan njė sėrė kullash tė reja, u bė ndarja e selisė
brenda kėshtjellės dhe u ngritėn muret e bashkimit tė qytetit tė sipėrm
me lumin (14) .

Me
sa duket, Zenevisėt kryen punime nė kalanė e Gjirokastrės dhe ndėrtuan
Kardhiqin, ndėrsa mė vonė, mė 1443, Simon Zenevisi ndėrton njė
kėshtjellė nė kepin Vagenetia pėrballė Korfuzit, ku mė 1456 u zhvilluan
luftime tė ashpra me turqit (15) .
Por edhe nė fortifikimet qė ndėrtuan pushtuesit nė kėtė periudhė, nė
qytetet e pushtuara prej tyre duket dora e mjeshtrave shqiptarė. Mbreti
i Sicilisė, Karli I Anzhu, mė 1280, porositi tė merreshin specialistė
tė atyre anėve pėr punimet fortifikuese qė do tė kryheshin nė Durrės.
Ndėrsa nė orvatjen e venecianėve pėr tė hapur kanalin e Porto-Romanos,
qė do tė siguronte dhe njė mbrojtje mė tė mirė tė Durrėsit, marrin
pjesė shumė punėtorė dhe teknikė shqiptarė.

Mjaft
kėshtjella dhe qytete tė fortifikuara tė vendit tonė ruajnė edhe sot
tiparet arkitektonike tė shek. XIII-XIV, kur ato u ndėrtuan apo patėn
periudhėn e lulėzimit mė tė madh gjatė mesjetės. Njė nga kėto
kėshtjella, qė e pati zanafillen mesjetare nė kėtė periudhė, ėshtė
Shkodra.

Kalaja e Shkodrės



Fig. 108 — Kalaja e Shkodrės. Gravurė e shek. XIX (viz. E. Lir).



Fig. 108a — Kalaja e Shkodrės. Gravurė.


Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pese mije vjete fortifikime ne Shqiperi

Mesazh nga Vizitor prej Sun 03 Jan 2010, 22:38



Fig. 108b — Kalaja e Shkodrės. Pamje nga lindja.
ashtu
si Berati, ėshtė ngritur mbi ndėrtime ilire. Gjatė periudhės sė
pushtimit romak, kalaja ka shėrbyer si njė akropol pėr qytetin qė
shtrihej rrėzė shpatit jugor tė kodrės. Gjatė mesjetės Shkodra ishte me
ndėrprerje herė nėn sundilnin bizantin dhe herė nėn atė sllav, deri rnė
1355 kur u zotėrua nga Balshajt Humanisti shkodran i shek. XV, Barleti,
thotė se gjer nė atė kohė Shkodra ka qenė e pafortifikuar. Nė kalanė e
Shkodrės nuk janė konstatuar deri mė sot gjurmė tė njė vjetėrsie mė tė
madhe nga shek. XIV. Nė fillim tė mesjetės, kalaja ndodhej nė fushė
pranė Bunės, ku shtrihej dikur qyteti i periudhės romake. Pėrvec
Balshajve, qė e mbajtėn Shkodrėn nėn sundimin e tyre deri nė vitin
1396, kur ja dorėzuan Venedikut, nė kala kanė ndėrmarrė punime
plotėsuese fortifikimi edhe venecianėt, turqit dhe mė vonė (shek.
XVIII-XIX) feudalėt shqiptarė Bushatllinj. Formėn themelore kalaja e ka
marrė pra qė nė gjysmėn e dytė tė shek. XIV dhe ka arritur nė trajtėn e
sotme me njė varg plotėsimesh tė vazhdueshme. Tė ngri-tura mbi majėn e
njė kodre shkėmbore muret e kalasė ndjekin formėn e terrenit, duke
krijuar nė planimetri njė formė tė ērregullt.



Fig. 109 — Kalaja e Shkodrės. Planimetria.
Sipėrfaqja
e brendshme ndahet me anė muresh tė trasha nė tri oborre, qė
komunikojnė me porta midis tyre. Oborri i tretė, qė zė njė sipėrfaqe mė
tė vogėl nga tė tjerėt, ndodhet nė pjesėn mė tė lartė e tė mbrojtur tė
kodrės dhe luante rolin e njė kėshtjelle.



Fig. 110 — Kalaja e Shkodrės. Pamje e oborrit tė tretė.

murin qė e ndan atė nga pjesa tjetėr e kalasė janė krijuar tė dala
drejtkėndėshe, qė zėvendėsojnė kullat, ndėrsa nė murin e jashtėm ato
janė vendosur mė dendur nga gjithė pjesėt e tjera tė kalasė, me
pėrjashtim tė zonės sė hyrjes kryesore. Brenda territorit tė
kėshtjellės ndodhet njė kompleks ambientesh pėr garnizonin, tė cilat
lidhen me njė kullė rrethore. Aty ndodhet njė sterė,



Fig. 111 — Kalaja e Shkodrės. Grykė stere nė oborrin e tretė.
depo si dhe njė godinė trikatėshe e trajtuar nė mėnyrė monumentale, e cila njihet me emrin «kapiteneria».



Fig. 110 — Kalaja e Shkodrės. Pamje e oborrit tė tretė.
Brenda
kėshtjellės ka qenė dhe pallati i familjes feudale tė Bushatllinjve, i
cili mė vonė, gjer mė 1865, kur qendra administrative e Shkodrės u
shpėrngul nga kalaja, ėshtė pėrdorur si banesė e guvernatorit tė
vilajetit. Oborri i dytė,



Fig. 112 — Kalaja e Shkodrės. Pamje e oborrit tė dytė dhe e sterės.

pjesėn qendrore tė kalasė, zė njė sipėrfaqe mė tė madhe. Ai ndahet nga
oborri i parė nga njė mur tėrthor pa kulla. Muri i vjetėr i periudhės
paraveneciane ėshtė lėnė gjysmė i rrėnuar dhe nė shek. XVIII-XIX ėshtė
zėvendėsuar me njė mur tė ri, tė futur pak mė brenda nga i pari, nė tė
cilin ėshtė hapur dhe njė portė. Brenda oborrit tė dytė ndodhen katėr
stera tė mėdha katėrkėndėshe tė mbuluara me qemer, prej tė cilave uji
merej me anė grykash pusi tė rrumbullakėta.



Fig. 112 — Kalaja e Shkodrės. Pamje e oborrit tė dytė dhe e sterės.
Pėrveē
sterave aty ruhen akoma disa ndėrtime tė vjetra, qė shėrbenin si depo,
pėr strehimin e garnizonit; njė burg si dhe njė kishe e stilit romanik
e kthyer mė vonė nė xhami.



Fig. 112a — Kishė e shek. XIV nė oborrin e dytė e kthyer nė xhami nė shek. XVI.

Oborri i parė



Fig. 112b — Kalaja e Shkodrės. Pamje e oborrit tė parė.
nuk ruan gjurmė ndėrtimesh nė brendėsi dhe komunikon direkt me hyrjen kryesore tė kalasė



Fig. 113 — Kalaja e Shkodrės. Pamje e hyrjes kryesore.
para sė cilės, nė periudhėn veneciane midis viteve 1407-1417, u ndėrtua njė barbakan



Fig. 114 — Kalaja e Shkodrės. Hyrja e barbakanit.
njė
sistem paramuresh me kthesa tė mprehta qė zinin pjesėn lindore tė
kalasė, si dhe vepra tė tjera mbrojtėse, qė mbulonin rrugėn nga kthesa
e fundit e saj, deri tek porta e barbakanit (16) .

Pasi kalon koridorin e kullės sė barbakanit



Fig. 115 — Kalaja e Shkodrės. Korridori barbakanit.
gjendesh
nė njė oborr tė vogėl katėrkėndėsh, tė kufizuar me mur nė krahun e
djathtė. Muri ėshtė pajisur me njė parapet dhe me njė palė shkallė qė
tė ngjitin nė shtegun e rojes. Pėrballė oborrit ndodhet porta kryesore
e kėshtjellės dhe anash, saj njė portė e vogėl qė tė ēon nė she-shin e
mureve tė para, tė cilat janė mė tė ulėta nga muret dhe kullat e anės
lindore.



Fig. 115a — Kalaja e Shkodrės. Oborri midis barbakanit dhe hyrjes kryesore.

Porta kryesore



Fig. 113 — Kalaja e Shkodrės. Pamje e hyrjes kryesore.
ėshtė trajtuar nė anėn e jashtme, nė mėnyrė tė ngjashme me portėn e barbakanes,



Fig. 114 — Kalaja e Shkodrės. Hyrja e barbakanit.
por
kėtu kemi tė bėjmė me restaurimin e ndėrtimeve mė tė vjetra. Pėr tė
hyrė brenda nė kala duhet tė kalosh njė korridor nė formė L-je, tė
mbuluar me qemer cilindrik,



Fig. 115b — Kalaja e Shkodrės. Korridori i hyrjes kryesore.
fundi
i tė cilit mbyllet nga njė portė e dytė. Nė kthesėn e korridorit
dallohen qartė gjurmėt paraveneciane tė kompleksit tė hyrjes. Njė pjesė
e qemerit kėtu ėshtė ndėrtuar krejtėsisht me tulla dhe nė kyēin e tij
ėshtė hapur njė vrimė drejtkėndėshe 40x55 cm qė shėrbente pėr tė hedhur
lėndė djegėse, lėngje tė nxehta, apo objekte tė rėnda mbi
kundėrshtarin, qė kishte arritur tė shpėrthejė portėn e parė. Vrima
komandohej nga njė kthinė e vogėl, e mbuluar me qemer cilindrik qė
ndodhet nė katin e dytė, i cili lidhet nėpėrmjet njė porte me hark dhe
kornize tullash me njė kthinė katėrkėndėshe mė tė madhe, qė shėrbente
pėr qėndrimin e njė pjese tė rojeve tė portės dhe pėr mbajtjen e
pėrgatitjen e mjeteve dhe lėndėve qė do tė hidheshin mbi armikun. Por
edhe pasi tė kalojė portėn do tė ndodheshe pėrballė njė muri tė gjerė,
prapa parapetit tė dhėmbėzuar tė tė cilit qėndronin mbrojtėsit e
oborrit tė dytė. I gjithė sistemi i mbrojtjes sė hyrjes komandohej nga
njė donzhon i lartė poligonal, pėr ndėrtimin e tė cilit nga venecianėt,
mė 1468, bėn fjalė edhe Barleti.

Pėrveē hyrjes
kryesore, kalaja ka dhe disa hyrje tė vogla tė dorės sė dytė, tė cilat
shėrbenin pėr manovrimin e forcave nė raste rrethimi apo si dalje
sekrete. Njėra prej tyre ruhet akoma nė rrėzė tė paramurit lindor tė
kalasė.



Fig. 116 — Kalaja e Shkodrės. Dalje sekrete nga ana lindore.
E
hapur nė shkėmb tė gjallė dhe rne disa degėzime nė brendėsi, kjo portė,
sipas Barletit, shėrbente pėr tė mbajtur armė e municione, pėr tė
mbrojtur «gropat». ėshtė fjala pėr njė kanal tė veshur me gurė gjatė
kontraskarpit, i cili pėrshkon rrėzėn e murit lindor tė kalasė dhe
ruhet edhe sot nė njė thellėsi rreth 4 m. Pėrveē barbakanit,
kryekullės, kompleksit tė hyrjes dhe paramureve nė anėn lindore tė
kalasė, punimet e tjera veneciane konsistojnė nė veshjen me gurė tė
punuar katėnkėndėsh tė disa kullave tė tjera dhe pjesėrisht tė
kurtinave. Kėshtu qė nė shumė kulla nėn veshjen veneciane fshihen
ndėrtime mė tė vjetra qė i pėrkasin periudhės sė sundimtarėve Balshaj.
Gjatė kėtyre riparimeve ėshtė pasur parasysh qė anės sė jashtme tė
mureve t“u jipet pjerrėsi nė formė skarpati, qė arrin shpesh deri nė
gjysmėn e lartėsisė sė tyre. Madje, nga ana perėndimore e kalasė,
sipėrfaqe tė mėdha tė pjerrėta shkėmbore tė kodrės janė veshur me gurė
tė skuadruar. Aty ku veshja e mureve ėshtė dėmtuar spikat teknika e
vjetėr me pėrdorimin e copave tė tullave midis gurėve, ndėrsa harqet e
dritarėve dhe frėngjitė janė punuar krejtėsisht me tulla tė vendosura
nė formė radiale dhe janė rrethuar me bordurė. Kullat kanė forma
rrethore, por mė tepėr katėrkėndėshe, dhe ruhen nė njė lartėsi 12-16 m,
ndėrsa kurtinat kanė njė lartėsi rreth 12 m.

Kalaja
e Shkodrės, ashtu siē ishte kompletuar qė nga fillimi i shek. XV, mundi
t“u bėjė ballė dy rrethimeve tė gjata dhe bombardimit tė vazhdueshėm me
artileri nga turqit nė vitet 1474 dhe 1478-79. Vetėm paqja e nėnshkruar
nga venecianėt i detyroi banorėt dhe garnizonin ta braktisnin atė, me
kusht qė tė liheshin tė lirė tė largoheshin nė drejtimin e dėshiruar.

Shembulli
i njė kalaje mesjetare, pėr nga mbrojtja natyrore dhe furnizimi me ujė,
qė ishin dy faktorėt mė tė rėndėsishėm nė mesjetė pėr tė siguruar njė
mbrojtje tė fuqishme dhe tė gjatė, ėshtė kalaja e Krujės (17) .



Fig. 117a — Kalaja e Krujės. Pamje.



Fig. 117b — Kalaja e Krujės. Planimetria.
Ajo
mundi t“u bėjė ballė nė shek. XV tri rrethimeve tė egra tė forcave
kryesore tė Perandorisė Osmane. Nė burimet historike, Kruja pėrmendet
pėr herė tė parė nė aktet kishtare tė shek. IX si qendėr peshkopate,
ndėrsa si vendbanim i fortifikuar, del vetėm nga mesi i shek. XIII. Mė
1253 ajo kaloi nga Mihaili II i Epirit nė zotėrim tė perandorit
bizantin Ivan Vatace dhe dy vjet mė vonė, Teodori II Laskari u njeh
disa privilegjė banorėve tė kalasė sė Krujės. Qė para kėsaj periudhe,
gjatė shek. XII, Kruja ka qenė qendėr garnizonesh dhe guvernatorėsh
bizantinė gjė qė presupozon njė vend tė fortifikuar.

Nga
fundi i shek. XIII, kalasė ju bėnė disa riparime nga Karli I Anzhu dhe
mė vonė, nga feudali shqiptar Karl Topia, qė e bėri atė qendėr tė
zotėrimeve tė tij, i cili, siē mund tė nxirret nga dėshmia e Barletit,
kreu punime tė rėndėsishme. Ndėrtimet e fundit gjatė mesjetės sė mesme
nė kėtė kala i pėrkasin periudhės sė Skėnderbeut, rreth mesit tė shek.
XV.



Fig. 118 — Kalaja e Krujės. Rreth mesit tė shek. XV.

Kalaja
e Krujės ėshtė ndėrtuar mbi njė kreshtė shkėmbore tė shkėputur nga mali
Sarisalltėk dhe nga formacionet kodrinore pėrreth. Ajo lidhet me kėto
tė fundit vetėm nga ana verilindore, ku ndodhet dhe hyrja kryesore pėr
nė kala. Anėt e tjera janė shkėmbinj tė thepisur, praktikisht tė
pangjitshtėm ose vetė kodra bie me pjerrėsi tė theksuar. Njė nga
veēoritė e kalasė sė Krujės ėshtė mėnyra e furnizimit tė saj me ujė,
gjė qė e ka bėrė tė mos vuajė asnjėherė nga mungesa e ujit. Brenda
territorit tė kalasė, nė shkėmb rrjedh njė burim nėntokėsor, i cili del
nė rrėzė tė murit lindor tė saj. Ky krua, qė pėrdoret edhe sot nė njė
ēezmė, ka qenė rrethuar me njė sistem muresh e kullash.



Fig. 119 — Kalaja e Krujės. Oborri i fortifikuar i krojeve.
Por
uji i kėtij burimi shfrytėzohej edhe brenda fortesės nėpėrmjet puseve,
njėri prej tė cilėve ruhet akoma nė gjendje tė mirė nga ana e brendshme
e murit perėndimor (18) .

Muret
e kalasė sė Krujės, duke ndjekur konturet e terrenit mbi tė cilin
ngrihen, rrethojnė njė sipėrfaqe eliptike me perimetėr rreth 800 m. Ato
kanė njė gjerėsi prej rreth 1,50 m dhe pėrforcohen nga 9 kulla. Kullat
kanė formė tė rrumbullakėt ose katėrkėndėshe, duke sunduar tė parat.
Kullat nuk kanė njė largėsi tė barabartė prej njėra-tjetrės, por sipas
kushteve tė terrenit dhe rėndėsisė sė sektorit qė mbrojnė, shohim njė
grupim tė tyre nė hyrjen kryesore, pranė burimit dhe nė skajin
jugperėndimor, ndėrsa gjatė krejt murit verilindor dhe juglindor tė
ndėrtuar mbi shkėmbin e thepisur ndodhet vetėm njė kullė.

Pėrveē
mureve perimetrale qė pėrmendėm, nė pjesėn mė tė lartė tė kodrės ėshtė
sajuar njė ndarje e vogėl katėrkėndėshe qė shėrbente si njė reduit i
fortifikuar, seli e feudalit. Nga ana e jashtme e kėsaj ndarjeje, qė i
korrespondon rrethimit tė kalasė, shkėmbinj tė bien thik dhe janė tė
pangjitshėm, ndėrsa nė murin e ndarjes sė brendshme konstatohen dy
kulla katėrkėndėshe. Njėra prej tyre, ajo e kėndit, ruan disa duar
ndėrtimi. Sė fundi, kur kjo pjesė e fortifikimit e kishte humbur
funksionin e saj, u pėrshtat nė kullė sahati (19) .
Nė gjendjen e sotme kulla ka njė lartėsi prej 16 m, gjė qė tregon se
lartėsia e kullave katėrkėndėshe tė kėsaj ndarjeje ka qenė mjaft e
madhe. Duke qenė mbi njė terren sundues, ato shėrbenin njėkohėsisht
edhe pėr vrojtim. Kalaja ka dy hyrje, njėra nga verilindja qė ėshtė
kryesorja dhe tjetra mė e vogėl, e dorės sė dytė, nė skajin
jugperėndimor, qė tė ēonte nė oborrin e fortifikuar tė krojeve.



Fig. 119 — Kalaja e Krujės. Oborri i fortifikuar i krojeve.

Hyrja kryesore pėrshkonte njė korridor me kthesė



Fig. 120 — Kalaja e Krujės. Korridori i hyrjes nė kalanė e Krujės.
dhe sigurohej nė periudhėn e parė tė ndėrtimit nga dy porta, prej tė cilave e para ishte njė portė rrėshqitėse (portkulis).

Nė njė periudhė tė dytė. u ndėrtua njė kompleks i tėrė pėr mbrojtjen e hyrjes kryesore.



Fig. 121 — Kalaja e Krujės. Ambientet pranė kompleksit tė hyrjes.

pjesėn e brendshme u shtua njė korridor i ri me gjatėsi 22 m, i mbuluar
me qemer cilindrik guri. Porta e parė u vendos nė vendin e portės sė
dytė tė fazės sė parė, ndėrsa njė portė tjetėr mbyllte fundin e
korridorit. Tė dyja kėto porta kanė qenė dyflegėrshe dhe siguroheshin
nga brenda me katarah. Nė kompleksin e hyrjes, nė kėtė periudhė, u
ndėrtuan nė tė djathtė tė korridorit dhe njė sėrė ambientesh tė lidhura
me njė kullė rrethore, tė pajisur me sterė. Nėpėrmjet njė portė tė
vogėl, tė hapur nė murin e brendshėm tė kėtij kompleksi, hyhet nė njė
kthinė nė formė kryqi qė s“ėshtė gjė tjetėr veēse njė kishe e tipit
«Kryq i lirė». Ambienti qendror i kishės nė formė katrori mbulohet me
njė kupolė sferike mbi tambur, i cili mbėshtetet mbi katėr pedentiva,
ndėrsa krahėt e kryqit, mė tė ulėt nga ambienti qendror, mbulohen me
qemere cilindrike tė ndėrtuara me gurė. Interieri i kishės ndriēohet
nga dy dritare tė ngushta, prej tė cilave njėra pėrshkon murin fundor
tė njė nikeje tė korridorit.

Tipi nė formė «Kryq
i lirė» i faltoreve tė kultit tė krishter ka pasur njė pėrhapje mė tė
madhe nė vendin tonė gjatė shek. XII-XIII, kohė sė cilės i pėrket pėr
pasojė edhe ndėrtimi i fazės sė dytė tė krejt kompleksit tė hyrjes,
duke lėnė njė datė mė tė hershme ndoshta shek. XI-XII pėr periudhėn e
parė tė kėtij ndėrtimi. Nė qoftė se nuk ėshtė fjala pėr kishėn nė
shqyrtim, atėherė nė kalanė e Krujės do tė ketė pasur ndėrtime tė tjera
tė kėtij lloji, tė instaluara brenda kullave, po tė kemi parasysh njė
dokument tė viteve 1431-32, ku pėrmendet njė kishe «brenda nė kullė tė
Akēahisarit» (Kalaja e Krujės).

Nė katin e dytė
tė kompleksit tė hyrjes tė ēojnė njė palė shkallė tė mbėshtetura nė
murin e tij lindor. Kėto shkallė i shėrbenin jo vetėm kthinave qė
ngriheshin mbi kishe dhe mbi dy niket e krahut tė djathtė tė korridorit
tė hyrjes, por dhe platformės sė njė kullė tė rrumbullakėt, qė lidhet
nė mėnyrė organike me kėto ndėrtime. Nė katin e poshtėm tė kullės sė
rrumbullakėt ėshtė ndėrtuar njė stere me trajtė cilindrike, me diametėr
3 m, e cila mbulohej me njė kupolė sferike tė ndėrtuar me muraturė
guri. Pėr marrjen e ujit, midis murit perimetral tė kullės dhe tė
sterės ėshtė lėnė njė korridor i ngushtė i mbuluar me qemer cilindrik,
nė tė cilin zbritet me disa kėmbė shkallė nga tarraca e kthinave
ngjitur me tė. Nė skaj tė korridorit ndodhet njė e hapur katėrkėndėshe
prej nga mund tė merrej ujė nga stera. Korridori ėshtė i njė madhėsie
tė tillė sa mund tė qarkullojė me vėshtirėsi njė njeri dhe nuk zė
gjithė perimetrin e sterės. Kullėn e rrumbullakėt, qė vishte nga jashtė
sterėn dhe shėrbente kryesisht pėr mbrojtjen e hyrjes, Skėnderbeu e
rindėrtoi rreth viteve 1451-52.



Fig. 118 — Kalaja e Krujės. Rreth mesit tė shek. XV.
Pas
rėndėrtimit, sipas dėshmisė sė Barletit, ajo nuk ishte mė e lartė se
muret rrethuese, ndėrsa pjesės sė po-shtme tė mureve tė saj ju dha nga
jashtė njė pjerrėsi nė formė skarpati. Periudha e dytė e ndėrtimit tė
kompleksit tė hyrjes ėshtė realizuar nė njė kohė, kur hyrja e parė qe
dėmtuar rėndė, pasi pranė kėsaj tė fundit ruhen gjurmėt e njė kullė tė
rrėnuar katėrkėndėshe, qė do tė zinte krejt rrėzėn e veprimit tė kullės
sė rrumbullakėt.

Interes paraqet nė kalanė e Krujės dhe sistemi i fortifikimit tė krojeve,



Fig. 119 — Kalaja e Krujės. Oborri i fortifikuar i krojeve.

ndodhet nė skajin juglindor tė kalasė. Vendi i rrjedhjes sė burimeve
nėntokėsorė, qė bien jashtė mureve rrethuese, ėshtė mbrojtur me njė mur
tė dytė nė formė tė harkuar, nė tė cilin ruhen edhe gjurmėt e tri
kullave, njėra prej tė cilave, gjysmė e rrėnuar arrin lartėsinė 8 m.

Me
kulla ėshtė pajisur edhe muri rrethues i kalasė qė pėrfshihet brenda
kėsaj sipėrfaqeje, nė tė cilat dallohen pėr mė tepėr disa faza
ndėrtimi. Mė interes ėshtė nė kėtė pjesė tė fortifikimit njė kullė
gjysmėrrethore, e cila pėrshkohet nga njė tunel i ngushtė me gjatėsi 15
m, i mbuluar me qemer cilindrik. Porta nė dalje tė tunelit ėshtė
trajtuar me hark tullash.



Fig. 122 — Kalaja e Krujės. Porta nė dalje tė tunelit.
Prej
kėtej zbritet nėpėrmjet tė njė palė shkallėve nė sheshin e burimit, i
cili ishte i mbrojtur nė anėn e jashtme nga sistemi i mureve dhe
kullave qė pėrmendėm. Edhe nė kullat, qė mbrojnė sheshin e burimit
vėrehen periudha tė ndryshme ndėrtimi, gjė qė tregon se fortifikimi i
krojeve ėshtė krijuar nė njė periudhė tė hershme dhe ka shėrbyer pėr
njė kohė tė gjatė. Kjo konfirmohet dhe nga dėshmia e Barletit, i cili
thotė pėr kėtė anė tė kalasė se muret ishin shumė tė vjetra dhe tė
ngrėna nga koha. Brenda territorit tė krojeve, nė tė majtė tė
shkallėve, ėshtė ndėrtuar mė vonė njė kullė e rrumbullakėt, e cila
ngjason nga teknika me rindėrtimet e kullės sė rrumbullakėt tė hyrjes.
Duke pasur parasysh edhe njoftimin e Barletit pėr ndėrtimet qė kreu
Skėnderbeu pas rrethimit tė parė tė Krujės nė anėn veriore dhe
perėndimore tė kalasė, mund tė arrihet nė pėrfundimin qė kjo kullė tė
jetė ndėrtuar gjatė viteve 1450-52. Kulla e re, ndryshe nga ato tė
mėparshmet, ėshtė e ulėt dhe me perimetėr tė gjerė.

Nė Shqipėrinė Jugperėndimore njė nga fortifikimet e rėndėsishme mesjetare ėshtė edhe Kanina (20) .



Fig. 122a — Kalaja e Kaninės. Pamje.



Fig. 122b — Kalaja e Kaninės. Planimetria.
Ajo
ndodhet nė gjirin e Vlorės mbi njė kodėr me lartėsi 380 m. Si shumė
qytete tė tjera mesjetare tė Shqipėrisė, kalaja e Kaninės e fillon
jetėn e saj qė nga koha antike. Mė vonė, nė shek. VI, kalaja
rindėrtohet nga Justiniani dhe pėrmendet nė listėn e Prokopit me emrin
Kionin. Nė fillim tė shek. XI, Kanina ishte qytet dhe qendėr peshkopate
dhe luajti njė rol tė rėndėsishėm nė luftėrat normano-bizantine. Pas
njė periudhe qetėsie relative, pas kėtyre ngjarjeve, Kanina, nė shekujt
XII-XIII, kthehet nė njė qendėr ushtarake tė dorės sė parė, duke
shėrbyer si plasdarm pėr depėrtimin e anzhuinė-ve nė thellėsitė e
tokave shqiptare. Nė vitin 1530 kalaja rindėrtohet nga sulltan
Sulejmani, ndėrsa ndėrtimet e fundit tė shek. XVII-XIX i pėrkasin
pėrpjekjeve tė feudalėve shqiptare tė Vlorės pėr tė rimėkėmbur kėtė
fortifikim.

Muret rrethuese pėrfshijnė njė
sipėrfaqe 35 ha dhe kanė njė gjatėsi tė pėrgjithshme prej l km. Ashtu
si nė Shkodėr, kalaja ndahet nga mure tėrthore nė tri pjesė. Prej tyre
sot ruhen vetėm muri, qė ndan pjesėn mė tė lartė tė kodrės, i cili
mbrohej nga tri kulla Brenda rrethimit, sipas dėshmisė tė udhėtarit
turk Ēelebiut, kishte shtėpi banimi, ndėrtesa pėr garnizonin, depo
municioni si dhe stera pėr furnizimin me ujė. Kalaja pėrshkohej prej
katėr portash, prej tė cilave njėra lidhte ndarjen e fundit nė pjesėn
mė tė lartė (kėshtjellėn) me pjesėn tjetėr tė fortifikimit. Portat e
tjera tė nxirrnin nė drejtime tė ndryshme jashtė rrethimit kryesor.
Njėra prej kėtyre hyrjeve, e ruajtur mė mirė, ndodhet nė anėn jugore.
Ajo mbrohet prej njė kullė tė fuqishme gjashtėkėndėshe, ka njė lartėsi
prej 3,40 m, hapėsirė dritė 2,85 m dhe mbulohet prej njė harku
sektorial. Porta ka qenė dyflegėrshe dhe sigurohej nga brenda me
katarah. Nė portat e kalasė sė Kaninės nuk konstatojmė sisteme tė
brendshme fortifikimi, si galeri tė mbuluara me qemer etj., apo tė
jashtme, barbakana, siē i hasim nė kala tė tjera mesjetare, si ajo e
Shkodrės, Krujės dhe Beratit. Hyrjet janė tė thjeshta dhe mbrohen nga
kulla anėsore. Kullat qė pėrforcojnė muret kanė forma rrethore,
poligonale, trekėndėshe dhe katėrkėsndėshe. Por shumė prej tyre, pėrveē
teknikės sė ndėrtimit dhe me format e tyre planimetrike, pėrfaqėsojnė
periudha tė ndryshme ndėrtimi. Mė tė hershmet janė kullat trekėndėshe,
tė cilat duke qenė me pėrmasa tė vogla luajnė edhe rolin e
kontrafortave, ashtu siē i takojmė nė kalanė e Beratit dhe Butrintit.
Nga shtatė kulla, qė ruhen sot nė kalanė e Kaninės, dy prej tyre kanė
formė trekėndėshe. Por sasia e kullave nė pėrgjithėsi ka qenė mė e
madhe. Nga njė skicė planimetrike, e botuar nė 1688, mėsojmė se kalaja
nė atė kohė kishte 14 kulla (21) .


njė periudhe tė hershme janė edhe disa kulla gjysmėrrethore, tė
ngjashme me ato tė akropolit tė Butrintit. Si nė kullat gjysmėrrethore
edhe nė ato trekėndėshe gjejnė pėrdorim tė gjerė copat e tullave dhe tė
tjegullave, tė cilat vendosėn horizontalisht apo nė mėnyrė tė ērregullt
midis fugave tė gurėve dhe sidomos nė kullat trekėndėshe, ku janė
ripėrdorur mjaft gurė antikė.

Kullat poligonale
i pėrkasin njė periudhe mė tė vonė; nė to gjejmė edhe frėngji pėr topa.
Nga forma planimetrike dhe nga teknika e ndėrtimit kėto kulla ngjasin
me ato tė «kėshtjellės sė poshtme tė kalasė sė Durrėsit tė ndėrtuar nė
shek. XV» (22) .
Muret e kullave si dhe kurtinat janė pėrforcuar me breza druri;
lartėsia e tyre nuk ruhet nė asnjė rast e plotė. Nė to vėrehen edhe
gjurmė tė rindėrtimeve dhe riparimeve tė periudhės sė pushtimit turk.
Por qė nga kjo kohė qyteti i nėnshtrohet njė rėnieje tė vazhdueshme,
derisa degradon nė njė fshat. Pėr pasojė, humbet rėndėsinė e parė edhe
kalaja, sidomos pas ndėrtimit, tė kalasė sė Vlorės, nė shek. XVI.

Tipare tė ngjashme me Kaninėn kanė pasur edhe qytete tė tjera mesjetare tė fortifikuara nė bregdetin Jon, si Borshi (Sopoti)



Fig. 123 — Kalaja e Borshit. Pamja e kodrės.



Fig. 123a — Kalaja e Borshit. Pamje e njė kullė.
dhe Himara.



Fig. 124 — Kalaja e Himarės. Gravurė e shek. XIX (viz. E. Lir).
Pėr mė tepėr, kjo e fundit ashtu si Kanina, pėrmendet si njė qendėr e fortifikuar qysh nė shek. XI, nė trajtėn Himera.

Njė
fortifikim qė zė njė vend ndėrmjetės midis qytetit tė fortifikuar dhe
kėshtjellės, ėshtė kalaja e Gjirokastrės, kėshtjellė nga pėrmasat dhe
qytet i fortifikuar nga vendosja e shumė banesave brenda saj. Kėta tipa
fortifikimesh, me zgjerimin e vazhdueshėm tė qytetit tė dalė jashtė
mureve dhe spostimit tė qendrės sė pazarit, fillojnė tė luajnė
gradualisht rolin e njė kėshtjelle pėr qėndrimin e sunduesit dhe
garnizonit tė qytetit. Nga kalaja mesjetare e Gjirokastrės, para
pushtimit tė saj nga Ali Pasha, ruhen vetėm pak gjurmė, pasi muret janė
veshur deri nė lartėsi nga ndėrtimet e reja, ndėrsa kullat pjesėrisht
janė rrėnuar dhe ripėrshtatur. Por, megjithatė mund tė krijohet njė ide
sadopak e qartė pėr tė nga pėrshkrimi i E. Ēelebiut. Sipas tij, «kalaja
ishte ndėrtuar nė kohė te moēme, krejt prej guri tė gdhendur. Nė mes tė
kalasė ndodhej njė rrugė e gjerė me drejtim lindje-perėndim, nė tė dy
anėt e sė cilės ndodheshin 200 shtėpi. Ajo kishte dy porta hekuri me
nga tri palė dyer dhe njė hendek 100 hapa tė gjatė dhe 200 hapa tė
gjerė midis namasgjahut dhe fortesės. Ndėrsa tė tria anėt e tjera nuk
kishin nevojė pėr hendek pasi janė pėrrenj natyrorė».

Prania e hendekut tregon se kalaja nuk e zinte krejt platformėn natyrore tė kodrės, si nė kohėn e rindėtimit nga Ali Pasha.

Gjirokastra
pėrmendet pėr herė tė parė si qytet dhe kėshtjellė vetėm nė vitin 1336,
periudhė pas sė cilės ajo u bė qendra e feudalėve shqiptarė Zenevisė,
dhe mė vonė, gjatė sundimit tė Gjin Bue Shpatės, u pėrfshi nė
despotatin e Epirit. Mė 1417 kalaja e Gjirokastrės u pushtua prej
turqve, pas njė rrethimi tė gjatė.

Pėrveē
fortifikimeve tė pėrshkruara dhe tė pėrmendura mė lart, nė shekujt
XI-XIV, nė Shqipėri ishin ndėrtuar shumė kėshtjella tė tjera tė vogla
pėrmbi maja kodrash me shpate tė thepisura apo qė mbikqyrnin rrugė e
vendkalime tė rėndėsishme. Prej tyre vlejnė tė pėrmenden kėshtjella e
Mborjes



Fig. 125 — Kalaja e Mborjes, Korēė. Pamje.
dhe
e Podgories nė rrethin e Korēės, kėshtjella e Delvinės qė bllokonte njė
nga rrugėt kryesore qė lidhte gjirin e Sarandės me pastokėn, apo
kėshtjella e Ndroqit, qė kon-trollonte rrugėn nga Durrėsi pėr nė
Qafė-Kėrrabė.

Kėshtjella e Mborjes ėshtė
ndėrtuar mbi njė kodėr tė lartė, me shpate mjaft tė pjerrėta nė
juglindje tė qytetit tė Korcės. Ajo ka njė perimetėr prej 150 m,
rrethon njė sipėrfaqe poligonale tė ērregullt dhe pėrforcohet nga 4
kulla tė rrumbullakėta, Muret kanė njė trashėsi prej 2,50 m dhe
pėrforcohen me breza druri. Pėrmasat e vogla tė kėsaj kėshtjelle
tregojnė se ajo ka qenė seli e fortifikuar e njė feudali vendas.
Gjithashtu edhe kisha e Mborjes e shek. XIV, e ndėrtuar nė rrėzė tė
kodrės nė stilin bizantin, me pėrmasa mjaft tė vogla, ka karakterin e
njė faltoreje familjare, tė cilat ndėrtoheshin zakonisht nga princėr
apo sundimtarė tė vendit. Toponimi-qytet-ruhet akoma pėr Mborjen.
Ndėrsa vetė emri Mborje (emporion-treg) tregon se aty ka pasur njė
treg. Pra kėtu i kemi tė gjitha elementet e evolucionit tė njė
kėshtjelle tipike feudali: kėshtjella nė majė tė njė kodre tė lartė, tė
vėshtirė pėr t“u ngjitur, ndėrsa qyteti, faltorja dhe tregu nė rrėzė tė
kodrės. Ndryshe nga disa qytete tė tjera tė Shqipėrisė, qė e kanė
zanafillen nga kėshtjella, ku tregu dhe lagjet e qytetit shtrihen
fillimisht sa mė pranė mureve tė kėshtjellės, nė Mborje terreni i
aksidentuar i kodrės nuk e favorizonte njė fenomen tė tillė, prandaj
mund tė supozohet edhe prania e dy selive tė feudalit; njėra nė qytet
nė kohė tė qetė, ku ai kishte dhe faltoren e tij, dhe tjetra nė
kėshtjellė, nė raste rreziku.

Njė tablo tė
njėjtė na paraqet dhe kėshtjella e Podgories. Kodra shkėmbore nė lindje
tė fshatit me tė njėjtin emėr, thirrėt nga banorėt «qytet». Kėshtjella
mbi majėn e kėsaj kodre ndjek njė formė planime-trike tė ērregullt me
perimetėr 60 m. Ashtu si nė Mborje, katėr kulla tė vogla rrethore janė
vendosur gjatė murit perimetral. Nė rrėzė tė kodrės, nė fushė shtrihet
edhe kėtu njė vendbanim, qė vazhdon deri nė mesjetėn e mesme.

Kalaja
e Mborjes, nė fillim tė shekullit XV, gjatė pushtimit turk vazhdoi tė
pėrdorej si fortesė garnizoni. Podgorija ishte braktisur dhe nuk
pėrmendet mė nė kėtė kohė.

Gjithashtu, me
interes ėshtė tė ndiqet faza fillestare dhe evolucioni i njė kėshtjelle
garnizoni nė bregun e majtė tė kanalit tė Vivarit, nė Butrint.



Fig. 126a — Kalaja pranė kanalit tė Vivarit, Butrint. Pamje.



Fig. 126b — Kalaja pranė kanalit tė Vivarit, Butrint. Planimetria.

gjendjen qė ka arritur nė ditėt tona, kėshtjella ka formė planimetrike
trekėndėshe, me gjatėsi brinjėsh rreth 50 m. Nė tė tria kėndet ka kulla
tė rrumbullakėta, prej tė cilave njėra ruhet nė lartėsinė e plotė.
Kėshtjella ka dy hyrje. Hyrja kryesore hapėt nė mesin e murit jugor,



Fig. 127 — Kalaja pranė kanalit tė Vivarit, Butrint. Hyrja kryesore.
ndėrsa
njė tjetėr, e dorės sė dytė, nė murin verior, pranė njė kullė. Muret nė
pjesėn mė tė madhe, ruhen nė lartėsinė e plotė dhe kurorėzohen nga njė
parapet me lartėsi 1,50 m i pėrshkuar nga frėngji tė shumta.



Fig. 128 — Kalaja pranė kanalit tė Vivarit, Butrint. Pamje e brendshme e murit VL.

shtegun e rojeve tė ēon njė shkallė e mbėshtetur nė faqen e brendshme
tė murit jugor, pranė hyrjes kryesore. Nė pjesėn e brendshme tė
kėshtjellės, njė sėrė kthinash njėkatėshe, tė mbuluara me qemerė
cilindrikė i janė mbėshtetur krejt murit perėndimor si dhe njė pjese tė
murit jugor. Thuajse nė mes tė oborrit tė saj ndodhet dhe njė ndėrtim
me planimetri rrethore i mbuluar me kupolė sferike, pa dritare dhe
vetėm me njė portė tė vogėl. Ky ndėrtim ka shėrbyer, me sa duket, nė
periudhėn turke si depo baruti. Ndėrsa nga ana e jashtme e kėshtjellės,
pranė murit perėndimor tė saj ka qenė ndėrtuar nė njė kohė tė vonė, njė
rrethim tjetėr katėrkėndėsh, muret e tė cilit mbėshteteshin nė tė dyja
kullat e kėsaj ane.

Por nė kėtė mori periudhash,
teknikash dhe stilesh ndėrtimi, qė i mbivihen njėra-tjetrės, mund tė
dallohet qartė faza fillestare e kėshtjellės si dhe evolucioni i saj nė
kohė. Nė fazėn e saj fillestare, qė datohet rreth fundit tė shek.
XIII-shek. XIV, kėshtjella pėrbėhej nga njė mur me trashėsi 2,30 m, i
cili rrethonte njė territor nė formė trekėndėshi tė rregullt, me qoshe
tė rrumbullakosura. Ai pėrshkohej nga dy breza frėngjish, ku ato tė
brezit tė poshtėm pėrshkojnė gjithė trashėsinė e murit, ndėrsa ato tė
sipėrmit murin e parapetit. Kėshtjella kishte njė portė nė mesin e
murit jugor, e cila mbrohej nga njė mashikul me konstruksion druri, qė
mbėshtetej mbi blloqe gurėsh tė latuar me kujdes, tė cilėt dilnin nė
formė konsoli mbi portė. Njė ballkon druri dilte edhe mbi mesin e murit
verior dhe dy tė tjerė mbi murin perėndimor. Brenda kėshtjellės kishte
edhe disa ambiente tė brendshme, mė tė gjera nga ato tė sotmet, tė
cilat mbuloheshin me ēati druri me njė kullim dhe mbėshteteshin nė
muret e kėshtjellės, por duke lėnė tė lira frėngjitė e brezit tė
poshtėm, qė komandoheshin pjesėrisht brenda kėtyre ambienteve.



Fig. 130 — Kalaja pranė kanalit tė Vivarit, Butrint. (Rikonstruksion i periudhės I tė ndėrtimit.)

Nė njė periudhė tė dytė (shek. XV) u ndėrtua njė kullė e stilit venecian



Fig. 129 — Kalaja pranė kanalit tė Vivarit, Butrint. Kullė e periudhės II tė ndėrtimit.

qoshen jugperėndimore tė kėshtjellės, e ngjashme me kullėn veneciane
pranė bregut tė detit nė Durrės. Pėr herė tė parė u vunė nė pėrdorim
frėngji topash, qė ndodheshin nė katin e parė tė kullės, i cili ngrihej
mbi njė bazament nė formė trungkoni, ndėrsa kati II banohej dhe ishte i
pajisur me dritare, oxhak dhe frėngji tė vogla shigjetė.

Periudhės
sė tretė tė ndėrtimit i pėrkasin dy kullat e tjera tė kėshtjellės. Ato
ndaheshin nė dy kate, ishin me dysheme druri dhe mbuloheshin me ēati
konike. Katėt e para ishin pajisur me nga katėr frėngji topash, ndėrsa
tė dytat banoheshin nga garnizoni, kishin oxhakė dhe frėngji tė vogla
qė shėrbenin dhe pėr ndriēim. Mė vonė, u shtuan ambientet e brendshme,
qė ndahen nga mure tėrthore nė kthina tė veēanta, nė muret e tė cilave
janė hapur frėngji pėr armė zjarri, kundrejt oborrit tė kėshtjellės.
Muret e jashtme tė kėtyre kthinave bllokuan brezin e poshtėm tė
frėngjive tė murit perimetral tė kėshtjellės. Nė tė njėjtėn kohė u hap
porta e dytė pranė njėrės nga kullat e periudhės sė tretė tė ndėrtimit,
u rikonstruktuan frėngjitė e parapetit dhe u hapėn nė tė disa frėngji
pėr topa: mė nė fund u shtua muri me frėngji nga ana perėndimore,
ndėrtimet u realizuan gjatė shek. XVIII.



Fig. 131 — Kalaja pranė kanalit tė Vivarit, Butrint.

Ndėrsa
kėshtjella pranė kanalit tė Vivarit nė Butrint ishte ndėrtuar nė terren
fushor, njė kėshtjellė tjetėr, me formė tė rregullt gjeometrike
pesėkėndėshe, ndodhet mbi njė kodėr jo fort tė lartė, por me shpate
mjaft tė pjerrėta nė fshatin Kardhiq tė rrethit Gjirokastėr.



Fig. 132a — Kalaja e Kardhiqit, Gjirokastėr. Pamje e pėrgjithshme.



Fig. 132b — Kalaja e Kardhiqit, Gjirokastėr. Planimetria.
Ashtu
si kėshtjella e Vivarit dhe ajo e Kardhiqit ėshtė njė fortesė tipike
garnizoni. Nė kulmet e pesėkėndėshit, qė formojnė muret me perimetėr 80
m ndodhet nga njė kullė. Tri nga kullat kanė formė katėrkėndėshe,
ndėrsa dy tė tjera nga ana perėndimore janė poligonale. Kėto, si duket
dhe nga teknika e ndėrtimit dhe nga elemente tė tjera, janė rindėrtuar
nė njė periudhė mė tė vonė (gjatė shekullit XVIII-XIX (23) .



Fig. 133 — Kalaja e Kardhiqit. Pamje e njė kullė tė shek. XVIII-XIX.
Hyrja
pėr nė kėshtjellė hapėt nė murin anėsor tė njė kullė katėrkėndėshe,
ashtu si nė kėshtjellėn e kalasė sė Drishtit. Nga porta e jashtme e
mbuluar me hark hyhej nė njė korridor nė formėn e shkronjės L, tė
mbuluar me qemer cilindrik. Nė fundin e korridorit, nga ana e
kėshtjellės, ndodhej njė portė e dytė. Mbi qemeret e korridorit
mbėshtetej dyshemeja e katit II tė kullės, nė tė cilin tė ēonin njė
palė shkallė tė ndėrtuara nė tė djathtė tė hyrjes. Edhe dy kullat e
tjera katėrkėndėshe ndaheshin nė dy kate nga qemere cilindrike dhe
kishin njė trashėsi muresh prej 1,70 m nė faqet ballore dhe 1,20 m nė
ato anėsore. Katet e poshtme ndriēoheshin nga dritare tė vogla nė formė
frengjie tė vendosura nė lartėsi.

Muret nuk
ruhen nė lartėsi, por nga sa kuptohet prej gjurmėve tė ruajtura, nga
ana e brendshme ato lidheshin me kthina tėrthore tė mbuluara me qemer,
prej tė cilave komandoheshin frėngjitė pėr hark, qė pėrshkonin murin
rrethues. Kėto frėngji kanė njė lartėsi prej 50 cm, janė 25 cm tė gjera
nga brenda dhe 5 cm nga jashtė. Kthinat tėrthore, tė lidhura
organikisht me muret, ndryshojnė nė pėrmasa nga njė kurtinė nė tjetrėn.
Zakonisht ato kanė gjatėsi 3,50-4,00 m dhe gjerėsi 3-4 m.

Pėrmbi kėto kthina kalonte rruga e rojeve e mbrojtur nga parapeti me bedena, por nga kėto elemente nuk ruhet mė asgjė.

Trajtimi
i kurtinave me kthina tėrthore nė anėn e brendshme krijonte jo vetėm dy
nivele luftimi nė muret e kėshtjellės, por dhe njė qėndrueshmėri tė
madhe tė tyre kundrejt goditjeve.

Pėrveē
gjurmėve te ndėrtimeve pėr garnizonin, brenda nė kėshtjellė ruhet dhe
njė sterė katėrkėndėshe 20x4 m e futur pjesėrisht nė tokė, e cila
mbulohej me njė qemer cilindrik dhe ndahej nga njė mur tėrthor nė dy
pjesė, qė komunikojnė midis tyre.

Kėshtjella e
Kardhiqit pėrmendet pėr herė tė parė nė regjistrin turk tė vitit
1431-32, ndėrsa koha mė e mundshme e ndėrtimit tė saj ėshtė gjysma e
dytė e shek. XIV ose fillimi i shek. XV, kur kjo krahinė ishte nėn
sundimin e feudalėve Zenevisė, dhe kėrcėnohej nga pushtimi turk.
(1)
letrat e Leo Magistrit drejtuar Leonit VI, botuar nga I. Sakelinnos. nė
«Deltion tis istorikis kai Ethnologjikis eteirias tis Ellados», Vol. I,
1883, 377-410, letra XVIII.
(2)Pėr
ndėrtimet e kėsaj periudhe shih Gj. Karaiskaj, A. Baēe. Kalaja e
Durrėsit dhe fortifikimet pėrreth nė antikitetin e vonė. Monument 9,
1975.
(3)N. Moustopoulos. L“influens de la morphologie des tours sur l“habitation forte de l“espace helladique du XVIe-XVIIIe sičcle.
(4)Alexias, Vol. I, lib. III, 9, 10
(5)S. Pulaha. Lufta shqiptare turke nė shek. XV (Burime osmane). Tiranė 1968, fq. 178.
(6)A. Baēe, Gj. Karaiskaj. Kėshtjella e Petrelės. Monumentet 5-6, 1973, 146
(7)P.
Vokotopullo, I. Ekklesiastiki architektoniki eis tin dhitikin sterean
Elladha kai tin Ipeiron-apo ton tellours ton 7 mehri ton 10 aionos,
Thesaloniki, 1975.
(8)A.
Deroko. Srednovekovni grad Skoplje. Beograd 1971, 15-16 Autori i
studimit duke e lidhur me faktin se nė shek. XI-XII Shkupi ishte bėrė
qendra e njė teme bizantine, i dton nė kėtė periudhė fortifikimet e
tij, Por ato mund ti jenė edhe mė tė hershme.
(9)A. Baēe. Qyteti i fortifikuar i Kaninės. Monumentet 7-8, 1974, fq. 41.
(10)A. Meksi. Arkitekturė dhe restaurimi i kishės sė Perondisė. Monumentet 5-6, 1973, fq. 19-42.
(11)A. Baēe. Berati 43-82.
(12)H. Spahiu, D. Komata. Shurdhahu — Sarda, qytet i fortifikuar mesjetar shqiptar. Iliria 3, 1974, fq. 257-313.
(13)Nė vitin 1436 Drishti ka pasur nė pėrdorim njė top tė vogėl.
(14)A. Baēe. 43-62.
(15)K. Hopf. Geschichte des Osmanisches Reiches.
(16)V. Kamsi. Fortifikimi i hyrjes kryesore tė kėshtjellės se Shkodrės. Monumentet 3, 1972, fq. 163-170.
(17)S. Adhami. Gjurmime rreth themelimit dhe rindėrtimeve kryesore tė kalasė sė Krujės. Monumentet l 1971, fq. 87-101.
(18)Gj. Frashėri Problemi i restaurimit tė oborrit tė fortifikuar tė kalasė sė Krujės. Monumentet 12, 1976, fq. 65-74.
(19)S.
Adhami nuk dallon ekzistencėn e kėshtjellės brenda kalasė sė Krujės,
por pėrmend vetėm kullėn e sahatit tė ndėrtuar mbi bazamente mė tė
vjetra. (Vep. Cit. 88). Ne kullėn e sahatit dallohet faza mė e hershme
e ndėrtimit me muraturė guri me breza tullash. Si dhe njė fazė mė e
vonė me kluazonash. Faza e parė ngjason me ndėrtimet e Mihal Komnenit
nė Bėrat. Kjo tregon se kėshtjella u ndėrtua rreth fundit tė shek. XII
fillimi i shek. XIII, duke rezervuar njė datė mė tė hershme pėr muret
fillestare tė kalasė.
(20)A. Baēe. Kanina, fq. 25-54.
(21)Sipas
planimetrisė sė K. Koronelit, shih. A. Baēe. Vep. cit. (C. Coronelli
Citta fortezze ed altri luoghi principali, dell“Albania, Epiro e
Livandia, Venetia 1688).
(22)Kėto
kulla A. Baēe i konsideron nė formė U-je dhe i daton nė periudhėn e
sundimit anzhuin (shek. XIII). Pėrveē pranisė sė frėngjive pėr artileri
nė njėrėn nga kėto kulla (kulla 10), nė kullėn 7 takojmė njė kornize
dekorative prej gurėsh tė punuar, identike me kornizat e dy kullave
veneciane nė Durrės, qė datohen nė gjysmėn e dytė tė shek XV. Ndėrsa
nga forma planimetrike dhe ekzistenea e ballkoneve prej druri, kullat 7
dhe 10 ngjasojnė me kullat e kėshtjellės sė poshtme tė Durrėsit, qė
janė gjithashtu ndėrtime tė periudhės sė pushtimit venecian nė gjysmėn
e parė tė shek. XV.

Njė frėngji topi, iddentike me atė tė kullės
10, e takojmė edhe nė kullėn 3 (katėrkėndėshe), e cila, pėrveē kėsaj,
ngjason me tė parėn dhe nga teknika e ndėrtimit. Ndėrsa kullat e vogla
gjysmėrrethore, siē ėshtė kulla 6, A. Baēe i daton nė gjysmėn e dytė tė
shek. XIII. Ato ngjajnė me kullat e fortifikimeve tė rrethit tė
Shkodrės, si Drishti, Danja dhe Shurdhahu. Me kėto tė fundit ato kanė
tė pėrbashkėt edhe moslidhjen e plotė me kurtinat. Si teknikė ndėrtimi
ngjajnė me disa kulla tė periudhės sė despotatit tė Epirit nė Butrint,
kėshtu qė tė gjitha tė dhėnat tė ēojnė pėr njė datim nga fundi i shek.
XII — fillimi i shek. XIII.
(23)A Baēe. Kėshtjella e Kardhiqit dhe Delvinės. Monumentet 13, 1977.


kėshtjellėn e Kardhiqit dallohen qartė dy periudha ndėrtimi. Pėrveē
formės poligonale tė dy prej kullave, nė anėn perėndimore edhe muri qė
i lidh ato ėshtė mė i gjerė se muret e tjera. Njėra nga kullat
poligonale, e cila ruhet pothuajse e plotė, ėshtė identike me kullat e
kalasė sė Tepelenės dhe tė Gjirokastrės, tė ndėrtuar nga Ali pashė
Tepelena. Muret e saj bien me pjerrėsi, nuk mungojnė kornizat e gurit
qė kufizojnė pjesėn e sipėrme tė kullės, qė janė karakteristike pėr
ndėrtimet e Ali Pashės. Kulla ėshtė pajisur gjithashtu me frėngji tė
mėdha topash me hapje nga jashtė, qė janė karakteristike pėr shek.
XVIII-XIX. A. Baēe nė studimin e tij e konsideron krejt kėshtjellėn tė
njėkohshme dhe e daton nė gjysmėn e dytė tė shek. XII deri nė gjysmėn e
parė tė shek. XIV.

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pese mije vjete fortifikime ne Shqiperi

Mesazh nga Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi