» Tė ndryshme
Tue 11 Oct 2016, 18:45 nga Elona

» Lodhja nga ata qė dikur i vlersoje...
Tue 11 Oct 2016, 00:15 nga Naki

» Kosovari ne Londer
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Te doktori...
Tue 11 Oct 2016, 00:13 nga Naki

» Dashuria Para dhe mbas martesave...
Tue 11 Oct 2016, 00:12 nga Naki

» Barcoleta
Tue 11 Oct 2016, 00:10 nga Naki

4 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 4 vizitorė :: 1 Bot

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
Forumi ka 2899 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri dashuri_dhe_zjarr

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 154059 artikuj v 4861 temat


Naki (9124)
 
Geri (7161)
 
lolita (6766)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3374)
 
Adisa (3282)
 


Perballimi i stresit!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Perballimi i stresit!

Mesazh nga Vizitor prej Mon 04 Aug 2008, 10:31

Stresi ėshtė dicka qė nuk e lejon trurin tė mendoje apo tė veprojė
nė lidhje me diēka.Ekzistojne njerėz qė janė mesuar tė jetojnė me
stres.Njerėzit qė jane mesuar tė jetojnė me stresin zakonisht ja dalin
me sukses t’a mundin atė dhe gjithashtu ja dalin tė parandalojnė
tensionin qė shumicėn e njerėzve do ta vendoste nė gjendje paniku.

Stresi akut shkaktohet nga prania e nje detyrimi,kontrolli apo sfide.
Pranojeni stresin si nje sfidė dhe do t’ia dilni mbane mė mire me tė

TIPET E STRESIT
Ekzistojnė dy tipe stresi: Eustresi dhe Distresi.
Jo tė gjitha format e stresit janė negative.Fjala – Eustres-pėrdoret pėr tė pėrshkruar stresin pozitiv.Eustresi vjen si rezultat i pėrjetimit tė eksperiencave tė gėzueshme tė tilla si p.sh nje fitore apo nje arritje e suksesshme.
Distresi ėshtė stresi negativ.
Nė gjendje stresi lloje tė caktuara hormonesh angazhohen dhe e ēojne
trupin nė gjendje alarmi si tė jetė gati pėr beteje apo gati pėr tė
dhėnė njė pėrgjigje tė shpejt. Ėshtė pikerisht kjo arsyeja pėrse shpesh
ndjehemi tė tensionuar dhe thellėsisht tė angeshtuar kur jemi nė
gjendje stresi tė tepert. Stresi dobėson sistemin imunitar dhe n’a bėn
mė tė prekshėm ndaj infeksioneve.
PLANIFIKIMI I KOHĖS
Pėrdorimi i papėrshtatshem i kohės shpesh krijon elemente tė rinj qė shkaktojnėstres. Tė mėsuarit pėr tė thėnė- JO- ka qėne nje sukses pėr shumėnjerėz. Njė numėr shumė i madh gjendjesh stresi kanė ardhur thjesht
ngaqė ėshtė thėnė- PO- dhe qė mė pas kanė ardhur shqėtėsimet.
Sipas Lubert stresi nė mjedisin e punės nuk shkaktohet nga gjėra qė njerėzitmund t’i kontrollojnė por shkaktohet kryesisht nga gjėra apo fenomene qė ata nuk mund t’i kontrollojnė.
Pasiguria pėr tė mbajtur njė punembetet shkaku kryesor i stresit. -Qėndro i lirshėm me punemarresit nė menyrė qė ata tė kuptojnė ēdo informacion qė vjen dhe kėshtu tė shmangen thashėtheniet.
Frika nga pasiguria dhe dyshimi shkaktojnė stres.-Nuk ėshtė puna qė bėn por ambjenti personal qė ka rėndėsi.
NIVELET E STRESIT VAREN NGA MENYRA SESI I PERCEPTOJME GJĖRAT.
PĖR ĒDO TAKIM KEMI NJĖ STINĖ.
Pranvera ėshtė njė kohė e pėrshtatshme pėr takime qė inkurajojne aktivitete nė grupe sepse ka shume entuziazem nė fillim tė vitit. Dimri i ftohtė dhe i errėt verior prodhon ndjesinė e mungesės sė dritės dhe shkakton depresionin. Kėto gjendje zevėndėsojnė njera-tjetren nė
pranverė.Studiuesit thonė qė njė udhetim edhe i shkurtėr rreth 4 ditė
nė njė vend me mot tė ngrohtė u sjell viktimave tė depresionit njė
lehtėsim shumė tė dukshem.
Nėse tė duhet tė realizosh njė takim nė dimer, njė vend i ngrohtė jugor jo vetėm qė do tė ngreje moralin e pjesėmarresve por do tė rrisi edhe efektshmerine e tyre gjithashtu.
Sindroma e prekshmėrise stinore(SAD) shkaktohet gjatė dimrit qė nė vetvete sjelldembelizem dhe gjendje pasiviteti. Kjo gjė mund tė kurohet duke kaluar shumė orė nė dritėn e diellit. Gjithashtu mund tė kurohet nė njė fare mase duke u ulur nėn njė llampe me dritė tė fortė. Sa mė e ngrohtė tė jetė ngjyra dhe temperatura e dritės natyrale tė diellit aq mė mirė ėshtė.
Duke i mbajtur mirė nė mendje gjėrat e sipėrpermendura pėrpiqu gjithashtu tė organizosh takim nė njė vend ku njerėzit tė jenė mė afėr me destinacionin e tyre.
Nuk humbet asgjė nėl rast se pyet pėr diēka.
Pėr tė shmangur stresin duhet tė punosh me zgjuarsi dhe jo rėndshem.
Delegoje apo nese mundesh eleminoje njė detyrė burokratike qė hera
herės ėshtė konsumuese dhe aspak e rėndėsishme. Nė vend tė kėsaj
pėrqėndrohu mė mirė nė aktivitete qė kompania i vlerėson dhe ku
pėrdoren me maksimum aftėsitė e tua mė tė mira. Fokusohu nė atė qė
ėshtė mė e rėndėsishme pėr ty.
Njė individ i papunė vuan nga stresi po aq sa vuan edhe njė individ i mbingarkuar nė punė.
FITORJA MBI STRESIN.
Sipas meje ju mund tė kontrolloni stresin duke u pėrpjekur tė kuptoni shkakun qė e sjell atė.
Pėrpiqu t’a zgjidhesh problemin nė vend qė tė shqėtesohesh pėr tė.Tė duhet tėorganizosh 24 orėt e ēdo dite. Pėrdorimi i keq i kohės shpesh sjell
edhe elemente tė rinj qė shkaktojnė stres. Dihet tashmė qė tė mėsosh tė
thuash jo ka rezultuar i suksesshem pėr shumė njerėz pasi kanė shmangur
situata tė tepėrta stresi si dhe shqėtesime.Nėse je duke punuar nė
njė firmė atėherė tė duhet tė ndjekėsh njė seminar ku tė mėsosh si ta
pėrballosh stresin qė mund tė sjellin tė gjitha rastet p.sh tė shitjeve
tė kompanisė.
Mėso tė pėrdoresh kohėn tėnde duke u pėrqėndruar
ne fusha ku nė mėnyrė tė arsyeshme pret qė edhe rezultatet tė jenė tė
kenaqshme|.”
Njė proverb i njohur thotė se stresi mund tė jete shija
e jetes por mund tė jetė edhe puthja e vdekjes ne kuptimin qė zgjedhja
tė perket ty. Tė duhet tė mėsosh sesi t’a bėsh stresin tė punoje pėr
ty nė menyrė qė ti tė jesh produktiv nė vend qė t’a lesh stresin tė
jetė vet shkatėrrues. Komunikimi ėshtė njė mėnyrė tjetėr qė lehtėson
stresin.
SI TĖ REDUKTOHET STRESI?
Duhet tė dish ēfarė tė nevojitet.
Krijo njė ambjent pune tė rehatshem pėr veten.
Pėrcakto kufij nė kohėn tėnde.
Negocio me familjen nė lidhje me kohėn qė tė duhet per t’u shlodhur.
Praktiko nje teknike shlodhėse, relaksuese.
Vendose kohėn nė veprim dhe perfito prej saj.
Thjeshto jetėn tėnde.
Jepi vetes informacione pozitive.
QESH
Humori mund tė tė sheroj shpejt dhe pa dhimbje.
Inteligjenca emocionale mund tė tė ndihmojė tė reduktosh stresin dhe nė tė njėjtėn kohė do tė tė ndihmojė tė ecėsh pėrpara nė jetė.
Duhet tė kesh largpamesinė pėr tė kuptuar problemin qė po tė vjen ,duhet tė keshgjithashtu edhe kompleksin mendor qė tė lejon tė punosh nė grup dhe jo nė menyrė individuale, duhet tė kesh aftėsinė pėr tė komunikuar mirė duke i motivuar njerėzit tė tė ndihmojnė qė puna tė bėhet dhe kėshtu
zhvillohet edhe miqėsia.
Inteligjenca emocionale e sidomos aftesia pėr tė njohur vetveten e kombinuar me vetkontrollin e bėn ēdo drejtues mė tė fuqishėm.
Kystudim ėshtė realizuar pėr tė ndihmuar tė gjithė ata njerez qė bėhen me
stres nga puna apo nga problemet e jetes sė pėrditshme. Duhet t’u them
kėtyre njerėzve qė stresi ėshtė njė sherbetor i mirė por njė mjėshtėr i
keq, mos e lejoni t’ju kontrollojė, duhet t’a pėrdorni stresin pėr pėrfitimet tuaja prandaj mos e lejoni as t’ju lendojė.
Rrallė ndodh qė njerezit tė kenė sukses nė raport me dicka nėse nuk kanė
dėshirėn per tė dalė tė suksesshem. Mos harroni se mjekimi i vetėm i
melankolisė ėshtė veprimi.

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi